Byla 1-63-616/2016
Dėl galvos sumušimo įvyko komplikacija – potrauminė aspiracija krauju, mirtis, taip tyčia nužudė Ž. B

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės, teisėjų Alfredo Vilbiko, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, dalyvaujant kaltinamajam A. V. M., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, nukentėjusiesiems I. B., J. B., S. B., I. B. atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. V. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ( - ) k., Pakruojo rajone, neteistas

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą,

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6A. V. M. 2015-08-23 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ) kaime, Linkuvos seniūnijoje, Pakruojo rajone, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš Ž. B., tyčia rankomis sudavė Ž. B. ne mažiau 10 smūgių į galvą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, nosies nugarėlės srityje, muštines žaizdas dešinėje veido pusėje ir abiejų lūpų gleivinėse iš dešinės, kraujosruvas galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, kairės ausies būgnelio plyšimą ir ne mažiau 5 smūgių į kitas kūno vietas, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kakle, poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, po to nugriuvusį Ž. B. nutempė prie bendro naudojimo kelio, ir Ž. B. dėl galvos sumušimo įvyko komplikacija – potrauminė aspiracija krauju, mirtis, taip tyčia nužudė Ž. B..

7Kaltinamasis A. V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodydamas, jog nužudyti Ž. B. nenorėjo, tai buvo jo gynyba, tačiau teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, jog kaltės nepripažįsta visiškai, tik pripažįsta, jog tą dieną, gėrė, susierzino ir mušė Ž. B.. Kaltinamasis paaiškino, jog visų įvykių aplinkybių tiksliai neprisimena, pamena, jog Ž. B. atėjo pas jį ir paprašė, kad duotų išgerti. Negali atsakyti, kelintą valandą atėjo Ž. B., jis buvo atėjęs tris kartus. Kaltinamojo sūnus V. M. buvo atvežęs alkoholio, išgėrė kartu su Ž. B. jų sodybos lauko virtuvėje, pasakė, kad jis eitų namo, bet jis nėjo, nurodydamas, kad nori su kaltinamojo žmona N. M. parūkyti ir išgerti. Visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau nurodo, jog jis su Ž. B. susipyko, kaltinamasis nurodė, jog Ž. nelįstų daugiau prie kaltinamojo žmonos. Mano, jog konfliktas dėl to ir įvyko, nors tą dieną Ž. B. nelindo prie jo žmonos. Pamena, jog prie jų sodyboje esančių vyšnių susiginčijo su Ž. B., susistumdė ir susimušė. Ž. B. sudavė kaltinamajm pirmus smūgius. Po to kaltinamasis sudavė Ž. B. kumščiu ir plaštaka, Ž. B. spyrė kaltinamajam į jo kojas, po to kaltinamasis sudavė Ž. B. į veidą, į galvą abiem rankomis. Ž. B. sudavė du, tris, smūgius, negali tiksiai pasakyti, abu buvo girti. Kai sudavė smūgius Ž. B., jis atsisėdo ir sėdėjo, o atsisėdo todėl, kad gavo mušti ranka, atrodo, kad pataikė jam į žandikaulį, tuomet jis iš karto nugriuvo. Negali pasakyti, kiek laiko truko muštynės, gali būti apie pusvalandį laiko. Kaltinamasis nurodė, jog kai sudavė smūgius Ž. B., jis susirietė, atsisėdo ir sėdėjo. Ž. B. visą laiką sėdėjo palinkęs prie vyšnelių. Ž. B. tempė nuo vyšnelių prie kelio, t.y. paėmė Ž. B. sėdintį už pažastų ir tempė, kraujo niekur nematė. Kai palietė Ž. B., suprato, kad jis miręs. Nežino, ar sakė žmonai, ar ne, kad Ž. B. negyvas. Kai tempė Ž., jo nešnekino, nekalbėjo su juo Kai paliko Ž. B., galėjo būti apie pusę trijų nakties, tačiau tiksliai nežino, galvojo, kad jo tėvas J. B. eis į darbą ir pamatys jį. Kai nutempė Ž. B. prie kelio, jis galėjo gulėti tris valandas. Kaltinamasis nurodo, jog jis buvo išgėręs, manė, kad nieko nebus, išsipagirios Ž. ir pareis namo. Kai vyko muštynės, kaltinamojo žmona sakė, kad nesimuštų, nes užmuš žmogų. Kaltinamasis nurodo, jog išgėręs būna piktas, jis praeityje yra buvęs boksininkas, anksčiau mušdavosi su žmona, dabar apie trejus – ketverius metus nesimuša. Prašė žmonos padėti patraukti Ž. B., tačiau ji nesutiko. Tą dieną Ž. B. buvo daug išgėręs, jis svirduliavo nuo girtumo. Kaltinamasis nurodo, jog jis gailisi, kad viskas taip įvyko, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, bijojo eiti pas juos ir jų atsiprašyti. Nurodo, jog jo sveikatos būklė nėra gera, jam skauda galvą, sutinka atlyginti 1000 Eur žalą, nes gauna tik 180 Eur pensijos, namas vienintelė gyvenamoji vieta, kitos neturi.

8Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Ž. B. buvo jos sūnus. 2015-08-23 ryte pas ją į namus atėjo N. M. ir paprašė Ž. sutvarkyti televizorių, dar pagrasino, jei jis nenueis, tuomet A. V. M. užmuš jį. Ž. B. pasakė, kad netaisys televizoriaus, o N. M. sakė, kad apskųs įgaliotiniui, kad jis priešinasi. Prieš 12 val. nuėjo Ž. B. pas M. į jų sodybą. iš Šiaulių buvo atvažiavęs M. sūnus V. M.. Po kiek laiko N. M. ėjo į parduotuvę, nukentėjusioji I. B. paklausė jos, kur yra Ž., ji atsakė, kad Ž. yra pas juos ir jie visi gers, kadangi ji einanti nupirkti degtinės. Apie 17–17.30 val. M. sodyboje pradėjo kažkas garsiai dainuoti, girdėjosi nukentėjusiųjų namuose, nes sodyba yra netoli. Apie 17.30 val. viskas nutilo, buvo ramu. Apie 19.30 val. sutiko N. M., paklausus kur Ž., ši atsakė, jog pas juos jau nėra Ž.. Po to, apie 21 val., pradėjo skambinti Ž. į mobilųjį telefoną, bet telefonu atsiliepė N. M., paklausus jos, kur Ž., ji atsakė, kad nėra. Naktį, apie 0.30 val., nukentėjusioji I. B. pažadino savo vyrą J. B., pasakiusi, jog nėra grįžęs namo Ž.. Tuomet vyras išėjo jo ieškoti pas M.. Grįžęs namo, jis pasakė, kad buvo M. sodyboje, matė kaltinamąjį A. V. M. gulintį tarp fotelių, M. sūnus gulėjo lovoje, o N. M. pasistačiusi „ bambalį“ alaus gėrė. Vyrui paklausus N. M., kur yra Ž., ši atsakė, kad jo nėra. J. B. grįžo namo, po to apie 3.30 val., dar kartelį nuėjo pas M., grįžęs pasakė, kad M. sodyboje tamsu, ramu. Apie 6 val. ryto nukentėjusioji I. B. pradėjo skambinti sūnui į mobilųjį telefoną, tačiau kažkas atmetinėjo skambučius. Nutarė važiuoti dviračiu pasižiūrėti į M. sodybą, tik priartėjus prie sodybos, ( - ) g., pamatė Ž. kojas. Jis buvo paguldytas prie medžio, visa jo nugara nubrozdinta, jau buvo sustingęs. Tuomet nukentėjusioji nuėjo pas kaimynus ir jie išvietė policiją. Nukentėjusioji nurodo, jog jos sūnus Ž. buvo geras, kartu gyveno su nukentėjusiąja, savo šeimos neturėjo, buvo nekonfliktiškas, neagresyvus, padėdavo namuose. Taip pat nurodė, jog iki mirties apie metus laiko nedirbo, nebuvo registruotas Darbo biržoje, kartais vartojo alkoholį. Po sūnaus mirties atsirado baimė, sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kamuoja bemiegės naktys, tenka nuolat lankytis pas gydytojus, jai yra didelė baimė, kadangi kaltinamasis yra laisvėje, jis yra labai agresyvus, žiaurus žmogus. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti 2122 Eur turtinės žalos, 900 Eur advokato išlaidų, bei 100000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos bei kuras, kuris buvo piltas vykstant pas advokatą, 100 Eur buvo sumokėtas duobkasiams, kvito neturi, dėl sumokėtos aukos bažnyčiai galėtų paimti pažymą. 304 Eur laidojimo pašalpa išskaičiuota iš prašomos priteisti turtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimas dėl sūnaus netekties, dėl to sutriko sveikata, tenka lankytis pas gydytojus, psichiatrą, nes nemiega, geria ramninamuosius vaistus, vargina padidėjęs kraujospūdis. Nurodo, jog kaltinamasis jos neatsiprašė, žalos nesiūlė atlyginti, tik buvo atėjusi į namus N. M. ir jos sūnus atsiprašyti. Be to, N. M. jai sakiusi, kad apie tai, kas įvyko ji negalėjo pranešti, nes jai A. V. M. grasino, tačiau nurodė, jog Ž. užmušė prie vyšnelių kieme ir po to ji kartu su A. V. M. tempė jos sūnų. Kodėl tempė – nesakė. Dėl mirusiojo daiktų – mobilųjį telefoną prašo grąžinti, drabužių grąžinti nereikia.

9Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis Ž. B. buvo jo sūnus. Paties įvykio nematė, tačiau naktį, tiksliai datos neprisimena, jį prižadino žmona I. B., kuri nurodė, jog jų sūnus Ž. B. dar negrįžęs namo, ir liepė nueiti pas M. jo paieškoti. Apie vidurnaktį, nuėjus pas M., matė, jog A. V. M. miegojo lauko virtuvėje esančiame fotelyje, N. M. gėrė, o jų sūnus V. M. gulėjo lovoje, nukentėjusiojo sūnaus Ž. B. nebuvo lauko virtuvėje. N. M. pasiūlė išgerti ir nukentėjusiajam J. B., tačiau jis atsisakė, paklausė, ar nematė jo sūnaus, N. M. atsakius neigiamai, jis išėjo namo. Po to, apie 4 val. ryto, dar kartą buvo nuėjęs pas M., ėjo pro ( - ) g., tačiau nieko nebuvo lauke, buvo ramu, todėl grįžo atgal namo, o ryte jo žmona ties ( - ) gatve rado sūnų Ž. jau mirusį, jis gulėjo kniūbsčias prie medžio, netoli M. namo. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pareiškė jo žmona I. B., ji, po sūnaus mirties, dažnai lankosi pas gydytojus, labai išgyvena, bijo M., naktimis būna užsidegusi šviesą. Nukentėjusiojo A. V. M. neatsiprašė.

10Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis Ž. B. buvo jo brolis. Parodė, jog įvykio dieną skambino broliui Ž. B., tačiau jo mobiliuoju telefonu atsiliepė N. M.. Paklausus, kur yra Ž., N. M. pasakė, jog jo nėra, o telefonas, kuriuo ji atsiliepė, yra N. M. sūnaus V. M.. Iš balso girdėjosi, jog N. M. buvo stipriai išgėrusi. Baigė pokalbį, o kitos dienos rytą motina I. B. pasakė, jog nebėra brolio. Nuėjo prie M. sodybos, pamatė gulintį brolį. Paklausus, kas nutiko, V. M. nurodė, jog neklausinėtų, nes S. B. nėra policininkas. S. B. parodė, jog brolis išgerdavo kartu su kaimynais M., nors nedažnai ten lankydavosi, nes A. V. M. išgėręs būdavo agresyvus, kabinėdavosi, prikaišiodavo broliui N. M., išgėrę M. susimušdavo. Brolis Ž. B. buvo ramus, nekonfliktiškas. Nurodo, jog V. M. ir N. M. buvo atėję atsiprašyti, civilinio ieškinio nukentėjęs nereiškia, palieka spręsti mamai I. B..

11Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, apie 18 val., važiavo ( - ) kaime ( - ) gatve ir matė du jaunuolius, gulinčius kitoje gatvės pusėje. Ten buvo Ž. B. ir V. M.: B. gulėjo ant nugaros, V. M. sėdėjo ant jo viršaus. Paklausus jų, ką daro, jie atsakė, kad nieko, tuomet V. M. atsistojo ir paklausė, koks liudytojo vardas. Ž. B. pasakė liudytojo vardą, nurodė, kad jie nieko nedaro, tuomet liudytojas A. B. nuvažiavo. Matėsi, jog abu jaunuoliai buvo išgėrę, nebuvo jokio įtarimo, jog jie galėjo susimušti, nes buvo linksmi, mušimosi žymių veiduose nebuvo matyti.

12Liudytojas V. M. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis A. V. M. yra jo tėvas.

13Liudytoja N. M. sutiko duoti parodymus ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną, apie 18 val., jos sūnus V. M. padavė pinigų nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Prie parduotuvės sutiko Ž. B.. Šis pasisiūlė užeiti pas N. M.. Prieš tai ji buvo atėjusi pas B., prašė Ž. B. sutaisyti pultelį. Sakė, kad išardė, todėl negali žiūrėti televizoriaus, o, jei jis neateis, jos vyras jį užmuš. Bet taip liudytojos vyras nebūtų padaręs, pati įsijautė sakydama šiuos žodžius. Kai nupirko degtinės, grįžo iš parduotuvės namo. Tuo metu Ž. ėjo į parduotuvę ir po 20 minučių atėjo pas M.. Ar Ž. su liudytojos N. M. sūnumi buvo kažkur išėję, negali pasakyti. Parduotuvėje liudytoja nusipirko degtinės ir po to keturiese, t. y. ji, jos sūnus V., vyras A. V. ir Ž. B. gėrė lauko virtuvėlėje. Liudytoja išėjo antrą kartą į parduotuvę, grįžusi rado sūnų V. M. miegantį lovoje lauko virtuvėje, o vyras gulėjo ant sofos. Tuo metu, kai išėjo į parduotuvę, Ž. B. buvo pas juos, o, kai grįžo, jo nebuvo lauko virtuvėje. Parėjusi iš parduotuvės alkoholį padėjo į konteinerį ir nuėjo į namą. Apie 23–24 val. išgirdo triukšmą, atsidarė namo duris, pamatė,kad jos vyras A. V. M. su Ž. B. mušėsi lauke prie namo esančių vyšnaičių, apie 10 metrų atstumu nuo namo. A. V. M. mušė Ž. B. rankomis į galvos sritį, šis buvo rankomis užsidengęs veidą, tuomet liudytoja savo vyrą subarė, sakydama, jog baigtų mušti, nes užmuš, ir nuėjo namo. Matė, jog tuo metu, kai buvo mušamas Ž. B., jis buvo pakėlęs rankas prie veido, o liudytojos vyras A. V. M. mušė Ž. B. per galvą. Jis nuo smūgių nukrito. Tada jos vyras nuleido rankas, toliau nieko nematė, nes nuėjo į kambarį, tačiau maždaug po 5 minučių atėjo jos vyras ir pasakė, kad reikia nutempti Ž. B., kad jį rastų. Paklausus vyro, ar Ž. gyvas, A. V. M. atsakė, kad gyvas, atsikels ir nueis į namus. Kai tempė Ž. B., ar šis rodė kokius nors gyvybės požymius, nežino. Ž. tempiant, jį už pažastų laikė A. V. M., kur ji pati laikė, nepamena. Ryte sūnui V. M. pasakė, kad tėvas primušė Ž., po to netrukus atvyko policija. Po įvykio Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną rado lentynėlėje ir perdavė policijai. Tuo metu, kai gėrė, Ž. B. skambino jo mama, A. V. M. liepė atsiliepti. Liudytoja teigia atsiliepusi, tačiau ką kalbėjo nepamenanti. Liudytoja nurodė, jog jos vyras A. V. M. išgėręs būna pasiutęs, karštakošis. Nurodo, jog pati yra nuo jo nukentėjusi, tačiau niekur nesikreipė. Po Ž. laidotuvių liudytoja su savo sūnumi V. buvo nuėję pas B. atsiprašyti, sakė savo vyrui, kad reikėtų nueiti atsiprašyti, bet jis neparodė jokio noro tai padaryti. Liudytoja teigia nepamenanti, jog įvykio naktį buvo atėjęs sūnaus ieškoti J. B., buvo nemažai išgėrusi.

14Ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog patvirtina savo surašytą išvadą. Specialisto išvadoje 4 a punkte nurodyti padaryti sužalojimai 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, jie nėra būdingi griuviminei traumai. Nukentėjusiojo kūne buvo nustatytos ankstesnės traumos, jos padarytos seniau nei prieš savaitę, tai nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su nukentėjusiojo mirtimi neturėjo. Specialisto išvados 4 a papunktyje apibūdinami sužalojimai, dėl šių sužalojimų ir kilusių komplikacijų nukentėjusysis mirė. Išvadoje nurodė 10 trauminių poveikių. Žodžiai „poveikis“ ir „kontaktas“ šiame kontekste sutampa savo reikšme. Jei nebūtų specialisto išvadoje a papunktyje nurodytų padarytų sužalojimų, o būtų padaryti sužalojimai, nurodyti b papunktyje, šie sužalojimai nebūtų turėję įtakos mirčiai. Mirusysis asmuo Ž. B. galėjo būti bejėgiškos būklės tiek dėl alkoholio poveikio, nes nustatyta 4,88% promilės etilo alkoholio, tiek dėl galvos smegenų sumušimo, tačiau šito išskirti negali, kadangi nėra objektyvių duomenų. Kiekvieno asmens alkoholio tolerancijos riba yra individuali. Kai yra toks alkoholio kiekis žmogaus kūne, sutrinka jo judesių koordinacija ir pasąmonė yra prislopinta. Specialisto išvadoje yra nurodyta sąvoka: „asmeniui būnant nesąmoningos būklės dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alkoholiu“. Ar ši nesąmoninga būklė susieta su alkoholiu, ar su padarytu sužalojimu – nėra galimybės atsakyti. Tam, kad įvyktų aspiracija krauju, reikėjo nesąmoningos būklės, o nesąmoningos būklės kilmės negali pasakyti, negali nurodyti, kad tai buvo sumušimas. Esant tokiai alkoholio koncentracijai galbūt asmuo buvo nesąmoningos būklės. Nukentėjusiojo nesąmoningą būklę galėjo lemti abu veiksniai – galvos sumušimas kartu su kraujo išsiliejimu, bet nukentėjusiojo nesąmoningą būklę galėjo lemti ir kiekvienas veiksnys atskirai. Specialisto išvadoje a papunktyje nurodyti padaryti smūgiai – 10 trauminių poveikių, padarytų kietais bukais daiktais, iš šių sužalojimų negali nustatyti daiktų individualių savybių, kad būtų galima priskirsti kuriam nors konkrečiam daiktui. Aspiracija krauju – uždusimas užspringus krauju. Nukentėjusysis tiesiogiai mirė dėl to, kad užspringo krauju. Kepenų riebalinė distrofija – tai kepenų pažeidimas dėl alkoholio ar vaistų poveikio, tai neišsivystė dėl sumušimo. Jeigu nukentėjusysis būtų sumuštas blaivus, jis krauju nebūtų užspringęs, kadangi vyktų rijimo refleksas, nes tuomet kraujas dirgina kvėpavimo takus ir jis yra nuryjamas. Jeigu nukentėjusiojo asmens kepenys būtų buvusios sveikos, t. y. negeriančio asmens, mirtis vis tiek galėjo įvykti.

15Iš 2015-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog aprašyta įvykio vieta, esanti ( - ) k., Pakruojo r., paimti daiktai, jie apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 15–37).

16Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas V. M. pateikė Ž. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jis apžiūrėtas ir duomenys fiksuoti apžiūros protokole (1 tomas, b. l. 51–54).

17Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip liudytoja N. M. parodė lauko virtuvę, kurioje buvo vartojamas alkoholis, po to parodė vietą, kur A. V. M. stūmė Ž. B., kur Ž. B. gulėjo, kuomet jos vyras mušė, parodė, kaip buvo tempiamas Ž. B. ir kur paliktas (1 tomas, b. l. 164–169).

18Iš specialisto išvados matyti, jog A. V. M. kūne sužalojimų nerasta (2 tomas, b. l. 13).

19Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip A. V. M. parodė, jog kieme vyko konfliktas, lauko virtuvėje vartojo alkoholį, parodė, kur stovėjo Ž. B., kur nuvirto Ž. B., kaip jis su žmona laikė Ž. B., kai nutempė iš kiemo, parodė, kur Ž. B. paliko (2 tomas, b. l. 22–28).

20Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-05 specialisto išvados Nr. M 463/15(04), matyti, kad, remiantis Ž. B., gim. 1985 m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada: 1. Ž. B. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos dešinėje veido pusėje ir abiejų lūpų gleivinėse iš dešinės, kraujosruvos galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, kairės ausies būgnelio plyšimas. Tai komplikavosi potraumine aspiracija krauju (kraujo išsiliejimas nosiaryklėje, kraujas skrandyje, kraujas užpildantis stambiuosius bronchus, išpūsti margi plaučiai, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuose, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė); 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2015-08-25, 12 val., rodo, kad nuo Ž. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1–3 paros laiko; 3. Ž. B. lavono kraujyje rasta 4,59%o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,88%o (promilės) etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį; 4. Mirusiojo Ž. B. kūne nustatyti kūno sužalojimai: a. nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos dešinėje veido pusėje ir abiejų lūpų gleivinėse iš dešinės, kraujosruvos galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, kairės ausies būgnelio plyšimas galėjo būti padaryti 10 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvos sritį. Sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 25.La punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jie sukėlė mirtį dėl dėsningai išsivysčiusių komplikacijų; b. odos nubrozdinimas kakle, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, abiejuose žastuose, dešiniajame dilbyje padaryti kietais bukais daiktais artimu vienas kitam metu netrukus iki mirties mažiausiai 5 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; c. odos nubrozdinimai dešinėje juosmeninėje dalyje ir nugaroje padaryti kietais bukais paviršiais su dinaminiu komponentu (tikėtina velkant) artimu vienas kitam metu netrukus iki mirties mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; d. dešinės šlaunies poodinė kraujosruva ir kairio kelio srities odos nubrozdinimas remiantis makromorfologiniu vaizdu padaryti 1–2 savaičių laikotarpyje iki mirties kietais bukais daiktais ar paviršiais dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir su mirtimi priežastinio ryšio neturėjo. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Ž. B. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo. Esant kraujo krešėjimo sutrikimui, kurį sąlygojo kepenų riebalinė distrofija, asmeniui būnant nesąmoningos būklės dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alkoholiu (kraujyje rasta 4,59%o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,88%o (promilės) etilo alkoholio) įvyko komplikacija - potrauminė aspiracija krauju. Tai nurodo rastas kraujas nosiaryklėje, burnoje, skrandyje ir užpildantis kvėpavimo takus (1 tomas, b. l. 45 – 48).

21Iš 2015-12-30 išvados Nr. 97 TPK-422/2015 matyti, jog A. V. M. psichiškai yra sveikas ir jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 tomas, b. l. 99-101) .

22Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina A. V. M. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str., t.y. nužudymą.

23Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog sudavė smūgius Ž. B., tačiau teigė, jog jis gynėsi. Nusikalstama veika dėl Ž. B. nužudymo visiškai įrodyta kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose esančiais duomenimis, specialisto išvada, specialisto paaiškinimu teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų I. B., J. B. parodymais, liudytojos N. M. parodymais, kaltinamojo A. V. M., liudytojos N. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Nustatyta, kad įvykis įvyko 2015-08-23 Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, ( - ), kaltinamojo A. V. M. namo kieme. Nustatyta, jog šio namo kieme, esančioje lauko virtuvėje buvo vartojamas alkoholis ir gėrė keturiese: kaltinamasis A. V. M., jo žmona N. M., sūnus V. M. ir Ž. B.. Tikslintinas įvykio laikas, nurodant, jog įvykis buvo rugpjūčio 23 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, kadangi įvykį mačiusi N. M. galėjo nurodyti apytikrį mušimo laiką, tačiau tiek N. M., tiek kaltinamasis A. V. M. buvo nelaivūs įvykio metu ( 1 tomas, b. l. 154, 2 tomas b. l. 11 ), paskutinis asmuo, matęs Ž. B. buvo liudytojas A. B. ( apie 18.00 val.), kitų objektyvių duomenų nustatyti tikslesniam įvykio laikui byloje nėra, todėl, esant neatitikimams tarp liudytojos N. M., kaltinamojo A. V. M. nurodomo įvykio laiko ir pareikšto kaltinime, šis laikas tikslintinas abstrakčiau, nenurodant tikslių valandų. Tai, kad susimušė su Ž. B., neneigė kaltinamasis A. V. M., nurodydamas, jog jis gynėsi nuo Ž., šis pirmas jam spyrė į kojas, po to kaltinamasis sudavė du– tris smūgius į galvos sritį, po to Ž. B. atsisėdo. Tai, kad A. V. M. sudavė Ž. B. į galvos sritį, patvirtina ir liudytoja N. M., kuri teigia, jog po alkoholio vartojimo lauko virtuvėje, ji nuėjo į namus, tuomet, jai būnant namuose, išgirdo triukšmą, ir, išėjusi iš namo, kieme, prie vyšnaičių (apie 10 m nuo namo) pamatė savo vyrą ir Ž. B.: kaltinamasis sudavė į galvos sritį Ž. B., o šis stovėjo pakėlęs į viršų rankas, po smūgio nuleido rankas, po to jos vyras dar sudavė smūgius Ž. B. į galvos sritį. Neilgai trukus, po smūgių sudavimo, kuriuos matė liudytoja N. M., jai pasakius baigti mušti, nes užmuš Ž. B., ir nuėjus atgal į namą, kaltinamasis atėjo į namą ir paparašė padėti nutempti nuo vyšnaičių link kelio Ž. B., nurodydamas, kad jį rastų tėvai. Ant Ž. B. kūno rasti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai dešinėje juosmeninėje dalyje ir nugaroje netrukus iki mirties mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje, galimai velkant (specialisto išvada, 1 tomas, b. l. 48), šie duomenys sutampa su liudytojos N. M. ir kaltinamojo A. V. M. teiginiais dėl Ž. B. nutempimo, kuriuos patvirtina ir šių asmenų parodymų patikrinimo vietoje protokuose užfiksuoti duomenys. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja N. M. parodė, jog kaltinamasis smūgius Ž. B. sudavė šiam gulint, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė smūgius, kuriuos sudavė rankomis kaltinamasis, stovint Ž. B., be to, jam dengiantis nuo smūgių galvos sritį, ką patvirtino ir kaltinamasis, bei šių smūgių lokalizacija sutampa su specialisto išvadoje nustatytu smūgių lokalizacija ir atitinka logišką kaltinamojo veikos mechanizmą. Iš specialisto išvados nustatyta, jog Ž. B. sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti 10 trauminių poveikių kietais bukais daiktais paveikus galvos sritį ir šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jie sukėlė mirtį dėl dėsningai išsivysčiusių komplikacijų. Kiek buvo suduota smūgių į galvos sritį, bei į kitas kūno vietas Ž. B., pats kaltinamasis negalėjo nurodyti, kadangi neatsiminė, nurodė–gal 2 ar 3, tačiau teismui specialisto išvadoje nurodytais duomenimis nėra pagindo abejoti, todėl nustatytina, jog buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių Ž. B. į galvos sritį ir ne mažiau 5 smūgiai į kitas kūno vietas, padarant sužalojimus: odos nubrozdinimą kakle, poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kadangi specialisto išvadoje sužalojimų laikas nurodomas netrukus iki mirties ( 1 tomas, b. l. 48), o duomenų, jog iki A. V. M. smurto panaudojimo Ž. B. atžvilgiu pastarasis buvo kieno nors kito ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis sužalotas, byloje duomenų nėra. Priešingai, liudytojas A. B. patvirtino, jog įvykio dieną apie 18.00 val. matė Ž. B., jokių jo sumušimo pėdsakų nesimatė. Nustatant priežastinį ryšį tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-587-697/2015). Nustatyta, jog Ž. B. mirtis kilo dėl galvos sumušimo, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo nes jis sukėlė mirtį dėl dėsningai išsivysčiusios komplikacijos, t.y. potrauminės aspiracijos krauju. Nors kaltinamojo gynyba prašė skirti ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nes skiriant ekspertizę reikia nurodyti specialisto išvados struktūros neatitikimus, išvadoje esančius prieštaravimus, o apie byloje esančią specialisto išvadą tokių duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog išvadoje, kurią patvirtino specialistas teisiamojo posėdžio metu, nustatyta būtent potrauminė, o ne savaiminė, atsiradusi nuo kokių nors kitų veiksnių aspiracija krauju, t. y. jei nebūtų suduoti smūgiai į galvos sritį, nebūtų kilęs kraujavimas, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Gynybos hipotetinės prielaidos, jog, jei Ž. B. būtų blaivus, būtų likęs gyvas, atmestinos, kadangi teisiamojo posėdžio metu specialistas nurodė tik galimas pasekmes, nevertindamas konkrečios situacijos, be to, nurodydamas, jog, jei nukentėjusiojo asmens kepenys būtų buvusios sveikos, t. y. nebūtų nustatyta riebalinė kepenų distrofija, kas sąlygotų kraujo krešėjimą, vis tiek nuo smūgių galėjo kilti mirtis. Specialisto išvadoje nustatyta, bei patvirtinta specialisto teisiamajame posėdyje, jog padarytas Ž. B. sunkus sveikatos sužalojimas sukėlė mirtį dėl dėsningai išsivysčiusių komplikacijų ir šios komplikacijos yra potrauminės. Teismui abejoti šia specialisto išvada nėra jokio objektyvaus pagrindo.

24Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, be to praeityje, kaip nurodė pats kaltinamasis, buvęs boksininkas, smūgiuodamas rankomis 10 kartų į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokie smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-28-976/2015). Todėl pripažintina, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogu, tačiau to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y tačiau buvo abejingas galimiems padariniams. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir A. V. M. kaltei pagrįsti.

25BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

26Kaltinamojo A. V. M. nurodymas, jog jis gynėsi nuo Ž. B., atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta būtinosios ginties sąlygų – pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio asmuo turi teisę gintis: Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog Ž. B. sudavė kokius nors smūgius kaltinamajam, kaltinamojo kūne nerasta jokių sužalojimų (2 tomas, b. l. 13), be to ir pats kaltinamasis nurodė, jog Ž. B. sudavė smūgius, norėdamas, kad šis nelįstų prie kaltinamojo žmonos, t. y. byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog Ž. B. turėjo nors kokį motyvą kėsintis įkaltinamojo gyvybę, sveikatą ar t. t., todėl, kaip minėta, atmestinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas šis kaltinamojo argumentas.

27Dėl bejėgiškos būklės

28Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Be to, teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014).

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis Ž. B. nebuvo specialiai nugirdytas, jis pats savo noru vartojo alkoholį, laisvai judėjo, t. y. nėra jokių neginčijamų duomenų, jog Ž. B. buvo nutemptas į įvykio vietą, t. y. prie vyšnaičių, esančių M. sode, maždaug už 10 metrų nuo namo. Liudytoja N. M. patvirtino, jog išgirdusi kieme triukšmą, lyg kas ginčytųsi, išėjus į lauką, matė kaip Ž. B. stovėjo, tuo metu, kai kaltinamasis sudavė smūgius į galvos sritį Ž. B. buvo pakėlęs rankas, o tik po smūgių rankas nuleido ir nukrito. Kad vyko ginčas patvirtina ir kaltinamasis A. V. M., kuris nurodė, jog jis sakė Ž. B. nelįsti prie kaltinamojo žmonos. Specialistas teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar Ž. B. dėl išgerto alkoholio kiekio (nustatyta kraujyje 4,59 promilės, šlapime 4,88 promilės) buvo bejėgiškos būklės, kadangi kiekvieno asmens organizmas skirtingai toleruoja alkoholį, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti ar nesąmoninga būklė Ž. B. tapo po smūgių sudavimo ar dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymui neturėjo jokios reikšmės, jog nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to neva neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti ar kitaip išvengti pavojaus. Esant šioms aplinkybėms, vertinant visas abejones kaltinamojo naudai, darytina išvada, kad Ž. B. dėl girtumo nebuvo bejėgiškos būklės, o pats kaltinamasis nesuprato ir negalėjo suprasti tokios būklės buvimą bei tokia jo būsena nepasinaudojo.

30Taigi kolegija, šalindama nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę, perkvalifikuoja kaltinamojo veiką iš BK 129 str. 2 d., 2 p. ir konstatuoja, jog jis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublik?s BK 129 str. 1 d. už paprastą tyčinį nužudymą. Civilinis ieškinys

31Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

32Dėl žalos priteisimo nukentėjusioji I. B. pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį rašydama priteisti 2122,59 Eur turtinės žalos, 100000 neturtinės žalos (1 tomas, b. l. 63–64, 2 tomas, b. l. 180). Prie civilinių ieškinių pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas, tik nepateikti dokumentai apie sumokėtą 100 Eur duobkasiams, 80 Eur auką kunigui; bei pateiktos išlaidos, nesančios tiesioginė turtinė žala, t. y. 2015-08-25 kuro kvite nurodyta suma – cigaretės „Bond“ 2,50 Eur, bei 2015-10-01 sumokėta suma 14,83 Eur (1 tomas, b. l. 69), todėl civilinis ieškinys mažintinas nurodyta suma, viso 197,33 Eur ir nukentėjusiajai I. B. priteistina 1925,26 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatyta, jog Ž. B. gyveno kartu su tėvais, būdamas pilnamečiu nedirbo, tačiau padėdavo tėvams tvakytis namuose, po sūnaus mirties nukentėjusiajai nustatytas potrauminis streso sutrikimas, depresija, atsirado baimės jausmas, tenka nuolat lankytis pas gydytojus (2 tomas, b. l. 165), netikėtas sūnaus netekimas sukėlė nukentėjusiajai I. B. dvasinius išgyvenimus, prarastas neatstatomai bet koks nukentėjusios ir jos sūnaus tarpusavio ryšys. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į neatstatomas pasekmes, kaltinamojo A. V. M. kaltę, jo turtinę padėtį – yra pensininkas, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, teismo nuomone, I. B. priteistina 18000 Eur neturtinė žala. Bausmių skyrimas

33A. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę suinkinančia aplinybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.).

34Skiriant bausmę A. V. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikų stadiją, kaltininko asmenybę.

35Kaltinamasis A. V. M. neteistas (2 tomas, b. l. 91), duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, kitų neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta labai pavojinga veika, ši veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. tyčinė veika, baigtinė, kaltinamasis yra pensininkas, nukentėjusiųjų nurodoma, jog išgėręs jis būna agresyvus, sutuoktinė N. M. patvirtino, jog kaltinamasis buvo ir prieš ją ne kartą pakėlęs ranką, to neneigė ir pats kaltinamasis, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog byloje nėra visiškai jokių duomenų apie blogą kaltinamojo sveikatą, neskaitant natūraliai pensinio amžiaus, suteikiant visiems šiems duomenims vienodą teisinę reikšmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015), bei įvertinus BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam A. V. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į bausmės tikslus, sieja juos su kaltinamajam būsimu bausmės poveikiu ir atsižvelgia į kaltinamojo amžių, jam šiuo metu yra 76 metai, veika padaryta netiesiogine tyčia, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuri nebus pernelyg švelni ir atitinkanti veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei humaniškumo principą, nesumenkinant nukentėjusiųjų interesų.

36Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra, kadangi iš pirmiau aptartų duomenų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ir bausmės, numatytos sankcijoje, skyrimas aiškiai neprieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.

37Proceso išlaidos

38Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamojo A. V. M. advokatų, teikusių antrinę teisinę pagalbą užmokestis 333,97 Eur, kurį prašoma priteisti iš kaltinamojo A. V. M. (2 tomas, b. l. 178-179). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Šiuo atveju kaltinamiesiems gynyba buvo paskirta teismo, nustatant įstatyme (BPK 51 str. 1 d. 5 p.) nurodytą būtinąją gynėjo dalyvavimo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis (paskyrimas advokato kaltinamųjų gynybai) ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą, todėl nepriteistinos iš A. V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 333,97 Eur.

39Nukentėjusioji I. B. patyrė 900 Eur išlaidų, sumokėdama šią sumą už advokato paslaugas ( 1 tomas, b. l. 65, 2 tomas, b. l. 144 –145). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d. numatyta, kad civilinio ieškovo ar nukentėjusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti ( proceso išlaidas) teismas turi teisę priteisti iš kaltinamojo, kuris pripažįstamas kaltu. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis gauna nuolatines pajamas – pensiją, turi nekilnojamojo turto, nukentėjusioji I. B. buvo priversta kreiptis profesionalios pagalbos į advokatą, nes turėjo pareikšti civilinį ieškinį, kuriame keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusios patirtos išlaidos yra per didelės ar neprotingos ir nėra pagrindo jas mažinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo A. V. M. priteistina 900 Eur proceso išlaidų nukentėjusios I. B. naudai.

402015-12-14 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. V. M. vardu registruotam nekilnojam turtui, kurio registro Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ) k., Linkuvos sen., Pakruojo r., t.y. pastatui – gyvenamajams namas, kurio unikalus numeris ( - ), pastatui viralinei, kurio unikalus numeris ( - ); pastatui –daržinei, kurio unikalus numeris ( - ); pastatui- ūkiniui pastatui, kurio unikalus numeris ( - ), nustatant dalinį teisių apribojimą 6 mėn. ( 2 tomas, b. l. 89–90). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, gali būti skiriamas esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis, išieškojimas vykdomas būtent iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto (baudžiamoji byla Nr. 1A-55-202/2015.) Prokuroro taikytas laikinųjų apsaugos priemonių terminas baigėsi 2016-06-14, t.y. nuosprendžio priėmimo metu. Pasibaigus terminui, nuo nuosprendžio priėmimo dienos, civilinio ieškinio užtikrinimui, naujai taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

41Daiktai turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: pakete Nr. 1 esantys tariamojo A. V. M. rūbai, t. y. marškinėliai, megztinis, sportinės kelnės, šlepetės, taip pat 50 Eur, paimtų 2015-08-24 daiktų pėmimo protokolu ir perduotų saugoti Šiaulių apskrities VPK Finansų skyriui (2 tomas, b. l. 35–40) grąžintini A. V. M., šiuos daiktus perduodant N. M.; N. M. rūbai, t. y. sportiniai marškinėliai, bridžai, guminės šlepetės, taip pat 37,36 Eur, rasti įvykio vietoje, perduoti saugoti Šiaulių AVPK (1 tomas, b. l. 38–39), grąžintini N. M.; V. M. rūbai, t.y. sportiniai marškinėliai, šortai, guminės šlepetės, bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3C-00“ IMEI Nr. ( - ) su „Omnitel“ SIM kortele Nr. ( - ) (esantis pakete Nr. 3), grąžintini V. M.; Ž. B. priklausęs telefonas „Nokia 1203-2“, IMEI Nr. ( - ) su SIM „Ežys“ kortele Nr. ( - ) (esantis pakete Nr. 3), grąžintinas I. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p). Kiti daiktai, esantys paketuose Nr. 1, 2, 3 : žalios spalvos austas audeklas su rausvos spalvos dėme, paimtas 2015-08-24 iš įvykio vietos adresu ( - ) k., Pakruojo r., tepinėlis (prie N. M. asmens apžiūros protokolo) – tepinėlis, butelis – rudos spalvos be dangtelio ant viršaus užklijuota etiketė su užrašu „Biržiečių standartinis“, tuščias plastikinis maišelis su „Vilniaus duonos“ logotipu; guminės šelpiatės; cigarečių pakelis „ Bond“, 1,5 l. plastmasinis butelis nuo mineralinio vandens „Vytautas“, stiklinis butelis 0,5 l. degtinės „ Lithuania vodka originali“, stiklinės taurelės 50 g. ir 100 g., tepinėlis su biologiniais pėdsakais žolės pavyzdys su raudonos spalvos skysčio dėmė; cigarelių pakelis–ant pakelio užrašas „Philip Morris“, pakelio apačioje įspėjamieji užrašai dėl rūkymo; popieriaus lapas, kuriame yra N. M. kreipimasis į teismą; 200 g. stiklinė balto permatomo stiklo, 2 buteliai po 0,5 l. degtinės „Lithuania vodka originali“, (1 but. pilnas, 1 but.–pusė butelio); nuorūkos, paimtos nuo slenksčio; nuorūkos, paimtos nuo stalo; tepinėlis su biologiniais pėdsakais; tara iš šiukšlių konteinerio, t.y. tušti buteliai: 11 plastikinių butelių, 1 stiklinis butelis, 1 skardinė alaus; nuorūkos, paimtos nuo židinio; nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 6–7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas

Nutarė

43A. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

44Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

45Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

46Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-08-24 iki 2015-09-09.

47Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę dokumentų paėmimą, paskirtą A. V. M., pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.

48Nukentėjusiosios I. B. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies: priteisti iš A. V. M. 1925,26 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis eurus, 26 ct.) turtinės žalos ir 18000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos nukentėjusios I. B. naudai.

49Priteisti iš A. V. M. 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusios I. B. naudai.

50Nepriteisti iš A. V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 333,97 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

51Civilio ieškinio užtikrinimui, nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-06-16 taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. V. M. vardu registruotam nekilnojamam turtui, kurio registro Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ) k., Linkuvos sen., Pakruojo r., t.y. pastatui–gyvenamajam namui kurio unikalus numeris ( - ), pastatui viralinei, kurio unikalus numeris ( - ); pastatui–daržinei, kurio unikalus numeris ( - ); pastatui– ūkiniui pastatui, kurio unikalus numeris ( - ), nustatant dalinį teisių apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

52Apie taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nedelsiant informuoti turto arešto aktų registro tvarkytoją.

53Daiktus, turinčius reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: 50 Eur, saugomus Šiaulių AVPK Finansų skyriuje, pakete Nr. 1 esančius A. V. M. rūbus, t.y. marškinėlius, megztinį, sportines kelnes, šlepetes grąžinti A. V. M., pinigus bei šiuos daiktus perduodant N. M.; N. M. rūbus, t. y. sportinius marškinėlius, bridžus, gumines šlepetes, taip pat 37,36 Eur, rastus įvykio vietoje, grąžinti N. M.; V. M. rūbus, t. y. sportinius marškinėlius, šortus, gumines šlepetes, bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3C-00“ IMEI Nr. ( - ) su „Omnitel“ SIM kortele Nr. ( - ) (esantį pakete Nr. 3), grąžinti V. M.; Ž. B. priklausiusį telefoną „Nokia 1203-2“, IMEI Nr. ( - ) su SIM „Ežys“ kortele Nr. ( - ) (esantį pakete Nr. 3), grąžinti I. B.. Kitus daiktus, esančius paketuose Nr. 1, 2, 3: žalios spalvos austą audeklą su rausvos spalvos dėme, paimtą 2015-08-24 iš įvykio vietos adresu ( - ) k., Pakruojo r., tepinėlį (prie N. M. asmens apžiūros protokolo), butelį– rudos spalvos be dangtelio ant viršaus užklijuota etiketė su užrašu „Biržiečių standartinis“, tuščią plastikinįs maišelį su „Vilniaus duona“ logotipu; gumines šlepetes; cigarečių pakelį „Bond“, 1,5 l. plastmasinį butelį nuo mineralinio vandens „Vytautas“, stiklinį butelį 0,5 l. degtinės „Lithuanian vodka originali“, stiklines taureles 50 g. ir 100 g., tepinėlį su biologiniais pėdsakais, žolės pavyzdį su raudonos spalvos skysčio dėme; cigarelių pakelį– ant pakelio užrašas „Philip Morris“, pakelio apačioje įspėjamieji užrašai dėl rūkymo; popieriaus lapą, kuriame yra N. M. kreipimasis į teismą; 200 g. stiklinę balto permatomo stiklo, 2 butelius po 0,5 l. degtinės „Lithuanian vodka originali“, (1 pilnas, 1–pusė butelio); nuorūkas, paimtas nuo slenksčio; nuorūkas, paimtas nuo stalo; tepinėlį su biologiniais pėdsakais; tarą iš šiukšlių konteinerio, t.y. tuščius butelius: 11. plastikinį butelį, 1 stiklinį butelį, 1 skardinę alaus; nuorūkas, paimtas nuo židinio; nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

54Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A. V. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. A. V. M. 2015-08-23 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu... 7. Kaltinamasis A. V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę... 8. Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Ž. B. buvo jos... 9. Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis Ž. B.... 10. Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis Ž. B.... 11. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio... 12. Liudytojas V. M. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis A. V. M. yra... 13. Liudytoja N. M. sutiko duoti parodymus ir teisiamojo posėdžio metu parodė,... 14. Ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog patvirtina savo... 15. Iš 2015-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog aprašyta... 16. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas V. M. pateikė Ž. B.... 17. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip liudytoja N. M.... 18. Iš specialisto išvados matyti, jog A. V. M. kūne sužalojimų nerasta (2... 19. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip A. V. M. parodė, jog... 20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-05... 21. Iš 2015-12-30 išvados Nr. 97 TPK-422/2015 matyti, jog A. V. M. psichiškai... 22. Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu... 23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas,... 24. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus... 25. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis,... 26. Kaltinamojo A. V. M. nurodymas, jog jis gynėsi nuo Ž. B., atmestinas kaip... 27. Dėl bejėgiškos būklės... 28. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tada, kai... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis Ž. B. nebuvo specialiai... 30. Taigi kolegija, šalindama nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę,... 31. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek... 32. Dėl žalos priteisimo nukentėjusioji I. B. pareiškė civilinį ieškinį ir... 33. A. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę... 34. Skiriant bausmę A. V. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną... 35. Kaltinamasis A. V. M. neteistas (2 tomas, b. l. 91), duomenų apie baustumą... 36. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra,... 37. Proceso išlaidos... 38. Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamojo A. V. M. advokatų, teikusių antrinę... 39. Nukentėjusioji I. B. patyrė 900 Eur išlaidų, sumokėdama šią sumą už... 40. 2015-12-14 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 41. Daiktai turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: pakete Nr. 1... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299... 43. A. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 44. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 45. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 46. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą... 47. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę dokumentų paėmimą,... 48. Nukentėjusiosios I. B. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės... 49. Priteisti iš A. V. M. 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų... 50. Nepriteisti iš A. V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų... 51. Civilio ieškinio užtikrinimui, nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo... 52. Apie taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nedelsiant informuoti... 53. Daiktus, turinčius reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: 50 Eur,... 54. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo...