Byla e2-15648-294/2018
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pernod Ricard Lietuva“ ieškinį atsakovui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 307 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/16/026. Pagal sutartį atsakovui netinkamai vykdant savo metinius įsipareigojimus ieškovas turėjo papildomai sumokėti 19 307 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Šis mokestis tiesiogiai susijęs už pakuotės atliekų kiekį ir rūšį, už kurį atsakovas nepateikė ieškovui patvirtinančio dokumento. Gavęs ieškovo pretenziją atsakovas iš esmės neginčijo nei sutarties pažeidimo nei pareigos atlyginti nuostolius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdymą grindė trečiųjų asmenų netinkamais veiksmais.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas nuostolius patyrė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl netinkamo trečiųjų asmenų veikimo. Mano, kad dalį įsipareigojimų atsakovas įvykdė, todėl neprivalo padengti visų ieškovo nuostolių.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

5Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovai (atidėjus parengiamąjį teismo posėdį atsakovo atstovės prašymu ir suteikiant laiko sudaryti taikos sutartį). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo negauta jokių prašymų. Teismui nėra žinomos atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis ieškovo atstovo pasisakymais bei byloje surinktais įrodymais.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/16/026.

8Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

9Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

10Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

11Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

12Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl šalies netinkamų sutarties sąlygų vykdymo. Atsakovas neprisiima kaltės dėl ieškovo patirtų nuostolių, jam sumokėjus mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

13Mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis mokėtojai, siekdami gauti Įstatymo mokestinę lengvatą už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, nusiperka pažymas, patvirtinančias perdirbtą atliekų kiekį. Tokias pažymas parduoda licencijuoti atliekų tvarkytojai arba tiesiogiai atliekų perdirbėjai. Tačiau atliekų mokesčio mokėtojai reikalingą pažymų kiekį gali įsigyti ne tik tiesiogiai iš atliekų perdirbėjų ar tvarkytojų, bet ir per tarpininkus, kurie atitinkamai užsako iš tvarkytojo arba tiesiogiai iš perdirbėjo gauti pažymas reikalingam kiekiui, jas nuperka ir perparduoda mokėtojams. Būtent tokiais tikslais šalių (ieškovo ir atsakovo) buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią tvarkytojas įsipareigoja teikti sutartyje nustatytas apmokestinamųjų pakuočių atliekos tvarkymo paslaugas, o užsakovas – už jas sumokėti.

14Šalių sudarytos apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutarties apibrėžta, kad užsakymas reiškia šioje sutartyje nustatytą dokumentą, kuriame šalys, vykdydamos sutartį, susitaria dėl konkrečių apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo per mokestinius metus. Šalių suderintame užsakyme taip pat yra nurodytas konkretus atliekų kiekis tonomis, kuriam atsakovas įsipareigoja pristatyti pažymas. Taigi Sutartyje šalys susitarė dėl tikslaus užsakymo dydžio, kuris ir susideda iš konkrečių šalies pateikiamų paraiškų. Dėl to darytina išvada, kad šalies pateikiamoje paraiškoje yra tik konkretizuojama informacija, t. y. nurodomi konkretūs mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis mokėtojai ir jiems reikalingas perdirbtas atliekų kiekis, kuriam išrašomos konkrečios pažymos.

15Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartinės civilinės atsakomybės santykyje, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir kaltę, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.248, 6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

16Šiuo atveju atsakovas nei atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu (kuriame dalyvavo atstovė) neginčijo nuostolių dydžio, išreikštas tik bendras hipotetinis, jokiais įrodymais nepagrįstas nesutikimas su ieškinio reikalavimais.

17Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

19Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

20Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

21Kadangi atsakovo argumentai dėl trečiųjų asmenų kaltės dėl atsakovo netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo sutartyje nenumatyta kaip sąlyga lengvinanti arba eliminuojanti atsakovo atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, vadovaujantis nenuginčytos šalių sutarties 25 punktu, teismas laiko, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

22Be to, teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia į šalių susirašinėjimą, kuriame be kita ko, atsakovas taip pat patvirtina tinkamai nevykdęs savo sutartinių pareigų. Dėl šios priežasties, teismas daro išvadą, kad už atsiradusius nuostolius atsakingas atsakovas.

23Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.

24Šiuo atveju teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas privalėjo dėl atsakovo tinkamo įsipareigojimų nevykdymo sumokėti 19 307 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tai patvirtina 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktas mokėjimas. Šių nuostolių dydis, teismo nuomone, yra įrodytas, ir atsižvelgiant į tai, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės, šios išlaidos atlygintinos.

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė ieškinio dėl nuostolių priteisimo pagrįstumą, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

26Kiti reikalavimai

27Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

28Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

30Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 472 Eur žyminio mokesčio. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl teismui neturint išlaidų dydį bei sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, pastarosios ieškovo ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo nėra atlyginamos.

31Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškovo UAB „Pernod Ricard Lietuva“, juridinio asmens kodas 300107973, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, juridinio asmens kodas 302755513, 19307 Eur (devyniolika tūkstančių trys šimtai septyni eurai) nuostolių atlyginimą, 472 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19307 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 307 Eur nuostolių atlyginimą, 5... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 5. Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovai (atidėjus parengiamąjį teismo... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 7. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovas... 8. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 9. Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos... 10. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 11. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 12. Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl šalies netinkamų sutarties... 13. Mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis mokėtojai, siekdami gauti... 14. Šalių sudarytos apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutarties... 15. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri... 16. Šiuo atveju atsakovas nei atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu (kuriame... 17. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 19. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 20. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 21. Kadangi atsakovo argumentai dėl trečiųjų asmenų kaltės dėl atsakovo... 22. Be to, teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia į šalių... 23. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 24. Šiuo atveju teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas privalėjo... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 26. Kiti reikalavimai... 27. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 28. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 30. Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 472 Eur žyminio... 31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nėra... 32. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 33. Ieškovo UAB „Pernod Ricard Lietuva“, juridinio asmens kodas 300107973,... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...