Byla 2A-27-823/2016
Dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navi Grupė“ bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-513/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovams D. N. ir UAB „Navi Grupė“ dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ priteisti 224 028 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas D. N., būdamas ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkas ir direktorius, buvo paskirtas 2013 m. vasario 8 d. jo tėvo R. N. ir brolio sutuoktinės L. N. įsteigtos atsakovės UAB „Navi Grupė“ vadovu. Naujai įsteigtos įmonės veikla ir buveinė ta pati kaip ir ieškovės. Iki 2013 m. gegužės 6 d., kai atsakovas D. N. buvo atšauktas iš ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ direktoriaus pareigų, atsakovas D. N. pasinaudojo ieškovės informacija ir perviliojo ieškovės klientus, iš kurių ieškovė gaudavo didžiąją dalį savo pajamų, taip pat perviliojo beveik visus darbuotojus. Tokiu būdu atsakovas D. N. pažeidė savo kaip juridinio asmens vadovo fiduciarines pareigas ir nesąžiningai konkuravo. Dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kurie skaičiuojami kaip ieškovės per laikotarpį nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų pradžios iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės negautas pelnas, kurį ji būtų gavusi iš atsakovų perviliotų klientų.

4Atsakovai D. N. ir UAB „Navi Grupė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas D. N. nebuvo pasirašęs su ieškove nekonkuravimo sutarčių, todėl, pasibaigus darbo santykiams su ieškove, nekonkuravimo įsipareigojimai baigėsi. Be to, ieškovės įmonėje nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas. Ieškovės faktinis savininkas yra K. P., kuris pats pripažino, kad dalis ieškovės klientų yra D. N. klientai. D. N., dėl nesąžiningų pagrindinio ieškovės akcininko veiksmų pablogėjus ieškovės finansinei padėčiai, pageidavo atsiskirti ir perleisti ieškovės akcijas, todėl ieškovei buvo žinoma apie tai, kad direktorius pasitrauks ir įvyks klientų atidalijimas. Tuo metu, kai atsakovas dirbo ieškovės direktoriumi, atsakovė UAB „Navi Grupė“ veiklos dar nevykdė, buvo sudaryta tik sutartis su UAB „Gelna“, o ieškovės nurodyti klientai iki šiol dirba su ieškove.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ solidariai 112 000 Lt nuostolių atlyginimo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. (civilinės bylos iškėlimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ po 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas D. N. pažeidė juridinio asmens valdymo organo nario pareigą būti lojaliu juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, taip pat draudimą painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, todėl privalo atlyginti tokiais veiksmais ieškovei padarytą žalą. Nustatyti informaciją, kuri būtų komercinė (gamybinė) paslaptis, buvo ne ieškovės akcininkų, o atsakovo D. N. pareiga ir tokios pareigos nevykdymas, konkuruojant rinkoje dėl jūrinių konteinerių pervežimo už klientų užsakymus, taip pat vertinamas kaip netinkamas vadovo pareigų vykdymas. Atsakovas vienu metu vadovavo konkuruojančioms įmonėms ir pasinaudojo informacija, kuri pagal savo prigimtį yra komercinė paslaptis. Teismo vertinimu, apie savo veiksmus atsakovas privalėjo pranešti įmonės akcininkams ir pateikti tikslią informaciją ieškovės klientams, o ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo veikloje atsakovai turėjo teisę naudoti tik ieškovės sutikimu. Tokio sutikimo atsakovai neturėjo.

8Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovės klientai nebuvo neteisėtai pervilioti ir nebuvo vykdoma nesąžiningos konkurencijos veikla ir nurodė, kad atsakovai vykdė veiksmus, kurie uždrausti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsakovo D. N. kaltė pasireiškia tuo, kad jis per susijusius asmenis, dar dirbdamas ieškovės bendrovėje vadovu, turėdamas tikslą nesąžiningai konkuruoti, steigė su ieškove konkuruojančią įmonę ir nesąžiningai perviliojo didžiąją dalį ieškovės klientų, panaudojęs ieškovės komercinę paslaptį sudarančią ieškovės informaciją apie ieškovės klientus, jų poreikius, jiems teikiamų paslaugų kainas, kainodarą ir pan., naudojo ieškovės parengtų sutarčių šablonus ir ieškovės elektroninio ryšio priemones. Dėl šių atsakovo veiksmų atsakovė UAB „Navi grupė“ nesąžiningai konkuravo su ieškove. Atsakovės UAB „Navi grupė“ veikla susijusi su paslaugų teikimu, šios paslaugos buvo teikiamos pasinaudojus atsakovo veiksmais gauta ieškovės informacija, iš šios veiklos atsakovė gavo pajamų. Tarp atsakovų veikos ir kilusių pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys – ieškovės nuostoliai atsirado, nes dėl atsakovų veikos didžioji dalis partnerių, kurių užsakymų vykdymas buvo pagrindinė veikla, nešusi pelną ieškovei, nustojo užsakinėti paslaugas iš ieškovės ir pradėjo dirbti su atsakovės įmone.

9Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės UAB „Navi grupė“ dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos yra ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ atlygintini nuostoliai. Dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė faktiškai prarado pagrindinių klientų užsakymus, nors sutartys su jais ir toliau galioja. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad ieškovė būtų gavusi jos nurodomą sumą, jeigu klientai ir toliau teiktų užsakymus ieškovei nuo atsakovės įmonės steigimo dienos, t. y. ieškovės nuostoliai apskaičiuoti netiksliai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei buvo ir/arba turėjo būti žinoma apie tai, kad atsakovas D. N. per susijusius asmenis, dirbdamas ieškovės direktoriumi, steigė konkuruojančią įmonę, tačiau ieškovė, būdama specifinėje rinkoje konkuruojančia įmone, nesiėmė konkrečių aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti kelią neteisėtai veiklai, išlaikyti savo klientus, keisti įmonės rinkodaros strategiją ir taktiką, įmonės valdymą, todėl ieškovė pati prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino iki 112 000 Lt.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atsakovai D. N. ir UAB „Narvi grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikint Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ieškinys ir ieškinį visiškai atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Nedidelėje Klaipėdos uosto jūrinių konteinerių rinkoje visiems yra žinomos bendrovės, gabenančios krovinius jūra jūriniais konteineriais, todėl informacija, kam gali būti aktualios jūrinių konteinerių pervežimo paslaugos, negali būti laikoma komercine paslaptimi. Jūrinių konteinerių pervežimo įkainiai, atsikaitymo būdas bei terminai, yra žinomi visoms šioje rinkoje dirbančioms bendrovėms bei asmenims. Krovinių pervežimų srityje naudojamos bendro pobūdžio sutarys, parengtos vadovaujantis tarptautine CMR konvencija, todėl teismas niekaip negalėjo konstatuoti, kad atsakovas D. N. pasinaudojo ieškovės informacija, sudarančia komercinę paslaptį.

132. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovas D. N., kaip UAB „Klaipėdos tranzito centras“ direktorius, pažeidė fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu ir yra atsakingas dėl nesąžiningos konkurencijos. Atsakovas D. N. su ieškove nebuvo pasirašęs nekonkuravimo sutarčių, kadangi bendrovės veikla, klientai, paslaugų įkainiai nesudarė komercinės paslapties objekto, to nereikalavo ir ieškovės akcininkai, todėl, pasibaigus atsakovo D. N. darbo santykiams su UAB „Klaipėdos tranzito centras“, nekonkuravimo įsipareigojimai atsakovo D. N. su ankstesne darboviete nesieja. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ akcininkų susirinkimas nebuvo patvirtinęs bendrovės komercinių paslapčių sąrašo, todėl ieškovės nebuvo apibrėžta, kas gali ir turi būti laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir kokia konkreti informacija negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Ginčo dėl to, kad UAB „Narvi grupė“ yra konkuruojanti įmonė, iš esmės nėra, tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepasinaudojo jokia konfidencialia ieškovės informacija, tam, kad sudarytų sutartis su ieškovės klientais. Ieškovės klientai yra rinkoje žinomos įmonės, todėl su jais sutartis gali sudaryti bet kurie verslo subjektai. Be to, sutartys nebuvo sudarytos jokiomis išskirtinėmis sąlygomis. Faktiškai visi klientai ir toliau dirba su ieškove, kas yra konstatuota teismo sprendime. 2013 m. gegužės 6 d. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukus atsakovą D. N. iš bendrovės vadovo pareigų, D. N., vykdydamas akcininkų sprendimą, perdavė naujam direktoriui visų UAB „Klaipėdos tranzito centras“ klientų kontaktus, o paskutinę darbo dieną – 2013 m. gegužės 10 d., informavo elektroniniu paštu visus UAB „Klaipėdos tranzito centras“ klientus ir partnerius, kad jis bendrovei toliau nebevadovaus, ir kad yra paskirtas naujas direktorius, nurodant visus jo kontaktus. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas D. N. buvo sąžiningas ir jokiais veiksmais nesiekė klaidinti ar vilioti UAB „Klaipėdos tranzito centras“ klientų į naujai įsteigtą įmonę.

143. Pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio ir priteisė 112 000 Lt. Krovinių pervežimo sutarties sudarymas su užsakovais neužtikrina pastovaus krovinių srauto judėjimo, užsakymų krovinių, konteinerių pervežimui teikimo, nes krovinių pervežimo rinkoje dominuoja sezoniškumas, dažnai kroviniai vežami partijomis, todėl skaičiuoti pastovias gaunamas pajamas nuo tam tikro užsakovo nėra tikslinga ir šiais skaičiavimais neturėtų remtis žalos dydžio pagrindimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad su dauguma ieškinyje nurodytų užsakovų UAB „Narvi grupė“ nėra pasirašiusi krovinių pervežimo sutarčių, todėl užsakovas neturi jokių įsipareigojimų dirbti su UAB „Narvi grupė“. Nesuprantama, kokiu pagrindu iš atsakovų buvo priteistas 112 000 Lt nuostolių atlyginimas. Atsakovas per ieškinyje nurodytą ginčo laikotarpį gavo 51 000 Lt pelno, todėl teismo priteistas žalos atlyginimas yra niekuo nepagrįstas. Teismas nevertino ieškovės veiklos pelningumo, pateiktų skaičiavimų ir pan., dėl ko ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

15Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Rinkoje, kurioje veikia privatūs asmenys, ir kurią reguliuoja laisvos konkurencijos dėsniai, nėra ir negali būti vienodų atitinkamų paslaugų teikimo įkainių, atsiskaitymo sąlygų bei terminų. Ieškovei taip pat nėra aišku, kuo remiantis atsakovai tvirtina, kad aptariamoje rinkoje egzistuoja bendro pobūdžio sutartys. Tai, kad krovinių gabenimo sritį reguliuoja tarptautinė CMR konvencija, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atitinkamoje srityje dominuoja kažkokios standartinės ar bendro pobūdžio sutartys.

172. Kilusio ginčo esmę sudaro ne tai, kad atsakovai tapačioje rinkoje konkuruoja su ieškove, o tai, kaip jie tą daro. Atsakovas D. N. savo privatų naujos bendrovės verslą organizavo naudodamasis savo kaip ieškovės vadovo padėtimi ir dėl šios padėties įgautu ieškovės klientų pasitikėjimu bei dėl užimamų pareigų žinota informacija apie atitinkamus klientus, jiems teikiamų paslaugų kainas ir kitas sąlygas. Akivaizdu, kad kitoje situacijoje naujai įsteigtas subjektas per tokį trumpą laiką (t. y. per kelis mėnesius nuo įsteigimo) savarankiškai nebūtų galėjęs susirasti tiek klientų, kiek nesąžiningai konkuruodami galėjo atsakovai.

183. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, pagal galiojantį teisinį reguliavimą draudimas atsakovui D. N. nekonkuruoti su ieškovės bendrove, naudojant, perduodant ar paskelbiant ieškovei komercinę reikšmę turinčią informaciją, galiojo tiek atsakovui D. N. einant ieškovės bendrovės vadovo pareigas, tiek ne mažiau kaip vienerius metus po tokių pareigų pasibaigimo. Atsakovas D. N. ieškovės klientus pradėjo vilioti iki pasibaigiant jo pareigoms ieškovės bendrovėje, todėl neteisėtų veiksmų faktas šioje byloje yra daugiau nei akivaizdus.

194. Byloje esantys ieškovės bei pačių atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad naujai įsteigta UAB „Navi Grupė“ daugumą krovinių pervežimo sutarčių sudarė su ieškovės klientais. Aplinkybė, kad pasibaigus darbo santykiams ieškovės įmonėje atsakovas D. N. išsiuntė ieškovės klientams pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius šioje bendrovėje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų sąžiningumo. Priešingai, tokio pranešimo išsiuntimas tik parodo atsakovo siekį nuo ieškovės kuo ilgiau nuslėpti jo klientų nuviliojimo faktą ir patvirtina, kad atsakovas D. N. iš tiesų gera valia neatskleidė ieškovei jos klientų perėmimo į naujai įsteigtą UAB „Navi Grupė“ fakto. Laisvu klientų pasirinkimu negali būti pripažintas piktybiškas klientų suklaidinimas, kai klientas objektyviai net nesuvokia tikrojo ieškovės ir atsakovų bendrovės tarpusavio santykio. Ieškovės klientams buvo pateikiamos pasirašyti paslaugų sutartys su naujai įsteigta UAB „Navi Grupė“, o šių sutarčių sąlygos buvo tapačios ieškovės sudarytų sutarčių sąlygoms. Ieškovės tiekėjai buvo informuojami, kad nuo šiol kroviniai bus vežami per dvi įmones, sudarant įspūdį, kad šios bendrovės tarpusavyje bendradarbiauja.

205. Ieškovė savo negautas pajamas apskaičiavo pagal iš atitinkamų klientų uždirbtą vidutinį mėnesinį pelną per daugiau nei vienerių metų laikotarpį. Tai reiškia, kad, skaičiuojant negautas pajamas, buvo realiai įvertinti veiksniai, darantys įtaką pajamų apimtims. Reikalaujamos žalos dydis buvo pagrįstas tinkamai.

216. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių pirminių apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovų lentelėje pateikti apibendrinti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę.

22Ieškovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir UAB „Klaipėdos tranzito centras“ naudai priteisti 224 028 Lt nuostolių atlyginimą bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad iki atsakovų neteisėtų veiksmų pradžios ieškovės pajamos iš perviliotų klientų buvo reguliarios ir sąlyginai pastovios, jos nebuvo vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad rinkoje būtų įvykę kažkokių reikšmingų svyravimų ar pasikeitimų, dėl kurių ieškovės klientai būtų sumažinę savo veiklos ir užsakymų apimtis, pradėję bendradarbiauti su kitais nei UAB „Navi Grupė“ ekspeditoriais, ar pan. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuvilioti ieškovės klientai buvo nepatenkinti ieškovės teikiamų paslaugų kokybe, kaina, ar pan., būtų teikę pretenzijų dėl paslaugų ar kitaip išreiškę savo atsisakymą/nenorą toliau bendradarbiauti su ieškove. Priešingai, faktas, kad tie patys klientai, staiga nustoję pirkti paslaugas iš ieškovės, šias paslaugas tomis pačiomis sąlygomis pirko iš naujai įsteigtos UAB „Navi Grupė“, rodo ir patvirtina, kad ieškovė turėjo realias galimybes gauti ieškiniu reikalaujamas pajamas (grynąjį pelną), kadangi klientų poreikis pirkti ieškovės teikiamas paslaugas nebuvo nei išnykęs, nei sumažėjęs. Iš į bylą kartu su ieškiniu pateikto UAB „Navi Grupė“ apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovės UAB „Navi Grupė“ iš kai kurių ieškovės klientų gautos vidutinės mėnesio pajamos netgi viršijo pačios ieškovės iš atitinkamų klientų vidutiniškai per mėnesį gautas pardavimų pajamas. Tai patvirtina, kad nuviliotų ieškovės klientų perkamų paslaugų poreikis netgi augo. Nesant byloje duomenų apie objektyvias aplinkybes, trukdžiusias ieškovei gauti įprastines pajamas iš nuviliotų klientų pagal su šiais klientais sudarytas ilgalaikes sutartis, ir byloje surinktais duomenimis patvirtinus, kad šie klientai nustojo pirkti ieškovės teikiamas paslaugas, kadangi analogiškas paslaugas ėmė pirkti iš nesąžiningai konkuruojančios UAB „Navi Grupė“, teismo išvada apie neįrodytą ieškiniu reikalaujamų negautų pajamų realumą ir/ar tikėtiną pagrįstumą ir/ar dydį laikytina nepagrįsta.

242. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavęs, kad ieškiniu reikalaujami nuostoliai apskaičiuoti netiksliai, nepateikė jokių tikslesnių nuostolių paskaičiavimų, taip pat niekaip nepagrindė, kodėl ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ priteistina būtent 112 000 Lt dydžio negautų pajamų suma. Teismo sprendimas priteisti būtent 112 000 Lt nuostolių sumą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad ieškiniu reikalaujama 224 028 Lt nuostolių suma yra apskaičiuota netiksliai, tačiau nenustačius tikslaus atlygintinų nuostolių dydžio, teismas neturėjo atskaitos taško, kuriuo remdamasis galėjo mažinti ieškovei atlygintinus nuostolius. Teismo sprendimas ieškovės naudai priteisti tik 112 000 Lt nuostolių atlyginimo prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintoms nuostolių apskaičiavimo ir mažinimo taisyklėms.

253. Ieškovė neprieštarauja teismo išvadai, kad UAB „Klaipėdos tranzito centras“ žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovo D. N. veiksmus, tačiau svarbu įvertinti tai, kad bendrovės žinojimas pasireiškė būtent per jos valdymo organo, t. y. atsakovo D. N., žinojimą, todėl akivaizdu, kad ieškovės bendrovė, vadovaujama atsakovo D. N., neturėjo jokių realių galimybių imtis priemonių, siekiant išvengti to paties D. N. nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Būtent atsakovas D. N. privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, gindamas bendrovę nuo trečiųjų asmenų nesąžiningos konkurencijos ir saugodamas ieškovės interesus nuo žalos. Be atsakovo D. N. valios, ieškovė negalėjo atlikti apskritai jokių veiksmų, reikalingų savo interesų apsaugai. Neteisėti veiksmai buvo pradėti ieškovę valdant atsakovui D. N., todėl iki pat 2014 m. gegužės 6 d. ieškovė objektyviai negalėjo keisti įmonės veiklos strategijos, taktikos ar kitokiais veiksmais kovoti su ieškovės klientų perėmimu. Pasikeitus ieškovės valdymo organams, teismo iš ieškovės reikalaujamų veiksmų ieškovė ir toliau neturėjo jokių galimybių atlikti, kadangi, atsakovą D. N. atšaukus iš vadovo pareigų, ieškovė kartu neteko iš esmės viso savo personalo. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovės dalyviai į ieškovės bendrovėje vykstančius neigiamus pokyčius sureagavo labai operatyviai. Atsakovas D. N. iš ieškovės vadovų buvo atšauktas po trijų mėnesių nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų pradžios, o ieškinys teismui parengtas faktiškai dar po trijų mėnesių po ieškovės valdymo organų pakeitimo. Trijų mėnesių laikotarpis laikytinas minimaliu, pagrįstu ir būtinu naujajam bendrovės vadovui siekiant įvertinti bendrovėje vykstančius pokyčius, atskleisti tikrąsias tokių pasikeitimų priežastis, bei priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Teismo sprendime išreikšta pozicija, kad nukentėjusi šalis privalo įrodyti ne tik tai, kad jos nuostoliai atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, bet ir tai, kad nukentėjusi šalis ėmėsi visų galimų priemonių, siekdama užkirsti kelią atsakovo neteisėtiems veiksmams, ieškovės nuomone, apsunkina jos, kaip nukentėjusios šalies, įrodinėjimo pareigą. Pagal įrodinėjimo taisykles kreditoriaus kaltę, būtiną ieškovės atlygintinų nuostolių mažinimui, šioje byloje privalėjo įrodyti skolininkas. Skolininkui neįrodžius šių aplinkybių, teismas apskritai neturėjo pagrindo sumažinti ieškiniu reikalaujamų nuostolių.

264. Ieškovė ieškiniu bei dubliku prašė teismo iš atsakovų išreikalauti atsakovo su ieškovės klientais sudarytų sutarčių kopijas bei atsakovų apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Šių duomenų pagrindu ieškovė ketino įrodinėti savo nuostolius prarastų pajamų forma, taip pat reikšti papildomus reikalavimus dėl nuostolių kaip iš neteisėtų veiksmų gautos naudos atlyginimo, tačiau teismas nusprendė minėtų ieškovės prašymų netenkinti ir iš atsakovo išreikalavo tik duomenis apie UAB „Navi Grupė“ sutarčių su ieškovės klientais sudarymo datas. Tokiais veiksmais teismas apribojo ieškovės galimybes pagrįsti jos teiginius, kad UAB „Navi Grupė“ su ieškovės klientais sudarinėjo sutartis identiškomis ieškovės su šiais klientais pasirašytose sutartyse numatytomis paslaugų teikimo sąlygomis, bei užkirto ieškovei galimybes prisiteisti žalos, pasireiškusios atsakovų iš neteisėtų veiksmų gautų pajamų forma, atlyginimą.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus.

29Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

30KĮ 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Pagal šį straipsnį draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nurodydami šiuos argumentus: 1) ieškovės veikla, klientai, paslaugų įkainiai nesudarė komercinės paslapties, kadangi bendrovėje nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, be to, rinkoje, kurioje veikia ieškovė ir atsakovė, tokio pobūdžio informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi; 2) atsakovas D. N. su ieškove nebuvo pasirašęs nekonkuravimo sutarčių, todėl, pasibaigus atsakovo D. N. darbo santykiams su UAB „Klaipėdos tranzito centras“, nekonkuravimo įsipareigojimai atsakovo su ankstesne darboviete nesieja; 3) ieškovė neįrodė, kad jos klientai buvo neteisėtai pervilioti atsakovų.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, bet nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

33Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies normomis suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-366/2011). Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovės bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, priešingai nei teigia atsakovai, nesudaro pagrindo teigti, kad tam tikra informacija negali būti pripažinta ieškovės komercine paslaptimi.

34Byloje neginčijama, kad atsakovui D. N. pagal jo ieškovės bendrovėje užimamas pareigas buvo žinoma informacija ne tik apie ieškovės klientus, bet ir konkrečius kiekvieno kliento poreikius mokumą, finansinę būklę, patikimumą, konkrečiam klientui teikiamą paslaugų komplektą, sąlygas ir kainas. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, neabejotinai turėjo būti suprantama paminėtos informacijos komercinė vertė. Byloje nenustatyta, kad ieškovė viešai prieinamoje erdvėje skelbtų savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, taikomas kainodaros taisykles ir panašią informaciją). Ši aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pakankama konstatuoti atitinkamos informacijos slaptumą ir protingas jos apsaugos pastangas (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, būtent atsakovui D. N. pagal įstatymą buvo suteikta teisė patvirtinti įmonės komercinių paslapčių sąrašą ar jo nepatvirtinti. Aplinkybė, kad atsakovas nesiėmė tokių (papildomų) veiksmų įmonės komercinę vertę turinčiai informacijai apsaugoti, negali būti vertinama kaip atleidžianti patį atsakovą nuo nurodytos informacijos saugojimo pareigos.

35Teigdami, kad nurodyta informacija negali būti pripažinta komercine paslaptimi dėl rinkos, kurioje veikia ieškovė ir atsakovė, ypatumų, atsakovai nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovės veiklai taikoma CMR konvencija, reglamentuojanti vežėjo civilinę atsakomybę, neįrodo ir nepagrindžia atsakovų teiginių, kad atitinkamoje rinkoje paslaugų teikimo sąlygos nesiskiria ir yra visiems žinomos.

36Atsakovo D. N. pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kyla iš įstatymo (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016), todėl nepagrįstais pripažintini atsakovų argumentai, kad, pasibaigus atsakovo D. N. darbo santykiams su UAB „Klaipėdos tranzito centras“, nurodyta atsakovo pareiga taip pat laikytina pasibaigusia.

37Teismų praktikoje taip pat akcentuojami įrodinėjimo civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, ypatumai. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą. Dėl šios priežasties kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatytos. Ieškovės klientų perviliojimą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: paties atsakovo paaiškinimai apie ieškovės klientų „grupavimą“ ir pasidalijimą jais atsakovui pasitraukus iš ieškovės vadovo pareigų (b. l. 51, t. II), atsakovų pateikti klientų paaiškinimai, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad dalis ar net pagrindiniai krovinių srautai buvo perkelti į atsakovės įmonę pastarajai įsisteigus, inter alia dėl to, kad į atsakovės įmonę parėjo dirbti buvę ieškovės darbuotojai (rašte minimas vadybininkas V. R. iš ieškovės bendrovės atleistas jam pačiam prašant 2013 m. gegužės 22 d., t. y. nedelsiant po atsakovo pasitraukimo iš ieškovės direktoriaus pareigų) (b. l. 128, 152-153, t. II), atsakovo susirašinėjimas su ieškovės klientais, kuriame nurodoma, kad sutartys su naujai įsisteigusia atsakove paruoštos pagal senos sutarties su ieškove pavyzdį, kad toliau paslaugos bus teikiamos per abi įmones (b. l. 83-85, t. I). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra teisėta ir pagrįsta.

38Dėl ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio

39Byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad ieškovę su ieškinyje nurodytais klientais siejo ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai, ieškovė iš šių klientų gaudavo reguliarias pajamas, ieškovės veikla su nurodytais klientais buvo pelninga, ieškovės iš nurodytų klientų gaunamos pajamos smuko būtent atsakovei pradėjus veiklą, pačių klientų patvirtinimai, kad dalis užsakymų po atsakovės įsteigimo buvo perduoti vykdyti atsakovei, net jei sutartys su ieškove nebuvo nutrauktos, vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovų neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad iki atsakovo D. N. pasitraukimo iš ieškovės direktoriaus pareigų atsakovė veiklos nevykdė, nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, atsakovo D. N. pareiga nesinaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija pagal įstatymą galioja vienerius metus po atsakovo pasitraukimo iš ieškovės direktoriaus pareigų, o ieškovės ieškinyje nurodomas laikotarpis, už kurį skaičiuojami nuostoliai (2013 m. vasario – rugpjūčio mėn.), patenka į nurodytą vienerių metų laikotarpį.

40Pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį ginčija tiek ieškovė, tiek atsakovai. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti prašomą priteisti nuostolių dydį, be to, nesudarė galimybių ieškovei įrodinėti žalą, pasireiškusią kaip nepagrįstas atsakovės praturtėjimas. Atsakovai savo ruožtu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad krovinių pervežimo rinkoje dominuoja sezoniškumas, taip pat į atsakovės iš nurodytų klientų per ginčo laikotarpį gautą pelną.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, nesąžiningos konkurencijos bylose gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškiantys kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai, pasireiškiantys kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti ir 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą), o ieškovas įrodinėja abu reikalavimus, teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, atsakovai nepagrįstai teigia, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi atitikti atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą) ir negali jos viršyti.

42Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) atlyginimo. Reikalavimas dėl atsakovės gauto pelno kaip nepagrįsto praturtėjimo nebuvo pareikštas. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tokia situacija neva susiklostė dėl netinkamų pirmosios instancijos teismo veiksmų, jokių reikalavimų dėl įrodymų išreikalavimo ar bylos dalies grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ieškovė apeliaciniu skundu nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės žalos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma nepasisako.

43Apeliacinės instancijos teisme buvo skirta finansinė ekspertizė ieškovės žalos dydžiui nustatyti. Pagal ekspertizės išvadą, per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ieškovė iš ieškinyje nurodytų klientų gavo 395 312,71 Lt grynojo pelno, vidutinis mėnesinis grynasis pelnas sudarė 30 408,67 Lt (8 806,96 EUR). Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (neteisėtų veiksmų laikotarpį) ieškovės veikla su nurodytais klientais buvo nuostolinga, vidutinis mėnesio nuostolis sudarė 10 389,74 Lt (3 009,07 EUR), t. y. atsakovė jokio pelno negavo. Taigi, atsakovės negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) per ginčo laikotarpį sudaro 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR) (30 408,67 Lt x 7 mėnesiai).

44Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kartu pripažindama nepagrįsta priešingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo šios kategorijos bylose ypatumus, ieškovės nuostolių faktas ir dydis byloje yra įrodytas ir sudaro 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR).

45Kolegija nesutinka su atsakovų teiginiais, kad apie ieškovės negautas pajamas turi būti sprendžiama pagal atsakovės UAB „Navi grupė“ per ginčo laikotarpį gautą pelną (pagal ekspertizės išvadą – 103 147,93 Lt (29 873,70 EUR). Kaip jau minėta, ieškovės negautos pajamos negali būti sutapatinamos su atsakovės nepagrįstu praturtėjimu, be to, atsakovės grynasis pelnas yra priklausomas ir nuo atsakovės veiklos sąnaudų. Ta aplinkybė, kad ieškinyje nurodyti klientai nenutraukė sutarčių su ieškove, taip pat nėra reikšminga, kadangi byloje nustatyta, jog dėl didžiosios dalies užsakymų perdavimo atsakovės bendrovei ieškovės veikla su nurodytais klientais tapo nuostolinga, t. y. ieškovė neteko nurodytos dalies pajamų. Jokių kitų aplinkybių, galimai lėmusių ieškovės pelno netekimą, byloje nenustatyta.

46Teigdami, kad ieškovės vykdomai veiklai būdingas sezoniškumas, į kurį turėjo būti atsižvelgta nustatant nuostolių dydį, atsakovai nepateikia teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, šį atsakovų teiginį paneigia ir ekspertizės aktas, pagal kurį ieškovė per 13 mėnesių laikotarpį iš ieškinyje nurodytų klientų gavo 8 150 436,38 Lt pajamų, t. y. vidutiniškai 626 956,65 Lt pajamų per mėnesį, o ginčo laikotarpiu bendra ieškovės ir atsakovės UAB „Navi grupė“ iš ieškinyje nurodytų klientų gautų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai sudarė 673 953,69 Lt (427 938,34 Lt + 2 995 568,39 Lt), t. y. iš esmės atitiko anksčiau buvusį pajamų vidurkį.

47Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės iš atsakovo prašomą priteisti nuostolių sumą iki 112 000 Lt, be kita ko, rėmėsi ieškovės kalte dėl nuostolių padidėjimo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo spręsti ex officio, o atsakovai ieškovės kaltės dėl žalos padidėjimo neįrodinėjo. Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės kaltės. Kaip pagrįstai pažymi ieškovė, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad dalį ginčo laikotarpio ieškovei tebevadovavo atsakovas D. N., todėl bet kokios ieškovės galimybės imtis veiksmų buvo priklausomos nuo šio atsakovo. Taigi, CK 6.282 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai.

48Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovės apeliacinį skundą ir pakeičia ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovų priteistą nuostolių sumą padidindama iki 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, iš atsakovų ieškovei priteistą žyminio mokesčio sumą padidinant iki 2 603 Lt (753,88 EUR) iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos atsakovams nepriteisiamos. Ieškovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (2 430 Lt žyminio mokesčio) ieškovei priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį, t.y. po 1 154,25 Lt (334,29 EUR) iš kiekvieno atsakovo.

52Apeliacinės instancijos teisme buvo skirta ekspertizė, kurios išlaidoms padengti atsakovei yra sumokėję 724 EUR avansą, o ieškovei tenkanti 724 EUR avanso dalis apmokėta iš valstybės biudžeto lėšų. Už ekspertizę sumokėta 1 439,94 EUR (b.l. 78, t. III). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovė turi dengti 72 EUR ekspertizės išlaidų, atsakovai – 1 367,94 EUR. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 72 EUR, o iš atsakovų – po 321,97 EUR ekspertizės išlaidų.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

54Atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

55Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

56Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

57„ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ solidariai 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR) sumos už laikotarpį nuo 2013-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ po 2 603 Lt (754 EUR) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

59Kitą ieškinio dalį atmesti.

60Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sumažinti 2013-09-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 212 860,69 Lt (61 648,72 EUR) ir palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“

61Priteisti iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ po 334,29 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ naudai ir po 321,97 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

62Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 72 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovai D. N. ir UAB „Navi Grupė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas D.... 8. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovės klientai nebuvo... 9. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės UAB „Navi grupė“... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Atsakovai D. N. ir UAB „Narvi grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikint... 12. 1. Nedidelėje Klaipėdos uosto jūrinių konteinerių rinkoje visiems yra... 13. 2. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovas D. N., kaip UAB... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai konstatavo, kad ieškovė... 15. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos... 16. 1. Rinkoje, kurioje veikia privatūs asmenys, ir kurią reguliuoja laisvos... 17. 2. Kilusio ginčo esmę sudaro ne tai, kad atsakovai tapačioje rinkoje... 18. 3. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, pagal galiojantį... 19. 4. Byloje esantys ieškovės bei pačių atsakovų pateikti duomenys... 20. 5. Ieškovė savo negautas pajamas apskaičiavo pagal iš atitinkamų klientų... 21. 6. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių pirminių apskaitos dokumentų, iš... 22. Ieškovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ apeliaciniu skundu prašo... 23. 1. Pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad iki atsakovų neteisėtų... 24. 2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavęs, kad ieškiniu... 25. 3. Ieškovė neprieštarauja teismo išvadai, kad UAB „Klaipėdos tranzito... 26. 4. Ieškovė ieškiniu bei dubliku prašė teismo iš atsakovų išreikalauti... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 29. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų... 30. KĮ 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas... 31. Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningą... 33. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių... 34. Byloje neginčijama, kad atsakovui D. N. pagal jo ieškovės bendrovėje... 35. Teigdami, kad nurodyta informacija negali būti pripažinta komercine... 36. Atsakovo D. N. pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kyla iš... 37. Teismų praktikoje taip pat akcentuojami įrodinėjimo civilinėse bylose,... 38. Dėl ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio... 39. Byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad ieškovę su ieškinyje nurodytais... 40. Pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį ginčija tiek ieškovė,... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala, apibrėžta CK... 42. Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų... 43. Apeliacinės instancijos teisme buvo skirta finansinė ekspertizė ieškovės... 44. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 45. Kolegija nesutinka su atsakovų teiginiais, kad apie ieškovės negautas... 46. Teigdami, kad ieškovės vykdomai veiklai būdingas sezoniškumas, į kurį... 47. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės iš atsakovo prašomą... 48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos... 51. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi apeliacinės instancijos... 52. Apeliacinės instancijos teisme buvo skirta ekspertizė, kurios išlaidoms... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Atsakovų apeliacinį skundą atmesti.... 55. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 56. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti, sprendimo... 57. „ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos... 58. Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš atsakovų D. N.... 59. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 60. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sumažinti 2013-09-24 Klaipėdos... 61. Priteisti iš atsakovų D. N. ir UAB „Navi Grupė“ po 334,29 EUR... 62. Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 72 EUR...