Byla M1-524-795/2018
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo N. K. (asm. dok. N. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokusiam, nedirbančiam, kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, asmeniui, kurio byla nagrinėjama, N. K., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, teismo psichiatrijos ekspertei L. Š.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo N. K. (asm. dok. N. K.), gimusiam ( - ), Klaipėdoje, asmens kodas ( - ), gyvenančiam ( - ), Klaipėdoje, deklaravusiam gyvenamąją vietą ( - ), Klaipėdoje, išsituokusiam, nedirbančiam, kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

3Teismas

Nustatė

4N. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:

52017 m. liepos 27 d., apie 07 val., viešoje vietoje- Kalnupės ir Minijos gatvių sankryžoje, Klaipėdos mieste, vairuodamas sunkvežimį, valstybinis registravimo Nr. ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: sukėlė avaringą situaciją kelyje, atidarė V. S. automobilio Opel Astra, valstybinis registravimo Nr. ( - ), dureles, sugriebė jį už kairės pusės marškinėlių rankovės ir sudavė vieną kartą V. S. į veidą, padarydamas sužalojimą - muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo V. S. sveikatą, bei apie du kartus sudavė nukentėjusiajam į pakaušį ir kaktą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais N. K. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

6Asmuo, kurio byla nagrinėjama, N. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo UAB „E.“ sunkvežimį. Kalnupės ir Minijos gatvių sankryžoje nukentėjusysis, vairuodamas automobilį Opel Astra, sudarė avarinę situaciją. N. K. pavyko suvaldyti automobilį ir išvengti avarijos. Sankryžoje automobiliams sustojus, jis išlipo iš vilkiko kabinos ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, ketindamas išsiaiškinti dėl avarinės situacijos. Jis atidarė nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės dureles ir jam kažką pasakė. Nukentėjusysis jį pavadino necenzūriniu žodžiu, todėl N. K. nesusilaikė ir sudavė keletą smūgių į galvą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, mano, kad „perlenkė lazdą“. Vėliau nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą. Įvykio metu jis sirgo psichikos liga ir gydėsi vaistais, jokio sveikatos pablogėjimo nejuto. 2015 m. jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, po to nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrę J. F., geria jos paskirtus vaistus ir klauso kitų gydymo nurodymų.

7Teismo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo V. S. (asm. dok. V. S.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. S. parodė, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 07 val., vyko iš darbo. Važiavo automobiliu Opel Astra, valstybinis registravimo Nr. ( - ). Sukdamas iš Nemuno g. į Kalnupės g., matė kita eismo juosta važiuojantį vilkiką, valstybinis Nr. ( - ). Vilkiko vairuotojas, nerodydamas posūkio signalo, suko ta pačia kryptimi, taip sukeldamas pavojingą situaciją kelyje. Mano, kad minėto vilkiko vairuotojas nepastebėjo tokį pat manevrą atliekančio V. S.. V. S., siekdamas išvengti avarinės situacijos, padidino greitį ir nuvažiavo. Vilkiko vairuotojui nesignalizavo ir jokių įžeidžiančių gestų nerodė. Sustojus prie šviesoforo, esančio Kalnupės ir Minijos g. sankryžoje, iš minėto vilkiko išlipo vairuotojas, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė dureles ir pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, sugriebė marškinėlių rankovę ir ją suplėšė, ją suplėšė, sudavė nuo trijų iki šešių smūgių į lūpą, pakaušį ir kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. S. užsirašė vilkiko valstybinį registravimo Nr. ( - ). Vilkikas buvo žalios spalvos, ant jo buvo užrašas: "E.". Po įvykio kaltininkas susisiekė su V. S., atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. V. S. atleido N. K. ir su juo susitaikė (b. l. 2, 31).

8Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2017-07-27 Nr. G 1340/2017(03) konstatuota, kad V. S. padarytas šis sužalojimas: muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti 2017 m. liepos 27 d., apie 7 val., sumušus nurodytą vietą kietu, buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. V. S. padarytas sužalojimas nežymiai sutrikdė jo sveikatą (b. l. 45).

9Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, S. S. parodė, kad jis pažįsta N. K., juos sieja darbiniai interesai, susiję su krovinių pervežimu. Kartą, tikslaus laiko neprisimena, važiuodamas į Nemuno g., pamatė važiuojantį vilkiką, kurį vairavo N. K.. Sukant į Nidos gatvę, staiga priešais N. K. vilkiką išvažiavo kitas automobilis. Liudytojas matė, kad N. K. ir kito automobilio vairuotojas išlipo iš automobilių, tačiau kas įvyko tarp jų nematė, nes nuvažiavo priešinga kelio puse (b. l. 47).

10Liudytoja J. F. parodė, kad ji dirba VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale, gydytoja psichiatre. N. K. yra jos pacientas nuo 2015 m. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad psichikos liga – šizoafektiniu sutrikimu mišrios formos N. K. serga nuo 2005 m. Jis buvo gydomas dienos stacionare ir stacionare, paskutinį kartą 2015 m. Šiuo metu jis gydomas ambulatoriškai, gauna vaistus priklausomai nuo ligos eigos ir gydymo poreikio. Jo susirgimui būdinga besikaitaliojantys depresijos ir manijos epizodai. Šiuo metu stebimas depresijos epizodas. N. K. yra kritiškas savo susirgimui, noriai gydosi, tačiau manijos epizodo metu jis jaučiasi gerai ir mažiau kritiškas savo susirgimui. N. K. pas gydytoją psichiatrą lankosi ne rečiau kaip kartą per mėnesį, arba, esant poreikiui, kas dešimt dienų. Lankosi tvarkingai, gydytojo nurodytu laiku. Jis vartoja vaistus tabletėmis. Metų pradžioje gydytoja stebėjo manijos epizodą, kurio metu N. K. lankėsi gydymo įstaigoje rečiau, turėjo daug reikalų. Jam skiriamų vaistų tikslas subalansuoti depresijos ir manijos būsenas. N. K. gyvena vienas, bendrauja su buvusia sutuoktine, ji rūpinasi jo sveikata. J. F. manymu, N. K. priverstinis gydymas, o tuo labiau stacionarus gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nereikalingas.

11Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2018 m. vasario 1 d. – kovo 14 d. Nr. 85TPK-47/2018 konstatuota, kad N. K. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipo paūmėjimo būsenoje. Šiuo metu N. K. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas dalinė remisija. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo N. K. negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. N. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio PL) bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 129-132).

12Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama, N. K. nusikaltimo padarymo metu dėl šizoafektinio psichikos sutrikimo manijos paūmėjimo būsenoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tyrimo metu jo būsena buvo nestabili, jis nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. nesigydė, pas gydytoją psichiatrą nesilankė, medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų apie gydymą. Tyrimo metu įvertinus tai, kad N. K. ambulatoriškai gydėsi nereguliariai, objektyvių duomenų apie jo gydymąsi nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. nėra, kritika būsenos bei galimos rizikos susijusios su liga atžvilgiu nepakankama, jo būsenoje tyrimo metu buvo stebimi šizoafektiniam sutrikimui būdingi mąstymo procesiniai sutrikimai, svyruojantis afektas, ekspertizės akto išvadoje buvo rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos poveikio priemonę – stacionarų stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu kontaktas su N. K. yra adekvatus, akivaizdžiai išreikštų psichozės požymių ir psichosomatinio susijaudinimo nėra. N. K. gydanti gydytoja psichiatrė J. F. patvirtino, jog šiuo metu jis gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, gydosi vaistais, gydytojos žodžiais abejoti nėra pagrindo. Ekspertė mano, kad poreikis taikyti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio PL) išnyko. Vertinant N. K. ligą ir jai būdingus besikaitaliojančius manijos ir depresijos epizodus, rekomenduoja jam taikyti kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokią rekomendaciją ekspertė grindžia tuo, kad, būdamas depresijos paūmėjimo būsenoje N. K. yra kritiškas savo susirgimui ir noriai gydosi, tačiau kitoje – manijos paūmėjimo būsenoje tampa susirgimui nekritiškas ir pas gydytoją lankosi nereguliariai. Priverstinis ambulatorinis gydymas susideda iš psichosocialinio ir medicininio stebėjimo, todėl gydytojas gali greičiau sureaguoti į pasikeitusią asmens sveikatą. Taikant priverstinį gydymą, nors ir ambulatorinėmis sąlygomis, N. K. bus stebimas aktyviau ir jam bus sudaryta saugesnė aplinka.

13Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad N. K. 2017 m. liepos 27 d., viešoje vietoje, Kalnupės ir Minijos g. sankryžoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam V. S. į veidą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimą - muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nežymiai sutrikdžiusį V. S. sveikatą. Šie smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gatvėje, kurioje nusikaltimo metu buvo susidariusi transporto priemonių spūstis, todėl kiti asmenys dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Asmuo, kurio byla nagrinėjama, N. K. prisipažino, kad išprovokuotas paties nukentėjusiojo agresyvaus vairavimo, išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir sėdinčiam automobilyje V. S. sudavė kelis smūgius į veidą. Nukentėjusysis V. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino, kad vairuodamas automobilį kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, o N. K. be jokios aiškios priežasties viešoje vietoje išplūdo jį necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais ir sėdinčiam automobilyje, sudavė smūgius į veidą. Nukentėjusiojo parodymus apie N. K. veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodytas N. K. padarytas sužalojimas ir galimas jo padarymo mechanizmas - tiesioginis poveikis su kietu buku daiktu -atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (b. l. 45).

14Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013, ). Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, net ir asmeninių santykių aiškinimosi metu, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-316-222/2016). Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Šiuo atveju N. K. fizinį smurtą prieš V. S. panaudojo dėl menkavertės priežasties (persirikiuojant į kitą eismo juostą neparodyto posūkio signalo) viešoje vietoje– judrioje gatvėje, kurioje įvykio metu buvo susidariusi automobilių spūstis, tai matė kiti eismo dalyviai, jie pasijuto nejaukiai, buvo sukrėsti. N. K. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą. Jie atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

15Prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, aprašant N. K. nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo nurodyta, kad jis nukentėjusiajam V. S. sudavė į veidą ne mažiau kaip 2 kartus. Nukentėjusysis V. S. tvirtino, kad N. K. jam trenkė į veidą nuo trijų iki šešių kartų. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatytas sužalojimas padaryti vieno trauminių smūgio pasėkoje (b.1. 45). N. K. prisipažino sudavęs kelis smūgius nukentėjusiajam, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus nenurodė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad N. K. sudavė nukentėjusiajam apie du kartus. Veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

16Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu N. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu –– šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipo paūmėjimo būsenoje. Šiuo metu N. K. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas dalinė remisija. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo N. K. negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (b. l. 129-132). Teismo posėdžio metu ekspertė L. Š. patvirtino šią Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą.

17Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad N. K., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

18N. K. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama jam skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveiktos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (b. l. 129-132). Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino, kad dėl N. K. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu jis periodiškai lankosi pas gydytoją psichiatrę ir geria jam paskirtus vaistus, šiuo metu yra kritiškas savo susirgimui, jo psichikos būklė yra pagerėjusi lyginant su būkle ekspertizės metu, jo nereikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Ekspertė rekomenduoja N. K. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

19Teismas, įvertinęs N. K. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog N. K. reikalingas gydymas, nes, net ir pasiekus greitą sveikatos pagerėjimą, išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam ligoniui, bei aplinkiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N. K. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors N. K. ir jo gynėjas advokatas prašo priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti visiškai ir tokį prašymą motyvuoja tuo, jog asmuo, kurio byla nagrinėjama, savanoriškai gydosi pirminės psichikos priežiūros įstaigoje, tačiau teismo manymu, priverstinės medicinos priemonės taikymas vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti N. K. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.

202017 m. rugsėjo 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama (b. l. 93-94).

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

Nutarė

22pripažinti, kad N. K. (asm. dok. N. K.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas.

23Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, N. K. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Panaikinti N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

25Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Teismas... 4. N. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams... 5. 2017 m. liepos 27 d., apie 07 val., viešoje vietoje- Kalnupės ir Minijos... 6. Asmuo, kurio byla nagrinėjama, N. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir... 7. Teismo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo V. S. (asm. dok. V. S.)... 8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 9. Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojo S. S. parodymai, duoti... 10. Liudytoja J. F. parodė, kad ji dirba VšĮ Respublikinėje Klaipėdos... 11. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2018 m. vasario 1... 12. Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino teismo psichiatrijos ir... 13. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta... 14. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 15. Prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos... 16. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo... 17. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo... 18. N. K. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK... 19. Teismas, įvertinęs N. K. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos... 20. 2017 m. rugsėjo 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu N. K. paskirta... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio... 22. pripažinti, kad N. K. (asm. dok. N. K.) padarė baudžiamojo įstatymo... 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies... 24. Panaikinti N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 25. Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio...