Byla 2-1782/2014
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spausk“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalies panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. K. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spausk“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalies panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Spausk“, paskirti įmonės administratoriumi UAB „Valeksa“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Spausk“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Pareiškėjas G. K., BUAB „Spausk“ kreditorius, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. BUAB „Spausk“ kreditorių komiteto susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalį dėl BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamosios patalpos–parduotuvės, esančios ( - ), pardavimo.

6Nurodė, kad kreditorių susirinkimas 2014 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kuriuo nusprendė viešai paskelbiant parduoti bendrovei priklausiantį turtą: patalpą – parduotuvę, esančią ( - ) (toliau – parduotuvė), už didžiausią pasiūlytą kainą ne mažiau kaip už 621 000 Lt. Pareiškėjas teigė, kad kreditorių susirinkimas parduotuvės vertinimo tvarką nustatė tik kartą, t. y. prieš varžytynes 2013 m. vasario 25 d. – bankroto administratoriui pavedė organizuoti minėtos parduotuvės įvertinimą, sudarant sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu nekilnojamojo turto vertintoju. Vykdant šį nutarimą, nepriklausomas turto vertintojas nustatė parduotuvės rinkos vertę 2013 m. kovo 6 dienai, t. y. 700 000 Lt. Pažymėjo, kad po dviejų neįvykusių varžytynių privalėjo būti pakartotinai nustatyta parduotuvės vertinimo tvarka (ĮBĮ 33 str. 6 d.), tuo tarpu, kreditorių susirinkimas, pakartotinai nenustatę parduotuvės vertinimo tvarkos, nemotyvuotai sumažino ir nustatė nepagrįstai mažą parduotuvės pradinę kainą.

7Pareiškėjas teigė, jog po paskutinių neįvykusių varžytynių kreditorių susirinkimas nustatė žemesnę pradinę parduotuvės kainą (621 000 Lt) nei siūlė potencialūs pirkėjai (UAB „Turto ir verslo sprendimai“ – 623 000 Lt). Be to, iš kreditorių susirinkimo nustatytos parduotuvės kainos nėra aišku, ar jų pasiūlyta kaina buvo nurodyta su PVM ar be jo.

8Pareiškėjas taip pat nurodė, kad parduotuvę siekė įsigyti ne tik UAB „Turto ir verslo sprendimai“, tačiau ir UAB „CMI Soliutions“. Tuo tarpu, kreditorių susirinkimas 2014 m. gegužės 28 d. pasirinko pardavimo formą, kuri apribojo galimą potencialių pirkėjų konkurenciją ir užkirto kelią parduoti parduotuvę už kuo didesnę kainą; nepagrįstai sumažino pardavimo terminą (pasiūlė laukti tik 10 dienų); pasiūlė nepagrįstai trumpą atsiskaitymo terminą (15 dienų nuo sutarties pasirašymo).

9Atsiliepimu į pareiškėjo skundą BUAB „Spausk“ bankroto administratorius prašė skundą atmesti. Nurodė, kad vykdant 2013 m. vasario 25 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą, nepriklausomas turto vertintojas nustatė parduotuvės rinkos vertę 2013 m. kovo 6 dienai, t. y. 700 000 Lt. Varžytynės buvo surengtos penkis kartus, atitinkamai visais atvejais mažinant turto kainą (nuo 900 000 Lt iki 621 000 Lt), tačiau jose nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas. Nurodė, kad pareiškėjas neteikė pastabų bei pretenzijų dėl 2013 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir jo neskundė, kuriuo buvo nutarta tęsti varžytynių procesą, skelbti dar dvejas varžytynes (2013 m. spalio 24 d. siūlant 729 000 Lt pradinę kainą ir 2013 m. gruodžio 3 d. – 656 100 Lt). Pažymėjo, kad siekiant turtą realizuoti ir pradėti tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu absoliučia kreditorių balsų dauguma buvo nuspręsta dėl parduotuvės pardavimo būdo ir kainos.

10Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudė kreditorių susirinkimui įvertinti parduodamą turtą ir nenumatė pareigos turtą vertinti profesionaliam vertintojui.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo G. K. skundą dėl BUAB „Spausk“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalies panaikinimo.

13Teismas nustatė, jog pareiškėjas laikė kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu, nes nebuvo iš naujo vertinamas turtas ar nustatoma turto vertinimo tvarka, dėl ko buvo nustatyta per maža pradinė turto pardavimo kaina.

14Teismo teigimu, kreditoriai devynis mėnesius siekė realizuoti įmonei priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių, tačiau jiems nepavyko turto parduoti per visas penkias paskelbtas varžytynes, todėl buvo nutarta mažinti parduotuvės pardavimo kainą iki 621 000 Lt. Teismas kreditorių siekį mažinti BUAB „Spausk“ parduotuvės pardavimo kainą laikė pateisinamu poreikiu kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus, tuo pačiu užbaigiant vieną iš bankroto procedūrų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turto pardavimo kaina neatitiko realios jo vertės (CPK 12, 178 straipsniai).

15Teismas pareiškėjo ginčijamo įkeisto turto pardavimo kainos nelaikė neteisinga ar pažeidžiančia kitų įmonės kreditorių interesus, kadangi pradinė parduotuvės pardavimo kaina (621 000 Lt) sudarė beveik 89 % nepriklausomo turto vertintojo nustatytosios jos vertės (CPK 722 str.).

16Teismas, įvertinęs UAB „Turto ir verslo sprendimai“ bei UAB „CMI Solutions“ komercinius pasiūlymus bei ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 4, nenustatė, jog kreditorių susirinkimas potencialiems parduotuvės pirkėjams, tarp jų ir UAB „CMI Solutions“, UAB „Turto ir verslo sprendimai“, užkirto kelią varžytis bei siūlyti didžiausią kainą.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti BUAB „Spausk“ kreditorių komiteto 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalį dėl BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamosios patalpos–parduotuvės, esančios ( - ), pardavimo.

19Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl būtinumo nustatyti parduotuvės įvertinimo tvarką. Šiuo atveju, po neįvykusių antrųjų varžytynių kreditorių susirinkimas, prieš pardavinėdamas turtą, privalėjo nustatyti parduotuvės vertinimo tvarką (ĮBĮ 33 str. 6 d.), nes varžytynėse nustatoma parduotuvės pradinė pardavimo kaina buvo ženkliai ir nemotyvuojant sumažinta;

212) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 722 straipsnio nuostatomis dėl pradinės kainos nustatymo varžytynėse. CPK nuostatos netaikytinos pardavinėjant turtą bankroto byloje;

223) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog kreditorių susirinkimas nustatė per mažą pradinę turto pardavimo kainą. Be to, teismas nepasisakė dėl sekančių skundo motyvų, kuriais buvo grindžiamas netinkamas pradinės kainos nustatymas, t. y. a) ginčijamu nutarimu buvo nustatyta žemesnė pradinė pardavimo kaina, nei 2014 m. gegužės 17 d. UAB „Turto ir verslo sprendimai“ pasiūlyta 623 000 Lt suma; b ) nėra aišku, ar nustatyta pradinė kaina, yra nurodyta su PVM ar be PVM.

234) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bei nemotyvavo, kad kreditorių susirinkimo pasirinkta turto pardavimo forma potencialiems parduotuvės pirkėjams neužkirto kelio varžytis ir siūlyti didžiausia kainą.

24BUAB „Spausk“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog po neįvykusių dvejų varžytynių kreditorių susirinkimas, prieš pardavinėdamas turtą, privalėjo nustatyti parduotuvės vertinimo tvarką. Teisės aktai imperatyviai nereikalauja nustatyti atskiros (papildomos) neparduotų pirmosiose dvejose varžytynėse bankrutavusios įmonės turto vertinimo tvarkos (pvz., pavedant tai atlikti profesionaliam turto vertintojui ar pan.) ir nedraudžia kreditorių susirinkimui pačiam įvertinti parduodama turtą, nustatant pradinę jo pardavimo kainą. Be to, apeliantas nepagrįstai laiko siūlomą pradinę pardavimo kainą per maža bei pasirinktą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką neteisėta.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Dėl bylos nagrinėjimo ribų

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

28Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

29Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo G. K. skundą dėl BUAB „Spausk“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalies panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

30Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

32Pažymėtina, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ji įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).

33Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Teisės spragos šalinamos, visų pirma, taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija) (CPK 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011).

35Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdant 2013 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, nepriklausomas turto vertintojas „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas nustatė, jog parduotuvės rinkos vertė 2013 m. kovo 6 dienai buvo 700 000 Lt ( b. l. 18). 2013 m. liepos 12 d. paskelbtose pirmose varžytynėse parduotuvė buvo pardavinėjama už pradinę 900 000 Lt kainą; 2013 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtose antrose varžytynėse – už pradinę 810 000 Lt kainą. Pažymėtina, kad apeliantas pripažino, kad nustatyta pirmosiose varžytynėse parduotuvės pradinė pardavimo kaina buvo žymiai didesnė, nei ją nustatė nepriklausomi turto vertintojai (b. l. 2). Pirmosios ir antrosios parduotuvės pardavimo varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų. Dėl to kreditorių susirinkimas 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą toliau tęsti varžytynių procesą: nutarė patvirtinti parduotuvės kainą trečiose varžytynėse 729 000 Lt; patvirtinti parduodamos parduotuvės 10 proc. sumažintą pradinę kainą ketvirtose varžytynėse (b. l. 53-54). 2013 m. gruodžio 3 d. parduotuvės kaina paskelbtose ketvirtose varžytynėse buvo 656 100 Lt + PVM, tačiau ir šios varžytynės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas (b. l. 60-61). Kreditorių susirinkimas 2014 m. vasario 21 d. nutarimu nusprendė parduotuvę pardavinėti iš penktųjų varžytynių, t. y. 2014 m. balandžio 11 d. paskelbtose penktosiose varžytynėse nustatė parduotuvės pradinę kainą 621 000 Lt, tačiau ir šios varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų. Kreditorių susirinkimas skundžiamu 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu nustatė kitą parduotuvės pardavimo būdą ir pradinę minimalią kainą, t. y. Nutarė 1. parduoti įmonei priklausiantį turtą: negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią ( - ), viešai paskelbiant turto pardavimą sąlygomis: (1) turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažiau kaip 621 000 Lt; (2) pirkėjų pasiūlymuose neturi būti jokių papildomų turto įsigijimo sąlygų, išskyrus siūlomą kainą; (3) terminas pasiūlymams įsigyti turtą pateikti – 10 kalendorinių dienų nuo viešo skelbimo apie turto pardavimą dienos; pasibaigus šiam terminui pateikti pasiūlymai nepriimami; iki viešo skelbimo apie turto pardavimą pateikti pasiūlymai, atitinkantys nutarime nurodytas sąlygas, priimami kaip galiojantys ir tinkami; (4) nustatytu pasiūlymams pateikti laikotarpiu pasiūlymą teikiantis asmuo privalo į įmonės sąskaitą sumokėti ne mažesnį kaip 10 % nuo siūlomos turto kainos dydžio pradinį įnašą, kuris: (i) jei turtas parduodamas atitinkamam pirkėjui – įskaitomas į turto kainą, arba (ii) jei kitas pirkėjas pasiūlė didesnę turto kainą (laimėjo aukcioną) – grąžinamas atitinkama pirkėjui per 5 darbo dienas nuo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudarymo dienos, arba (iii) lieka įmonei, jei atitinkamas pirkėjas atsisako sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį atitinkamo pirkėjo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. 2. Nustatyti, kad pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, už turtą turi atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, sumokėdamas visą turto kainą į administratoriaus nurodytą sąskaitą. 3. Apie turto pardavimą skelbti respublikiniame dienraštyje (b. l. 14-15).

36Pareiškėjas aukščiau paminėtą nutarimo dalį laiko neteisėta, kadangi, apelianto teigimu, nebuvo iš naujo vertinamas turtas ar nustatoma turto vertinimo tvarka, todėl buvo nustatyta per maža pradinė parduotuvės pardavimo kaina.

37Apeliantas nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, teigdamas, jog kreditorių susirinkimas po neįvykusių antrųjų varžytynių privalėjo nustatyti parduotuvės vertinimo tvarką, nes varžytynėse nustatoma parduotuvės pradinė pardavimo kaina buvo ženkliai ir nemotyvuojant sumažinta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.

38Kaip minėta, įmonės kreditorių susirinkimas be kitų jo kompetencijai priskirtų klausimų turi teisę nustatyti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo, taip pat įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o 33 punkte nurodyta, jog kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas.

39Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą kreditoriams gali būti naudingesnis, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

40Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai kreditoriai net devynis mėnesius nesėkmingai siekė realizuoti įmonei priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių ir net per penkias paskelbtas varžytynes nepavyko parduoti minėtos parduotuvės. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, privaloma siekti kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

41Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomas turto vertintojas 2013 m. kovo 6 dienai buvo nustatęs parduotuvės rinkos vertę, t. y. 700 000 Lt ( b. l. 18). Tuo tarpu, 2014 m. balandžio 11 d., praėjus daugiau nei metams po minėto atlikto vertinimo, paskelbtose penktosiose varžytynėse parduotuvė buvo pardavinėjama už pradinę 621 000 Lt kainą, t. y. tik 11,28 proc. mažesnę nei buvo prieš metus, tačiau pirkėjo nebuvo. Atsižvelgiant į šalyje esančią nekilnojamojo turto rinką, ekonominius veiksnius, darančius įtaką turto kainoms, nėra pagrindo teigti, jog kreditorių susirinkimas nustatė nepagrįstai mažą parduotuvės kainą. Šių aplinkybių neįrodė ir pats apeliantas (CPK 178 str.). Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu patvirtino parduotuvės realią, atitinkančią tikrąją rinkos vertės kainą, geriausiai atitinkančią visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus.

42Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas skundė, teikė alternatyvas ar pastabas ne tik dėl 2013 m. rugsėjo 17 kreditorių susirinkimo, kuriuo absoliučių balsų dauguma buvo nustatyta faktinė tolimesnė įmonės turto vertinimo tvarka, tačiau ir dėl 2014 m. vasario 21 d. kreditorių nutarimo, kuriame buvo nutarta nustatyti 621 000 Lt pradinę parduotuvės kainą.

43Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimas pagrįstai, atsižvelgdamas į tuo metu susidariusią situaciją, nutarė mažinti parduotuvės pardavimo kainą iki 621 000 Lt, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorių siekį mažinti BUAB „Spausk“ parduotuvės pardavimo kainą laikė pateisinamu poreikiu kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus.

44Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kainos dydžio yra pakankamai aiškus ir suprantamas.

45Pagal bylos duomenis apeliacinis teismas sprendžia, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos parduotuvės pardavimo tvarkos. Ginčijamu nutarimu nustatyta pardavimo tvarka atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus, sudaro vienodas galimybes potencialiems pirkėjams.

46Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį

47Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų skunde nurodytų motyvų. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl BUAB „Spausk“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo dalies panaikinimo, nutartyje nurodė esminius argumentus, todėl vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.

48Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

49Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

50Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

51Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl atmesdamas pareiškėjo G. K. skundą priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3d. nutartimi nutarė iškelti... 5. Pareiškėjas G. K., BUAB „Spausk“ kreditorius, kreipėsi į teismą su... 6. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas 2014 m. gegužės 28 d. priėmė... 7. Pareiškėjas teigė, jog po paskutinių neįvykusių varžytynių kreditorių... 8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad parduotuvę siekė įsigyti ne tik UAB... 9. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą BUAB „Spausk“ bankroto administratorius... 10. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudė kreditorių susirinkimui įvertinti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė atmesti... 13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas laikė kreditorių susirinkimo nutarimą... 14. Teismo teigimu, kreditoriai devynis mėnesius siekė realizuoti įmonei... 15. Teismas pareiškėjo ginčijamo įkeisto turto pardavimo kainos nelaikė... 16. Teismas, įvertinęs UAB „Turto ir verslo sprendimai“ bei UAB „CMI... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 19. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 20. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl... 21. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 722 straipsnio... 22. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog... 23. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bei nemotyvavo, kad... 24. BUAB „Spausk“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ atsiliepime į... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 28. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo... 29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 30. Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ normos... 32. Pažymėtina, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi... 33. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės turto... 35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdant 2013 m. vasario 25 d. kreditorių... 36. Pareiškėjas aukščiau paminėtą nutarimo dalį laiko neteisėta, kadangi,... 37. Apeliantas nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, teigdamas, jog kreditorių... 38. Kaip minėta, įmonės kreditorių susirinkimas be kitų jo kompetencijai... 39. Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto... 40. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju... 41. Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomas turto vertintojas 2013 m. kovo 6... 42. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas skundė,... 43. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog... 44. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kainos dydžio yra... 45. Pagal bylos duomenis apeliacinis teismas sprendžia, kad nepagrįsti atskirojo... 46. Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį... 47. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų... 48. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 49. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus,... 50. Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties... 51. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 53. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą....