Byla 2-96-308/2014
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovui K. G.,jo atstovei adv. ,atsakovei D. A. V.,jos atstovei adv.Astai Bilinskienei,atsakovams pagal priešieškinį V. M. ir A. G. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei D. A. V. ir atsakovės D. A. V. priešieškinį ieškovui K. G. ir atsakovams pagal priešieškinį V. M. ir A. G. M.,bei trečiajam asmeniui-Kauno m 18-ajam notarų biurui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

Nustatė

2Ieškovas 2013-12-16 pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 50 000 t skolos, 14 646,84 Lt palūkanų ir 18000 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė,kad Paskolos sutartimi paskolinęs atsakovei D. V. 110‘000,00 Lt (vieną šimtą dešimt tūkstančių litų) iki 2008-11-12. Paskola buvo suteikta be palūkanų. Atsakovė D. V. savo prievolių – grąžinti skolą, mokėti delspinigius ir kt. – įvykdymą užtikrino šio nekilnojamojo turto hipoteka: 1) 700/3780 dalis 0,3780 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantis adresu ( - )) 176 kv. m. pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), toliau kartu vadinami Turtu. Hipotekos lakštas įregistruotas 2008-05-15, hipotekos lakšto Nr. 06120080001336.Pagal LR CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Pagal CK 6.200 str. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Atsakovė vengia savo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai ir nustatytais terminais.Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sumą 110‘000,00 Lt atsakovei D. V. perdavęs notaro biure, pasirašant notarinę Paskolos sutartį, t.y. ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai. Atsakovė D. V. savo prievolės grąžinti paskolos sumą iki 2008-11-12 nėra įvykdžiusi iki šiol.

4Atsakovei negrąžinant paskolos yra pradėjęs skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesą. 2010-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271-470/2009 parduoti įkeistą Turtą. Antstolės Audronės Muzikevičienės užsakymu UAB „Dzūkas“ atliko įkeisto Turto vertinimą. UAB „Dzūkas“ 2013-07-17 išvadoje dėl turto vertės nurodė, kad Turto rinkos vertė 80‘000,00 Lt (Žemės sklypas – 2‘000,00 Lt, Pastatas – 78‘000,00 Lt). Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų turto rinkos kainos. Taigi, įkeistas Turtas pirmosiose varžytynėse bus parduodamas už 64‘000,00 Lt. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu įkeistas Turtas bus parduotas pirmosiose varžytynėse už 64‘000,00 Lt, gautos pinigų sumos neužteks visos atsakovės skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimui(110‘000,00 Lt ), delspinigių ir palūkanų sumokėjimui bei vykdymo išlaidų atlyginimui. Atsakovas dėl minėtų priežasčių ir kreipiasi į teismą dėl dalies skolos, t.y. 50‘000,00 Lt – priteisimo bendra tvarka.

5Palūkanos dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino

6Vadovaujantis CK 6.874 str. 1 d. jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straispnyje, mokėjimą. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.Pagal CK 6.874 str. 1 d. ir CK 6.210 str. 1 d. atsakovė privalo mokėti ieškovui 5 procentų palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, nepaisant to, kad pagal Paskolos sutartį paskolos suma sutartyje nurodytam terminui buvo suteikta be palūkanų.Atsakovė paskolos sumą privalėjo grąžinti iki 2008-11-12, tačiau nėra grąžinusi iki šiol. Iš viso atsakovė vėluoja grąžinti paskolos sumą 2132 dienas. Šiuo ieškiniu K. G. reikalauja priteisti dalį negrąžintos paskolos sumos – 50‘000,00 Lt, todėl ir palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies. Atsakovė privalo sumokėti ieškovui 14‘646,84 Lt palūkanų. Palūkanų skaičiavimas: 50‘000,00 Lt x 5 % = 2500,00 Lt/m; 2500 Lt/364 d. = 6,87 Lt/d; 2132 d. x 6,87 Lt/d =14‘646,84 Lt.

7Delspinigiai

8Paskolos sutarties 1.1 punkte atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK 1.125 str. 5 d. delspinigiams taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Šiuo ieškiniu K. G. reikalauja priteisti dalį negrąžintos paskolos sumos – 50‘000,00 Lt, todėl ir delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos dalies.Taigi, atsakovė privalo sumokėti ieškovui 18‘000,00 Lt delspinigių. (50‘000,00 Lt x 0,2%= 100 Lt/d; 180 d. x 100 Lt/d = 18‘000,00 Lt).

9Procesinės palūkanos

10Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Ieškovas su atsakovės D. A. V. priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti nurodydamas,kad priešieškinys yra nepagrįstas ir tik patvirtina atsakovės vengimą sumokėti gautą skolą, skolos išieškojimo vilkinimą ,bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. 2008-05-12 ieškovas K. G. ir atsakovė D. V. sudarė notarinę paskolos sutartį, toliau vadinama Paskolos sutartimi. Paskolos sutartis patvirtinta Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus, notarinio registro Nr. 2-2597. Ieškovas K. G. Paskolos sutartimi paskolino atsakovei D. V. 110‘000,00 Lt (vieną šimtą dešimt tūkstančių litų) iki 2008-11-12. Paskola buvo suteikta be palūkanų.D. V. savo prievolių – grąžinti skolą, mokėti delspinigius ir kt. – įvykdymą užtikrino šio nekilnojamojo turto hipoteka: 1) 700/3780 dalis 0,3780 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), esantis adresu ( - )) 176 kv. m. pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), toliau kartu vadinami Turtu. Hipotekos lakštas įregistruotas 2008-05-15, hipotekos lakšto Nr. 06120080001336.

12Atsakovė D. V. priešieškinyje pačios Paskolos sutarties sudarymo fakto neginčija, t.y. neginčija, kad ieškovas K. G. pagal Paskolos sutartį perdavė joje nurodytą paskolos sumą. Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Atsakovė D. V. priešieškinyje teigia, kad pinigai pagal Paskolos sutartį buvo perduoti ne jai, bet jos dukrai V. M. (iki santuokos V.). Šią išvadą atsakovė grindžia išimtinai tik subjektyviais savo svarstymais, jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės teiginį teismui nėra pateikti.Kaip matyti iš Paskolos sutarties turinio, K. G. paskolos sumą 110‘000,00 Lt atsakovei D. V. perdavė notaro biure, pasirašant notarinę Paskolos sutartį. Paskolos sutarties 1 punkte yra nurodyta: D. A. V. pasiskolino iš K. G. vieną šimtą dešimt tūkstančių litų, kuriuos D. A. V. privalo grąžinti K. iki du tūkstančiai aštuntųjų metų lapkričio mėnesio dvyliktosios dienos, be palūkanų.Pinigų pagal Paskolos sutartį sumokėjimo D. A. V. faktą patvirtina ir šios sutarties antrame lape atsakovės ranka padarytas įrašas: gavau vienas šimtas dešimt tūkstančių litų. Šį įrašą atsakovė patvirtino savo parašu.Taigi, faktą, kad K. G. paskolos sumą pagal Paskolos sutartį sumokėjo D. A. V. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Paskolos sutartis.

13Atsakovė prašo pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia dalyje, kurioje nurodyta, kad paskolos gavėja yra D. V., CK 1.90 str. numatytu pagrindu, t.y. kad sandorį atsakovė sudarė iš esmės suklydusi.CK 1.90 str. 2 d. numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Atsakovė D. V. nurodo, kad „aš nesuvokiau, kad šiuo sandoriu pinigai skolinami man, buvau suklaidinta savo dukros V. V. (M.) ir A. G. M., kurie man paaiškino, kad man reikalinga pas notarą pasirašyti dokumentus dėl turto įkeitimo, nes įkeičiamas turtas registruotas mano vardu. Klydau dėl sandorios esmės. [..] Visus dokumentus, kurie man buvo pateikti, pasirašiau tik dėl to, nes mano suvokimu, tai buvo reikalinga turtui įkeisti.“ Aiškindamas CK 1.90 str. išdėstytų teisės normų prasmę Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).Paskolos sutartį K. G. ir D. V. pasirašė notaro biure, sutarties tekstas, kaip nurodyta, buvo garsiai perskaitytas, notaras, vykdydamas LR Notariato 30 str. 1 d. nustatytą pareigą, paaiškino D. V. sudaromo sandorio pasekmes. (LR Notariato įstatymo 30 str. 1 d.: Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. ) Šios aplinkybės patvirtina, kad D. V. buvo suteikta išsami informacija apie sudaromą sandorį. D. V. savo ranka Paskolos sutartyje įrašė, kad pinigus gavo. Šis įrašas patvirtina, kad D. V. suprato, kad paskolos suma yra perduodama būtent jai, o ne kitam asmeniui. D. V. gebėjimą suvokti teisines problemas bei galimybes ginti savo teises, kreipiantis į atitinkamą kvalifikaciją turinčius teisininkus ar netgi pačiai ruošiant procesinius dokumentus teismui patvirtina visa K. G. vykdoma paskolos sumos pagal Paskolos sutartį išieškojimo procedūra, kuri tęsiasi jau nuo 2009 m. D. V. skundžia visas teismų priimtas nutartis, antstolės veiksmus ir pan., vien tam, kad apsunkintų ir užtęstų paskolos grąžinimą.Iš aukščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. V. vietoje apdairus ir atidus žmogus būtų supratęs, kad su K. G. yra sudaromas ne tik nekilnojamojo turto hipotekos sandoris, bet ir Paskolos sutartis.

14Priešieškinyje D. V. nurodo, kad ūkio pastato statyba rūpinosi ir vykdė savarankiškai V. V. ir A. G. M.. Toks atsakovės teiginys prieštarauja jos pačios pateiktiems įrodymams. Statybos leidime, statinio projekte nurodyta, kad statytojas yra D. V.. Statybos leidimą atsiėmė ir pasirašė, kad dokumentą gavo pati D. V.. Techninį projektą savo parašu taip pat patvirtino pati D. V..CK 1.90 str. 7 d. numatyta, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. D. V. nurodo, kad dėl Paskolos sutarties ji iš esmės suklydo dėl savo dukters ir jos sutuoktinio klaidingos informacijos pateikimo. Jeigu D. V. pagal Paskolos sutartį iš K. G. gautą paskolos sumą perdavė savo dukrai ir jos sutuoktiniui, ji gali ginti savo pažeistas teises reikalaudama dukrą ir jos sutuoktinį grąžinti paskolintas lėšas (jeigu buvo sudarytas paskolos sandoris) arba reikalauti atlyginti žalą atsiradusią dėl dukters ir jos sutuoktinio veiksmų. Taigi, atsakovės priešieškinys negali būti tenkinamas ir dėl imperatyvios CK 1.90 str. 7 d. normos. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. G. Paskolos sutartį sudarė ir paskolos sumą sumokėjo D. V., todėl pareigą grąžinti paskolos sumą turi D. V., bet ne kiti asmenys. CK 6.50 str. 1 d. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šiuo atveju paskolos sumą ar jos dalį pagal Paskolos sutartį, vadovaujantis minėta teisės norma, gali grąžinti ir V. V. ir (ar) A. G. M., tačiau teisinio pagrindo pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia ir pakeisti jos šalį nėra.Po sutarties pasirašymo jis pinigus perdavęs A.D. V. padėdamas šiuos pinigus prieš A.D. V. ant stalo,kur kartu buvusi jos dukra V. V.-M. perskaičiavusi pinigus ir patvirtinusi,kad viskas gerai,bei jis išėjęs iš notarų biuro,bei nematęs,ar D.A. V. atidavė šiuos pinigus dukrai,bei sutarties sudarymo metu nei D.A. V.,nei jos dukra nesiūlė įrašyti į sutartį sąlygą,kad pinigai bus perduoti dukrai ir kad dukra taip pat būtų atsakinga dėl šios skolos.Dėl šios paskolos,kai atsakovė negrąžino pasiskolintų pinigų jis patyręs tik didelę žalą,kadangi jau 6 metai,kai negalintis pilnai atgauti savo paskolintų pinigų.

15Atsakovė D. A. V. pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2008-05-12 sutartį, Nr. 2-2597, dalyje, kurioje sutarties šalimi nurodyta D. A. V., nustatant , 110 000,00 Lt paskolos iš K. G. gavėjais ir 2008-05-12 sutarties, Nr. 2-2597, šalimi yra V. M. ir A. G. M..

16Atsakovė nurodė,kad jai- D. A. V. pagal 2005-05-22 paveldėjimo teisės liudijimą, Nr. 1732V, ir 2005-05-22 nuosavybės teisės liudijimą, Nr. 1735V, nuosavybės teise priklauso 0,3780 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), daržinė, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), garažas, unikalus Nr. ( - ), inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Jos dukra, atsakovė pagal priešieškinį V. M., iki santuokos V., 2007 m. pavasarį kreipėsi į ją, prašydama leisti jai ir jos tuo metu būsimam sutuoktiniui A. G. M. namų valdos žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą. Jai toks dukros V. V. (M.) noras buvo priimtinas, kadangi po vyro A. V. mirties ( - ), namų valdoje gyvenusi viena, namų valdos teritorija pakankamai didelė – 0,3780 ha, buvo sąlygos įsikurti dar vienai šeimai, taip pat tikėjusis, kad gyvendama šalia, dukra V. V. -M. pasirūpins ja ligos atveju ir senatvėje. Dukra V. V.-M. nurodė, kad A. G. M. turi didelę patirtį organizuojant statybos darbus, tvarkant tam reikalingus dokumentus, kadangi užsiima pastatų statyba ir pardavimu. Tokiu būdu sutikusi, kad dukra V. V. -M. ir A. G. M. savo lėšomis 0,0700 ha žemės sklypo dalyje statytų gyvenamąjį namą savo poreikiams. Gavę jos sutikimą atsakovai pagal priešieškinį V. V. –M. ir A. G. M. pradėjo vykdyti statybos darbus. Į statybos darbus nesikišusi, V. V. –M. ir A. G. M. visus statybos darbus vykdė savarankiškai, savo lėšomis, dokumentus, reikalingus statyboms vykdyti ir įteisinti taip pat tvarkė V. V. –M. ir A. G. M., jos tik prašydavo dokumentus pasirašyti, paaiškindami, kad reikalingas jos parašas, nes statoma žemės sklype, kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas jos- D. A. V., vardu. Nors Nekilnojamojo turto registre V. V.-M. ir A. G. M. pastatytas pastatas įvardintas kaip ūkinis, tačiau jis buvo statomas tikslu jame nuolat gyventi. Kodėl jis įteisintas kaip ūkinis pastatas, paaiškinti gali tik V. V. –M. ir A. G. M., kurie tvarkė visus dokumentus, susijusius su pastato statyba ir pridavimu. Pastačius pastatą, nors jis dar ir nebuvo iki galo įrengtas, jame 2007 m. pabaigoje apsigyveno V. V. -M. ir A. G. M..

172008 m. gegužės 12 d. į jos namus anksti iš ryto atėjo dukra V. V.-M.,kuri nurodė, kad kartu su A. G. M. iš jo draugo skolinasi pinigų, kad užbaigti pastato įrengimą ir pritaikymą jų poreikiams. Paaiškino, kad dėl paskolos reikalinga įkeisti pastatą ir 0,0700 ha žemės sklypo dalį. Taip pat paaiškino, kad ji skubiai turinti vykti į Kauną pas notarą kartu su jais, kadangi reiks jos parašų turto įkeitimui, nes tiek žemės sklypas, tiek pastatas yra registruoti jos vardu. Dėl turto įkeitimo neprieštaravusiu, nes V. V. -M. ir A. G. M. pastatą pasistatė savo lėšomis, registraciją savo vardu laikiusi tik laikinu formalumu. Vykstant automobiliu į Kauną pasidomėjusi pas dukrą, kokią sumą ji su A. G. M. skolinasi. Dukra V. V. -M. atsakė, kad virš 100 000,00 Lt. Labai stebėjusis, kad skolinasi tokią didelę pinigų sumą, bet jai buvo atsakyta, kad čia tik jai senai moteriškei iš kaimo didelė suma, o jiems jauniems versliems žmoniems vieni niekai. Atvykus pas notarą jų jau laukė A. G. M. draugas K. G.. Jai iš karto, nieko neaiškinant, buvo pateikti dokumentai pasirašymui. Pasirašydama dokumentus buvusi įsitikinusi, kad visi dokumentai, kuriuose pasirašanti, reikalingi turto įkeitimui už dukros V. V. -M. ir A. G. M. paskolą. Anksčiau niekada nebuvo dariusi turto įkeitimo sandorių, taip pat kitokių sandorių, pas notarą lankiusis tik paveldėdama turtą po sutuoktinio mirties, neužsiimanti komerciniais reikalais, neturinti patirties sudarant sandorius. Pagal savo darbo pobūdį – iki pensijos dirbusi ( - ), neturėjusiu ir nesprendusi jokių teisinio pobūdžio reikalų. K. G. pinigus perdavė jos dukrai V. V.-M., kuri juos perskaičiavo ir įsidėjo į savo rankinę, jai jokie pinigai nebuvo perduoti ir jais nedisponavusi. Pinigus iš K. G. pasiskolino jos dukra V. V.-M. ir A. G. M., pati niekada nesiskolinusi iš K. G. ir jis jai jokių pinigų neperdavė. 2008 m. gegužės 12 d. sutartį, Nr. 2-2597, dėl 110 000,00 Lt paskolos pasirašiusi iš esmės suklydus, todėl vadovaujantis CK 1.90 straipsniu reiškianti reikalavimą 2008-05-12 sutartį, Nr. 2-2597, dalyje, kad paskolos gavėja esanti ji- D. A. V., pripažinti negaliojančia, nustatant, kad 110 000,00 Lt paskolos iš K. G. gavėjais yra V. M. ir A. G. M..

18Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

19Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. (CK 1.90 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

20Ji nesuvokusi, kad šiuo sandoriu pinigai skolinami jai, buvusi suklaidinta savo dukros V. V.-M. ir A. G. M., kurie jai paaiškino, kad jai reikalinga pas notarą pasirašyti dokumentus dėl turto įkeitimo, nes įkeičiamas turtas registruotas jos vardu. Klydusi dėl sandorio esmės. Pinigus iš K. G. skolinosi V. V. -M. ir A. G. M., jie yra tikroji sandorio šalis, K. G. pinigus perdavė V. V. -M., o ne jai, tai patvirtina, kad tikroji jo valia – paskolos sandoris su V. V.- M. ir A. G. M.. Pas notarą vykusi tik pasirašyti dėl turto įkeitimo, kuriuo turi būti užtikrinta V. V. -M. ir A. G. M. paskola, o ne skolintis pinigų, kurių jai nereikėjo. Visus dokumentus, kurie jai buvo pateikti, pasirašiusi tik dėl to, nes jos suvokimu, tai buvo reikalinga turtui įkeisti. Niekada jokiomis aplinkybėmis nesiskolintų tokios sumos, kadangi jai pensininkei, gyvenančiai tik iš senatvės ir našlės pensijų, kurios nesiekia nė 1000,00 Lt, neužtektų likusio gyvenimo tokią skolą gražinti, o tuo labiau per šešis mėnesius kaip tai numatyta sutartyje, be to, jai nereikėjo pinigų, nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių jai reikėtų skolintis 110 000,00 Lt. Ji nepažinojusi K. G., o jis jos, niekada su juo nesitariusi dėl jokios paskolos ir jos suteikimo, grąžinimo sąlygų. Sutartis tarp jos ir K. G. dėl 110000,00 Lt paskolos pripažintina negaliojančia nustatant, kad iš jo 110000,00 Lt skolinosi V. V.-M. ir A. G. M.. Restitucija jos atžvilgiu negali būti taikoma, nes pinigai jai nebuvo perduoti, juos skolinosi ir gavo V. V.-M. ir A. G. M. ir dėl to jie pripažinti tikrąja sandorio šalis.

21Atsakovė nurodė,kad ji yra pensininkė, jos pajamas sudaro 624,56 Lt senatvės pensija ir 85,30 Lt našlės pensija, ką patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus pažyma. Kitų pajamų neturinti, taip pat neturinti santaupų banke, ką patvirtina AB “Swedbank” Pietų Lietuvos filialo Varėnos klientų aptarnavimo centro pažyma apie likučius mano sąskaitoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų patvirtinama,kad vienintėlis jai priklausantis turtas yra namų valda ( - ), kuri yra areštuota. Iš gaunamos pensijos turiu apsirūpinti maistu, vaistais, buities, higienos reikmenimis.Dėl to jos turtinė padėtis yra bloga ir ji atleistina nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinio reikalavimą .

22Atsakovai pagal priešieškinį V. M. ir A. G. M. priešieškinį pripažino ir prašė tenkinti.Nurodė,kad jie iš tikrųjų ( - ) V. M.(iki santuokos V.) motinos D. A. V. namų valdoje nutarę pasistatyti gyvenamąjį namą .2008 m pavasarį pritrūkus pinigų statyboms A.G. M. sutaręs su savo geru pažįstamu K. G. dėl 110 000 Lt paskolos gavimo.Dėl paskolos buvo sutarta,kad pinigai bus paskolinti D. A. V. vardu ,kadangi žemės sklypas ir šiame žemės sklype esantys statiniai buvo registruoti D.A. V. vardu,bei paskolos užtikrinimui bus padarytas turto įkeitimas.Aptarus visas paskolos sąlygas apie tai buvo nurodyta atsakovei D. A. V. ,kuri sutiko,jog paskola būtų įforminta jos vardu bei jos vardu būtų įformintas turto įkeitimas,bei jai buvo išaiškinta,kad paskolą grąžinsiantys jie.Notarų biure sudarius sutartį ieškovas pinigus perdavė jiems,o D.A. V. pinigauis nedisponavo nuo pat paskolos sutarties sudarymo.Todėl D.A. V. tikroji šios paskolos sutarties šalis ir dėl to prievolė grąžinti paskolą ieškovui turėtų būti pripažinta jiems,tikriesiems paskolos gavėjams.

23Ieškinys tenkintinas iš dalies,priešieškinys atmestinas.

24Iš 2008-05-12 ieškovo K. G. ir atsakovės D. A. V. sudarytos Kauno m 18-ajam notarų biure paskolos sutarties ir 2008-05-12 surašyto hipotekos lakšto(b.l.7-11)matyti,kad ieškovas paskolino atsakovei 110 000 Lt be palūkanų iki 2008-11-12 ,kur sutarties 1.1 p.buvo numatytas 0,2 proc.delspinigių mokėjimas už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos,kurią sumokėti praleistas terminas.Sutartį ir hipotekos lakštą pasirašė D. A. V.,kur atsakovė po sutarties 5 p.pabaigos savo ranka yra padariusi įrašą “Gavau vienas šimtas dešimt tūkstančių litų”bei pasirašiusi.Sutartyje yra ieškovo padaryti atžymėjimai apie sutarties pratęsimus iki 2008-11-20 ir 2009-12-12.

25Iš atsakovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l.88-93)matyti,kad namų valdos žemės sklypas ( - ) ir statiniai šiam sklype yra registruoti D. A. V. vardu,padarant atžymą,kad yra 2007-12-07 išduotas leidimas statybai.Iš pateikto2007 m ūkinio pastato projekto (b.l.97-116) ir statinio projektavimo sąlygų sąvado, bei 2008-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l.117-121)matyti,kad šie dokumentai yra pasirašyti atsakovės D.A. V..

26Atsakovei įvykdyti prievolę ieškovui kyla iš LR CK 6.9 str. 1 d. Atsakovė neįvykdė savo prievolės įvykdyti ieškovo reikalavimą. Vadovaujantis LR CK 6.63 str. 1 d. atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovas teisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad atsakovė įvykdytų prievolę. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas teisėtai reikalauja įvykdyti prievolę (LR CK 6.258 str. 2 d.). Atsakovė nenurodė įstatyminių pagrindų(CK 6.124-6.129 str.),kurie leistų atsakovei vienašališkai iš dalies atsisakyti įvykdyti prievolę,kadangi tokį vienašalį atsisakymą įvykdyti prievolę draudžia LR CK 6.59 str..

27Teismas vertindamas ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus dėl ieškinio ,tiek ir dėl priešieškinio laiko,kad ieškinys tenkintinas dėl likusios paskolos dalies ir deslpinigių priteisimo ,o priešieškinys atmestinas. Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia 2008-05-12 sutartimi dėl paskolos,kur jam iki šiol nėra sugrąžinta dalis paskolos,t.y. atsakovė neįvykdė tinkamai prievolės sugrąžinti paskolą sutartyje numatytais terminais.Atsakovė pateiktu priešieškiniu savo reikalavimą grindžia LR CK 1.90 str.numatytu pagrindu,kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį(CK 1.90 str.1d.).Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti,ar buvo atsakovės esminis suklydimas.Iš atsakovės ir atsakovų pagal priešieškinį V. M. ir A.G. M. paaiškinimų matyti,kad jie buvo sutarę,kad paskolos sutartis bus sudaroma A.D. V. vardu ,kur pinigai po sutarties sudarymo bus perduoti atsakovams pagal priešieškinį ir jie po to grąžins paimtą paskolą ieškovui atsakovės vardu.Tokiu būdu matyti ,kad atsakovė ir atsakovai pagal priešieškinį jau iki sudarant paskolos sutartį buvo numatę kaip bus panaudoti gauti paskolos pinigai,t.y.bus perduoti atsakovei artimiems asmenims.Šiuo atveju atsakovė pasirašydama paskolos sutartį ir prisiimdama tokį didelį finansinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį trumpam – pusės metų terminui turėjo pilną galimybę,atsižvelgdama į savo finansinę ir bendrą turtinę padėtį,numatyti,kad ji finansiškai bus nepajėgi iki 2008-11-12 grąžinti paskolą.Tokiam supratimui nebuvo reikalingos jokios specialios žinios ar teisinė patirtis,o kiekvienas vidutiniškai apdairus ir atidus asmuo būtų supratęs,kad atsakovė neturi galimybės per pusės metų laikotarpį įvykdyti prievolę pagal paskolos sutartį.Dėl to atsakovė galėjo atsisakyti pasirašyti šią sutartį arba reikalauti,kad paskolos grąžinimo laiduotojais sutartyje būtų įtraukti ir V. V. –M. ir A. G. M..Atsako vei to nepadarius jos veiksmai rodo,kad atsakovė sudarydama sutartį pasitikėjo dukros V. V. –M. ir A. G. M. patikinimais,jog jie sugrąžins paskolą už ją ,neturėdama dėl to jokių jų garantijų ir tuo pačiu nesirūpindama galimomis kilti jai pasekmėmis,jeigu paskolos sutartis būtų neįvykdyta.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų ,kad ji pasirašiusi šią paskolos sutartį dėl apgaulingų atsakovų pagal priešieškinį V. V. –M. ir A. G. M. veiksmų.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2014 nurodė,kad “Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011) “.

29Atsakovė jau 2010-03-05 teismui priėmus nutartį dėl įkeisto turto pardavimo galėjo suprasti,kad ji yra suklydusi dėl paskolos sutarties sudarymo ir iš karto ginčyti šią sutartį.Tačiau sutartį atsakovė pradėjo ginčyti praėjus daugiau kaip 4 metams nuo šios nurodytos teismo nutarties priėmimo,kai tapo galutinai aišku,kad išieškojimas visgi bus nukreiptas į atsakovės turtą,kas parodo,kad atsakovė pateiktu priešieškiniu siekia išvengti paskolos sutarties prievolės įvykdymo išieškojimą nukreipiant į jos turtą.Visos šios aplinkybės duoda pagrindą laikyti,kad priešieškinys yra netenkintinas ir atmestinas.

30Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 14 646,48 Lt palūkanų ir 18 000 Lt delspinigių. Šalių paskolos sutartimi nebuvo numatytas palūkanų skaičiavimas ir palūkanų priteisimas šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas LR Mokėjimų,atliekamų pagal komercinius sandorius,prevencijos įstatymą.Tačiau sutartimi už netinkamą sutarties įvykdymą buvo numatytas netesybų mokėjimas po 0,2 proc.nuo negrąžintos paskolos už kiekvieną dieną.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam,kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio,nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais,kurie gali būti pripažinti minimaliais.Teisminėje praktikoje laikomasi principo,kad jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų,priteisant pagal tokius reikalavimus,mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją.Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo ieškovui iš ieškovės priteisti jo prašomų 14 646,84 Lt palūkanų.Tačiau yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas 18000 Lt palūkanas.LR CK 6.258 str.1d.numato,kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti ,kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas(baudą,delspinigius). CK 6.258 str.3d.numato,kad jeigu netesybos (bauda,delspinigiai)neprotingai didelės,taip pat, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės,teismas gali netesybas sumažinti ,tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių,atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.Pagrindiniu faktoriumi palūkanų sumažinimui būtų šalių susitarimo dėl palūkanų prieštaravimas įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šiuo nagrinėjamu atveju delspinigių nustatymas buvo numatytas dėl gan didelės pinigų sumos grąžinimo užtikrinimo, tuo siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus dėl paskolos sugrąžinimo numatytu terminu.Atsakovė paskolos ieškovui negražina jau virš 6 metų,tuo aiškiai darydama ieškovui ženklius nuostolius dėl paskolos negrąžinimo.Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti,kad būtų CK 6.258 str.3d.numatyti pagrindai sumažinti delspinigius ir šis reikalavimas tenkintinas.Ieškovas kartu prašo priteisti ir įstatymu numatytas 5 proc.palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys , privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dėl to ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo yra pagrįstas

31LR CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pateiktais 2013-12-19 ir 2014-11-14 mokėjimo nurodymais Nr. 200 ir Nr.252 patvirtinama,kad ieškovas K. G. yra sumokėjęs 484 Lt(b.l.42) ir 1058,75 Lt advokatų pagalbos išlaidų už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo sudėtingas, atsakovė ginčijo šį ieškinį,bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, ieškovo atstovė į teismo posėdį turėjo vykti į kitos vietovės apylinkės teismą, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieškinys tenkintinas, tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d. iš atsakovės priteistina ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos –sumokėtas žyminis mokestis,kuris nuopatenkintos ieškinio dalies 68 000 Lt sudarytų 2040 Lt ir turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumą laikytina,kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos 1000 Lt sumai.

32Vadovaudamasis LR CK 6.9 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1 d.,LR CPK 93 str.1d.,98 str.1d., 259-260,265,268-270 str. teismas,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies,priešieškinį atmesti.

34Priteisti iš atsakovės D. A. V. a.k( - ) ieškovui K. G. a.k( - ) 50 000 Lt(penkiasdešimt tūkstančių) litų/14 481 eurų skolos, 18 000(aštuoniolika tūkstančių )litų/5213,16 eurų delspinigių ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme-2013-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas-2040(du tūkstančius keturiasdešimt)litų sumokėto žyminio mokesčio ir 1000(vieną tūkstantį )litų /289,62 eurų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti .

352013-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-atsakovės D. A. V. a.k( - ) –turto areštą palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

36Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis... 2. Ieškovas 2013-12-16 pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 50 000... 3. Ieškovas nurodė,kad Paskolos sutartimi paskolinęs atsakovei D. V.... 4. Atsakovei negrąžinant paskolos yra pradėjęs skolos išieškojimo iš... 5. Palūkanos dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino... 6. Vadovaujantis CK 6.874 str. 1 d. jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina... 7. Delspinigiai... 8. Paskolos sutarties 1.1 punkte atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2... 9. Procesinės palūkanos... 10. Vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovas taip pat prašo... 11. Ieškovas su atsakovės D. A. V. priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti... 12. Atsakovė D. V. priešieškinyje pačios Paskolos sutarties sudarymo fakto... 13. Atsakovė prašo pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia dalyje, kurioje... 14. Priešieškinyje D. V. nurodo, kad ūkio pastato statyba rūpinosi ir vykdė... 15. Atsakovė D. A. V. pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia... 16. Atsakovė nurodė,kad jai- D. A. V. pagal 2005-05-22 paveldėjimo teisės... 17. 2008 m. gegužės 12 d. į jos namus anksti iš ryto atėjo dukra V. V.-M.,kuri... 18. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 19. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 20. Ji nesuvokusi, kad šiuo sandoriu pinigai skolinami jai, buvusi suklaidinta... 21. Atsakovė nurodė,kad ji yra pensininkė, jos pajamas sudaro 624,56 Lt... 22. Atsakovai pagal priešieškinį V. M. ir A. G. M. priešieškinį pripažino ir... 23. Ieškinys tenkintinas iš dalies,priešieškinys atmestinas.... 24. Iš 2008-05-12 ieškovo K. G. ir atsakovės D. A. V. sudarytos Kauno m 18-ajam... 25. Iš atsakovės pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų... 26. Atsakovei įvykdyti prievolę ieškovui kyla iš LR CK 6.9 str. 1 d. Atsakovė... 27. Teismas vertindamas ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-17 nutartimi civilinėje byloje... 29. Atsakovė jau 2010-03-05 teismui priėmus nutartį dėl įkeisto turto... 30. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 14 646,48 Lt palūkanų ir 18 000 Lt... 31. LR CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos... 32. Vadovaudamasis LR CK 6.9 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies,priešieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš atsakovės D. A. V. a.k( - ) ieškovui K. G. a.k( - ) 50 000... 35. 2013-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-atsakovės D. A.... 36. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...