Byla e2A-618-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės LITGRID apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo ir ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3676-258/2017 pagal ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus, delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. Ž. ir ko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ab initio negaliojančiu 953 175,53 Eur sumos dalyje atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) LITGRID 1 156 885,99 Eur sumai 2016 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. SD-79 (694 763,66 Eur sumai) ir 2016 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. SD-357 (442 122,33 Eur sumai) atliktą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo dėl delspinigių sumokėjimo pagal šalių sudarytą 2013 m. lapkričio 11 d. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos darbų sutartį Nr. SUT-325-13/05-R0347 įskaitymą į ieškovės A. Ž. ir Ko UAB 1 136 885,99 Eur dydžio reikalavimą atsakovės AB LITGRID dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo; priteisti ieškovei A. Ž. ir Ko UAB iš atsakovės AB LITGRID 953 175,53 Eur sumos dydžio įsiskolinimą už rangos darbus pagal šalių sudarytą 2014 m. liepos 16 d. sutartį Nr. SUT-212/05-R0357 ir 2015 m. kovo 30 d. sutartį Nr. SUT-60-15/05-R0374; priteisti iš atsakovės AB LITGRID ieškovei A. Ž. ir Ko UAB 68 628,63 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovas) 2013 m. lapkričio 11 d. sudarė ir vėliau įvykdė 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos darbų sutartį Nr. SUT-325-13/05-R0347 (toliau – sutartis). Ieškovei skirtame 2015 m. spalio 23 d. rašte atsakovė nurodė, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2015 m. liepos 11 d. atlikti rangos darbus ir organizuoti statybos užbaigimo procedūras, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 papunkčiu, ieškovei apskaičiuoti 694 763,66 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 19 d. Delspinigius atsakovė apskaičiavo nuo visų sutartyje nurodytų darbų kainos be PVM (17 544 536,90 Eur).

93.

102015 m. gruodžio 28 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad tais pačiais pagrindais priskaičiavo dar 442 122,33 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. Į ieškovės 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. sausio 4 d. raštuose pateiktus nesutikimo su delspinigiais argumentus bei juos pagrindžiančius dokumentus atsakovė neatsižvelgė ir 2016 m. sausio 11 d. bei 2016 m. sausio 25 d. pranešimais informavo ieškovę apie vienašalį abiejų delspinigių sumų įskaitymą į sumas, kurias atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei už rangos darbus, atliktus atsakovės naudai pagal kitas statybos rangos sutartis: 2014 m. liepos 16 d. Nr. SUT-212/05-R0357 ir pagal 2015 m. kovo 30 d. Nr. SUT-60-15/05-R0374 : 694 763,66 Eur pagal ieškovės išrašytas atsakovui PVM sąskaitas–faktūras 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. 02921 OBJ, 2015 m. gegužės 29 d. Nr. 02189OBJ, 2015 m. birželio 30 d. Nr. 023500BJ; 442 122,33 Eur pagal ieškovo išrašytą atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 03110OBJ.

114.

12Ieškovė iš dalies nesutiko su atsakovės apskaičiuota netesybų suma ir atliktu jos įskaitymu. Nurodė, kad atsakovė netinkamai skaičiavo delspinigių dydį nuo visos darbų kainos, nors didžioji dalis darbų buvo atlikti, o delspinigiai pagal sutartį turėjo būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų kainos. Atitinkamai, atsakovė priskaičiavo nepagrįstai didelę netesybų sumą ir atliktas įskaitymas nepagrįstai priskaičiuotoje delspinigių dalyje pripažintinas negaliojančiu. Tuo atveju, jei atsakovės aiškinimas ir juo pagristas delspinigių skaičiavimas būtų laikomas tinkamu, netesybos turi būti iš dalies mažinamos, nes: i) prievolė didesne dalimi (o vėliau ir pilnai) buvo ieškovės įvykdyta ; ii) netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės.

135.

14Ieškovė taip pat nurodė, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo

152015 m. liepos 12 d. (kaip tai padarė atsakovė), o nuo 2015 m. liepos 14 d. dienos (imtinai), kadangi 2015 m. liepos 11 d. buvo šeštadienis, t. y. nedarbo diena, todėl prievolės įvykdymo termino pabaiga nusikėlė į artimiausią po jos einančią darbo dieną – 2015 m. liepos 13 d. (pirmadienį).

166.

17Ieškovė taip pat nurodė, kad visi darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei iki 2015 m. lapkričio 30 d. akto pasirašymo – dar 2015 m. lapkričio 6 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos šiam objektui 2015 m. lapkričio 6 d. išdavė Techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-130346, kurioje nustatė, kad elektros tinklai ir priklausiniai (400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos — Lenkijos sienos statyba) yra sumontuoti, išbandyti, atitinka projekto ir norminių teisės aktą reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Tą pačią dieną atsakovės perdavimo tinklo departamento direktorius išdavė nurodymą Nr. 4-305 „Dėl 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos įjungimo sisteminiams bandymams“, kuriame konstatuojama, jog pagal sutartį rangovė A. Ž. ir ko UAB „atliko visus statybos ir montavimo darbus ir parengė oro liniją įjungimui“, „2015 m. lapkričio 2 d. techninio vertinimo komisijos trūkumai, turintys įtakos įtampos įjungimui, pašalinti“.

187.

19Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.5.2 punktu, 0,04 proc. delspinigių suma, apskaičiuota už kiekvieną vėlavimo atlikti darbus dieną, turėjo sudaryti 183 710,46 Eur sumą. Dėl to atsakovė visiškai nepagristai priskaičiavo ieškovei papildomą 953 175,53 Eur delspinigių sumą.

208.

21Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės prievolės ieškovės atžvilgiu yra pasibaigusios atsakovės atliktu įskaitymu. Įskaitymu įskaityti delspinigiai yra apskaičiuoti tinkamai, t. y. pagal sutarties sąlygas – nuo darbų kainos – 17 544 536,90 Eur sumos; delspinigiai negali būti mažinami, kadangi jie yra pagrįsto dydžio, buvo pagrįstai skaičiuoti iki 2015 m. gruodžio 21 d.

229.

23Atsakovė nurodė, jog 0,04 proc. dydžio delspinigiai atsakovės naudai turėjo ir buvo skaičiuojami nuo darbų kainos – 17 544 536,90 Eur sumos. Delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo visos darbų kainos, kadangi šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja atlikti objekto statybos darbus, ir ši ieškovės prievolė pagal sutartį yra nedali; darbų perdavimas ir priėmimas pagal sutartį nereiškė, kad tam tikri darbai yra laikomi negrįžtamai atliktais ir (ar) užbaigtais. Šalys, sutartyje susitardamos, kad ieškovės prievolė pagal sutartį yra laikoma įvykdyta tada ir tik tuo atveju, jei yra išduodamas objekto statybos užbaigimo aktas, iš esmės susitarė, kad ieškovė negali įvykdyti savo prievolės pagal sutartį dalimis; sutarties dalykas, šalių susitarimo pagrindu, yra nedalus.

2410.

25Atsakovė taip pat nurodė, kad sutartyje ieškovės ir atsakovės susitartos taikyti netesybos delspinigių forma atliko galimų atsakovės minimalių nuostolių užtikrinimo funkciją : nustatyto dydžio delspinigiai skatino ieškovę tinkamai ir laiku užbaigti objekto statybas.

2611.

27Iš viso atsakovė apskaičiavo ir įskaitė 1 136 885,99 Eur delspinigių sumą, tačiau ši suma sutarties kontekste yra visiškai nedidelė: objekto statybos kaina siekė daugiau kaip 21 mln. eurų (sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p.). Be to, sutartis numatė ieškovės atsakomybės ribojimą: pagal bendrųjų sąlygų 6.4.3 p. bendra atsakovės ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma negalėjo viršyti 10 procentų sutarties kainos, t. y. negalėjo viršyti 2 122 888,96 Eur sumos.

2812.

29Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priteisti iš atsakovės AB LITGRID ieškovei A. Ž. ir Ko UAB iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina ieškovo atstovo advokato pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Nurodė, jog šios išlaidų dalies iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos objektyviai neturėjo galimybės pateikti teismui, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė ne visas ieškovės byloje patirtas advokato atstovavimo išlaidas.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

3113.

32Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino iš dalies negaliojančiais atsakovės AB LITGRID 2016 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. SD-79 ir 2016 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. SD-357 atliktus A. Ž. ir ko UAB įskaitymus pagal 2013 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. SUT-325-13 bendroje 953 175,53 Eur sumoje; priteisė ieškovei A. Ž. ir Ko UAB iš atsakovės AB LITGRID

33953 175,53 Eur už rangos darbus, 68 628,63 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13 262,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3414.

35Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi sutartyje numatyti darbai savaime nėra tapatūs statybos darbams, kuriuos vėluojama atlikti. Delspinigių skaičiavimas nuo visos sutarties kainos (be PVM) reikštų ir tai, kad vėluojant atlikti net pačia mažiausia verte įvertintų darbų, delspinigius skaičiuojant nuo visų pagal sutartį vykdomų objekto projektavimo (darbo projekto parengimo), statybos, kadastrinių matavimų ir kitų sutartyje nurodytų darbų bei paslaugų, kuriuos rangovas įsipareigojo atlikti, kad būtų užbaigta statyba, darbų kainos, prieštarautų sutarties 6.3.1 papunkčiui, kuriuo užsakovas netesybas mokėtų ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo laiku neįvykdytos prievolės dalies – tik nuo laiku nesumokėtos sumos už faktiškai atliktus darbus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo ir prieštarautų teisingumo principui.

3615.

37Įvertinęs tai, kad atsakovė prievolę pagal statybos darbų sutartį priėmė dalimis, t. y. pagal atliktų darbų aktus, o ieškovė neginčijo fakto, jog sutartyje numatyti statybos rangos darbai nebuvo atlikti laiku, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 papunktyje delspinigių skaičiavimui pavartota „Darbų“ sąvoka netapatintina su visa sutartyje numatytų darbų apimtimi, o rangovui nustatytas 0,04 proc. netesybų dydis tiesiogiai turėtų būti siejamas su laiku neįvykdyta – vėluojama atlikti darbų apimtimi.

3816.

39Be to, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2015 m. liepos 13 d. Byloje nustatęs, kad 2015 m. liepos 13 d. neatliktų pagal sutartį darbų likutis buvo 4 646 956,68 Eur, teismas konstatavo, jog iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. už vėluojamas 48 dienas 0,04 proc. turėjo būti paskaičiuota 89 221,57 Eur delspinigių suma, nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. vėluojama atlikti darbų vertė sudarė 4 049 411,24 Eur sumą, todėl delspinigių suma nuo vėluojamų atlikti darbų vertės, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti 48 592,93 Eur ir nuo

402015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vertė sudarė

411 850 643,59 Eur sumą, nuo šios sumos delspinigių suma sudaro 45 895,96 Eur.

4217.

43Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės atliktas 1 136 885,99 Eur delspinigių įskaitymas 953 175,50 Eur

44(1 136 885,99 - 183 710,46) dalyje pripažintinas neteisingu. Teismas pripažino, kad atsakovė 953 175,55 Eur delspinigių įskaitymo dalyje neturėjo reikalavimo teisės, todėl nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė iš ieškovui mokėtinų sumų. Įskaitymas 953 175,55 Eur dalyje pirmosios instancijos teismo pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio reikalavimams. Taip pat teismas pripažino, kad nurodyto dydžio prievolė atsakovei nėra pasibaigusi. Vienašalį įskaitymo sandorį dalyje pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu, todėl atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei viską, ką ji įskaitė neteisėtai, taip pat pripažino, kad atsakovės prievolė ieškovei sumokėti 953 175,55 Eur sumą nebuvo įvykdyta laiku, praleidus prievolės įvykdymo terminą.

4518.

46Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės atstovas tokį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėjo pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl darė išvadą, jog šis klausimas nebegali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

47III. Apeliacinio skundo, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

4819.

49Atsakovė AB LITGRID apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5019.1.

51Teismas nepagrįstai ėmėsi aiškinti sutarties sąvokas, nors sutarties nuostatos konkrečiai numato, kad vėluojant užbaigti darbus pagal sutartį, delspinigiai yra skaičiuojami nuo „Darbų kainos“, o „Darbų kainos“ sąvoka yra apibrėžta sutartyje, todėl nereikalauja papildomo aiškinimo ar interpretacijos. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3.2. papunktyje yra vartojama „Darbų kainos“, o ne „Darbų“ sąvoka. Teismo pateiktas sutarties aiškinimas neatitinka kitų sutarties sąlygų, kadangi „Darbų kainos“ sąvoka yra ne vienkartinė – ji taip pat yra vartojama ir kituose sutarties punktuose, kuriems teismo pasiūlytas sutarties aiškinimas nėra tinkamas.

5219.2.

53Teismas nepagrįstai sugretino ir lygino nepalyginamus dalykus – ieškovės ir atsakovės pareigas mokėti delspinigius, nors iš sutarties kylančios ieškovės ir atsakovės prievolės yra iš esmės skirtingo pobūdžio, todėl ir delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo skirtingų sumų. Ieškovės prievolė pagal sutartį buvo nedali. Teismas klaidingai laikė, kad šalys, surašydamos atliktų darbų aktą, patvirtino, jog ieškovė užbaigdavo tam tikrą darbų etapą, nes darbai pagal sutartį etapais niekada nebuvo atliekami ir priduodami. Atsakovės prievolė pagal sutartį buvo dali. Ieškovės prievolei pagal sutartį esant nedaliai, o atsakovės – daliai, negalima lyginti sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.1. ir 6.3.2. papunkčiuose esančių atsakovei ir ieškovei taikytinų delspinigių apskaičiavimo taisyklių, kadangi jos yra pagrįstos visiškai kitokiais sutarties šalių interesų gynimo principais.

5419.3.

55Teismo sprendimu buvo nukrypta nuo sutartyje įtvirtinto rizikos paskirstymo tarp šalių. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieškovė yra laikoma užbaigusi darbus tik tada, kai yra išduodamas statybos užbaigimo aktas. Objekto statybos užbaigimo procedūrų organizavimas buvo sudėtinė visų sutartyje numatytų darbų dalis, kurią privalėjo atlikti ieškovė, o visi darbai buvo laikomi užbaigtais būtent tada, kai buvo pasirašytas objekto Statybos užbaigimo aktas. Statybos užbaigimo akto pasirašymas buvo ieškovės rizika, kuri buvo įvertinta ir sutartimi aiškiai priskirta ieškovei, o skundžiamu sprendimu statybos užbaigimo akto gavimo rizika (įskaitant jo gavimo trukmę) buvo perkelta atsakovei, tokiu būdu prieštaraujant (pažeidžiant) sutarties sąlygas. Teismas, iš esmės pašalindamas ieškovės riziką bei atsakomybę dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo, pažeidė CK 6.202 straipsnio 1 dalį.

5619.4.

57Nėra pagrindo delspinigiams sumažinti, kadangi ieškovei priskaičiuoti delspinigiai buvo šalių iš anksto aptarti nuostoliai, kurie buvo protingo dydžio, atsižvelgiant į sutartimi statyto objekto svarbą: šalys buvo susitarusios, kad delspinigiai atitinka iš anksto šalių aptartus nuostolius, kurių dydžio papildomai įrodinėti nereikia; sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi pastatyti nacionalinės ir Europos Sąjungos reikšmės objektą, kurio užbaigimo vėlavimas galėjo sukelti ir sukėlė atsakovei turtinių praradimų. Statybos užbaigimo organizavimo darbų reikšmės negalima vertinti vien tik pagal piniginį jų įvertinimą, kadangi jis yra nustatytas išimtinai vienašališkais ieškovės veiksmais. Tik surašius statybos užbaigimo aktą, pagal įstatymą buvo galima pradėti objekto eksploataciją. Iki statybos užbaigimo akto surašymo, garantiniai objekto naudojimo terminai nebuvo pradėti skaičiuoti, t.y. ieškovė negarantavo objekto naudojimo pagal paskirtį tinkamumo ir kokybės.

5819.5.

59Teismas, nepagrįstai pakeitęs sutartyje numatytas delspinigių skaičiavimo taisykles, taip pat nepagrįstai pripažinimo negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės 953 175,53 Eur. Iš atsakovės negalėjo būti priteisti delspinigiai nuo ieškovei nesumokėtų piniginių sumų.

6020.

61Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6220.1.

63Pasibaigus sutarties įvykdymo terminui rangovas yra pavėlavęs atlikti tik dalį sutarties darbų, pagal sutartį darbų atlikimo prievolė buvo dali, todėl delspinigių skaičiavimas nuo neatliktos darbų dalies pagrįstas.

6420.2.

65Atsakovė darbų atlikimą (ieškovės prievolę atlikti darbus) klaidingai tapatina su ieškovės prievole užbaigti darbus, nes šios prievolės sutartyje yra diferencijuotos.

6620.3.

67Aplinkybė, kad dar nespėta sudaryti objekto statybos užbaigimo akto nepaneigia fakto, kad ieškovė iki sutarties įvykdymo termino pabaigos šios sutarties prasme galėjo būti laikoma atlikusia / iš dalies atlikusia darbus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad su ginču susijęs sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punktas delspinigių skaičiavimo su prievolės užbaigti objekto statybą vėlavimu nesieja, o sieja tik su prievolės atlikti darbus vėlavimu, todėl šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Darbų užbaigimo prievolės įvykdymo užtikrinimui sutartyje taip pat numatyta pakankamai veiksmingų (nors ir kitokių negu delspinigiai) teisinių instrumentų.

6820.4.

69Sutartis tokios nekintamam ir daugkartiniam naudojimui sutartyje apibrėžtos sąvokos, kaip „Darbų kaina“, neturi. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte pavartotas dviejų žodžių derinys (Darbų kaina) yra skirtas tik sutarties kainos struktūrai paaiškinti – kokią sumą joje sudaro PVM, o kokią – darbai, tačiau šis žodžių derinys minėtame punkte nėra apibrėžtas kaip nekintamam daugkartiniam naudojimui skirta sąvoka, taip, kaip tai Sutartyje padaryta visų kitų tokio tipo sąvokų atžvilgiu. Visa tai leidžia konstatuoti, kad „Darbų“ sąvoka neturi ir negali būti visais sutartyje atvejais tapatinama su visų sutarties darbų apimtimi, tad atitinkamai ir bendrųjų sąlygų 6.3.2 punkte vartojamos „Darbų“ sąvokos negalima aiškinti ir suprasti tik kaip visų sutarties darbų, o atitinkamai ir pavartotame derinyje kartu su žodžiu „kaina“ negalima traktuoti kaip visų darbų kainos.

7020.5.

71Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punkte žodžių derinyje „Darbų kaina“ esanti sąvoka „Darbai“ konkrečiu atveju turėtų būti aiškinama ne kaip visi, o kaip laiku neatlikti/vėluojami atlikti darbai, kas apsprendžia nuo kokių darbų kainos ir turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Taigi pačioje sutartyje specialiai pateiktame jos aiškinime būtent dėl netesybų skaičiavimo yra aiškiai pabrėžta (tai patvirtina tikruosius ketinimus/valią kuriant sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 p.), kad netesybos turi būti skaičiuojamos ne nuo visų darbų kainos, o nuo tam tikrų darbų kainos, t. y. žodžių derinys „Darbų kaina“, esantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punkte, neturi būti ir negali būti a priori aiškinamas kaip visų darbų kaina.

7220.6.

73Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog „Darbų kainos“ sąvoka sutartyje yra aiškiai apibrėžta, dėl ko bendrųjų sąlygų 6.3.2 punktas teisminio aiškinimo net nereikalavo, yra nepagrįsta; atsakovės pateiktas sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 p. aiškinimas dėl delspinigių ieškovei skaičiavimo nuo visų darbų kainos yra klaidingas ir neteisėtas. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagrįstu bendrųjų sąlygų 6.3.2 p. aiškinimu, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo likusių, pagal sutartį laiku neatliktų darbų kainos.

7420.7.

75Po 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto pasirašymo darbai jau nebegalėjo būti laikomi neatliktais (pavėluotai atliktais), tad atsakovės minimi jau atliktų darbų trūkumai nebesudarė pagrindo po 2015 m. lapkričio 30 d. skaičiuoti ieškovei sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 p. nustatytų delspinigių. Be to, tiek kompetentingų valstybės institucijų sprendimai, tiek pačios atsakovės konkliudentiniai veiksmai ir sprendimai patvirtina, kad atsakovės nurodyti trūkumai buvo laikomi neesminiais, dėl kurių pati atsakovė ieškovės darbų nelaikė neatliktais (pavėluotai atliktais).

7620.8.

77Ieškovei taikytas delspinigių dydis (1.136.885,99 Eur), apskaičiuotas nuo visų sutarties darbų kainos, nepaisant faktinės/realios darbų atlikimo apimties, palyginus jį su tuo laikotarpiu neatliktų darbų apimtimi/kaina, yra akivaizdžiai neproporcingas pažeidimui, neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas. Protingą delspinigių dydį šiuo atveju sudarytų delspinigiai, apskaičiuoti proporcingai neatliktų darbų kainai (183.710,46 Eur)

7820.9.

79Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad net ir ieškovei spėjus laiku atlikti savo darbus iki 2015 m. liepos 13 d., būtų egzistavusios visos kitos būtinos sąlygos (techninės, organizacinės, finansinės, teisinės ir kt.), kurios būtų leidusios jau 2015 m. liepą pradėti eksploatuoti LitPolLink jungtį ir gauti iš to pajamų.

8020.10.

81Atsakovės pozicija, kad teismas negali mažinti šalių sutartyje numatytų netesybų, kurias jos sutarė laikyti minimaliais nuostoliais ir kurių dydžio nukentėjusiajai šaliai nereikia įrodinėti, visiškai prieštarauja galiojančiam įstatymui ir suformuotai teismų praktikai.

8221.

83Ieškovė A. Ž. ir Ko UAB pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir priimti papildomą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės AB LITGRID ieškovei A. Ž. ir Ko UAB. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8421.1.

85Iš teismo nutarties neaišku kokiomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota;

8621.2.

87Teismo išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, jog ieškovė/jos atstovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo jokios galimybės pateikti teismui 2 628,12 Eur išlaidas patvirtinančių įrodymų;

8821.3.

89Visos teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos būtent bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. nors ieškovė faktiškai ir patyrė šias išlaidas vėliau, tačiau kadangi advokato teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ji turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.

9022.

91Atsakovė AB LITGRID atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9222.1.

93Atsakovė pritaria skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytiems motyvams, jog ieškovė turėjo galimybę anksčiau pateikti duomenis bei įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisti ieškovė prašė papildomu sprendimu. Dėl šios priežasties papildomų išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas papildomo sprendimo institutu, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta;

9422.2.

95Jei apeliacinės instancijos teismas dėl kokių nors priežasčių nustatys, jog papildomas sprendimas šioje civilinėje byloje turi būti priimtas, apeliacinės instancijos teismas neturėtų iš esmės vertinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio bei pagrįstumo, o pavesti tai padaryti pirmosios instancijos teismui.

96Teisėjų kolegija

konstatuoja:

97IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9823.

99Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ir atskirojo skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo bei nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo bei nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame ir atskirajame skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10024.

101Pagal atsakovės apeliacinio skundo argumentus nagrinėjama ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šalių sudarytos statybos rangos sutarties nuostatas, reglamentuojančias delspinigių skaičiavimą, taip pat, ar teismui konstatavus, kad netesybos buvo skaičiuotos nepagrįstai ir teismo sprendime nepasisakius dėl netesybų mažinimo pagrindų egzistavimo, galimas netesybų mažinimas apeliacinės instancijos teisme. Pagal ieškovės atskirojo skundo argumentus nagrinėjama, ar buvo teisinis pagrindas priimti papildomą sprendimą, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo.

102Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10325.

104Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos darbų sutartis. Šalys susitarė dėl sutarties specialiųjų sąlygų ir dėl bendrųjų sąlygų. Pagal sutartį atsakovė AB LITGRID yra užsakovas, o ieškovė A. Ž. ir Ko UAB – rangovas.

10526.

106Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1. punkte numatyta, kad rangovas (ieškovė) įsipareigoja atlikti 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos (toliau – Objektas) statybos rangos darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o užsakovas (atsakovė) už atliktus darbus rangovui įsipareigoja sumokėti sutarties kainą. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1. punkte sulygta, kad visus sutartyje nurodytus darbus rangovas įsipareigoja atlikti ir objekto statybą užbaigti per 20 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

10727.

108Šalys sutarties specialiųjų sąlygų 3.1. punktu susitarė, kad rangovas visus darbus įsipareigoja atlikti už 73 299 110,17 Lt (21 228 889,65 Eur) (toliau – ir Sutarties kaina). Pagal tą patį punktą sutarties kainą sudaro darbų kaina 60 577 777,00 Lt (17 544 536,90 Eur) ir 21 proc. PVM – 12 721 333,17 LT (3 684 352,75 Eur).

10928.

110Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.1. punktu šalių sulygta, kad užsakovas (atsakovė), neatlikęs mokėjimo sutartyje nustatytais terminais, moka rangovui (ieškovei) 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, o 6.3.2. punktu – rangovui (ieškovei) per sutarties įvykdymo terminą neatlikus visų sutartyje nurodytų darbų, rangovas (ieškovė) užsakovui (atsakovei) moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama atlikti darbus.

11129.

112Atsakovė 2015 m. spalio 23 d. rašte ieškovei nurodė, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2015 m. liepos 11 d. atlikti rangos darbus ir organizuoti statybos užbaigimo procedūras, todėl remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punktu, ieškovei apskaičiuoti 694 763,66 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 19 d. Delspinigius atsakovė skaičiavo nuo visų sutartyje nurodytų darbų kainos be PVM (17 544 536,90 Eur).

11330.

1142015 m. gruodžio 28 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad tais pačiais pagrindais priskaičiavo dar 442 122,33 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 2016 m. sausio 11 d. bei 2016 m. sausio 25 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį abiejų delspinigių sumų įskaitymą į mokėtinas sumas už rangos darbus, atliktus atsakovei pagal kitas statybos rangos sutartis.

11531.

116Nesutikdama su atsakovės atliktais delspinigių skaičiavimais bei įskaitymais, ieškovė pranešė atsakovei, kad 2015 m. liepos 13 d. neatliktų pagal Sutartį Darbų likutis buvo 4 646 956,68 Eur, todėl iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. už vėluojamas 48 dienas 0,04 proc. turėjo būti apskaičiuota 89 221,57 Eur delspinigių suma, nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. vėluojama atlikti darbų vertė sudarė 4 049 411,24 Eur sumą, todėl delspinigių suma nuo vėluojamų atlikti Darbų vertės turėjo būti 48 592,93 Eur ir nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vertė sudarė 1 850 643,59 Eur sumą, nuo šios sumos delspinigių suma sudaro 45 895,96 Eur.

117Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

11832.

119Byloje kilęs ginčas ar Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3.2. punkte šalių aptarti delspinigiai – 0,04 proc. už kiekvieną dieną, kurią vėluojama atlikti darbus, skaičiuotini nuo visos sutartyje nustatytos darbų kainos ar nuo neatliktų (vėluojamų atlikti) darbų kainos.

12033.

121Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

12234.

123Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2. punkto nuostatas dėl dydžio, nuo kurio skaičiuotinos netesybos, teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta pagrįstu. Aptariamame sutarties punkte numatyta, kad rangovui per sutarties įvykdymo terminą neatlikus visų sutartyje nurodytų darbų, rangovas užsakovui moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama atlikti darbus. Taigi, sutartyje delspinigių skaičiavimas tiesiogiai siejamas su darbų kaina.

12435.

125Esant šalių susitarimui skaičiuoti delspinigius nuo ,,Darbų kainos“ (ne nuo „neužbaigtų darbų“, ,,neatliktų darbų“, ,,vėluojamų atlikti darbų“ ar pan. ,,kainos“, ,,vertės“), pasisakytina ir dėl to ar sąvoka ,,Darbų kaina“ yra apibrėžta sutartyje, ar ji yra aiški ir ar yra pagrindas šią sąvoką aiškinti pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

12636.

127Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ,,Darbų kainos“ sąvoka yra apibrėžta sutartyje, kad ji yra aiški ir atskiro aiškinimo nereikalauja. Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1. p., expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai ) įtvirtinta : ,,Rangovas visus Darbus įsipareigoja atlikti ir užbaigti už 73 299 110,17 Lt (toliau – „Sutarties kaina“). Sutarties kainą sudaro darbų kaina 60 577 777,00 Lt ir 21 proc. PVM. Ta aplinkybė, kad ,,Darbų kainos“ sąvoka yra aptarta ne prie sutartyje vartojamų sąvokų apibrėžimų, o kaip dedamoji dalis detalizuojant sutarties kainą, nereiškia, jog ši sąvoka vartotina būtent tik sutarties kainos kontekste kaip kad nurodo ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą). Kai tam tikra sąvoka yra apibrėžta sutartyje ir sutartyje nėra tiesioginės nuorodos, kad ta konkreti sąlyga vartojama tik tam tikrame kontekste arba tik tam tikriems šalių santykiams reguliuoti, iš šio apibrėžimo išplaukianti atitinkamos sąvokos reikšmė taikytina visais atvejais, kai ta sąvoka vartojama sutartyje.

12837.

129Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ieškovės argumento, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2. punkto nuostatas dėl delspinigių skaičiavimo ne nuo visų darbų, o tik nuo neatliktų darbų vertės, pagrindžia šiame punkte vartojamos skirtingos sąvokos apibrėžiant pagrindą delspinigiams skaičiuoti (,,per sutarties įvykdymo terminą neatlikus visų Sutartyje nurodytų Darbų“) ir delspinigių skaičiavimo kriterijų (,,moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo Darbų kainos“), t. y. pastaruoju atveju, skirtingai nuo pirmosios aptariamo sakinio dalies, nenurodoma, kad delspinigiai mokami nuo ,,visų darbų kainos“. Kaip jau paminėta, sąvoka ,,Darbų kaina“ yra apibrėžta sutartyje, todėl delspinigių skaičiavimui būtent nuo šios kainos, sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punkte nebuvo poreikio specialiai pabrėžti visų darbų kainą. Priešingai, jeigu šalys sutartyje būtų siekusios delspinigių skaičiavimą sieti su neatliktų darbų kaina, sutartyje esant aptartai ,,Darbų kainos“ sąvokai, būtent tai ir turėjo specialiai aptarti pačioje sutartyje, kaip tai, pavyzdžiui, buvo aptarta sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.1. punkte, numatant delspinigių skaičiavimą užsakovui (atsakovei) nuo laiku nesumokėtos sumos.

13038.

131Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punktą joje vartojamą ,,Darbų kainos“ sąvoką lygino su sutarties 6.3.1. nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka, kadangi, kaip teisingai apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovė, šiuose punktuose numatytos prievolės ne tik apibrėžtos skirtingai lingvistiškai, tačiau skiriasi ir pažeidimo pobūdžiu : delspinigių skaičiavimas rangovei pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punktą galimas tik pažeidus prievolę atlikti visus sutartyje numatytus darbus, o ne kokio nors darbų etapo termino pažeidimo atveju, kai tuo tarpu užsakovo prievolė atsiskaityti pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2. skyrių yra siejama su Atliktų darbų aktų pasirašymu ir aktuose nurodytų atliktų darbų verte (sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.1. p.) bei juose nurodytų atsiskaitymo terminų pažeidimu. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovės argumentais, kad jos prievolė, skirtingai nuo ieškovės prievolės, buvo dali ir būtent už bet kurios jos dalies pažeidimą ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius.

13239.

133Apibendrindama paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties nuostatą dėl ,,Darbų kainos“ delspinigių skaičiavimo kontekste aiškino kaip neatliktų darbų kainą ir dėl šios priežasties padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė be teisinio pagrindo apskaičiavo 953 175,53 Eur delspinigių bei nepagrįstai pripažino negaliojančiu šios delspinigių sumos įskaitymą visa apimtimi į atsakovei ieškovės mokėtinas sumas.

134Dėl netesybų skaičiavimo termino

13540.

136CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

13741.

138Sprendžiant už kokį laikotarpį atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas, aktualu nustatyti prievolės pažeidimo pradžią ir pabaigą.

13942.

140Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 1.121 straipsnio2 dalį, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kadangi 2015 m. liepos 11 d. buvo ne darbo diena, paskutinė prievolės atlikti darbus termino diena buvo liepos 13 d, o prievolė laikytina pažeista nuo liepos 14 d. ir būtent nuo šios dienos delspinigiai galėjo būti skaičiuojami.

14143.

142Nustatant prievolės pažeidimo pabaigą (t. y. galutinį terminą, iki kurio atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, turi būti nustatyta už kokį prievolės pažeidimą šalys susitarė skaičiuoti delspinigius. Atsakovė delspinigius skaičiavo iki 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. iki statybos užbaigimo akto pasirašymo. Ieškovės vertinimu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, delspinigiai už laikotarpį, kuomet darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovei, tačiau statybos užbaigimo aktas nebuvo įformintas, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2. punkto nuostatas, buvo skaičiuojami nepagrįstai.

14344.

144Minėta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2. punkte, rangovo prievolė mokėti delspinigius siejama su visų sutartyje nurodytų darbų atlikimu. Apeliantės nuomone, į darbų atlikimo sąvoką patenka ir rangovo prievolė užbaigti darbus, t. y. visi darbai laikytini atliktais tik tada, kai pasirašomas objekto statybos užbaigimo aktas (sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.1 punktas).

14545.

146Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.1 punkte pateiktu darbų apibrėžimu ,,Darbai – pagal Sutartį vykdomi objekto projektavimo, statybos, kadastrinių matavimų ir kiti Sutartyje nurodyti darbai bei paslaugos, kuriuos Rangovas įsipareigoja atlikti, kad būtų užbaigta Objekto statyba“.

14746.

148Apeliaciniame skunde, remiantis sutarties nuostatomis, pagrįstai nurodoma, kad objekto statybos užbaigimo procedūrų organizavimas buvo sudėtinė visų sutartyje numatytų darbų dalis, kurią privalėjo atlikti ieškovė, o visi darbai turi būti laikomi užbaigtais būtent tada, kai pasirašomas objekto statybos užbaigimo aktas.

14947.

150Būtent, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.1. punkto h papunktį, ,,rangovas pagal šią sutartį privalo atlikti žemiau nurodytus darbus : organizuoti Objekto statybos užbaigimo procedūras“. Taigi, skirtingai nei interpretuoja ieškovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, statybos užbaigimo procedūrų organizavimas yra sudėtinė pagal sutartį atliktinų darbų dalis. Visi darbai laikomi užbaigtais, kai pasirašomas Objekto statybos Užbaigimo aktas (sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.1. p.). Ieškovės prievolė atlikti darbus ir prievolė užbaigti darbus, nėra diferencijuojamos ir termino juos atlikti (užbaigti) prasme : tiek parengti darbo projektą, tiek pastatyti objektą, tiek atlikti kitus sutartyje nurodytus darbus (taigi, ir organizuoti statybos užbaigimo procedūras), ieškovė privalėjo per sutartyje nustatytą jos įvykdymo terminą (per 20 mėnesių nuo sutarties pasirašymo – sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p.). Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad sutartis aiškiai šias prievoles diferencijuoja.

15148.

152Vien tai, kad prievolė atlikti darbus ir prievolė užbaigti darbus yra detalizuotos atskiruose sutarties bendrųjų sąlygų skyriuose (darbų priėmimas (bet ne darbų atlikimas, kaip teigia atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė) – 3.1 skyriuje, darbų užbaigimas – 3.2 skyriuje), nelemia išvados, kad vien statybos darbų atlikimas ir atliktų darbų aktų pasirašymas jau reiškia darbų atlikimą sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.1. punkte apibrėžtos ,,Darbų“ sąvokos prasme ir visų darbų atlikimą sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.2 punkto prasme.

15349.

154Kadangi delspinigių skaičiavimas sutartyje tiesiogiai siejamas su visų darbų atlikimu, o statybos užbaigimo procedūrų organizavimas, neginčijama, yra priskiriamas rangovo (ieškovės) atliktiniems darbams, tai šių darbų neatlikimas per sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą lemia sutartinės atsakomybės taikymą prievolę pažeidusiai šaliai.

15550.

156Aplinkybė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.4. buvo numatytas tarpinių mokėjimų rangovui, viršijančių 90 procentų sutarties kainos, sulaikymas, o pagal 4.3.1. punktą galutinis mokėjimas, t. y. visos pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras sulaikytos sumos rangovui mokėjimas siejamas su visų darbų užbaigimu ir garantinių įsipareigojimų užtikrinimo pateikimu, nepaneigia užsakovo (atsakovės) teisės skaičiuoti delspinigius už prievolės atlikti darbus pažeidimą, kadangi teisė sulaikyti mokėtinas pagal sutartį sumas pasibaigia, kai atliekami sutarties bendrųjų Sąlygų 4.3.1. punkte nurodyti veiksmai. Taigi, sulaikymo teisė atlieka tik skatinančią vykdyti prievolę funkciją, kai tuo tarpu delspinigių (netesybų) paskirtis – ne tik skatinti prievolės įvykdymą, bet ir kompensuoti kreditoriaus dėl prievolės pažeidimo patiriamus nuostolius.

15751.

158Ieškovės argumentas, kad statybos užbaigimo akto pasirašymas yra nuo rangovo nepriklausantis veiksmas, nes šį aktą pasirašo kompetentingos valstybės institucijos, už kurių neveikimą ieškovė negalėtų būti laikoma atsakinga, tėra teorinio pobūdžio samprotavimai : pagal sutartį ieškovė turėjo atlikti visus darbus, organizuodama objekto statybos užbaigimo procedūrą; jeigu visi šie darbai būtų buvę atlikti per sutartyje nustatytą terminą, o statybos užbaigimo aktas nebūtų pasirašytas dėl kokių nors nuo Rangovo nepriklausančių aplinkybių (pvz., valstybės institucijų ar jų pareigūnų neveikimo), galėtų būti svarstoma, ar tokiu atveju rangovui galėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Tačiau šiuo atveju statybos objekto užbaigimo aktas buvo pasirašytas per 21 d. nuo statybos darbų perdavimo užsakovei, kai sutartyje šiam procesui buvo numatytas net dviejų mėnesių terminas. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad statybos objekto užbaigimo procedūrų vėlavimą lėmė kokios nors kitos priežastys, o ne pačios ieškovės vėlavimas atlikti darbus.

15952.

160Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už 2015 m. liepos 12 ir 13 dienas, kada prievolė dar nebuvo pažeista 14 035,63 Eur netesybų suma buvo priskaičiuota nepagrįstai, tačiau už laikotarpį, kada statybos darbai faktiškai buvo atlikti, bet statybos objekto užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas, delspinigius atsakovė skaičiavo pagrįstai. Taigi, atsakovės apskaičiuotos 1 136 885,99 Eur netesybos mažintinos 14 035,63 Eur suma ir teisėtai atsakovės apskaičiuota netesybų suma yra 1 112 820,30 Eur (1 136 885,99 –14 035,63),.

161Dėl teisinio ir faktinio pagrindo mažinti netesybas

16253.

163Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

16454.

165Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad tuo atveju, kuomet šalys sutartyje susitarė, jog netesybos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia (kaip nagrinėjamos bylos atveju), teismas neturi teisės mažinti netesybas. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia anglosaksų teisės institutu dėl iš anksto sutartų nuostolių („liquidated damages“) ir negalimumo juos mažinti. Ši apeliantės pozicija neatitinka Lietuvos teisinio reglamentavimo ir Lietuvos teismų praktikos. Net ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

16655.

167Ieškovė, grįsdama savo ieškinį neteisingu delspinigių skaičiavimu, netinkamai, jos vertinimu, aiškinant konkrečią sutarties nuostatą, ieškinyje buvo nurodžiusi ir alternatyvų savo teisių gynimo būdą – tuo atveju, jeigu teismas pripažintų teisingu atsakovės pasirinktą delspinigių skaičiavimą, prašė netesybas mažinti iki 183 710,46 Eur, t. y. tokios sumos, kuri atitiktų pačios ieškovės pasirinktą delspinigių skaičiavimo būdą – delspinigius skaičiuojant ne nuo darbų kainos, bet nuo neatliktų (pavėluotų atlikti) darbų kainos.

16856.

169Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius ieškovės teisių gynimo būdą – sutarties sąlygų aiškinimą ieškovei palankia linkme ir atitinkamai iš to sekantį delspinigių skaičiavimo bei jų įskaitymo pripažinimą neteisėtu bei negaliojančiu, netesybų dydžio mažinimas nebegali būti svarstomas, nes tai reikštų blogesnio apeliantei sprendimo priėmimą ir CPK 313 straipsnio pažeidimą. Tokia apeliantės pozicija nepripažįstama pagrįsta. Aptariama CPK norma draudžia dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, teismo sprendimą. Blogesniu apeliantui sprendimu galėtų būti vertinamas toks, kuriuo iš jo priteisiama didesnė suma, negu priteisė pirmosios instancijos teismas, nustatoma daugiau pareigų, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime ir panašūs atvejai, kuomet apelianto padėtis po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, lyginant su jos rezultatu pirmosios instancijos teisme, kokiu nors materialiųjų teisų aspektu pablogėtų. Tuo tarpu alternatyvaus ieškovės teisių gynimo būdo taikymas, kurio pirmosios instancijos teismas netaikė dėl to, kad nebuvo jokios teisinės prasmės nagrinėti netesybų mažinimo klausimą, kuomet pats netesybų skaičiavimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisingu, nelaikytinas blogesnio sprendimo priėmimu, jeigu galutinis bylos rezultatas netampa labiau nepalankiu apeliantui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindų mažinti atsakovės ieškovei priskaičiuotas netesybas egzistavimo.

17057.

171CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

17258.

173Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertintina pagal konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17459.

175Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17660.

177Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad jos apskaičiuotos

1781 136 885,9 Eur netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiant į sutarties kainą, prievolės pažeidimo trukmę bei mąstą, taip pat į tai, kad Sutartis numatė ieškovės atsakomybės ribojimą pagal Bendrųjų sąlygų 6.4.3. p. (bendra atsakovės ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma negalėjo viršyti 10 % Sutarties kainos, t.y. 2 122 888,96 Eur sumos). Apeliantė akcentuoja projekto – LitPolLink jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos svarbą. Tuo tarpu ieškovė akcentuoja, kad iki prievolės įvykdymo termino pabaigos ji buvo atlikusi didžiąją dalį darbų, neatliktų darbų apimtys nuolat mažėjo, o dar 2015 m. lapkričio 6 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išdavė Techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje nustatyta, kad elektros tinklai ir priklausiniai sumontuoti, išbandyti ir gali būti naudojami. Taip pat nurodo, kad atsakovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, o ir pati apeliantė šiuo metu jos praktikoje taikomų rangos sutarčių bendrųjų sąlygų redakcijoje yra atsisakiusi delspinigių skaičiavimo nuo visų darbų kainos.

17961.

180Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu netesybos būtų sumažintos iki ieškovės ieškinyje nurodytos 183 710,46 Eur sumos, toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą delspinigius skaičiuoti nuo ,,Darbų kainos“, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą. Toks mažinimas neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, kadangi, šalims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo ,,Darbų kainos“, o ne nuo neatliktų darbų vertės, skolininkas itin skatinamas vykdyti prievolę; taigi, tokio mąsto sumažinimas neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, o įvertinant atsakovės nurodytą objekto svarbą ne tik pačiai atsakovei, tačiau visai Lietuvos energetikos sistemai – neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

18162.

182Ieškovė, prašydama mažinti netesybas iki 183 710,46 Eur sumos nepagrįstai kaip teisminiu precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2009, nurodydama, kad toje byloje kasacinis teismas pripažino pagrįstu netesybų sumažinimą iki apskaičiuotų nuo rangovo pažeistos prievolės dalies. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18363.

184Ieškovės nurodomoje byloje faktinės aplinkybės nebuvo analogiškos šioje byloje nagrinėjamai situacijai: minėtos bylos atveju rangovas iki prievolės įvykdymo termino buvo neatlikęs tik 0,33 proc. objekto statybos darbų vertės; teismai, mažindami netesybas, tuo atveju atsižvelgė į neatliktų darbų pobūdį (medžių pasodinimas, suoliukų pataisymas, sienelės sumontavimas), į tai, kad neatlikti darbai nekliudė objekto naudoti pagal paskirtį; kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti visų darbų iki termino pabaigos, taip pat – kad atsakovui iškelta bankroto byla. Nagrinėjamos bylos atveju situacija nėra analogiška : neatliktų darbų apimtys, pobūdis, užsakovo galimybė naudoti objektą pagal paskirtį, taip pat prievolės neįvykdymo priežastys, rangovo teisinis statusas yra skirtingi.

18564.

186Vertinant, ar ieškovės nurodyta netesybų suma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad 2015 m. liepos 13 d. (paskutinę prievolės įvykdymo dieną) neatliktų pagal Sutartį Darbų likutis buvo 4 646 956,68 Eur. Ši suma sudaro 26,49 proc. nuo visos Darbų kainos, taigi, neatliktų darbų apimtys tiek vertine išraiška, tiek pagal atliktų ir pradelstų atlikti darbų proporcijas esmingai skiriasi nuo situacijos civilinėje byloje 3K-3-360/2009. Be to, skirtingai nuo situacijos toje byloje, ieškovės statyta elektros linija prievolės pažeidimo momentu negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, nes tam reikėjo ne tik atlikti visus statybos darbus, bet ir nustatyta tvarka priduoti objektą. Taip pat, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminą pažeidė dėl kokių nors objektyvių, nuo jos pačios nepriklausiusių aplinkybių ir, pagaliau, skirtingai nuo aptariamos bylos situacijos, ieškovė nėra bankrutuojanti įmonė. Taigi, ieškovės rėmimasis nurodytu teisminiu precedentu nepagrįstas.

18765.

188Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies prievolės įvykdymas šios bylos kontekste negalėtų būti vertinamas kaip pagrindas mažinti netesybas, kadangi, nepriklausomai nuo to, kokią prievolės dalį rangovas įvykdė iki termino pabaigos, užsakovas dėl objekto specifikos neturėjo galimybės jį naudoti pagal paskirtį, kol nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai, įskaitant ir objekto statybos užbaigimo įforminimą.

18966.

190Kitas CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytas netesybų dydžio mažinimo pagrindas –jeigu jos neprotingai didelės. Vertinant netesybų dydį pagal protingumo kriterijų, atsižvelgtina į tai, kad aptariamoje teisės normoje nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ši nuostata savaime nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Minėta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, jog būtų sumažinama kreditoriaus įrodinėjimo našta reikalaujant atlyginti nuostolius bei sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties. Todėl tiek reikalavimas, kad kreditorius įrodinėtų realius savo patirtus nuostolius, tiek radikalus iš anksto šalių aptartos civilinės atsakomybės apimties mažinimas paneigtų netesybų turinį bei jų paskirtį.

19167.

192Atsakovės priskaičiuota delspinigių suma – 1 136 885,9 Eur vertine išraiška yra labai didelė, ir, atsižvelgiant į visą darbų kainą (17 544 536,90 Eur), labiau primenanti baudinę sankciją, todėl svarstytinas šios sumos proporcingumas pažeidimui CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės), aspektu.

19368.

194Apeliantė, tiek grįsdama delspinigių skaičiavimą nuo visos sutartyje numatytos darbų kainos, tiek pasisakydama dėl šalių sutartų netesybų proporcingumo pažeidimui, akcentuoja tarptautinės jungties LitPoliLink svarbą bei aplinkybę, kad šis projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vėlavimas atlikti darbus grėsė Dotacijos sutarties dėl ES finansavimo nutraukimu bei dotacijos praradimu. Ir, nors kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, apeliantė nėra pateikusi įrodymų, jog dėl projekto dalies, už kurios įvykdymą ji buvo atsakinga (400 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos teritorijoje statybos) vėlavimo, faktiškai būtų pavėlavusi visos tarptautinės jungties LitPoliLink eksploatavimo pradžia ir/ar atsakovė dėl to būtų praradusi ES dotaciją ar patyrusi kokių nors kitų nuostolių, faktinė aplinkybė, kad ieškovės vykdyti didelės apimties, Lietuvos energetinei sistemai svarbaus tarptautinio projekto dalies darbai kėlė grėsmę tiek kitų objekto dalių įgyvendinimui laiku, tiek didelės dalies finansavimo praradimu, tokio pobūdžio rizika pateisina gana didelių sankcijų už vėlavimą įgyvendinti tam tikrą projekto dalį, nustatymą.

19569.

196Kita vertus, sutiktina ir su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantė, nors turėjo galimybę (atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo ieškovės prievolės pažeidimo iki bylos išnagrinėjimo) pateikti įrodymus, jog yra patyrusi realius nuostolius dėl to, kad buvo vėluojama atlikti konkretaus tarptautinės jungties LitPoliLink etapo darbus (400 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos teritorijoje statybą), tokių įrodymų nėra pateikusi, išskyrus hipotetinio pobūdžio argumentus dėl galimų nuostolių, susijusių su kito LitPolLink jungties dalį vykdžiusio rangovo – UAB ABB pareikštomis pretenzijomis ar negautomis pajamomis, kurias atsakovė būtų gavusi už laikotarpį nuo 2015 m. liepos iki lapkričio mėnesio, jei LitPolLink jungtis būtų pradėjusi veikti dar

1972015 m. liepos mėnesį. Atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagrįstas dydis (1 112 820,30 Eur) mažintinas 20 procentų, t. y. 222 564 Eur suma.

198Dėl įskaitymo

19970.

200Byloje atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumas nebuvo ginčijamas atsakovės teisės atlikti įskaitymą aspektu; ieškovė ginčijo tik įskaitytos netesybų sumos pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įskaitymo pagrįstumo ir pasisako tik šiuo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog atsakovė dalį netesybų skaičiavo nepagrįstai, taip pat, pripažinus, kad netesybos yra aiškiai per didelės ir jas apeliacinės instancijos teismui sumažinus, pripažintina, jog įskaitymas yra negaliojantis būtent šioje apimtyje. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino, jog įskaitymai dėl visos ieškovės ginčytos 953 175,53 Eur sumos yra negaliojantys, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

20171.

202Iš viso atsakovė ieškovei priskaičiavo ir įskaitė 1 136 885,90 Eur netesybas. Teisėtai ir pagrįstai priskaičiuota netesybų suma yra 1 112 820,30 Eur , kuri teismo mažinama

203222 564 Eur suma, todėl netesybos, kurios buvo įskaitytos viršijant šią sumą, pripažįstamos įskaitytomis nepagrįstai. Taigi, įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu iš viso

204236 599,63 Eur sumai (14 035,63 Eur + 222 564 Eur) ir ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės kaip nepagrįstai įskaityta, atitinkamai – nepagrįstai nesumokėta. Pripažįstama, kad pagrįstai ir teisėtai atsakovė yra atlikusi 890 256,30 Eur įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas.

20572.

206Kai netesybos mažinamos dėl to, kad jos teismo pripažįstamos nepagrįstai didelėmis ir būtent dėl šios priežasties įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už atliktus darbus ir dėl sumažintos netesybų dalies priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius. Remiantis tais pačiais argumentais, ieškovei iš atsakovės nėra teisinio pagrindo priteisti ieškinyje prašytas ir pirmosios instancijos teismo priteistas procesines palūkanas.

20773.

208Nustačius, kad 14 035,63 Eur Eur netesybų suma buvo priskaičiuota nepagrįstai, nuo šios sumos ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai – 1 010,57 Eur (14 035,63 Eur *0,04 /100 *180).

209Dėl papildomo sprendimo

21074.

211Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

21275.

213CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taip pat ši norma nurodo, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21476.

215Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

21677.

217Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė

218(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje

219Nr. 3K-3-35-248/2016).

22078.

221Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016).

22279.

223Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl galimybės priimti papildomą sprendimą nagrinėjamu atveju netaikytini, nes ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kai tuo tarpu iš esmės visos paslaugos (išskyrus dalyvavimą teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 7 d.), kurios nurodytos advokato 2017 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje MG Nr. 847, buvo suteiktos iki teismo posėdžio, o teismo posėdžio trukmė, įvertinant bylos pobūdį, sudėtingumą buvo prognozuojama (numanoma). Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog nurodyta sąskaita negalėjo būti išrašyta, klientui pateikta ir pastarojo apmokėta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimui priteisti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei CPK 98 ir 277 straipsnių nepažeidė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

224Dėl bylinėjimosi išlaidų

22580.

226CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

22781.

228Byloje patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija nustatoma taip: ieškovė ginčijo netesybas 953 175,53 Eur sumai ir papildomai prašė priteisti jai 68 628,63 Eur delspinigių; taigi, visa ieškiniu ginčijama suma buvo 1 021 804 Eur; teismui pripažinus, kad

229236 599,63 Eur netesybų suma buvo įskaityta nepagrįstai ir papildomai priteisus ieškovei 1 010,57 Eur delspinigių, patenkinta ieškovės reikalavimų suma yra 236 610,20 Eur, kas proporcine išraiška yra 23 procentai, atitinkamai, atmestų reikalavimų proporcija –

23077 procentai.

23182.

232Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 13 262,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 4 422,55 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, paskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka: ieškovės 23 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 050 Eur priteisia jai iš atsakovės, o atsakovės 77 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y.

2333 405 Eur priteisia atsakovei iš ieškovės.

23483.

235Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, atitinkamai paskirsto ir bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

23684.

237Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, sumokėjo 8 639 Eur žyminio mokesčio ir 6 303,66 Eur už advokato pagalbą, iš viso –

23814 942,66 Eur. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, iš viso patyrė 2 628,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

23985.

240Atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už advokato paslaugas laikytinas nepagrįstai dideliu, viršijančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dydį, todėl mažintinas iki 2 000 Eur. Remiantis tuo, vertintina, kad pagrįstos atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 10 639 Eur.

24186.

242Remiantis tomis pačiomis taisyklėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo taip pat nepagrįstai didelės, prieštarauja Rekomendacijoms, todėl mažintinos iki 1 060 Eur

24387.

244Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme tokia tvarka: atsakovės 77 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 8192 Eur priteisia jai iš ieškovės, o ieškovės 23 procentus patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 244 Eur priteisia jai iš atsakovės.

24588.

246Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkintas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl atskirojo skundo pateikimo, ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

247Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

248Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

249,,pripažinti negaliojančiais atsakovės akcinės bendrovės LITGRID 2016 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. SD-79 ir 2016 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. SD-357 atliktus delspinigių pagal 2013 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. SUT-325-13 įskaitymus į A. Ž. ir ko uždarajai akcinei bendrovei mokėtinas sumas dalyje, kuria įskaityta 236 599,63 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 63 ct) suma.

250Priteisti ieškovei A. Ž. ir ko uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 158102142) iš atsakovės akcinės bendrovės LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 236 599,63 Eur (du šimtus trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 63 ct) skolą ir 1 010,57 Eur (tūkstantį dešimt eurų ir 57 ct) delspinigius.

251Kitą ieškinio dalį atmesti.

252Priteisti ieškovei A. Ž. ir ko uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 158102142) iš atsakovės akcinės bendrovės LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 3050 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

253Priteisti atsakovei akcinei bendrovei LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) iš ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 158102142) 3405 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.“

254Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

255Priteisti ieškovei A. Ž. ir ko uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 158102142) iš atsakovės akcinės bendrovės LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 244 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

256Priteisti atsakovei akcinei bendrovei LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) iš ieškovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 158102142) 8192 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.