Byla 1A-325-1020/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Aurimui Keidūnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. K. paskirta bausmė subendrinta taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių ir 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (į subendrintą bausmę įskaitytas jau atliktų bausmių laikas ir minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai).

4Iš D. K. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. J. naudai priteista 200 EUR nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

5Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8D. K. nuteistas už tai, kad pavogė svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 21.00 val. ( - ), Vilniuje, 16.00 val., atstumdamas daugiabučio namo laiptinės kodines duris, įsibrovęs į magnetine durų spyna bei vaizdo kameromis saugomą teritoriją, gyvenamojo daugiabučio namo patalpą – laiptinę, iš jos trečio plius aukšto, atidalinęs dviračio prirakinimo grandinę, pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą, 200 EUR vertės dviratį „Hard Rocx“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. J. 200 EUR turtinę žalą. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

92.

10Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išnagrinėti jo skundą, įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti sąžiningą bei teisingą sprendimą. Pasak apelianto, byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo siekiama pabloginti jo teisinę padėtį. Pateikus pirminį pranešimą apie įtarimą, jis visiškai pripažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą, tačiau po 5 mėnesių jam buvo pareikštas įtarimas padarius sunkesnį nusikaltimą, t. y. numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Būtent todėl vėliau jis nurodė, kad parodymus duos tik teisme ir pasinaudojo teise neduoti parodymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad jis nesutinka su pareikštais įtarimais, o tokiu būdu buvo klaidinamas teismas bei sąmoningai bloginama jo teisinė padėtis. Apeliantui nesuprantama, kodėl tyrimas negalėjo būti atliktas supaprastinto proceso tvarka. Tokiu būdu prokuroras apribojo jo teisę į BK 641 straipsnio nuostatų taikymą skiriant bausmę. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog prisipažįsta dėl pareikšto kaltinimo, davė parodymus bei pabrėžė, jog gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo – visgi tai skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Į teismo klausimą, ar prisipažįsta įsibrovęs į patalpą, atsakė, jog to nežino. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, užduodamas tokį klausimą ir vertindamas jo atsakymą kaip dalinį prisipažinimą, nepagrįstai pablogino jo teisinę padėtį. Apelianto manymu, į tokį klausimą galėjo atsakyti tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo ir tik ištyrus visas bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai netaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Apelianto nuomone, jei kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka su inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, tai nėra pagrindas konstatuoti asmens neprisipažinimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagrobiant dviratį jis negadino jo užrakto. Teismas nesiaiškino kada paskutinį kartą nukentėjusysis naudojosi dviračiu, kada ant dviračio paskutinį kartą užseginėjo užraktą; neaišku, kodėl nebuvo tiriama versija, kad šis užraktas galėjo būti sugedęs ar susidėvėjęs, nes pats nukentėjusysis neteikė civilinio ieškinio dalyje dėl dviračio užrakto. Pasak apelianto, užraktas galėjo būti su defektais, nes jį patampius užraktas – grandinė nukrito. To jis neneigė viso proceso metu. Teismas rėmėsi prielaidomis ir nepagrįstai nurodė, kad tokia jo versija yra negyvenimiška ir nepagrįsta.

113.

12Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas savo ginamojo apeliacinį skundą prašė tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

13II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

154.

16Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pagrindo taikyti BPK nuostatų, numatančių supaprastintą proceso formą, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 641 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai, faktinės bylos aplinkybės nustatytos ir įvertintos teisingai, o paskirta bausmė nėra per griežta ir neteisinga.

175.

18Nors apelianto įsitikinimu, visuma ikiteisminio tyrimo ir teisme atliktų procesinių veiksmų rodo, jog baudžiamasis procesas buvo orientuotas į jo teisinės padėties pasunkinimą, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių prokuroro ar pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie leistų sutikti su tokia apelianto pozicija. Apygardos teismo vertinimu, būtent paties D. K. gynybinė pozicija lėmė bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisinę formą ir neleido konstatuoti jo nuoširdaus prisipažinimo.

196.

20Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu kitęs įtarimo D. K. turinys jokiu būdu nereiškia tyrimo pareigūnų dėsningo siekio sunkinti įtariamo asmens padėtį – tyrimo metu yra renkami ir gaunami nauji duomenys, gali kisti jų teisinis vertinimas, o tai sudaro pagrindą tikslinti ir keisti įtarimą. Visgi šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad teisiamojo posėdžio metu, apklaustas apie galimai jo padarytą veiką D. K., nors ir teigė prisipažįstantis, iš tiesų davė parodymus, kurie savo turiniu ne visiškai atitiko faktines jam inkriminuojamo kaltinimo aplinkybes ir kurie visiškai pagrįstai kėlė abejones tiek prokurorui, tiek teismui – jis pabrėžė tai, kad laiptinės durys buvo atidarytos, todėl jis nesibrovė per magnetine spyna užrakinamas duris, pasakodamas apie dviračio užraktą iš esmės, kaip ir apeliaciniame skunde, neigė jo sugadinimą ir teigė, jog ją tik šiek tiek patampius, ji pati nukrito.

217.

22Apeliantas tvirtina, kad tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo galėjo atsakyti į klausimą apie įsibrovimą ir patekimo į laiptinę teisėtumą, t. y. ar jo patekimas gali būti laikomas įsibrovimu. Visgi iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuos aspektus puikiai suvokė. Tokią teismo poziciją pagrindžia aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (t. y. tuo metu ši nagrinėjama baudžiamoji byla net nebuvo pasiekusi teismo) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-988/2018 D. K. buvo nuteistas už analogišką veiką, padarytą tokioje pačioje vietoje. Pažymėtina, jog 2018 m. balandžio 10 d. D. K. tame pačiame name, atstumdamas laiptinės kodines duris iš šios laiptinės pagrobė kitą dviratį (b. l. 68-70). Tačiau visiškai skirtingai nei šioje byloje D. K. teismui paaiškino, jog daugiabučio laiptinės durys buvo nerakinamos, tačiau jis suprato, jog pašaliniams asmenims ten eiti negalima (b. l. 68). Visos šios aplinkybės rodo, kad D. K. jau daug anksčiau nei iki šios veikos padarymo, suprato, kad patekimas į aptariamo daugiabučio namo laiptinę yra neteisėtas, todėl teigti, kad jis nežinojo, jog tokie veiksmai laikytini įsibrovimu yra visiškai nepagrįsta. Be to, D. K. duodant parodymus teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 17 d., šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. jau buvo įsiteisėjęs, todėl akivaizdu, jog šie niuansai nuteistajam buvo puikiai žinomi.

238.

24Tokių duomenų kontekste akivaizdu, kad būtent tokie D. K. parodymai ir pozicija kvestionuojant įsibrovimo į patalpą požymius, taip pat ir kiti jo parodymai apie dviračio užrakto nukritimą užvaldant dviratį lėmė būtinybę detaliau aiškintis šias aplinkybes, apklausti kitus asmenis tiek apie durų, tiek apie dviračio užraktus, ką teismas ir darė. Taigi būtent paties D. K. pozicija ir lėmė, kad įrodymai BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka negalėjo būti tiriami sutrumpinto tyrimo būdu, kas neleido taikyti ir BK 641 straipsnio nuostatų dėl bausmės sumažinimo trečdaliu.

259.

26Apygardos teismas, turėdamas omenyje tai, kas minėta, net ir įvertindamas D. K. dalinį prisipažinimą šioje byloje, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

2710.

28Teisėjų kolegija tokios praktikos kontekste pažymi, jog šiuo atveju vienas esminių ir aptariamą nusikaltimą nuo kitų panašių nusikalstamų veikų skiriančių požymių yra būtent turto pagrobimas ne bet kokiu būdu, bet – įsibraunant į patalpą. Taigi laikytina, jog D. K. nepagrįstai kvestionavo jam inkriminuojamą tokį veikos požymį, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie jo ankstesnius teistumus, jo esmę puikiai suvokė. Kita vertus, D. K. akcentuojama aplinkybė apie tai, jog jis nėra teisininkas ir jam šie aspektai gali būti nesuprantami, turint omenyje ir kitą jo teistumą už analogišką veiką iš toje pačioje vietoje, rodo ir tai, jog pastarasis kritiškai savo elgesio nevertina ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Tą jis darė ir pasakodamas apie dviračio užraktą, teigdamas, jog pastarasis tik šiek tiek jį patampius nukrito. Apie tai teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog rado dviračio užraktą sugadintą, kad jis buvo ganėtinai storas, jog dviratis buvo prirakintas. Teismui, turint omenyje ir kaltinamojo poziciją, nėra jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo paaiškinimais, nes iš jų akivaizdu, jog apeliantas įveikė ne sugadintą, o veikusį užraktą, kuris ir buvo naudojamas saugant dviratį nuo jo pagrobimo. Apeliantas siekdamas pagrobti dviratį puikiai suprato kam skirtas užraktas, taigi visiškai nesvarbu, kiek stipriai jį tempė ar kitaip veikė, nustatyta, kad sugebėjo pašalinti visas buvusias kliūtis siekiant pagrobti dviratį. Visų šių aplinkybių kontekste teismas, nepaisant apelianto deklaruojamo gailesčio, jo neįžvelgia ir sutinka su teismo išvadomis, jog byloje apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

2911.

30Apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams parenkant bausmę, nemato jokio pagrindo švelninti bausmę 15 kartų teistam asmeniui, kuris nepaisant jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių, savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujus nusikaltimus. Jam už padarytą nusikaltimą paskirta švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, taigi ši bausmė, kaip ir subendrinta bausmė, yra pakankamai švelni ir ne per griežta.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. K. paskirta bausmė... 4. Iš D. K. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. J. naudai priteista 200 EUR... 5. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. D. K. nuteistas už tai, kad pavogė svetimą turtą, o būtent, jis,... 9. 2.... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išnagrinėti jo skundą, įvertinti... 11. 3.... 12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo... 13. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 14. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.... 15. 4.... 16. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės... 17. 5.... 18. Nors apelianto įsitikinimu, visuma ikiteisminio tyrimo ir teisme atliktų... 19. 6.... 20. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu kitęs įtarimo D. K.... 21. 7.... 22. Apeliantas tvirtina, kad tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo galėjo... 23. 8.... 24. Tokių duomenų kontekste akivaizdu, kad būtent tokie D. K. parodymai ir... 25. 9.... 26. Apygardos teismas, turėdamas omenyje tai, kas minėta, net ir įvertindamas D.... 27. 10.... 28. Teisėjų kolegija tokios praktikos kontekste pažymi, jog šiuo atveju vienas... 29. 11.... 30. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl nuteistajam paskirtos... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 32. nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti....