Byla e2A-532-440/2020
Dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-330-1012/2020 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto krizių centrui dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6I. V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Vilniaus miesto krizių centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas pagal įstatymą S. V. 2020 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu žodžiu sumažino ieškinio reikalavimo sumą iki 3500 Eur, nurodydamas, kad atsisako likusios ieškinio reikalavimo dalies (1500 Eur) ir atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

72.

8Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. 9 d. apie 19.00 val. ieškovės tėvas S. V. (ieškovės atstovas pagal įstatymą) skambučiu iš Vilniaus miesto l-ojo policijos komisariato buvo informuotas apie tai, kad jo dukra V. V. (ieškovė) yra policijos komisariate ir jam reikia skubiai atvykti. Apie 20.00 val. atvykęs į minėtą policijos komisariatą, ieškovės atstovas pagal įstatymą rado savo dukrą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją L. J.. Policijos komisariate ieškovės atstovas pagal įstatymą sužinojo, kad jo dukra savo draugės motinai J. J., dirbančiai ( - ), nurodė, kad esą yra skriaudžiama savo tėvų ir nori nusižudyti. Ieškovės atstovas pagal įstatymą paaiškino, jog tai yra netiesa, kad dukra yra supykusi ant jo todėl, kad jai buvo uždrausta naudotis telefonu. Ieškovės atstovas pagal įstatymą parašė pasiaiškinimą (išdėstė minėtus argumentus, papildomai nurodė, kad dukra yra tokio amžiaus, jog išgyvena brendimo laikotarpį, paauglystę, šiuo metu yra ypatingai jautri, kūrybinga asmenybė, pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai, iš pykčio savo draugės mamai pateikė melagingą informaciją, kadangi kerštavo tėvui todėl, jog buvo uždrausta naudotis telefonu). Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja įvertino buities sąlygas, V. V. nebuvo atskirta nuo tėvų, palikta gyventi kartu su tėvais. Ieškovės atstovas pagal įstatymą pagrįstai manė, kad šis įvykis tebuvo apmaudus nesusipratimas ir tuo pasibaigs.

93.

10Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. 13 d. ieškovės atstovas pagal įstatymą gavo pranešimą, jog jis ir dukters mama 2016 m. gegužės 13 d. turi atvykti į Vilniaus miesto l-ojo policijos komisariatą. Atvykus į policijos komisariatą, buvo informuotas apie tai, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jis bei dukra bus apklausiami. Taip pat informuotas apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba priėmė sprendimą paimti vaiką iš artimos aplinkos ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Apie ketinimą atskirti vaiką nuo tėvų Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės atstovo pagal įstatymą neinformavo, nebuvo nustatytas II grėsmės vaikui lygis.

114.

12Be to, tiek ieškovės atstovas pagal įstatymą, tiek jo sutuoktinė turi aukštąjį išsilavinimą, užima atsakingas pareigas, niekada nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų grupę, skyriaus darbuotoja jau buvo apžiūrėjusi ir įvertinusi dukrai sudarytas gyvenimo ir buities sąlygas, todėl vaiko paėmimas ieškovės atstovui pagal įstatymą ir jo sutuoktinei buvo netikėtas, buvo didelis moralinis smūgis. Dar didesnį stresą ir baimę dėl vaiko sveikatos ieškovės atstovas pagal įstatymą patyrė sužinojęs, kad apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje dėl vaiko nepriežiūros ieškovės atstovo pagal įstatymą dukra susipjaustė rankų riešus bei susilaužė kojos pirštą. Dėl tarnybos darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo ieškovė BĮ Vilniaus miesto krizių centre patyrė dar vieną krizę ir neturtinę žalą.

135.

14Ieškovė nurodė, jog buvimo BĮ Vilniaus miesto krizių centre metu (nuo 2016-05-13 iki 2016-05-25) žirklėmis susižalojo abiejų rankų plaštakas išorinėje pusėje bei susilaužė kojos pirštą, dėl to buvo sutrikdytas ir pertrauktas mokymosi procesas bei užsiėmimai muzikos mokykloje. Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad dėl jos darbuotojų neveikimo ir netinkamo pareigų atlikimo nepilnametis vaikas patyrė sveikatos sužalojimus. Ieškovė akcentavo, jog dėl staigaus ir netikėto įprastinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo, priverstinio bendravimo ir gyvenimo su nepažįstamais asmenimis ji patyrė stresą ir didelį diskomfortą, kadangi iki jos paėmimo iš tėvų ieškovė į mokyklą, namus, muzikos mokyklą būdavo nuvežama. Ieškovė turėjo savo atskirą kambarį ir savo privačią erdvę, todėl nepageidaujama nauja patirtis sukėlė nepilnamečio vaiko elgesio pokytį, tai sukėlė ieškovės konfliktą su kitais BĮ Vilniaus miesto krizių centre gyvenančiais vaikais. Matydami pasikeitusį ieškovės elgesį, įstaigos darbuotojai privalėjo imtis priemonių, kad tarp vaikų nekiltų konfliktinių situacijų, užimti vaikus įdomia veikla, nes pagal įstatymą ir BĮ Vilniaus miesto krizių centro nuostatus įstaiga privalo užtikrinti kiekvieno centre esančio vaiko fizinį ir psichinį saugumą. Ieškovė pažymėjo, jog darbuotojai, netinkamai vykdydami savo pareigas, ne tik neužkirto kelio konfliktui tarp vaikų, bet ir nekontroliavo situacijos po konflikto, tai sudarė sąlygas įsiaudrinusiai nepilnametei, siekiant išlieti susikaupusį pyktį ir nuoskaudas, žirklėmis tyčia susižaloti rankas. Ieškovės vertinimu, atsakovės darbuotojai yra kalti dėl žalos jos sveikatai atsiradimo, nes nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė yra žala ieškovės sveikatai, sukėlusi ieškovei fizinį skausmą, nepatogumus, pertrauktą mokymo ir ugdymo procesą ir teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų atsakovės veiksmų.

156.

16Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės netinkamo savo pareigų, numatytų teisės aktuose, vykdymo ieškovei nebuvo užtikrinta saugi ir rami aplinka laikinos socialinės globos laikotarpiu, nes ieškovė, būdama atsakovės globoje ir priežiūroje, patyrė traumą, t. y. susilaužė kojos pirštą, kai įvyko konfliktas su kitu pas atsakovę gyvenančiu berniuku. Šio konflikto metu ieškovei buvo sulaužytas kojos pirštas, ieškovės kojos pėda buvo sugipsuota. Dėl šios traumos ieškovė ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir moralinius išgyvenimus, nerimą, baimę, sutriko jos įprastas gyvenimo ritmas, ieškovė nebegalėjo lankyti iki traumos lankytų šokių ir muzikos būrelių, negalėjo normaliai vaikščioti, nes teko kentėti skausmą, kol pirštas sugijo, ir pan. Atsakovė po tarp vaikų įvykusio konflikto nesuvaldė situacijos, todėl ieškovei tą pačią dieną dar kartą buvo sužalota sveikata, kai žirklėmis susipjaustė abiejų rankų plaštakas išorinėje srityje, todėl vakare, 22.07 val. (vaikų miego metu), reikėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tai sukėlė ieškovei papildomą stresą ir baimę dėl savo poelgio, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovės.

177.

18Atsakovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus miesto krizių centras su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

198.

20Atsakovė nurodė, kad yra biudžetinė įstaiga, pagal įvykio metu galiojusių jos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-10-17 sprendimu Nr. 1-835, 9.1 punktą, Centro veiklos tikslas – teikti socialines paslaugas vaikams, negalintiems gyventi savo namuose dėl artimųjų smurto.

219.

22Nurodė, kad 2016-05-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė atvežė vaiką ir surašė Vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktą Nr. PVŠT-A-68-91-(11.1). Tos pačios dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos sprendimu dėl socialinių paslaugų skyrimo Nr. A733- 1060/16(2.11.2.23-SR2) vaikui buvo skirtos socialinės paslaugos BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos šeimai tarnyboje ( toliau – Centras ). Centras, vykdydamas savo funkcijas ir gavęs savivaldybės, kuriai yra pavaldus, administracinius sprendimus, neturėjo teisės vaiko nepriimti laikinai gyventi.

2310.

24Atsakovė pažymėjo, kad mergaitei atvykus gyventi į Centrą, ji buvo pasirašytinai supažindinta su Centro direktorės 2013-08-09 įsakymu Nr. V-l-66-(l.3) patvirtintomis Vaikų elgesio ir gyvenimo taisyklėmis Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (pagal Taisyklių 5.3. punktą vaikams griežtai draudžiama įsinešti ir turėti pavojingus sveikatai ir gyvybei daiktus, pagal Taisyklių 5.8. punktą, vaikams griežtai draudžiama provokuoti muštynes ir naudoti fizinę jėgą kito atžvilgiu).

2511.

26Atsakovė nurodė, jog iš Centro žurnalo įrašų matyti, kad 2016-05-18 ieškovė, grįžusi iš mokyklos, kalbėjo su savo motina ir tėvu telefonu, pokalbio metu pradėjo reikalauti atvežti telefoną, grubiai ir agresyviai kalbėjo, rėkė, klykė, tėvas nepanoro tokiu tonu su ja kalbėtis, mergaitė susinervinusi grįžo į savo kambarį, vėliau atėjo žiūrėti televizoriaus, pradėjo atiminėti nuotolinio valdymo pultelį iš kito vaiko, tuo metu gyvenusio Centre, kilo konfliktas, provokatorė buvo ieškovė, reikėjo raminti, vaikai vienas kitą spardė kojomis, ieškovė kitam vaikui spyrė į koją ir susitrenkė savo kojos pirštą, visą vakarą buvo blogos nuotaikos, vakare pokalbio metu Centro darbuotoja pastebėjo, jog nubrozdintos ieškovės rankų plaštakos, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, vaikui suteikta pirmoji pagalba.

2712.

28Atsakovė nurodė, kad 2016-05-19 iš ryto ieškovė skundėsi kojos skausmais, todėl nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, mergaitė nuvežta į S. ligoninę, padaryta rentgeno nuotrauka, uždėtas gipsas. Apie visus šiuos įvykius Centro darbuotojai informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių. 2016-05-23 Centras kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas skubos tvarka tarpininkauti, tariantis su ( - ) dėl vaiko ligos metu mokymo organizavimo. 2016-05-24 Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad raštu kreipėsi į ( - ), prašydamas užtikrinti vaiko teisę į mokslą. 2016-05-25 iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gautas raštas, kuriuo skyrius išreiškė neprieštaraujantis, kad mergaitė būtų grąžinta tėvams. Tą pačią dieną ieškovė išvyko iš Centro su savo tėvu.

2913.

30Atsakovė akcentavo, jog aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir atsakovės galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių ieškovė galbūt patyrė neturtinę žalą, ir jas patvirtinančių įrodymų, ieškovė nenurodė ir nepateikė. Atsakovės vertinimu, nėra visų CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytų būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų.

3114.

32Atsakovė nurodė, kad Centro darbuotojai, ieškovei atvykus į Centrą, elgėsi dėmesingai ir rūpestingai – vaikas buvo supažindintas su Centro vidaus taisyklėmis, ji nuolat (išskyrus jai būnant asmeninėje erdvėje savo kambaryje) buvo stebima Centro darbuotojų, kurie nedelsdami reaguodavo į kilusius konfliktus, teikė mergaitei emocinę pagalbą ir užtikrino medicininės pagalbos teikimą, sprendė vaiko mokymosi klausimus, todėl atsakovės darbuotojų veiksmuose įžvelgti bet kokių neteisėtų veiksmų arba bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimų nėra pagrindo. Atsakovės darbuotojų elgesys su ieškovės patirtomis traumomis priežastiniu ryšiu nesusijęs.

3315.

34Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o įstatymas nenumato, kad už vaiko teisių apsaugos specialistų teisėtus veiksmus būtų numatyta atlyginti neturtinę žalą.

3516.

36Pažymėjo, kad byloje neįrodytas atsakovės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo faktas. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai vykdė jiems tuomet priskirtą funkciją, t. y. sprendė vaiko atskyrimo klausimą, gavę pranešimą apie galimą smurtą šeimoje. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos reikalavimą.

3717.

38Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado tariama žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovei neįrodė tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio; priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos byloje negali būti konstatuojamas. Nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Ieškovė neįrodė nei jai tariamai kilusios žalos fakto, dydžio, nei priežastinio ryšio. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje yra atmestinas, jai neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų.

39II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4018.

41Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės V. V. ieškinį atmetė; priteisė atsakovei BĮ Vilniaus miesto krizių centrui iš ieškovės V. V., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, subsidiariai iš jos atstovo pagal įstatymą (tėvo) S. V., 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės V. V., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, subsidiariai iš jos atstovo pagal įstatymą (tėvo) S. V., 39,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4219.

43Teismas nurodė, kad atsakovė BĮ Vilniaus miesto krizių centras teikia trumpalaikę socialinę globą, t. y. atsakovės vykdoma veikla nėra susijusi su padidinto saugumo užtikrinimu dėl nepilnamečių pavojingo elgesio (pvz., kaip socializacijos centre) ar dėl sveikatos būklės (pvz., kaip psichiatrijos ligoninėje); atsakovės pareiga yra užtikrinti nepilnamečių saugumą normaliomis, šeimos aplinkai artimomis sąlygomis. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad Centre vaikai turi būti stebimi nuolat arba vaizdo kamerų, darbuotojų, kadangi tokios pareigos atsakovei nenustato teisės aktai, be to, toks atsakovės darbuotojų elgesys galėtų pažeisti nepilnamečių asmenų privatumą ir tokiu būdu daryti jiems žalą.

4420.

45Teismas pažymėjo, kad atsakovė vidinėmis taisyklėmis yra sureglamentavusi, kaip vaikai turi elgtis Centro patalpose, atsakovės darbuotojai patikrina atvykusių vaikų daiktus, su taisyklėmis pasirašytinai supažindina vyresnio amžiaus vaikus, periodiškai patikrina, ką veikia vaikai savo ar poilsio kambariuose, vykdo vaizdo stebėjimą lauke ir koridoriuose. Ieškovė su Centro taisyklėmis buvo supažindinta. Teismas akcentavo, kad apgyvendinant ieškovę pas atsakovę, jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuota, kad ieškovės sveikatai ar gyvybei gresia pavojus dėl galimo suicidinio elgesio, todėl atsakovė neturėjo pagrindo imtis išskirtinių saugumo veiksmų ieškovės atžvilgiu.

4621.

47Teismas darė išvadą, kad atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, atsakovės darbuotojai elgėsi dėmesingai ir atidžiai, buvo laiku užfiksuoti sveikatos sužalojimai, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba, organizuojamas psichologinės pagalbos teikimas, todėl atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir civilinė atsakomybė atsakovei šiuo atveju nekyla. Teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą.

48III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

4922.

50Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) V. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5122.1.

52Viena iš svarbiausių įstatymuose, teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, BĮ Vilniaus miesto krizių centro nuostatuose, BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybos socialinio darbuotojo pareigybės aprašyme, BĮ Vilniaus miesto krizių centro darbo tvarkos taisyklėse) numatytų atsakovės pareigų yra užtikrinti jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir padarė klaidingas išvadas dėl atsakovės pareigų tinkamo vykdymo. Atsakovė netinkamai vykdė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrindama jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą, t. y žaidimų kambaryje būtų buvęs atsakovės darbuotojas, kambarys būtų stebimas vaizdo kamera, tokiu atveju atsakovė, pamačiusi atitinkamus vaikų veiksmus, turėtų pareigą juos sudrausminti. Kadangi atsakovės darbuotojų šalia vaikų nebuvo, t. y. vaikai buvo palikti be suaugusių priežiūros, atsakovė neužkirto kelio ieškovės susižalojimui, neužtikrino jos fizinio saugumo. Jei atsakovė tinkamai būtų vykdžiusi savo pareigas, numatytas įstatyme, ieškovė nebūtų patyrusi sveikatos susižalojimų, tačiau atsakovė, būdama atsakinga už jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, veikė neatsakingai, aplaidžiai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikų priežiūrai, todėl ieškovės saugumo neužtikrino. Šias išvadas patvirtina tai, kad tai nėra pirma nelaimė, atsitikusi tiek atsakovės žinioje buvusiems vaikams, tiek atsakovės darbuotojams. Bylą nagrinėjantis teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos yra svarbios ir reikšmingos vertinant atsakovės gebėjimą užtikrinti nepilnamečių vaikų psichinį ir fizinį saugumą.

5322.2.

54Teismas be jokio teisinio pagrindo suabsoliutino aplinkybę, kad susižalojimas įvyko ne konflikto metu, o žaidimo formoje, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Net ir tuo atveju, jeigu susižalojimas įvyko žaidimo formoje, tai nepaneigia fakto, kad ieškovė susižalojo būdama BĮ Vilniaus miesto krizių centre, t. y. atsakovės žinioje. Panašaus pobūdžio bylose nėra suformuota praktika, kad asmeniui, kurio žinioje yra nepilnametis vaikas, atsakomybė kyla tik tada, kai susižalojimas įvyksta konflikto metu, tad tokio pobūdžio ieškiniams dėl žalos atlyginimo svarbu nustatyti institucijos veiksmus / neveikimą, įgyvendinant įstatymo numatytą pareigą užtikrinti nepilnamečių vaikų psichinį ir psichologinį saugumą.

5522.3.

56Bylą nagrinėjantis teismas netinkamai vertino atsakovės veiksmus ir nevertino jos veiksmų pagal profesionalaus ir atidaus asmens standartą. Atsakovė, apgyvendindama tokius vaikus, turėjo pareigą skirti jiems didesnį dėmesį, priežiūrą, kad būtų užtikrintas jų fizinis ir psichinis saugumas. Teismo išvada, jog atsakovė turėjo pareigą užtikrinti nepilnamečių saugumą normaliomis, šeimos aplinkai artimomis sąlygomis, teisiniu požiūriu yra nepagrįsta, atsakovė turėjo skirti vaikų saugumui užtikrinti didesnę priežiūrą, kadangi jos priežiūroje atsiduria neprognozuojami vaikai. Teismas nepagrįstai atsakomybę už sveikatos sužalojimą perkėlė ieškovei, o ne atsakovei, tai prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

5722.4.

58Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė teismų praktiką, suformuotą dėl įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai vertino šias turinčias reikmės bylai aplinkybes: atsakovė neužkirto kelio ieškovės susižalojimui, savo žinioje apgyvendinusi sunkaus elgesio vaikus, nepakankamai skyrė dėmesio jų stebėjimui; ieškovės susižalojimo metu atsakovės darbuotojų žaidimo kambaryje nebuvo, vaikai buvo nesudrausminti ir ieškovė patyrė traumą, nors atsakovė turėjo pareigą vaikus stebėti (taip pat ir žaidžiant); atsakovės vertinimu, ji įstatyme numatytų pareigų dėl vaikų fizinio ir psichinio saugumo užtikrinimo nėra prisiėmusi, tad galima konstatuoti, kad dėl tokio požiūrio atsakovė vykdė savo pareigas aplaidžiai, neužkirto grėsmės ieškovės sveikatos sutrikdymui; teismas neįvertino atsakovės veiksmų pagal profesionalaus ir atidaus asmens standartą; atsakovė aštrius daiktus laikė vaikams prieinamoje vieloje, o toks atsakovės elgesys negali būti pateisinamas; neįvertinta aplinkybės, kad su vidaus taisyklėmis buvo supažindintas ne suaugęs asmuo, o nepilnametis vaikas, kuris buvo streso būsenos; neįvertintas faktas, kad atsakovė kameroms įrengti koridoriuose išleido dideles Europos struktūrinių fondų lėšas, tačiau šių kamerų neįrengė pačioje pavojingiausioje vietoje – vaikų žaidimų kambaryje.

5923.

60Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Vilniaus miesto krizių centras prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6123.1.

62Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės galimo savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai neatlikimo iš esmės yra laikytinos jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankiu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

6323.2.

64Ieškovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir / ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo. Įvertinus apeliaciniame skunde dėl to nurodomus ieškovės teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama ieškovės pozicija dėl teismo sprendimo tik patvirtina jos nepasitenkinimą dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo.

6523.3.

66Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, darbuotojai elgėsi dėmesingai ir atidžiai, laiku užfiksavo ieškovės sveikatos sužalojimus, nedelsiant iškvietė greitąją medicininę pagalbą, organizavo psichologinės pagalbos teikimą. Atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir civilinė atsakomybė atsakovei šiuo atveju nekyla. Teismas nenustatė visų CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų; ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šios sąlygos egzistuoja. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovei pareikšto reikalavimo dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą.

6723.4.

68Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovei pareikštais reikalavimais, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

6924.

70Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga ar atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, darbuotojai elgėsi dėmesingai ir atidžiai, sveikatos sužalojimai buvo užfiksuoti laiku, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba, organizuojamas psichologinės pagalbos teikimas, todėl atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir civilinė atsakomybė jai šiuo atveju nekyla.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

7425.

75Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7626.

77Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

78Dėl faktinių bylos aplinkybių

7927.

80Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu dėl socialinių paslaugų skyrimo nuspręsta V. V. (gimusiai duomenys neskelbtini) skirti trumpalaikės socialinės globos paslaugas Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (1 t., el. b. l. 89). I. V. V. 2016 m. gegužės 13 d. buvo laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centre Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas (1 t., el. b. 1. 88); Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vaiko įregistravimas (3 t., el. b. l. 132); Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vaiko daiktų priėmimo – perdavimo žiniaraštis (3 t., el. b. 1. 125)). 2016 m. gegužės 13 d. apklausos metu ieškovė nurodė, kad patiria smurtą šeimoje, bijo sugrįžti į namus, šiuo metu nenori gyventi su tėvais (1 t., el. b. 1. 138). Laikino apgyvendinimo pas atsakovę metu ieškovė buvo ( - ). Ieškovė BĮ Vilniaus miesto krizių centre gyveno iki 2016 m. gegužės 25 d. (Paramos vaikams ir šeimai tarnybos Vaiko išvykimo aktas (1 t., el. b. 1. 101).

8128.

82Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 21.30 val. atsakovės darbuotojos (B. M. ir O. P.) pastebėjo, kad V. V. su žirklėmis, kurios vėliau buvo iš jos paimtos, susibraižė abiejų rankų plaštakų išorinę pusę (2016 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas (1 t., el. b. l. 92); 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:53:57 iki 10:56:56; užrašai – dienynas (2 t., el. b. 1. 25)). 2016 m. gegužės 18 d. 22.07 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvyko 22.16 val., suteikė būtinąją pagalbą (Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (1 t., el. b. 1. 93–94)).

8329.

84LITEKO duomenimis, (posėdžio įrašas žodinio teismo posėdžio 2020 m. sausio 7 d. metu) ieškovė paaiškino, kad ji susipyko su tėvais, išėjusi iš namų nuėjo pas draugę jai pasakė, kad tėvai ją skriaudžia. Nenorėjo grįžti pas tėvus. Policijoje taip pat pasakė, kad tėvai ją skriaudžia, bet ji nemanė, kad viskas taip baigsis. Krizių centre buvo 12 dienų, jai buvo blogai, dažnai būdavo viena. Gyveno kambaryje su pažįstama mergaite. Lankė mokyklą, važiuodavo su kitais vaikais ( - ). Vieną dieną žaidimų kambaryje rado žirkles ir susižalojo ranką. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dalyvaujant teismo psichologei, paaiškino, kad žirkles, kuriomis susipjaustė (nusibrozdino) plaštakas, ji paėmė iš bendrai naudojamame poilsio kambaryje esančio stalčiaus ir po to grąžino į vietą. Paaiškino, kad labai blogai jautėsi emociškai, todėl braižėsi sau rankas, kambaryje tuo metu kitų asmenų nebuvo. Apie šį sveikatos sužalojimą atsakovė 2016 m. gegužės 19 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių, prašė tarpininkauti dėl mergaitei rekomenduotos psichologinės pagalbos. Ieškovė tiksliai neprisimena, bet lyg kitą dieną susilaužė kojos pirštą. Paaiškino, kad vienas berniukas turėjo stiprų pilvo presą ir jos paprašė, kad ji trenktų kumščiu, po to ji dar spyrė koja, kai spyrė, jai labai suskaudo koją. Tuomet ją išvežė į ligoninę, ten sugipsavo koją. Jai buvo sunku, ji stengėsi neparodyti rando ant rankos, dėl kojos ji patyrė skausmą, pirmą kartą buvo tokia trauma. Ir šiuo metu dažnai apie tuos įvykius galvoja, negali pamiršti. Tėtis jai pasakė, kad yra galimybė kreiptis į teismą. Dėl byloje pateiktų jos ranka rašytų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes 2016-05-18, 2019-10-03, paaiškino, kad tai ji rašė, tačiau nežino, kodėl skiriasi jos paaiškinimai, tuo metu ji buvo stresinėje situacijoje, bet ji visai kitaip prisimena, kad tas berniukas paprašė jos trenkti jam. Taip pat paaiškino, kad Centro darbuotojai buvo draugiški, bet daugiau dėmesio skirdavo mažesniems vaikams. (3 t., el. b. 1. 152).

8530.

86Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. 8.30 val. ieškovė pasakė atsakovės darbuotojams, kad jai skauda dešinę koją ir nurodė, kad vakar (gegužės 18 d.) susiginčijo su Centre gyvenančiu nepilnamečiu K., jam spyrė (ieškovės paaiškinimas (3 t., el. b. 1. 156). 2016 m. gegužės 19 d. 9.20 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ieškovė nuvežta į ( - ), kur nustatytas ( - ), uždėtas gipsas 3 savaitėms (užrašai – dienynas (2 t., el. b. 1. 25); 2016 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas (3 t., el. b.1. 137); traumą patyrusio paciento apžiūros lapas (3 t., el. b. 1. 163)).

8731.

88Priešingai nei buvo nurodžiusi aplinkybes dėl kojos susižalojimo konflikto metu, ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, paaiškino, kad konflikto su nepilnamečiu K. nebuvo, jie tiesiog žaidė. Iš karto po įvykio ieškovė nepasakė Centro darbuotojams, kad skauda koją, apie tai pasakė tik kitos dienos ryte. Apie ieškovės sveikatos sužalojimus atsakovė 2016 m. gegužės 20 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių (3 t., el. b. 1. 151).

8932.

90Po patirtų sveikatos sužalojimų ieškovė negalėjo savarankiškai nuvykti į mokyklą, todėl atsakovė organizavo mokymąsi ne mokykloje (2016 m. gegužės 23 d. tarnybinis pranešimas (3 t., el. b. 1. 142); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas (3 t., e. b. l. 145); BĮ Vilniaus miesto krizių centro raštas (3 t., el. b. l. 148)).

9133.

922016 m. gegužės 13 d. ieškovei buvo teikta psichologo konsultacija atsakovės patalpose, iš konsultacijos aprašymo nustatyta, kad mergina į konsultaciją eina noriai, mezga kontaktą, pasakoja apie save, savo jausmus, šeimą; stebimi pykčio, nerimo ženklai; Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje jaučiasi ramiai, saugiai (3 t., e. b. a. 1. 155). Gydytojai, konsultuodami po patirtų traumų, rekomendavo ieškovei V. V. pagal poreikį individualią psichologinę pagalbą ambulatoriškai (2016 m. gegužės 19 d. medicinos dokumentų išrašas (3 t., el. b. 1. 158); 2016 m. gegužės 20 d. išrašas iš medicininių dokumentų (3 t., el. b. l. 169)).

9334.

94Byloje esančiame faktinių aplinkybių fiksavimo protokole užfiksuota, kaip atrodo atsakovės bendrojo naudojimo patalpos, kuriose buvo ieškovė (4 t., el. b. 1. 11–117). Nėra ginčo, kad centro patalpose vaizdo stebėjimo įranga įrengta tik bendrojo naudojimo koridoriuose ir lauke, o poilsio kambarys, vaikų kambariai vaizdo kamera nėra stebimi.

95Dėl ginčo esmės

9635.

97Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

9836.

99Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė, kaip viena iš civilinės atsakomybės rūšių, įstatyme yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

10037.

101Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

10238.

103Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

10439.

105Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė yra atsakinga už dėl jos sveikatos sužalojimų patirtą neturtinę žalą, nes nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, sudarė sąlygas ieškovės sveikatos sužalojimams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, todėl atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir civilinė atsakomybė atsakovei nekyla.

10640.

107Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir padarė klaidingas išvadas dėl atsakovės pareigų tinkamo vykdymo, kadangi atsakovė netinkamai vykdė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrindama jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą.

10841.

109Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-835 (nauja redakcija patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 1-1588), 9 punktą įstaigos veiklos tikslas – ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, padėti įveikti socialinę atskirtį, atkurti socialinius ryšius su visuomene bei organizuoti ir teikti socialines paslaugas. Nuostatų 10 punkte numatytos įstaigos funkcijos: teikto bendrąsias socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo); teikti socialinės priežiūros paslaugas (laikino apnakvindinimo paslaugas); teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugas; užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko globą (rūpybą); bendradarbiauti su vaiko tėvais bei kitais jo artimais giminaičiais, siekiant atkurti ar palaikyti tarpusavio ryšius, sudarančius prielaidas vaikui grįžti į tėvų šeimą; bendradarbiauti su vaikų ugdymo ir mokymo įstaigomis vaiko mokymosi klausimais; teikti ikimokyklinio ugdymo paslaugas; vykdyti prevencines priemones įstaigos veiklos srityje, siekiant užkirsti kelią kilti asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms, stiprinti tėvų kaip pirmųjų ir svarbiausių vaiko ugdytojų vaidmenį; vykdyti savivaldybės pavedimus socialinių paslaugų srityje (1 t., el. b. l. 81–85).

11042.

111Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų BĮ Vilniaus miesto krizių centro direktorės 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1-20-(1.3), 4.1. punktą įstaigos personalas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams; nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas (42.3. punktas); Centro nuostatuose įtvirtintos funkcijos suteikti saugią pastogę Centro klientams, padėti Centro klientams spręsti socialines, psichologines problemas bei vykdyti prevencinį darbą smurto klausimais (50. punktas).

11243.

113Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybos socialinio darbuotojo pareigybės aprašymo 7.1.2. punktą socialinio darbuotojo pareigos padėti paslaugų gavėjams įveikti krizę, adaptuotis naujoje aplinkoje, skatinti visavertiškesnį socialinį funkcionavimą; užtikrinti vaiko (-ų) psichinį ir fizinį saugumą (7.1.3. punktas); dirbti individualų socialinį darbą su vaiku arba su vaikų grupe (7.1.4. punktas); atsižvelgus į vaiko (-ų) amžių, raidą, polinkius, organizuoti vaiko (-ų) laisvalaikį (7.1.5. punktas).

11444.

115Taigi, minėtų teisės aktų pagrindu atsakovė teikia trumpalaikę socialinę globą, nepilnamečiai yra apgyvendinami, maitinami Centro patalpose, užtikrinama jų globa (rūpyba), užtikrinamos ugdymo paslaugos (vaikai patys savarankiškai arba padedant atsakovės darbuotojais vyksta į mokyklą, būrelius), bendradarbiaujama su tėvais ir artimais giminaičiais (nepilnamečius gali lankyti šeimos nariai, draugai), padedama spręsti socialines, psichologines problemas, skatinamas visavertis socialinis funkcionavimas (vaikams sudaroma galimybė naudotis telefonu, kompiuteriu, jie gali laisvalaikį leisti poilsio kambaryje kartu su kitais centro gyventojais), vaikams organizuojama laisvalaikio veikla.

11645.

117Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 2016 m. gegužės 13 d. buvo laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centre Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. 2016 m. gegužės 18 d. apie 21.30 val. atsakovės darbuotojos pastebėjo, kad ieškovė su žirklėmis susibraižė abiejų rankų plaštakų išorinę pusę. 2016 m. gegužės 18 d. 22.07 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvyko 22.16 val., suteikė būtinąją pagalbą. Ieškovė nurodė, kad žirkles, kuriomis susipjaustė (nusibrozdino) plaštakas, ji paėmė iš bendrai naudojamame poilsio kambaryje esančio stalčiaus ir po to grąžino į vietą. Apie šį sveikatos sužalojimą atsakovė 2016 m. gegužės 19 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių, prašė tarpininkauti dėl mergaitei rekomenduotos psichologinės pagalbos. 2016 m. gegužės 19 d. 8.30 val. ieškovė pasiskundė atsakovės darbuotojams, kad jai skauda dešinę koją ir nurodė, kad gegužės 18 d. susiginčijo su Centre gyvenančiu nepilnamečiu K., jam spyrė. 2016 m. gegužės 19 d. 9.20 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ieškovė nuvežta į S. klinikas traumatologijos skyrių, ten nustatytas ( - ), uždėtas gipsas. Ieškovė nurodė, kad konflikto su nepilnamečiu K. nebuvo, jie tiesiog žaidė, K. paprašė jam trenkti į pilvo presą, kad įrodytų turįs gerai ištreniruotą presą. Ieškovė trenkė iš pradžių kumščiu, o paskui spyrė koja. Ieškovės teigimu, poilsio kambaryje tuo metu jokių suaugusiųjų nebuvo, nei ji, nei K. kažkokių stiprių garsų po smūgio neskleidė. Iš karto po įvykio ieškovė nepasakė Centro darbuotojams, kad skauda koją, apie tai pasakė tik kitos dienos ryte. Apie ieškovės sveikatos sužalojimus atsakovė 2016 m. gegužės 20 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių. Po patirtų sveikatos sužalojimų ieškovė negalėjo savarankiškai nuvykti į mokyklą, todėl atsakovė organizavo mokymąsi ne mokykloje. 2016 m. gegužės 13 d. ieškovei buvo teikta psichologo konsultacija atsakovės patalpose, iš konsultacijos aprašymo nustatyta, kad mergina į konsultaciją eina noriai, mezga kontaktą, pasakoja apie save, savo jausmus, šeimą; stebimi pykčio, nerimo ženklai; Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje jaučiasi ramiai, saugiai. Gydytojai, konsultuodami po patirtų traumų, rekomendavo ieškovei V. V. pagal poreikį individualią psichologinę pagalbą ambulatoriškai. Visumoje apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad byloje nenustatytos, ar netinkamai ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės.

11846.

119Įvertinęs minėtus teisės aktus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, vykdydama savo veiklą, teisės aktų jai nustatytas pareigas įgyvendino tinkamai. Atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, darbuotojai elgėsi dėmesingai ir atidžiai, vaikui buvo užtikrinta socialinė globa, ieškovė buvo apgyvendinta, prižiūrima Centro darbuotojų, jai suteikta psichologo konsultacija, organizuotas jos laisvalaikis, laiku užfiksuoti sveikatos sužalojimai, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba, informuotos atitinkamos institucijos, organizuojamas tolesnis psichologinės pagalbos teikimas, organizuojamas ugdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, ir tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė veikė neatsakingai, aplaidžiai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikų priežiūrai, neužtikrino ieškovės saugumo.

12047.

121Apeliantės vertinimu, atsakovė neužkirto kelio ieškovės susižalojimui, savo žinioje apgyvendinusi sunkaus elgesio vaikus, nepakankamai skyrė dėmesio jų stebėjimui, ieškovės susižalojimo metu atsakovės darbuotojų žaidimo kambaryje nebuvo, vaikai buvo nesudrausminti ir ieškovė patyrė traumą, nors atsakovė turėjo pareigą vaikus stebėti.

12248.

123Byloje nustatyta, kad atsakovė savo vidinėmis taisyklėmis yra sureglamentavusi, kaip vaikai turi elgtis Centro patalpose. Atsakovės darbuotojai patikrina atvykusių vaikų daiktus, vyresnio amžiaus vaikus pasirašytinai supažindina su taisyklėmis, darbuotojai periodiškai patikrina, ką veikia vaikai savo ar poilsio kambariuose, vykdo vaizdo stebėjimą lauke ir koridoriuose.

12449.

125Pagal Vaikų elgesio ir gyvenimo taisyklių Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje 4.9. punktą vaikai, atvykę į tarnybą, privalo nei žodžiu, nei veiksmu neužgauti kito; būti mandagiam, paslaugiam, padėti kitiems, kai to reikės. Pagal taisyklių 5.3. punktą vaikams griežtai draudžiama įsinešti ir turėti pavojingus sveikatai ir gyvybei daiktus (ginklus, dujų balionėlius, sprogstamąsias medžiagas, aštrius įrankius); provokuoti muštynes ir naudoti fizinę jėgą kito atžvilgiu (taisyklių 5.8. punktas). Mokyklinio amžiaus vaikas, atvykęs gyventi į Tarnybą, supažindinamas su šiomis taisyklėmis bei pasirašo (taisyklių 2 punktas) (2 t., el. b. l. 23–24).

12650.

127Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apgyvendinant ieškovę pas atsakovę, jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuota, kad ieškovės sveikatai ar gyvybei gresia pavojus dėl galimo suicidinio elgesio, 2016 m. gegužės 13 d. ieškovei atvykus pas atsakovę laikinai gyventi, ieškovei iš karto buvo suteikta psichologo konsultacija, psichologė nurodė, kad ieškovė bendrauja noriai, jaučiasi ramiai ir saugiai, pasakojant apie šeimą, stebimi pykčio ir nerimo ženklai. Ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su Vaikų elgesio ir gyvenimo Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje taisyklėmis. Ieškovę apgyvendinant pas atsakovę, buvo patikrinti ir aprašyti jos turėti daiktai, tarp kurių atskirai įvardytų žirklių nebuvo rasta. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, būdama atsakinga už jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, veikė atsakingai, skyrė pakankamą dėmesį vaikų priežiūrai, saugumui ir laikėsi teisės aktuose bei vidinėse taisyklėse įtvirtintų pareigų ir procedūrų.

12851.

129Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovei pareiga nuolat stebėti vaikus ar nuolat juos matyti vaizdo kamerų pagalba teisės aktais nenustatyta, tokios išvados nėra pagrindo daryti ir atsižvelgus į Centro vykdomos veiklos pobūdį (atsakovė nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar tam tikros formos laisvės apribojimo įstaiga). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad atsakovė neturėjo pagrindo imtis išskirtinių saugumo veiksmų ar priemonių ieškovės atžvilgiu. Kaip minėta, duomenų apie ieškovės sveikatai ar gyvybei gresiančio pavojaus dėl galimo suicidinio elgesio nebuvo. Dalyvaujant teismo psichologei, ieškovė pati paaiškino, kad koją susižalojo tam tikra forma žaisdama su kitu paaugliu, jie tarpusavyje nekonfliktavo ir nesipyko, o plaštakas susibraižė ne su savo turėtomis žirklėmis, bet paimtomis iš bendro naudojimo patalpų. Apeliantė akcentuoja, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad atsakovo darbuotojas prie vaizdo stebėjimo ekranų būna (sėdi) kambaryje būtent priešais vaikų žaidimo kambarį vos už 1,5 metro nuo kambario, todėl turi visas galimybes matyti kas vyksta ir kaip vaikai žaidžia šiame kambaryje , tačiau konflikto metu atsakovo darbuotojo net nebuvo minėtame kambaryje. Apeliacinio teismo vertinimu, neatmetama ir tokia situacija, kad ir esant darbuotojams konkrečioje patalpoje tokia situacija ir iš jos kylančios pasekmės, kaip šiuo atveju, galbūt gali kilti, atsakovui nespėjant sureaguoti dėl ieškovės veiksmų ir pan. Kaip minėta deliktinė civilinė atsakomybė gali kilti tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246–6.250 straipsniai).

13052.

131Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų turi dalinį civilinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju laikino apgyvendinimo pas atsakovę metu ieškovė buvo ( - ) amžiaus, t. y. turėjo dalinį civilinį veiksnumą, galimybę savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose bei buvo atsakinga už savo veiksmus. Nepilnametės amžius įvykio metu ( - ) ir iš dalies veiksnaus civilinių teisinių santykių subjekto statusas suponuoja tai, kad, tikėtina, ji galėjo ir turėjo suprasti savo pareigą elgtis taip, kaip reikalauja įstaigos, kurioje buvo apgyvendinta, taisyklės (su kuriomis ji buvo supažindinta), kad Centre yra draudžiama turėti pavojingus sveikatai ir gyvybei daiktus, kad yra draudžiama provokuoti muštynes ir naudoti fizinę jėgą kito atžvilgiu, t. y. ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad už priešingus veiksmus ji yra atsakinga pati.

13253.

133Iš esmės ieškovė, jos atstovas pagal įstatymą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, nurodydami, kad atsakovė neužtikrino, kad ieškovė nesusižalotų. Be to, atstovo vertinimu, ginčytinas pats mergaitės paėmimo iš šeimos, pristatymo į atitinkamą įstaigą faktas, reikalingumas. Atstovo vertinimu mergaitė buvo psichiškai ir fiziškai sužalota. Sužalojimus ieškovė patyrė būdama atsakovės teritorijoje ir atsakovės priežiūroje. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė patyrė skausmą, jai sulaužytas kojos pirštas buvo sugipsuotas visą mėnesį, dėl rankų sužalojimo randas išliko apie metus laiko. Ieškovė patyrė moralinius išgyvenimus, baimę, sutriko jos įprastas gyvenimo ritmas. Ji negalėjo lankyti muzikos, šokių būrelių ir kt.

13454.

135CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

13655.

137Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

13856.

139Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

14057.

141Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė taikoma, tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

14258.

143Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

14459.

145Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

14660.

147Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

14861.

149Minėta, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė, būdama atsakinga už jos žinioje esančių nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, veikė neatsakingai, aplaidžiai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikų priežiūrai, todėl neužtikrino ieškovės saugumo. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės neteisėta veika, neveikimas ar nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys sudarė sąlygas žalai atsirasti; ieškovė neįrodė, kad atsakovės veika / neveikimas ar nepakankamai rūpestingas elgesys yra pakankama ieškovės neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

150Dėl įrodymų vertinimo

15162.

152Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino šias turinčias reikmės bylai aplinkybes: atsakovė neužkirto kelio ieškovės susižalojimui, savo žinioje apgyvendinusi sunkaus elgesio vaikus, nepakankamai skyrė dėmesio jų stebėjimui; ieškovės susižalojimo metu atsakovės darbuotojų žaidimo kambaryje nebuvo, vaikai buvo nesudrausminti ir ieškovė patyrė traumą, nors atsakovė turėjo pareigą vaikus stebėti; atsakovė vykdė savo pareigas aplaidžiai, neužkirto grėsmės ieškovės sveikatos sutrikdymui; teismas neįvertino atsakovės veiksmų pagal profesionalaus ir atidaus asmens standartą; atsakovė aštrius daiktus laikė vaikams prieinamoje vietoje, o toks atsakovės elgesys negali būti pateisinamas; su vidaus taisyklėmis buvo supažindintas ne suaugęs asmuo, o nepilnametis vaikas, kuris buvo streso būsenos; atsakovė kameroms įrengti koridoriuose išleido dideles Europos struktūrinių fondų lėšas, tačiau šių kamerų neįrengė pačioje pavojingiausioje vietoje – vaikų žaidimų kambaryje.

15363.

154Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

15564.

156Vien įrankio, žirklių buvimo faktas, rankų susižalojimo faktas, bei ieškovės kojos piršto susižalojimo faktas šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai kilti, nors ir nurodomos kilusios pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas kreipdamasis su ieškiniu ieškovės interesais nurodė aplinkybes ir dėl ieškovės tėvams sukeltų nepatogumų, padarytos neturtinės žalos. Ieškovės atstovas nurodė, kad vaiko paėmimas ieškovės atstovui pagal įstatymą ir jo sutuoktinei buvo netikėtas, buvo didelis moralinis smūgis. Kad dar didesnį stresą ir baimę dėl vaiko sveikatos ieškovės atstovas pagal įstatymą patyrė sužinojęs, kad dėl vaiko nepriežiūros dukra susipjaustė rankų riešus bei susilaužė kojos pirštą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas prašydamas priteisti konkrečią sumą, reikalavimus reiškė ir kitiems atsakovams, konkretiems policijos komisariatams, prokuratūrai, ir nors ieškovės atstovas reikalavimus patikslino, ir atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, sumažindamas prašomą priteisti sumą, tokią teisę laisvai disponuoti savo teisėmis turi, tačiau to, kokios aplinkybės lėmė konkrečios sumos atsisakymą ir prašomos priteisti sumos dydį, taip konkrečiai ir nenurodė.

15765.

158Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, įvertinus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

159Dėl bylos procesinės baigties

16066.

161Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų, teisės aktų normomis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl įvertinus apleliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamo teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

162Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16367.

164Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė patikslintą prašymą dėl 1089 Eur išlaidų priteisimo, nurodė aplinkybes dėl prašymo pateikimo, duomenis apie patirtų išlaidų sumokėjimą. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, procesinio dokumento turinį, galimai patirtas laiko sąnaudas, spręstina, kad prašymas pagrįstas, todėl patirtos išlaidos priteistinos.

16568.

166Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

167Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

168Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto krizių centrui, j. a. k. 193363032, iš ieškovės V. V., a. k. ( - ), o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, subsidiariai iš jos įstatyminio atstovo (tėvo) S. V., a. k. ( - ) 1089 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

169Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

170Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. I. V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. 9 d. apie 19.00 val. ieškovės... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. 13 d. ieškovės atstovas pagal... 11. 4.... 12. Be to, tiek ieškovės atstovas pagal įstatymą, tiek jo sutuoktinė turi... 13. 5.... 14. Ieškovė nurodė, jog buvimo BĮ Vilniaus miesto krizių centre metu (nuo... 15. 6.... 16. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės netinkamo savo pareigų, numatytų... 17. 7.... 18. Atsakovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus miesto krizių... 19. 8.... 20. Atsakovė nurodė, kad yra biudžetinė įstaiga, pagal įvykio metu... 21. 9.... 22. Nurodė, kad 2016-05-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 23. 10.... 24. Atsakovė pažymėjo, kad mergaitei atvykus gyventi į Centrą, ji buvo... 25. 11.... 26. Atsakovė nurodė, jog iš Centro žurnalo įrašų matyti, kad 2016-05-18... 27. 12.... 28. Atsakovė nurodė, kad 2016-05-19 iš ryto ieškovė skundėsi kojos skausmais,... 29. 13.... 30. Atsakovė akcentavo, jog aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos... 31. 14.... 32. Atsakovė nurodė, kad Centro darbuotojai, ieškovei atvykus į Centrą,... 33. 15.... 34. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė... 35. 16.... 36. Pažymėjo, kad byloje neįrodytas atsakovės, Vilniaus miesto savivaldybės... 37. 17.... 38. Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių... 39. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 40. 18.... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės V.... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad atsakovė BĮ Vilniaus miesto krizių centras teikia... 44. 20.... 45. Teismas pažymėjo, kad atsakovė vidinėmis taisyklėmis yra sureglamentavusi,... 46. 21.... 47. Teismas darė išvadą, kad atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai... 48. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 49. 22.... 50. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) V. V. prašo panaikinti... 51. 22.1.... 52. Viena iš svarbiausių įstatymuose, teisės aktuose (Lietuvos Respublikos... 53. 22.2.... 54. Teismas be jokio teisinio pagrindo suabsoliutino aplinkybę, kad susižalojimas... 55. 22.3.... 56. Bylą nagrinėjantis teismas netinkamai vertino atsakovės veiksmus ir... 57. 22.4.... 58. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė teismų praktiką, suformuotą... 59. 23.... 60. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BĮ Vilniaus miesto krizių... 61. 23.1.... 62. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės galimo... 63. 23.2.... 64. Ieškovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių... 65. 23.3.... 66. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai... 67. 23.4.... 68. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų... 69. 24.... 70. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.... 74. 25.... 75. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 76. 26.... 77. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 78. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 79. 27.... 80. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto... 81. 28.... 82. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. apie 21.30 val. atsakovės darbuotojos... 83. 29.... 84. LITEKO duomenimis, (posėdžio įrašas žodinio teismo posėdžio 2020 m.... 85. 30.... 86. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. 8.30 val. ieškovė... 87. 31.... 88. Priešingai nei buvo nurodžiusi aplinkybes dėl kojos susižalojimo konflikto... 89. 32.... 90. Po patirtų sveikatos sužalojimų ieškovė negalėjo savarankiškai nuvykti... 91. 33.... 92. 2016 m. gegužės 13 d. ieškovei buvo teikta psichologo konsultacija... 93. 34.... 94. Byloje esančiame faktinių aplinkybių fiksavimo protokole užfiksuota, kaip... 95. Dėl ginčo esmės... 96. 35.... 97. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 98. 36.... 99. Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys –... 100. 37.... 101. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės... 102. 38.... 103. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos... 104. 39.... 105. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė yra atsakinga už... 106. 40.... 107. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir... 108. 41.... 109. Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro nuostatų, patvirtintų Vilniaus... 110. 42.... 111. Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų... 112. 43.... 113. Pagal BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybos... 114. 44.... 115. Taigi, minėtų teisės aktų pagrindu atsakovė teikia trumpalaikę socialinę... 116. 45.... 117. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 2016 m.... 118. 46.... 119. Įvertinęs minėtus teisės aktus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 120. 47.... 121. Apeliantės vertinimu, atsakovė neužkirto kelio ieškovės susižalojimui,... 122. 48.... 123. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo vidinėmis taisyklėmis yra... 124. 49.... 125. Pagal Vaikų elgesio ir gyvenimo taisyklių Paramos vaikams ir šeimai... 126. 50.... 127. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apgyvendinant ieškovę... 128. 51.... 129. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovei... 130. 52.... 131. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 132. 53.... 133. Iš esmės ieškovė, jos atstovas pagal įstatymą reikalavimą atlyginti... 134. 54.... 135. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens... 136. 55.... 137. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK... 138. 56.... 139. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 140. 57.... 141. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės... 142. 58.... 143. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje... 144. 59.... 145. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo... 146. 60.... 147. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 148. 61.... 149. Minėta, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė, būdama atsakinga už jos... 150. Dėl įrodymų vertinimo... 151. 62.... 152. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino šias... 153. 63.... 154. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 155. 64.... 156. Vien įrankio, žirklių buvimo faktas, rankų susižalojimo faktas, bei... 157. 65.... 158. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina,... 159. Dėl bylos procesinės baigties... 160. 66.... 161. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 162. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 163. 67.... 164. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 165. 68.... 166. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 167. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti... 168. Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto krizių centrui, j.... 169. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 170. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....