Byla 2-304-730/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Astai Baristienei, Rasai Laurinėnienei, Rimai Zigmantienei,

2dalyvaujant ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R.-B. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

3atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“, trečiojo asmens UAB „Palangos statyba“ atsakovo pusėje atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ atstovui R. J.,

4trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio langai“ atsakovo pusėje atstovams advokatui Artūrui Jaskelevičiui, G. K.,

5trečiojo asmens UAB „Mirigita“ atsakovo pusėje atstovui advokatui Sigitui Čepui,

6trečiajam asmeniui atsakovo pusėje R. J. V.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R.-B. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos viešbutis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. U., J. U., I. O. (I. O.), V. M., A. R., L. R., V. J., S. G., D. N., S. K.-V., I. S. (K.), V. B., G. R., V. R. (V. R.), J. G., Ž. R., V. A., J. P. (Š.), S. K. (S. K.), UAB „Palangos statyba“, BUAB „Geotechnikos grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, V. V. I.Į „Marsanta“, UAB „Sadvita“, UAB „Asmodas“, UAB „Lamberta“, Klaipėda, UAB „Mirigita“, UAB „Uostamiesčio langai“, R. J. V., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

8Teismas

Nustatė

91. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai ieškovams D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B. (V.), V. B., R. P. (J.), A. R.- B. iš atsakovės 150 136,05 EUR nuostolių atlyginimo nustatytiems daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), defektams pašalinti bei įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–11, 1 tomas).

102. 2016 m. sausio 8 d. ieškovai iš dalies patikslino ieškinio pagrindą, dalyką, reikšdami

11196 734,66 EUR reikalavimą (b. l. 171–189, 5 tomas). Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, jog ( - ) name iš viso yra 26 butai ir du įėjimai į pastatą. Pirmojoje laiptinėje (įėjime) iš vakarų pusės yra 14 butų, antrojoje laiptinėje (įėjime) iš pietų pusės yra 10 butų. Ieškinį atsakovei reiškia ( - ) namo pirmosios laiptinės (iš vakarų pusės) gyvenamųjų patalpų savininkai, kuriems priklauso butai, pažymėti numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 14. Nurodė, kad 2014 m. sausio – vasario mėn. ieškovai pastebėjo akivaizdžius šilumos nuostolius, nes butuose vidaus patalpų temperatūra siekė vos 16,5–17 laipsnių šilumos, kas neatitiko minimalių higienos reikalavimų. Siekdami padidinti butuose temperatūrą, ieškovai buvo priversti naudoti papildomus šilumos šaltinius, t. y. elektrinius šildytuvus, o visa tai padidino išlaidas elektros energijai.

123. Be to, ieškovai nurodė, kad UAB „Pastatų diagnostika“, gavusi užsakymą, atliko gyvenamojo namo, esančio ( - ), termovizinę fiksaciją. Specialistai akte Nr. 1-29/04/14 nurodė, kad statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamos šilumos pralaidumo, vietomis matyti didelių šilumos nuostolių, kai šiluma išeina per išorinius pastato kampus. Pastato langai ir balkonų blokai yra nesandarūs, o angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo. Statybos darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) akte Nr. 14/11/10-6 nurodyta, kad statybos ir rangos darbai neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Antžeminė statinio cokolio dalis pažeista deformacijų. Matyti horizontalios pažaidos. Atšokęs apdailos tinkas. Fasado apdailos plytos turi vertikalių deformacinių įtrūkimų.

134. Be to, ieškovai nurodė, kad remiantis termoviziniais matavimais, šiltinimas vata atliktas netinkamai. Galimai vatos plokštės nepriglunda prie paviršiaus, tarpusavyje nesuglaustos. Montuojant šilumos izoliacijos plokštes buvo nesilaikoma gamintojo technologinių reikalavimų (t. y. šiltinimo plokštės tinkamai nesuglaustos. Montuojant antrą sluoksnį atliktas netinkamas plokščių siūlių perkeitimas). Šiltinimo vatos plokščių tvirtinimas smeigėmis turi didelę įtaką apsaugant jas nuo sukritimo, tuo išvengiant deformacijų, kas lemia šilumos nuostolių atsiradimą. Statinio įėjimo laiptai turi mechaninių pažeidimų, statybos rangos darbai atlikti nesilaikant technologinių reikalavimų. Plytelių klijai užtepti 2 sluoksniais, kas sumažina paviršiaus atsparumą temperatūrų svyravimams, sudaro sąlygas tuštumų po plytelių danga susidarymui. Nėra langų rėmų sandarumo. Atliktose termovizijos nuotraukose akivaizdžiai galima pamatyti, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami langų, durų, balkonų zonose. Statybos rangos darbai atlikti nekokybiškai. Fasado tinkuotuose plotuose pastebima šiltinimo plokščių tvirtinimo defektų, atsiradusių deformacinių įtrūkimų. Statinys neatitinka STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“; STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“; STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimų. 2014-11-10 statybos darbų kokybės atitikimo pagal techninį projektą patikrinimo išvadose nurodyta, kad numatyta sienos šiluminė varža yra nepakankama ir neatitinka to meto STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų. Išorinių atitvarų įrengimas atliktas nesilaikant techninio projekto (TP) architektūrinės dalies (tomas 1; komplekso Nr. 05 10, objekto Nr. 05 10-01, dalis BD, SP, SA) sienos šiltalo storio reikalavimo. Pastato (buto-patalpos) sandarumo-oro skverbties matavimo protokole Nr. 140315-01 nurodyta, kad pastato (buto) sandarumas neatitinka STR 2.05.01:2005 reikalavimų, stogo danga turi smulkių defektų, kurie neatitinka STR 2.01.01(6):1999 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų, pažeistas antro aukšto ir trečio aukšto laiptinių langų rėmų sandarumas, drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo.

145. Be to, ieškovai nurodė, kad sulyginus statybos darbų žurnale esančią informaciją su techniniu projektu, nustatyta, kad atlikti konstrukciniai sprendimai neatitinka techninio projekto sprendinių: pagal techninį projektą sienai su tinko apdaila šiltinti turėjo būti panaudotos 180 mm storio mineralinės vatos plokštės, tačiau buvo panaudotos tik 150 mm storio putų polistirolo plokštės EPS70. Pagal techninį projektą sienos su tinko apdaila visuminė šiluminė varža (R) turėjo būti 5,394 m2 kWh, tačiau dabartinė visuminė šiluminė varža yra 4,194 m2 kWh, dėl to sienos su tinko apdaila visuminė šiluminė varža yra nepakankama ir neatitinka to meto STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų. Sulyginus statybos darbų žurnalo informaciją su techniniu projektu nustatyta, kad atlikti konstrukciniai sprendimai neatitinka techninio projekto sprendinių: pagal techninį projektą sutapdintam stogui šiltinti turėjo būti panaudotos 250 mm storio mineralinės vatos plokštės, tačiau buvo panaudota: du sluoksniai po 100 mm storio putų polistirolo plokštės EPS80, kuri rinkoje yra pigesnė, ir 40 mm storio akmens vatos Ros 50 sluoksnis. Dėl to buvo sumontuota rinkoje pigesnė ir mažesnio storio šiluminė izoliacija, skirtumas – 10 mm. Pagal techninį projektą sutapdinto stogo visuminė šiluminė varža turėjo būti 6,59 m2 kWh, tačiau dabartinė visuminė šiluminė varža yra 5,872 m3 kWh, todėl sutapdinto stogo visuminė šiluminė varža yra nepakankama. Sulyginus statybos darbų žurnalo informaciją su techniniu projektu nustatyta, kad pirmo aukšto grindų atlikti konstrukciniai sprendimai neatitinka techninio projekto sprendinių: pagal techninį projektą 1, 2, 3 ir 4 butų pirmo aukšto grindims šiltinti turėjo būti panaudotos 150 mm storio termoizoliacijos plokštės, tačiau buvo panaudota tik 50 mm storio garso izoliacijos sluoksnis iš vatos. Taigi buvo sumontuotos ne tos paskirties ir mažesnio storio medžiagos, skirtumas – 100 mm.

156. Be to, ieškovai nurodė, kad visi šie ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų ataskaitoje apie statinio techninę kokybę nurodyti defektai bei pažeidimai yra paslėpti parduoto daikto (turto) trūkumai (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis), kuriuos būtina nedelsiant pašalinti ir jie atsirado per daikto kokybės garantijos terminą (10 metų). Šiuos esminius parduoto daikto trūkumus (defektus) savo lėšomis privalo šalinti pardavėjas arba atlyginti faktinius nuostolius, kuriuos patyrė (patirs) pirkėjai šalindami nurodytus defektus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai įvykdė šalių sudarytas sutartis ir dėl to ieškovai patyrė žalos – negavo tinkamos kokybės pastato su jame esančiais butais, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, yra realus pagrindas reikalauti, kad būtų atlyginama tokio dydžio žala, kuri leistų ieškovams atsidurti tokioje padėtyje, lyg atsakovė prievolę būtų įvykdžiusi tinkamai. Atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovų patirtus nuostolius, kadangi atsakovė, kaip pardavėja, garantavo ieškovams, kaip būsimiems daiktų pirkėjams, o vėliau ir jau pastatytų daiktų pirkėjams, butų pastatymo ir įrengimo, jo statyboje naudojamų medžiagų, gaminių, dirbinių ir įrengimų atitiktį įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

167. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų ieškinys privalo būti atmestas visų pirma dėl to, kad ieškovai yra praleidę terminą reikalavimams dėl UAB „Agrekas“ jiems parduotų butų, esančių gyvenamajame name adresu ( - ), pareikšti. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingų terminų, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.“ Ieškovų bei UAB „Agrekas“ sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse nenustatytas ginčo butų kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas. Taigi, vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pretenzijas dėl ieškovams parduoto turto trūkumų jie galėjo pareikšti UAB „Agrekas“ ar jos teisių perėmėjui per 2 metus nuo butų perdavimo. Sutarčių 6 punktuose įtvirtinta nuostata, jog sutartys kartu yra ir butų priėmimo–perdavimo dokumentai, taigi, ginčo butai buvo perduoti ieškovams sutarčių pasirašymo momentu, t. y. 2007-ųjų metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Esant atitinkamai situacijai konstatuotina, jog įstatyme įtvirtintas terminas reikalavimams dėl butų trūkumų pareikšti baigėsi atitinkamai 2009 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Ieškovai laikosi pozicijos, kad atsakovė už „paslėptus“ butų trūkumus atsako 10 metų pagal Statybos įstatymą, pažymėtina, jog tokia pozicija absoliučiai nepagrįsta. UAB „Agrekas“ ir ieškovus siejo ne rangos teisiniai santykiai, o pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatos bei CK 6.698 straipsnio nuostatos atitinkamiems santykiams netaikytinos.

178. Atsakovė nesutinka su ieškovų pozicija, jog ieškinyje akcentuojami „paslėpti“ butų defektai egzistavo sutarčių sudarymo metu, todėl atsakovė privalo už juos atsakyti. Pažymėtina, jog iki ginčo turto perdavimo ieškovams jokie butų defektai neegzistavo. Šią faktinę aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu į bylą pateiktas 2007-07-31 Daugiabučio gyvenamojo namo su katiline, adresu ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-247-(12-7), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad atitinkamas gyvenamasis namas pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą, t. y. atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei normatyviniuose statybos dokumentuose įtvirtintus statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Be kita ko, atitinkamu aktu konstatuota, jog gyvenamojo namo, kuriame ieškovai įsigijo butus, atitvarų šilumos perdavimo koeficientas visiškai atitinka projekto reikalavimus, o akte jokios pastato deformacijos / neatitikimai normatyvinių dokumentų reikalavimams nefiksuoti. Po atitinkamo akto išdavimo dienos jokie statybos darbai name, kuriame yra ginčo butai, UAB „Agrekas“ ar jo pasitelktų rangovų nebebuvo atliekami, o darbai, kurie, pasak ieškovų, buvo atlikti netinkamai, buvo atlikti gerokai anksčiau, nei buvo surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taigi, UAB „Agrekas“ pardavė ieškovams tinkamos kokybės daiktą, be jokių trūkumų, pastatytą laikantis projekto ir visų teisės aktų reikalavimų, ir net tuo atveju, jei ieškovų teiginiai apie šiuo metu fiksuojamus butų trūkumus atitiktų tikrovę, teismas turėtų konstatuoti, jog jų atsirado po sutarčių sudarymo ir dėl netinkamos butų eksploatacijos / priežiūros.

189. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovų nurodomus „trūkumus“ neva pagrindžiantys įrodymai – Statybos darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) aktas Nr. 14/11/10-6 bei aktas Nr. 1-29/04-14 – vertintini kritiškai, kadangi esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, yra statinio ekspertizė. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ neturi statinių ekspertizės atlikimui reikiamą kvalifikaciją patvirtinančio atestato, taigi, neturi teisės atlikti statinio ekspertizę, todėl išdėstytos Statybos darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) akte Nr. 14/11/10-6 bei akte Nr. 1-29/04-14 išvados šioje byloje vertintinos kritiškai ir negali būti traktuojamos kitaip nei subjektyvi, kvalifikacijos statinio techninės būklės įvertinimui neturinčio juridinio asmens nuomonė.

1910. Taip pat atsakovė nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovų į bylą pateikti gyvenamojo namo, adresu ( - ), „trūkumus“ pagrindžiantys dokumentai vertintini kritiškai, pasisakytina dėl ieškovų akcentuojamų namo trūkumų. Dėl gyvenamojo namo, adresu ( - ), fasado trūkumų pažymėtina, jog atitinkami trūkumai nebuvo fiksuoti / stebimi pripažįstant atitinkamą gyvenamąjį namą tinkamu naudoti, kadangi ieškovai nereiškė dėl jų pretenzijų sutarčių sudarymo metu, visiškai akivaizdu, jog šių trūkumų atsirado / galėjo atsirasti tik dėl netinkamos statinio eksploatacijos / priežiūros. Dėl gyvenamojo namo, adresu ( - ), stogo trūkumų pažymėtina, jog šie defektai vėlgi galėjo / turėjo būti matomi atitinkamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu ir jame esančių butų perdavimo ieškovams metu, tačiau ieškovai nereiškė dėl jų pretenzijų sutarčių sudarymo metu ir faktiškai 8 (aštuonerius) metus po sutarčių sudarymo, visiškai akivaizdu, jog šie trūkumai neegzistavo butų perdavimo jiems metu ir atsirado / galėjo atsirasti tik dėl netinkamos statinio eksploatacijos / priežiūros. Dėl gyvenamojo namo, adresu ( - ), sandarumo / šilumos pralaidumo pažymėtina, jog svarbios pripažinimo tinkamu naudoti data bei sutarčių sudarymo data – statinys pripažintas tinkamu naudoti, o jame esantys butai parduoti bei perduoti ieškovams eksploatuoti 2007-aisiais metais. Taigi, visiškai akivaizdu, jog jei atitinkamas gyvenamasis namas ir (ar) butai būtų turėję trūkumų, jie būtų fiksuoti / pretenzijos dėl jų būtų reiškiamos anksčiau nei po 7-erių metų. Daugiabučiame name esančių patalpų vidaus temperatūra priklauso nuo daugybės faktorių (taip pat ir nuo pačių patalpų naudotojų elgesio – langų bei durų atidarymo / uždarymo dažnumo ir pan.). Pagal termovizines nuotraukas vienareikšmiškai nustatyti ir (ar) įvertinti, kad būtent „statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamos šilumos pralaidumo“, o „angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo“, yra neįmanoma. Pagal termovizinius matavimus neįmanoma daryti išvados, kad šiltinimas vata atliktas netinkamai. Eksploatacijos metu gyvenamųjų namų / butų langai bei durys natūraliai deformuojasi – tiek langus, tiek duris eksploatacijos metu būtina reguliuoti tam, kad būtų užtikrinti įmanomai didžiausi sandarumo rodikliai. Taigi, net tuo atveju, jei ieškovų butų langai / durys nebūtų pakankamai sandarūs, tai vėlgi galėtų būti sąlygota netinkamos jų priežiūros ir eksploatacijos. Tuo tarpu nei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengtuose aktuose, nei ieškovų ieškinyje tokios galimos langų / durų nesandarumo priežastys nėra tikrinamos ir (ar) analizuojamos.

2011. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl ieškovų teiginių, kad namo išorinės sienos su tinko apdaila konstrukciniai sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių, pažymėtina, jog ieškovų teiginiai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui – Daugiabučio gyvenamojo namo su katiline, adresas ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktui Nr. STN-247-(12-7), kuris buvo surašytas 2007-07-31. Taip pat būtina pažymėti, kad visi daugiabučio namo išorinės sienos konstrukciniai sprendiniai buvo suderinti su projektuotoja UAB „Neoforma“, parengusia daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), techninį projektą. Priešingai, nei yra nurodoma ieškinyje, po statybos darbų atlikimo buvusi sienos visuminė šiluminė varža atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus, įtvirtintus STR 2,05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Išorinė siena atitinka statybos darbų vykdymo metu galiojusiuosius reikalavimus dėl gaisrinės saugos ir apšiltinimo varžos, įtvirtintus STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ ir STR 2.01.04:2003 „Gaisrinė sauga“. Dėl ieškovų teiginių, kad namo stogo konstrukciniai sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių, pažymėtina, jog visi daugiabučio namo stogo konstrukciniai sprendiniai buvo suderinti su projektuotoja UAB „Neoforma“, parengusia daugiabučio namo techninį projektą. Pabrėžtina, jog, priešingai, nei yra nurodoma ieškinyje, po statybos darbų atlikimo buvusi stogo visuminė šiluminė varža atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus, įtvirtintus STR 2.05.01:2005 „Pastatu atitvaru šiluminė technika“. Daugiabučio namo stogo įrengimo darbai buvo atlikti vadovaujantis 2006-07-03 išvada Nr. 104 dėl degumo klasės nustatymo. Dėl ieškovų teiginių, kad pirmo aukšto grindų konstrukciniai sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių, pažymėtina, kad visos daugiabučio namo grindų įrengimo medžiagos buvo suderintos su projektuotoju, projektuotojas sutiko, kad grindims įrengti būtų panaudotos tokios medžiagos, kurios buvo panaudotos, ir laikė, kad atitinkamos medžiagos atitinka techninio projekto sprendinius ir jiems neprieštarauja.

