Byla 2-480-381/2017
Dėl 2016 m. birželio 3 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA D.o.o. Zvornik atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus ALUMINA D.o.o. Zvornik skundas dėl 2016 m. birželio 3 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (toliau – AB „Kauno tiekimas“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“).
  2. AB “Kauno tiekimas“ akcininkas A. P., nesutikdamas su teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalimi dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, 2013 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino 2013 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir atnaujino klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą iš esmės.
  3. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Baklis“ (toliau – UAB „Baklis“). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalis, kuria BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Baklis“ bei šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – AB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių kompanija“ (toliau – UAB „Bankroto administratorių kompanija“).
  4. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintas BAB „Kauno tiekimas“ trečiosios eilės kreditorės Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA D.o.o Zvornik 12 595 432,38 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi BAB „Kauno tiekimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  5. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje septintu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto – 5 785 kv. m. administracinio pastato ( - ) ir 4 100 kv. m. apsaugos bloko ( - ), esančių Bosnijoje ir Hercegovinoje, Karakaj bb Zvonik, pardavimo. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisių, kurių bendra vertė sudaro 14 551 080,21 Eur (3 670 602,21 Eur reikalavimo teisė į skolininką F. G. „Birač“ AD Zvornik, 267 500 Eur reikalavimo teisė į skolininką Rudnik boksita „SREBENICA“ Srebrenica, 10 612 978 Eur reikalavimo teisė į skolininką „ALUMINA“ D. o. O. Z.), pardavimo. Kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta administracinį pastatą ir apsaugos bloką pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvame pardavime už pradinę (mažiausią) 275 000 Eur kainą, turtines teises – laisvame pardavime už pradinę 75 000 Eur kainą. Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje buvo nustatytas 20 dienų terminas pasiūlymams pateikti, taip pat galimybė teikti padidintus pasiūlymus su minimaliu 5 000 Eur kainos didinimo intervalu (b. l. 10-20).
  6. Kreditorius ALUMINA D. o. o. Zvornik, nesutikdamas su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu septintu darbotvarkės klausimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė šį nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti (b. l. 3-9). Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė kreditoriaus ALUMINA D. o. o. Zvornik skundą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo septintu darbotvarkės klausimu (civilinės bylos Nr. B2-2009-259/2016). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus ALUMINA D.o.o. Zvornik atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-184-381/2017).
  7. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. posėdyje aštuntu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo. Posėdžio metu buvo nutarta sutrumpinti terminą pasiūlymams pateikti (nuo 20 dienų iki 10 dienų), pašalinti galimybę dalyviams didinti savo pateiktą pasiūlymą bei pareigą sumokėti dalyvio registracijos mokestį (3.5. – 3.6. punktai). Parduodamo turto pradinės kainos ir pardavimo būdas nebuvo keičiami.
  8. Kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdamas su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu aštuntu darbotvarkės klausimu, pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriame prašė šį kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
  9. Skunde nurodė, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas yra beveik identiškas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimui dėl BAB „Kauno tiekimas“ turto pardavimo tvarkos, kurio teisėtumo klausimas nagrinėjamas kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Bankroto administratorius, nesulaukęs nurodyto skundo išnagrinėjimo rezultato bei pateikęs kreditorių susirinkimui siūlymą pakartotinai spręsti tą patį klausimą, elgėsi nesąžiningai.
  10. Priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą elektroniniu paštu gavo 2016 m. gegužės 24 d., tačiau gautas pranešimas buvo neinformatyvus. Tą pačią dieną kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu atsiųsti papildomą informaciją, susijusią su nurodytu kreditorių susirinkimu bei jame planuojamais nagrinėti klausimais. Prašomą informaciją apie tai, kokie klausimai bus sprendžiami kreditorių susirinkime, kokį turtą planuojama parduoti, taip pat siūlomus nutarimų projektus gavo likus dviem darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo, t. y. gegužės 31 d. 13.04 val. Per dvi darbo dienas nespėjo susisiekti su savo įgaliotais atstovais Lietuvoje bei suderinti bendrą poziciją planuojamais nagrinėti klausimais. Bankroto administratorius, savalaikiai neišsiųsdamas kreditoriams informatyvių pranešimų apie planuojamą kreditorių susirinkimą, pažeidė BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 7 punktą, kuriame nustatytas trijų darbo dienų terminas išsiųsti kreditoriams pranešimus registruotu ir elektroniniu paštu, taip pat pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
  11. Kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo tvarka yra neteisėta, nes neaišku, kokiu būdu buvo parinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, kaip buvo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos ir kaip buvo atliktas parduodamo turto įvertinimas. Šio nutarimo priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl nuosavybės teisių į parduodamą turtą, esantį Karakaj bb Zvornik, Bosnijoje ir Hercegovinoje, yra kilęs ginčas, kuris šiuo metu sprendžiamas Bosnijos ir Hercegovinos teisme ginčijant šio turto perleidimo sandorius.
  1. Bankroto administratorius, atsiliepime į kreditoriaus ALUMINA D. o.o. Zvornik skundą, prašė jį atmesti.
  2. Bankroto administratorius nurodė, kad tam, jog būtų panaikintas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti nustatytas esminis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, turėjęs esminės reikšmės neteisėto nutarimo priėmimui. Ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo numatytas 2016 m. birželio 3 d. 13 val. 00 min., papildoma medžiaga kreditoriui ALUMINA D. o.o. Zvornik išsiųsta 2016 m. gegužės 31 d. 13 val. 04 min, t.y. terminą praleidus vos 4 min. Toks nežymus termino praleidimas yra itin formalus ir jokiu būdu negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas 94,10 proc. kreditorių balsų dauguma, todėl atitiko daugumos kreditorių interesus. Nenustačius nei esminio procedūrinio pažeidimo, nei jo reikšmės ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo tariamam neteisėtumui, nėra jokio pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir kreditorių daugumos priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkime taip pat buvo sprendžiama dėl to paties turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei kad dėl šio nutarimo teisėtumo yra sprendžiamas ginčas teisme, neturi jokios įtakos ginčijamo 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumui, o tik parodo, kad daugumą balsų turinčių kreditorių pritarimas siūlomai turto pardavimo kainai ir tvarkai, kuri skiriasi itin nežymiai, nėra pasikeitęs.
  3. Pareiškėjas iki šiol nėra išdėstęs bankroto administratoriui savo pozicijos, ar bankroto administratoriaus pasiūlyta ir kreditorių patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina yra per maža ar per didelė, taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų ir argumentų, leidžiančių abejoti patvirtintos parduodamo turto pardavimo tvarkos pagrįstumu, taip pat pasiūlęs kitos turto pardavimo kainos ir tvarkos, nors jau 2016 m. balandžio 22 d., t.y. prieš 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimą, buvo informuotas apie bankroto administratoriaus siūlomą turto pardavimo kainą.
  4. Bankroto administratorius yra gavęs Bosnijos ir Hercegovinos įmonės Pavgord d.o.o. Foča atstovo pasiūlymą pirkti parduodamą turtą už 350 000,00 Eur, atitinkamai, vadovaujantis šiuo pasiūlymu ir buvo nustatyta pradinė parduodamo turto kaina.
  5. Pareiškėjo argumentai, kad dėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu parduodamo turto priklausomybės (nuosavybės) vyksta ginčas bei inicijuojamas atskiras teisminis procesas Bosnijoje ir Hercegovinoje, nepagrįsti, nes nepateikti jokie objektyvūs šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė kreditoriaus ALUMINA D.o.o. Zvornik skundą dėl 2016 m. birželio 3 d. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
  2. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo data buvo numatyta 2016 m. birželio 3 d. 13 val. 00 min., o pagal kreditoriaus ALUMINA D. o. o. Zvornik prašymą papildoma medžiaga jam buvo išsiųsta 2016 m. gegužės 31 d. 13 val. 04 min, t. y. terminą praleidus vos 4 min. Teismas sprendė, kad toks nežymus termino praleidimas yra itin formalus ir jokiu būdu negali būti laikomas esminiu procedūriniu kreditorių susirinkimo sušaukimo, pareiškėjo netinkamo informavimo apie būsimo susirinkimo laiką pažeidimu. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą.
  3. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas 94,10 proc. bankrutavusios bendrovės kreditorių balsų dauguma, konstatavo, jog nenustačius nei esminio procedūrinio pažeidimo, nei jo reikšmės ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo tariamam neteisėtumui, nėra jokio pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir kreditorių daugumos priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu.
  4. Teismas laikė nesvarbia skunde nurodomą aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkime taip pat buvo sprendžiama klausimas dėl to paties turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei kad dėl šio nutarimo teisėtumo yra sprendžiamas ginčas teisme. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė neturi jokios reikšmės 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumui, be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, kreditoriaus inicijuotas ginčas dėl 2016 m. balandžio 27 d. priimto nutarimo yra išspręstas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-2009-259/2016.
  5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos parduodamo turto kainos, nustatė, kad pareiškėjas nei savo skunde, nei kitu būdu nėra išdėstęs pozicijos dėl to, ar bankroto administratoriaus pasiūlyta ir kreditorių patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina yra per maža ar per didelė, taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų ir argumentų, leidžiančių abejoti patvirtintos parduodamo turto pardavimo tvarkos pagrįstumu, taip pat pasiūlęs kitą turto pardavimo kainą ir tvarką, nei nustatyta skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dar 2016 m. balandžio 22 d., t. y. prieš 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimą buvo informuotas apie bankroto administratoriaus siūlomą minimo byloje turto pardavimo kainą. Dėl šių priežasčių, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl parduodamo turto kainos.
  6. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad dėl skundžiamu nutarimu parduodamo turto priklausomybės (nuosavybės) vyksta ginčas, gali būti inicijuojamas atskiras teisminis procesas Bosnijoje ir Hercegovinoje, kadangi pareiškėjas neįrodė šių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas pirmas ieškinio lapas, kuriame nenurodyti jokie teismą identifikuojantys duomenys (pavyzdžiui, teismo antspaudas ir atsakingo darbuotojo parašas), nepatvirtina kreipimosi į teismą fakto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokio oficialaus pranešimo iš pareiškėjo nurodomo kitos valstybės teismo apie priimtą ir nagrinėjamą ieškinį BAB „Kauno tiekimas“ atžvilgiu, taip pat apie ginčo turtui šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pripažinti jo argumentus pagrįstais ir įrodytais.
  7. Teismas nurodė, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei - skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui - atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais - likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, kt.). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas yra įpareigotas kuo operatyviau nustatyti įmonės turto pardavimo tvarką. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad kreditoriaus elgesys, siekiant uždrausti bankroto administratoriui pardavinėti turtą, bet nepateikiant jokių alternatyvių kainos / pardavimo tvarkos pasiūlymų, vertintinas kaip nepagrįstas įmonės likvidavimo proceso sustabdymas ir šie argumentai taip pat sudaro prielaidas atmesti skundą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą.
  2. Kreditoriaus atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis, neturintis įtakos ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 7 punktas numato, kad jei kreditorius raštu pageidauja, bankroto administratorius ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki susirinkimo dienos raštu pateikia visą su šaukiamu kreditorių susirinkimu susijusią medžiagą ir nutarimų projektus. Kreditorius 2016 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu pateikė bankroto administratoriui prašymą atsiųsti papildomą medžiagą, susijusią su šaukiamu 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimu. Bankroto administratorius prašomą medžiagą kreditoriui pateikė 2016 m. gegužės 31 d. 13 val. 04 min. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 7 punkte numatytas 3 dienų terminas prasidėjo 2016 m. birželio 1 d. 00 val. 00 min. ir baigėsi 2016 m. birželio 3 d. 24 val. 00 min. Kadangi ginčo kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. birželio 3 d. 13 val. 00 min., todėl bankroto administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo nustatytą kreditorių informavimo apie susirinkimo klausimus tvarką, nes papildomą medžiagą išsiuntė likus 2 dienoms iki susirinkimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik yra užsienyje veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris Lietuvoje atstovaujamas įgaliotų atstovų. Dėl skirtingų jurisdikcijų užtrunka kreditoriaus pozicijos derinimas ir informacijos įvertinimas.
    3. Vien pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad skundžiamas kreditorių nutarimas buvo priimtas 94,10 proc. kreditorių balsų dauguma, nepatvirtina procedūrų teisėtumo. Juo labiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius, neįvertindamas nei anksčiau kilusio ginčo, nei subjektų specifikos, veikė nepažeisdamas esminių teisės principų.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė svarbia aplinkybės, kad yra nagrinėjamas ginčas dėl anksčiau priimto, analogišką tvarką nustatančio, kreditorių nutarimo teisėtumo. Vertinant susiklosčiusią situaciją, aplinkybė dėl ankstesnio kreditorių nutarimo ginčijimo, negali būti ignoruojama. Nei priimant ankstesnį kreditorių nutarimą, nei ginčijamą kreditorių nutarimą, bankroto administratorius nepateikė visiškai jokios informacijos, pagrindžiančios turto pardavimo kainą bei tvarką. Nepateikus parduodamo turto vertinimo, pradinė turto pardavimo kaina negali būti laikoma pagrįsta, teisinga bei atitinkamai skundžiamas kreditorių nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas bei teisingas.
    5. Pirmosios instancijos nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kad jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-764-823/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1782/2014). Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti net minimalūs duomenys apie parduodamo turto kainos nustatymą. Kadangi nėra aišku, ar parduodamo turto kaina nustatyta pagal rinkos kainą ar kitu metodu, pripažintina, kad ją bankroto administratorius nustatė subjektyviai. Tuo tarpu pirmosios intencijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad kreditoriaus elgesys, siekiant uždrausti bankroto administratoriui pardavinėti turtą, vertintinas kaip nepagrįstas bendrovės likvidavimo proceso stabdymas.
    6. Kreditorius kartu su skundu pateikė Bosnijoje ir Hercegovinoje pateiktą ieškinį, kuris patvirtina, kad dėl parduodamo turto, nurodyto ginčijamame kreditorių susirinkime, vyksta ginčas – Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbų Respublikoje inicijuota civilinė byla, kurioje pareikštas reikalavimas sandorius, kuriais parduodamas turtas buvo perleistas AB „Kauno tiekimas“ nuosavybėn, pripažinti negaliojančiais ab initio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esamos situacijos bei nepagrįstai pateiktus įrodymus vertino kaip nepagrindžiančius kreditoriaus argumentų. Siekdamas paneigti teismo poziciją, kreditorius pateikia visą dokumento vertimą, kuris papildomai patvirtina egzistuojant ginčą dėl parduodamo turto. Taip pat teikiamas Bijelinos apygardos komercinio teismo patvirtinimo apie gautą ieškinį vertimas. Ieškiniu F. G. „Birač" A. D. prašo pripažinti niekine 2009 m. vasario 26 d. notarine forma sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - )09 tarp pardavėjo ALUMINA d.o.o. Zvornik ir pirkėjo AB „Kauno tiekimas", kuria pardavėjas pardavė pirkėjui nekilnojamąjį turtą, ( - ) (5785m2 ploto administracijos pastatas) ir ( - ) (4141 m2 ploto gamyklos teritorija ir apsaugos blokas) bei išregistruoti AB „Kauno tiekimas" nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą bei įregistruoti ALUMINA d.o.o. Zvomik nuosavybės teisę. Vien šis faktas sukelia pagrįstas bei pakankamas abejones dėl atliekamų veiksmų, t. y. turto, dėl kurio pardavimo sandorio nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas, pardavimo tikslingumo. Tenkinus pareikštą ieškinį bei panaikinus ginčijamą sandorį, kiltų restitucijos taikymo būtinybė, t. y. lėšų gautų pardavus turtą grąžinimo pirkėjui būtinybė, o tai galimai neigiamai paveiktų visų BAB“Kauno tiekimas“ kreditorių interesus.
  1. Bankroto administratorius atsiliepime į kreditoriaus ALUMINA D. o.o. Zvornik atskirąjį skundą, prašo jį atmesti.
  2. Bankroto administratoriaus atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas nepateikia jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms ir dėl to pažeidžia tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, taip pat, jog kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka buvo pažeista iš esmės. Priešingai, turimi duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimo data buvo numatyta 2016 m. birželio 3 d. 13 val. 00 min., o pagal kreditoriaus prašymą papildoma medžiaga jam buvo išsiųsta 2016 m. gegužės 31 d. 13 val. 04 min, t.y. terminą praleidus vos 4 min. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad toks nežymus termino praleidimas yra itin formalus ir jokiu būdu negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu.
    2. Apelianto skaičiavimas, kad terminas buvo praleistas viena diena, o ne keturiomis minutėmis, nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad apie bankroto administratoriaus ketinimus parduoti bendrovės turtą už siūlomą kainą, apeliantas žinojo dar 2016 m. balandžio 27 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo metu, darytina išvada, jog kreditoriaus įgaliotieji atstovai turėjo visas galimybes susisiekti su atstovaujamuoju ir išsiaiškinti jo valią, taip pat suorganizuoti nekilnojamojo turto vertinimą iki 2016 m. birželio 3 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo, todėl net ir laikant apelianto skaičiavimą teisingą, toks termino praleidimas taip pat negali būti laikomas esminiu.
    3. Apeliantas neteisingai interpretuoja teismų praktiką, pagal kurią, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Priešingai, nei teigia apeliantas, parduodamo turto vertinimas nurodytu būdu turi būti organizuojamas tokiu atveju, kai tarp įmonės kreditorių ir/ar bankroto administratoriaus dėl turto kainos ar jo pardavimo tvarkos kyla aiškus vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais pagrįstas ginčas. Priešingu atveju, vienam iš kreditorių išreiškus niekuo nemotyvuotą nesutikimą su siūloma turto pardavimo kaina ar tvarka, tačiau nepateikus jokių savo nesutikimą patvirtinančių įrodymų, o bankroto administratoriui iškart organizuojant papildomą turto vertinimą, būtų nepagrįstai stabdomas bankroto procesas bei švaistomos lėšos, tokiu būdu užkertant galimybes kreditoriams gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą.
    4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčas dėl vieno iš parduodamų objektų nėra reikšmingas vertinant skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus, kuriuos turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti papildomai pateiktus dokumentus. Be to, apelianto naujai pateiktas teismo patvirtinimas vėlgi yra be jokių teismą identifikuojančių žymių (pavyzdžiui, teismo antspaudas ir atsakingo darbuotojo parašas) bei nereiškia paties ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams, trūkumų nebuvimo ir jo būsimo nagrinėjimo teisme, t.y. jo priėmimo teisme. Iki šiol bankroto administratorius nėra gavęs jokio oficialaus pranešimo iš šio teismo apie priimtą ir nagrinėjamą ieškinį BAB „Kauno tiekimas“ atžvilgiu, taip pat apie turimam turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pripažinti jo argumentus pagrįstais ir įrodytais.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus ALUMINA D.o.o. Zvornik skundas dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

6Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

7Dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo

  1. Įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Kadangi įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi, kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu įvertinti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Teisminė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Todėl vien aplinkybė, kad dauguma kreditorių pritarė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimui, neužkerta kelio mažumoje likusiems kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir siekti, kad būtų atsižvelgta į jų interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-227/2012, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1687/2014).
  2. Kreditorius ALUMINA D. o. o. Zvornik bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą su ginčijamu BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu aštuntuoju darbotvarkės klausimu grindė ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių informavimo ir dalyvavimo susirinkime, nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimu. Kreditorius laikėsi pozicijos, kad bankroto administratorius, savalaikiai neišsiųsdamas BAB „Kauno tiekimas“ kreditoriams informatyvių pranešimų apie planuojamą 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimą, pažeidė įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 7 punktą, kuriame nustatytas trijų darbo dienų terminas išsiųsti kreditoriams pranešimus registruotu ir elektroniniu paštu, taip pat pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Savo nesutikimą su ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditorius ALUMINA D. o. o. Zvornik taip pat grindė argumentais, kad nustatyta neatitinka jo ir kitų įmonės kreditorių interesų, kadangi nėra aišku, kaip turto pardavimo kaina buvo nustatyta, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu Bosnijoje ir Hercegovinoje yra pradėtas teisminis procesas dėl sandorio, kurio pagrindu bankrutuojančiai įmonei perduotos nuosavybės teisės į parduodamą nekilnojamąjį turtą, nuginčijimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, iš esmės nevertino, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra reali ir atitinka tikrąją jo rinkos vertę, ar nustatyta turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad bankroto administratorius, pateikdamas kreditoriui ALUMINA D. o. o. Zvornik papildomą medžiagą, susijusią su ginčo kreditorių susirinkimu, praleido BAB „Kauno tiekimas“ patvirtintoje kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje nustatytą terminą tik 4 min., kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 94,10 proc. bankrutavusios įmonės kreditorių balsų dauguma, apsiribojo išvada, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas yra formalus bei neturėjo įtakos ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje vien konstatavimas, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas yra formalus, nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkimo nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka ir kaina atitinka bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neatskleidęs ginčo esmės, visiškai ginčo nenagrinėjęs ir nenustatinėjęs reikšmingų nagrinėjamam ginčui faktinių aplinkybių, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  5. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismui 2016 m. spalio 11 d. išnagrinėjus kreditoriaus ALUMINA D. o. o. Zvornik skundą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo iš esmės buvo nustatyta analogiška turto pardavimo tvarka ir kaina, klausimas dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo taip pat nebuvo nagrinėjamas iš esmės, apsiribojus išvada, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neteko galios, pakeitus jį vėlesniu nutarimu (nagrinėjamoje byloje ginčijamu), priimtu tuo pačiu klausimu ir dėl to paties objekto, atitinkamai kreditorei netekus teisinio suinteresuotumo ginčyti nurodytą nutarimą (civilinės bylos Nr. B2-2009-259/2016). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą apeliacine tvarka, 2017 m. sausio 5 d. nutartyje padarė išvadą, jog klausimas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo turėjo būti iš esmės nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, kadangi paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nepašalino iki tol galiojusio skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo sukeliamų teisinių padarinių bei kreditorės teisinio suinteresuotumo ginčyti 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Padaręs tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas nepanaikino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir negrąžino klausimo nagrinėti iš naujo vien dėl to, kad nutarties priėmimo metu jau buvo pradėtas apeliacinis procesas dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamos Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus ALUMINA D.o.o. Zvornik skundas dėl 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.
  6. Taigi, susidariusioje situacijoje nei nagrinėjant klausimą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nei dėl 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kuriais iš esmės buvo nustatyta analogiška ginčo turto pardavimo tvarka ir kaina, nebuvo nagrinėjami klausimai dėl ginčo turto pardavimo kainos realumo ir atitikimo rinkos vertei, dėl nustatytos turto pardavimo tvarkos ekonomiškumo ir atitikimo visų kreditorių teisėtiems lūkesčiams bei interesams, kas iš esmės privaloma siekiant išsiaiškinti, ar ginčijama turto pardavimo tvarka ir kaina atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai).
  7. Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 681 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011; 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014).
  8. Nagrinėjamu atveju kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik tiek ginčydamas BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, tiek 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nesutiko su kreditorių susirinkimo nustatyta ginčo turto pardavimo kaina ir tvarka, nes jam nėra žinomas parduodamo turto kainos nustatymo pagrindas, bei 2016 m. gegužės 19 d. prašymu prašė sustabdyti ginčo turto pardavimo procedūras. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius ir kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik bandė taikiai išspręsti klausimą dėl ginčo turto pardavimo, tačiau rasti abiem pusėms priimtino sprendimo taip ir nepavyko. Teismas aplinkybių, susijusių su ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime nustatytų parduodamo turto kainų realumu ir jų atitikimu rinkos kainai, netyrė. Tik šias aplinkybes nustatęs, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą, ar padarytas procedūrinis pažeidimas, susijęs su pavėluotu medžiagos apie kreditorių susirinkime numatytus svarstyti klausimus pateikimu kreditoriui ALUMINA D.o.o. Zvornik, kvalifikuotinas kaip esminis, galėjes pažeisti kreditoriaus teises bei interesus.
  9. Kreditorius ALUMINA D.o.o. Zvornik kartu su skundu pirmosios instancijos teismui, taip pat papildomai su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, jo teigimu, patvirtinančius, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje pradėtas teisminis procesas, kuriame pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiais ab initio sandorius, kuriais ginčo turtas buvo perleistas AB „Kauno tiekimas“ nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas pateiktais kreditoriaus dokumentuose pateiktos informacijos netikrino ir jais nesivadovavo bei jų nevertino, formaliai konstatavęs, jog pateiktuose dokumentuose nėra nurodyti jokie teismą identifikuojantys duomenys (pavyzdžiui, teismo antspaudas ir atsakingo darbuotojo parašas), kurie patvirtintų kreipimosi į teismą faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Teismui pateikus duomenis apie galimai užsienyje pradėtą teisminį procesą, kuriame sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su ginčo turtu, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti šias aplinkybes ir tik surinkęs patvirtinančius ar paneigiančius duomenis apie nurodytą teisminį procesą daryti išvadą dėl jo reikšmės nagrinėjamoje byloje keliamam klausimui.
  10. Be to, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, 2016 m. gegužės 31 d. pateikdamas kreditoriui ALUMINA D. o. o. Zvornik papildomą medžiagą, susijusią su organizuojamu kreditorių susirinkimu, praleido terminą ne 4 min, bet beveik pusę dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius 2016 m. gegužės 24 d. pranešimu informavo bendrovės kreditorius apie planuojamą kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. posėdį bei jo darbotvarkę. Pranešime bankroto administratorius išaiškino kreditoriams, kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusi papildoma informacija, taip pat balsavimo raštu biuletenis, kuriame nurodyti nutarimų projektai numatytais darbotvarkės klausimais, kreditoriams bus pateikti gavus jų elektroniniu paštu atsiųstą atskirą prašymą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos (b. l. 37). Minėtas bankroto administratoriaus pranešimas kreditoriams, tarp jų ir kreditoriui ALUMINA D. o. o. Zvornik, buvo išsiųstas elektroniniu paštu tą pačią dieną (b. l. 48). Kreditorius ALUMINA D. o. o. Zvornik, gavęs bankroto administratoriaus pranešimą, tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė prašymą atsiųsti jam su planuojamo kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią papildomą informaciją ir balsavimo raštu biuletenį (b. l. 50). Kreditoriaus ALUMINA D. o. o. Zvornik prašomą informaciją bankroto administratorius išsiuntė jam elektroniniu paštu 2016 m. gegužės 31 d. (b. l. 47). Kaip teisingai nurodoma apelianto atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju BAB „Kauno tiekimas“ patvirtintoje kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje nustatyto trijų dienų termino pradžia turėjo būti skaičiuojama ne nuo 2016 m. gegužės 31 d., o nuo kitos dienos, t. y. 2016 m. birželio 1 d. 00 val (CK 1.118 straipsnio 1 dalis), taigi aptariamas terminas baigėsi 2016 m. birželio 4 d. 00 val., t. y. praėjus 11 valandų po kreditorių susirinkimo.
  11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, nesivadovavo teismų praktika byloje sprendžiamais klausimais, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas 2016 m. birželio 3 d. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo nutarimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 3 punktu

Nutarė

8Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2016 m. birželio 3 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo nutarimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai