Byla 2A-401/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Egidijui Sakalauskui ir advokatui Daliui Vaitekūnui, atsakovo atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) K. S. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo panaikinimo arbitražinėje byloje Nr. 110 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas K. S. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo M. T. 2 278 000 Lt nuostolių atlyginimą, registravimo ir arbitravimo mokesčius bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas M. T. arbitražinėje byloje pareiškė priešinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo K. S. 948 952,88 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo priešinio ieškinio pateikimo dienos iki arbitražinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, arbitravimo mokesčius ir atstovavimo išlaidas.

5Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovo K. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl 2 278 000 Lt nuostolių atlyginimo atmetė, o atsakovo M. T. priešinį ieškinį tenkino ir iš ieškovo atsakovui priteisė 932 500 Lt nesumokėtą akcijų kainą, 7 procentų metines palūkanas nuo 932 500 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. liepos 4 d., tai yra 16 452,88 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo dienos iki arbitražinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 761,65 Lt arbitražo mokesčių ir 50 976 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Pareiškėjas (ieškovas) K. S. 2008 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad arbitražinis teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo teismui pateikęs. Arbitražinis teismas konstatavo, kad 932 500 Lt suma negali būti priteista kaip ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, nes šių nuostolių ieškovas neįrodė, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas ieškinyje nebuvo pateikęs reikalavimo priteisti iš atsakovo 932 500 Lt nuostolių. Vilniaus komercinis arbitražo teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas teismui nebuvo pateikęs, bei konstatuodamas, kad toks reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas, pažeidė ieškovo teisę laisvai naudotis teise į gynybą, užkirto galimybę ateityje pareikšti reikalavimą atsakovui dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo, viršijo savo kompetencijos ribas. Ieškovo teigimu teismo sprendimas priimtas pažeidžiant asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, įtvirtintą CPK 5 straipsnyje, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai ir pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą turi būti panaikintas.

7Atsiliepimu į ieškovo skundą atsakovas M. T. prašo skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo panaikinimo atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog patirti nuostoliai yra ieškinio suma ir 932 500 Lt, kurių priteisti ieškovas nereikalauja. Teismas konstatavo, kad ieškovas minėtą 932 500 Lt sumą laiko nuostoliais ir prašo taikyti šios sumos įskaitymą. Teismas, nusprendęs netenkinti viso pareikšto ieškinio, motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad taikyti įskaitymą nėra pagrindo, t. y. teismas pasisakė dėl 932 500 Lt sumos ne kaip dėl atskiro reikalavimo, o kaip dėl nuostolių atlyginimo dalies, patenkančios į bendrą 2 278 000 Lt ieškinio reikalavimo sumą. Todėl negalima teigti, kad teismas pasisakė dėl ieškovo nepareikšto reikalavimo. Teigia, kad arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti panaikintas pareiškėjo nurodytu pagrindu.

8Pareiškėjo (ieškovo) skundas atmestinas.

9CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas. Ginčai gali būti sprendžiami arbitražo tvarka, tačiau tik esant šalių arbitražiniam susitarimui. Arbitražinis susitarimas - tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis (KAĮ 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo sudarymas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme.

10Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašoma sprendimą panaikinti 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytais pagrindais. KAĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymą panaikinti arbitražinio teismo sprendimą padavusios šalies įrodinėtinos aplinkybės, kurias nustačius Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinio teismo sprendimą. Šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Pagal KAĮ arbitražo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, kadangi šiame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisinio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida. Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė. Taigi arbitražinio teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. Nr. 3K-3-612/2004 ; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006).

11Arbitražo bylos Nr. 110 medžiaga patvirtina, kad bylos šalių arbitražinis susitarimas yra sudarytas arbitražinės išlygos forma, yra rašytinis, atitinka KAĮ arbitražiniam susitarimui keliamus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas patikrinęs, ar nėra absoliučių arbitražinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, reglamentuotų KAĮ 37 straipsnio 5 dalyje, sprendžia, kad skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, o ginčo objektas galėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

12Pareiškėjas (ieškovas) prašo panaikinti arbitražinio teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad arbitražo teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas teismui nebuvo pateikęs, bei konstatuodamas, kad toks reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas, pažeidė ieškovo teisę laisvai naudotis teise į gynybą ir viršijo savo kompetencijos ribas. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Arbitražinio teismo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo tipinio įstatymo 11 straipsnyje, KAĮ 19 straipsnyje. Arbitražo teismo bylos Nr. 110 medžiaga liudija, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas svarstė, ar ginčo šalių susitarime ir sutartyje esanti arbitražinė išlyga leidžia jam nagrinėti šį ginčą, nurodė, kad arbitražinis teismas pripažįsta šią arbitražinę išlygą galiojančia, vykdytina ir privaloma abiem nagrinėjamo ginčo šalims, sprendė, kad arbitražiniame teisme nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš susitarimo dėl nekonkuravimo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nei viena iš šalių nėra pareiškusi prieštaravimų, kad šis ginčas nearbitruotinas arba kad jis yra už arbitražinio susitarimo ribų, nustatė, kad abi bylos šalys pripažįsta Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikciją, nes sutiko dalyvauti arbitražo bylos nagrinėjime, sumokėjo arbitravimo mokestį, arbitražinis teismas konstatavo, kad jis turi jurisdikciją nagrinėti ir išspręsti iš susitarimo ir sutarties kilusį šalių ginčą (b. l. 17-18, arbitražo bylos Nr. 110 b. l. 310-311). KAĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimas dėl arbitražinio teismo savo kompetencijos viršijimo turi būti padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas arbitražinio teismo kompetencijai. 2007 m. lapkričio 15 d. vykusiame preliminariame teismo posėdyje, atsakovui pareiškus abejones dėl ieškinyje įvardintos 932 500 Lt sumos, kaip ieškinio dalyko, teismas suteikė ieškovui teisę pateikti patikslintą ieškinį, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, pareiškimo dėl arbitražinio teismo kompetencijos viršijimo nepareiškė (Arbitražo bylos Nr. 110 b. l. 155-158). Tokiu būdu arbitražinis teismas pasisakė dėl savo jurisdikcijos, o pareiškėjas nustatyta tvarka arbitražinio teismo jurisdikcijos neginčijo, todėl konstatuoti, kad arbitražinis teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nėra pagrindo.

13Prašymą panaikinti arbitražinio teismo sprendimą pareiškėjas grindžia absoliučiu arbitražinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte, ir argumentuoja tuo, kad arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, nes pažeidžia CPK 5 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso principą – asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi priimtu sprendimu arbitražinis teismas panaikino galimybę ieškovui ateityje pasinaudoti teise į gynybą ir pareikšti reikalavimą atsakovui dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Arbitražiniam teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad nekonkuravimo susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo, t.y. fizinio asmens - bendrovės akcininko, ir atsakovo; pagal susitarimą atsakovui buvo apribota teisė vystyti jame numatytą veiklą bei gauti iš jos pajamas; kompensacijos už 3 metus (susitarimo galiojimo trukmė) atsakovui dydis už šį ribojimą buvo įtrauktas į akcijų pirkimo-pardavimo kainą, kuris turėjo esminės įtakos galutinės akcijų pirkimo-pardavimo kainos nustatymui; kadangi tikrąją akcijų kainą yra pakankamai sudėtinga atriboti nuo kompensacijos atsakovui už susitarime vykdytinus įsipareigojimus, ieškovas apsiribojo likusios mokėti atsakovui pagal 2006 m. balandžio 3 d. sutartį akcijų kainos dydžiu - 932 500 Lt ir laikė, kad tai yra minimalaus kompensacijos, į kurią atsakovas, savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas Susitarimą, neteko reikalavimo teisės, dydis ir kuris pagal sutartį atsakovui nemokamas. 2007 m. lapkričio 15 d. vykusiame preliminariame arbitražinio teismo posėdyje ieškovo atstovas teigė, kad 932 500 Lt suma ieškinyje nurodyta siekiant paaiškinti, kodėl ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, bei dėl to, kad ieškinį patenkinus būtų galima taikyti įskaitymo formą (Arbitražo bylos Nr. 110 b.l. 157). Kadangi 932 500 Lt sumą ieškinyje ieškovas įvardijo kaip kompensaciją, į kurią dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimų atsakovas neteko reikalavimo teisės, arbitražinis teismas nurodė, kad šią sumą laikydamas savo nuostoliais ieškovas prašo taikyti jos įskaitymą, ir konstatavo tokio reikalavimo nepagrįstumą.

14Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimiež Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams bei moralės normoms, arbitražinio teismo sprendimu pažeisti sąžiningo proceso principai. Viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje L.K. v. AB SEB „Vilniaus bankas“, bylos Nr. 2A-436/2006). Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama (Todėl teismas, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitras teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ir pan. Apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Pareiškėjas teigia, kad arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai todėl, kad teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas teismui nebuvo pateikęs. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad teismas pasisakė ir vertino tik ieškinyje nurodytas aplinkybes. Viena iš šių aplinkybių buvo minėtas ieškinyje nurodytas ieškovo sprendimas 932 500 Lt sumą laikyti minimalia kompensacija, kurios reikalavimo teisę atsakovas prarado dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimų. Kilus abejonėms dėl ieškinyje įvardintos 932 500 Lt sumos, kaip ieškinio dalyko, teismas suteikė ieškovui teisę pateikti patikslintą ieškinį, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. CPK 5 straipsnio 1 dalis kalba apie suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, šis suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. Teisėjų kolegijos nuomone, arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į kilusio tarp šalių ginčo pobūdį, ieškinyje nurodytą 932 500 Lt sumos įskaitymo aplinkybę įvertinęs tiesiogiai susijusia su šalių ginču, ir, siekdamas tinkamos šalių teisėtų interesų gynybos, sprendime pasisakęs dėl šios ieškovo pozicijos pagrįstumo, pareiškėjo nurodyto civilinio proceso principo nepažeidė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LR Konstitucijoje (Konstitucijos 30 str. 1 d.) ir civilinio proceso kodekse (5 str. 1 d.) įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis ir nepažeidžiant kitų su teisminės gynybos prieinamumo principo realizavimu susijusių principų, kuriais yra ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.).

15Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą arbitražine tvarka nebuvo pažeisti sąžiningo proceso ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principai, todėl pripažįsta, kad skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir naikinti jį pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą nėra pagrindo.

16Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo (ieškovo) K. S. prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymo sustabdymo ir skundžiamo sprendimo vykdymą sustabdė (b. l. 73-74). Kadangi pareiškėjo (ieškovo) skundas netenkintinas, minėta nutartimi taikytos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Pareiškėjo (ieškovo) K. S. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo (arbitražo bylos Nr. 110) panaikinimo atmesti ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą (arbitražo bylos Nr. 110) palikti galioti.

19Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ryšiai