Byla e2-252-965/2016
Dėl piniginių lėšų priteisimo ir pagal atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui J. G., atsakovui pagal priešieškinį (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovei advokatei L. Š., atsakovės S. P. atstovui advokatui Mindaugui Martinačiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl piniginių lėšų priteisimo ir pagal atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui J. G., atsakovui pagal priešieškinį ( - ) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 5576,55 Eur skolos pagal Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas J. G. panaudos sutarties, o ( - ) nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr. 23 bei sodo namą sodininkų bendrijoje „Inkaras“. Nuo 2010-02-05 minėtas žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus ir šiuo metu atsakovei priklauso žemės sklypas ( - ), ir žemės sklypas ( - ) su jame esančiu sodo namu. Atsakovė sutiko, kad jos sūnus ieškovas J. G. ir jo vadovaujama įmonė naudotųsi jai priklausančiu turtu, darytų turto pagerinimo darbus. 2014-05-08 atsakovė S. P., ieškovas J. G. ir ( - ) sudarė trišalę Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą bendrai. Ieškovo teigimu, šalys susitarė atsakovei priklausantį turtą pardavinėti bendrai, jų susitarimu nustatytomis kainomis, o gautas lėšas už parduotą turtą pasidalinti pagal sutartyje nustatytas proporcijas. Ieškovo teigimu, atsakovė be jo ir ( - ) sutikimo bei žinios pardavė žemės sklypą ( - ), už 6000 Eur, kai tuo tarpu šalys buvo sutarusios šį turtą parduoti už 40000 Lt (11584,80 Eur). Todėl atsakovė privalo ieškovui ir ( - ), kuri savo reikalavimą perleido ieškovui J. G., grąžinti 5576,55 Eur, kurią šalys susitarė gauti pagal Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį už parduotą žemės sklypą ( - ).

3Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti baudą ieškovui už nepagrįstą ieškinio pareiškimą. Nurodo, kad Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, šalis pastato į nelygią teisinę padėtį. Ginčo žemės sklypas, esantis ( - ), niekada nebuvo nuomojamas nei ieškovui, nei ( - ), o pagal ieškovo pateiktą sąmatą visi investiciniai darbai yra susiję su namu bei žemės sklypu, esančiais ( - ). Be to, neaišku, kokiu pagrindu ginčo žemės sklypas ( - ), Investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje įvertinamas 36400 Lt, kai reali jo rinkos vertė tuo metu sudarė tik apie 20000 Lt (5792 Eur). Atsakovė neturėjo tikslo dalintis savo turto proporcijomis, ieškovas visą laiką siekė užvaldyti atsakovės nuosavybę, atsakovė nebuvo supažindinta su Investuotų lėšų pasidalinimo sutarties turiniu, negavo šios sutarties egzemplioriaus, sutarties sudarymo metu jai buvo paaiškinta, kad pasirašomi dokumentai, susiję su ( - ) investicijomis į namą. Be to, pagal savo turinį Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis turi preliminarios sutarties požymių, todėl šalims per vienerius metus nesudarius pagrindinės sutarties, ji neteko galios.

4Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo 2014-05-08 Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį su priedu apie investuotas lėšas pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kaip sudarytą dėl apgaulės. Priešieškinyje patvirtina atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad ieškovas be teisinio pagrindo siekia įgyti teisę į atsakovės nuosavybę, taip pažeisdamas nuosavybės neliečiamumo principą. Ieškovas, gyvendamas atsakovei priklausančiame name, gerino savo šeimos bei buities poreikius, nederindamas su atsakove. Ieškovas apgaulės būdu siekia įrodyti, kad įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, nors atsakovė nebuvo supažindinta su Investuotų lėšų pasidalinimo sutarties turiniu, negavo šios sutarties egzemplioriaus, sutarties sudarymo metu jai buvo paaiškinta, kad pasirašomi dokumentai, susiję su ( - ) investicijomis į namą. Be to, atsakovė yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi, turi problemų su rega ir klausa, todėl ieškovas bando pasinaudoti jos nežinojimu. Be to, pagal savo turinį Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis turi preliminarios sutarties požymių, todėl šalims per vienerius metus nesudarius pagrindinės sutarties, ji neteko galios.

5Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė puikia žinojo ir suprato sudaromo sandorio esmę. Visą laiką neprieštaravo, kad ieškovas ir jo vadovaujama įmonė investuotų lėšas ir gerintų jos turtą. Atsakovės amžius ir sveikatos būklė nesukėlė jai problemų sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, notarui jos sveikatos būklė abejonių nekėlė. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ginčo sutartimi buvo siekiama viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Įstatymas nedraudžia sudaryti sutartį, turinčią kelių sutarčių elementų. Ieškovo tikslas buvo atgauti investuotas lėšas pardavus turtą, o atsakovės – šias lėšas sugrąžinti. Atsakovė puikiai suprato sudaromo sandorio esmę, sutartis buvo pasirašyta ne iš karto, jos nuostatos buvo taisomos, nes atsakovei netiko. Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis negali būti laikoma preliminariąja sutartimi, nes ja šalys neketino ateityje sudaryti kitos – pagrindinės sutarties. Sandorio tikslas buvo parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą ir pasidalinti gautas lėšas pagal nustatytas proporcijas.

6Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovei kilo mintis parduoti jai priklausantį turtą tuomet, kai jai buvo pareikštas valstybės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei buvo išduota sodininkų bendrijos pažyma, kuri paprastai išduodama asmenims, ketinantiems parduoti turtą. Tuo metu ir įvyko susitarimas tarp šalių. Tačiau atsakovei laimėjus bylą prieš valstybę, ji pradėjo su ieškovu nebebendrauti ir jam nežinant pardavė vieną žemės sklypą už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. Pirkimo-pardavimo sandorį atsakovė sudarė su nekilnojamojo turto agente, kurią surado ieškovas. Visa tai patvirtina, kad atsakovė turėjo ketinimą žemės sklypus parduoti ir atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas.

7Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, palaikė jame išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovas buvo geranoriškai įleistas į namą, pats savo iniciatyva investavo, visą laiką siekė bendros nuosavybės į atsakovei priklausantį turtą. Atsakovė niekada neketino perleisti ar dalintis savo turtu, apie pasirašomą sutartį ji nebuvo supažindinta ir informuota. M. G. kaip įmonės ( - ) atstovė nebuvo atvažiavusi, nors sutartį taip pat pasirašė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad visos investicijos atliktos kitame sklype ir name, į parduotą žemės sklypą jokių investicijų atlikta nebuvo.

8Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

9Atsakovei priešieškiniu ginčijant sandorį, kurui pagrindu ieškovas prašo skolos priteisimo, tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl priešieškinio.

10Dėl priešieškinio reikalavimų

11Dėl sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei

12Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995 m. atsakovė S. P. nusipirko žemės sklypą Nr. ( - ) su sodo namu sodininkų bendrijoje „Inkaras“. 1996-12-10 atsakovė S. P. ir ieškovas J. G. sudarė minėto žemės sklypo su statiniais panaudos sutartį. 2004-03-01 atsakovė S. P. su ( - ) sudarė nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais 2008-05-01), kuria buvo išnuomotas sodo namas. Taigi tarp šalių susiklostė panaudos bei nuomos teisiniai santykiai. Minėtomis sutartimis, taip pat savo raštu 2004-08-09 atsakovė sutiko, kad ieškovas ir ( - ) atliktų jai priklausančio turto pagerinimus, įsipareigojo už turto pagerinimus atsiskaityti. Ginčijamoje 2014-05-08 Investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje šalys patvirtino atliktus turto pagerinimus į atsakovei priklausantį turtą ir susitarė dėl kompensavimo už turto pagerinimą.

14Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalių sutartinis susitarimas dėl išlaidų daikto pagerinimui atlyginimui negali būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp mamos, sūnaus ir jo valdomos įmonės, atsakovei nebuvo paaiškintos tikrosios sutarties sąlygos, tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo tikslą, priešingą gerai moralei ir viešajai tvarkai. Įstatymas nenumato draudimo sandorį sudaryti tarp artimų giminaičių ar šeimos narių, tuo labiau toks faktas nedaro tokio sandorio prieštaraujančio moralei. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu ginčo sandorį būtų galima laikyti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei ir tuo pagrindu jį panaikinti.

15Dėl sandorio negaliojimo kaip sudaryto dėl apgaulės

16Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš sandorio šalių apgaulės panaudojimo, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Iš CK 1.91 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.). Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti; taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306-2007, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir kt.).

17Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors panaudos ir nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp artimų asmenų – motinos ir sūnaus bei jo vadovaujamos įmonės, tačiau visais atvejais sandoriai buvo sudaromi rašytine forma, per visą naudojimosi turtu laikotarpį atsakovė ne kartą raštu patvirtino, kad sutinka dėl jai priklausančio daikto gerinimo, raštu savo ranka patvirtino ieškovo atliktas investicijas. Ieškovas ne kartą siuntė atsakovei savo kreipimusis bei pasiūlymus raštu. Tai patvirtina, kad tarp šalių buvo įprasta savo santykius įforminti rašytine tvarka. Atsakovės atstovo teiginius, kad atsakovė buvo suklaidinta, nurodant, kad turi pasirašyti dar vieną raštą, susijusį su investicijomis, paneigia ieškovo bei liudytojos M. G. parodymai. Jie patvirtino, kad Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis buvo derinama net keletą dienų, atsakovė ją pasirašė ne iš karto. Kadangi šalys nuolat savo bendravimą bei susitarimus įformindavo rašytine tvarka, labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo susitarimų sudarymo patirties, todėl prieš pasirašydama susipažino su ginčijamos sutarties turiniu. Dar 2004-08-09 atsakovė raštu patvirtino, kad J. G. gyvena jai priklausančiame name, pritarė jo iniciatyvai renovuoti būstą, investuoti, įsipareigojo atsiskaityti už daikto pagerinimus. Ginčijamu susitarimu atsakovė taip pat patvirtino investuotų lėšų faktą.

18Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas sutartį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog atsakovė neturėjo galimybės apsvarstyti ir įvertinti dokumento pasirašymo pasekmes. Kaip minėta, atsakovė turėjo patirties pasirašydama įvairias sutartis bei dokumentus su ieškovu, be to, nei jos amžius, nei išsilavinimas jai nesukliudė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio. Atsakovės atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas panaudojo apgaulę ir kaip ji pasireiškė. Ginčydamas sutartį, atsakovės atstovas nurodo, kad sutartis sukuria šalių nelygybę, tačiau reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo nereiškė (CK 6.228 str.). Atsakovės teigimu, ieškovas visą laiką siekė užvaldyti jai priklausantį turtą, ką ir patvirtina ginčijama sutartis. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo, nes ginčijamu susitarimu atsakovė neįsipareigojo perleisti ieškovui savo nuosavybės teise valdomų daiktų, iš sutarties turinio bei paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad jo siekis buvo susitarti dėl atliktų investicijų bei jų kompensavimo atsakovei nusprendus turtą parduoti.

19Be kita ko, atsakovės atstovas sandorio negaliojimo pagrindą grindė tuo, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi, todėl ieškovas pasinaudojo tokia jos padėtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės turėtų reikšmės vertinant sandorio, kaip sudaryto dėl suklydimo (CK 1.90 str.), negaliojimo pagrindimą, tačiau šiuo pagrindu atsakovė priešieškinio nereiškė.

20Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis buvo sudarytas dėl ieškovo ar atsakovo ( - ) apgaulės. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie šių asmenų tyčinius ir nesąžiningus veiksmus.

21Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentą, jog jos pasirašytas sandoris yra negaliojantis jau vien dėl to, kad sutartis yra pasirašyta trijų asmenų, o M. G. niekada nebuvo atvykusi, be to, ji neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti sandorio. M. G. teisę veikti ( - ) vardu ir sudaryti sandorius patvirtina į bylą pateiktas įgaliojimas, kurį atsakovės atstovas aiškina nepagrįstai siaurinamai. Įgaliojime nurodyta, kad M. G. pavedama ne tik atstovauti bendrovei valstybinėse ir privačiose institucijos bei organizacijos, tačiau ir pasirašyti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam įmonės atstovavimui. Tai, kad sutartis sudaryta ir pasirašyta visų sandorio šalių ne tą pačią dieną ar ne tuo pačiu metu, nekeičia sutarties esmės ir ja prisiimtų įsipareigojimų turinio. Be to, sudaryti sutartį ir ją pasirašyti tuo pačiu metu visoms sutarties šalims neįpareigoja teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių įforminimą ir pasirašymą, nuostatos.

22Atsakovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo priešieškinį (CPK 178 str.). Atsakovė šioje byloje neįrodė aplinkybių, galinčių būti pagrindu pripažinti, jog ginčo sandoris neatitiko tikrosios atsakovės valios dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų pagal CK 1.91 straipsnį, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

23Dėl sutarties kvalifikavimo

24Nagrinėjamu atveju tarp šalių, pirmiausia, kilo ginčas dėl sudarytos sutarties kvalifikavimo – tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis.

25CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, taigi, iš esmės tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl kitos sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra suformulavęs preliminariosios sutarties sampratą išskiriant tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

26Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos (tarp ieškovo ir atsakovės) ir nuomos (tarp atsakovės ir ( - )) teisiniai santykiai. Tiek iš sutarties turinio, tiek iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių tikslas buvo susitarti dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų kompensavimo. Taigi iš sutarties turinio matyti, jog atsakovė įsipareigojo turto pardavimo atveju kompensuoti turto pagerinimo išlaidas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ši sutartis negali būti laikoma preliminariąja, šalys nesusitarė ir nesiekė ateityje sudaryti pagrindinės sutarties. Be to, šia sutartimi nebuvo aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nenumatytas jos sudarymo terminas. Teismo vertinimu, sutartis buvo sudaryta išskirtinai dėl daikto pagerinimo išlaidų kompensavimo, kaip nuomos ir panaudos teisinių santykių tęsinys, nuomos ir panaudos sutarčių papildymas.

27Dėl ieškinio reikalavimų

28Ieškovo teigimu, šalys susitarė atsakovei priklausantį turtą pardavinėti bendrai, jų susitarimu nustatytomis kainomis, o gautas lėšas už parduotą turtą pasidalinti pagal ginčijamoje sutartyje nustatytas proporcijas. Ieškovo teigimu, atsakovė be jo ir ( - ) sutikimo bei žinios pardavė žemės sklypą ( - ), už 6000 Eur, kai tuo tarpu šalys buvo sutarusios šį turtą parduoti už 40000 Lt (11584,80 Eur). Todėl atsakovė privalo ieškovui ir ( - ), kuri savo reikalavimą perleido ieškovui J. G., grąžinti 5576,55 Eur, kurią šalys susitarė gauti pagal Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį už parduotą žemės sklypą ( - ).

29Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

30Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu, pažodiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

31Tarp šalių ginčas kilo ne tik dėl ginčijamos sutarties kvalifikavimo, bet ir dėl jos nuostatų aiškinimo. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

32Kaip minėta, tarp šalių buvo susiklostę panaudos (tarp ieškovo ir atsakovės) ir nuomos (tarp atsakovės ir ( - )) teisiniai santykiai. Tiek iš sutarties turinio, tiek iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių tikslas buvo susitarti dėl nekilnojamojo daikto pagerinimo išlaidų kompensavimo. Taigi iš sutarties turinio matyti, jog atsakovė įsipareigojo turto pardavimo atveju kompensuoti turto pagerinimo išlaidas. Nors Investuotų lėšų pasidalinimo sutartis yra įvardinta sutartimi, tačiau iš jos turinio bei pridėtos sąmatos matyti, kad tai labiau atitinka investuotų lėšų suderinimo aktą. Klaidingas dokumento pavadinimo nurodymas neturi įtakos tikriesiems šalių ketinimams. Jau pačiame dokumente aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad trys šalys: „įvertiname ir užfiksuojame atliktus J. G. ir ( - ) įnašus į namą ir sklypų infrastruktūrą“. Priešingai nei nurodo ieškovas, jo pateiktoje sutartyje nėra įtvirtintas susitarimas, kad šalys įsipareigoja atsakovei priklausantį turtą pardavinėti kartu. Nuostatos, kuriose šalys susitaria dėl proporcijų, nurodytos ir procentais, ir konkrečia pinigų suma. Šios nuostatos prieštarauja viena kitai. Nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip siekis parduoti turtą tik kartu ir tik už konkrečią joje nurodytą sumą. Kaip žinia, nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi, ją sunku prognozuoti, todėl įsipareigojimas ateityje perleisti turtą už konkrečią susitartą sumą gali lemti susitarimo šalių nelygybę ir nepagrįstai apsunkinti atsakovės, kaip turto savininkės, teises. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, ginčo sutartyje jam ir ( - ) priklausančios sumos nurodytos tiksliai pagal sąmatoje nurodytas išleistas sumas turtui pagerinti ir jų ketinimus šias sumas atgauti. Tiek iš sutarties turinio, tiek iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad pagrindinis tikslas buvo susigrąžinti į turtą investuotas lėšas atsakovei nusprendus parduoti jai priklausantį turtą.

33Kadangi tarp šalių buvo susiklostę panaudos ir nuomos teisiniai santykiai, o pagrindinis tikslas buvo atgauti turto pagerinimo išlaidas, šalių susitarimas negali būti aiškinamas plečiamai ir paneigti imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuomininko ar panaudos gavėjo teisę atgauti turto pagerinimo išlaidas (CK 6. 501 str.).

34CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Tam, kad nuomininkas šią teisę įgytų, jis turi įrodyti, jog daiktą pagerino jis, taip pat įrodyti išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2011).

35Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos gavėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

36Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995 m. atsakovė S. P. nusipirko žemės sklypą su sodo namu sodininkų bendrijoje „Inkaras“. 1996-12-10 atsakovė S. P. ir ieškovės J. G. sudarė minėto žemės sklypo su statiniais panaudos sutartį. 2004-03-01 atsakovė S. P. sudarė nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais 2008-05-01) su ( - ), kuria buvo išnuomotas sodo namas. Nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Taigi tarp šalių susiklostė panaudos bei nuomos teisiniai santykiai. Minėtomis sutartimis, taip pat savo raštu 2004-08-09, ginčijama Investuotų lėšų pasidalinimo sutartimi, atsakovė sutiko, kad ieškovas ir ( - ) atliktų jai priklausančio turto pagerinimus, įsipareigojo už turto pagerinimus atsiskaityti.

37Ieškovas prašo grąžinti 5576,55 Eur, kurią šalys susitarė gauti pagal Investuotų lėšų pasidalinimo sutartį už parduotą žemės sklypą ( - ). Pažymėtina, kad panaudos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio sodininkų bendrijoje „Inkaras“. Šiame sklype esantis sodo namas buvo išnuomotas ( - ) pagal nuomos sutartį su vėlesniais pakeitimais, nuomos sutartis įregistruota viešajame registre. 2010-02-05 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu žemės sklypas Nr. ( - ), esantis sodininkų bendrijoje „Inkaras“, buvo padalintas į du žemės sklypus – ( - ). Pagal Registrų centro duomenis bei šalių paaiškinimus sodo namas yra žemės sklype ( - ), nuomos sutartis įregistruota viešajame registre būtent šio turto atžvilgiu. Po turto padalinimo, atsiradus dviem nekilnojamojo turto vienetams, atsakovės parduoto ir ieškovo ginčijamo žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu jokie suvaržymai ar daiktinės teisės įregistruotos nebuvo.

38Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Investuotų lėšų pasidalinimo susitarimą ir prie jo pridėtą sąmatą investicijos į žemės sklypą, esantį ( - ), buvo padarytos tik betonuota parkavimo aikštelė (3000 Lt). Visi kiti pagerinimai yra susiję su sodo namu bei žemės sklypu, esančiu ( - ). Svarbu pažymėti, kad pagal pateiktą sąmatą nurodyta, jog betonuota parkavimo aikštelė buvo padaryta ( - ), bet ne J. G.. Tai patvirtino ir ieškovas teismo posėdžio metu. Taigi reikalavimo teisė reikalauti šių pagerinimo išlaidų galėtų priklausyti ( - ). Nors ( - ) perleido reikalavimo teises J. G., tačiau jam vis tiek išlieka pareiga įrodyti, kad ( - ) turėjo S. P. sutikimą įrengti parkavimo aikštelę žemės sklype, kuris įmonei išnuomotas nebuvo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovės ir ( - ) susiklostė tik dėl sodo namelio, bet ne dėl ginčo žemės sklypo, esančio ( - ). Aplinkybė, kad įmonė įrengė parkavimo aikštelę atsakovei priklausančiame žemės sklype, kuris ( - ) išnuomotas nebuvo, patvirtina, kad įmonė veikė savo rizika, atliko daikto pagerinimus, būtinus savo veiklai vykdyti.

39Nors Investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje šalys investuotas lėšas įvertino bendrai, susiedamos visiems nekilnojamojo turto vienetams atliktus pagerinimus, tačiau toks tiesioginis sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų šalių valios ir iš esmės pablogintų atsakovės, kaip turto savininkės, teises, reikštų nesąžiningumą vienos iš sutarties šalių atžvilgiu. Be to, vertinant minėto dokumento, prie jo pridėtos sąmatos turinį, šalių tikruosius ketinimus pasirašant sutartį, manytina, kad šalys susitarė ir patvirtino tik patį faktą, kad investicijos į turtą buvo atliktos, atliktų investicijų dydį. Tačiau, teismo vertinimu, iš sutarties turinio negalima spręsti, kad visą sąmatoje nurodytą sumą atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nuomininkas ar panaudos gavėjas visais atvejais turi įrodyti, kad daiktas iš tikrųjų buvo pagerintas, padidėjo jo vertė, naudojant jį pagal tikslinę paskirtį.

40Tačiau net ir manant, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-379/2008).

41Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Ieškovas neįrodė, kad žemės sklype, esančiame ( - ), įrengta betonuota parkavimo aikštelė padidina šio žemės sklypo vertę ar dėl jos įrengimo pagerėjo žemės sklypo naudojimo galimybės.

42Kadangi visos kitos ieškovo nurodytos ir sąmatoje užfiksuotos investicijos susijusios su žemės sklypu bei sodo namu, esančiais ( - ), reikalavimai dėl jų atlyginimo nepareikšti, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jų teismas nepasisako.

43Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad atsakovė ginčo žemės sklypą pardavė už mažesnę sumą, nei rinkos kaina, kad šalių susitarimas dėl investicijų susigrąžinimo buvo sudarytas tada, kai atsakovei buvo reikalingi pinigai dėl jai pareikšto ieškinio, todėl ji turėjo ketinimų parduoti turtą. Teismui kvalifikavus šalių teisinius santykius ir nustačius, kad nagrinėjamos bylos dalykas pagal ieškinį yra daikto pagerinimo išlaidų priteisimas, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo aplinkybių neturi įtakos šios bylos kontekste. Ieškovas, teigdamas, kad žemės sklypas parduotas už mažesnę kainą, pačios pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, nepagrindė jo nurodomų aplinkybių, kad apytiksliai 2 arų žemės sklypas galėjo būti parduotas už didesnę nei 6000 Eur sumą. Be to, nekilnojamojo turto rinka yra kintanti, nevienalytė, ir nors turtas galėjo būti parduotas brangiau, tai nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningų atsakovės veiksmų ar ieškovo teisių pažeidimo. Turto savininkas su jam priklausančiu turtu gali elgtis laisvai savo nuožiūra, net ir perleisti jį neatlygintinai, o kaip nurodyta aukščiau, nuomininkas ar panaudos gavėjas turi teisę tik į daikto pagerinimo išlaidas, jei jas įrodo, bet ne į dalį už parduotą turtą gautų lėšų.

44Dėl baudos ieškovui skyrimo

45Atsakovės atstovas prašė skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį.

46CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti tokiam asmeniui iki 5792 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismas, nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, t. y. nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-999/2001, Nr. 3K-3-1212/2001, Nr. 3K-3-406/2007).

47Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovės atstovo prašyme išdėstytus argumentus, nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, tačiau šioje civilinėje byloje nenustatytas ieškovo sistemingas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, t. y. pakartotinis nepagrįstas prašymų teikimas, sąmoningas bylos vilkinimas. Nors teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, tačiau, tai nesudaro pagrindo skirti jam baudą, kadangi teisę išdėstyti savo nuomonę bei poziciją dėl ieškinio, reikšti reikalavimus ieškovui numato įstatymas. Priešingu atveju, būtų pažeista asmens teisė į teisminę gynybą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo baudai skirti ieškovui, todėl šis atsakovo atstovo prašymas atmestinas.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1469,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 970 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų ir 31 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtos panašios bylinėjimosi išlaidos, tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, šalys nedetalizavo, kurios išlaidos susijusios su ieškinio, o kurios su priešieškiniu pareikštais reikalavimais, todėl šalys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jos neatlygintinos.

502015 m. liepos 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės S. P. turto areštas. Teismui atmetus ieškinį, atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

51Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Nutarė

52ieškinį ir priešieškinį atmesti.

53Panaikinti 2015-07-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo J. G. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovės S. P., asmens kodas ( - ) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

54Įsiteisėjus sprendimui, apie turto arešto panaikinimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

55Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,... 2. ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 5576,55... 3. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį... 4. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo 2014-05-08... 5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio... 7. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti,... 8. Ieškinys ir priešieškinis atmestini.... 9. Atsakovei priešieškiniu ginčijant sandorį, kurui pagrindu ieškovas prašo... 10. Dėl priešieškinio reikalavimų... 11. Dėl sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai... 12. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995 m. atsakovė S. P. nusipirko žemės... 14. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu... 15. Dėl sandorio negaliojimo kaip sudaryto dėl apgaulės... 16. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš... 17. Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors panaudos ir... 18. Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta,... 19. Be kita ko, atsakovės atstovas sandorio negaliojimo pagrindą grindė tuo, kad... 20. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo... 21. Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentą, jog jos pasirašytas sandoris... 22. Atsakovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo priešieškinį... 23. Dėl sutarties kvalifikavimo... 24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių, pirmiausia, kilo ginčas dėl sudarytos... 25. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos (tarp... 27. Dėl ieškinio reikalavimų... 28. Ieškovo teigimu, šalys susitarė atsakovei priklausantį turtą pardavinėti... 29. Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad... 30. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo... 31. Tarp šalių ginčas kilo ne tik dėl ginčijamos sutarties kvalifikavimo, bet... 32. Kaip minėta, tarp šalių buvo susiklostę panaudos (tarp ieškovo ir... 33. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę panaudos ir nuomos teisiniai santykiai, o... 34. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į daikto pagerinimo... 35. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto... 36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995 m. atsakovė S. P. nusipirko žemės... 37. Ieškovas prašo grąžinti 5576,55 Eur, kurią šalys susitarė gauti pagal... 38. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Investuotų lėšų... 39. Nors Investuotų lėšų pasidalinimo sutartyje šalys investuotas lėšas... 40. Tačiau net ir manant, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos... 41. Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas... 42. Kadangi visos kitos ieškovo nurodytos ir sąmatoje užfiksuotos investicijos... 43. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad atsakovė ginčo... 44. Dėl baudos ieškovui skyrimo... 45. Atsakovės atstovas prašė skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą... 46. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 47. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovės atstovo prašyme išdėstytus... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 50. 2015 m. liepos 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo... 51. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas... 52. ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 53. Panaikinti 2015-07-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo J.... 54. Įsiteisėjus sprendimui, apie turto arešto panaikinimą informuoti Turto... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...