2112. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl ieškovų reikalaujamos priteisti pinigų sumos pažymėtina, jog su ieškovų ieškiniu į bylą nebuvo pateikti jokie patikimi įrodymai, pagrindžiantys ieškovų nurodomos „nuostolių“ sumos dydį. Ieškinio priedai nepagrindžia nei nuostolių fakto, nei nuostolių dydžio, todėl esant neįrodytam ieškinio reikalavimui, jis negali būti tenkinamas. Ieškovai, bandydami nesąžiningai iš atsakovės prisiteisti didesnę nuostolių sumą, teikia dvi sąmatas (Sąmatą Nr. 1 ir Sąmatą Nr. 2) dėl tų pačių fasado įrengimo darbų ir prašo teismo išlaidas šiems darbams atlikti priteisti iš atsakovės. Daugelis darbų ieškovų pateiktose sąmatose dubliuojasi tarpusavyje, į sąmatas yra įtrauktos ieškovų turto einamojo remonto išlaidos, kitos niekuo nepagrįstos ir su ieškinio reikalavimais nesusijusios išlaidos. Ieškovai, teikdami teismui ieškinį, absoliučiai neįrodinėja nuostolių realumo, t. y. fakto, kad ieškinyje įvardijami nuostoliai iš tiesų buvo patirti, t. y. kad ieškovai nurodytą pinigų sumą sumokėjo tretiesiems asmenims, šalinusiems ieškinyje akcentuojamus statybos darbų defektus.

2212. Trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio langai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kiek tai yra susiję su UAB „Uostamiesčio langai“ atliktais rangos darbais; dėl likusios ieškovų pareikštų reikalavimų dalies sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vidaus palanges montavo ir įrengė ne trečiasis asmuo, o patys butų pirkėjai. Todėl trečiajam asmeniui negali kilti jokia civilinė atsakomybė šiuo aspektu, nes vidaus palangių montavimas turi esminės įtakos pastato sandarumui, kuris yra būtinas siekiant šilumos taupymo bei reikiamos temperatūros užtikrinimo. Pagal į bylą teikiamus 2004 m. bandymų protokolus trečiojo asmens montuojami plastikiniai langai atitinka LST 1514:1998 reikalavimus pagal išbandytus rodiklius. Taigi, trečiojo asmens montuojami plastikiniai langai yra kokybiški. Taip pat nurodo, kad garo izoliacijos juostos 2006 m. nebuvo naudojamos ir STR reglamentais nebuvo nustatytos. Jos taip pat nėra nurodytos ir specifikacijoje. Trečiojo asmens montuotų langų varža yra 1,4 W (kai pagal projektą buvo numatyta 1,7 W), t. y. kuo mažesnė varža, tuo yra didesnis langų sandarumas. Trečiasis asmuo langus ginčo objekte sumontavo 2006 m., šiuo metu jau yra pasibaigęs garantinis terminas trečiojo asmens atliktiems darbams. Į trečiąjį asmenį iki jo įtraukimo į procesą niekas niekada nesikreipė su pretenzijomis, kad jo sumontuoti langai yra nekokybiški, ir niekada neprašė ir nereikalavo jokių taisymo darbų atlikimo. Vadovaujantis CK 1.125 straipsniu, ieškovų pareikštiems reikalavimams nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, kurie šiuo atveju yra praleisti, todėl prašo taikyti ieškovų pareikštiems reikalavimams ieškinio senaties terminą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

2313. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi priimtas ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priteisti 22 608, 07 EUR nuostoliams atlyginti dėl būsimų pirmo aukšto remonto darbų atlikimo ir šią bylos dalį nutraukė (b. l. 176, 6 tomas). Teismas konstatuoja, kad byla nagrinėjama pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovai prašo iš atsakovės priteisti solidariai ieškovams 174 126, 59 EUR nuostolių atlyginimo nustatytiems daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), defektams pašalinti ir įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2414. Teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo prašymą, paskyrė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui A. S. (b. l. 25–189, 7 tomas). Teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, patenkinęs ieškovų prašymą, paskyrė pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertams S. M. ir A. P. (b. l. 154–200, 9 tomas, b. l. 2–21, 10 tomas).

2515. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovų atstovai savo reikalavimus palaikė, iš esmės paaiškindami ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Papildomai ieškovai paaiškino, kad ieškovai iš dalies nesutinka su ekspertų išvadomis, nėra pagrindo remtis Techninio projekto A laida, kadangi atsakovė apie projekto pakeitimą nurodė tik 2017 metų vasario mėnesį, todėl projekto pakeitimas gali būti parengtas bylos nagrinėjimo metu.

2616. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovės atstovai, trečiojo asmens UAB „Palangos statyba“ atstovas ieškinio nepripažino, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ginčo namas buvo pastatytas kaip atitinkantis Techninio projekto reikalavimus, statybos metu buvo atliekami nustatyta tvarka Techninio projekto pakeitimai, pakeitimai buvo nežymūs. Nors ekspertų ir buvo nustatyti tam tikri trūkumai, tačiau atsakovė negali būti už juos atsakinga ne tik dėl to, kad šiuo atveju taikytina ieškinio senatis, bet ir dėl to, kad tokių darbų neatliko, butai ieškovams buvo parduoti su daline apdaila, butų apdailos sąrašuose nebuvo numatyta, kad statytojas, kurio teisių perėmėja yra atsakovė, atliko darbus, kurių trūkumus nustatė ekspertai.

2717. Bylą nagrinėjant teisme trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio langai“ atstovai nepripažino ieškinio, iš esmės paaiškindami atsiliepime nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo R. J. V. ieškinio nepripažino, paaiškino, kad jis atliko ginčo namo techninę priežiūrą. Trečiojo asmens UAB „Mirigita“ atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinio nepripažino, paaiškino, kad UAB „Mirigita“ neatliko angokraščių tinkavimo darbų ginčo objekte, garo izoliacinės juostos įrengimas yra langų montavimo darbai, todėl vidaus langų angokraščių apdailą atliekantis rangovas negali būti atsakingas už langus montavusio rangovo darbų kokybę.

28Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2918. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotų daiktų, tai yra butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, ( - ), trūkumų. Ieškovai reiškia reikalavimą atsakovei kaip pardavėjos (statytojos) UAB „Agrekas“ teisių perėmėjai atlyginti ieškovų kaip pirkėjų išlaidas trūkumams ištaisyti. Ieškovai patikslintu ieškiniu (b. l. 171–189, 5 tomas) įrodinėjo, jog jie nusipirko ginčo name butus su esančiais trūkumais, tai yra butų statyba atlikta, esant esminių nukrypimų nuo projektinių reikalavimų, ir statybos darbai atlikti su defektais. Nurodė, kad dėl to statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamo šilumos pralaidumo, vietomis matyti dideli šilumos nuostoliai, kai šiluma išeina per išorinius pastato kampus, pastato langai ir balkonų blokai yra nesandarūs, o angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo, antžeminė statinio cokolio dalis pažeista deformacijų, matyti horizontalios pažaidos, atšokęs apdailos tinkas, fasado apdailos plytos turi vertikalių deformacinių įtrūkimų, šiltinimas vata atliktas netinkamai, statinio įėjimo laiptai turi mechaninių pažeidimų, nėra langų rėmų sandarumo, stogo danga turi smulkių defektų, kurie neatitinka STR 2.01.01(6):1999 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų, pažeistas antro aukšto ir trečio aukšto laiptinių langų rėmų sandarumas, drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo.

3019. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos toliau nurodomos teisiškai reikšmingos ginčui spręsti faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. UAB „Agrekas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, kaip užsakovė 2015 m. kovo 7 d. su trečiuoju asmeniu kaip rangovu UAB „Palangos statyba“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S-05/03/07 dėl gyvenamųjų namų statybos su daline apdaila ir projektavimo (b. l. 21, 5 tomas). Vienu iš sutarties objektų buvo gyvenamojo namo ( - ) statyba su daline apdaila ir gyvenamojo namo projektavimas ( - ). Trečiasis asmuo UAB „Palangos statyba“, kaip užsakovė, 2016 m. sausio 30 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S-06/01/30-22 su UAB „Adrimpas“, kaip rangove, dėl gyvenamojo namo (pagal detalųjį planą ( - ), pažymėto numeriu ( - )), esančio ( - ), statybos (b. l. 148, 4 tomas). UAB „Adrimpas“ yra bankrutavusi.

3120. UAB „Agrekas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, 2007 metais sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė butus, esančius ( - ), ieškovams. 2007 m. rugsėjo 4 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovams V. O. ir D. M. (b. l. 18–21, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 4 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovui E. B. (b. l. 24–26, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovei R. B. (b. l. 28–30, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovei J. B. (b. l. 33–36, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovui V. B. (b. l. 39–41, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovei D. V. (B.) (b. l. 44–47, 1 tomas). 2007 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), ieškovei R. P. (b. l. 64–66, 1 tomas). 2007 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas butas, esantis ( - ), A. R. (b. l. 70–72, 1 tomas).

3221. 2015 m. gegužės 13 d. ieškovai pateikė pretenziją atsakovei, prašydami pašalinti parduotų butų trūkumus (b. l. 80–83, 1 tomas). Atsakovė, nesutikdama su pretenzija, 2015 m. gegužės 25 d. pateikė atsakymą, kad priežiūrą atlieka ir remontuoja atsiradusius trūkumus namą eksploatuojanti įmonė UAB „Vitės valdos“ (b. l. 83, 1 tomas).

3322. Tarp šalių nėra ginčo, jog esant 20 punkte nurodytoms faktinėms aplinkybėms, tarp šalių ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl parduotų daiktų (butų) trūkumų. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą.

3423. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje

35Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).

3624. Formuojama teismų praktika, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, tai yra kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-686/2016).

3725. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

3826. Teismas, remdamasis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis (24-25 punktais), nurodytais argumentais (27-37 punktai), sprendžia, jog ieškovai įrodė, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) iš dalies pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, nurodytas įstatymo nuostatas (CK 6. 333 straipsnis, 6.327 straipsnio 1 dalis), tai yra pardavė ieškovams nekilnojamuosius daiktus (butus) netinkamos kokybės – butų statyba atlikta, esant esminių nukrypimų nuo projektinių reikalavimų ir statybos darbai atlikti su defektais, todėl ieškovai turi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisę reikalauti, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) atlygintų dalį jų išlaidų daikto (butų) trūkumams pašalinti. Teismas, spręsdamas ginčą, vertina, jog šalių tarpusavio teisiniai santykiai kilo iš vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.350 straipsnis, IV dalis, VIII skirsnis).

3927. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodytus atsakovės (pardavėjo teisių perėmėjos) parduotų butų trūkumus įrodinėjo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Statybos darbų kokybės patikrinimo išvada (b. l. 140–170, 1 tomas). Tarp šalių kilus ginčui dėl UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte nustatytų nukrypimų nuo projektinių reikalavimų ir statybos darbų defektų, byloje buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė (atliko teismo ekspertas A. S.). Teismas, byloje kilus abejonių dėl pirmosios eksperto išvados patikimumo, esant ieškovų prašymui, paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl pirmosios eksperto išvados patikimumo.

4028. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

4129. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

4230. Teismo vertinimu, vertinant pakartotinės ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir pirmosios teismo ekspertizės išvadomis, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrindo nesutikti su pakartotinės ekspertizės išvadomis nėra. Pakartotinės ekspertizės išvados (atliko teismo ekspertai S. M. ir A. P.), teismo vertinimu, pašalino abejones dėl pirmosios ekspertizės išvadų (atliko ekspertas A. S.) pagrįstumo, kadangi esminių prieštaravimų tarp šių ekspertizių išvadų nėra. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pakartotinės ekspertizės akte esančių duomenų objektyvumą. Šiuo atveju įrodinėjimo procese yra reikalingos specialiosios žinios, todėl ieškovų paaiškinimai, kuriuos jie teikia nesutikdami su pakartotinės ekspertizės išvadomis, negali būti tinkamas įrodymas objektyvumo prasme, paneigiant ekspertų, turinčių specialių žinių, išvadas. Byloje apklausti liudytojai, turintys specialiųjų žinių, tai yra G. B., R. M., yra darbuotojai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kurios statybos darbų kokybės patikrinimo išvadą byloje pateikė ieškovai, kurie turi suinteresuotumą patvirtinti jų atliktas išvadas, todėl teismas turi pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu.

4331. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pakartotinės ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, visos pakartotinės ekspertizės ekspertų išvados padarytos, pateikiant jų pagrindimą. Iš pakartotinės ekspertizės akto turinio matyti, kad įvertintos visos ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie įrodinėjamus trūkumus ir byloje esantys duomenys, susiję su ieškovų nurodytais nukrypimais nuo projektinių reikalavimų ir statybos darbų defektais, nurodytais patikslintame ieškinyje. Pakartotinę ekspertizę atlikę teismo ekspertai, iš esmės patvirtindami pirmosios ekspertizės išvadas, paneigė abejones dėl laboratorinių tyrimų būtinumo, nurodydami, kad, pateikiant ekspertizės išvadas, yra netikslinga atlikti laboratorinius tyrimus. Abejoti pakartotinę ekspertizę atlikusių teismo ekspertų profesoriaus, daktaro S. M. ir daktarės A. P. kvalifikacija ar kompetencija, nešališkumu, teismo vertinimu, taip pat pagrindų nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir šalys. Tarp šalių, esant dideliam ginčui dėl ekspertų kandidatūrų, teismas ekspertų kandidatūras pakartotinei ekspertizei atlikti parinko savo nuožiūra, vertindamas teismo ekspertų kvalifikaciją, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti. Šalys nepasinaudojo ekspertų nušalinimo teise, įtvirtinta CPK 67 straipsnyje. Šalims buvo pasiūlyta tiek atliekant pirmąją ekspertizę, tiek atliekant pakartotinę ekspertizę užduoti ekspertams klausimus, šia teise jos ir pasinaudojo.

4432. Kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į 27–31 punktuose nurodytus argumentus, pakartotinės ekspertizės išvados neprieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai, pakartotinės ekspertizės išvadų nėra pagrindo atmesti kaip įrodymą dėl paties pakartotinės ekspertizės akto trūkumų, todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyti ieškovų patikslintu ieškiniu įrodinėjami pakartotinės ekspertizės akte nustatyti nukrypimai nuo projektinių reikalavimų ir statybos darbų defektai. Ieškovai patikslintu ieškiniu įrodinėjo pastato išorinių sienų įrengimo trūkumus, stogo trūkumus, langų, balkonų durų, balkonų blokų trūkumus.

4533. Tarp šalių kilo ginčas dėl Techninio projekto A laidos objektyvumo, todėl teismas, vertindamas statybos darbų atitiktį šiai Techninio projekto laidai, dėl to pasisako. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti nustatytomis ieškovų nurodytas aplinkybes, jog Techninio projekto A laida buvo parengta šios bylos nagrinėjimo metu. Teismo ekspertai pakartotinės ekspertizės akte nurodė, kad projekto papildymai ir keitimai yra galimi, teismo ekspertai nenustatė jokio pagrindo ignoruoti Techninio projekto A laidą, todėl atliktų statybos darbų atitiktis buvo tikrinama Techninio projekto A laidai (pakartotinės ekspertizės aktas, psl. 31, b. l. 169, 9 tomas, psl. 61, 10 tomas). Teismo ekspertai taip pat nurodė, kad projektinių sprendinių pakeitimų esminių įforminimo neatitikčių STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimams nenustatyta (pakartotinės ekspertizės aktas, psl. 121, b. l. 15, 10 tomas). Byloje yra pateiktas Techninio projekto originalas, kuriame yra Techninio projekto A laida, kurį atsakovai gavo iš UAB „Vitė“ pagal 2017 m. sausio 20 d. lydraštį (b. l. 51, 10 tomas). Byloje esančiame ginčo namo Pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. STN-247-(12-7), kurio data yra 2007 m. liepos 31 d., originalo 6 dalyje nurodyta, kad buvo naudojamas sienos šiltinimo sluoksnis, kurio storis atitinka nurodytą Techninio projekto A laidoje (b. l. 75–80, 10 tomas), kas taip pat pagrindžia, jog ši projekto laida negalėjo būti parengta bylos nagrinėjimo metu. Byloje pateiktas Techninį projektą atlikusios UAB „Neoforma“ 2016 m. sausio 28 d. pranešimas Nr. S-8, kuriuo nurodoma, kad buvo atlikti neesminiai Techninio projekto sprendinių pakeitimai, tarp jų susiję ir su sienų, stogo storio sluoksnių pakeitimu (b. l. 79, 6 tomas). Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Techninio projekto A laidos objektyvumu.

46 Dėl pastato išorinių sienų įrengimo trūkumų

4734. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai įrodinėjo šiuos pastato išorinių sienų įrengimo trūkumus: statinio išorinės atitvaros neužtikrina reglamentuojamos šilumos pralaidumo, vietomis matyti didelių šilumos nuostolių, kai šiluma išeina per išorinius pastato kampus, antžeminė statinio cokolio dalis pažeista deformacijų, matyti horizontalios pažaidos, atšokęs apdailos tinkas, fasado apdailos plytos turi vertikalių deformacinių įtrūkimų, šiltinimas vata atliktas netinkamai. Galimai vatos plokštės nepriglunda prie paviršiaus, tarpusavyje nesuglaustos, montuojant šilumos izoliacijos plokštes buvo nesilaikoma gamintojo technologinių reikalavimų (tai yra šiltinimo plokštės tinkamai nesuglaustos, montuojant antrą sluoksnį atliktas netinkamas plokščių siūlių perkeitimas), šiltinimo vatos plokščių tvirtinimas smeigėmis turi didelę įtaką apsaugant jas nuo sukritimo, tuo išvengiant deformacijų, kas lemia šilumos nuostolių atsiradimą, fasado tinkuotuose plotuose pastebima šiltinimo plokščių tvirtinimo defektų, atsiradusių deformacinių įtrūkimų, 2014-11-10 statybos darbų kokybės atitikimo pagal techninį projektą patikrinimo išvadose nurodyta, kad numatyta sienos šiluminė varža yra nepakankama ir neatitinka to meto STR 2.05.01.:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų, išorinių atitvarų įrengimas atliktas nesilaikant Techninio projekto (TP) Architektūrinės dalies (tomas 1; komplekso Nr. 05 10, objekto Nr. 05 10-01, dalis BD, SP, SA) sienos šiltalo storio reikalavimo.

4834.1. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus šiuos ieškovų nurodytus pastato išorinių sienų įrengimo trūkumus, įrodinėjamus kaip statybos defektus, tai yra sienų įtrūkiai, mechaninės apdailos pažeidimai, tinko ištrupėjimai, dėmės, nustatyta, kad jie yra laikytini normaliu pastato nusidėvėjimu, atsiradusiu dėl atmosferinių poveikių (šilumos ir šalčio ciklai, lietus ir kt.), pastato deformacijų bei naudotojų poveikio (mechaninės pažaidos), ir turi būti ištaisomi (paprastasis remontas) pastato naudojimo metu (pakartotinės ekspertizės išvada, psl. 54, b. l. 180, 9 tomas, psl. 129 (atsakymas į 2 klausimą), b. l. 19, 10 tomas).

4934.2. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato išorinių sienų įrengimo trūkumus, susijusius su sienų šiltinimu, nustatyta, kad sienos šilumos izoliacinės savybės faktiškai yra tokios, kokios numatytos Techninio projekto A laidoje, faktiškai yra atlikti tokie sienos šiltinimo sprendiniai, kokie yra numatyti Techninio projekto A laidoje, Statybos žurnale (pakartotinės ekspertizės akto psl. 53, b. l. 180, 9 tomas, psl. 130 (atsakymas į 4 klausimą), b. l 19, 10 tomas). Teismas neturi pagrindo abejoti Techninio projekto A laidos objektyvumu (33 punktas).

5034.3. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato išorinių sienų įrengimo trūkumus, susijusius su termoizoliacija, nustatyta, kad netinkamai įrengta termoizoliacija po palangėmis. Nustatyta, kad skardinės palangės vietomis atsikelia – nėra pritvirtintos, po palangėmis yra padėti (niekaip nepritvirtinti) vatos gabalai (pakartotinės ekspertizės akto psl. 39, b. l. 173, 9 psl.). Techniniame projekte palangės įrengimo mazgas nebuvo detalizuotas, todėl rangovas turėjo šį mazgą įrengti taip, kad atitiktų įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (pakartotinės ekspertizės akto psl. 55, b. l. 181, 9 tomas). Kaip matyti iš 2.31 pav., 2.32 pav., šiuo atveju nustatyti statybos darbų defektai, įrengiant lauko skardines palanges (pakartotinės ekspertizės akto psl. 52–53, b. l. 179–180, 9 tomas). Teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovės argumentą, jog atsakovė nėra atsakinga už šį statybos defektą, tai yra palangių montavimo proceso metu netinkamai atliktus montavimo darbus, nes tokių darbų neatliko. Atsakovės nuomone, tai įrodo byloje ieškovų pateiktas butų dalinės apdailos darbų sąrašas, kuriame nurodyta, kad butai yra perduodami be palangių. Byloje ieškovai pateikė ieškovų V. O. ir D. M. bei R. P. (J.) preliminariąsias ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartis, prie kurių pridėti butų dalinės apdailos darbų sąrašai (b. l. 16–17, 62–63, 1 tomas). Tačiau atsakovės nurodomuose butų dalinės apdailos darbų sąrašuose, priešingai, nei teigia atsakovė, nurodyta, kad išorinės palangės – skardinės. Ginčo namo Techninio projekto aiškinamajame rašte (lapas 4) nurodyta, kad iš lauko apšiltinus fasadą, langai apskardinami palangėmis iš lauko pusės. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad visi ginčo namo atlikti statybos darbai atitinka Techninį projektą. 2007 m. liepos 31 d. Pripažinimo tinkamu naudotis akte Nr. STN-247-(12-7) 1 punkte nurodyta, kad statyba vyko pagal projektą, kurį parengė UAB „Neoforma“.

5134.4. Teismas, vertindamas 34.2–34.3 punktuose nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovai, turėdami pareigą, įrodė parduotų butų trūkumus, susijusius su išorinių sienų įrengimu, tai yra jog montuojant lauko palanges, po palangėmis nebuvo įrengta termoizoliacija, kiti išorinių sienų įrengimo trūkumai neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

52Dėl pastato stogo įrengimo trūkumų

5335. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai įrodinėjo stogo įrengimo trūkumus, tai yra jog stogo danga turi smulkių defektų, dėl kurių stogas neatitinka STR 2.01.01(6):1999 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ reikalavimų.

5435.1.Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus trūkumus, susijusius su stogo šilumos izoliacijos įrengimo darbais, nustatyta, kad stogo šilumos izoliacinės savybės faktiškai yra tokios, kokios numatytos Techninio projekto A laidoje, Statybos žurnale, nenustatyta, kad stogo statybos darbai neatitinka Techninio projekto (pakartotinės ekspertizės akto psl. 68–69, b. l. 188, 9 tomas, 130 psl. (4 klausimas), b. l. 19, 10 tomas). Kaip nurodyta, teismas neturi pagrindo abejoti Techninio projekto A laidos objektyvumu (33 punktas).

5535.2. Pakartotinės ekspertizės metu, tiriant kitus ieškovų nurodytus stogo įrengimo trūkumus, nustatyta, jog ant stogo dangos vietomis yra nedidelių šiukšlių sankaupų, auga samanos, yra vandens balų, ant stogo esančių vertikalių paviršių apdaila su įtrūkiais, vietomis iš dalies atšokusios plokštės (pakartotinės ekspertizės akto psl. 64, b. l. 185, 9 tomas), tačiau šie defektai laikytini normaliu pastato nusidėvėjimu ir turi būti ištaisomi (paprastasis remontas) pastato naudojimo metu (pakartotinės ekspertizės akto psl. 69, b. l. 188, 9 tomas).

5635.3. Teismas, vertindamas 35.1–35.2 punktuose nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovai, turėdami pareigą, neįrodė patikslintu ieškiniu įrodinėjamų parduotų daiktų trūkumų, tai yra jog stogo įrengimo darbai neatitinka techninio projekto, yra statybos darbų defektų (CPK 178 straipsnis).

57Dėl langų ir balkonų durų, balkonų įrengimo

5836. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), ieškovai patikslintu ieškiniu įrodinėjo, kad statybos darbai atlikti nukrypstant nuo projektinių reikalavimų, statybos darbai atlikti su defektais, todėl pastato langai ir balkonų blokai yra nesandarūs, o angokraščiai neužtikrina pakankamo sandarumo, nėra langų rėmų sandarumo, pažeistas 2 aukšto ir 3 aukšto laiptinės langų rėmų sandarumas.

5936.1. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato langų ir balkonų durų įrengimo trūkumus, nustatyti langų defektai, tai yra sukietėjusios tarpinės, sunkiai atsidarantys ir užsidarantys langai, iš dalies sudūlėjusios tarpinės, yra laikytini normaliu pastato nusidėvėjimu ir gali būti ištaisomi pakeičiant tarpines bei sureguliuojant langus (pakartotinės ekspertizės akto psl. 82, b. l. 194, 2 tomas, psl. 96, b. l. 2, 10 tomas, psl. 130, b. l. 19, 10 tomas).

6036.2. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato langų įrengimo trūkumus, nustatytas statybos defektas, tai yra jog neįrengtos langų sandarinimo juostos, kurias rangovas privalėjo įrengti vadovaudamasis įprastai tokiems darbams keliamais reikalavimais (pakartotinės ekspertizės akto psl. 95, b. l. 2, 10 tomas). Pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad visuose apžiūrėtuose butuose ties langų ir angokraščų sandūra matyti vietomis atsilupę dažai, įtrūkiai, nubyrėjęs glaistas, bute Nr. 2 ant langų matyti pelėsio žymių, išorės angokraščių dažai vietomis atsilupę, atšokęs tinkas, netinkamai įrengtos palangių ir angokraščių sandūros, bute Nr. 1 vieno kambario kampas pelija – matyti pelėsio žymių. Teismo ekspertams atidarius angokraščio atodangą bute Nr. 1 nustatyta, kad lango ir sienos jungties vietoje (siūlėje) nėra įrengta garso izoliacinė juosta (pakartotinės ekspertizės akto psl. 82, 9 tomas, b. l. 194, 9 tomas). Teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovės nesutikimo motyvą, jog atsakovė nėra atsakinga už šį statybos defektą, tai yra palangių montavimo proceso metu netinkamai atliktus montavimo darbus, nes tokių darbų neatliko. Atsakovės nuomone, tai įrodo byloje esantis buto dalinės apdailos darbų sąrašas, kuriame nurodyta, kad butai yra perduodami be palangių. Kaip nurodyta 34.3 punkte, pagal Techninį projektą lauko palangės turėjo būti įrengtos, be to, Techninio projekto aiškinamajame rašte (lapas 4) nurodyta, kad montuojamos ir vidinės palangės, tai yra pagal Techninį projektą privalėjo būti įrengtos tiek lauko, tiek vidinės palangės. Atsakovė įrodinėjo, kad statybos darbus atliko pagal Techninį projektą, pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad darbai vyko pagal projektą. Be to, atsakovė neįrodinėjo, kaip palangių įrengimas susijęs su angokraščių įrengimu.

6136.3. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato langų įrengimo trūkumus, nustatytas Techninio projekto įgyvendinimo trūkumas, tai yra laiptinės langai (vitrina) sumontuoti atvirkščiai (Techniniame projekte varstoma dalis parodyta viršutinėje lango dalyje, o faktiškai yra apatinėje lango dalyje), negu nurodyta Techniniame projekte (pakartotinės ekspertizės psl. 82, b. l. 194, 9 tomas, psl. 130, b. l. 19, 10 tomas). Teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovės argumentą, jog ieškovai ieškiniu neįrodinėjo nurodytos aplinkybės. Ieškovai patikslintu ieškiniu ir įrodinėjo, jog statybos darbai, įrengiant langus, neatitiko Techninio projekto, ir įrodinėdami šią aplinkybę pateikė 4 klausimą ekspertams (pakartotinės ekspertizės 130 psl., b. l. 19, 10 tomas). Teismo vertinimu, tai, kad patikslintame ieškinyje nebuvo išskirti butų langai ir laiptinių langai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog laiptinės langų įrengimo trūkumas nebuvo įrodinėjamas.

6236.4. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato balkonų įrengimo trūkumus, nustatyta, kad statybos darbai neatitinka Techninio projekto, įrengiant balkonų nuolydį ir balkonų hidroizoliaciją (pakartotinės ekspertizės akto psl. 130, b. l. 19, 10 tomas). Nustatyta, kad dviejuose balkonuose nustatytas mažesnis balkono grindų nuolydis, negu numatyta Techniniame projekte, neįrengta arba netinkamai įrengta balkonų hidroizoliacija, dėl to balkonų plokštės yra su defektais: vietomis nubyrėjęs tinkas, atsilupę dažai, matyti vandens tekėjimo žymių (pakartotinės ekspertizės akto psl. 110, b. l. 9, 10 tomas). Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog atsakovė nėra atsakinga už šiuos trūkumus, kadangi atsakovė grindų dangos neįrenginėjo, butai ieškovams buvo parduoti su daline apdaila, nurodant, kad balkonų grindys – gelžbetoninės plokštės, balkonų dangos neįrengtos. Kaip nurodyta 34.3 punkte, byloje ieškovai pateikė ieškovų V. O. ir D. M. bei R. P. (J.) preliminariąsias ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartis, prie kurių pridėti butų dalinės apdailos darbų sąrašai (b. l. 16–17, 62–63, 1 tomas), juose nurodant, kad balkonų grindys – gelžbetoninės plokštės, balkonų dangos neįrengtos. Tačiau sudarytose ieškovų pagrindinėse ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta, kad butai parduodami su daline apdaila (b. l. 18–73, 1 tomas). Techniniame projekte nurodyta (4 lapas, Apdailos darbų lentelė), kad butų balkonų grindų apdaila – keraminės plytelės. Iš Techniniame projekte esančios balkono detalės A ir detalės B matyti, kad pagal projektą numatyta įrengti hidroizoliaciją ir grindų akmens masės dangą (lapas 2, lapas 3). Ginčo namo 2006 m. sausio 30 d. Statybos rangos sutartyje Nr. S-06/01/30-22, sudarytoje tarp trečiojo asmens UAB „Palangos statyba“ ir UAB „Ardimpas“, 3.2.3 punkte nurodyta, kad balkonai išklojami akmens masės plytelėmis, įrengiant hidroizoliaciją (pagal pateiktą detalę) (b. l. 148, 4 tomas). Atsakovė įrodinėjo, kad statybos darbus atliko pagal Techninį projektą, pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad darbai vyko pagal projektą.

6336.5. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato balkonų įrengimo trūkumus, nustatyta, kad balkonuose yra atsiklijavusios plytelės, surūdiję turėklai, tačiau priežastis šių defektų yra natūralus nusidėvėjimas veikiant atmosferos veiksniams bei naudotojams (pakartotinės ekspertizės akto 110 psl., b. l. 9, 10 tomas).

6436.6. Teismas, vertindamas 36.1–36.5 punktuose nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovai, turėdami pareigą, įrodė parduotų butų trūkumus, susijusius su langų, balkonų įrengimu, tai yra jog statybos darbai, montuojant laiptinės langus, įrengiant balkonus, neatitinka Techninio projekto, kiti langų ir balkonų durų, balkonų įrengimo trūkumai neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

65Dėl pažeistų lubų ir drėgmės rūsyje

6637. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai kaip statybos defektus įrodinėjo tai, kad ginčo name yra drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo, statinio įėjimo laiptai turi mechaninių pažeidimų.

6737.1. Pirminės ekspertizės metu ieškovų nurodytas defektas, jog yra drėgmės pažeistos lubos, nenustatytas (pirminės ekspertizės akto 88 psl., 13 punktas, b. l. 88, 7 punktas, teismo eksperto A. S. paaiškinimai 2016-12-14 teismo posėdžio garso įraše). Taip pat pirminės ekspertizės akte nenustatytas defektas, kad rūsyje kaupiasi vanduo (pirminės teismo ekspertizės aktas, 77 psl. 16 punktas, b. l. 101, 7 tomas). Ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtų pašalinę šiuos patikslintame ieškinyje nurodytus defektus patys savo lėšomis. Pakartotinės ekspertizės akte nenurodyta, jog tokių defektų (drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo) nustatyta. Ieškovai, pateikdami klausimus ekspertams, kuriais pageidautų gauti ekspertų išvadas, pateikdami prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepateikė klausimų, susijusių su šių defektų nustatymu. Kadangi ieškovai neteikė klausimų ekspertams, pateikdami prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog jie sutiko, kad šių defektų (drėgmės pažeistos lubos, rūsyje kaupiasi vanduo) nėra. Akivaizdu, jog mechaninius laiptų pažeidimus nėra pagrindo pripažinti statybos defektais.

6837.2. Teismas, vertindamas 37.1 punkte nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškovai, turėdami pareigą, neįrodė parduotų butų trūkumų, susijusių su lubų, laiptų pažeidimu ir vandens kaupimusi rūsyje (CPK 178 straipsnis).

69Dėl atsakovės atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, ieškinio senaties taikymo

7038. Atsakovė argumentuoja, jog šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas. Ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo nustatytas butų kokybės garantijos ar tinkamumo naudotis terminas, todėl vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pretenzijas dėl ieškovams parduoto turto trūkumų ieškovai turėjo pareikšti UAB „Agrekas“ arba jos teisių perėmėjui per dvejus metus nuo butų perdavimo jiems dienos, tai yra iki 2009 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesio. Teismas, vertindamas toliau nurodytus motyvus, nesutinka su šiuo atsakovės argumentu.

7139. Spręsdamas ginčą teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką, jog siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).

7240. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė.

7341. Remiantis CK 6.317 straipsnio 2 dalies nuostata, pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne. Taigi pardavėjas garantuoja parduodamo daikto kokybę pagal sutartį, o jeigu tokia garantija nenustatyta sutartyje, tai ši pareiga garantuoti kokybę atsiranda įstatymo pagrindu. Garantija galioja tam tikrą nustatytą laiką ir visoms parduoto daikto dalims. CK 6.338 straipsnio 3 dalies normos pagrindu, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kokybės garantijos terminai turi svarbią reikšmę pirkimo–pardavimo santykiuose. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kai įstatyme ir (arba) sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-706/2015).

7442. Šalių sudarytų ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių 4.5 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jei neįrodo, kad jų atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Sutarties 5 punktu numatyta, kad pardavėjo atstovas garantuoja pirkėjams, kad jiems bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (b. l. 12–66, 1 tomas).

7543. Kadangi, kaip matyti iš šalių ginčo sutarčių nuostatų (42 punktas), šalių sudarytose ginčo butų pirkimo–pardavimo sutartyse nors ir buvo suteikta garantija, tačiau nebuvo numatytas garantijos terminas, todėl teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką (40– 42 punktas), pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovai turi teisę pasinaudoti garantija pagal įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu) 36 straipsnio 1 dalį, statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas pagal Statybos įstatymą negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Todėl darytina išvada, kad garantijos terminai šiuo atveju yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.

7644. Teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovų įrodyti trūkumai nebuvo akivaizdūs ir butų pardavimo metu ieškovams kaip pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Ieškovų įrodyti trūkumai nebuvo akivaizdūs, nes įsigydami butus, ieškovai kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, su specialisto pagalba neišanalizavę Techninio projekto, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų matyti. Kadangi teismas pripažįsta, kad ieškovai šiuo atveju turi teisę pasinaudoti garantija pagal įstatymą, kurią suteikia Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, ir ieškovų įrodyti trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl taikytinas garantijos terminas 10 metų, kuris baigiasi 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Ieškovai pretenziją atsakovei (teisių perėmėjai) pateikė per įstatymu nustatytos garantijos terminą, tai yra 2015 m. gegužės 13 d. (21 punktas).

7745. Ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje

78Nr. 3K-3-638/2013).

7946. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su atsakymo į pretenziją gavimu arba jo negavimu per pirkėjo nustatytą ar kitą protingą terminą. Ginčo byloje nėra, jog ieškovams į 2017 m. gegužės 13 d. pateiktą pretenziją buvo atsakyta 2015 m. gegužės 25 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2015 m. gegužės 25 d., tai yra nuo atsakovės atsakymo pateikimo į ieškovų pretenziją. Ieškovai su ieškiniu dėl parduoto daikto trūkumų į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 1 d. (b. l. 3, tomas 1). Tuo pagrindu teismas pripažįsta, jog šiuo atveju ieškovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidę įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu, todėl įstatymu numatytas ieškinio senaties terminas netaikytinas (CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

8047. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

8148. Remiantis CK 6.334 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis). Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas (2 dalis). Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius (3 dalis).

8249. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (4 dalis). Šalys neįrodinėjo ir, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti nustatytomis nurodytas aplinkybes.

8350. Esant (47–49 punktai) nurodytam teisiniam reglamentavimui, vertinant ieškovų ir UAB „Agrekas“ sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas (42 punktas), ieškovams įrodžius, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) iš dalies pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, tai yra pardavė ieškovams nekilnojamuosius daiktus (butus) netinkamos kokybės (34–37 punktai), ieškovams dėl pažeistų teisių gynimo į teismą su ieškiniu kreipusis nepraleidus įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu (46 punktas), konstatuotina, kad ieškovai turi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisę reikalauti, kad atsakovė (pardavėjo teisių perėmėja) atlygintų jų išlaidas daikto (butų) trūkumams pašalinti.

8451. Pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, kad siekiant ištaisyti Techninio projekto įgyvendinimo trūkumus, reikia atlikti darbus: permontuoti laiptinės langus, įdedant taip, kaip nurodyta Techniniame projekte, suremontuoti balkonų plokštes. Šių darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 13 239,39 EUR su PVM. Taip pat pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, kad siekiant ištaisyti atliktų darbų defektus ieškovams priklausančiuose butuose reikia atlikti tokius darbus: tinkamai įrengti termoizoliaciją po palangėmis, įrengti langų sandarinimo juostas. Šių darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 4 847,21 EUR su PVM (pakartotinės ekspertizės akto psl. 133, b. l. 21, 10 tomas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šios išlaidos, reikalingos daikto (butų) trūkumams pašalinti, yra nepagrįstos, todėl pripažįstama, kad atsakovė turi pareigą tokio dydžio išlaidas, iš viso 18 086,60 EUR su PVM, ieškovams atlyginti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovams solidariai priteisiamos jų prašomos priteisti 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

85Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8652. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

8753. Ieškovai pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 1294 EUR žyminis mokestis (I tomas, b. l. 188), atstovavimo išlaidos – 3900 EUR (ieškovai prašė priteisti iš viso 4387,50 EUR, tačiau į bylą pateikti įrodymai, pagrindžiantys tik 3900 EUR atstovavimo išlaidas – I tomas, b. l. 176-183, VIII tomas, b. l. 39-47), 6500 EUR ekspertizės išlaidos (IX tomas, b. l. 143-146), kitos būtinos išlaidos - 1303,29 EUR išlaidos už defektų nustatymo darbus (I tomas, b. l. 172-175), 80,01 EUR išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą (V tomas, b. l. 190-194).

8854. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iš ieškovų pervesto 6500 EUR užstato ekspertizei atlikti, 2017-04-28 apmokėta 5000 EUR (X tomas, b. l. 41). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad už ekspertizę apmokėjo ieškovai R. B., A. R. – B., D. B., atsižvelgiant į tai, kad už ekspertizę apmokėta 5000 EUR, ieškovams lygiomis dalimis po 500 EUR grąžintinas užstato likutis (1500 EUR).

8955. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-05 ir 2016-01-14 nutartimis atleisti iš viso nuo 2281 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-07 nutartimi patenkintas ieškovų prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, tai yra, ieškinio suma sumažėjo nuo 196 734,66 EUR iki 174 126,59 EUR. Už ieškovų ieškinį žyminio mokesčio sumą iš viso sudarė 3575 EUR, ieškovams atsisakius reikalavimo dėl 22 608,07 EUR, žyminio mokesčio suma sumažėjo iki 2899 EUR. Kadangi ieškovai sumokėjo tik 1294 EUR žyminį mokestį, nuo kitos dalies yra atleisti, žyminio mokesčio dalis ieškovams negrąžintina, kadangi mokėtina žyminio mokesčio suma viršija ieškovų apmokėtą žyminio mokesčio dalį.

9056. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 10 527 EUR atstovavimo išlaidos (X tomas, b. l. 95-106), kitos būtinos išlaidos – 10 000 EUR ekspertizės išlaidos (VI tomas, b. l. 159), eksperto apklausos išlaidos – 484 EUR (VIII tomas, b. l. 62, 66).

9157. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už eksperto apklausą atsakovė iš viso apmokėjo 484 EUR, ekspertui 2016-12-19 apmokėta 400 EUR, todėl ieškovei grąžintinas 84 EUR užstato likutis.

9258. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mirigita“ pateikė įrodymus apie patirtas 500 EUR atstovavimo išlaidas (VIII tomas, b. l. 116).

9359. Išlaidos, už procesinių dokumentų įteikimą, sudaro 97,52 EUR.

9460. Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas 10 procentų (10,39 proc.), proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovams iš atsakovės priteistina 129,40 EUR žyminis mokestis, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 160,50 EUR žyminis mokestis. Iš atsakovės ieškovams patenkintai ieškinio daliai priteistinos atstovavimo išlaidos, kurios, atsižvelgiant į pateiktą detalizaciją bei išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių - 390 EUR (3900 x 10 proc.). Ieškovams taip pat priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (ekspertizės išlaidos, išlaidos už defektų nustatymo darbus bei už lokalinės sąmatos sudarymą), iš viso šios išlaidos sudaro 6 383,30 EUR, proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistina 638,33 EUR (6383,30 x 10 proc.) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovės ieškovams iš viso priteistina 1157,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9561. Iš atsakovės priteistina 9,75 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 170,25 EUR.

9662. Proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina atsakovės patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą bei eksperto apklausą, kurias sudaro 9 360 EUR (10 400 x 90 proc.). Atsakovė taip pat prašo priteisti 10 527 EUR atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus bei detalizaciją.

9763. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

9864. Nustatyta, kad už atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 3225 EUR. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iš viso teismo posėdžiai truko 30 val. (29,54 valandas). Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų maksimalią advokato atlyginimo sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose galėtų sudaryti 2468,40 EUR (0,1 x 30 val. x 822,8). Dėl šios priežasties atsakovės atstovavimo išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose mažintinos iki 2468,40 EUR.

9965. Iš pateiktos detalizacijos taip pat matyti, kad atsakovė prašo priteisti 4350 EUR atstovavimo išlaidas už įvairių prašymų ar atsiliepimų į prašymus parengimą (pvz.: prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas, prašymų dėl posėdžio atidėjimo parengimas, atsiliepimo į prašymą dėl ekspertizės skyrimo parengimas, pareiškimo dėl ekspertų skyrimo parengimas). Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.16 punktu už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą taikomas advokato atlyginimo dydžiui taikomas 0,4 koeficientas, todėl maksimalus advokato atlyginimas už minėtų dokumentų rengimą sudaro 2962,08 EUR (9 x 0,4 x 822,8), todėl atsakovės atstovavimo išlaidos šioje dalyje mažintinos iki 2962,08 EUR.

10066. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.18 punktu, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas 0,01 koeficientas, todėl atsakovės atstovavimo išlaidos už paklausimo ekspertui, rašto E. L. rengimo, prašymų ekspertams išsiuntimo ir sutikimų gavimo išlaidos mažintinos nuo 600 EUR iki 24,68 EUR (3 x 0,01 x 822,8).

10167. Kitos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad bylos procesas buvo ilgas, byla didelės apimties, atliktos dvi teismo ekspertizės, laikytinos pagrįstomis, todėl iš viso pagrįstomis atsakovės atstovavimo išlaidomis laikytina 7807,16 EUR, ir proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovų priteistina 7026,44 EUR (7807,16 x 90 proc.).

10268. Iš ieškovų, proporcingai atmestai ieškinio daliai taip pat priteistinos 450 EUR trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mirigita“ atstovavimo išlaidos.

10369. Iš ieškovų taip pat priteistinos 87,77 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

10470. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš ieškovų atsakovei priteistina 15 228,71 EUR (16 386,44 – 1157,73) patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 1 692,08 EUR (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

105Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,

106269–270 straipsniais,

107teismas

Nutarė

108tenkinti ieškovų ieškinį iš dalies.

109Priteisti ieškovams D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R.-B. solidariai iš atsakovo UAB „Klaipėdos viešbutis“ 18 086,60 su PVM nuostoliams atlyginti, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015 m. liepos 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

110Kitą ieškinio dalį atmesti.

111Priteisti iš ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R. – B. 15 228,71 EUR, iš kiekvieno ieškovo po 1 692,08 EUR, bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Klaipėdos viešbutis“.

112Priteisti iš ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R. – B. 450 EUR, iš kiekvieno ieškovo po 50 EUR, bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Mirigita“.

113Priteisti iš ieškovų D. M., V. O., E. B., R. B., J. B., D. B., V. B., R. P. (J.), A. R. – B. 87,77 EUR, iš kiekvieno ieškovo po 9,75 EUR, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.

114Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ 160, 50 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

115Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ 9,75 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

116Grąžinti atsakovei UAB „Klaipėdos viešbutis“ 84 EUR užstato likutį (pervesta 2016-10-18 ir 2016-10-20 mokėjimo nurodymais), esantį Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

117Grąžinti ieškovams R. B., A. R. – B., D. B. po 500 EUR (iš viso 1500 EUR) užstato likutį (pervesta 2017-02-26, 2017-02-27 mokėjimo nurodymais) esantį Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

118Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. dalyvaujant ieškovų D. M., V. O.,... 3. atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“, trečiojo asmens UAB „Palangos... 4. trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio langai“ atsakovo pusėje atstovams... 5. trečiojo asmens UAB „Mirigita“ atsakovo pusėje atstovui advokatui Sigitui... 6. trečiajam asmeniui atsakovo pusėje R. J. V.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. 1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai... 10. 2. 2016 m. sausio 8 d. ieškovai iš dalies patikslino ieškinio pagrindą,... 11. 196 734,66 EUR reikalavimą (b. l. 171–189, 5 tomas). Ieškinio pagrindu... 12. 3. Be to, ieškovai nurodė, kad UAB „Pastatų diagnostika“, gavusi... 13. 4. Be to, ieškovai nurodė, kad remiantis termoviziniais matavimais,... 14. 5. Be to, ieškovai nurodė, kad sulyginus statybos darbų žurnale esančią... 15. 6. Be to, ieškovai nurodė, kad visi šie ir UAB „Pastatų diagnostika ir... 16. 7. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškovų... 17. 8. Atsakovė nesutinka su ieškovų pozicija, jog ieškinyje akcentuojami... 18. 9. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovų nurodomus „trūkumus“ neva... 19. 10. Taip pat atsakovė nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovų į bylą... 20. 11. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl ieškovų teiginių, kad namo... 21. 12. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl ieškovų reikalaujamos priteisti... 22. 12. Trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio langai“ atsiliepime į patikslintą... 23. 13. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi priimtas... 24. 14. Teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo prašymą,... 25. 15. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovų atstovai savo reikalavimus palaikė,... 26. 16. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovės atstovai, trečiojo asmens UAB... 27. 17. Bylą nagrinėjant teisme trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio langai“... 28. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 29. 18. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotų daiktų, tai yra butų,... 30. 19. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos toliau nurodomos... 31. 20. UAB „Agrekas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, 2007 metais... 32. 21. 2015 m. gegužės 13 d. ieškovai pateikė pretenziją atsakovei,... 33. 22. Tarp šalių nėra ginčo, jog esant 20 punkte nurodytoms faktinėms... 34. 23. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto... 35. Nr. 3K-3-455/2010 36. 24. Formuojama teismų praktika, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, tai... 37. 25. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 38. 26. Teismas, remdamasis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis (24-25... 39. 27. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodytus atsakovės (pardavėjo teisių... 40. 28. CPK 41. 29. Kasacinio teismo praktikoje dėl 42. 30. Teismo vertinimu, vertinant pakartotinės ekspertizės išvadą kartu su... 43. 31. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti... 44. 32. Kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į 27–31 punktuose nurodytus... 45. 33. Tarp šalių kilo ginčas dėl Techninio projekto A laidos objektyvumo,... 46. Dėl pastato išorinių sienų įrengimo trūkumų... 47. 34. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai... 48. 34.1. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus šiuos ieškovų nurodytus... 49. 34.2. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 50. 34.3. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 51. 34.4. Teismas, vertindamas 34.2–34.3 punktuose nurodytas aplinkybes,... 52. Dėl pastato stogo įrengimo trūkumų... 53. 35. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai... 54. 35.1.Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus trūkumus,... 55. 35.2. Pakartotinės ekspertizės metu, tiriant kitus ieškovų nurodytus stogo... 56. 35.3. Teismas, vertindamas 35.1–35.2 punktuose nurodytas aplinkybes,... 57. Dėl langų ir balkonų durų, balkonų įrengimo ... 58. 36. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), ieškovai patikslintu ieškiniu... 59. 36.1. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 60. 36.2. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 61. 36.3. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 62. 36.4. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 63. 36.5. Pakartotinės ekspertizės metu, ištyrus ieškovų nurodytus pastato... 64. 36.6. Teismas, vertindamas 36.1–36.5 punktuose nurodytas aplinkybes,... 65. Dėl pažeistų lubų ir drėgmės rūsyje... 66. 37. Kaip nurodyta (2–5 punktai, 32 punktas), patikslintu ieškiniu ieškovai... 67. 37.1. Pirminės ekspertizės metu ieškovų nurodytas defektas, jog yra... 68. 37.2. Teismas, vertindamas 37.1 punkte nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad... 69. Dėl atsakovės atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, ieškinio senaties... 70. 38. Atsakovė argumentuoja, jog šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties... 71. 39. Spręsdamas ginčą teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką,... 72. 40. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį... 73. 41. Remiantis CK 6.317 straipsnio 2 dalies nuostata, pardavėjo garantija dėl... 74. 42. Šalių sudarytų ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių 4.5 punkte... 75. 43. Kadangi, kaip matyti iš šalių ginčo sutarčių nuostatų (42 punktas),... 76. 44. Teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovų įrodyti... 77. 45. Ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti taikytinas šešių... 78. Nr. 3K-3-638/2013).... 79. 46. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad tuo... 80. 47. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto... 81. 48. Remiantis CK 6.334 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės... 82. 49. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo... 83. 50. Esant (47–49 punktai) nurodytam teisiniam reglamentavimui, vertinant... 84. 51. Pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta, kad siekiant ištaisyti... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 86. 52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 87. 53. Ieškovai pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 88. 54. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iš ieškovų pervesto 6500... 89. 55. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai Klaipėdos... 90. 56. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 91. 57. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už eksperto apklausą... 92. 58. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės... 93. 59. Išlaidos, už procesinių dokumentų įteikimą, sudaro 97,52 EUR.... 94. 60. Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas 10 procentų (10,39 proc.),... 95. 61. Iš atsakovės priteistina 9,75 EUR procesinių dokumentų įteikimo... 96. 62. Proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovų lygiomis dalimis... 97. 63. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių... 98. 64. Nustatyta, kad už atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose... 99. 65. Iš pateiktos detalizacijos taip pat matyti, kad atsakovė prašo priteisti... 100. 66. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 8.18 punktu, už kiekvieną... 101. 67. Kitos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad... 102. 68. Iš ieškovų, proporcingai atmestai ieškinio daliai taip pat priteistinos... 103. 69. Iš ieškovų taip pat priteistinos 87,77 EUR procesinių dokumentų... 104. 70. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš ieškovų atsakovei priteistina 15... 105. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 106. 269–270... 107. teismas... 108. tenkinti ieškovų ieškinį iš dalies.... 109. Priteisti ieškovams D. M., V. O.,... 110. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 111. Priteisti iš ieškovų D. M., V.... 112. Priteisti iš ieškovų D. M., V.... 113. Priteisti iš ieškovų D. M., V.... 114. Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ 160, 50 EUR žyminio... 115. Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos viešbutis“ 9,75 EUR procesinių... 116. Grąžinti atsakovei UAB „Klaipėdos viešbutis“ 84 EUR užstato likutį... 117. Grąžinti ieškovams R. B., A. R.... 118. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali...