Byla e2A-826-370/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1056-881/2016, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „EMILĖ“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB ,,EMILĖ“ prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 55 323,62 Eur (191 021,40 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 26 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirtas UAB ,,EMILĖ“ direktoriumi. Atsakovas UAB „EMILĖ“ direktorius buvo iki 2014 m. balandžio 14 d., kol buvo paskirta nauja įmonės vadovė G. K.. UAB „EMILĖ“ buvo atliktas vidinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., jo metu nustatyta, jog buvęs įmonės vadovas V. Ž. padarė įmonei žalą, pasisavindamas įmonei priklausančias lėšas, o būtent, 2014 m. kovo 13 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke, išgrynino 4 749,77 Eur (16 400 Lt), 2014 m. kovo 17 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt),

    62014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios Danske Bank A / S, išgrynino 14 191,38 Eur (49 000 Lt), 2014 m. kovo 18 d. – 14 770,62 Eur (51 000 Lt), o 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, išgrynino 25 776,18 Eur (89 000 Lt). Įmonės apskaitoje nėra jokių dokumentų, pateisinančių pinigų paėmimo operacijas, nėra dokumentų, kurių pagrindu pinigai būtų buvę išimti, taip pat nėra jokių duomenų apie pinigų panaudojimą įmonės tikslams. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas 2014 m. kovo 18 d. į įmonės sąskaitą

    7Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių banke, įnešė 26 000 Lt (7 530,12 Eur), tačiau iki šiol į įmonės kasą nėra grąžinta 54 854,03 Eur (189 400 Lt) suma. Už atsakovo atliktą pinigų išgryninimą bendrovė taip pat turėjo sumokėti 469,58 Eur (1 621,40 Lt) komisinį mokestį, todėl ieškovė patyrė žalą.

  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. Ž. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl UAB ,,EMILĖ“ neteisėtų veiksmų Finansinių Nusikaltimų Tyrimo tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11011-13 dėl dokumentų suklastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, pasikėsinimo sukčiauti ir sukčiavimo. UAB ,,EMILĖ“ akcininkas yra ,,VANTA2“ EOOD, registruotas Bulgarijos Respublikoje. Atsakovas su akcininku nėra bendravęs. Atsakovas, dirbdamas UAB „EMILĖ“ direktoriumi, darbo vietos neturėjo. Į įmonės patalpas, adresu Savanorių pr. 15A, Vilniuje, atsakovas būdavo įleidžiamas kitų įmonės darbuotojų. Įmonės raktai, bankų kodų generatoriai ir antspaudai atsakovui nebuvo suteikti. UAB ,,EMILĖ“ antspaudą gavo tik 2014 m. balandžio 15 d. Atsakovas nedisponavo ir bendrovės pinigais, nurodymus dėl įmonės veiklos gaudavo iš R. B. ir S. R., pasirašydavo paruoštus dokumentus, sutartis bei PVM sąskaitas faktūras ar kasos išlaidų orderius. Tais atvejais, kai pinigus paimdavo iš banko, juos perduodavo R. B. arba S. R.. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jokių sprendimų įmonėje nepriiminėjo, neruošdavo dokumentų, t. y. buvo tik fiktyvus įmonės vadovas. UAB „EMILĖ“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,Apskaitos analizė“. Kadangi atsakovas išgrynintus pinigus tiesiogiai perduodavo R. B. arba S. R., negali pateikti grynųjų pinigų panaudojimo faktą patvirtinančių dokumentų ar kitaip pagrįsti pinigų išgryninimo priežastis. Atsakovas nurodė, kad civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nes ją nulėmė trečiųjų asmenų veiksmai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei UAB „EMILĖ“ iš atsakovo V. Ž. 55 323,62 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 894 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 047 Eur žyminio mokesčio.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. Ž. nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo UAB ,,EMILĖ“ direktorius. Įmonėje atlikus vidinį patikrinimą buvo nustatyta, jog įmonėje trūksta piniginių lėšų, t. y. įmonės apskaitoje nėra jokių dokumentų, pateisinančių pinigų išgryninimo operacijas, nėra dokumentų, kurių pagrindu pinigai būtų buvę išgryninti, taip pat nėra jokių duomenų apie pinigų panaudojimą įmonės tikslams. Ieškovui priklausantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas V. Ž. 2014 m. kovo 13 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke grynaisiais pinigais išgrynino 4 749,77 Eur (16 400 Lt), 2014 m. kovo 17 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios Danske Bank A/S, išgrynino 14 191,38 Eur (49 000 Lt), 2014 m. kovo 18 d. – 14 770,62 Eur (51 000 Lt), o

    102014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, išgrynino 25 776,18 Eur (89 000 Lt). Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas 2014 m. kovo 18 d. į įmonės sąskaitą Nr. ( - ), esančią Šiaulių banke, įnešė 7 530,12 Eur (26 000 Lt), o už atsakovo atliktą pinigų išgryninimą bendrovė sumokėjo 469,59 Eur (1 621,40 Lt) komisinį mokestį.

  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas neįrodė, kad veikė ,,vidiniuose“ santykiuose, t. y. iš įmonės sąskaitų išimtus pinigus perdavė su įmone susijusiems asmenims (akcininkams ar pan.), todėl šiuo atveju jam gali būti taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė (CPK 178 str.). Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad nors, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, atsakovas nurodė, kad buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, nevykdė jokių funkcijų, būdingų įmonės vadovui, o išgrynintus pinigus atiduodavo faktiniam įmonės vadovui ir savininkui S. R. arba šio patikėtiniui R. B., todėl negali būti atsakingas pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo tik savo ir liudytojų paaiškinimais, kurie negalėjo patvirtinti atsakovo versijos, nepateikdamas jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, o teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis prielaidomis. Iš duomenų apie ieškovės UAB ,,EMILĖ“ akcininkus matyti, kad įmonės akcijos priklauso ,,VANTA2“ EUOD (Ruza, 8-60, Varna, Bulgarijos Respublika). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad net jei atsakovas įrodytų, kad iš įmonės sąskaitų išgrynintus pinigus jis perdavė tretiesiems asmenims, tai nepaneigtų įmonės vienasmenio valdymo organo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą įmonei, jei būtų nustatytos visos kitos sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o būtent, neteisėti atsakovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidžiančius CK 2.87 straipsnio 1 dalį, CK 2.87 straipsnio 2 dalį, CK 2.87 straipsnio 3 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vadovo pareigas ir atsakomybę, teismas vertino atsakovo atliktą pinigų iš įmonės išgryninimo faktą, kuris buvo nustatytas įmonės vidinio patikrinimo metu, kai įmonėje konstatuotas piniginių lėšų trūkumas. Teismas vertino, jog pinigų paėmimo faktas pats savaime nėra neteisėtas, nes atsakovas turėjo teisę veikti ieškovo vardu (buvo įmonės direktorius), tačiau atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių pinigų išgryninimo iš įmonės sąskaitų operacijas, nėra dokumentų, kurių pagrindu pinigai būtų buvę išgryninti, taip pat nėra jokių duomenų apie pinigų panaudojimą įmonės tikslams ir pan. Toks buvusio įmonės vadovės elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu ir protingu, o kartu ir nepasireiškė lojalumu bendrovei. Teismas vertino, kad iš viso atsakovo įmonei padaryta žala yra 55 323,62 Eur (191 021,40 Lt), kurią sudaro 54 854,03 Eur

    11(189 400 Lt) atsakovo negrąžinta pinigų suma į įmonės kasą ir 469,59 Eur (1 621,40 Lt) komisinis mokestis už atsakovo atliktą pinigų išgryninimą įmonėje. Todėl visa atsakovo įmonei padaryta žala sudaro 55 323,62 Eur (191 021,40 Lt). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir įmonei atsiradusios žalos. Nustačius, kad egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 55 323,62 Eur žalos atlyginimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13

  1. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo pagrindinius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „EMILĖ“ direktorius buvo nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad jis buvo nominalus arba fiktyvus UAB „EMILĖ“ vadovas, nes visus veiksmus ieškovo vardu atliko ir / ar priėmė sprendimus tik formaliai, kadangi faktiškai įmonei vadovavo ir nurodymus dėl įmonės valdymo duodavo kiti asmenys – S. R. ir R. B.. Atsakovas nėra subjektas, kuris ieškovui sukėlė žalą. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis nebuvo įmonės faktinis vadovas. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta, padaryta neįsigilinus į specifinę, faktinę bylos situaciją.
    2. Lietuvos teismų praktikoje yra žinomas ir pripažįstamas „fiktyvaus vadovo“ reiškinys, kuris vertinamas ne formaliai – atsakingu už įmonei padarytą žalą laikant ne asmenį, kuris vadovu įregistruotas Juridinių asmenų registre, o tą asmenį, kuris faktiškai valdė įmonę ir priėmė joje sprendimus, neatsižvelgiant į tai, ar šis asmuo savo vadovavimo faktą buvo išviešinęs. Formalus bylos aplinkybių vertinimas ir esminių aplinkybių neatskleidimas / ignoravimas lėmė tai, kad atsakomybėm už ieškovei padarytą žalą buvo patrauktas šios žalos nepadaręs asmuo, t. y. ne tas subjektas. Atsakovas niekada nevykdė įmonės vadovui priskiriamų funkcijų, faktiškai nevadovavo įmonei ir savo nuožiūra nepriėmė jokių sprendimų bei neatliko jokių veiksmų. Šios aplinkybės yra nustatytos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11011-13 (dėl dokumentų suklastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, pasikėsinimo sukčiauti ir sukčiavimo).
    3. Atsakovas, būdamas UAB „EMILĖ“ direktorius, niekada neturėjo darbo vietos, neturėjo rakto nuo įmonės patalpų, esančių Savanorių pr. 15A, Vilniuje – į jas atsakovas patekdavo paskambinęs sekretorei / buhalterei. Su atsakovu nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis, jokie priėmimo–perdavimo aktai nei jam tapus direktoriumi, nei atsakovą atleidus iš pareigų. Atsakovas nevaldė įmonės resursų, išteklių, jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, įmonės turtas, bankų kodai, generatoriai bei antspaudai.

      14UAB „EMILĖ“ antspaudus atsakovas paėmė tik 2014 m. kovo mėnesio viduryje, t. y. praėjus beveik dviem metams nuo atsakovo tapimo direktoriumi pradžios, t. y.

      152012 m. rugsėjo 26 d.. Atsakovas nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonės finansais. Atsakovas įmonės vardu neveikė „išoriniuose“ santykiuose, t. y. santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Atsakovas nedalyvavo sudarant sutartis bei bendradarbiaujant su kitais civilinių teisinių santykių subjektais, nesirūpino jokiais kitais įmonės reikalais, nepriiminėjo ir / ar neatleidinėjo darbuotojų, nesprendė dėl įmonės veiklos, strategijos ir netgi kasdieninių įmonės klausimų.

    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis vienintele aplinkybe – ieškovui padarytos žalos faktu, tačiau nesiėmė priemonių nustatyti tikrųjų už žalą atsakingų asmenų, formaliai konstatuodamas, kad už žalą ieškovui atsakingas asmuo, kuris buvo registruotas įmonės vadovu, tačiau realiai niekada neatliko jokių vadovo funkcijų, o tik vykdė trečiųjų asmenų, atsakingų už žalą, nurodymus. Jei teismas būtų atskleidęs esmines bylos aplinkybes, jis nebūtų nustatęs atsakovo vadovavimo įmonei fakto, todėl atsakovas nebūtų laikomas atsakingu už ieškovui padarytą žalą, o tai reiškia, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, todėl atmestinas.
    5. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai konstatavo, kad atsakovo naudojamos įrodinėjimo priemonės – paties atsakovo paaiškinimai bei liudytojų parodymai – šioje byloje yra netinkamos, nes nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius. Teismas netinkamai paskirstė šalių pareigą įrodinėti, kadangi atsakovui buvo perkelta pareiga pateikti įrodymus, kurių jis neturi ir kurie neegzistuoja, užkertant kelią gintis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi vienintele aplinkybe – pinigų išgryninimu iš ieškovo sąskaitos ir jų negrąžinimu – žalos atlyginimo byloje laikytinas pareigos įrodyti visas civilines atsakomybės sąlygas paneigimu, nepaisant, kad teismas skundžiamame sprendime trumpai panaudojo standartines frazes, tariamai pagrindžiančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas šioje byloje.
  2. Ieškovė UAB „EMILĖ“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
    1. Piniginės lėšos, kurios sudaro UAB „EMILĖ“ padarytą žalą, buvo išgrynintos iš bendrovės sąskaitų asmens, kuris veikė bendrovės vardu ir turėjo tam įgalinimus. Atsakovas pinigų išgryninimo metu buvo vienintelis ieškovo darbuotojas ir vienintelis asmuo, turėjęs teisę pasirašyti ir teisę valdyti ieškovės banko sąskaitas.
    2. Atsakovas neginčija pinigų paėmimo fakto, įmonėje nėra dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, o atsakovas piniginių lėšų ieškovei negrąžino. Atsakovas gaudavo už atliktas pareigas darbo užmokestį ir buvo suinteresuotas būti UAB „EMILĖ“ direktoriumi. Šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas duodamas paaiškinimus teisme.
    3. Atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, aktyviai dirbantis statybų srityje vadovaujančiose pareigose, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, turėjo ir galėjo realiai suvokti savo veiksmus ir atsakomybę už juos. Jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas veikė kieno nors įtakoje, ar kad nesuvokė ir / ar negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, byloje nebuvo pateikta.
    4. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia analogiškomis aplinkybėmis – teiginiais apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11011-13 bei jo duomenimis. Ikiteisminio tyrimo duomenys nėra nustatyti įsitesėjusiu teismo sprendimu, todėl prielaidos nepaneigia šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių.
  3. Atsakovas V. Ž. 2016 m. spalio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus: 2011 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovės UAB „EMILĖ“ akcininkas yra UAB „VANTA2“, registruota Ruža g. 8, ap. 60, Varna, Bulgarija, kurios direktore nurodyta V. C.. 2010 m. rugsėjo 9 d. bendrovės akcijų pardavimo sutartį (originalas ir vertimas iš bulgarų kalbos), iš kurios matosi, kad visas UAB „VANTA2“ akcijas beveik prieš metus iki UAB „EMILĖ“ įsigijimo nusipirko L. M., kuri yra S. R. motina; 2016 m. gegužės 31 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas, kuriame užfiksuota L. M. apklausa bei užduodami klausimai apie S. R. ryšį su UAB „EMILĖ“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. 11-1473 (16), kurioje nurodyta, jog V. C. parašai ant 2011 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei UAB „EMILĖ“ visų akcininkų sprendime, kuriais V. Ž. buvo paskirtas UAB „EMILĖ“ direktoriumi ir atleistas iš direktoriaus pareigų, yra suklastoti. Tai reiškia, kad UAB „VANTA2“ nebuvo teisėtas UAB „EMILĖ“ akcininkas ir atsakovas nebuvo teisėtai paskirtas UAB „EMILĖ“ direktorius; Liudytojos V. C. 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. liepos 5 d. apklausos protokolai, kuriuose ji patvirtina, kad niekada nepirko UAB „EMILĖ“ akcijų bei neskyrė UAB „EMILĖ“ direktoriumi V. Ž.. 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „EMILĖ“ visų akcijų savininko sprendimas dėl V. Ž. paskyrimo UAB „EMILĖ“ direktoriumi, kuris, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, yra suklastotas; 2014 m. balandžio 11 d. UAB „EMILĖ“ visų akcijų savininko sprendimas dėl V. Ž. atleidimo iš UAB „EMILĖ“ direktoriaus pareigų ir G. K. paskyrimo UAB „EMILĖ“ direktore, kuris, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat yra suklastotas; 2016 m. sausio 6 d. V. Ž. ir A. B. akistatos protokolas.
  4. Ieškovė UAB „EMILĖ“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, kuriame prašo atmesti atsakovo 2016 m. spalio 3 d. pateiktą prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, apie kurį kalba atsakovas, buvo pradėtas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teiginys, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, yra nepagrįstas. Pirma, šios bylos esmė yra atsakovo V. Ž., kaip buvusio UAB „EMILĖ“ vadovo, civilinė atsakomybė už neteisėtą bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą. Antra, atsakovo prašomuose pridėti prie bylos dokumentuose esanti informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Advokatas A. B. atstovauja UAB „EMILĖ“ šioje civilinėje byloje turėdamas CPK 59 straipsnyje numatytas teises, įskaitant kitas teises, nurodytas atstovavimo sutartyje. Atstovavimo sutarties kopija pirmosios instancijos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta, apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme niekada nekėlė klausimo dėl netinkamo atstovavimo, todėl atsakovo rašytiniai įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui neturi būti pridėti prie bylos. Kartu su atsiliepimu dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos ieškovė pateikė UAB „EMILĖ“ išrašą iš Juridinių asmenų registro, 2016 m. spalio 17 d. UAB „EMILĖ“ direktoriaus I. M. V. (I. M. V.) patvirtinimą dėl UAB „EMILĖ“ atstovavimo ir 2016 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartį.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
  2. Ieškovė ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Nors apeliantas tiesiogiai nenurodo priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau susipažinus su naujais apelianto pateiktais dokumentais matyti, kad dalis dokumentų (2016 m. gegužės 31 d. liudytojos L. M. papildomos apklausos protokolas, 2016 m. liepos 5 d. liudytojos V. C. apklausos protokolas, 2016 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. 11-1473 (16)) yra priimti jau po sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme. Be to, matyti, kad apeliantas buvo įsitikinęs, jog byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti jo nurodytas aplinkybes. Iš to galima daryti išvadą, kad poreikis pateikti naujus įrodymus apeliantui atsirado teismui priėmus jam nepalankų sprendimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais naujais įrodymais yra susipažinę ir dėl jų vertinimo yra pasisakę / turėjo galimybę pasisakyti atsiliepimuose. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės ir atsakovo naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti ieškovės ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

20Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad atsakovas V. Ž. iš UAB „EMILĖ“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke 2014 m. kovo 13 d. išgrynino 4 749,77 Eur (16 400 Lt), 2014 m. kovo 17 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios Danske Bank A / S, išgrynino 14 191,38 Eur (49 000 Lt), 2014 m. kovo 18 d. – 14 770,62 Eur (51 000 Lt), o 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, išgrynino 25 776,18 Eur (89 000 Lt), o 2014 m. kovo 18 d. į UAB „EMILĖ“ kasą įnešė 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Atsakovas gi tvirtina, kad jokių piniginių lėšų nesisavino, veikė trečiųjų asmenų nurodymu, atiduodamas jiems išgrynintas pinigines lėšas, tačiau galbūt tik tinkamai tokios operacijos neįformino.
  2. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad:
    1. Iš byloje esančio UAB „EMILĖ“ AB Šiaulių banko išrašo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. matyti (ieškinio priedas 3), kad 2014 m. kovo 13 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke, atsakovas V. Ž. paėmė grynaisiais 4 749,77 Eur (16 400 Lt), 2014 m. kovo 17 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Tačiau iš įrodymų - ieškinio priedų Nr. 4 ir 5 – ieškovės kasos pajamų orderių - 2014 m. kovo 13 d. Nr. 82 ir 2014 m. kovo 17 d. Nr. 83, matyti, kad tokio pat dydžio, kaip paimtos grynaisiais (iš AB Šiaulių banko), piniginės lėšos įneštos į įmonės kasą.
    2. Iš UAB „EMILĖ“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios Danske Bank A / S, išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (ieškinio priedas 6) patvirtina, kad 2014 m. vasario 14 d. UAB TELE-3 į UAB „EMILĖ“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią Danske Bank A / S, pervedė 15 001,45 Eur (51 797,02 Lt) sumą, o 2014 m. vasario 14 d. iš pastarosios įmonės sąskaitos atsakovas išgrynino 14 191,38 Eur (49 000 Lt).
    3. UAB „EMILĖ“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (ieškinio priedas 7) patvirtina, kad 2014 m. vasario 14 d. į UAB „EMILĖ“ sąskaitą atskirais pavedimais du kartus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (ši įmonė ikiteisminio tyrimo medžiagoje susijusi su R. B.) pervesta 14 481 Eur (50 000 Lt) ir 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumos. 2014 m. vasario 14 d., t. y. tą pačią dieną, atsakovas V. Ž. iš sąskaitos ( - ), esančios AB SEB banke, išgrynino 25 776,18 Eur (89 000 Lt).
    4. Nors ieškovė ieškinyje nurodė ir kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie UAB „EMILĖ“ piniginių lėšų trūkumą (ieškinio priedas Nr. 8), pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai (nesant pirminio kasos apskaitos dokumento) nustatė, kad atsakovas 2014 m. kovo 18 d. į UAB „EMILĖ“ sąskaitą įnešė 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Duomenų, kad atsakovas 2014 m. kovo 18 d. įnešė į UAB „EMILĖ“ sąskaitą pinigines lėšas, kaip nurodyta ieškovės ieškinyje ir prie ieškinio pridėtoje UAB „EMILĖ“ 2014 m. rugsėjo 16 d. pažymoje (ieškinio priedas Nr. 8), nėra, tai yra nėra nei tokios datos kasos pajamų orderio nei pačios kasos knygos.
  3. Pagal Juridinių asmenų registro centro duomenis UAB „EMILĖ“ direktorius laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo atsakovas V. Ž., paskirtas 2012 m. rugsėjo 26 d. visų UAB „EMILĖ“ akcijų savininko UAB „VANTA2“ direktorės V. C. sprendimu (1 t., e. b. l. 6).
  4. Iš priimtų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nustatyta, UAB „VANTA 2“

    212010 m. rugsėjo 9 d. ir L. M. sudarė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią L. M. nupirko iš V. C. 500 vnt. įmonės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė sudaro po 10 levų (2 t., e. b. l. 71–72). Pagal Juridinių asmenų registro išrašą UAB „EMILĖ“ akcininkais nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. buvo „VANTA 2“ EOOD, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. L. M., nuo 2011 m. gegužės 20 d. UAB „EMILĖ“ akcininke įregistruota „VANTA 2“ EOOD (2 t., e. b. l. 98–104). Atsakovas V. Ž. paskirtas UAB „EMILĖ“ direktoriumi 2012 m. rugsėjo 26 d. visų akcijų savininko sprendimu, kuris pasirašytas UAB „VANTA2“ direktorės V. C. (2 t., e. b. l. 87). 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos Teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-1473(16) (2 t., e. b. l. 75–80) nustatyta, kad

    222012 m. rugsėjo 26 d. UAB „EMILĖ“ visų akcijų savininko sprendimas, kuriuo V. Ž. buvo paskirtas UAB „EMILĖ“ direktorius, pasirašė ne V. C.. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „EMILĖ“ akcininkės UAB „VANTA2“ direktorė V. C. nepasirašė UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininkų 2014 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo, kurio pagrindu buvo atšauktas iš UAB „EMILĖ“ direktoriaus pareigų V. Ž. ir UAB „EMILĖ“ direktore paskirta G. K.. Taip pat eksperto išvadoje konstatuota, kad UAB „VANTA 2“ direktorė V. C. nepasirašė 2015 m. birželio 3 d. UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko rašytinio sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, todėl 2015 m. birželio 4 d. neatšaukė iš UAB „EMILĖ“ vadovo pareigų G. K. ir 2015 m. birželio 5 d. neskyrė UAB „EMILĖ“ direktoriumi I. M. V.

23Dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą CK 2.87 str. 7 d. ir 6.263 str. 2 d. pagrindais

  1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad juridinio asmens valdymo organų tikslas yra įgyvendinti juridinio asmens teises ir pareigas, todėl juridinio asmens dalyviai, siekdami pradėti ar tęsti juridinio asmens veiklą, yra tiesiogiai suinteresuoti šio juridinio asmens valdymo organų paskyrimu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Apeliacinės instancijos teisme apelianto pateikti nauji įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad

    242012 m. rugsėjo 26 d. visuotinis akcininko sprendimas, kurio pagrindu UAB „EMILĖ“ direktorius paskirtas V. Ž. nebuvo pasirašytas UAB „VANTA2“ akcininkės V. C. (2 t., e. b. l. 87). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisme, o būtent, kad V. Ž. paskyrimo UAB „EMILĖ“ dokumentai yra galbūt suklastoti, ar apskritai svarstytina esminė aplinkybė – atsakovo atsakomybės ieškovei klausimas pagal ieškovo pareikštą ieškinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies ir 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindais. Be to, pateikti apelianto įrodymai apeliacinės instancijos teisme ir duomenys iš Juridinių asmenų registro, susiję su UAB „EMILĖ“ įsteigimu ir akcininkų teisių įgyvendinimu skirti įmonės vadovus, yra skirtingi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingam bylos išnagrinėjimui yra tikslinga papildomai išsiaiškinti, kokiu pagrindu ir tvarka UAB „EMILĖ“ buvo skiriami įmonės vadovai, kokie asmenys teikdavo Juridinių asmenų registrui prašymą įregistruoti atsakovą V. Ž. UAB „EMILĖ“ direktoriumi bei kokiu pagrindu UAB „EMILĖ“ įregistruota 2011 m. gegužės 20 d. Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog be duomenų iš Juridinių asmenų registro ir ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11011-13, Nr. 01-1-15842-15 medžiagų duomenų, negalima tinkamai nustatyti dalies faktinių ginčo aplinkybių, susijusių su tinkamu atsakovo statusu.

25Dėl teisės pareikšti ieškinį UAB „EMILĖ“ vardu

  1. CPK 55 straipsnis nustato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenims teisė vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Ieškinį teismui UAB „EMILĖ“ vardu pasirašė advokatas A. B.. Atstovavimo sutartį UAB „EMILĖ“ vardu su advokatu A. B. sudarė UAB „EMILĖ“ direktorė G. K.. Pateiktame ieškovo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nurodyta, kad dabartinis UAB „EMILĖ“ direktorius I. M. V., kuris įregistruotas Juridinių asmenų registre, yra susipažinęs su visais advokato A. B. atliktais teisiniais veiksmais UAB „EMILĖ“ vardu šioje byloje. Taip pat apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė šiuo metu UAB „EMILĖ“ direktoriaus pareigas einančio I. M. V. 2016 m. spalio 17 d. patvirtinimą dėl UAB „EMILĖ“ atstovavimo

    26(2 t., e. b. l. 106). Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. liepos 20 d. išvadoje Nr. 11-1473(16) nustatyta, kad UAB „EMILĖ“ akcininkės UAB „VANTA2“ direktorė V. C. nepasirašė UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininkų 2014 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo, kurio pagrindu buvo atšauktas iš UAB „EMILĖ“ direktoriaus pareigų V. Ž. ir UAB „EMILĖ“ direktore paskirta G. K.. Taip pat pastarojoje išvadoje konstatuota, kad UAB „VANTA2“ direktorė V. C. nepasirašė 2015 m. birželio 3 d. UAB „EMILĖ“ vienintelio akcininko rašytinio sprendimo, atitinkančio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, todėl 2015 m. birželio 4 d. neatšaukė iš UAB „EMILĖ“ vadovo pareigų G. K. ir 2015 m. birželio 5 d. neskyrė UAB „EMILĖ“ direktoriumi I. M. V. (2 t., e. b. l. 75–80). Tarp civilinėje byloje surinktų įrodymų ir apelianto pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teisme iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-15842-15 yra prieštaravimų, susijusių su UAB „EMILĖ“ įsteigimo teisėtumu, bendrovės direktorių paskyrimu, kartu ir dėl atsakovo V. Ž. bei UAB „EMILĖ“ vadovų G. K. ir I. M. V. teisių atstovauti UAB „EMILĖ“ bei įstatymų nustatytais atvejais įgalioti kitus asmenis atstovauti UAB „EMILĖ“ interesams, todėl be papildomų ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų, nurodytų šios nutarties 18 p., negalima teisingai išnagrinėti bylos.

  2. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė byloje ginčo esmės, tinkamai netyrė byloje esančių įrodymų turinio (nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo žinoma, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „EMILĖ“ įsteigimo ir veiklos teisėtumo (šiuos duomenis atsakovas buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį ir teigė, jog iš esmės dėl įmonės vykdytos neteisėtos veiklos ir jam pareikštas ieškovės reikalavimas dėl lėšų, kurių jis nepasisavino, o perdavė tretiesiems tarpusavyje su įmone ir kitomis įmonėmis susijusiems asmenims), o pateikti nauji įrodymai (pvz. 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. liepos 7 d. liudytojos V. C. apklausos protokolai) sudaro pagrindą abejoti dėl UAB „EMILĖ“ valdymo organų paskyrimo ir UAB „EMILĖ“ įsteigimo teisėtumo. Taip pat jau pateikti pradiniai atsakovo duomenys prie atsiliepimo į ieškinį apie ikiteisminio tyrimo metu pareikštą atsakovui įtarimą dėl neteisėtų banko operacijų su ieškovės kaip įmonės lėšomis ir kitomis įmonėmis, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė rašytinių įrodymų (atsižvelgiant ir į 15 p. nustatytus faktus) sąsajumo aspektu. Tokie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes apeliaciniame procese nurodytų ginčo aplinkybių net nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str.1d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

27Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė UAB ,,EMILĖ“ prašė priteisti iš atsakovo V.... 6. 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios Danske Bank... 7. Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių banke, įnešė 26 000 Lt (7 530,12 Eur),... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d.... 10. 2014 m. vasario 14 d. iš įmonės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB... 11. (189 400 Lt) atsakovo negrąžinta pinigų suma į įmonės kasą ir 469,59 Eur... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13.
      1. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 14. UAB „EMILĖ“ antspaudus atsakovas paėmė tik 2014 m. kovo mėnesio... 15. 2012 m. rugsėjo 26 d.. Atsakovas nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo
          1. CPK 314... 20. Dėl faktinių bylos aplinkybių
            1. Ieškovė... 21. 2010 m. rugsėjo 9 d. ir L. M. sudarė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią... 22. 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „EMILĖ“ visų akcijų savininko sprendimas,... 23. Dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą CK 2.87 str. 7 d. ir 6.263 str. 2 d.... 24. 2012 m. rugsėjo 26 d. visuotinis akcininko sprendimas, kurio pagrindu UAB... 25. Dėl teisės pareikšti ieškinį UAB „EMILĖ“ vardu
                26. (2 t., e. b. l. 106). Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. liepos 20 d.... 27. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 28. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir...