Byla 2-602-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ akcininkų susirinkimo įgalioto asmens G. G. ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ALBA Ferrous Trading GmbH, uždaroji akcinė bendrovė „ALWARK“, Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrįstumo klausimas.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė atsakovės veikla – metalo atliekų ir laužo didmeninė prekyba. Įmonė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė ekonominis nuosmukis visose šakose, o ypač metalo laužo rinkoje, įmonė buvo priversta realizuoti metalo laužą du kartus mažesne kaina, įmonei negalint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir bankais, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, o tai žymiai apribojo įmonės veiklą, sumažėjus įmonės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiūlai, sumažėjo teikiamų paslaugų kaina, padidėjo mokesčiai. Nepaisant visų šių finansinių sunkumų, įmonė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti skolas ir toliau sėkmingai dirbti bei atstatyti įmonės mokumą. Laikini finansiniai sunkumai, su kuriais šiuo metu susiduria atsakovė, gali būti pašalinti restruktūrizuojant įmonę, padedant jai plėtoti ir vystyti veiklą, atsisakant nepelningos veiklos, gaunant nuolaidas iš kreditorių ir kitais ĮRĮ numatytais būdais. Ieškovo teigimu, įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „ALWARK“ 847 Eur ir trečiajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH 2 170 Eur teisinės pagalbos išlaidų; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui G. G. skyrė 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusė šios baudos, t. y. 2 896 Eur, skiriant trečiajam asmeniui D. B. A/S, veikiančiam per D. B. A/S Lietuvos filialą.

8Teismas nustatė, kad įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas jau trečią kartą. Paskesnėje nagrinėtoje byloje Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. kovo 12 d. nutartimi palikus Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nepakeistą, buvo išsamiai ištirti su įmonės turtine padėtimi ir galimybe restruktūrizuotis susiję duomenys. Trečias pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateiktas nepraėjus mėnesiui po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

9Vertindamas 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinius dokumentus, teismas nustatė, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sumažėjo, trumpalaikio turto vertė padidėjo, bendrovės įsipareigojimai sumažėjo. Teismui kilo abejonių dėl pateiktų duomenų realumo, kadangi analizuojant ryškų trumpalaikio turto vertės padidėjimą pagal ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, matyti, kad didžiąją dalį bendrovės trumpalaikio turto 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 130 957 Eur, atsargos ir perparduoti skirtos prekės – 56 112 Eur. Restruktūrizavimo metmenyse nurodytas atsakovės debitorinių skolų sąrašas už 314 759,81 Eur sumą, tačiau nepateikta įrodymų, kaip atsakovė galėtų gauti apskaitoje fiksuotas gautinas sumas, todėl neįrodytas debitorinių sumų gavimo (išieškojimo) pagrįstumas bei realumas. Lygindamas šiuos duomenis su praėjusių metų duomenimis, teismas nustatė, jog per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo beveik dvigubai, tačiau nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykio tai neįtakojo. Nepateikta įrodymų, jog atsakovė realiai įgijo 56 112 Eur vertės atsargų ir perparduoti skirtų prekių.

10Teismas atsižvelgė į apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes dėl bendrovei priklausančio žemės sklypo vertės pasikeitimo – 2013 metais šio sklypo vertė sudarė 268 806 Lt, 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 1 231 000 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 434 430 Eur, t. y. 1 500 000 Lt, kuris nesant objektyvių turto vertės padidėjimą pagrindžiančių duomenų, kelia pagrįstų abejonių.

11Įvertinęs atsakovės 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą finansinio turto vertę bei atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad balanse fiksuota turto vertė neatspindi realios turto vertės.

12Teismas pažymėjo, kad atsakovės veiklos vykdymas bei pajamų gavimas grindžiamas metalo pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau iš sutarčių nėra aiškios jų kainos, nėra pateikti realų sutarčių vykdymą patvirtinantys įrodymai. Įvertinęs liudytojų parodymus teismas padarė išvadą, kad jie nepatvirtina ieškovo optimistinių teiginių apie esamas realias galimybes atsakovei restruktūrizuotis.

13Ieškovo argumentus dėl D. B. A/S 717 560,11 Eur kreditorinio reikalavimo panaikinimo teismas pripažino nepagrįstais, nurodęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinys bankui atmestas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015 metais mažėjo bendrovės darbuotojų skaičius, o įsiskolinimas socialinio draudimo biudžetui augo. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai realiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas.

14Įvertinęs atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, teismas sprendė, kad juose nėra pateiktas preliminarus realus įmonės veiklos (verslo) planas. Metmenyse nurodyta, jog iš esmės pagrindinė prielaida restruktūrizavimo procesui – kreditorinių įsipareigojimų restruktūrizavimas. Metmenyse deklaratyviai teigiama, jog per artimiausius ketverius metus pardavimų apimtis numatoma padidinti 25 procentais, tačiau teismui kilo abejonių dėl šio tikslo realumo, nes įmonės didžioji dalis darbuotojų atleista. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyti tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl įmonės finansinės padėties pagerėjimo, pardavimų augimo, tačiau nėra pateikta paaiškinimų, kokiais veiksmais šie tikslai bus pasiekti. Be to, atsakovo restruktūrizavimui nepritaria didžiausi įmonės kreditoriai, o tai sudaro pagrindą abejoti restruktūrizavimo proceso sėkme. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

15Teismas tenkino trečiųjų asmenų prašymą dėl baudos ieškovui G. G. už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo. Pareiškėjui nepateikiant iš esmės naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad situacija iš esmės pasikeitė, teismas jo veiksmus vertino kaip siekį vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, todėl paskyrė 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skirdamas trečiajam asmeniui D. B. A/S, veikiančiam per D. B. A/S Lietuvos filialą.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

17Atsakovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kadangi teismas pasisakė dėl UAB „Tiksla“ parengtų duomenų, tačiau nagrinėjant bylą dėl jų klausimų nekėlė, prašo prijungti prie bylos UAB „Tiksla“ rašytinius paaiškinimus su priedais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Atsakovė 2013 m. patyrė 806 790 Eur nuostolių, o 2014 m. pradėjo veikti pelningai – gavo 241 159 Eur pelną, kreditoriniai reikalavimai buvo sumažinti, 2015 m. iki balandžio mėnesio fiksavo pelningą veiklą. Toks įmonės veiklos pokytis patvirtina faktą, jog įmonė gali ir siekia pelningai veikti bei pagal metmenyse pateiktą preliminarų verslo planą gali restruktūrizuotis.

192. Teismo išvada, kad preliminarus verslo planas turi būti baigtinis su įgyvendinimo įrodymais, yra nepagrįsta ir neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas nepagrindė išvados dėl verslo plano neatitikimo preliminaraus plano požymių, tik formaliai konstatavo, kad atsakovės metmenyse pateiktas preliminarus verslo planas neatitinka reikalavimų.

203. Bendrovės vykdomą veiklą, jos perspektyvą teismas vertino formaliai, o restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemonės bendrovės mokumui atkurti įvertino nevisapusiškai, netyrė ir nepasisakė dėl iš esmės pagrindinių metmenyse nurodytų bendrovės mokumo atkūrimo priemonių, nevertino visų metmenų sudėtinių dalių, neišanalizavo bendrovės veiklos prognozių.

214. Nepagrįsta teismo išvada dėl abejonių BUAB „Jaumina“ turto verte. Tas pats teismas išnagrinėjo kitą bylą pagal D. B. A/S Lietuvos filialo reikalavimą (civ./b. Nr.2-1152-459/2015), kurioje bankas neginčijo šio turto vertės, t. y. kad ji yra 2,75 mln. Eur (9,5mln.Lt). Taip pat turto vertę patvirtina ir civilinėje byloje Nr.2-1152-459/2015 esantis hipotekos lakštas.

225. Teismas aptarė įmonės 2013-2014 m. finansinę atskaitomybę, tačiau nenagrinėjo 2015 m. finansinių duomenų. Teismas netyrė aplinkybių, kad įmonės balansinis pelnas yra 4 715 631 Eur, o įsiskolinimai siekia vos 1 767 74 Eur, tik formaliai konstatavo, kad kyla abejonių dėl tokių duomenų realumo ir todėl egzistuoja ĮRĮ 7straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas. Ši teismo išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams, nes priešingai nei konstatavo teismas, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Netinkamas įrodymų tyrimas ir vertinimas lėmė nepagrįstą išvadą apie ĮRĮ 7straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą.

236. Teismas nesiaiškino priežasčių, lėmusių bendrovės turto vertės padidėjimą. Nepakanka tik formaliai nurodyti, kad vertinimo ataskaitos ištrauka yra nepatikimas įrodymas. Turėdamas tik turto vertinimo ataskaitų santraukas, teismas neturėjo galimybės visapusiškai spręsti dėl šių dokumentų įrodomosios vertės ir pripažinti, kad šios santraukos yra nepatikimas įrodymas, nepareikalavo, kad byloje dalyvaujantys asmenys, kurie prieštarauja turto vertei, pateiktų priešingus įrodymus, savo iniciatyva neskyrė turto vertinimo ekspertizės, nors byloje egzistuojantis viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyviu ir, esant būtinybei, rinkti įrodymus savo iniciatyva ar įpareigoti šalis teikti papildomus įrodymus.

247. Nemokumo faktui patvirtinti, teismas privalėjo nuodugniau įsigilinti į įmonės veiklą, jos rezultatus, jų kitimą. Įvertinus bendrovės pateiktus įrodymus apie įmonės turtinę (finansinę) padėtį, spręstina, jog yra pagrindas daryti priešingą išvadą dėl įmonės nemokumo bei galimybės restruktūrizuotis, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

25Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo atmesti apelianto prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo; atmesti atsakovo atskirąjį skundą, o teismo nutartį palikti nepakeistą; skirti atsakovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos priteisiant ALBA FerrousTrading GmbH; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261. Teigdama, jog teismas neįvertino aktualiausių 2015 m. finansinių duomenų, kurie atskleidžia optimistines bendrovės veiklos perspektyvas, atsakovė nepateikia oficialaus balanso, apimančio 2015 m. veiklos rodiklius. Duomenys, susiję su 2015 m. veikla buvo pateikti apklausus liudytojas, tvarkančias apskaitą, taip pat 2015 m. rugsėjo 29 d. rašytiniu pranešimu. Atsakovės pateikti 2015 m. veiklos rodikliai iš esmės nesiskiria nuo praėjusių metų rodiklių: 2015 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais bendrovės veikla buvo nuostolinga. Be to, kyla abejonių dėl atsakovės veiklos vykdymo realumo. 2015 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais atsakovė prarado 31 iš 38 darbuotojų (t. y. 82 procentus visos savo darbo jėgos); bendrovės įsiskolinimas VSDF išaugo beveik dvigubai (nuo 22 663,62 Eur balandžio 14 d. iki 43 438,81 Eur rugsėjo 14 d.). Bendrovė nebegali funkcionuoti ir nebefunkcionuoja kaip pilnavertis verslo vienetas.

272. Beveik visą atsakovės balanse fiksuojamą kapitalą sudaro nematerialus turtas – 2 900 000 Eur reikalavimo teisė BUAB „Jaumina“ bankroto procese. Vienintelis BUAB „Jaumina“ turtas – nebaigti statyti pastatai ant valstybės išnuomoto žemės sklypo, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje. Šio nekilnojamojo turto vertė nėra aiški. Turtas įkeistas hipoteka Danske bankui 711 615,63 Eur apimtyje. Turtas jau kelis kartus nesėkmingai bandytas parduoti iš varžytynių, tačiau pirkėjas neatsirado. Paskutinių varžytynių metu turtas buvo pardavinėjamas už 3 167 000 Eur, o tai reiškia, kad iš parduoto turto kainos atėmus banko reikalavimą, atsakovė neatgaus visos savo reikalavimo sumos.

283. Nagrinėjamoje byloje pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės yra analogiški tiems, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas vertino civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015 ir konstatavo, jog restruktūrizavimo plano metmenys paviršutiniški ir deklaratyvūs, grindžiami abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais, todėl neatitinka preliminaraus įmonės verslo plano sampratos, įtvirtintos ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

294. Trys didžiausi atsakovės kreditoriai nepritaria atsakovės restruktūrizavimui. Restruktūrizavimo esmė diktuoja kreditorių pagalbos būtinybę, o kreditorių atsisakymas tokią pagalbą suteikti priverstų bendrovę nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Atsakovės kreditoriai nesutinka atsisakyti delspinigių ir palūkanų, nesutinka išdėstyti mokėjimų, kreditoriai jau dvejus metus bando iškelti bankroto bylą nesąžiningam skolininkui, kol šis nepertraukiamai teikia prašymus restruktūrizuoti nemokią bendrovę ir, laimėdamas laiko, ieško būdų kaip sumažinti bendrovės turtą.

305. Rašytinius paaiškinimus atsakovė teikia per vėlai, todėl turi būti taikomas draudimas, užtikrinantis sąžiningą rungimosi principo įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 314 str.). Be to, paaiškinimuose nurodomi duomenys atkartoja byloje esančius duomenis, fiksuotus apklausiant liudytojas bei pateiktus 2015 m. rugsėjo 29 d. pranešimu.

31Trečiasis asmuo D. B. A/S, veikiantis per D. B. A/S Lietuvos filialą, prašo palikti teismo nutartį nepakeistą; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateikto realaus verslo plano ar vizijos, kaip atsakovė planuoja restruktūrizuoti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pateikti restruktūrizavimo plano metmenys savo turiniu iš esmės yra tapatūs civilinėse bylose B2-719-163/2014 ir B2-1612-460/2015 teiktiems verslo planų metmenims, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, kad metmenys yra paviršutiniški ir deklaratyvūs, grindžiami abstrakčiais, formaliais teiginiais, nėra pateiktas realus veiksmų planas dėl įmonės veiklos atkūrimo, pelno gavimo, atsiskaitymo su kreditoriais ir pan.

332. Nors atsakovas teigia, kad veiklos nenutraukė, tačiau byloje apklaustos liudytojos buhalterės B. J. paaiškinimais buvo konstatuota, jog atsakovė nuo 2015 m. gegužės mėnesio pardavimų nevykdė. Atsakovė teigia, kad įmonė dirba pelningai, sumokėjo VSD įmokas 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad nuo 2015 m. birželio 16 d. atsakovė VSD įmokų nemokėjo, įsiskolinimas VSDF biudžetui auga.

343. Atsakovė teigia turinti didelės vertės turtą, tačiau nepateikė realią turto vertę patvirtinančių įrodymų ir įrodymų, patvirtinančių galimybę atgauti skolą iš bankrutuojančio skolininko.

354. Atsakovė nuo 2012 m. spalio 15 d. yra pradelsusi mokėjimus bankui ir iki 2015 m. gruodžio 24 d. nesumažino savo įsiskolinimo, todėl atsakovės ir jos buhalterės teiginiai apie atsiskaitymą su banku neatitinka tikrovės, klaidina teismą.

365. Atsakovės kreditoriai restruktūrizavimo bylos iškėlimui nepritaria, todėl nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovės restruktūrizavimo proceso.

37Trečiasis asmuo UAB „Alwark“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėtas išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

381. Teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas įvertino visas svarbias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra susidūrusi su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, jos reali turto vertė yra ženkliai mažesnė nei klaidingai nurodo atsakovė bei ieškovas, o pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Atsakovė yra nemoki įmonė, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą, nes restruktūrizavimo procesas neatstatys įmonės mokumo, o tik padidins įmonės kreditorinius įsipareigojimus, pablogins įmonės ir taip sudėtingą finansinę padėtį, sumažins turto apimtis, būklę bei vertę, todėl neliks realios galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.

392. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonės finansinė padėtis pasikeitė, jog yra reali galimybė atkurti įmonės mokumą, įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus. Ieškovas pateikė teismui nepilnus, sutrumpintus, nedetalius duomenis apie įmonės finansinę padėtį, tokiu būdu vengdamas teismui atskleisti tikrąją įmonės finansinę padėtį, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

403. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė rungimosi principą, kuris reikalauja paneigti priešingos šalies pateiktus įrodymus. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Būtent ieškovui ir bendrovei teko procesinė pareiga pagrįsti pareikštą prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikti patikimus ir objektyvius įrodymus dėl įmonės tikros turto vertės, įmonės įsipareigojimų, gebėjimo atkurti įmonės mokumą restruktūrizavimo eigoje.

414. Teismas padarė teisingas išvadas dėl įmonės nemokumo bei galimybės restruktūrizuotis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nei ieškovas, nei bendrovė objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė ženklaus įmonės turimo nekilnojamojo turto balansinės vertės padidėjimo, nepagrindė ženklaus trumpalaikio turto padidėjimo, nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, jog realiai atsakovė tokį trumpalaikį turtą įgijo, už jį realiai sumokėjo, kad šis turtas atsakovei realiai buvo perduotas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl nurodomų gautinų sumų realumo, kokiu pagrindu atsakovė turėtų ir galėtų gauti apskaitoje fiksuotas gautinas sumas, t. y. neįrodė debitorinių sumų gavimo (išsiieškojimo) pagrįstumo ir realumo.

425. Atsakovės balanse nurodoma finansinio turto vertė neatitinka tikrovės, o atsakovės galimybė atgauti investuotas lėšas iš BUAB „Jaumina“ yra menka, ką nustatė ankstesnes restruktūrizavimo bylas nagrinėję teismai. Į atsakovės balansą įtraukiant jame nurodyto dydžio finansinį turtą yra be pagrindo didinama atsakovės turto vertė ir taip iškreipiama reali įmonės finansinė padėtis, realus santykis tarp turimo turto ir esamų įsipareigojimų.

436. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tikėtinumą už BUAB „Jaumina“ turto pardavimą gauti 2 316 960 Eur, nepagrįsti objektyviais įrodymais. UAB „Kertė“ 2012 metais atlikto turto vertinimo ataskaitoje turto, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje, vertė sudarė 1 465 477 Eur. Apeliantės teiginiai, kad šio turto vertė yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1152-459/2015, nepagrįsti, nes šios bylos dalykas nebuvo susijęs su nurodyto turto vertės nustatymu.

447. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji nėra nutraukusi veiklos, turi visas galimybes didinti personalą, apyvartas. Iš faktiškai dirbusių 40 darbuotojų įmonėje likę vos 7 darbuotojai; kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio įmonė nebevykdo veiklos, teisme patvirtino ir kaip liudytojos apklaustos UAB „Tiksla“ darbuotojos.

458. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai įvertino restruktūrizavimo metmenyse pateiktą preliminarų verslo planą, jame numatytas priemones bendrovės mokumui atkurti. Apeliantas nenurodė realių priemonių bendrovės mokumui atkurti, nepateikė verslo plano galimą įvykdymą patvirtinančių duomenų, todėl pagrįstos teismo išvados, jog restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyti tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl įmonės finansinės padėties pagerėjimo, pardavimų augimo.

46IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

47Dėl prašymo priimti naujus įrodymus

48Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Tiksla“ rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti. Nors CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašomuose priimti dokumentuose yra pateikti naujesni duomenys apie atsakovės debitorines skolas, kreditorių sąrašas bei įmokų mokėjimai Sodrai, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtinybę išsamiai įvertinti atsakovės finansinę padėtį, šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

49Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

50Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertino tai, kad šis klausimas teisme nagrinėjamas jau trečią kartą, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas nepraėjus mėnesiui nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis atsisakyti kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1612-460/2014, priėmimo.

51ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė du atsisakymo kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindus, įtvirtintus ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose –konstatavo, kad parengti atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, kad atsakovės balanse nurodyta turto vertė neatitinka realios turto vertės, atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki.

52Dėl atsakovės turtinės padėties ir įrodymų vertinimo

53Apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo išsamiau įsigilinti į įmonės veiklą, jos rezultatus ir jų kitimą, o įvertinęs UAB „Tiksla“ finansinių duomenų santrauką, turėjo pagrindą daryti priešingą išvadą dėl įmonės mokumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, teigdama, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodo, kokie įrodymai paneigia teismo padarytą išvadą dėl atsakovės nemokumo. Pažymėtina, kad atsakovės nemokumo aplinkybė buvo konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1612-460/2014, ir ši aplinkybė patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015, todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo pateikti įrodymus dėl atsakovės finansinės padėties pasikeitimo, t. y. įrodyti, jog išnyko ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas.

54Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, svarbu įvertinti turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turto vertė siekia 4 636 908 Eur (1 t., 41 b. l.), o pradelsti įsipareigojimai – 2 488 316,08 Eur (1 t., 56 b. l.).Teismas konstatavo, kad atsakovės balanse fiksuoto turto vertė neatitinka realios turto vertės ir apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai pritaria. Byloje nustatyta, kad atsakovės balanse nurodytą turtą sudaro 3 996 140 Eur ilgalaikis turtas, didžiąją jo dalį – 3 364 438 Eur – finansinis turtas, 640 769 Eur vertės trumpalaikis turtas. Taigi į atsakovės balansą įrašyto turto vertės didžiąją dalį sudaro finansinis turtas, t. y. pagal Jungtinės veiklos sutartį į UAB „Jaumina“ administracinio pastato, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje, įsigijimą, projektavimą ir statybą investuotas lėšos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios aplinkybės įtaką atsakovės turto sudėčiai ir jo vertei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši aplinkybė buvo nustatyta ir ankstesnėse teismų nagrinėtose bylose, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, nuosavybės teisės į minėtą turtą pripažintos UAB ,,Jaumina“, o pastaroji įsipareigojo UAB ,,Resota“ sumokėti 12 858 536,60 Lt kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Jaumina“ bankroto bylą, 2014 m. birželio 16 d. nutartimi UAB ,,Jaumina“ bankroto byloje patvirtintas apeliantės UAB ,,Resota“ 10 939 621,57 Lt trečios eilės kreditorinis reikalavimas. Teismas pagrįstai nurodė, jog teiginiai apie apeliantės skolininkės BUAB „Jaumina“ turto 2 316 960 Eur vertę nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, be to, šio turto verte yra užtikrintas hipotekos kreditoriaus D. B. A/S 711 615,63 Eur reikalavimas, atsakovės reikalavimas skolininkės bankroto byloje yra trečios eilės, todėl tikimybė atgauti patvirtintą debitorinį įsiskolinimą yra abejotina, o atsakovė, šią reikalavimo sumą įtraukdama į savo ilgalaikio turto sudėtį, nepagrįstai didina savo turto vertę. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės balanse įrašyto turto vertė neatitinka realios jo vertės dėl abejotinos nurodyto reikalavimo atgavimo tikimybės.

55Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad UAB „Jaumina“ turto, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje, vertė nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-1152-459/2015, kurioje D. B. A/S neginčijo turto vertės. Pažymėtina, kad minimoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas kreditoriaus D. B. A/S Lietuvos filialo 717 560,11 Eur reikalavimo UAB „Jaumina“ bankroto byloje pagrįstumo klausimas, o ginčas dėl nurodyto turto vertės šioje byloje nebuvo kilęs. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėdamas nurodyto dydžio reikalavimo atgavimo realumą, šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau jų neįrodė. Atskirojo skundo teiginys, kad teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus ar net skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nėra pagrįstas, kadangi įrodinėdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų egzistavimą, ieškovas nėra atleistas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir šios pareigos negali perkelti teismui.

56Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 488 316,08 Eur. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti 732 188,75 Eur kreditoriniai reikalavimai, kuriems pareiškimo pateikimo metu mokėjimo terminai nebuvo suėję, jie suėjo 2015 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo metu pradelsti įsipareigojimai dar padidėjo 732 188,75 Eur (1 t., 55 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad balanse įrašyto turto vertė neatitinka realios turto vertės, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 2 488 316,08 Eur, teismo išvada, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, pripažintina pagrįsta ir teisinga. Šios išvados nepaneigia nei 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys apie atsakovės 241 159 Eur pelną (1 t., 42 b. l.), nei buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Tiksla“ buhalterės paaiškinimai apie 2014 metų ir iki 2015 m. balandžio mėn. veiklos pelningumą.

57Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinės veiklos rodiklius, turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl jos nemokumo, duomenis vertino ne formaliai, o atsižvelgė į įrodymus, turinčius įtakos sprendžiant dėl realios į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, todėl įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie leistų kitaip vertinti atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį ir spręsti apie teismo išvados dėl atsakovės nemokumo nepagrįstumą.

58Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

59Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų teismas konstatavo, kad juose nėra pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, juose tik formaliai nurodoma, kad įmonė suaktyvins veiklą metalo laužo pardavimo srityje, užsiims tarptautine prekyba metalo laužu. Apeliantės teigimu, restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame nustatytos visos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, o teismo reikalavimas metmenyse pateikti verslo planą, neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

60Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose turi būti pateikta šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodyta informacija. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnyje įtvirtinti restruktūrizavimo planui keliami reikalavimai. Taigi jau restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti dalis informacijos, kuri vėliau detalizuojama ir restruktūrizavimo plane. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau metmenyse turi būti nurodyta ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje reikalaujama informacija. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Taigi siekdamas atsakovės restruktūrizavimo proceso, ieškovas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti.

61Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog įmonė ketina didinti pardavimo apimtis, plėsti prekybos metalo laužu veiklą, tačiau konkrečių priemonių šiems tikslams pasiekti nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokias veiklos atkūrimo priemones pripažinti realiomis nėra pagrindo. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas jos vykdomą veiklą ir šios veiklos perspektyvą vertino formaliai. Teismas vertino atsakovės siekį per ketverius metus pardavimų apimtis padidinti 25 procentais, tačiau nustatęs, kad atsakovė atleido didelę dalį darbuotojų bei nenurodė, kokiais būdais ketina tokių rezultatų pasiekti, atsakovės teiginius pripažino deklaratyviais. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015, jau buvo konstatuotas restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimas įstatymo reikalavimas, sutiktina su trečiųjų asmenų argumentais, kad į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar kartą buvo kreiptasi tik formaliai pakeitus restruktūrizavimo plano metmenis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimo ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

62Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės nemokumo ir restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimo įstatymo reikalavimams, todėl atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

63Dėl kitų atsakovės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

64Dėl baudos skyrimo

65Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo už piktnaudžiavimą procesu skirti apeliantei 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant ALBA Ferrous Trading GmbH. Baudos skyrimo prašymas grindžiamas tuo, kad trečią kartą paduodant atskirąjį skundą piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, daroma žala kreditoriams, vilkinama atsakovės bankroto proceso pradžia, todėl apeliantei turėtų būti paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskyrė atsakovės akcininkui G. G., inicijavusiam restruktūrizavimo bylos iškėlimą, maksimalią CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudą už trečią kartą teisme pareikštą pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kadangi bendrovės akcininkui jau buvo paskirta maksimali bauda už kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ši bauda Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi nebuvo panaikinta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 95 straipsnyje įtvirtinti tikslai – nubausti asmenį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – yra pasiekti, todėl tenkinti kreditoriaus prašymą dėl dar vienos baudos skyrimo nėra pagrindo.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

67Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo priteisti iš atsakovės 1 200 Eur, trečiasis asmuo D. B. A/S – 605 Eur, o trečiasis asmuo UAB „Alwark“ – 363 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Tretieji asmenys pateikė prašymus pagrindžiančius įrodymus (3 t., 30-31, 44-45, 56-58 b. l.). Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, tretieji asmenys turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

68Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytas maksimalus už atsiliepimo į atskirąjį į skundą parengimą užmokesčio dydis – 294 Eur (0,4 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimai į atskirąjį skundą surašyti 2016m. sausio mėn., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. III ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 735,10 Eur). Darytina išvada, kad trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl mažintinos iki maksimalios rekomenduojamos sumos – 294 Eur (CPK 98 str.).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.

71Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“, j. a. k. 241932490, tretiesiems asmenims ALBA Ferrous Trading GmbH, j. a. k. HRB 98113, D. B. A/S, veikiančiam per D. B. A/S Lietuvos filialą, j. a. k. 301694694, ir uždarajai akcinei bendrovei „Alwark“, j. a. k. 300638080, kiekvienam po 294 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas nustatė, kad įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas... 9. Vertindamas 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės... 10. Teismas atsižvelgė į apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes dėl bendrovei... 11. Įvertinęs atsakovės 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą finansinio... 12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės veiklos vykdymas bei pajamų gavimas... 13. Ieškovo argumentus dėl D. B. A/S 717 560,11 Eur kreditorinio reikalavimo... 14. Įvertinęs atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, teismas sprendė, kad... 15. Teismas tenkino trečiųjų asmenų prašymą dėl baudos ieškovui G. G. už... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 17. Atsakovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį... 18. 1. Atsakovė 2013 m. patyrė 806 790 Eur nuostolių, o 2014 m. pradėjo veikti... 19. 2. Teismo išvada, kad preliminarus verslo planas turi būti baigtinis su... 20. 3. Bendrovės vykdomą veiklą, jos perspektyvą teismas vertino formaliai, o... 21. 4. Nepagrįsta teismo išvada dėl abejonių BUAB „Jaumina“ turto verte.... 22. 5. Teismas aptarė įmonės 2013-2014 m. finansinę atskaitomybę, tačiau... 23. 6. Teismas nesiaiškino priežasčių, lėmusių bendrovės turto vertės... 24. 7. Nemokumo faktui patvirtinti, teismas privalėjo nuodugniau įsigilinti į... 25. Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo atmesti apelianto prašymą... 26. 1. Teigdama, jog teismas neįvertino aktualiausių 2015 m. finansinių... 27. 2. Beveik visą atsakovės balanse fiksuojamą kapitalą sudaro nematerialus... 28. 3. Nagrinėjamoje byloje pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės... 29. 4. Trys didžiausi atsakovės kreditoriai nepritaria atsakovės... 30. 5. Rašytinius paaiškinimus atsakovė teikia per vėlai, todėl turi būti... 31. Trečiasis asmuo D. B. A/S, veikiantis per D. B. A/S Lietuvos filialą, prašo... 32. 1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano... 33. 2. Nors atsakovas teigia, kad veiklos nenutraukė, tačiau byloje apklaustos... 34. 3. Atsakovė teigia turinti didelės vertės turtą, tačiau nepateikė realią... 35. 4. Atsakovė nuo 2012 m. spalio 15 d. yra pradelsusi mokėjimus bankui ir iki... 36. 5. Atsakovės kreditoriai restruktūrizavimo bylos iškėlimui nepritaria,... 37. Trečiasis asmuo UAB „Alwark“ prašo atsakovės atskirąjį skundą... 38. 1. Teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas įvertino visas svarbias... 39. 2. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonės finansinė padėtis pasikeitė,... 40. 3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė rungimosi... 41. 4. Teismas padarė teisingas išvadas dėl įmonės nemokumo bei galimybės... 42. 5. Atsakovės balanse nurodoma finansinio turto vertė neatitinka tikrovės, o... 43. 6. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tikėtinumą už... 44. 7. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji nėra nutraukusi veiklos, turi... 45. 8. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai įvertino... 46. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 47. Dėl prašymo priimti naujus įrodymus ... 48. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Tiksla“ rašytinius... 49. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 50. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo... 51. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla... 52. Dėl atsakovės turtinės padėties ir įrodymų vertinimo... 53. Apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,... 54. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai... 55. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad UAB „Jaumina“ turto,... 56. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 488 316,08 Eur. Atsakovės... 57. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 58. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 59. Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų teismas... 60. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.... 61. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog įmonė ketina... 62. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 63. Dėl kitų atsakovės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako,... 64. Dėl baudos skyrimo... 65. Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo už piktnaudžiavimą procesu... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH prašo priteisti iš atsakovės 1... 68. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 70. palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį... 71. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“, j. a. k....