Byla e2A-577-730/2015
Dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei ( - ) dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė su ieškiniu, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ( - ) direktoriaus 2014-06-10 įsakymą Nr. 5.1-99 „Dėl L. R.“, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-10 iki 2014-09-01, priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006-09-01 dirba pas atsakovę lektore. 2014-06-10 direktoriaus įsakymu jos veikla buvo sustabdyta iki teisminio tyrimo pabaigos dėl galimo kyšininkavimo. Toks nušalinimas nuo darbo yra neteisėtas, kadangi nėra DK 123 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytų pagrindų. Jai turi būti atlyginta materialinė žala – neišmokėtas darbo užmokestis bei kompensuota neturtinė žala, kadangi dėl nepagrįsto nušalinimo nuo darbo ieškovė patyrė didžiulių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sutriko miegas, buvo pažeminta kolegų, studentų akyse.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu ( - ) direktoriaus 2014-06-10 įsakymą Nr. 5.1-99 „Dėl L. R.“, priteisė iš ( - ) 683,66 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2014-06-10 iki 2014-09-01 bei 333,33 Lt bylinėjimosi išlaidų L. R., kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ( - ) 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nušalinimas nuo darbo dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos yra griežtai reglamentuotas, todėl nesant rašytinio pareigūnų reikalavimo nušalinti L. R. nuo darbo, darbdavys savo iniciatyva to negalėjo padaryti. Todėl ši ieškinio dalis patenkinta. Nustačius, kad ieškovė nuo darbo nušalinta nepagrįstai, iš atsakovės turi būti priteistas jai neišmokėtas darbo užmokestis. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 253,24 Lt. Ieškovė teigia, kad jos darbo užmokestis turi būti didesnis – 329,60 Lt ir jis sumažintas neteisėtai, tačiau ieškovė neginčija atsakovės 2014-03-24 įsakymo Nr. 5.1-85, kuriuo jai buvo sumažintas darbo krūvis. Minėta pažyma nustatyta, kad ieškovei 2014 m. birželio mėn. buvo išmokėta 76,06 Lt, liepos–rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas, o nuo rugsėjo mėn. jis vėl mokamas. Taigi ieškovei priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis už birželio mėn. (253,24 Lt – 76,06 Lt) bei darbo užmokestis už liepos–rugpjūčio mėn. (253,24 Lt x 2 mėn.). Ieškovei taip pat priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2014-06-10 iki 2014-09-01. Teismas ieškovės nušalinimą nuo darbo pripažinęs neteisėtu, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtu nušalinimu nuo darbo, pripažino, kad tai galėjo sukelti ieškovei tam tikrų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau šiuo atveju atsižvelgė į tai, jog ieškovės nušalinimas nuo darbo neturėjo didelės įtakos jos reputacijai – ji turi savo apskaitos, audito įmonę ir ten dirba, nesudarė kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelėmė neigiamos aplinkinių nuomonės (tokių įrodymų ieškovė nepateikė), į tai, kad jos pačios veiksmai nebuvo nepriekaištingi. Atsakovės pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas (įsakymą dėl nušalinimo panaikino 2014-09-01, pradėjo mokėti darbo užmokestį), pripažįstant nušalinimą nuo darbo neteisėtu ir priteisiant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, yra pakankama satisfakcija.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti, priimti dėl šios dalies naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 5000,00 Lt (1448,110 Eur) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  2. Yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos ieškovei padarytai neturtinei žalai atlyginti.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant rašytinio pareigūnų reikalavimo nušalinti ieškovę nuo darbo, atsakovė negalėjo to padaryti savo iniciatyva, patvirtina neteisėtus atsakovės veiksmus ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
  4. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog ieškovei padaryta neturtinė žala, tačiau padarydamas išvadą, jog žala nėra tokia didelė, kad būtų pagrindas ją kompensuoti pinigais, nesilaikė CPK 185 straipsnio nuostatų ir nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.
  5. VšĮ „Kauno psichoterapijos centras“ 2014-09-30 išduota pažyma Nr. 03 patvirtina, jog ieškovės fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę sutrikdė darbe išgyventa stresinė situacija bei vykstantis teisminis procesas.
  6. Teismo išvada, jog ieškovei yra padaryta turtinė žala, patvirtina atsakovės kaltę.

5Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė buvo nušalinta tik nuo dalies egzaminų, o visas kitas laikotarpis (liepos ir rugpjūčio mėnesiai) sutapo su ieškovės atostogų laikotarpiu. Ieškovės lankymąsi pas psichoterapeutą nulėmė ne atsakovės veiksmai, o pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė uždraudė kitiems kolegijos darbuotojams bendrauti su ieškove. Nė viena įstaiga neribojo ieškovės galimybės tęsti pedagoginę veiklą, nes ieškovės nušalinimas nuo darbo nebuvo žinomas kitų mokyklų pedagogams. Pačios ieškovės elgesys, susijęs su kyšininkavimu ir ikiteisminio tyrimo atlikimu, galėjo sukelti jai neigiamų pasekmių, o ne pedagoginės veiklos sustabdymas atsakovės darbe. Ieškovės prašomas priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka nei teisminės praktikos, nei teisingumo ir protingumo principų.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nustatyta, kad ieškovė darbo sutarties Nr. 40C pagrindu nuo 2006-09-01 įsidarbino ( - ) lektore. Atsakovė 2014-06-09 gavo STT Klaipėdos valdybos informacinį raštą apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 225 straipsnio 2 dalyje dėl kyšininkavimo, ( - ) lektorei L. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo kyšininkavimo. 2014-06-09 Pranešime apie įtarimą nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-205-14 yra pakankamai įrodymų, jog L. R. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, atsakomybė už kurią numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, kadangi būdama ( - ) dėstytoja, 2014-06-03, laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), savo kabinete tiesiogiai reikalavo iš ( - ) 3 kurso studentės duoti 200,00 Lt kyšį, kad teigiamai įvertintų studentės neišlaikytą audito egzaminą. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val., UAB „( - )“ patalpose savo naudai tiesiogiai priėmė iš studentės 200,00 Lt kyšį. VšĮ ( - ) direktorius priėmė 2014-06-10 įsakymą Nr. 5.1-99 „Dėl L. R.“, kuriuo apeliantas darbo veikla nuo 2014-06-10 ( - ) buvo sustabdyta dėl galimo kyšininkavimo iki teisminio tyrimo pabaigos. 2014-09-01 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 5.1-120A buvo atšauktas minėtas 2014-06-10 įsakymas dėl L. R. nušalinimo.

10Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, konstatavo, jog atsakovės pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas (įsakymą dėl nušalinimo panaikino 2014-09-01, pradėjo mokėti darbo užmokestį), pripažįstant nušalinimą nuo darbo neteisėtu ir priteisiant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, yra pakankama satisfakcija, todėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino.

11Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

12DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

13Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi bendraisiais kriterijais, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

14Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigia, jog yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti. Ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nėra, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės nušalinimą nuo darbo neteisėtu, patenkino ieškovės turtinį reikalavimą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką.

15Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

16Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nušalinimas nuo pareigų neturėjo labai didelės neigiamos įtakos jos reputacijai. Nurodo, jog net tik pablogėjo ieškovės reputacija, bet ir buvo apribotos jos galimybės bendrauti su kitais bendradarbiais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (liudytojų parodymų ar kitų įrodymų), kurie pagrįstų, jog ieškovei buvo apribota galimybė bendrauti darbovietėje, kad kolegijos bendruomenės nariai ilgą laiką vengė bendravimo su ieškove. Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentu, jog neigiama ieškovės reputacija turėjo įtakos ieškovės pedagoginei veiklai bei galimybėms toliau tęsti veiklą kitose mokymosi įstaigose. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų bandžiusi nesėkmingai įsidarbinti kitose mokymosi įstaigose, kas būtų pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės reputacijai yra pakenkta. Kaip nustatyta, įsakymas Nr. 5.1-99 priimtas 2014-06-10, tai yra egzaminų sesijos metu, atšauktas 2014-09-01, vadinasi, nušalinta nuo darbo ieškovė buvo daugiau nei du mėnesius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liepos ir rugpjūčio mėnesiais kolegijoje yra vasaros atostogos ir paskaitos nevyksta, todėl faktiškai ieškovė sukrėtimų, nepatogumų dėl nušalinimo nuo darbo patyrė tik birželio mėnesį, todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės patirta žala yra mažareikšmė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

17Ieškovė patirtą neturtinę žalą taip pat įrodinėja VšĮ „Kauno psichoterapijos centras“ 2014-09-30 išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovė nuo 2014-06-10 lanko psichologo-psichoterapeuto konsultacijas, kas, ieškovės teigimu, įrodo, jog ieškovė dėl 2014-06-10 įsakymo dėl nušalinimo nuo darbo patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu.

18Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

19Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė gavo STT Klaipėdos valdybos informacinį raštą apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje dėl kyšininkavimo, ( - ) lektorei L. R. 2014-06-09 įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo kyšininkavimo. Atsakovė pripažintą neteisėtu įsakymą Nr. 5.1-99 „Dėl L. R.“ priėmė 2014-06-10 minėto pranešimo pagrindu. Ieškovė į VšĮ „Kauno psichoterapijos centras“ kreipėsi 2014-06-10. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai, jog ieškovės dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus lėmė ne 2014-06-10 atsakovės įsakymas dėl nušalinimo nuo darbo, bet pradėtas baudžiamasis procesas, kadangi VšĮ „Kauno psichoterapijos centras“ 2014-09-30 išduotoje pažymoje nurodyta, jog ieškovės fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę sutrikdė išgyventa stresinė situacija bei vykstantis teisminis procesas, ką patvirtina byloje esantys įrodymais apie tai, jog 2014-06-09 ieškovei įteiktas pranešimas apie įtarimą, o surašius kaltinamąjį aktą, 2014-07-08 byla perduota Klaipėdos apygardos teismui. Ta aplinkybė, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo kreipėsi tik 2014-07-08, taip pat patvirtina, kad 2014-09-30 pažymoje nurodyta ieškovės psichologinė, emocinė gerovė buvo sutrikdyta ne dėl teisminio proceso pirmosios instancijos teisme dėl neteisėto ieškovės nušalinimo, bet dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Taigi, nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos nurodomos atsiradusios neturtinės žalos (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

20Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2014-09-01 įsakymu Nr. 5.1-120A atšaukė 2014-06-10 įsakymą Nr. 5.1-99, kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo, pradėjo mokėti darbo užmokestį, todėl atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką bei aplinkybę, jog atsakovė pripažino padarytą pažeidimą, pripažinusi nušalinimą nuo darbo neteisėtu ir patenkinusi ieškovės turtinį reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti veiksmai yra pakankama satisfakcija. Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pačios ieškovės neteisėti veiksmai lėmė ikiteisminį tyrimą ir kartu prisidėjo prie žalos, padarytos ieškovei, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė netenkinti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nes neteisėto nušalinimo nuo darbo faktas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.

21Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), kadangi byla užbaigta nagrinėti iš esmės iki teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, reikalingas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, iš ieškovės atsakovei priteistina 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovės L. R. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė su ieškiniu, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu ieškinį patenkino... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m.... 5. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 9. Nustatyta, kad ieškovė darbo sutarties Nr. 40C pagrindu nuo 2006-09-01... 10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo... 11. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 12. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 13. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi bendraisiais... 14. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 15. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net... 16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nušalinimas... 17. Ieškovė patirtą neturtinę žalą taip pat įrodinėja VšĮ „Kauno... 18. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų,... 19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė gavo STT Klaipėdos... 20. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama... 21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 23. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovės L. R. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ( -...