Byla 1A-127-485/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nuteistajam S. Š., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų) bauda.

3Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

    1. S. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 22 d., nuo 9.25 val. iki 10.10 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, pareiškimo dėl ( - ) kooperatinės bendrovės (toliau – ( - ) KB) pirmininko R. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, duomenų patikslinimo metu apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog ( - ) KB 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) nepasirašinėjo, orderyje esančio rankraštinio teksto savo ranka nerašė.
      1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., nuo 13.35 val. iki 14.20 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28836-15, akistatos su liudytoju A. K. metu, davė melagingus parodymus teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų orderio neišrašė, su R. G. jokio dokumento, išskyrus konsultavimo sutartį, nėra pasirašęs.
      2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 10.42 val. iki 11.20 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su liudytoju A. R. metu, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų ar pajamų orderio nepasirašė.
      3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 10.47 val. iki 12.15 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su specialiuoju liudytoju R. G. metu, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu jokiame kasos išlaidų orderyje nepasirašė.
    2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad S. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie aiškiai atskleidė jo veikimą tiesiogine tyčia. Skirdamas bausmę įvertino bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nusprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
    3. Apeliaciniame skunde S. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir išreikalauti bei ištirti naujus įrodymus: apklausti liudytoją A. R. apie tai, kada, kas jam perdavė iš UAB „( - )“ kasos (ar banko sąskaitos) 35 000 Lt; pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti priešpriešinį UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar ši bendrovė 2013 m. gruodžio 22 d. buvo sudariusi sutartį su ( - ) KB dėl 35 000 Lt paskolos, ar ši sutartis apskaityta, nustatyti, kada, per kokius asmenis ir kokiu būdu (pagal kasos orderį ar kitą dokumentą) UAB „( - )“ direktorius A. R. gavo bendrovei priklausančius pinigus – 35 000 Lt, kuriuos jis 2013 m. gruodžio 20 d. tariamai perdavė ( - ) KB bei įvertinti tokios ūkinės operacijos teisėtumą; išreikalauti iš ( - ) KB ir UAB „( - )“ 2013 m. gruodžio 22 d. rašytinę 35 000 Lt paskolos sutartį; esant pagrindui, atlikti kitų įrodymų tyrimą.
      1. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, buvo šališkas, pažeidė jo teisę į gynybą ir teisingą teismo procesą. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
      2. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis nurodė visas jam žinomas aplinkybes dėl pareikšto kaltinimo. Paaiškino, kad dirba verslo projektavimo srityje. Darbas su ( - ) KB buvo pradėtas 2010 metais, kovo mėnesį buvo pasirašyta konsultacijų sutartis. 2011 m. sausio mėnesį buvo gauta Europos Sąjungos investicinė parama. Konsultacijos buvo baigtos 2014 m. viduryje. Darbo apimtis su ( - ) KB pajininkais buvo didelė, buvo rengiama daugiau kaip 60 investicinių projektų, tačiau šie projektai nebuvo įgyvendinti, paramos sutartys buvo nutrauktos įžvelgiant tyčinių veiksmų pasisavinant paramą. Konsultacijų sutartis buvo pasirašyta 2010 m., vėliau ji buvo pakeista, 2013 m. sausio mėnesį vėl buvo pasirašyta konsultacijų sutartis su ( - ) KB, kuri nuolat pažeidinėjo minėtą sutartį. 2015 m. balandžio mėnesį buvo gautas bankrutuojančios ( - ) KB administratoriaus UAB „( - )“ prašymas grąžinti skolą - beveik 100 000 litų, skola susidarė iš dviejų mokėjimų: vienas mokėjimas buvo atliktas grynaisiais, kitas - pavedimu. Mokėjimas paveldimu buvo padarytas 2013 m. gruodžio 23 d. 65 000 Lt sumai. Dėl mokėjimo grynaisiais pinigais - 35 000 Lt jam kilo abejonių, jis pradėjo tikrinti gautą informaciją, gavo iš bankroto administratoriaus dokumentų kopijas – 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. ( - ) kopiją, pagal kurią jis neva gavo 35 000 Lt. Todėl kreipėsi į prokuratūrą su 2015 m. balandžio 28 d. rašytiniu pareiškimu ištirti, ar mokėjimas grynaisiais pinigais tikrai buvo, ar tas kasos pajamų orderis tikras ir ar jame yra jo parašas, kadangi administratoriaus pateikta orderio kopija neryški, iš jos negalima buvo nustatyti, ar tai jo parašas, o pats neprisiminė, kad būtų pasirašinėjęs tokius dokumentus, tačiau tikrai žino, kad 35 000 Lt grynaisiais nėra gavęs. Apeliantui kilo įtarimas, kad kasos pajamų orderis yra suklastotas, siekiant pasisavinti pinigines lėšas, pasinaudojant jo asmens duomenimis, todėl pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius dėl ( - ) KB pirmininko R. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų klastojimo. Tačiau prokuroras galimai padarytų nusikalstamų veikų netyrė, o iškėlė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu vadovaudamasis asmenų, apie kurių galimai padarytus nusikaltimus jis pranešė savo pareiškime, akivaizdžiai išgalvotais parodymais.
      3. Skunde nurodo aplinkybes, kuriomis remiantis daro išvadą, jog nei pajininkai, nei bendrovės pirmininkas, nei buhalterė, nei susirinkimo dalyviai nepatvirtino ir neprisiminė, kad jis tą dieną, to susitikimo metu, pasirašinėjo tą kasos pajamų orderį, o tai ir nulėmė apelianto įsitikinimą, jog orderis suklastotas, kad pinigus - 35 000 litų galimai pasisavino R. G.. Be to, orderis buvo kopijuotas labai prastai, kopijoje pusės parašo net nesimato. Per beveik 15 metų verslo projektavimo srityje buvo dirbama su labai stambiais klientais, bet nei vieno mokėjimo per tiek metų nebuvo gauta grynais, visi mokėjimai buvo daromi banko pavedimais. ( - ) KB požiūriu toks mokėjimas grynais irgi nesuprantamas, nes po kelių dienų buvo atliktas mokėjimas pavedimu. Pagal pasirašytą konsultacijų sutartį (3.3 ir 3.4 punktai) numatyta, kad mokėjimas atliekamas tik į banko sąskaitą, o ne grynais. Pagal susitarimą dėl konsultacijų sutarties nutraukimo buvo susitarta, kad ( - ) KB projektų daugiau nevykdys, kiek sumokėta banko pavedimu, t. y. 65 000 Lt, tiek ir užtenka, jiems pretenzijų ateityje jis nereikš. Visų šių aplinkybių visuma sukėlė jam pagrįstas abejones, kad įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytas 35 000 Lt mokėjimas grynais nebuvo padarytas, kasos išlaidų orderio jis nepasirašinėjo. Todėl ikiteisminio tyrimo metu per visas apklausas ir akistatas jis nuosekliai tvirtino tą, kuo buvo nuoširdžiai įsitikinęs. Orderio originalo jis nėra matęs iki šio momento. Tik po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, jam buvo pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad orderyje pasirašė jis. Specialisto išvados jis neginčija, tačiau iki šio momento neprisimena, kada ir prie kokių aplinkybių pasirašė orderį, bet kategoriškai tvirtina, kad 35 000 Lt iš ( - ) KB nėra gavęs. Atkreipiamas dėmesys, kad jis buvo apklausinėjamas ir į akistatas suvestas praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio.
      4. Apelianto kaltė pagrįsta iš esmės tik liudytojų R. G., A. R. ir A. K. prieštaringais, nenuosekliais, nelogiškais ir nepatikimais parodymais, kuriuos paneigia ne tik jo, bet ir kiti bylos įrodymai. Liudytojas R. G. pavirtino, kad jis buvo ( - ) KB konsultantas, tačiau nenurodė esminių orderio pasirašymo aplinkybių, tiksliai nenurodė, kas surašė (padarė visus spausdinto teksto įrašus orderyje) ir atspausdino orderį, kas ir kada jį pateikė nuteistajam pasirašyti. Į konkrečius klausimus jis atsakinėjo tik prielaidomis, kurias paneigė kiti bylos įrodymai, arba tiesiog tvirtindamas, kad nieko neprisimena. Pavyzdžiui, jo teiginius, kad orderį parengė ir atspausdino buhalterė I. S. paneigė pati I. S.. Teiginiai, kad ( - ) KB pagal rašytinę sutartį skolino iš UAB „( - )“ 35 000 Lt, paneigti objektyviais įrodymais (liudytojų A. R., I. S. parodymais), kuriais nustatyta, kad tokios rašytinės sutarties niekada nebuvo ir ji niekada nebuvo pasirašyta. Be to, šio liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Todėl jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Vis dėlto, šis liudytojas patvirtino eilę labai reikšmingų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę, o būtent: patvirtino, kad nematė, kaip jis 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu pasirašė kasos išlaidų orderį; patvirtino faktą, kad 2015 m. balandžio mėnesį buvo su juo susitikęs ir jis rodė kasos pajamų orderio kopiją, aiškino, kad šio orderio nepasirašė ir klausė, ar šis ką nors žino apie šio orderio pasirašymo aplinkybes; patvirtino faktą, kad pinigus jam perdavė ne pats, o UAB „( - )“ direktorius A. R., neturėdamas jokių įgaliojimų atstovauti Liežio KB ar veikti jos vardu, o tai reiškia, kad kasos pajamų orderyje nurodyta informacija apie tai, jog ( - ) KB 2013 m. gruodžio 20 d. išdavė jam 35 000 Lt yra akivaizdžiai melaginga, kadangi pagal šiuos parodymus faktiškai pinigus jam perdavė ne ( - ) KB, o UAB „( - )“; patvirtino, kad tyrėja šio parodymus užrašė neteisingai, savaip interpretavo šio žodžius, o tai patvirtina ir jo parodymų dalį dėl to, kad tyrėja ir jo parodymus užrašė tendencingai juos iškraipydama.
      5. Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. įvykusio susitikimo metu jis perdavė S. Š. 35 000 Lt. Šio liudytojo parodymai yra nelogiškų tarpusavyje nesusijusių ir prieštaringų teiginių chaotiškas kratinys. Liudytojas teigia, kad buvo rašytinė paskolos sutartis tarp ( - ) KB ir UAB „( - )“ dėl 35 000 Lt paskolos, po to teigia, kad buvo žodinė sutartis. Žodinė sutartis buvo sudaryta pinigų perdavimo metu su R. G., tačiau R. G. tvirtina, kad buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kurios sudarymo aplinkybių jis nežino bei neigia žodinės paskolos sudarymą pinigų perdavimo metu. Be to, A. R. parodė, kad susitikimą organizavo, kasos pajamų ir išlaidų orderius surašė, atspausdino ir į susitikimą atnešė teisininkas A. J., nors tame pačiame posėdyje patvirtino, kad A. J. neatstovavo UAB „( - )“. Pats A. J. visus A. R. parodymus dėl šių aplinkybių paneigė. Tačiau teismas, vertindamas parodymus, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
      6. Liudytojo A. K. parodymai dėl esminių pinigų perdavimo ir orderio pasirašymo aplinkybių susitikimo metu yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Jis bendromis abstrakčiomis ir prieštaringomis hipotetinėmis frazėmis tvirtino, kad S. Š. reikalavo pinigų pagal sutartį ir pinigai buvo perduoti. Tačiau jis nenurodė jokių konkrečių pinigų perdavimo ir orderio pasirašymo detalių, o priešingai - paneigė kaltinimo versiją, kad jis pasirašė orderį susitikimo metu. Šis liudytojas akivaizdžiai meluoja teigdamas, kad matė pasirašytą paskolos sutartį tarp ( - ) KB ir UAB „( - )“, kadangi kitais bylos įrodymais neginčytinai įrodyta, kad tokios rašytinės sutarties nebuvo. Be to, jo parodymų dėl to, kad pinigai buvo perduoti eurais, kupiūromis po 500 eurų, kurios buvo perrištos gumele, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, ir esmingai prieštarauja liudytojų R. G. ir A. R. parodymams, kadangi jie tvirtina, kad pinigai buvo perduoti litais.
      7. Liudytojas A. J. nepatvirtino, kad susirinkimo metu buvo pasirašinėjamas kasos išlaidų orderis. Be to, jis kategoriškai patvirtino, kad jokių grynų pinigų to susitikimo metu nematė. Liudytojas paneigė visus liudytojo A. R. parodymus apie tai, kad tai jis – A. J. organizavo 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimą, surašė ir atspausdino byloje nurodytos kasos pajamų ir išlaidų orderius, kad juos atnešė į susitikimą ir davė pasirašyti S. Š., R. G. ir A. R.. Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kasos išlaidų orderio, pagal kurį jam tariamai buvo išmokėta 35 000 Lt, ji nerengė ir nespausdino, kad įmonėse sutartys sudaromos tik rašytine forma, žodinių sutarčių neįmanoma apskaityti, paskolos sutarties nėra mačiusi. Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkimą nieko nežino, nematė pinigų S. Š. perdavimo momento, nematė dokumentų pasirašymo momento, nerengė ir nespausdino bei susirinkimui neperdavė jokių dokumentų.
      8. Teismas, vertindamas A. R., R. G., A. K. parodymus, padarė išvadą, kad jie gali tiksliai neprisiminti detalių, kadangi nuo apklausų praėjo dveji ar treji metai, bet vertindamas jo parodymus, teismas visiškai neatsižvelgė, kad ir nuo jo apklausų praėjo toks pat laiko tarpas. Tai rodo akivaizdų šališkumą vertinant asmenų parodymus, suteikiant išankstinį prioritetą kaltinimo įrodymams ir ignoruojant kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančių įrodymų reikšmę. Tokios teismo išvados prieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principams.
      9. Šios bylos kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad byloje buvo nagrinėjami du tarpusavyje susiję įvykai, galimai įvykę 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu: kasos išlaidų orderio pasirašymas ir 35 000 Lt perdavimas. Šių įvykių negalima išnagrinėti ir teisiškai įvertinti atskirai, kadangi bent vieno įvykio nebuvimas ar paneigimas paneigia ir kito įvykio buvimą - jei nebuvo perduoti pinigai, tai negalėjo būti pasirašytas ir kasos išlaidų orderis. Jis viso proceso metu neigė abu faktus, tačiau jam buvo suformuluotas pranešimas apie įtarimą ir kaltinimas teisme tik dėl melagingų parodymų davimo apie orderio pasirašymo aplinkybes, bet nebuvo suformuluotas pranešimas apie įtarimą dėl melagingų parodymų apie 35 000 Lt perdavimo jam paneigimą. Byloje nebuvo tiriamas, nagrinėjamas ir įrodinėjamas pinigų perdavimo faktas, kurį jis, duodamas parodymus, nuosekliai neigė.
      10. Byloje neištirta ir nenustatyta, kas ir kada surašė, atspausdino ir padavė jam pasirašyti kasos išlaidų orderį. Būtent šio kasos išlaidų orderio surašymo ir pasirašymo aplinkybių visapusiškas ir objektyvus ištyrimas ir nustatymas yra esminis įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Tačiau skundžiamas nuosprendis dėl orderio surašymo, atspausdinimo ir pasirašymo aplinkybių grindžiamas vien tik nenuosekliais ir prieštaringais A. R. ir A. K. parodymais, kuriuos visiškai paneigia ne tik jo, bet ir liudytojų A. J., I. S., A. S. parodymai. Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų šių liudytojų parodymuose nepašalino.
      11. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 35 000 Lt buvo ne A. R. asmeninės, o UAB „( - )“ piniginės lėšos, teismas privalėjo išsiaiškinti, kada, prie kokių aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu A. R. paėmė iš UAB , ( - )“ kasos (ar banko sąskaitos) tokią sumą pinigų, kas, kada ir kaip įformino 35 000 Lt paėmimo iš kasos ir perdavimo A. R. faktą. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Nepatikrinus A. R. parodymų, kad jis su savimi į susitikimą tikrai atsivežė 35 000 Lt, negalima daryti kategoriškos išvados, kad šis jam tuos pinigus perdavė. Gynyba teikė prašymą teismui išreikalauti R. G. ir A. R. apklausose minimą rašytinę paskolos sutartį tarp UAB „( - )“ ir ( - ) KB. Akivaizdu, kad dvišalė paskolos sutartis tarp juridinių asmenų turi būti surašyta raštu ir ją privalo apskaityti ir saugoti abi sutarties šalys. Teismas tokį prašymą tenkino, tačiau tinkamai neįvykdė. Teismas pateikė reikalavimą tik UAB „( - )“ pateikti minimą paskolos sutartį, tačiau neužklausė ir nepareikalavo ( - ) KB pateikti antrąjį sutarties egzempliorių. UAB „( - )“ teismo reikalavimą ignoravo ir jokio atsakymo nepateikė. Teismas į tai visiškai nereagavo, neišsiuntė papildomo reikalavimo, nesiėmė kitų procesinių veiksmų išreikalauti sutarčiai. Tai dar kartą įrodo, kad teismas šioje byloje nesiekė objektyviai nustatyti tiesos, tinkamai įvykdyti teisingumo, o veikė formaliai, atmestinai, tuo pažeidžiant jo teisę į teisingą teismo procesą.
      12. Apeliantas skunde pažymi, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis buvo pamiršęs orderio pasirašymo aplinkybes. Neprisimindamas orderio pasirašymo aplinkybių, jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų įsiaiškinti buvusius įvykius ir tokio orderio pasirašymo aplinkybes. Tik po to, kai buvo supažindintas su specialisto išvada, suprato, kad sąžiningai klydo. Todėl jo veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos privalomojo subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios. Dėl to apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
    4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje S. Š. ir jo gynėjas advokatas D. Karabinas skundą palaikė pilnai, prašė apeliantą išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, nuosprendis argumentuotas ir pagrįstas.
    5. S. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.
    6. Apeliantas savo skundą grindė tuo, kad Kauno apylinkės teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
    7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).
    8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nusprendė įrodymų tyrimo neatlikinėti, prieštaravimų proceso šalys šiuo klausimu nepareiškė, apeliantas taip pat. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymo tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgęs į pirmosios instancijos teisme ištirtų bylos įrodymų išsamumą, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010). Teismo kolegijos nuomone, įrodymai teisme yra tinkamai ištirti ir nustatytos reikšmingos aplinkybės byloje, tačiau sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nulėmusia apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą įrodymų vertinimo aspektu, negalima.
    9. Narinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog S. Š. buvo atiduotas teismui kaltinant jį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., nuo 9.25 val. iki 10.10 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Vytauto pr. 12, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, pareiškimo dėl ( - ) kooperatinės bendrovės (toliau – ( - ) KB) pirmininko R. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, duomenų patikslinimo metu apklaustas liudytoju, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog ( - ) KB 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) nepasirašinėjo, orderyje esančio rankraštinio teksto savo ranka nerašė.
      1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., nuo 13.35 val. iki 14.20 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su liudytoju A. K. metu, davė melagingus parodymus teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų orderio neišrašė, su R. G. jokio dokumento, išskyrus konsultavimo sutartį, nėra pasirašęs.
      2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 10.42 val. iki 11.20 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su liudytoju A. R. metu, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų ar pajamų orderio nepasirašė.
      3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 10.47 val. iki 12.15 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su specialiuoju liudytoju R. G. metu, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu jokiame kasos išlaidų orderyje nepasirašė, t. y. davė melagingus parodymus.
    10. Kaltinamasis S. Š. pirmosios instancijos teisme bei bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka savo kaltės nepripažino. Kauno apylinkės teisme apklausiamas parodė, kad jis tyčia ir sąmoningai nemelavo duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad pasirašė ant kasos pajamų orderio, jis viso ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė ir šiuo metu neprisimena. Paaiškino, kad dirba verslo projektavimo srityje. Nuo 2010 metų bendradarbiavo su ( - ) KB, jo užduotis buvo išvystyti investicinį projektą pieno sektoriuje, jis sugalvojo bendrovės struktūrą, juridinį statusą ir kt. 2010 m. kovo mėnesį buvo pasirašyta konsultacijų sutartis, nuo tada buvo pradėtas vykdyti darbas, 2011 m. sausio mėnesį gauta Europos sąjungos parama. Investicinis projektas buvo didžiulės apimties, buvo atliktas didelis darbas, konsultacijos buvo baigtos 2014 metų viduryje, t. y. paties projekto įgyvendinimas truko daugiau nei keturis metus, jam teko bendradarbiauti su 20 pajininkų, kurie nuolat keitėsi, pagal sutartį buvo dirbta 2 000 valandų, parengta apie 3 000 dokumentų. Darbas su ( - ) KB nebuvo visiškai sėkmingas, kilo problemų vykdant konsultacijų sutartį. Praėjus metams nuo to, kai sutartis su ( - ) KB buvo nutraukta, ši bendrovė pateikė ieškinį jam kaip atsakovui dėl 100 000 litų skolos priteisimo, reikalaudama priteisti iš jo už konsultacijų sutartį neva gautą apmokėjimą. 100 000 litų suma susidarė iš dviejų mokėjimų, vienas mokėjimas buvo atliktas pavedimu, kitas grynais pinigais, tačiau jis buvo gavęs tik 65 000 litų pavedimu, o 35 000 litų grynais - ne. Sužinojęs apie ieškinį, jis patikrino savo buhalterinius dokumentus, kurie nuolat yra audituojami, tačiau prie ieškinio pateikto kasos pajamų orderio egzemplioriaus (nei kopijos, nei originalo) nerado. Abejonių dėl kasos orderio, pateikto prie ieškinio, tikrumu jis suabejojo ir dėl to, kad būtent jis, kaip pajamų gavėjas, turėjo išrašyti kasos orderį, todėl atrodė nelogiška, kad jį išrašė mokanti bendrovė. Gavęs ieškinį su dokumentais, jis iš karto kreipėsi į ( - ) KB pirmininką R. G., prašydamas susitikti ir išsiaiškinti susidariusią situaciją. Jie susitiko Vilniuje, jis klausė R. G., ar šis žino, kad ( - ) KB ir jis buvo pasirašęs konsultacijų sutartį. R. G. atsakė, kad jis tokios sutarties neprisimena. Į jo klausimą, ar yra kada nors mokėjęs jam grynus pinigus, R. G. atsakė, kad grynųjų pinigų ( - ) KB niekada neturėjo, nes nevykdė veiklos ir net neturėjo kasos. Į jo klausimą, ar kasos pajamų orderyje yra jo parašas, R. G. atsakė, kad galbūt jis pasirašė, bet tiksliai neatsimena. Kadangi jam kilo abejonė, kad kasos pajamų orderyje nei jis, nei R. G. nepasirašė, jis pasakė, kad kreipsis į policiją dėl šio dokumento tikrumo. R. G. sutiko. Su R. G. jo santykiai visada buvo geri, darbiniai, 2015 metais buvo sprendžiami dar keli investiciniais projektai, jokių pykčių tarp jų nėra buvę. Toliau siekdamas įsitikinti, ar tas kasos pajamų orderis tikras, jis kreipėsi į ( - ) KB pajininkus, ar jie atsimena tokį faktą, kad buvo atliktas mokėjimas grynais pinigais ir ar jie yra davę sutikimą mokėt grynais, kadangi pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 10 dalį yra nustatyta, kad pajininkai privalo duoti sutikimą, kai perkamas ilgalaikis turtas, kuris viršija 1/10 pajaus dydžio, o tuo metu bendrovės pajaus dydis buvo 1 000 litų, taigi, kadangi jo teikiamos paslaugos yra laikomos nematerialiu turtu, pajininkai turėjo duoti sutikimą dėl 35 000 litų išmokėjimo. Nė vienas pajininkas tokio fakto neatsiminė, kadangi jokio pajininkų susirinkimo nebuvo. Taip pat buvo susitikęs su ( - ) KB buhaltere, kurios klausė ar ji atsimena tokio kasos orderio buvimą, tačiau ji neprisiminė, taip pat neatsiminė, kad orderis jai būtų pateiktas 2013 m. gruodžio 20 d. Taip pat jis buvo susitikęs su susirinkimo, kurio metu neva pasirašė 2013 m. gruodžio 20 d. kasos orderį, dalyviais – A. S., E. L., A. J., tačiau šie taip pat neprisiminė tokio fakto. Be to, su ieškiniu jam pateikta 2013 m. gruodžio 20 d. Kasos orderio kopijos kokybė buvo labai prasta, pusės parašo net nesimatė. Per 15 metų verslo projektavimo srityje jis yra dirbęs su stambiais verslo klientais, tačiau nė vieno mokėjimo per tiek metų nebuvo gavęs grynais pinigais, tik pavedimu. ( - ) KB mokėjimas grynais pinigais taip pat buvo nesuprantamas, nes po kelių dienų buvo atliktas mokėjimas pavedimu, o grynųjų pinigų išėmimas kainuoja. Pagal jau minėtą konsultacijų sutartį, 3.3, 3.4 punktuose aiškiai numatyta, kad mokėjimas atliekamas tik į banko sąskaitą, o ne grynais pinigais. O šiuo atveju, ( - ) KB veiklos nevykdė, jokių pajamų neturėjo, todėl nesuprantama, kaip galėjo atlikti mokėjimą grynais pinigais. Dėl skolos priteisimo buvo kreiptasi praėjus daugiau nei metams. Taigi visos šios aplinkybės ir lėmė, kad jis kreipėsi į policiją, jog būtų nustatyta ar nebuvo pažeistos jo teisės. Teikdamas pareiškimą policijai jis abejojo dėl jo prašo tikrumo, nurodė, kad parašas galbūt ne jo.
      1. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus kaltinamasis nurodė, kad ir šiuo metu neprisimena paties kasos orderio pasirašymo fakto. Jis ekspertizės išvados neginčijo, jei nustatė, kad jo parašas, tai galbūt kažką jis ir pasirašė, tačiau neatsimena nei dienos, nei laikotarpio kada galėjo pasirašyti. Atsimena, kad 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkimas vyko Vilniuje, jį suorganizavo ( - ) KB su prašymu konsultuoti administraciniais klausimais, nes tuo metu vyko pajininkų pasikeitimo procedūra, tai buvo naujų pajininkų supažindinimas su veikla. Susirinkime dalyvavo R. G., būsimas ( - ) KB pirmininkas A. K., A. R., A. S., t. y. advokatas, kuris konsultuodavo teisiniais klausimais, E. L. ir A. J.. Susirinkimo metu jokie dokumentai nebuvo pasirašinėjami, buvo svarstoma sutartis, pirkimo dokumentai, buvo verčiami projekto administravimo dokumentai. Kad tą dieną būtų pasirašęs Kasos orderį, neatsimena. 2014 metų liepos mėnesį buvo nutarta kad ( - ) KB daugiau projektų nevykdys, sutarė, kad tiek, kiek jis yra gavęs už sutarties vykdymą, t. y. 65 000 litų, jam užteks, jis pretenzijų neturėjo, todėl jis likusių 35 000 litų iš ( - ) KB nebereikalavo. 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susirinkimo metu jis jokių dokumentų, taip pat ir Kasos orderio nepasirašė, gali būti, kad orderis buvo pasirašytas ryte, bet tikrai ne susirinkimo metu, nes jis susirinkime dalyvavo labai trumpai. Prieš apklausiant liudytoju, jis tyrėjos prašė, kad jam būtų pateiktas Kasos pajamų orderio originalas, tačiau jam originalas nebuvo pateiktas, jis yra matęs tik jo kopiją. Buvo supažindintas su teisėmis, įspėtas dėl atsakomybės prieš apklausiant jį liudytoju. Byloje esanti Kasos išlaidų orderio kopija (1 t., b. l. 20) yra ta pati, kurią jam rodė tyrėja, jis šią kopiją pateikė su pareiškimu policijai. Matyti, kad jo parašas sunkiai matomas, nors įmonės vadovo parašas labai puikiai matosi. Pacitavus kaltinamojo duotus parodymus (2015 m. gegužės 22 d.) liudytojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 26), kaltinamasis parodė, kad jam duodant parodymus, tyrėja neleido naudoti tokių žodžių „neprisimenu, galbūt, tikėtina, manyčiau“, liepė konkrečiai viską surašyti, jei pasakydavo, kad neprisimena ar galbūt, tai siūlė jam pasigydyti psichiatrinėje ligoninėje, neleido naudoti abstrakčių frazių.
    11. Liudytojas R. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas, jis buvo ( - ) KB konsultantas, tai buvo sutartiniai santykiai, S. Š. teikė konsultacijas. Asmeniškai santykiai buvo pakankamai draugiški. Kiek atsimena, 2013 m. gruodžio 20 d. vyko susitikimas, jame buvo pristatytas naujas ( - ) KB pirmininkas, kuris pakeitė jį, vyko susitikimas tarp ( - ) kooperatinės bendrovės atstovų su naujaisiais pajininkais, vyko diskusijos, piniginiai sandoriai. Kaltinamasis dalyvavo susitikime. Atsimena, kad stalas buvo ilgas, jis sėdėjo viename gale, matė, kad S. Š. perdavė pinigų sumą. Nematė, kiek pinigų buvo, tai buvo užrašyta, kaip užmokestis iš ( - ) KB. A. R. yra UAB „( - ) “ direktorius, kuris paskolino pinigų ( - ) KB, jis ir perdavė pinigus S. Š.. Pinigai buvo mokami S. Š. už konsultavimą, dokumentų ruošimą. UAB „( - ) “ paskolino ( - ) KB 35 000 litų, buvo pasirašytas kasos išlaidų orderis ir iš UAB „( - )“ gautas kasos pajamų orderis. Nematė, kai kaltinamasis pasirašė kasos išlaidų orderį. Jis pats kokiu momentu pasirašė išlaidų orderį, nepamena, tačiau atsimena, kad būtent to susirinkimo metu. Negali pasakyti, ar pasirašinėjant orderį, S. Š. įrašai jau buvo, nes neatkreipė dėmesio. Susitikime dar dalyvavo A. R., A. K., E. L. ir A. J., kitų neatsimena. Matė, kaip grynieji pinigai buvo paduoti S. Š., matė, kaip juos skaičiavo, mano, kad jie buvo nesupakuoti, tai palaidos kupiūros buvo. Jis nuo 2012 metų vasario mėnesio buvo bendrovės vadovu, prieš tai buvo pavaduotoju, 2013 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonės nefinansuos, jis pradėjo ieškotis kito darbo, bet pajininkai jį įkalbėjo, kad liktų, nes buvo pasirašyta sutartis, todėl tuo metu buvo tiesiog formalus vadovas ir netgi 2013 m. liepos-rugsėjo mėnesiais kitur dirbo, jo vaidmuo buvo atitolęs. Kaip toliau vystėsi ( - )KB ir S. Š. santykiai nežino, nesekė, jam nebuvo įdomu. 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje kaltinamasis jam paskambino ir paprašė susitikti. Jiems susitikus, S. Š. papasakojo esmę, pasakė, kad orderyje ne jo parašas, kad nori iš jo pinigų, areštavo jo sąskaitas, tačiau jis net nebandė aiškintis. Kalbėdamas S. Š. jam parodė kasos išlaidų orderio kopiją, joje jis matė savo parašą, kopija buvo vidutinio ryškumo, nebuvo kažkokia išskirtinė.
      1. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus liudytojas parodė, kad negali paaiškinti, kodėl pinigai S. Š. buvo mokami grynaisiais, negali pasakyti, kokie buvo jų bendrovės įsipareigojimai S. Š.. ( - ) KB buvo merdijanti bendrovė, neturėjo pinigų, veikla praktiškai nebuvo vykdoma, todėl skolinosi iš UAB „( - ) “. Kas priima sprendimą skolintis pinigus iš kitos bendrovės, negali pasakyti, o šiuo atveju skolinantis iš UAB „( - ) “, šis klausimas buvo derintas su pajininkais, konkrečiai su pajininkų atstovu E. L.. Jokio įgaliojimo šis nepateikė, tiesiog dalykiniai santykiai buvo, taip ir priėmė sprendimą skolintis. Parodžius liudytojui kasos išlaidų orderio kopiją (1 t., b. l. 20), liudytojas nurodė, kad tai tas pats orderis, apie kurį jis davė parodymus. Papildomai paaiškino, kad ( - ) KB buhalterinę apskaitą tuo metu vykdė UAB „Vilniaus auditas“, orderis jau buvo paruoštas ir atsineštas į susitikimą. Jam atrodo, kad jį atsinešė E. L., bet tiksliai negali pasakyti. Kurią dieną buvo rengtas tas dokumentas, jis nežino, mano, kad jį parengė UAB „( - ) “ buhalterė I. S.. Parodžius liudytojui kasos pajamų orderio kopiją (1 t., b. l. 37), liudytojas parodė, kad šį dokumentą jis pats pateikė, tikriausiai jis parengtas tos pačios buhalterės. Kasos pajamų orderis surašytas pagal 2013 m. gruodžio 22 d. sutartį, mato, kad tai yra vėlesnė data, nei surašytas pats orderis, negali tiksliai pasakyti, kodėl taip buvo surašyta, nes neatsimena. 2013 m. gruodžio 22 d. sutartis, tai 35 000 litų paskolos sutartis su UAB „( - )“. Per kiek laiko kasoje įrašas turi atsirasti, kada atsirado įrašas kasoje nežino, kodėl nepasirašė ant šio dokumento buhalteris, negali pasakyti. Kada ir kur pasirašė paskolos sutartį, su kokiu asmeniu, nepamena, tai senas laikas.
      2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. G. parodymai, duoti 2015 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu (1 t., b. l. 29-30) iš kurių matyti, kad jis paaiškino, jog kiek prisimena, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d. dirbo ( - ) KB pirmininku. Datos neprisimena, bet galėjo būti 2013 m. sausio 3 d., ( - ) KB, jo atstovaujama, pasirašė paslaugų teikimo sutartį su S. Š.. Neprisimena, per kelis kartus, kokiu būdu ir kokia suma buvo atsiskaityta su S. Š. už paslaugas, numatytas minimoje paslaugų teikimo sutartyje. Atsiskaitant grynaisiais pinigais, bendrovėje būdavo įforminamas kasos išlaidų orderis. ( - ) KB buhalteriją tvarkė UAB „( - )“. Bendrovės vardu kasos išlaidų orderius išrašydavo UAB „( - )“ buhalterė I. S.. Kasos išlaidų orderio Nr. ( - ), data 2013 m. gruodžio 20 d., išrašymo, pasirašymo aplinkybių šiuo metu neprisimena. Mano, kad šį KIO parengė bendrovės buhalterė I. S.. Tvirtina, kad KIO Nr. ( - ) grafose „Įmonės vadovas“ ir „Išdavė kasininkas“ yra jo parašai. Rankraštiniai įrašai grafoje „Gavau“ ranka įrašant „Trisdešimt penki tūkstančiai litų“, „2013 m. gruodžio mėn. 20 d.“ padaryti ne jo ranka. Kas atliko minimus rankraštinius įrašus, kas pasirašė „Gavėjo parašas“, nežino. Kur buvo išrašytas KIO, nežino, bet jį galėjo pasirašyti būdamas ofisų pastate ( - ). Neprisimena, ar S. Š. buvo perduoti grynaisiais KIO nurodyti 35 000 Lt kaip atsiskaitymas už paslaugas, numatytas 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartyje. Jis jokių grynųjų pinigų S. Š. neperdavė, jis pats nedisponavo įmonės grynaisiais pinigais. Nuo 2013 metų liepos mėnesio, jis įsidarbino UAB „( - )“ , todėl aktyvios veiklos kooperatinėje bendrovėje nevykdė, buvo tik formalus vadovas.
      3. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino. Parodė, kad buvo iškviestas į policijos komisariatą, tačiau nežinojo, apie ką kalba eis, gali būti, kad kai kurių detalių neprisiminė. Po apklausos jis pasikėlė dokumentus, pasižiūrėjo viską, todėl po savaitės laiko jo duoti parodymai buvo tikslesni. Papildomai parodė, kad jo susitikimo su S. Š. metu, jis pasakė S. Š., kad parašas panašus į jo, pasakė, kad nepamena, kad būtų pasirašinėjęs, bet teigti, kad tai ne jo parašas, negali. Jis tik susipažinęs su dokumentais, prisiminė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu dalį pinigų A. R. padavė S. Š., o už ką jie ten tuos pinigus dėliojosi, nežino. Ar buvo kažkokie dokumentai pasirašinėjami 2013 m. gruodžio 20 d., šiuo metu neprisimena. Susirinkimas truko gerą pusvalandį, nes po to susitikimo apie 13-14 val. jis su A. K. vyko į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Nežino, kur yra paskolos sutartis su UAB „( - )“. Kas po susirinkimo disponavo kasos išlaidų orderiu, negali pasakyti, negali tvirtinti, kad būtent jis pristatė jį į buhalteriją, galėjo ir naujas pirmininkas tai padaryti, galėjo ir E. L., t. y. tas, kas turėjo santykius su UAB „( - )“. Prieš apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, be S. Š. dar su A. K. bendravo apie šį dokumentą.
      4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. G. parodymai, duoti 2015 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu (1 t., b. l. 33-34) iš kurių matyti, kad jis paaiškino, jog po apklausos prisiminė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. ( - ), adresu ( - ), jam buvo pristatytas naujasis ( - ) KB pirmininkas. Vyko pokalbiai tarp naujų ir senų pajininkų. Po ankstesnės apklausos jis susisiekė su Audriumi, pavardės nežino, kuris tapo ( - ) KB pirmininku po jo, kuris jam priminė, kad minimo susitikimo metu UAB „( - )“ atstovas A. R. jų akivaizdoje perdavė S. Š. 35000 Lt, kuriuos UAB „( - )“ ( - ) KB suteikė kaip paskolą. Šios paskolos sutarties jis neturi. Šios paskolos gavimas buvo įformintas ( - ) KB Kasos pajamų orderiu Serija ( - ) (pateikia šio orderio kopiją). Šie 35 000 Lt iš karto buvo perduoti S. Š.. KIO Nr. ( - ), data 2013 m. gruodžio 20 d., pasirašė jis, nes tuo metu dar buvo bendrovės pirmininkas.
      5. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino. Parodė, kad nepamena, keliais egzemplioriais buvo pasirašytas kasos išlaidų orderis, bet paprastai yra pasirašomas dviem egzemplioriais. Kaip pasidalino tuos orderius, kam atiteko kopija, o kam originalas, taip pat nepamena. Per jo vadovaujamą laikotarpį su S. Š. buvo pasirašyta iki dešimties dokumentų, daugiau jų rengdavo pats S. Š.. 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo atlikta akistata tarp jo ir S. Š., jo teiginys akistatos protokole: „aš prisimenu, aš pasirašiau“, yra tik prielaida, daroma iš dokumento, tačiau konkrečiai paties pasirašymo fakto jis nepamena. Jis taip pat nematė ir neskaičiavo, kokia tiksliai pinigų suma buvo paduota S. Š. susitikimo metu, bet mano, kad tokia suma ir galėjo būti, t. y. 35 000 Lt, tačiau tai vėlgi tik prielaida, daroma iš turimų dokumentų. Rašant apklausos protokolą, nėra tiksliai užrašyta tai, ką jis turėjo omenyje, jis taip sakė galėdamas daryti prielaidą.
    12. Liudytojas A. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad S. Š. jam pažįstamas nuo 2013 m. pabaigos, kaip KB „( - )“ konsultantas dėl ES paramos gavimo, santykiai darbiniai, neutralūs. 2013 m. gruodžio mėnesį vyko susirinkimas ( - ), S. Š. reikalavo pinigų pagal sutartį, būsimi pajininkai jų paskolino, pinigai S. Š. buvo perduoti. Susitikime dalyvavo jis, R. G., A. R., S. Š., dar pajininkų buvo, vienas juristas lyg tai buvo, buvo dar žmonių, kurių jis nepažinojo. Buvo svarstoma, ar tikrai bendrovė bus prikelta, buvo sprendžiamas tik pinigų perdavimo klausimas, S. Š. garantavo, kad parama tikrai bus, apie tai ir diskutavo, paskui važiavo į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Po kelių dienų po to susitikimo jis tapo įmonės pirmininku. Susirinkimas truko neilgai, gal apie valandą. Kaip ir kas pasirašinėjo ant Kasos pajamų orderio nematė, Kasos išlaidų orderis buvo pasirašytas susitikime. Orderis buvo pasirašytas prieš paduodant pinigus, pinigus padavė A. R., jis matė, kaip jis juos padėjo ant stalo, matė, kaip S. Š. pasirašė, ant orderio greičiausiai dar pasirašė R. G.. Jis nematė, kaip R. G. pasirašė, jam atrodo S. Š. su parašu jau davė, bet tiksliai nepamena. Matė, kad S. Š. kažką rašė kasos išlaidų orderyje, bet nematė, ką rašė. Kaip kas sėdėjo per tą susirinkimą, tiksliai neatsimena, nemažas stalas buvo. Nežino, kodėl grynais buvo mokama, buvo kalba apie 100 000 litų, viena dalis grynais buvo sumokėta, kita dalis buvo pervesta pavedimu. Kiek atsimena, pinigai S. Š. buvo paduoti eurais, jie buvo supakuoti, atrodo, kad tai buvo 500 Eur kupiūros, jos buvo surištos gumyte, matė, kaip S. Š. juos skaičiavo. Pinigų perdavimą kiti dalyviai turėjo matyti, jie visi buvo prie stalo. Jokių kitų piniginių atsiskaitymų šio susitikimo metu nematė. Nežino, kas po susirinkimo tvarkė Kasos išlaidų orderį, bet pas jį apskaitoje jis buvo, arba pirmininkas jį paėmė, arba žmogus, kuris mokėjo pinigus, t. y. A. R.. A. R. skolino įmonei pinigus, paskolos sutartis buvo, jis matė ją, tada ir buvo ji pasirašyta, t. y. prieš tą susitikimą, sutarties pasirašymo aplinkybių nematė. Ikiteisminio tyrimo metu su S. Š. nebendravo, bendravo su A. R., su R. G. gal kalbėjo telefonu, bet jis net neužfiksavo tokio dalyko. Akistatos metu geriau viską prisiminė. Kai buvo iškelta bankroto byla ( - ) KB, jis buvo pirmininkas. Po to su S. Š. nebuvo susitikęs. Su S. Š. niekada nebuvo ginčų, kad ten ne jo parašas, tiesiog nutraukė sutartį ir viskas, o jokių diskusijų apie tai, kad jis būtų negavęs pinigų, nebuvo, tik vėliau kilo klausimas, kad jis neva negavo tų pinigų.
    13. Liudytojas A. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltinamasis jam žinomas asmuo, jis konsultavo ( - ) KB dėl ES lėšų skyrimo, o jo įmonė buvo ( - ) KB pajininkas. Įmonės pavadinimo dabar nepamena, gali būti, kad UAB „( - )“. Žino, kad sumokėjo 100 000 Lt S. Š. kaip konsultantui paramos skyrimo klausimais, prieš įsigyjant pajus. Tai viena iš sąlygų buvo, S. Š. buvo vienas iš garantų, jis reikalavo, kad avansu būtų sumokėta ta suma, nes kitaip nesiims to reikalo. Jie tą ir padarė, sutvarkė dokumentus, S. Š. buvo pervesta 65 000 Lt ir 35 000 Lt paduoti grynais. Pinigai buvo paduoti Vilniaus vartuose, ten susirinkimą organizavo žmonės, kurie atstovavo buvusius pajininkus, tai buvo E. L. ir A. J.. Jie susirinko, buvo ( - ) KB būsimas direktorius, kuris buvo iš jo pusės, tai A. K., E. L., A. J., S. Š., ( - ) KB direktorius R. G., dar buvo teisininkas A.. Susirinkimo metu buvo sumokėti pinigai, susirinko dokumentus, išrašė kvitus, S. Š. pasirašė, gavo pinigus ir nebuvo jokių problemų. Susirinkimas truko gal iki valandos laiko. Jis pats tuos pinigus padavė S. Š., kuris pinigus perskaičiavo, pinigai buvo litais, kupiūros po 200 Lt, po 500 Lt. Jis mokėjo pinigus, nes jis finansavo. Po kelių dienų UAB „( - ) “ įnešė ( - ) KB pajus ir tapo pajininku. To susirinkimo metu buvo pasirašytas kvitukas, jis gavo kasos pajamų kvitą iš R. G., kad UAB „( - ) “ išmokėjo ( - ) KB 35 000 Lt, ir dar buvo kitas kvitas – kasos išlaidų orderis surašytas S. Š., jis matė, kad S. Š. ir R. G. jį pasirašė. Kiek atsimena, tuos kvitukus surašė teisininkas A., pavardės nežino, kuris išėjo juos paruošti to susitikimo metu ir po to atnešė. Susirinkimą organizavo A. J., jis atstovavo prieš tai buvusius ( - ) KB pajininkus, jis susidarė tokią nuomonę, nes prieš tai derybose jis dalyvavo dėl šios bendrovės pajų įsigijimo. A. J. buvo suinteresuotas šio susirinkimo eiga, turiniu ir viskuo, kas vyko. Ar susirikinimo metu visi dalyviai buvo iki susirikimo pabaigos, negali pasakyti. Kaip ir kas buvo susėdę surinkimo metu, neatsimena, atsimena, kad S. Š. tikrai prieš jį sėdėjo, šalia buvo A. K.. S. Š. buvo sumokėta grynais pinigais todėl, kad buvo tokia galimybė ir šis taip pageidavo, neprieštaravo. Be 35 000 Lt daugiau jokie kiti pinigai niekam to susitikimo metu nebuvo mokami. Parodžius liudytojui kasos pajamų orderio kopiją (1 t., b. l. 37), kurioje yra įrašas „pagal sutartį 2013 m. gruodžio 22 d.“, liudytojas parodė, kad negali pasakyti, kokia tai sutartis, o kad orderis išrašytas 2013 m. gruodžio 20 d., o sutartis nurodyta 2013 m. gruodžio 22 d., tai čia klaida padaryta. Tokia sutartis turėtų būti UAB „( - )“ dokumentuose.
      1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo 01-1-28836-15 metu 2015 m. liepos 14 d. (1 t., b. l. 51-52) iš kurių matyti, kad jis paaiškino, jog jis nuo 2010 m. iki šiol dirba UAB „( - )“ direktoriaus pareigose. UAB „( - ) “ 2013-2014 m. bendradarbiavo su ( - ) KB. ( - ) KB 2013 m. gruodžio mėn. prireikus pinigų, kiek prisimena, pagal žodinę sutartį, UAB „( - )“ paskolino 35 000 litų grynais. Kiek prisimena, 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniuje, adreso neprisimena, jis kaip UAB „( - ) “ atstovas, ( - ) KB atstovams perdavė 35 000 Lt grynais. Vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo R. G., A. K., S. Š.. Kiek prisimena, jis ant stalo padėjo 35000 Lt, kuriuos pasiėmė S. Š.. Juos perskaičiavo. Pasirašė visus su minimų pinigų perdavimu susijusius dokumentus - KPO, KIO. S. Š. jo akivaizdoje savo laisva valia pasirašė KIO tarp jo ir Liežio KB, tokiu būdu patvirtindamas, kad 35 000 litų gavo. S. Š. savo ranka KIO padarė rankraštinius įrašus, kokią pinigų sumą gavo. Kiek žino, pats S. Š. pageidavo 35000 Lt gauti grynais, o ne pavedimu, todėl jam ir buvo perduoti minimi 35 000 Lt grynais.
      2. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad paskolos sutartis buvo žodinė, tokios sutartys yra dažnos ir jos buhalterijoje neatsispindi. Rašytinė sutartis reikalinga tada, kai reikalingi atsiskaitymo terminai, bet šiuo atveju UAB „( - ) “ reikėjo finansuoti konkretų klausimą, t. y. atsiskaitymą su konsultantu, nes norėjo pradėti verslą. Sutartis sudaryta buvo tarp jo, kaip UAB „( - )“ atstovo bei R. G.. Negali pasakyti, kodėl R. G. nurodė, kad buvo pasirašyta sutartis dėl 35 000 Lt paskolos. Tiesiogiai su ( - ) KB pajininkais prieš skolinant 100 000 Lt nebendravo, bendravo su juos atstovavusiais asmenimis, t. y. E. L. ir A. J.. Kas pasiėmė tuos kvitus, kuriuos pasirašė, nepamena, kas liečia jo pusę, jis pasiėmė savo kvituką ir pridavė į buhalteriją tą pačią dieną.
    14. Liudytojas A. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas asmuo, jų santykiai draugiški. Jis su ( - ) KB nieko bendra neturi, data „2013 m. gruodžio 20 d.“ jam nieko nesako, nes jis turėjęs insultą, todėl datų ir laikų nepamena. R. G. jam žinomas asmuo, artimai bendrauja, A. K. gal du kartus yra matęs, A. R. matytas. Šiuos žmones yra matęs susirinkime Vilniaus vartuose, ten tuomet turėjo ofisą. Jis buvo atėjęs pasižiūrėti, pasiklausyti, ką kalba S. Š.. Susirinkimas vyko dėl kažkokios konsultacijos, niekas jo nevedė, buvo laisvo pobūdžio. Kas dar be paminėtų asmenų susirinkime dalyvavo, nežino, buvo labai daug žmonių. Ar tai galėjo būti 2013 m. gruodžio 20 d., negali pasakyti. Susirinkime buvo kalbama dėl S. Š. teikiamų paslaugų, kažkokie dokumentai buvo pasirašinėjami, bet jis nė su vienu iš jų nebuvo susipažinęs. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjo. Susirinkimas neilgai truko, gal iki pusvalandžio. Kaip pasibaigė susirinkimas, nežino, nes jis jo nedomino. Ar jis dalyvavo susirinkime nuo pradžios iki pabaigos, nepamena, bet kaip išėjo, tai pamena. Ar buvo kalbama apie pinigus, negirdėjo, grynų pinigų to susitikimo metu nematė. Susirinkimo metu jis sėdėjo gale stalo, aiškiai matė S. Š., kuris sėdėjo toliau jo, po kaire puse.
      1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. J. parodymai, duoti 2015 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu (1 t., b. l. 58-59) iš kurių matyti, kad jis paaiškino, jog jo niekas su ( - ) KB nesieja. Jis asmeniškai yra keletą kartų bendravęs su R. G., dalinosi darbine patirtimi. Paskutinį kartą bendravo su R. G. prieš pusmetį. A. K. pažįsta iš matymo, A. R. nepažįsta. S. Š. pažįsta apie 5 metus laiko, jis konsultuoja ES teikiamos paramos klausimais, paliko su juo draugiškus santykius. Paskutinį kartą S. Š. buvo sutikęs Vilniuje, mėnesio laikotarpyje, tikslios datos neatsimena ( - )įmonės turi kabinetus, yra dvi posėdžių salės, kurias iš anksto suderinus, įmonės nuomojasi. Kiek atsimena, vieną kartą, kada tiksliai neatsimena, S. Š. paprašytas, jis ( - )dalyvavo susirinkime, kur buvo sprendžiami su ( - ) KB susiję klausimai. Jis su S. Š. buvo vienoje iš salyčių, kai susirinko susirinkimo dalyviai, iš kurių jis prisimena tik A. K. (dėl išvaizdos), kitų asmenų neprisimena. Jis, pabuvęs apie 10-15 minučių, iš salės išėjo, tuo tarpu kiti susirinkimo dalyviai pasiliko. Kas vyko salėje jam nedalyvaujant, nežino. Kol jis buvo salėje, S. Š. skaitė kažkokius dokumentus, juos pasirašė, kokie tai buvo dokumentai, nežino. Kol jis buvo salėje, kalbos apie pinigus, negirdėjo, kad būtų kam nors perduoti pinigai, nematė. Kiek atsimena, tai buvo vienintelis kartas, kai jis dalyvavo susirinkime sprendžiant ( - ) KB klausimus.
      2. Išklausęs parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, liudytojas juos patvirtino, paaiškino, kad susirinkimo metu jis sėdėjo, visi kalbėjo, jis atsistojo ir išėjo, o kiti dar pasiliko, visi paskui jį neatsistojo ir neišėjo, jis tik galvoja, kad su jo išėjimu tas pokalbis baigėsi. Geriau viską atsimena dabar, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ar jam esant salėje, buvo sprendžiami S. Š. su kitais asmenimis piniginiai klausimai, negali pasakyti, neužfiksavo to, ar susirinkimo metu tame ofise buvo spausdinami ir pildomi kažkokie dokumentai, nepamena, nepastebėjo. Kur sėdėjo R. G. tiksliai nepamena, gal kitame stalo kampe priešais. E. L. yra jo draugas, jis šiuo metu išvykęs iš šalies, nuolatos gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, adreso nežino.
    15. Liudytoja L. B., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, atlikinėjo ikiteisminį tyrimą šioje byloje, atliko kaltinamojo apklausą ir visus kitus procesinius veiksmus. Apklausa vykdoma taip, kad iš pradžių įteikiamas pranešimas apie įtarimą, supažindinama su įtarimu, tada išaiškinamos teisės, taip pat teisė turėti gynėją, jeigu pageidauja, dalyvauja pasirinktas gynėjas, toliau pildoma pažyma apie įtariamojo asmens duomenis ir pradedama apklausa. Iš pradžių įtariamasis savo ranka parašo, ar jis susipažino su įtarimu, ar prisipažįsta, toliau viskas rašoma, ką jis pasakoja, kai viską papasakoja, tada užduodami klausimai, patikslinimai, klausimai ir atsakymai pagal situaciją atsispindi protokole. Kaltinamojo S. Š. atliktų apklausų smulkiai nepamena. Neatsimena, ar konkrečiai kaltinamasis sakė tokius teiginius „nepamenu, nežinau“, tačiau jei taip sakytų, visada tas ir užfiksuojama, kas yra sakoma. Su apklausos protokolu S. Š. buvo supažindintas, absoliučiai visada asmuo perskaito apklausos protokolą, jeigu yra netikslumai, koreguojama. Jeigu gerai pamena, tai bendrai S. Š. sakė, kad jis kasos išlaidų orderyje nepasirašė, kad ne jis ten pasirašė. Kiek atsimena, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. parodyti jam tą kasos išlaidų orderį neprašė. Ji neatsimena, kad būtų jam jį rodžiusi. Kai apklausinėjami asmenys ir eina kalba apie dokumento pasirašymą, to dokumento asmeniui susipažinti prieš apklausą neduodama, o apklausos metu, jeigu sako, kad kažko nepamena, ar prašo pažiūrėti, tada parodo, jeigu yra atlikta ekspertizė, o asmuo abejoja, tuomet duoda susipažinti. Jeigu toks prašymas yra apklausos metu, tai įrašoma apklausos protokolą, kad nori susipažinti, po to įrašoma, kad apklausiamasis susipažino su tokiu ar tokiu dokumentu ir apklausa tęsiama toliau. Tokių aplinkybių, kad ji neleido kaltinamajam vartoti tokių žodžių kaip „nepamenu, nežinau, galbūt“, neatsimena, pasigydyti psichiatrinėje ligoninėje tikrai nesiūlė, apklausos protokolas buvo surašytas iš to, kaip jis pasakė. R. G. apklausos protokolas taip pat surašytas iš jo žodžių, jei R. G. protokolą pasirašė, jokių pastabų neturėjo, tai reiškia, kad protokolas surašytas teisingai. Akistata atliekama tokia tvarka, kad iš pradžių išaiškinamos akistatoje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, atsakomybė už melagingų parodymų davimą, užduodami klausimai vienam, kitam, ar pažįsta vienas kitą, po to pasiūloma vienam iš proceso dalyvių papasakoti apie įvykio esmę, tada pasiteiraujama kito asmens, ar taip buvo, ar jis suprato, priklausomai nuo to, kaip atsako antras dalyvis, jeigu yra prieštaravimų, jis nesutinka, tada pasiūloma jam papasakoti apie įvykio aplinkybes, užduodami klausimai tiek vienam, tiek kitam dalyviui, jiems suteikiama teisė užduoti vienas kitam klausimus, tikslas yra pašalinti prieštaravimus tarp parodymų, kurie buvo apklausų metu. Protokole fiksuojama klausimas, tada atsakymas, ką papasakoja, tas ir surašoma, tada klausimas kitam dalyviui, atsako ir tada ką jis pasako, surašoma. Pacitavus akistatos protokolą (1 t., b. l. 39-43): „Tyrėjos klausimas R. G.: liudytojau R. G., ką galite papasakoti apie 2013 m. gruodžio 20 d. vykusį susirinkimą, susijusį su ( - ) KB? Kur jis vyko, kas jame dalyvavo? Kokie klausimai buvo sprendžiami šio susirinkimo metu? R. G. atsakymas: S. Š. perduotų 35 000 Lt faktą patvirtina ( - ) KB kasos išlaidų orderis, kuriame, kiek prisimenu, pasirašiau aš, kaip ( - ) KB atstovas. Neprisimenu, ar S. Š., kaip pinigų gavėjas, KIO pasirašė mano akivaizdoje“, liudytoja parodė, kad čia užrašyta iš R. G. žodžių, kiek jis pasakė, teik ji užrašė. Akistatos protokolas arba perskaitomas, arba pateikiamas apklausiamiems asmenims susipažinti. Dažniausiai būna taip, kad kiekvienas perskaito, ir pasirašo po savo žodžiais visada, po kiekvieno atsakymo. Liudytojo A. J. apklausos protokolas buvo surašytas tiksliai iš jo žodžių.
    16. Liudytojas A. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba advokato padėjėju, S. Š. yra jo pažįstamas nuo 2013 metų, jų santykiai profesiniai, S. Š. dirbo konsultantu, padėdavo rengti dokumentus ( - ) KB dėl ES paramos, o jis yra dirbęs su ( - )KB. Apie ( - ) KB ir S. Š. piniginius santykius jam nieko nežinoma. Iš pokalbio su tyrėja suprato, kad 2013 m. gruodžio 20 d. vyko susirinkimas, kad klausimas buvo, ar jis matė, kaip kažkas kažkokius pinigus duotų, tačiau pinigų perdavimo tikrai neatsimena, iš to daro išvadą, kad nematė, kaip pinigai buvo perduoti. To paties susirinkimo neatsimena, kas jame dalyvavo, neatsimena. Kas pasirašinėjo kokius dokumentus tikrai nežino. Jis tame susirinkime galėjo dalyvauti, jeigu buvo pakviestas, tai buvo pakviestas kokioms 5 minutėms, kokiu nors teisiniu klausimu, bet, kad būtų dalyvavęs nuo pradžios iki galo, tikrai taip nebuvo. Tuo laikotarpiu Vilniaus vartuose buvo jo darbo vieta, ji buvo gal per kokius tris kabinetus nuo tos salės, kurioje vyko susirinkimas. Neatsimena, kad to susirinkimo metu būtų rengęs ar spausdinęs kokius nors dokumentus, jis neturi tam kvalifikacijos. Kasos išlaidų orderio ir Kasos pajamų orderio (1 t., b. l. 20, 37) tikrai negalėjo ruošti, tai buhalteriniai dokumentai su unikaliais numeriais, nebent galėjo būti paprašytas tik išspausdinti juos, bet tikrai jų nerengė, be to yra peržiūrėjęs visą savo to laikotarpio elektroninio pašto dėžutę ir nerado, kad jie jam būtų atsiųsti, kad galėtų atspausdinti. A. R., A. K. jam nežinomi, R. G., A. J. žinomi asmenys. Neatsimenu, kokia jų rolė buvo tame susirinkime, žino, kad R. G. buvo bendrovės vadovas, A. J., kokiu tikslu dalyvavo nežino, koks jo vaidmuo buvo ( - ) KB nežino.
    17. Liudytoja I. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji nuo 2011 m. ar 2012 m. dirbo įmonėje UAB „( - )“, buvo įgaliota tvarkyti ( - ) KB buhalterinę apskaitą, S. Š. buvo konsultantas. Ji pagal darbo sutartį turėjo tvarkyti nuo pirminių buhalterinių dokumentų pateikimo iki finansinės atskaitomybės sudarymo, t. y. viską, kas susiję su buhalterija. Ji vienintelė buvo įgaliota tvarkyti ( - ) KB buhalterinę apskaitą. Kasos pajamų ir išlaidų orderių formas ji pateikdavo vadovui, o už pinigus atsakydavo vadovas, nes jie neturėjo seifo, vadovas atnešdavo pasirašytus dokumentus ir ji apskaitydavo juos apskaitoje. Vadovas kartais liepdavo kažkokią datą įrašyti ar sumą, tai ji ir paruošdavo formą, o kai įvykdavo sandoris, tada vadovas pasirašydavo ir atnešdavo. Gali būti, kad ir vadovas įrašė duomenis, kad ir ji įrašydavo, pagal poreikį, kaip paprašydavo vadovas, bet ji sandoriuose nedalyvaudavo ir pinigų nematydavo. Apie piniginius sandorius tarp ( - ) kooperatinės bendrovės ir S. Š. nieko nežino. Parodžius liudytojai kasos išlaidų orderio kopiją (1 t., b. l. 20), liudytoja parodė, kad tokią formą ji spausdindavo, suteikdavo numerį pagal eiliškumą, o kitus duomenis tikriausiai pildė vadovas ir S. Š., kiek matyti pagal orderį. Šiuo konkrečiu atveju negali pasakyti, kas spausdino kasos išlaidų orderį, nes tai standartinė forma. Po tokių dokumentų pasirašymo orderis atiduodamas jai, traukiamas į apskaitą, atspausdinama kasos knyga, kurioje pasirašoma. Dokumentai buhalterijai būdavo įvairiai pateikiami, ir užtrukdavo, ir laiku pateikdavo, nebuvo numatytas laikotarpis, kada privalo pristatyti, jiems svarbiausia buvo, kad būtų parašai ir tada dokumentai būdavo apskaitomi. Parodžius liudytojai kasos knygos kopiją (1 t., b. l. 78), liudytoja parodė, kad knyga nepasirašyta, kadangi tikriausiai kasininkas, t. y. įmonės vadovas, nepasirašė, todėl ir buhalteris nepasirašė. Kada šis įrašas padarytas negali pasakyti, kasos pajamų orderius jie turi apskaityti tą pačią dieną, kada įvyko sandoris, o kasos knygą gali atspausdinti ir metų pabaigoje. Parodžius liudytojai kasos pajamų orderio kopiją (1 t., b. l. 37), liudytoja parodė, kad šio dokumento ji tikrai nerengė, formą ji pažįsta, ji galėjo būti ir įmonės. 2013 m. gruodžio 22 d. sutarties neatsimena. Rengiant tokią formą būdavo įvairiai, ką įrašyti, būdavo, kad nurodo įmonės vadovas, o vėliau tik pateikdavo sutartį. Buhalterio parašo šiame dokumente nėra, nes jie nepasirašydavo, kadangi už kasą neatsakydavo, užtekdavo vadovo parašo. Sutartys įmonėse būdavo rašytine forma sudaromos, nes žodinių sutarčių negalėtų apskaityti, tačiau būdavo įvairių ir avanso sutarčių, preliminarių, todėl tai, kad Kasos išlaidų orderis ankstesne data surašytas, nei jo pagrindas – 2013 m. gruodžio 22 d. sutartis, jai nekelia nuostabos, nes taip būdavo. Apie ( - ) KB vadovų kaitą tuo laikotarpiu nieko negali pasakyti, gal penkiolikoje įmonių tada dirbo, todėl nepamena. Su R. G. bendraudavo, ir su nauju vadovu taip pat. Kasos išlaidų ir pajamų orderių formas turėjo standartinės formos, ir ji galėjo atspausdinti ir vadovas, priėjimą turėjo kiekvienas. Metinėje finansinėje atskaitomybėje turi atsispindėti visų sandorių sumos, finansinė atskaitomybė sudaroma iki birželio 1 dienos.
    18. Iš 2013 m. sausio 3 d. Paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp kaltinamojo S. Š. ir ( - ) KB, atstovaujamos pirmininko R. G., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią S. Š. įsipareigojo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlygintinai teikti kokybiškas ir profesionalias konsultacijas užsakovui ES paramos gavimo klausimais, o ( - ) KB įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, be kita ko ir 100 000 Lt dydžio avansą iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 17).
    19. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderio ( - ) 2013 m. gruodžio 20 d. S. Š. išduoti pagal 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartį 35 000 Lt. Grafoje „Gavau“ yra rankraštinis įrašas „Trisdešimt penki tūkstančiai litų“, datos grafoje: „ 2013 m. gruodžio mėn. 20 d.“, grafose „gavėjo parašas“, „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“ išpildyti parašai (1 t., b. 1. 20).
    20. 2015 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. ( - ), patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 20 d. ( - ) KB kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ), skiltyje „Gavau“ esantį rankraštinį tekstą „Trisdešimt penki tūkstančiai litų 13 gruodžio 20“, skiltyje „Gavėjo parašas“ S. Š. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė pats S. Š. (1 t., b. 1. 86-88).
    21. Iš ( - ) KB kasos knygos išrašo matyti, kad 2013 m. gruodžio 20 d. bendrovės kasoje apskaitytos iš UAB „( - ) “ gautos pajamos - 35 000 Lt bei išlaidos S. Š. tai pačiai sumai (1 t., b. 1. 78).
    22. 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) ikiteisminis tyrimas pagal 2015 m. balandžio 28 d. S. Š. pareiškimą apie tai, kad galimai ( - ) KB pirmininkas R. G. suklastojo 2013 m. gruodžio 20 d. Kasos išlaidų orderį Nr. ( - ), kadangi jis orderyje nurodytos sumos negavo, o šio suklastoto dokumento pagrindu bankrutavusios ( - ) KB administratorius UAB „( - )“ reikalauja grąžinti minėtą sumą, nutrauktas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, požymių (1 t., b. 1. 94-97).
    23. Iš Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2015 m. gegužės 22 d. S. Š. įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 24).
    24. Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 22 d. liudytojo S. Š. parodymų, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, pilnai suprasdamas atsakomybę, parodė, kad 2013 m. sausio 3 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su ( - ) KB, kurią atstovavo pirmininkas R. G.. Pagal šią sutartį ( - ) KB jam turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas pervesdama pinigus į jo banko sąskaitą, esančią SEB banke, Nr. ( - ), tokia tvarka: 100 000 (vieno šimto tūkstančių) litų avansą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d., PVM sumą, apskaičiuotą nuo gauto avanse (100 000 Lt) ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 15 d., ir 150 000 (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių) litų plius PVM dydžio sumą ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 15 d. Jokių šios paslaugų teikimo sutarties pakeitimų (nei žodinių, nei rašytinių) nebuvo. 2013 m. gruodžio 23 d. į šią sąskaitą ( - ) KB pervedė 65 000 (šešiasdešimt penkis tūkstančius) litų. Daugiau jokių pinigų pagal 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartį ( - ) KB jam nepervedė, grynais nesumokėjo. Vėliau bendrovės pirmininku tapęs A. K., su kuriuo žodžiu sutarė, kad jie projekto neįgyvendins ir tuo pačiu likusios pinigų sumos jam nemokės, o jis savo ruožtu sumokėto avanso bendrovei negrąžins kaip tai buvo numatyta paslaugų teikimo sutartyje. 2014 m. liepos 18 d. jis ir bendrovės pirmininkas A. K. pasirašė susitarimą dėl 2013 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Pagal šį susitarimą pretenzijų dėl paslaugų teikimo sutarties vykdymo vieni kitiems neturėjo. 2015 m. balandžio 16 d. iš UAB „( - ) “ gavo Kaune apygardos teismo paskirto bankrutuojančios ( - ) KB administratoriaus raštą dėl tariamos skolos grąžinimo. Rašte nurodyta, kad jis įmonei skolingas 28 962,00 Eur (100 000 Lt), kuriuos gavo avansiniais mokėjimais 2013 m. gruodžio mėn. Kadangi avanso buvo gavęs tik 65 000 Lt, pasidomėjo dėl likusių 35 000 Lt. Sužinojo, kad 2013 m. gruodžio 20 d. jam neva buvo sumokėta 35 000 Lt pagal kasos orderį Nr. ( - ). Jis ( - ) KB kasos išlaidų orderyje Nr. ( - ) (2013 m. gruodžio 20 d.) nepasirašinėjo, orderyje esančio rankraštinio teksto savo ranka nerašė ir orderyje nurodytų 35 000 Lt iš bendrovės negavo (1 t., b. 1. 25-26).
    25. Iš 2015 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. savanoriškai pateikė ( - ) KB kasos pajamų orderį 35 000 Lt sumai (data 2013 m. gruodžio 20 d.), kuriame nurodyta, kad minima suma priimta iš UAB „( - ) “ A. R. (1 t., b. 1. 35-37).
    26. Iš Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. S. Š. įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. 1. 38).
    27. Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 15 d. akistatos protokolo, suvedus akistaton liudytoją S. Š. ir specialųjį liudytoją R. G., R. G. patvirtino 2015 m. liepos 7 d. duotus parodymus. S. Š. išsamiai nurodė 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimo aplinkybes, dalyvavusius asmenis, svarstytus klausimus ir patvirtino: „šio susirinkimo metu man jokia pinigų suma nebuvo perduota, aš jokiame kasos išlaidų orderyje nepasirašiau“ (1 t., b. 1. 39-43).
    28. Iš Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. S. Š. taip pat įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. 1. 46).
    29. Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 24 d. akistatos protokolo, suvedus akistaton liudytojus S. Š. ir A. K., pastarasis patvirtino 2015 m. liepos 14 d. duotus parodymus, nurodė aplinkybes, kuriomis vyko 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimas. Parodė, kad pinigus paėmė S. Š. ir kartu su R. G. pasirašė kasos išlaidų orderyje. S. Š. taip pat išsamiai nurodė 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimo aplinkybes, dalyvavusius asmenis, svarstytus klausimus ir patvirtino: „jokio kasos išlaidų orderio to susitikimo metu neišrašiau“, „su R. G. jokio dokumento, išskyrus konsultavimo sutartį, nesu pasirašęs“ (1 t., b. 1. 47-50).
    30. Iš Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. S. Š. įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. 1. 53).
    31. Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 31 d. akistatos protokolo, suvedus akistaton liudytojus S. Š. ir A. R., pastarasis patvirtino 2015 m. liepos 14 d. duotus parodymus, S. Š. išsamiai nurodė 2013 m. gruodžio 20 d. susitikimo aplinkybes, dalyvavusius asmenis, svarstytus klausimus ir patvirtino: „Aš pats jokio kasos išlaidų ar pajamų orderio nepasirašiau“ (1 t., b. 1. 54-57).
    32. Iš bankrutavusios ( - ) KB administratoriaus UAB „( - ) “ pranešimo matyti, kad S. Š. nuo pareikšto reikalavimo 65 000,00 litų dalies gynėsi savo prievolių pagal atlygintini paslaugų teikimo sutartį įvykdymu ir iš to kilusia teise į atlyginimą, taip pat neigė gavęs 35 000,00 Lt. 2013 m. gruodžio 20 d. KIO Nr. ( - ) S. Š. pasirašytų datos ir parašo autentikos klausimai byloje nebuvo keliami. Orderio kopija S. Š. buvo pateikta iki civilinės bylos iškėlimo. ( - ) KB grynųjų pinigų mokėjimo tvarkos klausimas priklausė vadovo kompetencijai, jokių specialių sąlygų LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas ir ( - ) KB įstatai nenumato. Pajininkų susirinkime pritarimo išmokėti grynuosius pinigus vadovui nereikėjo. KPO ir KIO turi pasirašyti vadovas arba jo nurodymu paskirtas asmuo. Buhalterio ar finansininko parašas tik patvirtina finansinės operacijos įforminimo tinkamumą. Jokių teisinių pasekmių buhalterio – finansininko parašo nebuvimas ant juridinio asmens KPO ir KIO nelemia (1 t., b. 1. 83).
    33. Išdėstytų įrodymų visumos analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad S. Š. padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
    34. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
      1. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
    35. Apie byloje apelianto keliamą esminį klausimą jo kaltę darius nusikalstamą veiką – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
    36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas už melagingų parodymų davimą jį apklausiant liudytoju duomenų patikslinimo metu, 2015 m. gegužės 22 d., nuo 9.25 val. iki 10.10 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame ( - ) (toliau – Kauno AVPK), taip pat 2015 m. rugpjūčio 24 d., nuo 13.35 val. iki 14.20 val., Kauno AVPK, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su liudytoju A. K. metu, 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 10.42 val. iki 11.20 val., Kauno AVPK, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su liudytoju A. R. metu bei 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 10.47 val. iki 12.15 val., Kauno AVPK, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), akistatos su specialiuoju liudytoju R. G. metu. Šių apklausų metu S. Š. teigė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų ar pajamų orderio nepasirašė, neišrašė. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymų analizė bei ištirtos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagos visuma pirmosios instancijos teismui nulėmė klaidingos apkaltinamosios išvados suformavimą.
      1. Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas savo tyčią duoti melagingus parodymus neigia. Jo kaltė skundžiamajame nuosprendyje buvo grindžiama iš esmės liudytojų A. R. ir A. K. parodymais, kur liudytojas A. R. tvirtina, jog matė kaip kasos išlaidų orderį pasirašė S. Š. ir R. G.. Jis pats S. Š. perdavė 35 000 litų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino teisme nurodant, jog prisimena, kad minėtą 35 000 Lt sumą jis padėjo ant stalo ir juos pasiėmė S. Š., perskaičiavo bei pasirašė su pinigų perdavimu susijusius dokumentus, t. y. kasos išlaidų orderį. Liudytojas A. K. nematė kaip ir kas pasirašinėjo ant kasos pajamų orderio aplinkybių, o tik tai, kad S. Š. pasirašė ir kažką rašė kasos išlaidų orderyje, bet ką tiksliai – nematė. Nurodė, jog pinigai buvo paduoti eurais ir juos skaičiavo S. Š..
      2. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas ir vertindamas baudžiamosios bylos įrodymus, liudytojų parodymus ištirtus tiesiogiai pirmosios instancijos teisme bei duotus ikiteisminio tyrimo metu S. Š. veiksmuose būtinojo subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio – tyčios – nenustatė. Viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas neigė, jog būtų davęs melagingus parodymus ir nuosekliai nurodė, kad neprisimena kasos išlaidų orderio pasirašymo fakto bei neigia gavęs grynais 35 000 litų už paslaugas. Apeliantas dirba verslo projektavimo srityje ir tuo metu dirbant su Liežio KB buvo paruošta apie 3 000 dokumentų. Sužinojęs apie pateiktą 100 000 litų ieškinį dėl skolos patikrino buhalterinius dokumentus, kurie nuolat audituojami ir kasos pajamų orderio 35 000 litų sumai nerado, tai jam sukėlė įtarimus. Apeliantas taip pat tvirtina, jog per 15 metų laikotarpį minėtoje srityje yra dirbęs su stambiais verslo klientais, tačiau nei vieno mokėjimo per tiek metų nebuvo gavęs grynais pinigais, tik pavedimu. Tai numatyta ir konsultavimo sutartyje. Pareiškus jam įtarimus ir parodžius specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad pasirašė būtent apeliantas, šio fakto S. Š. neginčija ir nurodo, jog neprisimena paties pasirašymo, kas turėjo įtakos ir praėjęs ne mažas laiko tarpas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jei būtų prisiminęs, tai nebūtų kreiptasi į prokuratūrą ir toks klausimas nebūtų iškeltas.
      3. Tai, kad apeliantas pasirašinėjo ant kasos orderio teisme paliudijo minėti liudytojai A. R. ir A. K., tačiau jų parodymų padaryta analizė, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neleidžia tvirtinti, kad nurodyti faktai dėl perduotų 35 000 Lt ir pasirašymo kasos išlaidų orderyje, buvo neigiami siekiant duoti melagingus parodymus. Tai, kad A. R. parodymų pagrindu, kuriuos patvirtina liudytojo A. K. parodymai, nustatytos faktinės aplinkybės, kad vis tik minėtas orderis pasirašytas paties apelianto, patvirtina ir jau aukščiau nurodyta specialisto išvada, kurios neneigia ir pats S. Š., tačiau nepaneigta bylos medžiaga apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis galėjo tai neprisiminti, atsižvelgus į praėjusį netrumpą laiko tarpą, parengtų ir pasirašytų dokumentų kiekį, į darbo specifiką, pagal kurią apeliantas dirba ne su viena bendrove ir rengia bei pasirašinėja nemažą kiekį dokumentų. Tai, kad pinigai (35 000 Lt) buvo perduoti S. Š. nurodo A. R., kuris pasak jo, pats ir perdavė šiuos pinigus S. Š., pastarasis pasirašė orderyje, o liudytojas A. K. nurodė, jog matė, kad pinigus padavė A. R., juos padėjo ant stalo, S. Š. kažką rašė kasos išlaidų orderyje, bet ką rašė nematė. Šio pinigų perdavimo ir kasos išlaidų orderyje pasirašymo proceso kontekste liudytojas R. G. teismui parodė, jog tuo metu būdamas ( - ) KB pirmininku, susirinkimo metu A. R. paskolino 35 000 Lt ( - ) KB ir juos perdavė S. Š., kuris pinigus perskaičiavo, tačiau teisme kategoriškai nepatvirtino, jog matė, kad kasos išlaidų orderyje pasirašė apeliantas. Liudytojas R. G. teigė, jog kasos išlaidų orderis buvo paruoštas iš anksto, jį paruošė buhalterė I. S., kuri apklausta teisme šios aplinkybės nepatvirtino, nurodant jog apie piniginius sandorius tarp ( - ) KB ir S. Š. nieko nežino. Liudytųjų A. J. ir A. S. parodymų analize esminių aplinkybių, kuriomis būtų galima patvirtinti kaltinančius ar teisinančius įrodymus, nenustatyta. Apklausta liudytoja L. B. patvirtino aplinkybes dėl atliktos apklausos ir akistatų su liudytojais tvarką, neigė, jog apeliantui nebuvo leista apklausos metu nurodyti „nežinau, nepamenu“ žodžių, liudytoja nepamena ar jie buvo sakomi. Jos liudijimu visi duoti paaiškinimai užfiksuojami taip kaip nurodoma apklausiamojo. Liudytoja patvirtino, jog S. Š. nurodė, jog nepasirašinėjo kasos orderyje.
    37. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų ir išanalizuotų tiesioginiai ištirtų įrodymų analizės kontekste, daryti kategorišką išvadą dėl S. Š. kaltės, kad neva jis davė melagingus parodymus apklausos metu bei akistatų su liudytojais A. R., A. K. bei R. G. metu, tiesioginės tyčios neįžvelgtina. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nors tikslas ir motyvas nėra būtinieji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau neretai siekiant išsiaiškinti šios veikos tyčios turinį, jos kryptingumą, atsižvelgtina ir į atitinkamų parodymų davimo tikslus ir motyvus. Galimos ir tos teisinės situacijos kuomet tiesioginės tyčios nustatymas ar nenustatymas tokio pobūdžio nusikaltimuose daugiausiai priklauso ir nuo asmens veikos tikslų bei motyvų teisingo įvertinimo.
      1. Bylos kontekste, sprendžiant klausimą dėl tiesioginės tyčios teisingo nustatymo, teisėjų kolegija mano, jog apelianto ir aptartų liudytojų parodymai bei baudžiamosios bylos medžiaga, vertinant S. Š. tyčią duoti melagingus parodymus, analizuotini ne tik formalia teiginių prasme, bet ir paties apelianto nurodytų faktinių ir objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Byloje iš tiesų yra nustatytas faktas, jog apeliantas kasos orderyje pasirašė, tai patvirtina objektyvi specialisto išvada, tai patvirtina ir liudytojų A. R., A. K. parodymai, tačiau analizuojant tyčios turinį, apelianto parodymai ir nuoseklus neigimas dėl nurodytų aplinkybių vertinamas įrodymų visumoje, kas nebuvo padaryta teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pats apeliantas, inicijuodamas ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu, buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad galimai gindamasis nuo pareikšto ieškinio dėl skolos, pateikė duomenis neigdamas aplinkybes dėl orderio pasirašymo ir grynų pinigų gavimo. Apeliantas, neradęs savo buhalteriniuose dokumentuose pinigų gavimo dokumentų ir suabejojęs ieškinio tikrumu ir teisingumu viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai tvirtino, jog nepasirašė orderio ir negavo 35 000 Lt pinigų sumos, o po to, kai buvo supažindintas su specialisto išvada nurodė, jog neprisimena pasirašymo fakto, teismo nuomone, tyčios, būtinos konstatuoti BK 235 straipsnio 1 dalyje sudėtį, negalima konstatuoti.
    38. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą ir analizuotą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį netaikytina kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir ne vienoje kitoje labai panašaus pobūdžio byloje negali kategoriškai ir neabejotinai atmesti galimybės, kad S. Š. klydo, t. y. neprisiminė aplinkybių dėl pasirašymo ir pinigų perdavimo. Manant, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai (inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl galimų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymių), užtikrinant teisės viršenybės principą, žmogus turi turėti galimybę apie tai informuoti kompetentingus valstybės pareigūnus. Neproporcingas asmens persekiojimas baudžiamąja tvarka ir baudimas už tai, kad įtarimai nepasitvirtino, gali ateityje atgrasyti nuo šių teisių gynimo. Nagrinėjamu aspektu įvertinus, jog apeliantas galimai neteisingai įvertino situaciją, t. y. neprisiminė įvykusių aplinkybių, svarbu vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Būtent šis principas nagrinėjamu atveju ir dominuoja konstatuojant tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus nebuvimą.
    39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neįžvelgus S. Š. tyčios duoti melagingus parodymus, t. y. S. Š. veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalies požymių, apeliacinis skundas tenkinamas.
    40. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. Š. kaltė (tiesioginė tyčia) pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl numatytos nusikalstamos veikos nenustatyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

8S. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

10Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Ryšiai