Byla 2S-1089-440/2016
Dėl antstolio veiksmų

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-9551-797/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Žiemgalos automobiliai“, atvirajai akcinei bendrovei Minsko automobilių gamyklai „Belavtomaz“ dėl antstolio veiksmų.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai antstolė atsisakė paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nustatė už ekspertizę mokėtiną sumą.
  2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Auto Baltija“ kreipėsi į antstolę V. Š. prašydama panaikinti antstolės 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą ir paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. ( - ), t. y. pavesti turto vertintojui UAB „CRE pro“ įvertinti pareiškėjos UAB „Auto Baltija“ turtą: 380,94 kv. m. ploto administracines patalpas pastate 3B4p (unikalus Nr. ( - )), 11,20 kv. m. ploto administracines patalpas pastate 3B4p (unikalus Nr. ( - )) ir 856,54 kv. m. ploto gamybines patalpas pastate 4Plp (unikalus Nr. ( - )), išlaidas už ekspertizę pareiškėjui sumokant tiesiogiai turto vertintojui UAB „CRE pro“. Nurodė, jog antstolė paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau pareiškėja nesutiko su nustatyta turto verte, todėl kreipėsi į antstolę dėl pakartotinės ekspertizės kyrimo. Antstolė įpareigojo į depozitinę sąskaitą įmokėti 605 Eur už ekspertizės atlikimą, o pareiškėjai nesumokėjus 2016 m. rugsėjo 2 d. priėmė ginčijamą patvarkymą. Pareiškėjos nuomone, antstolė nurodydama nepagrįstai didelę nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Pareiškėja rado turto vertintoją UAB „CRE pro“, kuri sutiko ekspertizę atlikti už 181,50 Eur mažesnę sumą, nei nurodė antstolė. Pareiškėja sutinka apmokėti šio turto vertintojo išlaidas tiesiogiai jam, o ne antstolei (b. l. 5–6).
  3. Antstolė V. Š. 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti UAB ,,Auto Baltija“ skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 1; vykdomoji byla, b. l. 248–251).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Auto Baltija“ skundo netenkino (b. l. 22–25).
  2. Teismas nurodė, kad antstolei nekyla abejonių dėl eksperto nustatytos turto rinkos kainos, todėl pareiškėjai neįvykdžius įpareigojimo sumokėti už ekspertizę į antstolės depozitinę sąskaitą, antstolė neturėjo pareigos savo iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę. Pabrėžė, kad antstolė į pareiškėjo prieštaravimus atsižvelgė, skyrė terminą sumokėti už ekspertizę, tačiau pati pareiškėja neįgyvendino jai suteiktų teisių ir pareigų, nors jai buvo išaiškintos pasekmės. Taigi pareiškėjai neįvykdžius šio reikalavimo, antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę, todėl nėra pagrindo patvarkymo naikinti. Teismas pažymėjo, kad antstolė atliko ekspertizės darbų kainos apklausą ir pasirinko ekspertą, pasiūliusį mažiausią kainą, todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad antstolė nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, nurodė, kad turto vertinimo ekspertizės akte numatyta patalpų vertė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, konsultuotasi su Vilniuje dirbančiais turto vertintojais, akte nurodyta vidutinė vertinamo objekto zonoje vyraujanti analogiškų patalpų vertė, nuo kurios nebuvo nukrypta po atliktų skaičiavimų. Jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir antstolis privalo ja vadovautis.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Auto Baltija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b. l. 28–30). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolė nustatydama 605 Eur sumą, kurią pareiškėja turi sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą elgėsi nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu, nes įmonė turi didelių įsiskolinimų, yra sunkioje finansinėje padėtyje. Taip pat neįvertino, kad pareiškėja bendradarbiavo vykdymo procese, savo pastangomis susirado kitą ekspertą, kuris ekspertizę atliktų už 181,50 Eur mažesnę sumą nei nurodė antstolė.
    2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad antstolė atliko vertintojų paiešką ir išrinko optimalų variantą, nes pareiškėja rado turto vertintoją, kuris sutiko pareiškėjai priklausančio turto vertinimą atlikti už gerokai mažesnę sumą. Taigi antstolė neveikė pakankamai aktyviai ir sąžiningai pareiškėjos atžvilgiu, nes parinko vieną brangiausių turto vertintojų, apribojo pareiškėjos galimybes sumokėti už turto vertinimą.
    3. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas netyrė dalies svarbių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė turto vertinimo procesą atliko tinkamai, pagrįstai atsisakė parinkti pareiškėjos siūlomą turto vertintojo kandidatūrą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė UAB „Žiemgalos automobiliai“ ir kreditorius atviroji akcinė bendrovė (toliau – AAB) Minsko automobilių gamykla „Belavtomaz“ holdingo valdančioji kompanija sudarė hipotekos sutartį, kuria prievolės įvykdymo užtikrinimui UAB „Auto Baltija“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), t. y. patalpas (unikalus Nr. ( - )), patalpas (unikalus Nr. ( - )) bei patalpas (unikalus Nr. ( - )). Pagal minėtą hipotekos sutartį 2016 m. balandžio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) dėl 645 788 Eur skolos ir 80 000 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo prašymo išduoti vykdomąjį įrašą pateikimo notarui dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininkės UAB „Žiemgalos automobiliai“ išieškotojai AAB Minsko automobilių gamyklai „Belavtomaz“ holdingo valdančiajai kompanijai, įkeisto turto savininkas UAB „Auto Baltija“ (vykdomoji byla, b. l. 3, 4–9, 19). Vykdomojoje byloje taikytas UAB „Auto Baltija“ turto ? patalpų ? areštas (vykdomoji byla, b. l. 104–108, 162–165, 166–167). Antstolės 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu paskirta patalpų ekspertizė turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti individualios įmonės „Eksperts“ ekspertui A. L. (vykdomoji byla, b. l. 34–35). Minėtas ekspertas 2016 m. birželio 2 d. atliko UAB „Auto Baltija“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą ir surašė ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad minėtų patalpų rinkos vertė yra 530 000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 44–98). Ekspertinės akto kopijos buvo išsiųstos išieškotojai ir skolininkei, kurios sutiko su eksperto nustatyta turto verte (vykdomoji byla, b. l. 100, 101, 102), todėl antstolės 2016 m. liepos 15 d. patvarkymu nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka – pardavimas iš varžytinių (vykdomoji byla, b. l. 168). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu tenkino UAB „Auto Baltija“ skundą, atšaukė paskelbtas varžytines, išsiuntė turto vertinimo ekspertizės aktą nustatydama trijų darbo dienų terminą pareikšti prieštaravimus (vykdomoji byla, b. l. 189–190, 191–192, 196). UAB „Auto Baltija“ nesutiko su ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte, todėl prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Vilniuje dirbantiems ekspertams, turto vertintojams (vykdomoji byla, b. l. 200–201). Antstolė, gavusi pareiškėjos prieštaravimus, kreipėsi į UAB „In real“, UAB „OBER-HAUS“ ir UAB „Verslavita“ dėl informacijos suteikimo, kiek kainuotų nurodyto turto vertinimo ekspertizė (vykdomoji byla, b. l. 209–211). UAB „OBER-HAUS“ nurodė, kad darbų kaina 600 Eur (+ PVM), UAB „Verslavita“ – 500 Eur (+ PVM), o UAB „In real“ – 800 Eur (+ PVM) (vykdomoji byla, b. l. 212, 213, 214). Antstolė 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo UAB „Auto Baltija“ iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 605 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą bei paaiškino procesines pasekmes, jie nebus sumokėta už pakartotinę ekspertizę (vykdomoji byla, b. l. 215–216). Minėto patvarkymo skenuotos kopijos išsiųstos vykdomosios bylos dalyviams (vykdomoji byla, b. l. 217, 218, 219). Antstolė 2016 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę, nes UAB „Auto Baltija“ per antstolės nurodyta terminą nesumokėjo už pakartotinę ekspertizę (vykdomoji byla, b. l. 220–221).
  3. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
  4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnį ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areštuoto turto rinkos vertę.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
  6. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau jis taip pat turi pareigą prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, t. y. nesumoka už ekspertizės atlikimą, o antstolis neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės neskiria ekspertizės savo iniciatyva, pripažįstama, kad antstolis tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise, nes tik jam suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo patalpų įkainojimo, sutinka su teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę ekspertizę, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Siekiant nustatyti įkeistų turto rinkos vertę antstolė paskyrė ekspertizę, kurios metu nustatyta, jog patalpų rinkos vertė yra 530 000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 34–35, 44–98). Nagrinėjamu atveju įkeisto turto savininkė (apeliantė) pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Nors antstolė įpareigojo sumokėti 650 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau apeliantė per antstolės nustatytą terminą pinigų nesumokėjo, todėl antstolė priėmė ginčijamą patvarkymą. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę iš esmės reiškia, kad eksperto nustatyta kaina neatitinka realios turto vertės, tačiau apeliantė nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), t. y. ji nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės aktu, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).
  8. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nesuteikia teisės skolininkui ar išieškotojui pačiam parinkti ekspertą. Eksperto atliksiančio turto vertinimą parinkimas yra išimtinė antstolio teisė, tuo tarpu kiti vykdomosios bylos dalyviai, nesutikdami su antstolio parinkto vertintojo kandidatūra, gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Eksperto nušalinimo tvarka bei eksperto nušalinimo pagrindai numatyti CPK 598 straipsnyje. Be to, įstatymų leidėjas neįpareigoja antstolio apklausti visus subjektus, teikiančius analogiškas paslaugas, siekiant išrinkti tą, kuris konkrečiu atveju atliks areštuoto turto vertinimą. Taigi aplinkybė, kad pareiškėja rado kitą subjektą, teikiantį šias paslaugas pigiau nei antstolės apklausti ekspertai, savaime nereiškia, kad antstolė netinkamai vykdo savo pareigas. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolė pasirinko optimaliausią variantą, nes apklausė net kelis turto vertintojus ir pasirinkto tą, kurio darbų atlikimo įkainiai yra mažiausi.
  9. Įvertinus atskirojo skundo argumentus matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su antstolės nustatytu už ekspertizę mokėtinos sumos dydžiu. Apeliantės teigimu, ši suma yra pernelyg didelė, nustatant tokio dydžio sumą nepagrįstai siekiama padidinti vykdymo išlaidas, nes apeliantės siūlomas kandidatas sutinka šias paslaugas suteikti už gerokai mažesnę sumą, be to, nustatant mokėtiną sumą neatsižvelgta į įmonės finansinę padėtį.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 682 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį ir prašyti atidėti už ekspertizę mokėtinos sumos atidėjimo. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, esant pagrindui rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtinos sumos atidėjimo, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas iki kada antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą – iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Šių duomenų įvertinimas leidžia antstoliui nustatyti tikimybę, ar išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus patenkintos iš realizuojamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012). Nors nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad antstolė įpareigodama sumokėti 650 Eur dydžio sumą neatsižvelgė į pareiškėjos finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti atsakovės galimybės sumokėti nurodytą sumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantė neprašė nei antstolės, nei teismo atidėti išlaidų už ekspertizę mokėjimą, todėl pažeidė savo pareigas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
  12. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, bylos Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Burdov prieš Rusiją, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą, bylos Nr. 41510/98). Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolės veiksmus (patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę) šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo.
  13. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, tačiau apeliantė nedetalizuoja kokių konkrečių aplinkybių teismas neįvertino spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Tuo tarpu abstraktaus pobūdžio teiginiai, neparemti jokiais įrodymais, neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo, galimo apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
  14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę ekspertizę procesinių teisės normų nepažeidė. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d nutartį.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai