Byla e2-71-516/2020
Dėl paskolos sutarties sąlygos negaliojimo bei jos pakeitimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3914-392/2019 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai dėl paskolos sutarties sąlygos negaliojimo bei jos pakeitimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos 2008 m. liepos 14 d. ieškovo ir atsakovės kooperatinės bendrovės (šiuo metu bankrutavusios) Nacionalinės kredito unijos sudarytos Paskolos sutarties Nr. 70076 sąlygą dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių ir šią sąlygą pakeisti, nustatant 0,05 proc. delspinigių dydį, o taip pat sumažinti mokėtinų delspinigių sumą nuo 108 107,94 Eur iki 10 810,79 Eur.

52.

6Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, nes yra areštuotas visas ieškovo turtas, blokuotos visos sąskaitos ir visos gaunamos lėšos yra paskirstomos kreditoriams, taip pat ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams, todėl prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o neatleidus – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.

73.

8Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti už paduotą ieškinį 1 684 Eur žyminio mokesčio ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti dokumentai nevisiškai pagrindžia jo turtinę padėtį. Teismui nepateiktos nei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie ieškovo vardu atidarytas banko sąskaitas, nenurodyta, ar turi sukauptų santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikti šias aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai, nėra duomenų apie nuosavybės teise valdomą turtą bei valdomas transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomi finansiniai sunkumai yra atsiradę dėl jo paties aktyvių veiksmų, dėl prisiimtų prievolių nevykdymo, o ne dėl objektyvių aplinkybių, kurios lemtų sunkią finansinę padėtį, todėl, teismo vertinimu, atleidus ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatęs pareigą sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teismas atmetė motyvuodamas, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios jam leistų sukaupti reikiamą sumą ir ją sumokėti per tam tikrą laikotarpį, be to, pateikti dokumentai rodo, jog priverstinis išieškojimas iš ieškovo vykdomas dar nuo 2013 metų.

94.

10Ieškovas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į prašyme nurodytus papildomus paaiškinimus. Ieškovas paaiškino, kad sunkią jo finansinę padėtį lėmė tai, jog Lietuvos valstybė nutarė paimti iš ieškovo visuomenės poreikiams sklypą Vilniaus mieste (reikalingą tiesiant Vakarinį aplinkkelį), kurį ieškovas įsigijo beveik už 3,5 mln. Lt (1 mln. Eur), pasinaudodamas SEB banko finansavimu. Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra prasidėjo 2008 metais, bet nesibaigė nustatytais terminais, nes ištiko krizė. Savo ruožtu ieškovas visą šį laikotarpį turėjo mokėti palūkanas bankui, kurios krizės metu išaugo. Palūkanas ieškovas mokėjo iki 2010 metų, įkeisdamas kitą turimą turtą, taip pat ir Nacionalinei kredito unijai, tikėdamasis, kad Lietuvos valstybė laikysis įstatymų ir procedūrą užbaigs. Ieškovui 2010 metais nebegalint mokėti palūkanų, sutartis su banku buvo nutraukta. Su priskaičiuotais delspinigiais ieškovas tapo skolingas bankui beveik 1,5 mln. Eur, nuo 2010 metų buvo areštuotas visas ieškovo turtas. Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pasibaigė tik 2015 metų pabaigoje, tačiau, nesutikdamas su nustatyta atlyginimo suma, ieškovas kreipėsi į teismą, kol Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-241/2018 nutarė, kad valstybė už paimamą turtą turi sumokėti tik 713 000 Eur, t. y. dvigubai mažiau nei tuo metu ieškovas jau buvo skolingas bankui. Ieškovo įsitikinimu, minėtoje nutartyje išdėstytas visas vykęs procesas leidžia teigti, kad 10 metų vykusios sklypo paėmimo procedūros, kurių rezultate ieškovui buvo sumokėta 2 kartus mažiau nei jis pats turi mokėti už šį sklypą, kai šio proceso metu ieškovas įkeitė kitą savo turtą, buvo areštuotos jo sąskaitos ir net išlaikymą vaikams jam tenka teikti per antstolius, yra pakankamai objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovo valios, kurios lėmė ieškovo sunkią finansinę padėtį.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

125.

13Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė ieškovo M. P. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

146.

15Teismas nurodė, kad pakartotinis prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmestinas, nes, kaip yra teisingai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, ieškovo finansiniai sunkumai yra atsiradę dėl jo paties aktyvių veiksmų, noro pasipelnyti ir dėl prisiimtų prievolių nevykdymo, o ne dėl objektyvių aplinkybių, kurios lemtų sunkią finansinę padėtį, todėl valstybė neturi prisiimti jo keliamų bylų nagrinėjimo kaštų. Teismas pastebėjo, kad šias aplinkybės patvirtina ir ieškovo pateikta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Kadangi ieškovas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė, teismas konstatavo, kad ieškinys laikytinas nepaduotu.

16III. Atskirojo skundo argumentai

177.

18Ieškovas M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priimti ieškinį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

197.1.

20Teismas priėmė tik subjektyvia nuomone pagrįstą nutartį, iš esmės neanalizuodamas ieškovo finansinės būklės. Nėra suprantama, kaip buvo galima spręsti apie ieškovo norą pasipelnyti ir iš ko pasipelnyti. Apelianto visos pajamos yra nuskaitomos antstolių, todėl surinkti 1 684 Eur jam finansiškai neįmanoma. Tačiau tokia situacija neturėtų užkirsti kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant savo teises nuo nesąžiningo kreditoriaus, o tai patvirtina, kad ieškovas, kiek įstengdamas, siekia apginti savo teises ir nedidinti susidariusių įsipareigojimų. Kasacinis teismas pasisako, kad kiekvienam asmeniui, kurio teisės pažeistos, privalo būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą, o pastarojo sunki finansinė padėtis negali būti laikoma priežastimi šią konstitucinę teisę riboti, o būtent tai būtų padaryta, teismui neatleidus ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

217.2.

22Teismui pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pakankamai aiškiai yra išdėstytas visas ieškovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir tai, manytina, leidžia apeliantui teigti, kad 10 metų vykęs procesas, kurio metu buvo sumokėta 2 kartus mažesnė suma, nei pats ieškovas turi mokėti už paimamą sklypą, kurio (proceso) metu ieškovas dar įkeitė kitą savo turtą, buvo areštuotos visos ieškovo sąskaitos, kad net vaikams išlaikymą jis dabar teikia per antstolius, yra pakankamai objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo apelianto valios, kurios nulėmė jo sunkią finansinę padėtį. Dėl nurodyto sprendimo ieškovo sutuoktinei keliama bankroto byla Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-837-861/2019, visos apelianto banko sąskaitos yra areštuotos, o visos gaunamos pajamos yra pervedamos iš antstolių nepilnamečiui ieškovo vaikui. Apeliantas nesugebėjo sumokėti nurodyto dydžio mokesčio, nes neturi tam lėšų, o kredito įstaigos atsisako skolinti ieškovui pinigus.

23Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

258.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

279.

28Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo M. P. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

2910.

30Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų jo sunkiai finansinei padėčiai patvirtinti, įpareigojo ieškovą per 14 dienų terminą sumokėti 1 684 Eur žyminį mokestį už paduotą ieškinį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

3111.

32Ieškovas per nustatytą terminą žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo šio mokesčio mokėjimo, atsižvelgus į ieškovo papildomai nurodomus paaiškinimus dėl sunkios jo padėties susidarymo priežasčių.

3312.

34Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo nurodytų papildomų paaiškinimų pakankamais atleisti M. P. nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

3513.

36Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; kt.).

3714.

38Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą lėmė būtinybę proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis).

3915.

40Tačiau CPK imperatyviai įtvirtintos tiek atidėjimo, tiek ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygos. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017).

4116.

42Akcentuotina, kad pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai), kuris privalo ne tik deklaratyviai pareikšti apie negalėjimą sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, bet ir pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį prašymo atleisti nuo mokesčio mokėjimo pateikimo metu.

4317.

44Kaip matyti iš bylos medžiagos kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas M. P., prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pateikė tik informaciją apie jo atžvilgiu antstolių vykdomas vykdomąsias bylas (bylų skaičių, kreditorių vardai (pavadinimai), išieškomos sumos), bei vienos sąskaitos, esančios SEB banke, išrašą, parengtą už vienos dienos laikotarpį. Nei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie ieškovo vardu atidarytas sąskaitas kituose bankuose ar kredito įstaigose, taip pat informacija apie ieškovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą bei turimas transporto priemones ar kitą registruotiną turtą, kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, teismui pateikta nebuvo.

4518.

46Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas dar 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog M. P. pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamais jo turtinės padėties sunkumui visapusiškai įvertinti, taigi, ir jo prašymui tenkinti, kartu su 2019 m. rugsėjo 16 d. pakartotiniu prašymu ieškovas jokių papildomų jo turtinę padėtį šiuo metu apibūdinančių duomenų nepateikė, išdėstydamas tik, jo nuomone, sunkią finansinę padėtį sukėlusias aplinkybes ir pridedamas prie prašymo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ieškovui priklausiusį sklypą dydžio klausimas, tačiau kurioje nėra jokių duomenų, leidžiančių patikimai teigti, kad ieškinio pareiškimo 2019 metais metu M. P. turtinė padėtis buvo tokia sunki, jog jis turėjo būti atleistas nuo 1 684 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.

4719.

48Kaip jau minėta, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą tenka būtent tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Nors skundžiamoje 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas labiau akcentavo antrąjį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytą argumentą dėl pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo nebuvimo, konstatuotina, kad ieškovui, per Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytą terminą ne tik neįvykdžius įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, bet ir nepateikus minėtoje nutartyje minimų papildomų dokumentų, sudarančių galimybę teismui įvertinti ieškovo deklaruojamos itin sunkios finansinės būklės realumą, skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisinis rezultatas – laikyti ieškinį nepaduotu, yra teisėtas ir teisingas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuri paliktina nepakeista.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia... 5. 2.... 6. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad neturi galimybės sumokėti... 7. 3.... 8. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovas buvo... 9. 4.... 10. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 5.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė ieškovo M.... 14. 6.... 15. Teismas nurodė, kad pakartotinis prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. 7.... 18. Ieškovas M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. 7.1.... 20. Teismas priėmė tik subjektyvia nuomone pagrįstą nutartį, iš esmės... 21. 7.2.... 22. Teismui pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pakankamai aiškiai... 23. Teismas... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. 8.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. 9.... 28. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. 10.... 30. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2019 m.... 31. 11.... 32. Ieškovas per nustatytą terminą žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau... 33. 12.... 34. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo... 35. 13.... 36. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra... 37. 14.... 38. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė... 39. 15.... 40. Tačiau CPK imperatyviai įtvirtintos tiek atidėjimo, tiek ir atleidimo nuo... 41. 16.... 42. Akcentuotina, kad pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam... 43. 17.... 44. Kaip matyti iš bylos medžiagos kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas M.... 45. 18.... 46. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas dar 2019 m. rugpjūčio 30 d.... 47. 19.... 48. Kaip jau minėta, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 50. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą....