Byla 2A-1940-273/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkės), Izoldos Nėnienės (pranešėjos), Arūno Rudzinsko rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB ,,Vedautos autotransportas“, tretiesiems asmenims A. P. ir Ukrainos transporto priemonių draudikų biurui dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Vedautos autotransportas“ 8 612,56 Lt nuostolių atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 258 Lt žyminį mokestį bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Prancūzijoje 2009-12-15 dėl transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), kurios naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovė, vairavusio A. P. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė CITROEN XANTIA 1.9 TD SX, valst. Nr. ( - ). A. P., dirbusio pas atsakovę ir eismo įvykio metu ėjusio darbines pareigas, civilinė atsakomybė vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Be to, eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), naudotoja pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Eismo įvykio valstybės - Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (BUREAU CENTRAL FRANCAIS), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimus 2494,37 EUR (8 612,56 Lt) sumai. Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą dėl transporto priemone DAF FT 95XF430, valst. Nr. ( - ), padarytos žalos, žalą sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 2494,37 EUR (8 612,56 Lt). Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą minėto eismo įvykio Prancūzijoje metu, todėl prašo ieškinį tenkinti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš UAB ,,Vedautos autotransportas“ 8 612,56 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 258,00 Lt žyminio mokesčio, 1 521,97 Lt bylinėjimosi išlaidų (dokumentų vertimo ir transporto išlaidos) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai.

6Teismas nustatė, kad Prancūzijoje 2009-12-15 dėl transporto priemonę DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), vairavusio A. P. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė CITROEN XANTIA 1.9 TD SX, valst. Nr. ( - ) (I t., b. l. 44-45). Atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ) naudotoja pagal lizingo sutartį (I t., b. l. 37), o trečiasis asmuo A. P. – atsakovės darbuotojas (I t., b. l. 36). Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (BUREAU CENTRAL FRANCAIS), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 2494,37 EUR (8 612,56 Lt) sumai (I t., b. l. 38-39), taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį (I t., b. l.40-43, 48-49). Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 2494,37 EUR, t. y. 8 612,56 Lt dėl transporto priemone DAF FT 95XF430, valst. Nr. ( - ), padarytos žalos, 2012-04-02 sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 2494,37 EUR, t. y. 8612,56 Lt (I t., b. l. 75). 2012-07-04 atsakovei išsiųsta pretenzija dėl 8 612,56 Lt sumos sumokėjimo (I t., b. l. 76). 2012-06-20 ieškovas kreipėsi į Ukrainos transporto priemonių draudikų biurą su apmokėjimo reikalavimu atlyginti išmokėtą sumą (I t., b .l. 57-58), o 2012-06-27 gautas atsakymas, kad Ukrainos transporto priemonių draudikų biuras neturi teisinio pagrindo apmokėti reikalavimo (I t., b. l. 60-61). Atsakovė 2012-08-03 ir 2012-08-20 atsakymais į ieškovo 2012-07-04 pretenziją Nr. 08-5198-702 atsisakė sumokėti reikalaujamą sumą, siūlant kreiptis į Ukrainos draudimo bendrovę (I t., b. l. 89, 94-96). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašo kopija nustatyta, kad eismo įvykio metu nei vienas draudikas – Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės DAF FT 95 XF430 v/n ( - ) (II t., b. l. 5), o draudimo kompanija „Ukrainian ecological insurance company“, nėra Biuro narė (II t., b. l. 6-9). Ieškovas kreipėsi į Prancūzijos draudikų biurą dėl papildomų įrodymų pateikimo (II t., b. l. 18-19). Atsakovė neįvykdė ieškovės reikalavimo grąžinti dėl eismo įvykio atlygintą žalą. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo sudariusi su Ukrainos draudimo bendrove „Ukrainian ecological insurance company" tarptautinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą – žaliąją kortą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties (II t., b. l. 5), o Ukrainos draudimo bendrovė „Ukrainian ecological insurance company“ nėra ir niekada nebuvo Biuro nare (II t. b. l. 6-9). Nors ieškovas ir neginčija, kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartį su Ukrainos draudimo kompanija, tačiau draudimo sutartis buvo sudaryta ne su įstatymo imperatyviai nurodytu subjektu, t.y. įmone, kuri Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė. Teismas nurodė, kad nelaikytina, jog atsakovė apdraudė transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsakovė, šiuo atveju, pasirinkdama Ukrainos draudimo bendrovės pasiūlytą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jos atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nežinojimas. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Prancūzijoje; atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro; tai ieškovas, Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovei priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas atlygino pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei LR CPK 6.264, 6.265 str. Tai, kad tiek Prancūzijos, tiek Lietuvos transporto priemonių draudikų biurai pradžioje geranoriškai kreipėsi į Ukrainos draudimo bendrovę, išdavusią žalią kortą ar Ukrainos transporto priemonių draudikų biurą su reikalavimu atlyginti nukentėjusiam išmokėtą nuostolių atlyginimą, neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo regreso iš atsakovės įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė UAB ,,Vedautos autotransportas“ įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės nebuvo apdraudusi. Minėto TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Tai yra maksimali transporto priemonės savininko atsakomybė ieškovui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vedautos autotransportas“ prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 2 straipsnio 18 p., ir 10 straipsnio 3 dalis neprieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui; panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino transporto priemonės DAFT 95XF430, valst. Nr.( - ) žaliosios kortelės suteikiamos galiojimą Prancūzijos valstybėje, dėl ko buvo nepagrįstai padarytos išvados draudimo apsaugos nebuvimo. Teismas nepagrįstai suvienodino žalos administravimo procesą su reikalavimu atlyginti žalą regreso tvarka, nurodydamas, kad žalos dydis negali būti peržiūrimas, kadangi tik eismo įvykio nacionalinis draudikų yra įgaliotas spręsti su žalos dydžiu ir administravimu susijusius klausimus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo pateiktas draudimo polisas Nr. 688809 nesuteikė draudimo apsaugos Prancūzijos valstybėje. Tas faktas, kad toks draudimas neatitiko LR TPVCAPDĮ nuostatų, savaime nereiškia, kad tarp dviejų šalių (UAB „Vedautos autotransportas" ir „Ukrainian ecological insurance company") pagal Žalios kortelės sistemos, kurios nariu yra ir Ukraina, taisykles, sudaryta draudimo sutartis yra negaliojanti. Nesant įrodymų, kad tokia sutartis yra negaliojanti ar niekinė, negalimos išvados ir dėl šios sutarties turinio ir (ar) iš jos išplaukiančių pasekmių, t.y. nesuteikiamos apsaugos. Teismas nepagrįstai, nesant jokių įrodymų konstatavo, kad toks draudimas nesuteikė draudimo apsaugos Prancūzijoje. Atvirkščiai, byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia, kad Prancūzijos draudikų biuras bei žalą administruojanti bendrovė pripažino transporto priemonės draudimą, o žalą administruojanti bendrovė, sureguliavusi žalą net kreipėsi į draudimo bendrovę - „Ukrainian ecological insurance company". Atsakovas pažymi, kad draudimo galiojimą patvirtina ir pats ieškovo 2012-06-20 raštas Ukrainos biurui, kuriame ieškovas patvirtino, kad „vis dėlto reikalavimo reguliavimo procedūros metu pastebėjime, kad draudimo polisas išduotas „Ukrainian ecological insurance company". Teismas nepagrįstai šį raštą įvertino, kaip ieškovo geranorišką kreipimąsi į Ukrainos biurą, kuris neva neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo. Pažymėtina, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kaip Lietuvos valstybės įgaliotas žaliosios kortos sistemos nacionalinis draudikų biuras (narys) privalo vadovautis Biurų tarybos Vidaus nuostatomis, kuriose nėra numatytas alternatyvaus žalos atlyginimo bei geranoriško kreipimosi dėl žalos atlyginio institutas. Geranoriškas kreipimasis ir reiškia reikalavimą atlyginti padarytą žalą. t.y. Ieškovas pats pripažino, kad už žalos atlyginimą yra atsakingas Ukrainos biuras, kaip bankrutavusios Ukrainos draudimo bendrovės garantas. Nei ieškovas, nei teismas šiame ginče neturi teisės spręsti dėl Ukrainos draudikių biuro patvirtinto jos nario „Ukrainian ecological insurance company" išduoto draudimo liudijimo suteikiamos apsaugos apimties, galiojimo ir jo taikymo Prancūzijos Respublikoje. Į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad draudimo polisas nesuteikė apsaugos Prancūzijos Respublikoje, ir kad Prancūzijos Biuras ar Lietuvos Biuras (ieškovas) būtų nuginčijęs šį draudimo liudijimą. Nenuginčytas liudijimas yra galiojantis ir vykdytinas. Be to, pats ieškovas pripažįsta tokio draudimo sudarymo faktą. Ukrainos draudikų biuras 2012-02-06 pateikė raštą visiems Žaliosios kortos sistemos nariams- nacionaliniams draudikų biurams (įskaitant ir Ieškovą), kad draudimo bendrovė „Ukrainian ecological insurance Company" yra bankrutuojanti ir kad visi reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti nukreipiami į Ukrainos draudikų biurą. Šis raštas patvirtina, kad pats Ukrainos draudikų biuras pripažino, kad ši bendrovė draudė kitų valstybių transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir juo pagrindu išdavė žaliąsias korteles, o tokiai bendrovei bankrutavus už šią bendrovę atsako Ukrainos Biuras. Ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, o taip pat nenurodė remiantis kokiu pagrindu žinodamas, kad Prancūzijos Biuras pripažino draudimo poliso galiojimą Nr. 688098 bei, kad Ukrainos Biuras įsipareigoja atlyginti žalą už bankrutavusią draudimo bendrovę, atlygino nurodytą sumą Prancūzijos Biurui. Ieškovas nepateikė į bylą visos su žalos administravimu susijusios medžiagos, todėl nebuvo nustatyta, koks buvo Ukrainos draudimo bendrovės atsakymas į 2011-05-02 reikalavimą atlyginti žalą ir ar Prancūzijos biuras kreipėsi į Ukrainos biurą, kaip tai numatyta Vidaus nuostatuose. Teismas netinkamai išaiškino draudimo poliso galiojimo bei jo suteikiamos apsaugos, nepagrįstai bylą išnagrinėjo neišreikalavęs visą su žalos administravimu susijusią medžiagą. Ieškovo veiksmai bandant bet kuriomis priemonėmis, ir iš bet kurio subjekto susigrąžinti galimai per klaidą išmokėtas sumas, laikytini nesąžiningais. Ieškovas eismo įvykio metu buvo sudaręs draudimo sutartį, todėl reikalavimas atlyginti išmokėtas sumas turi būti nukreiptas į draudimo bendrovę, o jos nesant į Ukrainos draudikų biurą, kaip Atsakovo draudiko garantą.

10Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai prilygino žalos administravimo procesą eismo įvykio valstybėje su regreso reikalavimo pateikimu pagal galiojančias LR teisės normas. Tas faktas, kad žalos administravimo procesas vykdomas pagal eismo įvykio valstybės nacionalines teisės normas, ir kad žalą administruoja tos valstybės įgaliotos institucijos, nepaneigia to fakto, kad reiškiant regresinį reikalavimą taikomi LR įstatymai, šiuo klausimų suformuota teismų praktika, t.y. turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas neįrodė ieškovo pareigos atlyginti Prancūzijos biuro reikalaujamos sumos, o taip pat neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų dėl reikalavimo atlyginti žalą regreso tvarka.

11Atsakovas nurodo, kad šioje byloje yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 2 straipsnio 18 punktas, numatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau - draudikas)- asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kuri neleidžia, kad Lietuvos Respublikoje būtų pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų šalių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuva prisijungė prie žaliosios kortelės sistemos anksčiau (2003-10-15) nei įstojo į Europos sąjungą (2004-05-01). Kadangi Lietuva yra žaliosios kortelės sistemos narė, manytina, kad šios sistemos narėms išduodant žaliąją kortelę Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tokios kortelės turėtų būti pripažįstamos, nes priešingu atveju tai riboja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, riboja galimybę laisvai sudarinėti sutartis, riboja sąžiningą konkurencijos laisvę, t.y. riboja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą (Konstitucinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Atsakovo nuomone, kadangi Lietuva yra žaliosios kortelė sistemos narė, ūkio subjektai, įsigiję žaliąją kortelę Žaliosios kortelės sistemos valstybių narių draudikų biuruose nepažeidžia viešo intereso ir Europos Bendrijos piliečių teisės įvykus draudiminiam įvykiui gauti žalos atlyginimą. Dabartinis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 2 straipsnio 18 punktas monopolizuoja gamybą ir rinką.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos respublikos Konstitucinį Teismą. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, nei su vienu draudiku, esančiu Biuro nariu, dėl transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst Nr. ( - ), nebuvo sudaryta draudimo sutartis, galiojusi eismo įvykio metu. Apeliantui turėjo būti žinoma, kad Ukrainos draudimo bendrovė „Ukrainian ecologial insurance company" nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, nėra ir niekada nebuvo Biuro nare. Taigi, apeliantas, šiuo atveju pasirinkdamas Ukrainos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jo atsakomybės Biuro atžvilgiu negali eliminuoti tariamas TPVCAPDĮ nuostatų nežinojimas, tuo labiau - šiuo atveju galimai sąmoningas TPVCAPDĮ nuostatų ignoravimas. Be to, užsienio draudimo bendrovių (šiuo atveju Ukrainos draudimo bendrovės) žaliosios kortelės išduodamos pagal tos šalies, kurioje jos yra išleidžiamos, teisę, todėl, jos negali garantuoti specifinių sąlygų, kurios turi būti užtikrinamos pagal Europos Sąjungos direktyvas. Ukrainos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų. Taigi, šiuo atveju Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktas reikalavimas Biurui atlyginti transporto priemone DAF FT95XF, valst. Nr. ( - ), padarytą žalą, yra teisėtas ir pateiktas pagal žaliosios kortelės sistemos taisykles. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Biurui kyla pareiga mokėti išmokas eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui, yra pastarojo reikalavimas, o ne žalą pagrindžiančių dokumentų pateikimas. Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 4 punktą, Biurui pareikalavus laiku nusiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta, tačiau dėl to neturi būti uždelstas išlaidų atlyginimas. Šiuo atveju, Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Prancūzijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį, atlygino ją bei pateikė reikalavimą Biurui. Ieškovo nuomone, apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, yra nepagrįstas. Žaliosios kortelės išduodamos pagal tos šalies, kurioje ji yra išleidžiama, teisę, todėl, ji negali garantuoti tų specifinių sąlygų, kurios turi būti užtikrinamos pagal Europos Sąjungos direktyvas, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisės į žalos atlyginimą, ar nukentėjusiojo asmens teise pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal D. P. negu mano apeliantas, įstatymų leidėjas TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtino ne konkrečių juridinių asmenų ratą (t.y. monopoliją), o reikalavimus, kuriuos atitinkantys subjektai yra laikomi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikais. Lietuvoje registruotos transporto priemonės savininkas ar naudotojas gali sudaryti draudimo sutartį bet kurioje TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančioje draudimo įmonėje, kurių šiuo metu yra net aštuonios. Taigi, didesnio pavojaus šaltinio - transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė turi būti draudžiama ne chaotiškai, o pagal griežtai nustatytą tvarką. Lietuvoje įregistruotas transporto priemones gali drausti tik įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus atitinkantys subjektai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje nustatyta, kad Prancūzijoje 2009-12-15 dėl transporto priemonę DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), vairavusio A. P. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė CITROEN XANTIA 1.9 TD SX, valst. Nr. ( - ) (I t., b. l. 44-45). Atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ) naudotoja pagal lizingo sutartį (I t., b. l. 37), o trečiasis asmuo A. P. – atsakovės darbuotojas (I t., b. l. 36). Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (BUREAU CENTRAL FRANCAIS), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 2494,37 EUR (8 612,56 Lt) sumai (I t., b. l. 38-39), taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį (I t., b. l.40-43, 48-49). Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 2494,37 EUR, t. y. 8 612,56 Lt dėl transporto priemone DAF FT 95XF430, valst. Nr. ( - ), padarytos žalos, 2012-04-02 sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 2494,37 EUR, t. y. 8612,56 Lt (I t., b. l. 75). 2012-07-04 atsakovei išsiųsta pretenzija dėl 8 612,56 Lt sumos sumokėjimo (I t., b. l. 76).

16Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovės pateiktas draudimo polisas išduotas Ukrainos draudimo bendrovėje „Ukrainian ecological insurance company“ suteikė draudimo apsaugą atsakovei Prancūzijoje autoįvykio metu.

17Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudiko sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Vedautos autotransportas“ transporto priemonę DAF FT 95XF 430 valst. Nr. ( - ) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, todėl atsakovė atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

18Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.

19Apeliantė UAB „Vedautos autotransportas“ nurodė, kad atsakovė buvo sudariusi su Ukrainos draudimo bendrove „Ukrainian ecological insurance company" tarptautinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą – žaliąją kortą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties (II t., b. l. 5), o Ukrainos draudimo bendrovė „Ukrainian ecological insurance company“ nėra ir niekada nebuvo Biuro nare (II t. b. l. 6-9). Nors ieškovas ir neginčija, kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartį su Ukrainos draudimo kompanija, tačiau draudimo sutartis buvo sudaryta ne su įstatymo imperatyviai nurodytu subjektu, t.y. įmone, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatomis, atsakingas už sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Ukrainos draudimo bendrovė dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelaikytina, kad atsakovė apdraudė transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu draudimu, todėl pagrįstai sprendė, kad draudimas transporto priemonės DAF FT 95XF 430, valst. Nr. ( - ) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsakovė šiuo atveju, pasirinkdama Ukrainos draudimo bendrovės pasiūlytą draudimo apsaugą, veikė savo rizika ir jos atsakomybės ieškovo atžvilgiu negali eliminuoti TPVCAPDĮ nuostatų nesilaikymas. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biuras atlygino žalą Prancūzijos nacionaliniam transporto priemonių draudikų biurui, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Vedautos autotransportas“.

20LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą.

21Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Prancūzijos nacionalinio transporto priemonių draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodyti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju apeliantė – UAB „Vedautos autotransportas“. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra neteisingas ar nepagrįstas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos grąžinti sumos – 8 612,56 Lt dydžio.

22Apeliantė nurodo, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalis bei 10 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, todėl teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar minėtos TPVCAPDĮ nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prašymas atmestinas. Kai Lietuvoje įregistruota transporto priemonė draudžiama pagal TPVCAPDĮ reikalavimus, tiek Lietuvoje, tiek kitoje šalyje nukentėję Lietuvos subjektai gali tikėtis visų Lietuvos teisės aktuose numatytų garantijų. Lietuvos teisės aktai negali nurodyti bei spręsti kaip kitos šalies draudimo įmonė, neturinti teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklos Lietuvoje, turi atlyginti žalą ir išmokėti draudimo išmoką. Nukentėjusiųjų asmenų teisė į žalos atlyginimą užtikrinama žaliosios kortelės sistemos, apimančios valstybes nares, pagrindu, taip pat 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis, kurias Europos Sąjungos valstybės narės privalo perkelti į savo nacionalinę teisę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Be to, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintas ne konkrečių juridinių asmenų ratas (t.y. monopolija), o reikalavimai, kuriuos atitinkantys subjektai yra laikomi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikais. Lietuvoje registruotos transporto priemonės savininkas ar naudotojas gali sudaryti draudimo sutartį bet kurioje TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančioje draudimo įmonėje. Taip pat TPVCAPDĮ įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje įregistruotas transporto priemones gali drausti tik įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus atitinkantys subjektai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, bylos teisinius ir faktinius aspektus, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjų iškeltų abejonių turi būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

25Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, kad Prancūzijoje 2009-12-15 dėl transporto priemonę DAF FT... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vedautos... 9. Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino transporto priemonės DAFT... 10. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai prilygino žalos administravimo procesą... 11. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje yra pagrindas manyti, kad Lietuvos... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Byloje nustatyta, kad Prancūzijoje 2009-12-15 dėl transporto priemonę DAF FT... 16. Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovės pateiktas draudimo polisas išduotas... 17. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 18. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių,... 19. Apeliantė UAB „Vedautos autotransportas“ nurodė, kad atsakovė buvo... 20. LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu... 21. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai... 22. Apeliantė nurodo, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalis bei 10 straipsnio 3... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 25. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti...