Byla 2A-1647-260/2015
Dėl sutarties sąlygų modifikavimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-758-528/2015 pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

42012 m. sausio 27 d. ieškovė S. V., atstovaujama įstatyminių atstovų G. V. ir Ž. V., pateikė netiesioginį ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2009-06-04 sutarties, sudarytos tarp atsakovų Ž. V. ir V. J., 1-mo punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 proc. bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l.1-7). Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. birželio 4 d. atsakovai V. J. ir Ž. V. sudarė paskolos sutartį, kuria V. J. iki 2010 m. sausio 4 d. paskolino 31.858 Eur (ekvivalentas litais - 109.999,30) Ž. V.. Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Ž. V. priklausantis turtas. Paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, jog Ž. V. negrąžinus paskolos iki 2010 m. sausio 4 d., už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė Ž. V. privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos. Ž. V. nustatytu laiku atsakovui paskolos negrąžino. 2010 m. liepos 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius areštavo Ž. V. priklausantį turtą, o 2011 m. sausio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius civilinėje byloje Nr.2-4090-285/2011 patenkino V. J. reikalavimą išieškoti 60.848,78 Eur skolą (ekvivalentas litais - 210.098,66). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, remdamasis sutarties 1 punktu, iš Ž. V. V. J. naudai priteisė 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 28.990,78 Eur (ekvivalentas litais - 100.099,36). 2012 m. sausio 18 d. buvo paskelbtos varžytinės, kurių metu buvo parduodamas atsakovei Ž. V. priklausantis turtas. Varžytinės neįvyko. ( - ) atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje gimė dukra S. V.. 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro nutartimi byloje Nr. ( - ) G. V. ir Ž. V. paskyrė S. V. globėjais. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-30 nutartimi pripažino ir leido vykdyti 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro nutartį dėl S. V. specialios globos. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismui G. V. ir Ž. V. pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės Ž. V. jos dukros S. V. naudai priteisti 800 Lt išlaikymui kas mėnesį nuo gimimo iki pilnametystės, t. y. 172.800 Lt sumą turtu - 259/500 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ). Nurodė, jog varžytinių metu pardavus atsakovei Ž. V. priklausantį turtą, bus patenkinti skolininko V. J. kaip kreditoriaus reikalavimai, tačiau neliks iš ko patenkinti S. V. reikalavimų. Todėl Ž. V. paskolos sutartimi nustatytas neprotingas delspinigių dydis, pažeidžia ne tik Ž. V., bet G. V. ir Ž. V. globotinės S. V. interesus.

5Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį, ieškovė S. V. reikalavimo teisės pareikšti ieškinį atsakovui V. J. CK 6.68 straipsnio pagrindu neturi (t. V, b.l.22-26).

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atstovų apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė kaip atsakovės Ž. V. kreditorė, neturi subjektinės teisės atsakovės Ž. V. vardu pareikšti atsakovui V. J. netiesioginį ieškinį, ginčijant atsakovo V. J. ir atsakovės Ž. V. sudarytą sandorį ( t. V, b.l.138-144).

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., kasacinį skundą, 2014 m. birželio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje nustatytos visos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesirėmė kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimo ir vien šiuo argumentu atmetė kasatorės ieškinį. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikinti ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sutartinių netesybų teisėtumo ir jų mažinimo klausimą. (t. V, b.l. 213-219).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2009-06-04 paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. (a.k( - ) ir V. J. (a.k( - ) 1-o punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 procentų dydžio, taip pat iš atsakovų V. J. ir Ž. V. priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.

102015 m. balandžio 8 d. sprendime teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatytos tokios reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

11Atsakovai V. J. ir Ž. V. 2009-06-04 sudarė paskolos sutartį, kuria Ž. V. pasiskolino iš V. J. 31.858 Eur (ekvivalentas litais 109.999,30) ir šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2010-01-04. Pagal šią sutartį negrąžinusi paskolos laiku Ž. V. privalo už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,5% dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos. Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2009-06-04 sutartinės hipotekos lakštu (notarinio registro Nr. ( - )) Ž. V. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0278 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), gyvenamąjį namą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinius /tvora, kiemo aikštelė, šulinys/ (unikalus Nr. ( - )), garažą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), garažą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), o taip pat davė įgaliojimą V. J. atstovauti ją Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje ir pateikti užbaigtą hipotekos lakštą išregistravimui, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Skolininkei Ž. V. nevykdant prievolės pagal paskolos sutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4090-285/2011 buvo patenkinti kreditoriaus V. J. reikalavimai ir nutarta priverstinai išieškoti iš Ž. V. 60.848,78 Eur sumą, 100,-Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį, 166,99 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 131,-Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, esantį ( - ). 2012-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3738-285/2012 buvo nutarta išieškoti iš Ž. V. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 60.848,78 Eur sumą nuo 2011-01-19 iki hipotekos teisėjos 2011-01-27 nutarties Nr.2-4090-285/2011 visiško įvykdymo ir 139,-Lt žyminio mokesčio kreditoriui V. J.. Ieškovė S. V., gimusi ( - ), yra atsakovės Ž. V. dukra, duomenų apie jos tėvą Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro gimimo įraše Nr. ( - ) nėra. 2011-04-26 Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registras priėmė nutartį byloje Nr. ( - ) dėl specialios globos, kuria skyrė specialią vaiko S. V., gimusios ( - ), globą G. V., kuris yra atsakovės Ž. V. tėvas, ir Ž. V.; šią nutartį pripažino ir leido vykdyti Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr.2T-206/2011. G. V. ir Ž. V. kreipėsi į teismą dėl materialinio išlaikymo iš atsakovės Ž. V. jos nepilnametei dukrai S. V. priteisimo. 2011-08-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-14355-887/2011 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolio S. U. kontoroje vykdomas Ž. V. priklausančio turto – 259/500 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažo (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), garažo (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), pardavimas iš varžytynių iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-14355-887/2011, kurios buvo panaikintos 2011-11-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-2224-601/2011. 2012-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-833-887/2012 iš atsakovės Ž. V. priteistas išlaikymas jos nepilnametei ( - )gimusiai dukrai S. V. konkrečia pinigų suma – 228.100,-Lt, skaičiuojant po 1.100,-Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (( - )) iki S. V. pilnametystės (( - )) ir 9.500,-Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo ( - ) iki (duomenys neskelbtini – ieškinio padavimo dienos), nustatant G. V. ir Ž. V. uzufruktą į šias lėšas. Antstolis S. U. vykdė atsakovui V. J. įkeisto atsakovės Ž. V. turto pardavimą, o 2013-07-02 antstolio patvarkymu vykdomoji byla Nr. ( - ) užbaigta, vykdomasis dokumentas grąžintas teismui. Antstolio S. U. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais V. J. į sąskaitą nurodyta pervesti 2012-02-02 – 10.842 Lt, 2013-06-10 – 110.308,09 Lt. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, prijungtos vykdomosios bylos Nr. ( - ) medžiaga patvirtina, jog atsakovas V. J. aktyviai dalyvavo išieškant skolą iš atsakovės Ž. V. įkeisto turto, taip pat teikė skundus bei pareiškimus įvairioms institucijoms. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-06-13 priimta šioje byloje nutartimi šioje pripažino, kad yra visos būtinosios sąlygos ir ieškovė S. V. turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį dėl per didelių palūkanų dalies.

12Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, teismas nurodė, jog jis atsižvelgia į tai, kad pagal 2009-06-04 paskolos sutartį, kuria Ž. V. iki 2010-01-04 pasiskolino iš V. J. 31.858 Eur (arba 109.999,30 Lt) ir įsipareigojo mokėti 0,5% dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos už kiekvieną pavėluotą dieną, atsakovei Ž. V. nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį grąžinti paskolą kilo pareiga sumokėti sutartas netesybas. Šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro netesybų dydžio, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai prievolė iš dalies yra įvykdyta arba netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Tokiems atvejams įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas ir taip kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d.). Sąvokų „aiškiai per didelės“ arba „neprotingai didelės“ netesybos įstatymai nesukonkretina, o teismų praktikoje nenustatytas vienas konkretus netesybų dydis, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turėtų būti mažinamos. Ar netesybos nėra per didelės sprendžiama vertinant konkrečios bylos aplinkybes – šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės sumą ir sutartinių netesybų dydį, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, šalių sąžiningumą ir kt., vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros ir sutarties laisvės principo (CK 1.5 str., 6.73 str. 2d., 6.156 str. 1,4d., 6.158, 6.193 str., 6.258 str. 1-3d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-1190/2003, Nr.3K-7-304/2007, Nr.3K-3-503/2007, Nr.3K-3-401/2008, Nr.3K-3-443/2008, Nr.3K-3-628/2008, Nr.3K-3-386/2010, Nr.3K-7-409/2010, Nr.3K-3-62/2012, Nr.3K-3-145/2012, Nr.3K-3-71/2013, kt.). Netesybos nemažinamos, kai jos sumokėtos kreditoriui gera valia, tačiau šiuo atveju netesybos nebuvo sumokėtos gera valia – jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka, todėl galima spręsti jų mažinimo klausimą (CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-85/2007, Nr.3K-3-273/2005, Nr.3K-3-303/2012). Taip pat teismas nurodė, kad 0,5% delspinigiai už dieną per pusę metų sudaro 91% paskolos sumos, todėl toks netesybų dydis negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir jis pripažintinas aiškiai per dideliu, sudarančiu galimybę atsakovui V. J. piktnaudžiauti teise, juolab, kad ir pats atsakovas V. J. nepaneigė, jog tokios netesybos yra labai didelės (CPK 185 str.). Nors nagrinėjamu atveju atsakovei Ž. V. turi būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau netesybos negali būti atsakovo V. J. pasipelnymo šaltinis ar pagrindas jam nepagrįstai praturtėti Ž. V. sąskaita, nes netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą. Kaip nagrinėjamos bylos situacijos ypatumą teismas nurodė tai, kad paskolos gavėjai Ž. V. akivaizdžiai visiškai nerūpi paskola, jos grąžinimas, netesybos bei jos kreditoriai – V. J. ir jos pačios dukra S. V.. Ginčo paskolos sutarties 1-mo punkto antroje pastraipoje numatytų už kiekvieną pavėluotą dieną 0,5% delspinigių dydį paskolos gavėjos Ž. V. nepilnametė dukra ieškovė S. V. ginčija pagrįstai. Toks delspinigių dydis pažeidžia ieškovės teisę gauti iš savo mamos išlaikymą, kadangi Ž. V. neturi pakankamai turto, kurio užtektų visų kreditorių reikalavimams patenkinti.

13Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendime padarė išvadą, kad konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį – pripažinti negaliojančia 2009-06-04 atsakovų Ž. V. ir V. J. sudarytos sutarties pirmo punkto nuostatą, kuria numatyta, jog už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama po 0,5% delspinigių už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną, ir sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02% dydžio (CK 1.2, 1.5, 6.68, 6.71 str., 6.73 str. 2d., 6.256 str. 2d., 6.258 str. 3d., CPK 3 str. 1,7d., 177, 178, 185 str.). Teismas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo V. J. argumentų, susijusių su vykdomosios bylos eiga, globos ieškovei nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt. jis nepasisako, nes tokie klausimai išspręsti kitų teismų sprendimais arba nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl šioje byloje nenagrinėtini.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo pateikė atsakovas V. J.. Šis atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymus: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015metų balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, pažeistos procesinės teisės normos ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliacinį skundą atsakovas V. J. grindžia šiais argumentais:

161.Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, jog ieškovės S. V. kasacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl 2014 m. birželio 13 d. nutartimi šis teismas neteisingai išsprendė bylą. Be to kasaciniame skunde nebuvo išsamių teisinių argumentų, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, o kasacinio skundo priėmimas nebuvo išspręstas nutartimi su motyvais. Taip pat Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai netyrė ir nenustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai civilinę bylą Nr. 3K-3-318/2014 nagrinėjo peržengdami kasaciniame skunde nustatytas ribas, apie šį peržengimą nepagrįstai ir neteisėtai nepranešė dalyvaujantiems asmenims.

172. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nustato, jog netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Byloje nagrinėjamu atveju netesybos jau sumokėtos. Netesybų sumokėjimą patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00174-12 medžiaga. Teigdami priešingai, civilinėje byloje Nr.3K-3-318/2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai neteisėtai pasisavino įstatymų leidybos teisę, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Nepagrįstai Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė ir į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011, kuria nutarta išieškoti iš atsakovės Ž. V. skolą ir netesybas. Ši teismo nutartis taip pat apriboja teisę sumažinti netesybas.

183.Civilinę bylą Nr. 2-758-528/2015 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Bylą nagrinėjanti teisėja nepagrįstai ir neteisėtai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, Kauno apylinkės teismo pirmininkas teisėjai pareikštą nušalinimo pareiškimą nepagrįstai ir neteisėtai perdavė nagrinėti teisinį suinteresuotumą turinčiai Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai, kuri teisėjos nenušalino.

194. Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 300 straipsnio nuostatas, pagal kurias, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjant bylą paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, nagrinėjusių civilinę bylą Nr. 3K-3-318/2014 ir priėmusių 2014-06-13 nutartį, veiksmai, turintys nusikalstamų veikų požymių, tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja apie tai nepranešė prokurorui ir bylos nesustabdė. Teisėja nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti į bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nusikalstamų veiksmų įrodymus, jų netyrė.

205. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, ir apeliantas šia aplinkybe bei CPK 329 str. 3 d. 2 p. nuostata grindžia savo apeliacinį skundą. Teismo posėdžius jis prašė vesti valstybine lietuvių kalba, 2015-03-18 vykusiame posėdyje jis prašė išversti į lietuvių kalbą ar paaiškinti, ką reiškia jam nesuprantamas žodis „modifikavimas“, tačiau teismas neteisėtai atsisakė tai daryti, neužtikrino apeliantui teisės naudotis vertėjo paslaugomis.

216. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 8 str., 12 str., 13 str., 14 str. 1 d. ir 2 d., 17 str. Teisėja bylos nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo vadovaudamasi Konstitucija ir įstatymais, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas bylos nenagrinėjo laikantis rungimo principo, kadangi apeliantui neleido arba trukdė įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, pažeidė betarpiškumo principą, nes atsisakė tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teismas taip pat pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi trukdė ir neleido teikti įrodymus, neleido liudininkams J. J. ir A. J. paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, nenagrinėjo apelianto patirtos žalos ir nuostolių įrodymų, netenkino apelianto prašymų išreikalauti įrodymus. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino ir nenustatė turtinės žalos, atsakovės Ž. V. padarytos apeliantui dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai neįskaičiavo į apeliantui padarytos žalos į netesybas.

227. Kauno apylinkės teismas pažeisdamas CPK 263 str. l d., 2 d., 270 str. nuostatas neteisėtai nuslėpė esminę delspinigių pagrįstumo ir protingumo aplinkybę, jog 2011-01-27 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismo hipotekos skyrius patenkino atsakovo V. J. reikalavimą išieškoti 60.848,78 Eur (210.098,66 Lt) skolą, taip pat, remiantis sutarties 1-mu punktu bei vadovaudamasis CK 1.125 str. 5 d. 1 p., iš Ž. V. priteisė V. J. naudai 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną tik iki 2010 m. liepos 4 d., tai yra, tik 181 dieną, kas sudaro 28.990,78 Eur (100.099,36 Lt), o antstolis S. U. šią dėl hipotekos skolininkės Ž. V., G. V., Ž. V. kaltės ir vilkinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. ( - ) išieškojo 2013-06-10 pagal patvarkymą Nr. ( - ) ir tik 2013-07-02 sumokėjo į V. J. nurodytą sąskaitą. Ilga trijų metų septynių mėnesių išieškojimo trukmė pagrindžia delspinigių dydį kaip didelius ir realius hipotekos kreditoriaus V. J. nuostolius. V. J. į byla pateikė reikalavimą dėl didesnių nei 28.990,78 Eur (100.099,36 Lt) nuostolių atlyginimo, todėl Kauno apylinkės teismas netesybų nepagrįstai neįskaitė į nuostolius, į bylą pateiktų V. J. nuostolių įrodymų net nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, pažeidė CPK 6.258 str. 2 d. nuostatas. Be to, vadovaujantis CK 1.127 str. 5 d. yra akivaizdu, jog skolininkės Ž. V. pažeidimas yra tęstinis, todėl V. J. ieškinio Ž. V. senaties terminas dėl neveikimo - paskolos negrąžinimo prasidėjo kiekvieną dieną iki 2013-07-02. Todėl tikrieji įstatymo nustatyti delspinigiai yra skaičiuotini iki 2013-07-02 - už 1276 dienas x 530,91 LTL/ dieną ir iš viso gaunasi 677.441,16 LTL. Teismas nepagrįstai šiomis teisinėmis normomis nesivadovavo ir nenustatė, jog ginčijami delspinigiai yra ir taip beveik septynis kartus sumažinti, taigi atitinka protingumo ir teisingumo rodiklius. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė, jog ieškovė turėjo įrodyti, bet neįrodinėjo ir neįrodė, jog patenkinus kreditoriaus V. J. reikalavimus, lieka iš ko patenkinti S. V. reikalavimus. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netyrė bei nenustatė, kad CPK 754 str. 1 d. įtvirtinta, jog kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad CK 6.68 str. apibūdintas netiesioginio ieškinio institutas nepanaikina CPK 754 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, jog kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. CPK 754 str. 1 d. pagrindu patenkinus hipotekos kreditoriaus V. J. reikalavimus, S. V. neatsiranda sąlygos netiesioginiam ieškiniui reikšti.

238.Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, ir jos pagrindu nepagrįstai teigė, jog kilus ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu buvusi situacija, bet ginčo metu esanti situacija. Tuo teismas norėjo pagrįsti teisinio subjektiškumo iki 2010-10-15 neturėjusios ieškovės neturimą reikalavimo teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui V. J.. Tai patvirtina teismo šališkumą.

249. Spręsdamas dėl 2009-06-04 paskolos sutarties (notarinio registro Nr. ( - )) keitimo Kauno apylinkės teismas netyrė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2014-06-13 nutartį, teigdamas, kad atsakovė Ž. V. turi teisę į atsakovą V. J., todėl ji laikytina ne tik jo skolininke, bet ir kreditore dėl per didelių palūkanų dalies, be išankstinio pranešimo nepagrįstai ir neteisėtai peržengė bylos ribas. Manydamas, kad 2009-06-04 paskolos sutartis atsakovui V. J. sukuria prievolę Ž. V. ir V. J. laikytinas Ž. V. skolininku, Kauno apylinkės teismas privalėjo nustatyti iš sutarties neva kylančios prievolės dydį, jos atsiradimo laiką. Šis teismas privalėjo nustatyti, kurie CK 6.68 str. punktai nustato, jog netiesioginį ieškinį ieškovė turi teisę reikšti dėl to, kad V. J. ne yra Ž. V. skolininkas, bet tik laikytinas Ž. V. skolininku. 2009-06-04 sutarties 3 p. nustato: Jeigu skolininkė Ž. V. pažeidė prievolę, atvejais, numatytais LR CK 6.63 straipsnyje, ji turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, į kuriuos įskaitomos ir netesybos, nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista. Ieškove šio sutarties punkto ieškiniu pakeisti neprašė, tačiau Kauno apylinkės teismas jį pakeitė savavališkai. Sutarties 4 p. nustato: Sutarties punktai gali buti keičiami šalių susitarimu. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai neanalizavo šio teiginio ir kritiškai jo nevertino. Ieškovė šio sutarties punkto ieškiniu pakeisti neprašė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Kauno apylinkės teismas jį pakeitė savavališkai - į sutartį įtraukė nuostatą dėl palūkanų ir šių paskolos sutartyje (anksčiau) nenumatytų palūkanų pagrindu kreditoriui V. J. neteisėtai sukūrė prievolę jo skolininkei Ž. V., o tada šios tariamos V. J. prievolės pagrindu V. J. pavertė „skolininku“, kuriam neva LR CK 6.68 str. 1 d. pagrindu ieškovė S. V. gali reikšti netiesioginį ieškinį, todėl akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neteisėtai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ( LR CPK 320 str.). Tai, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tirti ir vertinti įrodymus, rodo šio teismo šališkumą.

2510. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai tik formaliai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-13 nutarties teiginius, neteisėtai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-449/2009, teiginiais, todėl neatskleidė bylos esmės. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kokioms aplinkybėms esant galima reikšti netiesioginį ieškinį, tačiau Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė, kad ieškovė teisės reikšti netiesioginį ieškinį neturi.

2611. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tirti ir pripažinti atsakovo V. J. patirtus 361905, 36 Lt turtinius ir neturtinius nuostolius, netesybų neįskaitė į labai didelių V. J. nuostolių atlyginimą, delspinigius sumažino tiek, kad jie tapo mažesni už jo nuostolius, patirtus dėl Ž. V. prievolės nevykdymo. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovo V. J. dėl Ž. V. kaltės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-04 nutarties papildomai patirtą 30000 litų neturtinę žalą, delspinigių neįskaičiavo į šiuos nuostolius.

2712. Kauno apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, buvo šališkas nagrinėdamas bylą. 2014-10-21, 2015-02-10 2015-03-18 teismo posėdžiuose teismas neleido atsakovui V. J. išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, neleido teikti paaiškinimų, trumpino jo pasisakymo laiką, neleido klausimų grįsti įžangomis, šalino visą eilę jo užduodamų klausimų.

2813. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą – CK 6.68 str. bei procesinės teisės normas – CPK 177 str. 1 d., 2 d., 3 d., dėl ko priėjo neteisingos išvados, kad ieškovė turi teisę į netiesioginį ieškinį. Jis nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi 2014-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-13 nutartimi, kurioje nepagrįstai ir neteisėtai nuspręsta, jog yra visos būtinosios sąlygos ieškovės S. V. netiesioginiam ieškiniui ir ši ieškovė turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį dėl per didelių palūkanų dalies, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai panaikino šioje byloje priimtą 2013-09-23 Kauno apygardos teismo nutartį (civilines bylos Nr.2A-1526-436/2013) ir 2013-03-19 Kauno apylinkes teismo sprendimą (civilinės bylos Nr.2-2554-584/2013 dabar Nr.2-758-528/2015), o sutartinių netesybų teisėtumo ir jų mažinimo klausimą nepagrįstai ir neteisėtai grąžino nagrinėti iš naujo Kauno apylinkes teismui.

2914. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovui V. J. atsakovės Ž. V. ir jos kuratoriaus T. V. padarytos žalos, argumentuotos 2015-01-08 atskirajame skunde (t. VIII, b.l. 118-129).

30Atsiliepimą į atsakovo V. J. apeliacinį skundą pateikė ieškovės įstatyminiai atstovai G. V. ir Ž. V. (t. XV, b.l.40-43). Jie prašo atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas V. J. skunde nepagrįstai nurodo, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas, nes netesybos jau apmokėtos, ką patvirtina įsiteisėjusi 2011-01-27 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011, be to išieškojimas per antstolį Lietuvoje nėra laikytinas priverstiniu. Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ir skolos priverstinio išieškojimo iš skolininkės nesuponuoja to, kad netesybos yra sumokėtos gera valia. Tuo tarpu netesybos nėra mažinamos tik kai jos sumokėtos kreditoriui gera valia. Byloje nagrinėjamu atveju netesybos nebuvo sumokėtos geruoju, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė netesybų mažinimo klausimą. Kauno apylinkes teismas teisingai aiškino įstatymo normas dėl netesybų dydžio šioje byloje, nes teismas turi teisę mažinti netesybas ir taip kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Sąvokų „aiškiai per didelės“ arba „neprotingai didelės“ netesybos įstatymai nesukonkretina, o teismų praktikoje nenustatytas vienas konkretus netesybų dydis, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turėtų būti mažinamos. Ar netesybos nėra per didelės sprendžiama vertinant konkrečios bylos aplinkybes – šalių sutartinių santykiu pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės sumą ir sutartinių netesybų dydį, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, šalių sąžiningumą ir kt., vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros ir sutarties laisves principo (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.156 str. 1,4 d., 6.158 str., 6.193 str., 6.258 str. 1-3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-62/2012: 3K-3-145/2012; 3K-3-71/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes laikytina, jog Kauno apylinkes teismas pagrįstai laikė, jog 2009-06-04 paskolos sutartyje, sudarytoje tarp Ž. V. ir V. J., nustatytos netesybos yra per didelės, todėl mažintinos.

31Atsiliepime ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad dėl netinkamo CPK 263 str. 1 d., 2 d, 270 str. taikymo Kauno apylinkes teisme atsakovas V. J. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nors jis ir pateikė į bylą reikalavimą dėl didesnių nei 28990,78 Eur nuostolių atlyginimo, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai netesybų neįskaitė į nuostolius. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apimtų mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kadangi įskaitinės netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, atsakovas prašomą priteisti delspinigių sumą turėjo pagrįsti patirtais nuostoliais, tačiau to nepadarė. Todėl Kauno apylinkes teismas pagrįstai netenkino atsakovo V. J. reikalavimo dėl didesnių nei 28990,78 Eur nuostolių atlyginimo bei neįskaitė netesybų į nuostolius.

32Atsiliepime ieškovės atstovai nurodė, kad dėl atsakovo V. J. teiginių apeliaciniame skunde dėl CPK 64 str., 65 str., 66 str., 329 str. 1 dalies, 2 dalies 1 p.; dėl CPK 350 str. 1 d. taikymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įvykdytų CPK 350 str. 2 d. ir 347 str. 1 dalies 3 p. nuostatų pažeidimo, netinkamo CPK 346 str. taikymo; dėl netinkamo CPK 320 str. taikymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir Kauno apylinkės teisme; dėl netinkamo CPK 329 str. 1 dalies, 2 dalies 1 p., 64 str., 65 str., 66 str. taikymo; dėl netinkamo CPK 300 str. 1 dalies, 2 dalies taikymo; dėl netinkamo CPK 3 str. 1 dalies, 5 str. 1 dalies, 8 str., 12 str., 13 str., 14 str. ir 17 str. taikymo; dėl netinkamo CPK 11 str. taikymo ir CPK 329 str. 3d. 2 p. pagrindų; dėl netinkamo CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d, 8 str., 12 str., 15 str., 14 str. 1 d., 2d., 17 str. taikymo jie nepasisako, nes šie teiginiai neatitinka CPK 306 str. keliamų apeliaciniam skundui reikalavimų, juose nėra suformuluoti teisiniai argumentai į kuriuos būtų galima atsikirsti.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

35Teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

36CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

37Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau motyvų, dėl ko jis to prašo, nenurodė. Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, naudodamasi teismui suteikta diskrecijos teise konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo V. J. pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

38Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 74 priedus – įvairius rašytinius įrodymus, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, jog CPK 314 straipsnyje numatyti įrodymai pateikiami dėl: 1)Kauno apylinkės teismo ir jo pirmininko trukdymo teikti įrodymus ir rengtis bylos posėdžiui; 2)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir jo pirmininko trukdymo teikti įrodymus; 3) nusikalstamų Kauno „policijos pareigūnų“, „prokurorų“, „teisėjų“ antikonstitucinio susivienijimo veikų prieš atsakovą ir atsakovo persekiojimo politiniais ir tautiniais motyvais; 4) dalies įrodymų pateikimo būtinybės iškilimo vėliau. Taip pat iki 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio 2015-09-07 apeliantas pateikė teismui prašymą prijungti 4 rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

39CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – iki Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. (teismo posėdžio, kuriame buvo prieš 2015-04-08 teismo sprendimo priėmimą išnagrinėta byla, diena) paties apelianto rašytus skundus, raštus, teismams teiktus procesinius dokumentus, atsakymus į juos ar pagal juos priimtus teismų procesinius sprendimus, pripažindama, kad juos apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat teisėjų kolegija atsisako priimti ir apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – po 2015 m. kovo 19 d. paties atsakovo V. J. dėl atskirų teisėjų rašytus Teisėjų etikos komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei skundus, gautus atsakymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui rašytą prašymą, kitus dokumentus, nes juos teikiantis asmuo nenurodė, kokias konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes jis įrodinės, o teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Kadangi prie apeliacinio skundo atsakovo V. J. pateikti papildomi įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, yra pirmosios instancijos teisme suformuotos bylos dalis (t. X nuo 110 b.l. iki 188 b.l.; visas XI, visas XII, visas XIII ir visas XIV bylos tomai; t. XV nuo 2 b.l. iki 38 b.l.), šiais įrodymais, taip pat vėliau apelianto pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (t. XV, b.l. 78-107), nagrinėdamas bylą ir priimdamas šią nutartį, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.

40CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

41Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

43Nors atsakovas V. J. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad civilinę bylą Nr. 2-758-528/2015 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai ir neteisėtai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, Kauno apylinkės teismo pirmininkas bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikštą nušalinimo pareiškimą nepagrįstai ir neteisėtai perdavė nagrinėti teisinį suinteresuotumą turinčiai Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai, kuri teisėjos nenušalino, teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

44Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).

45Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2014-12-02 nutartimi išsprendė bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimą, netenkino atsakovo V. J. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Kaip matyti iš atsakovo V. J. 2015-11-27 posėdžio metu žodžiu pareikšto teisėjai nušalinimo turinio, paminėtos nutarties, nušalinimas buvo reiškiamas remiantis šio atsakovo nuomone dėl bylą nagrinėjančios teisėjos bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų, o ne dėl kitų aplinkybių. Teismo pirmininko pavaduotoja, kuriai įstatymo pavesta išspręsti pareiškimą dėl nušalinimo, pripažino, kad atsakovo nurodyti nagrinėjant bylą teisėjos priimti procesiniai sprendimai neleidžia abejoti jos nešališkumu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės (CPK 329 str. 3 d. 2 p.). Teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka valstybine kalba. Iš byloje esančios medžiagos (šalių procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų, teismo procesinių sprendimų) matyti, kad visi šalių procesiniai dokumentai surašyti bei procesas pirmosios instancijos teisme vyko valstybine kalba (CPK 11 str. 1 d.). Iš visos bylos duomenų matyti ir tai, kad atsakovas V. J. suprato jam reiškiamus reikalavimus, sugebėjo reikšti atsikirtimus ir savo nuomonę byloje nagrinėtais klausimais. Todėl tai, kad ieškovės ir teismų procesiniuose dokumentuose buvo pavartotas lotynų kalbos kilmės tarptautinis žodis „modifikavimas“ (kurio viena iš reikšmių – „keitimas“), negali būti laikoma esminiu proceso normų pažeidimu ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 4 d. tarp atsakovų V. J. ir Ž. V. buvo sudaryta notaro patvirtinta sutartis, pagal kurią atsakovas V. J. paskolino 31.858 EUR atsakovei Ž. V.. Atsakovė Ž. V. pasiskolintą pinigų sumą įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. sausio 4 d. Taip pat atsakovė sutartimi įsipareigojo negrąžinus nustatytu terminu paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną atsakovui V. J. mokėti 0,5 % delspinigius nuo negrąžintos sumos (1 t., b.l. 12). Šiai prievolei užtikrinti atsakovė Ž. V. įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus su priklausiniais, esančius ( - ), atsakovui V. J. (1 t., b.l. 13-15). Atsakovė Ž. V. tinkamai ir laiku neįvykdė prievolės, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patenkintas kreditoriaus V. J. prašymas ir nutarta priverstinai išieškoti iš Ž. V. 60.848,78 EUR, iš kurių 31.858,00 EUR sudaro negrąžinta paskola, 28.990,78 EUR delspinigių, ir priverstinai parduoti iš varžytynių Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, esantį ( - ) (1 t., b.l. 26). A. S. U. vykdė įkeisto turto varžytynes, tačiau joms neįvykus, antstolis 2012 m. sausio 18 d. atsakovui V. J. pasiūlė perimti atsakovės Ž. V. turtą už pradinio įkainojimo sumą 330.600,00 Lt, įmokant skirtumą tarp įkainojimo sumos ir atsakovui V. J. tenkančios sumos. V. J. sutiko paimti anksčiau minėtą turtą ir 2012 m. sausio 30 d. įmokėjo į antstolio S. U. sąskaitą 121.973 Lt (1 t., b.l. 107). Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi sustabdytas atsakovei Ž. V. priklausančio turto perdavimas atsakovui V. J. (1 t., b.l. 35-36).

48Atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje ( - ) gimė dukra S. V.. Motina nesirūpino savo dukra, todėl 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo nutartimi S. V. specialiaisiais globėjais paskirti G. V. ir Ž. V.. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl specialiosios globos (1 t. b.l. 19). Kadangi atsakovė Ž. V. nesirūpino savo dukra, vartojo narkotikus, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, S. V. globėjai G. V. ir Ž. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (1 t., b.l. 20-23). Ieškinyje nurodyta, kad iš Ž. V. turėtų būti priteistas išlaikymas po 800 Lt mėnesiui, skaičiuotinas nuo jos gimimo iki vaiko pilnametystės, kas sudaro 172.800 Lt bei išlaikymą globėjai prašė priteisti turtu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Ž. V. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. konkrečia pinigų suma – 228.100,00 Lt, skaičiuojant po 1100,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (( - )) iki jos pilnametystės (( - )) ir 9.500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-15 iki 2011-07-04, nustatant ieškovams G. V. ir Ž. V. uzufruktą į šias lėšas ((civilinė byla Nr. 2-833-887/2012, Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10000-2011-5) (CPK 179 str. 3 d.)).

49Nagrinėjamoje byloje ieškovės S. V. globėjai netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir Ž. V., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 % delspinigių, ir prašė sumažinti delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 %. Globėjai netiesioginį ieškinį pareiškė gindami S. V. interesus, nes ji yra atsakovės Ž. V. kreditorė, o pastaroji yra atsakovo V. J. skolininkė.

50Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį, ieškovė S. V. reikalavimo teisės pareikšti ieškinį atsakovui V. J. CK 6.68 straipsnio pagrindu neturi (t. V, b.l.22-26).

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atstovų apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė kaip atsakovės Ž. V. kreditorė, neturi subjektinės teisės atsakovės Ž. V. vardu pareikšti atsakovui V. J. netiesioginį ieškinį, ginčijant atsakovo V. J. ir atsakovės Ž. V. sudarytą sandorį ( t. V, b.l.138-144).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., kasacinį skundą, 2014 m. birželio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje nustatytos visos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesirėmė kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimo ir vien šiuo argumentu atmetė kasatorės ieškinį. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikinti ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sutartinių netesybų teisėtumo ir jų mažinimo klausimą. (t. V, b.l. 213-219).

53Iš naujo išnagrinėjęs bylą Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino pripažino negaliojančia 2009-06-04 paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų Ž. V. ir V. J. 1-ojo punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių, ir sumažino delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 procentų dydžio, taip pat iš atsakovų V. J. ir Ž. V. priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.

54Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo pateikė atsakovas V. J..

55Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

56Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad šiame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apskųstojo teismo sprendimo nekeičia, o apeliacinį skundą atmeta.

57Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams.

58Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-170/2013).

59Šiomis teismų praktikoje susiformavusiomis nuostatomis nagrinėdamas bylą ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Tinkamai bei pagrįstai įvertinęs, kad tarp atsakovų V. J. ir Ž. V. sudarytoje paskolos sutartyje numatytos neprotingai didelės netesybos (delspinigiai), kad atsakovui V. J. delspinigiai nėra geruoju sumokėti, teismas 2015 m. balandžio 8 d. priimtu sprendimu pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovų V. J. ir Ž. V., 1 punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojama 0,5 % delspinigių, ir sumažino delspinigių procentinę išraišką iki 0,02 %. Priimtame sprendime teismas nurodė motyvus, kodėl jis taip nusprendžia, teisėjų kolegija, kaip jai minėta sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais.

60Apeliaciniame skunde atsakovas V. J. nurodė eilę argumentų, kodėl, jo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

61Apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą – CK 6.68 str. bei procesinės teisės normas – CPK 177 str. 1 d., 2 d., 3 d., dėl ko priėjo neteisingos išvados, kad ieškovė turi teisę į netiesioginį ieškinį, kad nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-13 nutartimi, kurioje nepagrįstai ir neteisėtai nuspręsta, jog yra visos būtinosios sąlygos ieškovės S. V. netiesioginiam ieškiniui ir ši ieškovė turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi, skirtingai nei anksčiau bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažino, jog yra visos sąlygos ir ieškovė S. V. turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismo 2013-09-23 nutartį ir pirmosios instancijos teismo 2013-03-19 sprendimą panaikino ir byla perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik sutartinių netesybų teisėtumo ir jų mažinimo klausimą (t. V, b.l. 213-219). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo iš naujo nagrinėti bylą tik toje dalyje, kurioje ji buvo perduota iš naujo nagrinėti, panaikinus anksčiau priimtą sprendimą, ir iš naujo svarstyti bei spęsti, ar turi teisę ieškovė reikšti netiesioginį ieškinį, neturėjo teisinio pagrindo.

62Teisėjų kolegija teisiškai elementariai nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nagrinėdamas bylą ir priimdamas apskųstąjį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, jog ieškovės S. V. kasacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl 2014 m. birželio 13 d. nutartimi šis teismas neteisingai išsprendė bylą, be to kasaciniame skunde nebuvo išsamių teisinių argumentų, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą; kad nagrinėjant bylą paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, nagrinėjusių civilinę bylą Nr. 3K-3-318/2014 ir priėmusių 2014-06-13 nutartį, veiksmai, turintys nusikalstamų veikų požymių, tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja apie tai nepranešė prokurorui ir bylos nesustabdė; kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai tik formaliai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-13 nutarties teiginius, ir neteisėtai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-449/2009, kurioje nurodyta, kokioms aplinkybėms esant galima reikšti netiesioginį ieškinį, teiginiais, todėl neatskleidė bylos esmės; kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-318/2014. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimta nutartis būtų neteisėta.

63Apeliaciniame skunde atsakovas V. J. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas bylos nenagrinėjo laikantis rungimo principo, kadangi apeliantui neleido arba trukdė įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, pažeidė betarpiškumo principą, nes atsisakė tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija tokių argumentų nepripažįsta pagrįstais, kadangi iš Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvų matyti, kuriais įstatymais jis vadovavosi, kurių įrodymų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu surinktų įrodymų pakako teismo padarytoms išvadoms pagrįsti. Įvertinus tai, jog CPK 180 str. nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat negalima pripažinti, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti, o teismas turi pareigą priimti bet kokius jų teikiamus įrodymus.

64Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nesudarančių pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, teisėjų kolegija nepasisako.

65Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

66Atmetus atsakovo V. J. apeliacinį skundą, šiame skunde pareikštą jo prašymą priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo (CPK 93 str.).

67Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Apeliacinį skundą atmesti.

69Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. 2012 m. sausio 27 d. ieškovė S. V., atstovaujama įstatyminių atstovų G. V.... 5. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas... 6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. balandžio 8 d.... 10. 2015 m. balandžio 8 d. sprendime teismas nurodė, kad bylos duomenimis... 11. Atsakovai V. J. ir Ž. V. 2009-06-04 sudarė paskolos sutartį, kuria Ž. V.... 12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, teismas nurodė, jog jis... 13. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendime padarė išvadą,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo... 16. 1.Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, jog ieškovės S.... 17. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Kauno apylinkės teismas netinkamai... 18. 3.Civilinę bylą Nr. 2-758-528/2015 išnagrinėjo neteisėtos sudėties... 19. 4. Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 300... 20. 5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso... 21. 6. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė CPK 3 str.... 22. 7. Kauno apylinkės teismas pažeisdamas CPK 263 str. l d., 2 d., 270 str.... 23. 8.Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. 9. Spręsdamas dėl 2009-06-04 paskolos sutarties (notarinio registro Nr. ( -... 25. 10. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai tik formaliai traktavo Lietuvos... 26. 11. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tirti ir pripažinti... 27. 12. Kauno apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas,... 28. 13. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą –... 29. 14. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovui V. J.... 30. Atsiliepimą į atsakovo V. J. apeliacinį skundą pateikė ieškovės... 31. Atsiliepime ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad dėl netinkamo CPK 263... 32. Atsiliepime ieškovės atstovai nurodė, kad dėl atsakovo V. J. teiginių... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 35. Teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą išnagrinėjo... 36. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 37. Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis pageidauja, jog byla... 38. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 74 priedus – įvairius rašytinius... 39. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 40. CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 41. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutūs... 43. Nors atsakovas V. J. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad civilinę bylą Nr.... 44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėjui pareikštas nušalinimas... 45. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2014-12-02 nutartimi išsprendė... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apeliantas nurodo ir tai, kad... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 4 d. tarp atsakovų V.... 48. Atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje ( - ) gimė dukra S. V.. Motina... 49. Nagrinėjamoje byloje ieškovės S. V. globėjai netiesioginiu ieškiniu... 50. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą ir ieškinį... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Iš naujo išnagrinėjęs bylą Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8... 54. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d.... 55. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį... 57. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog... 58. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos... 59. Šiomis teismų praktikoje susiformavusiomis nuostatomis nagrinėdamas bylą ir... 60. Apeliaciniame skunde atsakovas V. J. nurodė eilę argumentų, kodėl, jo... 61. Apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė... 62. Teisėjų kolegija teisiškai elementariai nepagrįstais laiko apeliacinio... 63. Apeliaciniame skunde atsakovas V. J. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 64. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nesudarančių pagrindą pripažinti... 65. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo... 66. Atmetus atsakovo V. J. apeliacinį skundą, šiame skunde pareikštą jo... 67. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Apeliacinį skundą atmesti.... 69. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 70. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....