Byla 1A-55-202/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų Laimos Garnelienės ir Linui Žukauskui, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui, nuteistiesiems E. A., H. D., A. G., nuteistųjų gynėjams advokatams Kristupui Ašmiui, Linui Belevičiui, Daivai Dereškevičienei, Algirdui Grinevičiui, Ingridai Botyrienei, Anatolijui Svilai, Ramūnui Vanagui, Petrui Prijalgauskui, Gražinai Mauručaitienei, Rasai Aurelijai Kučinskaitei, Anatolijui Novikovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų A. G., E. A., R. Ž., N. A., nuteistojo R. Z. gynėjos ir nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

2H. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos (1961 m.) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) laisvės atėmimu 15 metų;

4- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.) laisvės atėmimu 14 metų;

5- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl V. S. nužudymo) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

6- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl pasikėsinimo nužudyti R. G.) laisvės atėmimu 14 metų;

7- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl R. G. nužudymo) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

8- pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) (dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 6 metams;

9- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;

10- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (UAB ,,XXXXX, P. I., V. J. epizode) laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;

11- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (UAB ,,XXXXX“, P. I., V. J. epizode) laisvės atėmimu 8 metams;

12- pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (UAB ,,XXXXX“, P. I., V. J. epizode) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

13- pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (UAB ,,XXXXX“, P. I., V. J. epizode) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

14- pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl rengimosi nužudyti S. Č.) laisvės atėmimu 14 metų;

15- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

16- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 8 metams;

17- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 metams;

18- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo suklastotais dokumentais) laisvės atėmimu 3 metams.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 1997-02-13 bei to paties teismo 2006-12-08 nuosprendžiais, subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atlikti nustatant kalėjime.

20H. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (A. K. epizode); pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. nužudymo); pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo); pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 206 straipsnį 1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (A. R. epizode); pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl R. B. nužudymo); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl J. P. turto sunaikinimo, teisės į UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule); pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (A. G., G. B., D. M., D. B. epizode) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

21Baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija. ) (dėl J. Č. sužalojimo) H. D. nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

22Laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. D. kirpyklai, esančiai ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 22/100 dalims 106,14 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 80,18 kv. m bendro ploto butui ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 43,47 kv. m bendro ploto butui ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); automobiliui „Chrysler Vision“, 1994 metų gamybos, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui „AUDI A6“, 1996 metų gamybos, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); R. D. priklausančiam 0,1765 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,0300 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,7000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,8700 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,4395 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,1000 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus numeris ( - ); 0,4000 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); 633,93 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui, esančiam ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ); automobiliui „LEXUS RX 400h“, 2006 metų gamybos, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui „Volkswagen Multivan“, 2001 metų gamybos, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); H. D. priklausančiam motociklui „Gilera“, valstybinis Nr. ( - ), mėlynos spalvos, 2001 metų gamybos, VIN kodas ( - ); J. M. priklausančiam 2,2389 ha ploto žemės sklypui su statiniu, registro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

23E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

24- pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) laisvės atėmimu 13 metų;

25- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl R. G. nužudymo) laisvės atėmimu 14 metų;

26- pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) (dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 5 metams;

27- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;

28- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. R. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 6 metams;

29- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) laisvės atėmimu 20 metų;

30- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule) laisvės atėmimu 6 metams;

31- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės J. P. turto sunaikinimo) laisvės atėmimu 4 metams.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

33E. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl pasikėsinimo nužudyti R. G.); pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl A. K. plėšimo); pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl M. nužudymo); pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. LR BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo); pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl R. V. turto pagrobimo); pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 206 straipsnį 1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl A. R. turto pagrobimo); pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl rengimosi nužudyti S. Č.); pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. turto prievartavimo); pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo); pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl R. B. nužudymo); pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl smurto prieš A. G., G. B., D. M., D. B. ir. kt. ) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

34Baudžiamosios bylos dalis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija) (dėl J. Č. sužalojimo) E. A. nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

35Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. A. nuosavybės teisių į automobilį ,,Mitsubishi Montero Sport“, valstybinis Nr. CNG, ( - ), E. A. nuosavybės teisių į 629,78 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 0,2789 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )0), M. A. nuosavybės teisių į 0,1601 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 344,47 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), A. J. L. (jos turto paveldėtojų) nuosavybės teisių į automobilį BMW X3, valstybinis Nr. ( - ) VIN ( - ), 0,1900 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 1,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 1,0100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 0,5400 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

36R. Z. nuteistas:

37- pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 10 metų;

38- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) – laisvės atėmimu 13 metų;

39- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (A. G., G. B., D. M., D. B. epizode) laisvės atėmimu 1 metams;

40- pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 5, 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (A. G., G. B., D. M., D. B. epizode) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

41- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (A. G., G. B., D. M., D. B. epizode) – laisvės atėmimu 1 metams.

42Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

43R. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo); BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (A. G., G. B., D. M., D. B. epizode) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.

44Baudžiamoji byla dalyje dėl BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija) (dėl J. Č. sužalojimo) R. Z. nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

45R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 4 dalies 2 punktą nuteistas:

46- pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

47- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) laisvės atėmimu 2 metams;

48- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams.

49Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

50Baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija) (dėl J. Č. sužalojimo) R. Ž. nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

51A. G. nuteistas:

52- pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 7 metams;

53- pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) (dėl SAB „XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 metams;

54- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 metams;

55- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 4 metams;

56- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams;

57- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams;

58- pagal BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

60A. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

61N. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams.

62Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

63Pratęstas N. A. ir J. P., a. k. ( - ) nuosavybės teisių apribojimas į 108195,15 Lt, esančius AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje ( - ), iki nuosprendžio įvykdymo.

64Iš H. D., S. V., R. L., G. J., A. G. solidariai priteista 150 000 Lt UAB ,,XXXXX“, 2 440 Lt A. R., 815 Lt P. I..

65Iš E. A., V. S., V. V., S. V., G. J. solidariai priteista A. R. 24 000 Lt.

66Iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai priteista 150 000 Lt M. Č. neturtinei žalai atlyginti.

67Iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai priteista 150 000 Lt A. V. neturtinei žalai atlyginti.

68Iš H. D., E. A. solidariai priteista 150000 Lt R. Z. neturtinei žalai atlyginti.

69Iš R. Z., V. S., S. V. solidariai priteista 665,15 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

70A. V. ir M. Č. pripažinta teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ieškinių dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

71Iš H. D., V. S., S. V., R. L. konfiskuota po 73 867 Lt nusikalstamu būdu gautų pajamų.

72Kaip nusikalstamos veiklos rezultatas konfiskuoti 108 195,15 Lt, esantys AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje ( - ), bankrutuojančios draudimo bendrovės pervestus J. P. kaip draudimo išmoką.

73Iš H. D., E. A., V. S., V. V., S. V., R. Z., R. Ž., V. G., R. L., G. J., A. G., R. S. priteista po 509,47 Lt proceso išlaidų valstybei.

74Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. G., G. J., R. S., R. S., K. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. Dėl V. S., V. V., S. V. ir R. L. nuosprendis skundžiamas dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo.

75Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

761990 - 1993 metų laikotarpiu H. D., E. A., A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. G. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), A. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kitus nusikaltimus, tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą. Šio susivienijimo veiklai nuo 1993 m. vasario 21 d. (įsigaliojus BK 227¹ straipsniui, priimtam LR 1993-01-28 įstatymu Nr. 1-57) iki 2000 metų pradžios vadovaujant H. D. ir E. A. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė ir jo veikloje dalyvavo R. Ž., V. G., R. U. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. Z., D. G. (kuriam 2009-12-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š. (kuriam 2010-08-24 dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta dėl senaties), R. S. (Kumpis) (kuriam 2010-08-24 dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta dėl senaties), A. G., V. V. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), o atskiriems nusikaltimams daryti buvo pasitelkti nusikalstamam susivienijimui nepriklausantys R. S., L. G. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), G. S. L. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), A. S. (kuriam 2010-01-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), T. P. (kuriam 2010-03-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. Š., G. L. K., N. A., V. P. (kuriam 2010-08-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), V. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys. Šio nusikalstamo susivienijimo dalyviai laikotarpiu nuo 1993 metų pradžios iki 2000 metų pradžios, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė, pagrobė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamosios medžiagos, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

77H. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-08-27, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro ,,PM“ konstrukcijos pistoletą „Makarov“ – ir ne mažiau kaip 4 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių, kuriuos nuo įgijimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat Kauno m., 1993-08-27 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ) mieste, perdavė R. Ž., nurodydamas pastarajam ir I. P. nužudyti R. P., o po pasikėsinimo nužudyti R. P. 9 mm kalibro ,,PM“ konstrukcijos pistoletą „Makarov“ susigrąžino; laikotarpiu nuo 1993-10-08 iki 1993-10-16 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ) mieste, panaudojo pasikėsinant nužudyti R. G.;

78R. G. 1993 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip tris vienetus lygiavamzdžių 12 mm kalibro pompinių šautuvų „Germanica“, kuriuos perdavė ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių reikmėms. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nuo įgijimo neturėdami leidimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu laikė bei nešiojo lygiavamzdžius 12 mm kalibro pompinius šautuvus „Germanica“ Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Kauno m. V. G. lygiavamzdį 12 mm kalibro pompinį šautuvą „Germanica“ nuo įgijimo neturėdamas leidimo laikė ( - ), kol šis šaunamasis ginklas buvo legalizuotas. A. B. lygiavamzdį 12 mm kalibro pompinį šautuvą „Germanica“ Nr. 664927 neturėdamas leidimo laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 1998 m., tačiau iki 1998-06-16, neturėdamas leidimo realizavo nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam K. P., o pastarasis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šį šaunamąjį ginklą su dvidešimt penkiais 12 mm kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šoviniais name ( - ), kol ginklą ir šovinius 2009-09-02 kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;

79R. G. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-10-16, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro ,,Tokarev” konstrukcijos pistoletą „TT“ – ir ne mažiau kaip 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, kuriuos laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1993-10-16 perdavė D. G.. D. G., neturėdamas leidimo įgijęs šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ ir ne mažiau kaip 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m., laikotarpiu nuo 1993-10-08 iki 1993-10-16 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atgabeno laikydamas prie savęs į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, esančias ( - ) mieste, kur 7,62 mm kalibro ,,Tokarev“ konstrukcijos pistoletą „TT“ ir ne mažiau kaip 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių iš jo atėmė V. G., V. S. ir H. D.. Nuo tada šį ginklą ir šaudmenis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neturėdami leidimo laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m. ;

80R. G. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-23, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro ,,Tokarev“ konstrukcijos pistoletą „TT“ ir ne mažiau kaip 8 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo iki 1993-12-25 laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikoje ir Kauno m., o 1993-12-23 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atgabeno laikydamas prie savęs adresu K. G. g. 9, Kaune, kur panaudojo šaudydamas į 35-o buto duris;

81H. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-25, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro nenustatytos konstrukcijos pistoletą – ir ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro šovinių, kuriuos ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje, Kauno m. ir Kauno r., 1993-12-25 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neturėdamas leidimo pergabeno laikydamas prie savęs iš restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpų, esančių ( - ) mieste, iki ( - ), ir po to iki ( - ), kur panaudojo nužudydamas R. G.;

82E. A. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-25, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro ,,Tokarev“ konstrukcijos pistoletą „TT“ – ir ne mažiau kaip 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo iki 1993-12-25 laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje, Kauno m. ir Kauno r., 1993-12-25 šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neturėdamas leidimo pergabeno laikydamas prie savęs iš restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpų, esančių ( - ) mieste, iki ( - ), ir po to iki ( - ), kur bandė panaudoti nužudant R. G., po to šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis pergabeno iki Islandijos plento, Kauno mieste, ir išmetė nuo tilto į Neries upę;

83H. D. 1993 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš tyrimo nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo du tyrimo nenustatytus šaunamuosius ginklus – pistoletus, kuriuos po 1993-10-07 perdavė V. G., o pastarasis šiuos neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus iki 1995 m. vasaros neturėdamas leidimo laikė sandėliuke ( - ), kol padovanojo A. V. L.. A. V. L. nuo 1995 metų vasaros neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m.;

84Ž. J. 1993 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš tyrimo nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „Vytis“, kurį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 1998-10-26, neteisėtai gabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m.;

85V. S. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994-01-31, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro ,,Browning“ konstrukcijos automatinį „Parabelum“ tipo pistoletą Nr. 3213 – ir ne mažiau kaip 4 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių, savadarbiu būdu perdarytą 9 mm kalibro revolverį, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniais ir ne mažiau kaip 3 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių, neteisėtai laikė ir nešiojo šiuos ginklus ir šaudmenis tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 1994-01-31 perdavė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiam asmeniui, R. L., S. V., R. S., G. J., V. V., o pastarieji iki 1994-01-31 neteisėtai laikė ir nešiojo 9 mm kalibro ,,Browning“ konstrukcijos automatinį „Parabelum“ tipo pistoletą Nr. 3213 ir ne mažiau kaip 4 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių, savadarbiu būdu perdarytą 9 mm kalibro revolverį, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniais ir ne mažiau kaip 3 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje bei ( - ), kol šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis 1994-01-31 paėmė policijos pareigūnai;

86E. A. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993–1994 metų, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 3 rankines granatas, kurias nuo įgijimo neturėdamas leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m. 1993–1994 m. tiksliai tyrimo nenustatytu laikotarpiu E. A. nurodymu R. Ž. ir I. P. didelį kiekį – ne mažiau kaip 3 rankines granatas – sudėjo į metalinę talpyklą ir neturėdami leidimo pergabeno iš Kauno miesto į ( - ), kur užkasė žemės sklype;

87Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994 metų, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš tyrimo nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro „PM“ konstrukcijos pistoletą „Makarov“, kurį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neteisėtai gabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, su H. D., V. S., I. P., S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š. panaudojo 1994-08-13 plėšime pagrobiant UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), pakrautą durpių kroviniu ir durpėse paslėptomis cigaretėmis, A. R. turtą ir dokumentus, V. J. tarnybinį šaunamąjį ginklą – 5,45x18 mm kalibro pistoletą „PSM“ Nr. PX 1567A su 8 šoviniais dėtuvėje, turtą ir dokumentus, P. I. turtą ir dokumentus;

88I. P. 1993 - 1994 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš tyrimo nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Agram 2000“ su ugnies ir garso slopintuvu bei nenustatytą kiekį šaudmenų šiam ginklui – 9 mm kalibro „Luger“ šovinius, kuriuos ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 1998-02-06, neturėdamas leidimo gabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ) mieste, kur šaudė iš šio šaunamojo ginklo, panaudojo: su H. D., V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiu asmeniu, S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š. 1994-08-13 plėšime pagrobiant UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), pakrautą durpių kroviniu ir durpėse paslėptomis cigaretėmis, A. R. turtą ir dokumentus, V. J. tarnybinį šaunamąjį ginklą – 5,45x18 mm kalibro pistoletą „PSM“ Nr. PX 1567A su 8 šoviniais dėtuvėje, turtą ir dokumentus, P. I. turtą ir dokumentus;

89H. D. 1993 - 1995 m., tiksliau nenustatytu laikotarpiu ir vietoje, Lietuvos Respublikoje, iš tyrimo nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro „Beretta“, kurį nenustatytu laikotarpiu neteisėtai gabeno ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m.;

90Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R. S., G. J., A. Š. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994-03-11, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo šaunamąjį ginklą – tyrimo nenustatytą nupjautvamzdį medžioklinį šautuvą ir ne mažiau kaip du šovinius šiam šaunamajam ginklui, kuriuos ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neteisėtai laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

91H. D., V. S. nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994-08-13, nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo 9 mm kalibro „Luger“ pistoletą kulkosvaidį „Uzi“, tyrimo nenustatyto kalibro automatą „Kalašnikov“ ir nenustatytą kiekį šaudmenų šiems šaunamiesiems ginklams, kuriuos nenustatytu laikotarpiu neturėdami leidimo laikė ir nešiojo tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m. 1994-08-13 šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kartu su I. P., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiu asmeniu, S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š. panaudojo plėšime pagrobiant UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), pakrautą durpių kroviniu ir durpėse paslėptomis cigaretėmis, A. R. turtą ir dokumentus, Valstybės saugumo departamento pareigūno V. J. tarnybinį šaunamąjį ginklą – 5,45x18 mm kalibro pistoletą „PSM“ Nr. PX 1567A su 8 šoviniais dėtuvėje, turtą ir dokumentus, P. I. turtą ir dokumentus;

92V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., G. J., A. Š., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo 1994-11-23 ( - ), panaudodami fizinį ir psichinį smurtą prieš V. P., pagrobė R. V. 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „Tula“ Nr. ( - ), kurį nuo pagrobimo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu neturėdami leidimo laikė, gabeno tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

93E. A., V. S. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1996 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo šaunamuosius ginklus – 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKMS“ Nr. ( - ), didelį kiekį šaudmenų – ne mažiau kaip 60 vnt. 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių ir ne mažiau kaip 50 vnt. 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių, sprogmenis – ne mažiau kaip dvi rankines granatas „F-1“, nuo įgijimo iki 1996-04-05 neturėdami leidimo kartu su V. S., V. V., S. V., R. Ž., I. P., R. Z. laikė paminėtus šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų ir sprogmenis ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tyrimo nenustatytame garaže Biruliškių metalinių garažų kooperatyvo teritorijoje, Kauno m., slėptuvėje ( - ), Kauno m., laikotarpiu nuo įgijimo iki 1996-04-05 neturėdami leidimo gabeno šaunamuosius ginklus – 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKMS“ Nr. ( - ), didelį kiekį šaudmenų – ne mažiau kaip 60 vnt. 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių ir ne mažiau kaip 50 vnt. 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių, sprogmenis – ne mažiau kaip dvi rankines granatas „F-1“, automobiliu vežiodami Kaišiadorių, Kauno rajonuose ir Kauno mieste, neturėdami leidimo perdavė A. S. ir tyrimo dviem nenustatytiems asmenims, kurie paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis panaudojo 1996-04-05 ( - ), nužudant S. Č. ir V. V. ir pasikėsinant nužudyti J. Č., po to 5,45 mm kalibro automatą „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro automatą „AKMS“ Nr. ( - ), 30 vnt. 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių ir 25 vnt. 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinių dėtuvėse, dvi rankines granatas „F-1“ paliko Mosėdžio - Dvaro gatvių sankryžos, Kauno mieste, kur šie šaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogmenys 1996-04-05 buvo surasti Kauno miesto VPK policijos pareigūnų;

94V. S. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1996 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo ir nuo įgijimo iki 2008-03-13 neturėdami leidimo laikė 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKM“ Nr. JEK 6246 (raidės rusiškos), kurį iki 1996 m. balandžio mėnesio perdavė saugojimui V. S., S. V., V. V., o pastarieji neturėdami leidimo pergabeno paminėtą šaunamąjį ginklą į tyrimo nenustatytą garažą Biruliškių metalinių garažų kooperatyvo teritorijoje, Kauno m., vėliau iš paminėto garažo į slėptuvę ( - ), kur 2008-03-13 šaunamąjį ginklą – 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKM“ Nr. ( - ) (raidės rusiškos) – ( - ), surado policijos pareigūnai;

95E. A., A. V. L., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1997-05-14, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 229 briketus pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) bendros 55,39 kg masės, kurią nuo įgijimo neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Kauno m., neturėdamas leidimo ne vėliau kaip 1997-05-14 kartu su R. Ž., I. P. pergabeno iš Kauno miesto į Piliuonos kaimą Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone, kur užkasė žemės sklype (kadastrinis unikalus sklypo Nr. ( - )) ir iki 2009-09-02 neturėdami leidimo laikė, kol sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė pareigūnai.

96H. D. kartu su E. A. rengė ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ), pirties komplekso „U“ patalpose, esančiose ( - ), bei kitose vietose Kauno mieste, per pasitarimus buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. A. laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamo veiklos, skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos) nusikalstamomis grupuotėmis.

97H. D. kartu su E. A. 1993 - 2000 metų laikotarpiu vadovaudami ir dalyvaudami šio susivienijimo veikloje, R. Ž., V. G., V. S., V. V., S. V., R. Z., R. L., G. J., A. G. įvairiomis sudėtimis, dalyvaudami šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, bendrininkaudami tarpusavyje (ir su A. V. L., R. G., V. S., I. P., A. B., R. U., Ž. J. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jų mirties), D. G., A. Š., R. S. (Kumpiu), V. V. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) ir su šiam susivienijimui nepriklausančiais R. S., N. A., L. G. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), G. S. L. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), A. S. (kuriam 2010-01-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), T. P. (kuriam 2010-03-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), su nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiais asmenimis, taip pat su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė šiuos nusikaltimus:

98H. D. su A. V. L., V. S. nutaręs pašalinti nepanorusius dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius R. P. ir V. S., organizavo pastarųjų iškvietimą į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, esančias ( - ) m., nurodė R. Ž. ir I. P. sutikti pirmą turėjusį ateiti į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas R. P. bei jį nužudyti nušaunant komplekso „V“ sporto salėje. Šiam tikslui R. Ž. perdavė 9 mm kalibro „Makarov“ kalibro pistoletą „PM“ su ne mažiau kaip trimis 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniais apkaboje. R. P. 1993-08-27 dienos metu atvykus į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpas, ( - ) mieste, R. Ž. ir I. P. pasitiko R. P. ir nurodė jam eiti į sporto salę, kur R. Ž., atsisakęs vykdyti H. D. nurodymą, iš 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto „PM“ iššovė greta R. P.. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, vykdydamas H. D. nurodymą ir turėdamas tikslą nužudyti R. P., I. P. atėmė iš R. Ž. pistoletą „PM“ ir iššovė ne mažiau kaip du kartus į R. P., padarydamas nukentėjusiajam du šautinius sužalojimus dešiniajame sėdmenyje ir pilvo sienos dešinėje klubinėje dalyje, tuo sukeldamas nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusysis R. P. sugebėjo pabėgti iš restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpų į lauką ir pasislėpti viename iš daugiabučių namų Varnių gatvėje. Sužinojęs apie tai, kad R. Ž. neįvykdė jo nurodymo nužudyti R. P., H. D. liepė I. P. ieškoti pasislėpusio R. P. ir jį nužudyti, tačiau I. P. nukentėjusiojo nerado. Tuomet H. D., V. S., A. V. L., I. P., A. B. ir R. U. liko restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose laukti ten turėjusio atvykti V. S.. 1993-08-27, apie 14 val. 30 min., V. S. atvykus į parengtą pasalą restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, ( - ) mieste, V. S. jį pasitiko ir nusivedė į sporto salę, kur taip pat susirinko H. D., A. V. L., I. P., V. S., A. B. ir R. U.. Tuomet H. D. užmetė V. S. ant kaklo virvę ir užverždamas ją pasmaugė V. S.. Po to H. D. nurodymu V. S. kūnas buvo išneštas iš „V“ („V“) patalpų į automobilį „Mazda 323“ ir H. D., A. V. L., V. S. ir A. B. išvežtas į tyrimo nenustatytą vietą. Taip H. D. bendrininkaudamas su nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. V. L., V. S., I. P., A. B. dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. S. bei pasikėsino nužudyti R. P.. R. P. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. Ž. atsisakius nužudyti R. P., o I. P. R. P. tik sužeidus, nukentėjusysis sugebėjo pabėgti;

99H. D., gavęs duomenų, kad R. G. gali būti susijęs su 1993-10-07 restorano – pramogų ir poilsio komplekso ,,V“ patalpose padarytu R. V., R. V., A. J., V. K. ir P. B. nužudymu, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pašalinti nepanorusį dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį R. G., laikotarpiu nuo 1993-10-08 iki 1993-10-16 iškvietė pastarąjį į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, esančias ( - ) mieste. R. G. atvykus į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, V. S. nuvedė R. G. į komplekso „V“ patalpose buvusį Baltąjį kambarį, kur jo laukė H. D.. H. D. sudavė R. G. kelis smūgius pistoleto rankena per galvą, po to, turėdamas tikslą nužudyti, iš 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto „PM“ iššovė R. G. į galvą, tačiau nukentėjusysis stvėrė ranka už ginklo ir jam buvo peršauta tik rankos plaštaka. Taip H. D. pasikėsino tyčia nužudyti R. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. G. šūvio metu spėjo ranka sugriebti už ginklo, o greta buvęs V. S. sulaikė H. D. nuo nusikalstamo sumanymo užbaigimo;

100H. D., E. A., A. V. L., I. P. (baudžiamoji byla A. V. L. ir I. P. nutraukta jiems mirus) bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, įtardami, kad R. G. gali būti susijęs su 1993-10-07 restorano - pramogų ir poilsio komplekso ,,V“ patalpose padarytu R. V., R. V., A. J., V. K. ir P. B. nužudymu, dėl savanaudiškų paskatų – siekdami pašalinti nepanorusį dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį R. G., tyčia jį nužudė: 1993-12-25 H. D., E. A., A. V. L., I. P. ir apie nusikalstamą sumanymą nežinojęs R. Ž. (kuriam 2010-08-20 ikiteisminio tyrimo dalis nutraukta) dviem automobiliais atvyko prie ( - ), esančio namo, kuriame vengdamas susidorojimo nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių slapstėsi R. G.. H. D. pasiliko laukti automobilyje „Nissan Patrol“, valstybinis numeris ( - ) o E. A., A. V. L., I. P. ir R. Ž. nurodė atvesti R. G. į automobilį. Pastariesiems grįžus kartu su R. G., šiam bei R. Ž., I. P., A. V. L. įsėdus į automobilį „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. ( - ) o E. A. į automobilį „Mercedes-Benz“, H. D., vairuodamas automobilį „Nissan Patrol“, iš paskos kitu automobiliu važiuojant E. A., nuvažiavo į ( - ), prie kelio Kaunas - Šėta - Truskava kelio esantį miškelį, prie iš anksto iškastos duobės. Atvykus į vietą ir užėjus miškelį E. A. iš 7,62 mm kalibro „Tokarev“ konstrukcijos pistoleto „TT“ mėgino iššauti R. G. į galvą, tačiau ginklas užsikirto ir neiššovė. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti H. D. ne mažiau kaip du kartus iššovė iš tyrimo nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto į R. G.. Taip jie tyčia nužudė R. G., o jo lavoną paslėpė užkasdami ( - );

1011994 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, apie 21 val., Kauno mieste V. V., R. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), nuo teismo pasislėpęs asmuo, V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), V. V. vairuojamu automobiliu BMW važiuodami Kęstučio gatve, Kauno mieste, pastebėję į garažą, esantį ( - ), statomą automobilį „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį A. K., nutarė šį automobilį pagrobti. V. V. liko stebėti aplinką automobilyje BMW, stovinčiame Kęstučio gatvėje, prie Kęstučio ir Maironio gatvių sankryžos, Kaune, o V. V., R. S., nuo teismo pasislėpęs asmuo, įsibrovė į A. K. garažą, ištraukė A. K. iš automobilio, ant galvos užmovė jo paties striukę, paguldė nukentėjusįjį ant garažo grindų, užlaužė nukentėjusiajam rankas už nugaros ir grasindami A. K. nušauti įremtu į šoną tyrimo nenustatytu daiktu, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Po to į automobilį „Jeep Wrangler“ sukrovė garaže rastas dvi dėžes cigarečių „Pall Mall“, nuo teismo pasislėpęs asmuo sėdo į automobilį „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) ir nuvairavo jį į garažą ( - ), o V. V. ir R. S., užrakinę A. K. garaže, sėdo į V. V. vairuojamą automobilį BMW ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip V. V., R. S., nuo teismo pasislėpęs asmuo, V. V., bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai užvaldė A. K. priklausantį 40000 Lt vertės automobilį „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) 800 Lt vertės dvi dėžes cigarečių ,,Pall Mall“, bei automobilyje buvusius: 4000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, 200 Lt, A. K. vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. LD 071197;

1021993 metų rudens - 1994 metų pavasario laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1994 m. gegužės 7 d., H. D., E. A., V. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), D. G. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, suplanavo SAB „XXXXX“ pagrindinių akcininkų ir vadovų turto prievartavimą. Tuo tikslu V. S., D. G. su nenustatytais asmenimis SAB „XXXXX“ administracinėse patalpose, esančiose ( - ), 1993 metų rudens – 1994 metų pavasario laikotarpiu, o H. D., E. A. 1994-05-07 pramogų komplekse „V“, buvusiame ( - ) mieste, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami panaudoti prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą – demonstruodami tyrimo nenustatytą šaunamąjį ginklą, grasindami turto sunaikinimu ar sužalojimu, atvirai pareikalavo iš SAB „XXXXX“ akcininko R. P. bei akcininko ir bendrovės prezidento S. V. savo ir kitų ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai ateityje perduoti didelės vertės turtą – mokėti 10 procentų nuo bendrovės pelno, t. y. ne mažiau kaip 100000 Lt (SAB „XXXXX“ metinis pelnas sudarė apie 1 milijoną Lt) už tariamą apsaugą. H. D., tęsdamas turto prievartavimą ir turėdamas tikslą įbauginti nukentėjusiuosius bei palaužti jų pasipriešinimą mokėti duoklę, nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam asmeniui, V. S., S. V., R. L., G. J., A. G. padegti SAB „XXXXX“ administracinio pastato patalpas. 1994-05-08, apie 1-2 val., vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo, V. S., S. V., R. L., G. J., A. G. atvyko prie SAB „XXXXX“ administracinio pastato, esančio ( - ), išdaužė antro aukšto langus ir pro juos įmetė į patalpas benzino ir tepalo mišiniu užpildytus bei padegtus butelius ir padegė patalpas. Taip bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai H. D., E. A., V. S., S. V., R. L., A. G., G. J. prievartavo SAB „XXXXX“ akcininko R. P., akcininko ir prezidento S. V. didelės vertės (ne mažiau kaip 100000 Lt) turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, bei sugadino SAB „XXXXX“ turtą, padarydami 942 Lt turtinę žalą;

1031993 metų rudens - 1994 metų pavasario laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1994-05-20, H. D., E. A., V. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), D. G. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, suplanavo UAB „XXXXX“ vadovo G. S. B. turto prievartavimą. Tuo tikslu V. S., D. G. su nenustatytais asmenimis 1993 metų rudens – 1994 m. pavasario laikotarpiu, tačiau iki 1994-05-20, atvyko į SAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ administracines patalpas, esančias ( - ), kur neturėdami teisėto pagrindo, grasindami turto sunaikinimu ar sužalojimu, atvirai vertė UAB „XXXXX“ direktorių G. S. B. savo ir kitų ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai perduoti turtą – mokėti po 500 JAV dolerių (2000 Lt) kas mėnesį už tariamą apsaugą. H. D., tęsdamas turto prievartavimą ir turėdamas tikslą įbauginti nukentėjusįjį bei palaužti jo pasipriešinimą mokėti duoklę, nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiam asmeniui, V. S. padegti UAB „XXXXX“ administracinio pastato patalpas, o pastarieji perdavė šį nurodymą A. Š., G. J., A. G., R. S., V. V.. 1994-05-20, apie 3 val., vykdydami nurodymą A. Š. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), G. J., A. G., R. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), V. V. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) atvyko prie SAB „XXXXX“ pastato, esančio ( - ), kuriame patalpas nuomojo UAB „XXXXX“, išdaužė antro aukšto langus ir pro juos įmetė į patalpas benzino ir tepalo mišiniu užpildytus bei padegtus butelius bei padegė patalpas. Taip bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai H. D., E. A., V. S., A. G., G. J. prievartavo UAB „XXXXX“ direktoriaus G. S. B. akcininko turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant – bei padarė SAB „XXXXX“ didelę – 22400 Lt – turtinę žalą;

1041994 m. birželio mėnesį, antroje dienos pusėje, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, patalpose, esančiose ( - ), Kaune, V. S. ir nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo nurodė V. V., V. S., S. V., nuo teismo pasislėpusiam asmeniui, R. S., R. L., susirinkti sporto salėje, į kurią atvedė A. M.. Sporto salėje V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. V., V. S., S. V., nuo teismo pasislėpęs asmuo, R. S., R. L., suduodami nukentėjusiajam A. M. daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir medine beisbolo lazda į galvą, kitas kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam ilgalaikes fizines kančias. Po to, surišę nukentėjusiajam rankas už nugaros, išvedė A. M. iš komplekso „V“ („V“) patalpų bei įsodino į V. S. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 230“, valstybinis Nr. ( - ) V. V., V. S., S. V., susėdę į R. L. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz 230“, valstybinis Nr. ( - ) R. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, susėdę į nuo teismo pasislėpusio asmens vairuojamą automobilį VAZ 2106, nuvežė A. M. į ( - ). Atvykus į vietą nuo teismo pasislėpęs asmuo, ir R. S. liko miško keliuke prie automobilio VAZ 2106, o V. V., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., S. V., R. L. nuvedė A. M. toliau nuo keliuko į mišką. Ten V. S. laikė ir saugojo A. M., o V. V., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, S. V. ir R. L. pasikeisdami, matant nukentėjusiajam, iškasė duobę, sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, suveržęs A. M. kaklą virve, šį pasmaugė. Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., R. L. ir S. V. įmetė A. M. lavoną į duobę ir užkasė. Taip V. S. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R. L., bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, kankinant ir itin žiauriai tyčia nužudė A. M..

1051994 metų rugpjūčio mėnesio 10-13 dienų laikotarpiu H. D., V. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), gavę iš tyrimo nenustatyto asmens informacijos apie iš Vilniaus į Klaipėdą gabenamą kontrabandinių cigarečių krovinį, turėdami tikslą pagrobti šį didelės vertės krovinį, restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ) mieste, organizavo vilkiko, vežančio paminėtą krovinį, užpuolimą ir pagrobimą: parinko nusikaltime dalyvavusius asmenis – I. P. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusį asmenį, S. V., R. L., G. J., R. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), A. G., A. Š. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) ir kitus nenustatytus asmenis. 1994-08-13 V. S. restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, ( - ) mieste, susirinkusiems I. P., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiam asmeniui, S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. ir kitiems nenustatytiems asmenims išdėstė detalų nusikaltimo padarymo planą ir paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas skubiai sėsti į automobilius ir dideliu greičiu vykti automagistrale Kaunas - Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, pasivyti vilkiką su kroviniu, jį sustabdyti, užpulti vairuotoją ir galimą krovinio palydą, pagrobtą vilkiką su kroviniu pristatyti į Kauną, užtikrinti vairuotojo ir galimos palydos apsaugą, palaužti jų galimą pasipriešinimą. Tuomet nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo apsivilko policijos pareigūno uniformą, V. S. ir nenustatytas asmuo – maskuojančius kariškus drabužius, apsiginklavo 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletu „PM“, 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Uzi“ ir 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Agram 2000“, sėdo į baltos spalvos automobilį VAZ 2109 su mėlynos spalvos švyturėliu ir išvažiavo Klaipėdos kryptimi. Apsiginklavę nenustatyto kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatu „AK“ ir tyrimo nenustatytų konstrukcijų ir kalibro pistoletais, paskui juos automobiliais „Volkswagen Golf“, BMW, „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. ( - ) „Opel Kadett“, valstybinis numeris ( - ) nuvažiavo I. P., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G.. 1994-08-13, apie 22 val., automagistralėje Kaunas - Klaipėda, ties Klaipėdos miesto riboženkliu, Jakų kaimo ribose, Klaipėdos rajone, V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, veikdami pagal iš anksto aptartą nusikaltimo planą, apsimesdami ir prisistatydami policijos pareigūnais, sustabdė tariamam dokumentų ir gabenamo krovinio patikrinimui UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką MAZ 54329, valstybiniu numeriu ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybiniu numeriu ( - ), pakrautą durpėmis ir cigaretėmis „West“, vairuojamą A. R. ir grasindami nukentėjusiajam A. R. į šoną įremtu šaunamuoju ginklu, panaudodami fizinį smurtą, ištraukė nukentėjusįjį iš vilkiko kabinos, paguldė ant žemės, po to S. V. ir R. L. nuvedė vilkiko vairuotoją nuo kelio Kaunas - Klaipėda važiuojamosios dalies toliau į laukus, kur R. L. liko saugoti nukentėjusįjį. Pagrobus vilkiką su puspriekabėje esančiu durpių ir cigarečių kroviniu V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, I. P., S. V., G. J., R. S., A. Š., prisistatydami policijos pareigūnais, užpuolė automobiliu VAZ 2106, valstybinis Nr. ( - ) važiavusius ir užpuolimą stebėjusius V. J. ir P. I., panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius per sprandą, galvą, grasindami šaunamaisiais ginklais, atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, rankas ir kojas surišo virvėmis, jėga įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, esantį automagistralės Klaipėda - Kaunas šalikelėje, kur antrankiais prirakino prie medžio ir ten paliko, neteisėtai atimdami V. J. ir P. I. laisvę pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu. Taip H. D., V. S., I. P., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai užvaldė UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), kurių bendra vertė 150000 Lt, R. C. priklausantį 3690 Lt vertės durpių krovinį, durpėse paslėptas 44840 Lt vertės cigaretes ,,West“, A. R. 1400 JAV dolerių ir 1000 Vokietijos markių (bendros 8600 Lt vertės), 200 Lt vertės automagnetolą ,,Sony“, 100 Lt vertės elektrinę barzdaskutę ,,Charkov“, 250 Lt vertės nespalvoto vaizdo televizorių ,,Šilelis“, 100 Lt kelioninę viryklę, 180 Lt vertės džinsines kelnes ,,Wrangler“, 140 Lt vertės sportinius ,,Adidas“ batelius; 130 Lt vertės sportinį kostiumą, A. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LG 473735, vairuotojo pažymėjimą Nr. KA005672, V. J. tarnybinį šaunamąjį ginklą – 5,45x18 mm kalibro pistoleto „PSM“ Nr. PX 1567A su 8 vnt. šaudmenų, V. J. piniginę su joje buvusiais 100 Lt ir 150 JAV dolerių (600 Lt), 30 Lt vertės diplomatą, V. J. leidimą tarnybiniam ginklui, tarnybinį pažymėjimą Nr. 659, P. I. piniginę su joje buvusiais 200 JAV dolerių (800 Lt) ir 15 Lt, P. I. automobilio „Mercedes“ techninio paso kopiją, vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), neturinčių materialinės vertės užrašus;

1061994 m. lapkričio 23 d. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R. L., R. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), G. J., A. Š. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) dviem tyrimo metu nenustatytais lengvaisiais automobiliais bei išnuomotu sunkvežimiu GAZ 53 apie 17 val. atvyko į ( - ). Ten nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo užnuodytu maistu pašėrė R. V. lapių fermos teritoriją saugojusius šunis bei užkalbino sargą V. P.. Tuo metu S. V., R. S. ir A. Š. perlipo tvorą ir įsibrovė į lapių fermos teritoriją, užpuolė sargą V. P., grasindami panaudoti fizinį smurtą į gerklę įremtu peiliu, pavartodami fizinį smurtą – suduodami V. P. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jėga nutempė nukentėjusįjį į sargo namelio patalpas. Ten paguldė ant pilvo ir laidais surišo V. P. rankas už nugaros ir kojas. Tokiais veiksmais V. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir skruoste, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, neteisėtai, nukentėjusiajam pavojingu jo sveikatai būdu atimta laisvė ir galimybė priešintis. Atidarius lapių fermos vartus, į teritoriją įsibrovė kiti plėšimo dalyviai – sunkvežimiu GAZ 53 įvažiavo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, užėjo V. S., V. V., R. L., G. J.. Šie asmenys veikdami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai iš sargo namelio pagrobė R. V. 500 Lt vertės medžioklinį šautuvą ,,Tula“ Nr. ( - ), 25200 Lt vertės 105 šiaurines lapes, 2560 Lt 8 kryžmines lapes, padarydami R. V. 28260 Lt žalą;

107V. S., V. V., G. J. 1995-10-05, apie 19 val., G. J. vairuojamu automobiliu „Opel Kadett“ važiuodami automagistrale Vilnius – Klaipėda pastebėjo Klaipėdos kryptimi važiuojantį A. R. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), priklausantį Vokietijos bendrovei „( - )“, kurį nutarė pagrobti. ( - ), automagistralės Vilnius - Klaipėda 188 km, V. S., V. V., G. J., susilyginę su A. R. vairuojamu automobiliu, ranka davė ženklą vairuotojui sustoti. Nukentėjusiajam sustojus šalikelėje, V. S., V. V., G. J. taip pat sustojo. G. J. likus automobilyje „Opel Kadett“, V. V. ir V. S. priėjo prie A. R., išlipusio iš automobilio „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), ir automobilyje sėdėjusios A. R. ir tyrimo nenustatytu šaunamuoju ginklu pagrasino nukentėjusiesiems pavartoti fizinį smurtą bei pavartojo fizinį smurtą – A. R. nustūmė nuo automobilio ir paguldė ant žemės, o A. R. privertė išlipti iš automobilio. Taip nukentėjusiesiems atėmė galimybę priešintis. Tada V. S. sėdo už automobilio „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), vairo, o V. V. sėdo šalia ir abu nuvažiavo į miškelį, esantį Šilelio kaime, Kauno rajone. G. J. nuvažiavo į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas ( - ) mieste, ir iš ten į miškelį Šilelio kaime, Kauno rajone, atvežė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusį asmenį ir S. V.. S. V. sėdo už automobilio „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), vairo ir nuvažiavo bei paslėpė jį garaže ( - ). Taip nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., G. J., bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, užvaldė Vokietijos bendrovei „( - )“ priklausantį 120 000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), nukentėjusiųjų A. R. ir A. R. kosmetikos rinkinį ir asmeninius 4000 Lt vertės drabužius, transporto priemonės registracijos liudijimus, Rusijos Federacijos piliečių užsienio pasus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), A. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. 368949, bendrovės „( - )“ verslo dokumentus;

108laikotarpiu nuo 1995-10-05 iki 1995-10-10 gavus duomenų, kad nukentėjusysis A. R. ieško iš jo 1995-10-05, apie 19 val., Babtų seniūnijoje, Kauno rajone, automagistralės Vilnius - Klaipėda 188 km, pagrobto automobilio „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), V. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) 1995-10-07 pranešė Rusijos Federacijos Kaliningrado mieste buvusiam A. R. apie galimybę išsipirkti pagrobtą automobilį ir nurodė pastarajam atvykti į Kauną. A. R. laikotarpiu nuo 1995-10-07 iki 1995-10-10 atvykus į Kauną pas E. A. jis apie tai pranešė V. S.. V. S. restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ) m., nurodė V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiam asmeniui, S. V., G. J. nuvykti į garažą ( - ), ir ten buvusį pagrobtą automobilį „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), pastatyti į su nukentėjusiuoju sutartą vietą kelyje Kaunas – Marijampolė. V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpusiam asmeniui, S. V., G. J. įvykdžius nurodymą ir palikus automobilį sutartoje vietoje, A. R. už 24000 Lt (6000 JAV dolerių) išpirką atgavo automobilį „Mercedes-Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ). Taip E. A., V. S., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., G. J., bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, pavartodami kitokią psichinę prievartą prievartavo A. R. turtą nukentėjusiajam padarydami didelės turtinės 24000 Lt žalos;

109H. D., V. G., V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrininkaudami tarpusavyje kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai bei su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais G. S. L. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), L. G. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), organizavo rengimąsi dėl savanaudiškų paskatų nužudyti S. Č., tačiau nusikaltimo nepadarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi rengiamo nužudymo vykdytojai atsisakė daryti nusikaltimą, t. y. 1995 metų pabaigoje, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, H. D. ir V. S. nutarus nužudyti S. Č. dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose adresu ( - ) mieste, H. D. ir V. S., parengdami planą, sutelkdami bendrininkus, suteikdami reikiamą informaciją ir pažadėdami atlygį, organizavo rengimąsi nužudyti S. Č.. H. D. perdavė V. G. S. Č. fotonuotrauką ir įvardijo pinigų sumą – 50000 JAV dolerių – už nužudymą. Siekdami užsitikrinti alibi nurodė S. Č. nužudymą surengti Maskvoje, Rusijos Federacijoje. Nurodė V. G. pasitelkti G. S. L., turėjusį perduoti nuotrauką ir nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą nuolat Maskvoje būnančiam L. G., pasitelkti L. G. ir pastarojo pažintis su čečėnų tautybės nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie ir turėjo nužudyti S. Č.. V. G., vykdydamas H. D. ir V. S. nurodymą, pavedė G. S. L. nuvykti į Maskvą pas ten laikinai gyvenusį L. G., perduoti šiam nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą (už 50000 JAV dolerių atlygį), perduoti S. Č. nuotrauką ir duomenis apie pastarojo gyvenamąją vietą Maskvoje. 1995 metų gruodžio pabaigoje–1996 metų sausio mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, G. S. L. nuvyko į Maskvą ir L. G. nuomojamame bute, esančiame ( - ), RF, perdavė L. G. minėtus nurodymus, S. Č. fotonuotrauką ir duomenis apie tai, kad S. Č. Maskvoje apsistodavo Lietuvos Respublikos ambasados viešbutyje. Vykdydamas nurodymą L. G. M. viešbučio „Radisson SAS Slavianskaja“ restorano patalpose perdavė čečėnų tautybės Maskvos nusikalstamo pasaulio atstovams užsakymą už 50000 JAV dolerių atlygį nužudyti S. Č. jo viešnagės Maskvoje metu, tačiau pastarieji atsisakė daryti nusikaltimą.

110H. D., E. A., A. V. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. G., R. Ž., I. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. Z., Ž. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai bei su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. S. (kuria ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo S. Č. ir V. V. nužudymą ir nesunkų J. Č. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, būtent:

1111995 metų pabaigoje – 1996 metų pradžioje (iki 1996 metų balandžio mėnesio), H. D., E. A., A. V. L., V. S. nutarus nužudyti S. Č. dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijoms, teisėsaugos institucijoms duodamus parodymus apie H. D. ir ,,D“ nuskalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių padarytus nusikaltimus, taip pat atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, po 1996-02-03 jam – H. D. – pritaikyto prevencinio sulaikymo jis – H. D. – pavedė E. A. organizuoti S. Č. nužudymą. Organizuodamas nužudymą 1996 metų vasario – kovo laikotarpiu E. A. pavedė V. G. pakviesti į Kauną Novopolocko miesto, Baltarusijos Respublikos, nusikalstamo pasaulio atstovą A. S., turėjusį nužudyti S. Č.. 1996 metų kovą, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. S. atvykus į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, esančias ( - ) mieste, susitikus ten su E. A., A. V. L., V. S., Ž. J. ir V. G., E. A. pasiūlė A. S. už 50 000 JAV dolerių atlygį nužudyti S. Č.. Gavus sutikimą E. A., V. S., Ž. J., V. G. ir A. S. nuvyko prie S. Č. darbo ir gyvenamosios vietų, parinko labiausiai tinkamą nusikaltimo vietą, grįžę į „V“ aptarė nusikaltimo padarymo sąlygas, terminus ir užmokestį. A. S. išvykus E. A. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-05 organizavo pasirengimą S. Č. nužudymui – perdavė pinigus ir pavedė už juos apie planuojamą nusikaltimą nežinojusiam N. A. bei I. P. ir R. Ž. nupirkti nusikaltimui reikalingą automobilį, pavedė I. P. ir R. Ž. paimti iš apie planuojamą nusikaltimą nežinojusio V. S. krepšį su nusikaltimui paruoštais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, pavedė V. G. gauti vogtus automobilio valstybinius numerius ir dvi naujas mobiliojo ryšio telefono SIM korteles ir perduoti šiuos daiktus A. V. L.. V. S., siekiant vykdyti S. Č. sekimą ir nustatyti jo dienotvarkę, turėjo surasti patalpas priešais S. Č. namus ( - ) mieste. Vykdydami šiuos nurodymus I. P., R. Ž. ir apie planuojamą nužudymą nežinojęs N. A. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-04 Marijampolės automobilių turguje įgijo automobilį „Volkswagen Golf“ ir pastatė jį į garažą, esantį ( - ). V. S. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-05 apsistojo kambaryje, esančiame name ( - ), iš ten sekė S. Č. aplinką ir nustatė jo dienotvarkę. 1996-04-03, apie 17 val., Kauno mieste, apie planuojamą nužudymą nežinojęs V. V. per tarpininkus UAB „Omnitel“ įgijo du mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis abonentiniais numeriais 8-298-31316 ir 8-298-31317, 1996-04-04, apie 1 val. nakties, ( - ), apie planuojamą nužudymą nežinojęs S. V. nuo automobilio ,,Opel Record“ nuėmė valstybinius numerius ( - ), o apie planuojamą nužudymą nežinojęs V. S. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo pabaigos iki 1996-04-04, ( - ), prie AB „Kauno energija“ pastato I. P. ir R. Ž. perdavė 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKMS“ Nr. ( - ) su keturiomis dėtuvėmis, pripildytomis ne mažiau kaip 110 vnt. šovinių, dvi rankines granatas „F-1“. Ginklus ir sprogmenis I. P. ir R. Ž. pristatė į namą ( - ). Baigus paruošiamuosius darbus E. A. pavedė V. G. apie tai pranešti A. S. ir liepti pastarajam atvykti į Lietuvą. A. S. kartu su dviem tyrimo nenustatytiems asmenimis pagal kvietimą atvykus į Kauną, E. A. iki 1996-04-05 paskirstė nusikaltimo dalyvių vaidmenis nusikaltimo padarymo metu, pavesdamas: A. V. L. – perduoti A. S. ir dviem tyrimo nenustatytiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis bei automobilį „Volkswagen Golf“ su pritvirtintais pagrobtais valstybiniais numeriais ( - ); V. S. – stebėti S. Č. namo prieigas ir telefonu informuoti apie užpuolimui ir S. Č. nužudymui tinkamą momentą; R. Z. – stebėti aplinką ir atsitraukimo kelius, po nužudymo važiuoti į Linkuvos kaimą, prie 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžos, kur A. S. ir tyrimo nenustatytų asmenų paliktą automobilį „Volkswagen Golf“ nuvairuoti ir pastatyti į garažą ( - ); Ž. J. – laukti Linkuvos kaime, 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžoje turint tikslą po nusikaltimo paimti A. S. ir tyrimo nenustatytus asmenis, išvežti juos už Kauno miesto ribų; I. P. ir R. Ž. – laukti sutartoje vietoje Baltų prospekte ties 9-ojo forto gatve, kad po nusikaltimo padarymo į 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžą atvykus A. S. ir tyrimo nenustatytiems asmenims bei ten palikus nusikaltime panaudotą automobilį „Volkswagen Golf“, paimti iš automobilio krepšį su ginklais ir juos paslėpti.

112Veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, 1996-04-05, apie 8 val. 10 min., Sargėnuose, Kaune, S. Č., V. V. ir J. Č. automobiliu ( - ) valstybinis Nr. ( - ) išvažiavus iš gyvenamojo namo kiemo į ( - ) ir sustojus ties 23 namu, V. S., stebėjęs aplinką namo ( - ), mobiliojo ryšio pagalba davė signalą apie tinkamą užpuolimui momentą. Tuomet A. S. ir du tyrimo nenustatyti asmenys automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), ( - ) gatve privažiavo prie S. Č. automobilio ( - ) valstybinis Nr. ( - ) ir iš 5,45 mm kalibro automato „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro automato „AKMS“ Nr. ( - ) ne mažiau 55 kartus iššovė į automobilyje sėdėjusius S. Č. ir J. Č., prie kiemo vartų stovintį V. V.. S. Č. buvo nužudytas padarant šautinius krūtinės sužalojimus kairėje pusėje, dešiniojo šonkaulių lanko srityje, daugybinius skeveldrinius šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio lūžį, palikusį kaulinį defektą, širdies sutraiškymą, abiejų plaučių sužalojimą, šautines plėštines žaizdas krūtinėje ir kakle, šūvių įėjimo angas abiejose rankose. V. V. buvo nužudytas padaranti šautinius kiaurinius krūtinės sužalojimus, šautinę įėjimo žaizdą nugaros kairėje pusėje, krūtinės kairės pusės 3–4 šonkaulių skeveldrinius lūžius, plaučių viršutinės skilties sužalojimą, širdies sumušimą, stuburo krūtininės dalies 3-4 slankstelių keterinių ataugų lūžius, šautinę įėjimo žaizdą dešiniajame petyje, šautines žaizdas abiejose rankose, dešinio dilbio kaulų skeveldrinį lūžį, tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. J. Č. padarytos žaizdos galvoje ir veide, dėl to jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Po nusikaltimo padarymo A. S. ir du tyrimo nenustatyti asmenys automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), nuvažiavo iki 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžos, ten palikę paminėtą automobilį ir šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogmenis, persėdo į Ž. J. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, po to Ž. J. išvežė A. S. ir du tyrimo nenustatytus asmenis už Kauno miesto ribų. I. P. iš automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), turėdami tikslą paslėpti, paėmė krepšį su automatais, šoviniais ir granatomis, tačiau išgirdęs policijos sirenas krepšį su ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis išmetė prie Mosėdžio - Dvaro gatvių sankryžos, Kauno mieste, ir su R. Ž. pasišalino. R. Z. automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), nuvairavo į garažą, esantį ( - ), kur automobilis buvo išvalytas (pašalinti nusikaltimo pėdsakai).

1131996 m. sausio – birželio mėnesiais H. D. ir V. S., turėdami tikslą praturtėti, suplanavo A. M. turto prievartavimą. 1996 metų gegužės - birželio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, V. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) nurodė V. S., V. V., S. V., R. L. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems R. S., T. P. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) iškviesti A. M. tariamam susitikimui ir jį pagrobti, nugabenti į R. L. sodybą ( - ), ten laikyti ir grasinant pavartoti ir pavartojant fizinį smurtą atvirai pareikalauti perduoti didelės vertės turtą – 200000 JAV dolerių (800 000 Lt). V. S. telefonu sutarė susitikti su nukentėjusiuoju degalinėje „Lietuvos kuras“ Jonavos mieste, po to su V. V., S. V., R. S., T. P., S. S. 1996 metų gegužės - birželio mėnesiais, tiksliau tyrimo nenustatytu laikotarpiu, degalinėje „Lietuvos kuras“ Jonavos mieste, apgaule įviliojo A. M. į automobilį, kur pavartodami fizinį smurtą – suduodami smūgius į krūtinę ir pilvą, panaudodami šaunamąjį ginklą – įrėmę pistoletą nukentėjusiajam į šoną bei grasindami nužudyti, neteisėtai atėmė laisvę A. M. ir jėga nugabeno į R. L. sodybą, esančią ( - ). Sodyboje surakinus A. M. antrankiais ir uždarius į sandėliuką, veikdami pagal aptartą planą V. S., S. V., R. S., T. P., S. S., R. L., grasindami pavartoti fizinį smurtą – nužudyti nukentėjusįjį, neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė A. M. perduoti didelės vertės turtą – 200000 JAV dolerių (800000 Lt). Paveiktas tokių kaltinamųjų veiksmų A. M. sumokėjo 100000 JAV dolerių (400000 Lt). Taip V. S., V. S., V. V., S. V., R. L. bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., T. P., S. S., atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodami šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, prievartavo didelės vertės – 200000 JAV dolerių (800000 Lt) – A. M. turtą padarydami nukentėjusiajam didelės – 100000 JAV dolerių (400000 Lt) – turtinės žalos;

114H. D. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, V. S., S. V., V. V., nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, R. L. (pastarasis iki 1996 m. liepos mėn.), bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, 1995 - 1998 metų laikotarpiu atvykdavo į UAB „XXXXX“ administracines patalpas, esančias ( - ), ir neturėdami teisėto pagrindo, naudodami psichinę prievartą – prisistatydami ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, atvirai vertė UAB „XXXXX“ savininką R. S. mokėti kas mėnesį už tariamą apsaugą po 200 JAV dolerių (800 Lt) taip padarydami nukentėjusiajam ne mažesnę kaip 28800 Lt turtinę žalą;

1151997 m. sausio 25 d. vakare restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose ( - ) mieste, V. S., S. V., du nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpę asmenys, R. S., vykdydami A. V. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) nurodymą užpuolė R. B. ir suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko R. B. iš pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpų bei įkišo į automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) saloną ant grindų. Po to A. V. L., V. S., S. V., du nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpę asmenys, R. S. paminėtu bei tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į Lampėdžių mišką, Kauno mieste. Atvykus į nurodytoje vietoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę A. V. L., V. S., S. V., du nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpę asmenys, R. S. išvilko R. B. iš automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) po to kartu ir pasikeisdami, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas iš viso ne mažiau kaip 35 smūgius, smaugė R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimą kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, ant dešinės speninės ataugos, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas ant kairės ir dešinės alkūnių sąnario, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, ant dešinio kulkšnelio, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Taip R. B. buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, o nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje su kairiojo širdies skilvelio durtiniu-pjautiniu pažeidimu ir komplikavimusi širdies tamponada L. B. mirė. Taip V. S., S. V. bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S. kankindami ir itin žiauriai R. B. padarė sunkų kūno sužalojimą;

1161997 metais, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1997-08-07, E. A. gavęs iš R. S. informacijos apie galimybę apgaulės būdu gauti draudžiamąją išmoką, siekdamas nusikalstamai praturtėti, organizavo teisės į UAB DK „XXXXX“ didelės vertės turtą įgijimą apgaule visuotinai pavojingu būdu sunaikinant J. P. priklausantį turtą. E. A. su N. A. ir R. S. susitarė naudojantis R. S. pagalba ir pažintimi su draudimo bendrovės darbuotoju V. P. draudimo kompanijoje „XXXXX“ stambia suma apdrausti N. A. motinai J. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir kitą turtą, imituoti name vykdomą remontą. V. S., S. V., V. V. turėjo padėti nenustatytiems asmenims susprogdinti minėtą namą. E. A. susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad pastarieji susprogdins namą naudodami buitines chemines ir statybines medžiagas. R. S., veikdamas pagal susitarimą, Gedimino prospekte, Vilniaus mieste, restorane „Ponių laimė“ susitiko ir susitarė už piniginį 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt) atlygį su UAB DK „XXXXX“ turto ekspertu (vėliau Žalų reguliavimo skyriaus viršininku) V. P. dėl galimybės apdrausti turtą ir gauti draudžiamąją išmoką dėl turto sunaikinimo. N. A., veikdamas pagal susitarimą, 1997-08-07 parašė pareiškimą UAB DK „XXXXX“ dėl turto draudimo, kartu su V. P. nuvyko į ( - ), kur V. P. apžiūrėjo ir atliko turto – gyvenamojo namo ir jame buvusių daiktų – vertinimą. 1997-08-14 UAB DK „XXXXX“ Kauno filiale N. A. padedant V. P. apdraudė motinos J. P. turtą (pastatus, baldus, elektrotechniką) už 880 000 Lt sumą ir gavo gyventojų turto savanoriško draudimo polisą Nr. ( - ). Vykdydamas nusikaltimo planą N. A. laikotarpiu nuo 1997-08-14 iki 1997-10-02 vežiojo į motinos namą statybininkus, imitavo ten vykdomus remonto darbus. Tuo pačiu laikotarpiu E. A. susisiekė su tyrimo nenustatytais asmenimis, kad šie atvyktų į Kauną, o jiems atvykus nuvežė į ( - ), parodė J. P. namą. Veikdami pagal nusikaltimo planą tyrimo nenustatyti asmenys į J. P. namo, esančio ( - ), rūsį atgabeno 200 litrų talpos statinę su kalcio karbidu, užsandarino rūsio patalpą. Sutartu laiku naktį iš 1997 m. spalio 1 d. į 2 d. V. S., S. V., V. V. ir R. S. nuvyko į ( - ), prie elektros pastotės, kur liko V. S. ir V. V., o R. S. ir S. V. kiek atokiau stebėjo aplinką užtikrindami bendrininkų saugumą nusikaltimo metu. Tyrimo nenustatytiems asmenims per radijo ryšio priemones davus nurodymą V. S. ir V. V. atjungti elektrą, pastarieji ją atjungė. Tuomet tyrimo nenustatyti asmenys, buvę J. P. name, užpylė karbidą vandeniu, paruošė elektros instaliaciją rūsyje, kad įjungus elektrą gautųsi iškrova, pasišalino iš namo ir per ryšio priemones nurodė įjungti elektrą. V. S. ir V. V. įjungus elektros jungiklį, nuo elektros iškrovos per specialiai tam padarytą netvarkingą elektros instaliaciją acetileno dujų ir oro mišinys sprogo. Dėl to J. P. gyvenamasis namas buvo sugriautas iki pamatų. N. A. 1997-10-03 kreipėsi į UAB DK „XXXXX“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir įgijo teisę į draudimo išmoką. Taip E. A., V. S., V. V., S. V. bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., N. A. (veikusiais organizuota grupe), V. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis sunaikino didelės vertės J. P. turtą visuotinai pavojingu būdu – sprogdinant – bei apgaule įgijo teisę į didelės vertės – 726800 Lt – UAB DK „XXXXX“ turtą;

1171997 metų rugsėjo - spalio mėnesį V. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) gavęs duomenų, kad į degalinę „Diford“, esančią ( - ), automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) atvykstantys asmenys neva savivaliauja, triukšmauja, pranešė apie tai R. Z.. R. Z. su V. B., Ž. J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., S. V. susitarė nuvykti į degalinę, viešoje vietoje sumušti ten aptiktus asmenis. 1997-10-11, apie 22-23 val., R. Z. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) atvykus į degalinę „Diford“, esančią ( - ), apie 1 – 2 valandas degalinės teritorijoje pralaukus tariamų triukšmadarių, R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. gavo duomenų, kad automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) važinėjantys asmenys gali būti Šešupės gatvėje, Gavaltuvos kaime, Marijampolės rajone, prie kultūros centro. Tuomet R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. 1997-10-12, apie 1 val., automobiliu „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) atvyko prie kultūros centro, esančio ( - ), kur gatvėje užblokavo kelią automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) ir juo važiavusiems A. G., D. M., G. ir D. B., B. K.. Iššokę iš savo automobilio, pribėgę prie nukentėjusiųjų automobilio „Volkswagen Golf“, atidarę jo dureles, R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė daugybinius smūgius pagaliais, šampano buteliais, rankomis ir kojomis A. G., D. M., G. ir D. B. į galvas ir kitas kūno vietas, jėga ištraukė juos iš automobilio „Volkswagen Golf“, mušė gatvėje, po to jėga įsodinę į R. Z. vairuojamo automobilio „Volkswagen Multivan“ saloną, nuvežė nukentėjusiuosius į degalinę „Diford“, esančią ( - ). Kelionės metu Ž. J., V. S., S. V. sudavė nukentėjusiesiems smūgius rankomis, kojomis, pagaliais ir buteliu į įvairias kūno vietas. Prie kultūros centro, esančio ( - ), bei automobilyje „Volkswagen Multivan“ pavartojus fizinį smurtą D. M. ir D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs traumine galvos smegenų liga ūmaus periodo, lengvos formos, lengvo laipsnio bendro sumušimo sindromu, muštine žaizda galvoje, kairės rankos 4 piršto 3 pirštikaulio lūžimu, nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kirstine žaizda kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis veide, kakle, ant kairio peties sąnario, nugaroje, krūtinėje, dešinio alkūnkaulio lūžimu, taip pat pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu neteisėtai atimta A. G., D. M., G. B., D. B. laisvė. Atvykus į degalinės „Diford“ teritoriją R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. išmetė nukentėjusiuosius iš automobilio, parodė juos degalinės darbuotojams. Paaiškėjus, kad nukentėjusieji A. G., D. M., G. B., D. B. yra niekuo dėti, paliko nukentėjusiuosius gulėti ant žemės, o patys iš įvykio vietos pasišalino. Taip R. Z., Ž. J., V. S., S. V. bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, taip pat su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. B., padarė viešosios tvarkos pažeidimą, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. G. ir G. B. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą sukėlimą D. M., D. B. bei neteisėtai atėmė laisvę pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu;

118V. S., V. V. S. V., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami leidimo, nuo 2000 metų iki 2008-03-13 Antanuvkos miške, Kaišiadorių rajone, užkasę žemėje laikė iki tol nusikalstamam ,,D“ susivienijimui priklausiusį šaunamąjį ginklą – 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKM“ Nr. JE K 6246 (raidės rusiškos), kol 2008-03-13 šaunamąjį ginklą surado policijos pareigūnai;

119R. Ž., neturėdamas leidimo, nuo 2000 metų iki 2009-09-02 ( - ), užkasęs žemės sklype (unikalus sklypo Nr. ( - )) laikė iki tol nusikalstamam ,,D“ susivienijimui priklausiusį didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – ne mažiau kaip 229 briketus pramoninės gamybos brizantinio poveikio normalaus galingumo sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) bendros 55,39 kg masės, kol 2009-09-02 sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

120H. D. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pirmos pusės iki 2009-09-04, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Bulgarijos Respublikos teritorijoje, taip pat ir ( - ), gabeno bei laikė prie savęs netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) K. Š. vardu su H. D. fotonuotrauka ir netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) K. Š. vardu su H. D. fotonuotrauka, o 2009-09-04 Bulgarijos Respublikos ( - ) panaudojo netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) K. Š. vardu, pateikdamas ją H. D. sulaikiusiems policijos pareigūnams ir prisistatydamas K. Š. vardu, pildydamas dokumentus K. Š. vardu.

121H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su šio susivienijimo dalyviais V. V., R. S. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), A. Š. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), V. V. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), organizavo A. K. didelės vertės turto pagrobimą įsibraunant į garažą ir panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinimus tuoj pat jį panaudoti, o būtent:

122H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti asmeninį piliečių turtą tikslu nusikalstamai praturtėti, 1994 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, apie 21 val., Kauno m., V. V., R. S., A. Š., V. V., veikdami pagal išankstinį susitarimą ir vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, V. V. vairuojamu automobiliu „BMW“ važiuodami Kęstučio g., Kaune, pastebėję į garažą, esantį ( - ), statomą automobilį „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį A. K., nutarė šį automobilį pagrobti. Pagal susitarimą V. V. liko stebėti aplinką automobilyje „BMW“, stovinčiame Kęstučio g., prie Kęstučio ir Maironio gatvių sankryžos, Kaune, o V. V., R. S., A. Š. įsibrovė į A. K. garažą, kur prieš nukentėjusįjį panaudodami fizinį smurtą - jėga ištraukdami A. K. iš automobilio, ant galvos užmaudami jo paties striukę ir paguldydami nukentėjusįjį ant garažo grindų, užlauždami nukentėjusiajam rankas už nugaros, grasindami A. K. nušauti įremtu į šoną tyrimo nenustatytu daiktu, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Sukrovus į automobilį „Jeep Wrangler“ garaže rastas dvi dėžes cigarečių „Pall Mall“ A. Š. sėdo į automobilį „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) ir nuvairavo jį į garažą ( - ), o V. V. ir R. S., užrakinę A. K. garaže, sėdo į automobilį „BMW“, vairuojamą V. V. ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu E. A., dalyviais V. V., R. S., A. Š., V. V., organizavo A. K. priklausančio didelės vertės turto - automobilio „Jeep Wrangler“, valstybinis Nr. ( - ) 40000 Lt vertės, dviejų dėžių cigarečių „Pall Mall“ 800 Lt vertės, automobilyje buvusių mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ 4000 Lt vertės, 200 Lt, dokumentų - transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. ( - ), A. K. vairuotojo pažymėjimo, pagrobimą įsibraunant į negyvenamąją patalpą - garažą ir panaudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir grasinimus tuoj pat jį panaudoti, padarant nukentėjusiajam 45000 Lt turtinę žalą.

123Šie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija).

124Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su šio susivienijimo dalyviais V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), R. S. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), organizavo A. M. pravarde „M“ nužudymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent:

125veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu E. A. bei šio susivienijimo dalyviais V. S., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š., R. S., organizavo A. M. nužudymą kankinant - ilgą laiką daugybiniais smūgiais sukeliant didelį skausmą ir kančias, itin žiauriai – ilgą laiką kankinant, vežant į mišką ir kasant nukentėjusiojo akivaizdoje duobę, tuo sukeliant šiam ypatingus dvasinius išgyvenimus ir kančias.

126Šie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

127Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su susivienijimo dalyviais K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), A. Š. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), G. J., A. G. organizavo R. V. turto pagrobimą įsibraunant į lapių fermos patalpas ir panaudojant prieš V. P. fizinį smurtą, neteisėtą V. P. laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiojo sveikatai būdu, o būtent:

128H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti asmeninį piliečių turtą tikslu nusikalstamai praturtėti, K. M. 1994 m. lapkritį, tiksliau tyrimo nenustatytu laikotarpiu, iš tyrimo nenustatyto asmens gavęs informaciją apie galimybę pagrobti didelės vertės turtą – brangiakailes lapes, veikdamas pagal išankstinį susitarimą ir vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, suplanavo lapių fermos apiplėšimą. Tuo tikslu K. M. surinko informaciją apie planuojamo nusikaltimo vietą, lapių fermos teritorijos apsaugą, paruošė nuodus šunims numarinti, išnuomojo prie parduotuvės „Baldai“ Savanorių pr., Kaune, tyrimo nenustatytą sunkvežimį „GAZ 53“ su dengtu kėbulu ir pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją, subūrė plėšimo dalyvius V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. ir paaiškino jiems nusikaltimo padarymo planą. 1994-11-23 K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., G. J., A. Š., A. G., veikdami pagal susitarimą su nusikalstamo susivienijimo vadovais, dviem tyrimo nenustatytais lengvaisiais automobiliais bei išnuomotu sunkvežimiu „GAZ 53“, iki 17 val. atvyko į ( - ) K. M. nuėjo apsižvalgyti, taip pat paduoti apnuodytą maistą lapių fermos teritoriją saugantiems šunims. Netrukus grįžęs K. M. išdėstė detalų nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį reikėjo privažiuoti prie fermos vartų, atitraukti sargo dėmesį, tuo metu keliems nusikaltimo bendrininkams perlipti tvorą ir užpulti sargą, paskirstė vaidmenis, nurodydamas S. V., R. S. ir A. Š. perlipti tvorą ir užpulti sargą, o kitiems laukti prie vartų. Palikę tyrimo nenustatytą sunkvežimio vairuotoją ir savo automobilius atokiau nuo fermos, K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., G. J., A. Š., A. G. apie 17 val. atvyko prie R. V. lapių fermos vartų. Tyrimo nenustatytą automobilį „GAZ 53“ atvairavęs K. M. padavė garsinį signalą, užkalbino lapių fermos teritoriją saugantį ir prie vartų atėjusį sargą V. P., taip atitraukdamas šio dėmesį, kol S. V., R. S. ir A. Š. slapčia perlipo tvorą ir įsibrovė į lapių fermos teritoriją, užpuolė sargą V. P., grasindami panaudoti fizinį smurtą į gerklę įremtu peiliu, panaudodami fizinį smurtą – suduodami V. P. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jėga nutempdami nukentėjusįjį į sargo namelio patalpas, ten paguldydami ant pilvo ir laidais surišdami V. P. rankas už nugaros ir kojas, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke ir skruoste, odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje blauzdoje, neteisėtai atimdami nukentėjusiajam pavojingu jo sveikatai būdu laisvę ir galimybę priešintis. Atidarius lapių fermos vartus, į teritoriją įsibrovė likę plėšimo dalyviai - sunkvežimiu „GAZ 53“ įvažiavo K. M., užėjo V. S., V. V., R. L., G. J., A. G., po ko buvo pagrobtas R. V. turtas – iš sargo namelio medžioklinis šautuvas „Tula“, iš lapių gardų – lapės. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio nusikalstamo susivienijimo vadovu E. A. ir dalyviais K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., G. J., A. Š., A. G. organizavo R. V. turto – 16-o kalibro medžioklinio šautuvo „Tula“ Nr. ( - ) 500 Lt vertės, 105 šiaurinių lapių 25 200 Lt vertės ir 8 kryžminių lapių 2 560 Lt vertės, t. y. R. V. priklausančio turto už 28 260 Lt pagrobimą, įsibraunant į lapių fermos patalpas ir panaudojant V. P. atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti, neteisėtą V. P. laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiojo sveikatai būdu.

129Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

130Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su susivienijimo dalyviais K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., organizavo A. R. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant prieš nukentėjusiuosius A. R. ir A. R. šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą bei grasinimus tuojau pat jį panaudoti, o būtent:

131H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti asmeninį piliečių turtą tikslu nusikalstamai praturtėti, 1995-10-05, apie 19 val. V. S., V. V., G. J., veikdami pagal išankstinį susitarimą ir vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, G. J. vairuojamu automobiliu „Opel Kadet“ važiuodami automagistrale Vilnius - Klaipėda, pastebėjo Klaipėdos kryptimi važiuojantį A. R. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), priklausantį Vokietijos bendrovei „( - )“, kurį nutarė pagrobti. Tuo tikslu Babtų sen., Kauno r., automagistralės Vilnius - Klaipėda 188 km, V. S., V. V., G. J., susilyginę su A. R. vairuojamu automobiliu, ranka davė ženklą vairuotojui sustoti. Nukentėjusiajam sustojus šalikelėje, V. S., V. V., G. J. taip pat sustojo, po ko, G. J. likus automobilyje „Opel Kadet“, V. V. ir V. S. priėjo prie A. R., išlipusio iš automobilio „Mercedes Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), ir automobilyje sėdėjusios A. R., tyrimo nenustatytu šaunamuoju ginklu pagrasino nukentėjusiesiems panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo fizinį smurtą prieš A. R., jėga nustumdami pastarąjį nuo automobilio ir paguldydami ant žemės, o A. R. priversdami išlipti iš automobilio, taip atėmę galimybę nukentėjusiesiems priešintis. Tuomet V. S. sėdo už automobilio „Mercedes Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), vairo, o V. V. sėdo šalia ir abu nuvažiavo į sutartą vietą miškelyje, esančiame Šilelio k., Kauno r., kai tuo metu G. J. nuvyko į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas ( - ), Kaune ir iš ten į sutartą vietą miškelyje Šilelio k., Kauno r., atvežė K. M. ir S. V.. S. V. sėdo už automobilio „Mercedes Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), vairo ir nugabeno jį į garažą ( - ), ten paslėpdamas. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu E. A. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais K. M., V. S., V. V., S. V., G. J., organizavo didelės vertės turto – Vokietijos bendrovės „( - )“ automobilio „Mercedes Benz D124“, valstybinis Nr. ( - ), 120 000 Lt vertės, nukentėjusiųjų A. R. ir A. R. kosmetikos rinkinio ir asmeninių drabužių už 4 000 Lt, dokumentų – transporto priemonės registracijos liudijimų, Rusijos Federacijos piliečių užsienio pasų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), A. R. vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ), bendrovės „( - )“ verslo dokumentų, t. y. turto už 124 000 Lt pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą bei grasinimus tuojau pat jį panaudoti.

132Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

133Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su šio susivienijimo dalyviais A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. S. pravarde „V“, G. L. K. pravarde „V“, iš keršto organizavo R. B. pravarde „K“ nužudymą kankinant ir itin žiauriai, o būtent:

134H. D., E. A., A. V. L. iš keršto – už 1993-12-25 nužudyto R. G. rėmimą, pagarsinimą žinių apie ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių kaltę dėl R. G. nužudymo, nepagarbą ir konkuravimą su ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovais dėl įtakos nusikalstamoje veikloje nutarus susidoroti su R. B., A. V. L. 1997 m. sausio mėnesio pabaigoje, pastebėjęs R. B. restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose ( - ), Kaune, nurodė V. S. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams stebėti „V“ patalpas, pasirodžius R. B. šį užpulti, stipriai sumušti ir nužudyti. 1997-01-25 vakare R. B. atėjus į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas adresu ( - ), Kaune, A. V. L., vykdydamas jo – H. D., E. A. ir savo paties sumanymą, surinko tose pat patalpose buvusius Ž. J., V. S., S. V., G. L. K., I. Š., R. S., nurodė jiems užpulti R. B. ir pats puolė mušti nukentėjusįjį. A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., I. Š., R. S., G. L. K. užpuolė R. B. restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko R. B. iš pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpų bei patalpino į automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) saloną ant grindų, po ko A. V. L., V. S., S. V., L. Š., G. L. K., R. S. paminėtu bei tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į Lampėdžių mišką, Kaune. Atvykus į nurodytoje vietoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę A. V. L., V. S., S. V., L. Š, G. L. K., R. S. išvilko R. B. iš automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) po ko kartu ir pakaitomis, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas viso ne mažiau 35 smūgių, smaugė R. B. virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimu kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės alkūnių sąnario srityje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio nusikalstamo susivienijimo vadovu E. A. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š., G. L. K., iš keršto organizavo R. B. nužudymą kankinant ir itin žiauriai.

135Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

136Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto „D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriais (kūrėjais) ir vadovais, veikdami bendrai su šio susivienijimo dalyviais R. Z., Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. B. pravarde „Apsvilęs“ (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), organizavo viešosios tvarkos pažeidimą, A. G. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, fizinio skausmo sukėlimą D. M., D. B., G. B. turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir įsibrovus į automobilį, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėtą laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu, o būtent:

1371997 m. rugsėjo - spalio mėnesį V. B., gavęs duomenų, kad į degalinę „Diford“, esančią Sodų 11, Gavaltuvos k., Marijampolės r., automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) atvykstantys asmenys neva savivaliauja, triukšmauja, pranešė apie tai R. Z.. R. Z., disponuodamas tokia pat informacija, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų – H. D. ir E. A. nurodymą ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams palaikyti ir kelti susivienijimo autoritetą Kaune ir kitose Lietuvos vietovėse, spręsti galimas konfliktines situacijas, grobti asmeninį piliečių turtą tikslu nusikalstamai praturtėti, su V. B., Z. J., V. S., S. V. susitarė nuvykti į degalinę, viešoje vietoje sumušti ten aptiktus asmenis ir pagrobti jų turtą. 1997-10-11, apie 22 - 23 val., R. Z. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) atvykus į degalinę „Diford“, esančią Sodų 11, Gavaltuvos k., Marijampolės r., apie 1-2 valandas degalinės teritorijoje pralaukus tariamų triukšmadarių, R. Z., Z, J., V. B., V. S., S. V. gavo duomenų, kad automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) važinėjantys asmenys gali būti Šešupės g., Gavaltuvos k., Marijampolės r., prie kultūros centro. Tuomet R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. 1997-10-12, apie 1 val., automobiliu „Volkswagen Multivan“, valstybinis Nr. ( - ) atvyko prie kultūros centro adresu Šešupės g. 27, Gavaltuvos k., Marijampolės r., kur gatvėje užblokavo kelią automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) ir juo važiavusiems A. G., D. M., G. ir D. B., B. K.. Iššokę iš savo automobilio, pribėgę prie nukentėjusiųjų automobilio „Volkswagen Golf“ atidarę jo dureles, R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė daugybinius smūgius pagaliais, šampano buteliais, rankomis ir kojomis A. G., D. M., G. ir D. B. į galvas ir kitas kūno vietas, jėga ištraukė juos iš automobilio „Volkswagen Golf“, mušė gatvėje, po ko jėga įsodino į R. Z. vairuojamo automobilio „Volkswagen Multivan“ saloną. Tuo pat metu R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. iš G. B. automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) pagrobė magnetolą „Sony“ 400 Lt vertės, garso stiprintuvą 500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 1300 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 2200 Lt žalą. Panaudojant smurtą įsodinę nukentėjusiuosius į automobilį „Volkswagen Multivan“, R. Z., Ž. J., V. B., V. S., S. V. nuvežė nukentėjusiuosius į degalinę „Diford“, esančią Sodų 11, Gavaltuvos k., Marijampolės r., kelionės metu Z. J., V. S., S. V. suduodant nukentėjusiesiems daugybinius smūgius rankomis, kojomis, pagaliais ir buteliu į įvairias kūno vietas. Prie kultūros centro adresu Šešupės g. 27, Gavaltuvos k., Marijampolės r. bei automobilyje „Volkswagen Multivan“ panaudoto fizinio smurto pasėkoje D. M. ir D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs traumine galvos smegenų liga ūmaus periodo, lengvos formos, lengvo laipsnio bendro sumušimo sindromu, muštine žaizda galvoje, kairės rankos 4 piršto 3 pirštikaulio lūžimu, nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kirstine žaizda kaktos srityje, poodinėmis kraujosruvomis veide, kakle, kairio peties sąnario srityje, nugaroje, krūtinėje, dešinio alkūnkaulio lūžimu, taip pat pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu neteisėtai atimta A. G., D. M., G. B., D. B. laisvė. Atvykus į degalinės „Diford“ teritoriją R. Z., Z. J., V. B., V. S., S. V. išmetė nukentėjusiuosius iš automobilio, parodė juos degalinės darbuotojams atpažinimui, o paaiškėjus, kad nukentėjusieji A. G., D. M., G. B., D. B. yra niekuo dėti, paliko nukentėjusiuosius gulėti ant žemės, patys pasišalindami iš įvykio vietos. Tokiu būdu jis – šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu E. A. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais R. Z., Ž. J., V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. B., organizavo viešosios tvarkos pažeidimą – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, A. G. ir G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, fizinio skausmo sukėlimą D. M., D. B., G. B. 2 200 Lt vertės turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir įsibrovus į automobilį, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėtą laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu.

138Tokie H. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK BK 2211 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija).

139Be to, H. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu E. A. bei šio susivienijimo dalyviais V. S., V. V., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S. pravarde „M“, N. A. pravarde „K“, V. P. (kuriam 2010-08-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) bei tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didelės vertės J. P. turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, teisės į didelės vertės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (toliau UAB DK) „XXXXX“ turtą įgijimą apgaule, o būtent:

1401997 metais, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1997-08-07, E. A. gavęs iš R. S. informaciją apie galimybę apgaulės būdu gauti draudiminę išmoką, siekdamas kartu su H. D. ir kitais ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais nusikalstamai praturtėti, organizavo teisės į UAB DK „XXXXX“ didelės vertės turtą įgijimą apgaule visuotinai pavojingu būdu sunaikinant J. P. priklausantį turtą. Tuo tikslu E. A. nurodė N. A. naudojantis R. S. pagalba ir pažintimi su draudimo bendrovės darbuotoju V. P. draudimo kompanijoje „XXXXX“ stambia suma apdrausti N. A. motinai J. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir kitą turtą, imituoti name vykdomą remontą, V. S., S. V., V. V. – dalyvauti sprogdinant paminėtą namą, o pats susisiekė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems pavedė atlikti namo susprogdinimą naudojant buitines chemines ir statybines medžiagas. R. S., veikdamas pagal susitarimą ir vykdydamas E. A. nurodymą, Gedimino pr., Vilniuje, restorane „Ponių laimė“ susitiko ir susitarė už piniginį 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt) atlygį su UAB DK „XXXXX“ turto ekspertu (vėliau – žalų reguliavimo skyriaus viršininku) V. P. dėl galimybės apdrausti turtą ir gauti draudiminę išmoką dėl turto sunaikinimo. N. A., veikdamas pagal susitarimą ir vykdydamas E. A. nurodymą, 1997-08-07 parašė pareiškimą UAB DK „XXXXX“ dėl turto draudimo, kartu su V. P. nuvyko į ( - ), kur V. P. apžiūrėjo ir atliko turto – gyvenamojo namo ir jame buvusių daiktų vertinimą. 1997-08-14 UAB DK „XXXXX“ Kauno filiale N. A. per V. P. apdraudė motinos J. P. turtą (pastatus, baldus, elektrotechniką) 880 000 Lt sumai ir gavo gyventojų turto savanoriško draudimo polisą Nr. ( - ). Vykdydamas nusikaltimo planą N. A. laikotarpiu nuo 1997-08-14 iki 1997-10-02 vežiojo į motinos namą statybininkus, imitavo ten vykdomus remonto darbus. Tuo pačiu laikotarpiu E. A. susisiekė su tyrimo nenustatytais asmenimis, kad šie atvyktų į Kauną, o jiems atvykus nuvežė į ( - ), parodė J. P. namą. Taip pat E. A. nurodė V. S., S. V., V. V. ir R. S. 1997-10-02 nuvykti į ( - ), prie elektros pastotės, pagal sutartą signalą atjungti elektrą, o paskui pagal sutartą signalą vėl ją įjungti. Veikdami pagal nusikaltimo planą tyrimo nenustatyti asmenys į J. P. namo, esančio Jančių k. Lekėčių sen., Šakių r., rūsį atgabeno 200 litrų talpos statinę su kalcio karbidu, užsandarino rūsio patalpą. Sutartu laiku naktį iš 1997-10-01 į 1997-10-02 V. S., S. V., V. V. ir R. S., veikdami pagal nusikaltimo planą, nuvyko į ( - ), prie elektros pastotės, kur liko V. S. ir V. V., o R. S. ir S. V. kiek atokiau stebėjo aplinką užtikrindami bendrininkų saugumą nusikaltimo metu. Tyrimo nenustatytiems asmenims per radijo ryšio priemones davus nurodymą V. S. ir V. V. atjungti elektrą, o pastarieji ją atjungė. Tuomet tyrimo nenustatyti asmenys, buvę J. P. name, užpylė karbidą vandeniu, ko pasėkoje dėl cheminės reakcijos išsiskyrė acetileno dujos, paruošė elektros instaliaciją rūsyje, kad įjungus elektrą gautųsi iškrova, pasišalino iš namo ir per ryšio priemones nurodė įjungti elektrą. V. S. ir V. V. įjungus elektros jungiklį, nuo elektros iškrovos per specialiai tam padarytą netvarkingą elektros instaliaciją acetileno dujų ir oro mišinys sprogo, ko pasėkoje J. P. gyvenamasis namas buvo sugriautas iki pamatų. N. A., veikdamas pagal nusikaltimo planą, 1997-10-03 kreipėsi į UAB DK „XXXXX“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir įgijo teisę į draudimo išmoką. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas H. D., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu E. A. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais V. S., V. V., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., N. A., V. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didelės vertės J. P. turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – sprogdinant, padarant nukentėjusiajai didelę 726800 Lt materialinę žalą, teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turto – 726800 Lt įgijimą apgaule.

141Tokie H. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 182 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

142E. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D. bei šio susivienijimo dalyviais A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. U. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), A. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. Ž. (kuriam 2010-08-20 ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktas), dėl savanaudiškų paskatų, organizavo pasikėsinimą nužudyti R. P. ir V. S. nužudymą, o būtent:

143E. A. bendrai su H. D., A. V. L., V. S. nutarus pašalinti nepanorusius dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius R. P. ir V. S., organizavus pastarųjų iškvietimą į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas adresu ( - ), Kaune, H. D. nurodė R. Ž. ir I. P. sutikti pirmą turėjusį ateiti į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas R. P. bei jį nužudyti nušaunant komplekso „V“ sporto salės patalpoje, šiam tikslui perdavė R. Ž. 9 mm kalibro „Makarov“ kalibro pistoletą „PM“ su ne mažiau kaip trimis 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniais apkaboje. R. P. 1993-08-27 dienos metu atvykus į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpas, ( - ), Kaune, R. Ž. ir I. P. pasitiko R. P. ir nurodė jam eiti į sporto salę, kur R. Ž., atsisakęs vykdyti H. D. nurodymą, iš 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto „PM“ iššovė greta R. P.. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, vykdydamas H. D. nurodymą ir turėdamas tikslą nužudyti R. P., I. P. atėmė iš R. Ž. pistoletą „PM“ ir iššovė ne mažiau kaip du kartus į R. P., padarydamas nukentėjusiajam du šautinius sužalojimus dešinio sėdmens srityje ir pilvo sienos dešinėje klubinėje srityje, tuo sukeldamas nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusysis R. P. sugebėjo pabėgti iš restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpų į lauką, kur pasislėpė viename iš daugiabučių namų Varnių g. Sužinojęs apie tai, kad R. Ž. neįvykdė jo nurodymo nužudyti R. P., H. D. išvarė R. Ž. iš „V“ patalpų ir liepė I. P. ieškoti pasislėpusio R. P. tikslu jį nužudyti, tačiau I. P. nukentėjusiojo nerado. Tuomet H. D., V. S., A. V. L., I. P., A. B. ir R. U. liko restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose laukti ten turėjusio atvykti V. S.. 1993-08-27, apie 14 val. 30 min., V. S. atvykus į parengtą pasalą restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, ( - ), Kaune, V. S. jį pasitiko ir nusivedė į sporto salę, kur taip pat susirinko H. D., A. V. L., I. P., V. S., A. B. ir R. U.. Tuomet H. D. užmetė V. S. ant kaklo virvę ir užverždamas ją pasmaugė V. S.. Po to H. D. nurodymu V. S. kūnas buvo išneštas iš „V“ („V“) patalpų į automobilį „Mazda 323“ ir H. D., A. V. L., V. S. ir A. B. išvežtas į tyrimo nenustatytą vietą. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu H. D., šio susivienijimo dalyviais A. V. L., V. S., R. U., I. P., A. B., dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pašalinti nepanorusius dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, ,,D“ nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius R. P. ir V. S., organizavo pasikėsinimą nužudyti R. P. ir V. S. nužudymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. Ž. atsisakius nužudyti R. P., o I. P. R. P. tik sužeidus nukentėjusysis sugebėjo pabėgti, o nužudytas buvo tik V. S..

144Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

145Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D., šio susivienijimo dalyviu V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), iš keršto ir dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą nužudyti R. G., o būtent:

146E. A., veikdamas bendrai su H. D., V. S., gavęs duomenų, kad R. G. gali būti susijęs su 1993-10-07 restorano - pramogų ir poilsio komplekso ,,V“ patalpose padarytu R. V., R. V., A. J., V. K. ir P. B. nužudymu, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pašalinti nepanorusį dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį R. G., laikotarpiu nuo 1993-10-08 iki 1993-10-16 iškvietė pastarąjį į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas adresu ( - ), Kaune. R. G. atvykus į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, V. S. nuvedė R. G. į komplekso „V“ patalpose buvusį „baltąjį“ kambarį, kur laukė H. D.. H. D. sudavė R. G. kelis smūgius pistoleto rankena per galvą, po ko turėdamas tikslą nužudyti, iš 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto „PM“ iššovė R. G. į galvą, tačiau nukentėjusysis stvėrė ranka už ginklo ir jam buvo peršauta tik rankos plaštaka. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu H. D., šio susivienijimo dalyviu V. S., iš keršto ir dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pašalinti nepanorusį dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį R. G., pasikėsino pastarąjį nužudyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. G. šūvio metu spėjo ranka sugriebti už ginklo, o greta buvęs V. S. sulaikė H. D. nuo nusikalstamo sumanymo užbaigimo.

147Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

148Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D. bei šio susivienijimo dalyviais V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. Z., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), A. G., G. J., A. Š. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas dėl senaties), organizavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „XXXXX“ didelės vertės turto pagrobimą, R. C., A. R., V. J., P. I. turto ir dokumentų pagrobimą, panaudojant šaunamuosius ginklus ir fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimą, neteisėtą V. J., P. I. laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu, o būtent:1994 m. rugpjūčio 10 - 13 dienų laikotarpiu E. A., H. D., V. S., gavę iš tyrimo nenustatyto asmens informaciją apie iš Vilniaus į Klaipėdą gabenamą kontrabandinių cigarečių krovinį, turėdami tikslą pagrobti šį didelės vertės krovinį, restorano – pramogą ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose ( - ), Kaune, organizavo vilkiko, vežančio paminėtą krovinį, užpuolimą ir pagrobimą: parinko nusikaltime dalyvavusius asmenis – I. P., R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. G., A. Š.; paskirstė nusikaltime dalyvavusių asmenų vaidmenis – K. M., R. Z. nurodė sustabdyti vilkiką ir užpulti vairuotoją, R. L. - saugoti vilkiko vairuotoją, kitiems – stebėti aplinką ir esant reikalui užpulti bei sulaikyti krovinį lydinčius ar saugančius asmenis; nurodė nusikaltimo padarymo būdą – sustabdyti krovinį vežusį vilkiką tariamam patikrinimui apsimetus policijos pareigūnais; parinko nusikaltimo padarymo priemones – šaunamuosius ginklus, policijos uniformas. 1994-08-13 V. S. restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, ( - ), Kaune, susirinkusiems I. P., R. Z., Ž. J., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. išdėstė detalų nusikaltimo padarymo planą ir paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu, nurodydamas skubiai sėsti į automobilius ir dideliu greičiu vykti automagistrale Kaunas - Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, pasivyti vilkiką su kroviniu, jį sustabdyti, užpulti vairuotoją ir galimą krovinio palydą, pagrobtą vilkiką su kroviniu pristatyti į Kauną, užtikrinti vairuotojo ir galimos palydos apsaugą, palaužti jų galimą pasipriešinimą. Tuomet K. M. apsivilko policijos pareigūno uniformą, V. S. ir R. Z. – maskuojančius kariškus drabužius, apsiginklavo 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletu „PM“, 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Uzi“ ir 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Agram 2000“, sėdo į baltos spalvos automobilį „VAZ 2109“ su mėlynos spalvos švyturėliu ir išvažiavo Klaipėdos kryptimi. Apsiginklavę nenustatyto kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatu „AK“ ir tyrimo nenustatytų konstrukcijų ir kalibro pistoletais, paskui juos automobiliais „VW Golf“, „BMW“, „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. ( - ) „Opel Kadet“, valstybinis Nr. ( - ) nuvažiavo I. P., Ž. J., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G.. 1994-08-13, apie 22 val., automagistralėje Kaunas - Klaipėda, ties Klaipėdos miesto riboženkliu, Jakų k. ribose, Klaipėdos r., V. S., K. M., R. Z., veikdami pagal iš anksto aptartą nusikaltimo planą, apsimesdami ir prisistatydami policijos pareigūnais, sustabdė tariamam dokumentų ir gabenamo krovinio patikrinimui UAB „XXXXX“ priklausantį vilkiką „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), pakrautą durpėmis ir cigaretėmis „West“, vairuojamą A. R. ir grasindami nukentėjusiajam A. R. į šoną įremtu šaunamuoju ginklu, panaudodami fizinį smurtą, ištraukė nukentėjusįjį iš vilkiko kabinos, paguldė ant žemės, po ko S. V. ir R. L. nuvedė vilkiko vairuotoją nuo kelio Kaunas - Klaipėda važiuojamosios dalies toliau į laukus, kur R. L. liko saugoti nukentėjusįjį. Pagrobus vilkiką su puspriekabėje esančiu durpių ir cigarečių kroviniu V. S., K. M., R. Z., I. P., Ž. J., V. S., V. V., S. V., G. J., R. S., A. Š., A. G., prisistatydami policijos pareigūnais, užpuolė automobiliu „VAZ 2106“, valstybinis Nr. ( - ) važiavusius ir užpuolimą stebėjusius V. J. ir P. I., panaudodami fizinį smurtą- suduodami smūgius per sprandą, galvą, grasindami šaunamaisiais ginklais, atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, rankas ir kojas surišo virvėmis, jėga įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, esantį automagistralės Klaipėda - Kaunas šalikelėje, kur antrankiais prirakino prie medžio ir ten paliko, neteisėtai atimdami V. J. ir P. I. laisvę pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu. Tokiu būdu jis – šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu H. D. ir šio susivienijimo dalyviais V. S., I. P., Ž. J., R. Z., K. M., V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., A. G., G. J., A. Š., organizavo didelės vertės turto – UAB „XXXXX“ priklausančio vilkiko „MAZ 54329“, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe „Narko“, valstybinis Nr. ( - ), bendros 150000 Lt vertės, R. C. priklausančio turto — durpių krovinio bendros 3 690 Lt vertės, durpėse paslėptų cigarečių „West“ 44840 Lt vertės, A. R. priklausančio turto – 1400 JAV dolerių ir 1 000 Vokietijos markių (bendros 8600 Lt vertės), automagnetolos „Sony“ 200 Lt vertės, elektrinės barzdaskutės „Charkov“ 100 Lt vertės, nespalvoto televizoriaus „Šilelis“ 250 Lt vertės; kelioninės dujinės viryklės 100 Lt vertės džinsinių kelnių ‚Wrangler“ 180 Lt vertės, sportinių „Adidas“ batelių 140 Lt vertės; sportinio kostiumo 130 Lt vertės, t. y. turto už 9700 Lt. A. R. dokumentų – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. LG 473735, vairuotojo pažymėjimo Nr. KA005672, V. J. tarnybinio šaunamojo ginklo - 5,45x18 mm kalibro pistoleto „PSM“ Nr. PX 1567A su 8 vnt. Šaudmenų – 5,45x18 mm kalibro „PSM“ šovinių dėtuvėje, V. J. priklausančio turto – piniginės su joje buvusiais 100 Lt ir 150 JAV dolerių (600 Lt), diplomato 30 Lt vertės, t. y. turto už 730 Lt, V. J. dokumentų - leidimo tarnybiniams ginklui, tarnybinio pažymėjimo Nr. 659, P. I. priklausančio turto - piniginės su joje buvusiais 200 JAV dolerių (800 Lt) ir 15 Lt, t. y. turto už 815 Lt, P. I. dokumentų – automobilio „Mercedes“ techninio paso kopijos, vairuotojo pažymėjimo Nr. KD061949, užrašų, neturinčių materialinės vertės, pagrobimą panaudojant šaunamuosius ginklus ir fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, neteisėtą V. J., P. I. laisvės atėmimą pavojingu nukentėjusiųjų sveikatai būdu.

149Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1- 551 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

150Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D. bei šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais V. G., V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais G. S. L. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), L. G. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), organizavo rengimąsi dėl savanaudiškų paskatų nužudyti S. Č., o būtent:

1511995 m. pabaigoje, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, H. D., E. A. ir V. S. nutarus nužudyti S. Č. dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijoms, atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalintis pelnu, restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpose, esančiose adresu ( - ), Kaune, H. D., E. A. ir V. S., parengdami planą, sutelkdami bendrininkus, suteikdami reikiamą informaciją ir pažadėdami atlygį, organizavo rengimąsi nužudyti S. Č.: perdavė S. Č. fotonuotrauką V. G., įvardino pinigų sumą – 50000 JAV dolerių už nužudymo padarymą, tikslu užsitikrinti alibi nurodė S. Č. nužudymą surengti Maskvoje, Rusijos Federacijoje, nurodė V. G. pasitelkti G. S. L., turėjusį perduoti nuotrauką ir nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą nuolat Maskvoje būnančiam L. G., pasitekti L. G. ir pastarojo pažintis tarp čečėnų tautybės nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie ir turėjo nužudyti S. Č.. V. G., vykdydamas H. D., E. A. ir V. S. nurodymą, pavedė G. S. L. nuvykti į Maskvą pas ten laikinai apsigyvenusį L. G., perduoti šiam nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą čečėnų tautybės Maskvos nusikalstamo pasaulio atstovų pagalba už 50 000 JAV dolerių atlygį, S. Č. nuotrauką ir duomenis apie gyvenamąją vietą Maskvoje. 1995 m. gruodžio pabaigoje - 1996 m. sausio mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, G. S. L. nuvyko į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, kur L. G. nuomojamame bute adresu ( - ), RF, perdavė L. G. H. D., E. A., V. S. ir V. G. nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą čečėnų tautybės Maskvos nusikalstamo pasaulio atstovų pagalba už 50 000 JAV dolerių atlygį, taip pat perdavė S. Č. fotonuotrauką ir duomenis apie tai, kad S. Č. Maskvoje apsistodavo Lietuvos Respublikos ambasados viešbutyje. Vykdydamas nurodymą L. G. M. viešbučio „Radisson SAS Slavianskaja“ restorano patalpose perdavė čečėnų tautybės Maskvos nusikalstamo pasaulio atstovams užsakymą nužudyti S. Č. jo viešnagės Maskvoje metu už 50 000 JAV dolerių atlygį, tačiau pastarieji atsisakė daryti nusikaltimą. Tokiu būdu jis – šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu H. D., dalyviais V. S., V. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais G. S. L., L. G., dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijoms, atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalintis pelnu, organizavo rengimąsi nužudyti S. Č., tačiau nusikaltimo nepadarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi rengiamo nužudymo vykdytojai atsisakė daryti nusikaltimą.

152Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

153Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D. bei šio susivienijimo dalyviais V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., V. V., S. V., R. L. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., T. P. (kuriam 2010-03-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), organizavo A. M. didelės vertės turto prievartavimą, atimant laisvę, panaudojant šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, būtent:

1541996 m. sausio - birželio mėnesiais, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, H. D., E. A., V. S., I. P., gavę informaciją apie A. M. turtinę padėtį, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, suplanavo A. M. turto prievartavimą. 1996 m. gegužės - birželio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, V. S. nurodė V. S., V. V., S. V., R. L. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems R. S., T. P., S. S. iškviesti A. M. tariamam susitikimui ir jį pagrobti, nugabenti į R. L. sodybą ( - ), ten laikyti ir grasinant panaudoti ir panaudojant fizinį smurtą atvirai pareikalauti perduoti didelės vertės turtą – 200 000 JAV dolerių (800 000 Lt). Tuomet V. S. susiskambino su A. M. ir kalbėdamas nusikalstamo susivienijimo vadovų ir V. S. bei I. P. vardu, sutarė susitikti su nukentėjusiuoju degalinėje „Lietuvos kuras“ Jonavoje, po ko su V. V., S. V., R. S., T. P., S. S., vykdydami H. D., E. A., V. S., I. P. nurodymą, 1996 m. gegužės - birželio mėnesiais, tiksliau tyrimo nenustatytu laikotarpiu, degalinėje „Lietuvos kuras“ Jonavoje, apgaule įviliojo A. M. į automobilį, kur panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius į krūtinę ir pilvą, panaudodami šaunamąjį ginklą – įrėmę pistoletą nukentėjusiajam į šoną bei grasindami nužudyti, neteisėtai atėmė laisvę A. M. ir jėga nugabeno į R. L. sodybą ( - ) Sodyboje surakinus A. M. antrankiais ir uždarius į sandėliuką, veikdami pagal aptartą planą, V. S., S. V., R. S., T. P., S. S., R. L., grasindami panaudoti fizinį smurtą - nužudyti nukentėjusįjį, neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė A. M. perduoti didelės vertės turtą 200 000 JAV dolerių (800 000 Lt) sumoje, ko pasėkoje A. M. sumokėjo 100 000 JAV dolerių (400 000 Lt) išpirką. Tokiu būdu jis – šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D., šio susivienijimo dalyviais V. S., I. P., V. S., V. V., S. V., R. L., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., T. P., S. S., organizavo A. M. didelės vertės turto – 200000 JAV dolerių (800000 Lt) prievartavimą, atimant nukentėjusiajam laisvę, panaudojant šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam didelės 100000 JAV dolerių (400000 Lt) turtinės žalos.

155Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09- 26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

156Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi (kūrėju) ir vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D. bei šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S., V. V., S. V., K. M., R. L., organizavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimą naudojant kitokią psichinę prievartą, būtent:

1571995 m. laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, H. D., E. A., V. S., turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, suplanavo UAB „XXXXX“ turto prievartavimą ir nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams V. S., S. V., V. V., K. M., R. L. nuvykus į UAB „XXXXX“ gamybines patalpas adresu ( - ), atvirai priversti UAB „XXXXX“ direktorių R. S. savo ir kitų ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai perduoti turtą – mokėti kiekvieną mėnesį „duoklę“ už tariamą apsaugą. V. S., S. V., V. V., K. M., R. L. (pastarasis iki 1996 m. liepos mėn.), vykdydami nurodymą, 1995 - 1998 m. laikotarpiu atvykdavo į UAB „XXXXX“ administracines patalpas adresu ( - ), kur neturėdami teisėto pagrindo, naudodami psichinę prievartą – prisistatydami ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, atvirai vertė UAB „XXXXX“ savininką R. S. savo ir kitų ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai perduoti turtą - mokėti kas mėnesį už tariamą apsaugą po 200 JAV dolerių (800 Lt). Tokiu būdu jis – šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto ,,D“ nusikalstamo susivienijimo organizatorius (kūrėjas) ir vadovas E. A., veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu H. D., šio susivienijimo dalyviais V. S., V. S., V. V., S. V., K. M., R. L., organizavo UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimą panaudojant kitokią psichinę prievartą, padarant nukentėjusiajam ne mažesnę kaip 28 800 Lt turtinę žalą.

158Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) ir BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

159Išteisdamas nuteistuosius H. D. ir E. A. nurodytuose epizoduose teismas nuosprendyje išdėstė tokius pagrindinius motyvus. Pirma, H. D. ir E. A. neigė dalyvavę jiems inkriminuojamuose nusikaltimuose. Antra, tyčia padaryti kelis nusikaltimus (A. K., R. V. ir V. P., sutuoktinių R, A. G. ir kt. epizoduose) atskiriems nusikalstamo susivienijimo dalyviams kilo spontaniškai, jie su niekuo dėl šių nusikaltimų padarymo nesitarė. Todėl nepakanka duomenų padaryti kategorišką išvadą, kad H. D. ir E. A. tyčia apėmė minėtų nusikaltimų padarymą. Trečia, nesurinkta jokių duomenų, kaip prie nusikaltimų padarymo galėjo prisidėti H. D. ir E. A., kadangi niekas iš nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų neparodė, kad pastarieji būtų davę kokius nors nurodymus dėl minėtų veikų padarymo. Vienas iš H. D. išteisinimo motyvų buvo tai, jog kelių veikų padarymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

160E. A. išteisinimą teismas motyvavo ir tuo, jog veikos padarymas E. A. negali būti inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui ar vienam iš vadovų. Suformuota tokia teismų praktika, kad nusikalstamo susivienijimo dalyvis už veiką, kurios padaryme jis nedalyvavo, atsako tik tuo atveju, kai tokios nusikalstamos veikos padarymas turėjo apimti ir pastarojo tyčią.

161Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su H. D. ir E. A. išteisinimu atskiruose epizoduose, nuteistiesiems E. A. ir R. Ž. paskirtomis bausmėmis (E. A. paskirta per švelni, o R. Ž. – per griežta laisvės atėmimo bausmė) ir netinkamai išspręstu proceso išlaidų priteisimo klausimu.

162Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad H. D. ir E. A. A. K. turto pagrobimo, dėl A. M. nužudymo, dėl R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo, A. R. epizode (E. A. dalyje dėl turto pagrobimo), dėl R. B. nužudymo, A. G., G. B., D. M., D. B. epizode išteisintini, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo šių nusikaltimų padaryme. H. D. tuo pačiu pagrindu išteisintas dėl J. P. turto sunaikinimo, teisės į UAB DK „XXXXX“ turto įgijimo apgaule. Be to, E. A. dėl pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo, dėl pasikėsinimo nužudyti R. G., dėl UAB „XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo, dėl rengimosi nužudyti S. Č., dėl A. M. turto prievartavimo, dėl UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

163Prokuroro nuomone, teismas, išteisindamas H. D. ir E. A. dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, prieštaravo savo padarytoms išvadoms bei byloje surinktiems įrodymams. Teismas pagrįstai konstatavo, jog H. D. ir E. A. 1990 - 1993 metų laikotarpiu su kitais asmenimis bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sukūrė ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 21 d. iki 2000 m. pradžios jam vadovavo. Teismas taip pat konstatavo, kad susivienijimas turėjo bendrą kasą, hierarchiją, funkcijų pasiskirstymą, buvo ginkluotas, kad jo sudėtinė dalis buvo „Š“ V. S., V. V., K. M., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G., kurie vykdydavo „senių“ pavedimus ar „senių“ organizuotus nusikaltimus, mokėjo į ,,D“ bendrą kasą, kurią tvarkė E. A..

164Šias teismo išvadas patvirtino nuteistųjų V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., A. G. parodymai apie tai, kad jie kaip smurtinis „Š“ padalinys vykdydavo „senių“ pavedimus, kuriuos dažniausiai duodavo jų kuratorius V. S., į bendrą kasą mokėjo po 10 proc. pajamų, gautų iš nusikaltimų darymo. Pinigus jie atiduodavo V. S., A. V. L., H. D.. Jiems nebuvo nustatytas reguliarus mokėjimo terminas, tai daryti galėdavo po vieno ar po kelių nusikaltimų. Už tai jie galėjo naudotis ,,D“ grupuotės vardu, turėjo užtikrintą paramą sprendžiant problemas su kitomis Kauno grupuotėmis. „Š“ pagrindinis užsiėmimas buvo plėšimai, turto prievartavimai, t. y. duoklių rinkimas už apsaugą ar išpirkos už pavogtų automobilių grąžinimą, ,,D“ lyderių užduočių vykdymas. Nusikaltimus jie galėjo daryti savarankiškai, tačiau dažnai ar bent jau po nusikaltimo padarymo apie tai pranešdavo V. S., H. D., V. G.. ,,D“ lyderiai apie jų veiklą buvo informuojami, turėdavo iš jų veiklos finansinės naudos.

165V. G., R. Ž. parodė, kad esminius grupuotės klausimus organizuojant ir darant nusikaltimus, nesutarimus su kitomis grupuotėmis sprendė H. D., E. A., V. S., A. L.. V. S. buvo smurto šalininkas, turėjo „Š“ kompaniją, kurie buvo ,,D“ gaujos „torpedos“, t. y. patys darė nusikaltimus bei vykdė „senių“ pavedimus, mokėdavo procentą nuo nusikalstamu būdu uždirbtų pinigų į bendrą ,,D“ kasą.

166Parodymus apie ,,D“ susivienijimo struktūrą, hierarchiją, ryšius, veiklą davė ir liudytojai R. P., A. K. ir kt.

167Teismas rėmėsi nurodytų nuteistųjų bei liudytojų parodymais, pripažino juos įrodymais, o H. D. ir E. A. neprisipažinimą dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo atmetė kaip įrodymų visetui prieštaraujančią gynybinę poziciją.

168Prokuroras pažymi, kad smogiamajam ,,D“ nusikalstamo susivienijimo padaliniui buvo leista veikti savarankiškai, o ne tik vykdyti „senių“ nurodymus. Toks savarankiškumas buvo skatinamas, kadangi kuo didesnis buvo nusikaltimų skaičius, tuo didesnės įplaukos į bendrą ,,D“ kasą. Kadangi ,,D“ gaujoje egzistavo teismo konstatuota hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas, apie „Š“ savarankiškai padarytus nusikaltimus dažniausiai pirmas sužinodavo jų „brigadininkas“ V. S.. Prokuroro nuomone, tai, kad „Š“ galėjo daryti nusikaltimus savarankiškai, nereiškė, jog tokia „Š“ veikla nebuvo suderinta su nusikalstamo susivienijimo vadovais, kadangi būtent jie sukūrė bei palaikė tokią tvarką tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Todėl teismo išvada, jog H. D. ir E. A. nesitarė dėl atskirų nusikaltimų padarymo, jų tyčia neapėmė šių nusikaltimų padarymo, prieštarauja teismo konstatuotoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei ištirtiems įrodymams.

169Prokuroras pažymi ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, H. D. ir E. A. atsako už visus nusikaltimus, kurie padaryti nusikalstamo susivienijimo dalyvių šio susivienijimo naudai ar susivienijimo interesais nepriklausomai nuo to, ar jie patys planavo šiuos nusikaltimus, dalyvavo juose. Pagrįstai preziumuojama, jog organizuojant (kuriant) nusikalstamą susivienijimą, jam vadovaujant, H. D. ir E. A. veikė tiesiogine tyčia ir suvokė, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai darys sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kadangi tuo tikslu ši nusikalstama organizacija ir buvo suburta. Ši struktūra buvo sukurta būtent nusikaltimų darymui ir pelnymuisi iš nusikalstamos veiklos, nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių autoritetui kelti, tuo pačiu palengvinant naujų nusikaltimų darymą, šalinant galimus konkurentus nusikalstamame versle ar ribojant jų galimybes atimti dalį pelno. Teismo konstatavimas, kad nusikalstamas susivienijimas buvo sukurtas nužudymams, plėšimams, turto prievartavimams ir kt. nusikaltimams daryti, kad buvo vadovaujama tokias veikas planuojančiam ir darančiam susivienijimui, besąlygiškai reiškia, jog šio susivienijimo kūrėjai ir vadovai H. D. ir E. A. atsako už veikas, kurias eiliniai susivienijimo dalyviai padarė siekdami įgyvendinti nusikalstamo susivienijimo tikslus ir siekius. Teismo išvados dėl to, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalį pelno iš nusikalstamos veiklos mokėdavo į bendrą kasą tik patvirtina nurodytus teiginius. Tapdami nusikalstamo susivienijimo dalyviais atskiri asmenys iš nusikalstamo susivienijimo vadovų tiesiogiai ir per kitus aukštesnio rango narius gaudavo nurodymą ne tik vykdyti pavedimus, o ir savarankiškai daryti nusikaltimus, vienokia ar kitokia forma naudingus vadovams ir pačiai nusikalstamai organizacijai.

170Prokuroras nesutinka ir su teismo išvadomis, pagal kurias vienas nusikalstamo susivienijimo vadovų nuteisiamas, o kitas už tos pačios veikos padarymą išteisinamas, t. y. dėl UAB „XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo, dėl rengimosi nužudyti S. Č., dėl A. M. turto prievartavimo, dėl UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo, J. P. turto sunaikinimo, teisės į UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule. Visi nurodyti ir kiti ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nusikaltimai buvo daromi siekiant įgyvendinti nusikalstamo susivienijimo veiklos tikslus – nusikalstamai praturtėti, įtvirtinti autoritetą ir pan. Taigi nurodyti nusikaltimai buvo daromi ir pagrindinių susivienijimo asmenų – jo vadovų naudai. Prokuroro nuomone, tai, jog vieno ar kito nusikaltimo padaryme didesnį aktyvumą parodė H. D. ar E. A., neduoda pagrindo konstatuoti, jog nusikaltimas siejamas tik su vienu iš vadovų. Tokia teismo išvada prieštarauja nusikalstamo susivienijimo veiklos ir vadovavimo jam principams.

171Prokuroras nesutinka su E. A. išteisinimu dėl pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo, dėl pasikėsinimo nužudyti R. G., A. R. turto pagrobimo, H. D. ir E. A. išteisinimu dėl R. B. nužudymo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad surinkta pakankamai duomenų, jog R. P. ir V. S. turėjo būti nužudyti dėl konkurencijos dalinantis įtakos sferomis nusikalstamame versle Kauno mieste, noro priversti juos mokėti dalį pelno, gauto iš nusikalstamos veiklos. Taigi nužudyti juos reikėjo siekiant įgyvendinti nusikalstamo susivienijimo egzistavimo tikslus. Todėl teismo sprendimas pripažinti tik vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų kaltę dėl susivienijimo užduočių įgyvendinimo nelogiškas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Dar labiau nelogiškas yra sprendimas skaidyti atsakomybę už tarpusavyje susijusių nusikaltimų padarymą, t. y. dėl pasikėsinimo nužudyti R. G. ir jo nužudymo, betarpiškai su R. G. nužudymu susijusio R. B. nužudymo, A. R. turto pagrobimo ir jo turto prievartavimo. Akivaizdu, jog pasikėsinimą nužudyti R. G. ir šio nužudymą apima bendra tyčia – siekis pašalinti nepanorusį dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį R. G., įvertinus pastarojo veiksmus per 1993-10-07 įvykių „V“ prizmę. Dėl R. G. veiksmų, kaip ir dėl R. P. ar V. S. veiksmų, pavojus kilo ne vien H. D. ir jo interesams, o ir E. A. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovui, jo autoritetui, pačiam susivienijimui kaip struktūrai, duodančiai didesnę pelno dalį jo vadovams. R. G. nužudymo, už kurį teismas nuteisė abu vadovus – H. D. ir E. A., tęsiniu tapo R. B. nužudymas. Prokuroro nuomone, nukentėjusysis, buvęs R. G. draugas ir 1993-12-25 ,,D“ susivienijimo dalyvių veiksmų liudininkas, kai šie į „paskutinę kelionę“ išsivedė R. G., pažadėjęs keršyti už R. G., bausmės pataisos namuose atlikimo metu atvirai kalbėjo, kas yra atsakingas už „m“ nužudymą, po bausmės atlikimo išdrįsęs ateiti į ,,D“ buveinę „V“ ir grasinti „D“, negalėjo likti nenubaustas. Todėl sprendimas pamokyti ar kitaip tariant „sulaužyti“ R. B. nebuvo A. V. L. ekscesas ir savivalė, kadangi ne jam kilo pavojus dėl R. B. veiksmų. Pagrindiniai asmenys, kuriems buvo naudingas ir reikalingas šis „pamokymas“, buvo H. D. ir E. A.. Tai, kad H. D. tuo metu atlikinėjo bausmę, nebuvo kliūtis duoti nurodymą „sulaužyti“ R. B.. Apie tokią galimybę teisme liudijo ir nuteistieji, ir liudytojai. Tokios galimybės buvimą konstatavo ir teismas, nagrinėdamas S. Č. ir V. V. nužudymo epizodą. Teismas neįžvelgė kaltinimo pateiktų susidorojimo su R. B. motyvų. Priėmęs nuosprendį teismas nepaaiškino, koks buvo tikrasis motyvas, jei tai padaryta ne H. D. ir E. A. bei jų vadovaujamo susivienijimo naudai.

172Teismas, išteisinęs H. D. ir E. A. dėl A. M. nužudymo, nurodė, jog iš H. D. parodymų matyti, kad pastarasis minimu laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos. E. A. teigė nieko nežinantis apie tokios nusikalstamos veikos padarymą. S. V. ir R. L. parodė, kad mušant A. M., į sporto salę buvo užėjęs ir H. D.. R. L. parodymai apie tai nenuoseklūs, o S. V. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Todėl išvada, kad H. D. ir E. A. tyčia galėjo apimti A. M. nužudymą būtų niekuo nepagrįsta prielaida. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad apie H. D. buvimą „V“ sporto salėje A. M. mušimo metu parodė S. V. ir R. L., todėl teiginys, jog S. V. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Prokuroras atkreipia dėmesį į vietą, kur buvo įviliotas ir po to žiauriai kankintas A. M. – „V“ sporto salę, buvusią šalia nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų „senių“ darbo patalpų. Akivaizdu, jog be susivienijimo vadovų žinios žemesnio rango nariai negalėjo sau leisti savivaliauti H. D. bei E. A. pašonėje, rengti egzekuciją asmeniui, už kurį dėl įvykio su D. G. buvo užsistojęs Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas A. P.. Toks elgesys reikštų visišką pavaldumo ir drausmės nebuvimą, be to, galėtų sukelti rimtas problemas neva nieko bendra su nužudymu neturėjusiems H. D. ir E. A., kurių pašonėje be žinios žudomas žmogus. Be to, prokuroro nuomone, dar vienas svarbus H. D. ir E. A. kaltės įrodymas – motyvas. A. M. kelis kartus drįso užsimoti ant ,,D“, paminti jų autoritetą. Pirmą kartą tai jis padarė apšaudęs D. G., antrą – pažeminęs tuometinį „Š“ lyderį, ,,D“ grupuotės narį K. M.. Sudėjus visus objektyvius duomenis – nužudymo vietą, eigą, būdą, motyvus, nusikaltimo dalyvius, gaunama vienintelė teisinga ir logiška išvada – H. D. ir E. A., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovų, kaltės dėl A. M. nužudymo.

173Prokuroras nurodo, jog vertinant motyvus dėl H. D. ir E. A. išteisinimo pažymėtinas teismo teiginys apie suformuotą teismų praktiką, kad nusikalstamo susivienijimo dalyvis už veiką, kurios padaryme jis nedalyvavo, atsako tik tuo atveju, kai tokios nusikalstamos veikos padarymas apima ir jo tyčią.

174Baudžiamojoje teisėje vadovavimas nusikalstamam susivienijimui suprantamas kaip susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidinių elgesio taisyklių, drausmės palaikymas, nusikalstamos veiklos planų parengimas, informacijos rinkimas ir susisteminimas, ginklų, transporto ir kitų priemonių įgijimas, saugojimas, priežiūra, jų paskirstymo valdymas ir panašūs veiksmai. Vadovavimu pripažįstamas ir susivienijimo gyvybingumo palaikymas, konkrečių nusikaltimų parengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kt. (2007-02-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos“ 12 punktas, Teismų praktika Nr. 27). Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas plačiai kaip bet koks sąmoningas nuolatinis užsiangažavimas, o dažniausiai ir konkretus veikimas ar neveikimas to susivienijimo labui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-471/2007). Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje – tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokios susivienijimo veiklos, aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymą. Tai gali pasireikšti ir vykdant kitų susivienijimo narių valią ir nurodymus. Susivienijimo dalyviai identifikuoja save kaip nusikalstamos struktūros narius, suvokia, kad yra arba bus daromi nusikaltimai, yra pasirengę vykdyti jiems paskirtus vaidmenis.

175Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, akivaizdu, jog asmenys, teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstamo susivienijimo dalyviais, sąmoningai identifikavo save kaip nusikalstamo susivienijimo narius ir nusikaltimus darė šio susivienijimo labui. Nusikaltimai, už kurių padarymą teismas pripažino juos kaltais, buvo daromi ne įgyvendinant savo atskirą sumanymą o realizuojant nusikalstamo susivienijimo tikslus. Todėl nusikalstamo susivienijimo vadovai H. D. ir E. A., kaip susivienijimo veiklos organizatoriai ir koordinatoriai, kaip asmenys, atsakingi už šio susivienijimo egzistavimą ir gyvybingumą, privalo atsakyti už eilinių nusikalstamo susivienijimo dalyvių susivienijimo labui ir naudai, o tuo pačiu ir vadovų naudai, padarytus nusikaltimus.

176Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skirdamas E. A. bausmę teismas netinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei paties teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas pripažino, jog E. A. buvo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas per visą susivienijimo veiklos laikotarpį. Jam inkriminuojami nusikaltimai priskiriami prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o pastarųjų nusikaltimą pavojingumo laipsnis yra maksimaliai didelis. Ginkluoto nusikalstamo susivienijimo kūrimas, vadovavimas jam, yra aukščiausia ir pavojingiausia bendrininkavimo forma, o pasikėsinimais nužudyti bei nužudymais buvo kėsintasi į didžiausią vertybę – žmonių gyvybę, nukentėjusiesiems padaryta žala sukėlė sunkias ar nepataisomas pasekmes. Daug nusikaltimų buvo padaryta naudojant šaunamuosius ginklus. E. A. paskatos buvo žemos. Vadovaujant nusikalstamam susivienijimui jam ir H. D. pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. E. A. dar iki 1993 m. buvo teistas, nusikalto ir po 2000 metų, o minėtu laikotarpiu vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Po nusikaltimų padarymo E. A. ėmėsi veiksmų, kad nusikaltimai nebūtų išaiškinti: kūrė alibi, kartu su H. D. klaidino tyrimą ir teismą, paslėpė nužudytųjų V. S. ir R. G. kūnus, nusikaltimo įrankius. E. A. elgesys nukreiptas į bandymą išvengti atsakomybės, kas teismui leido neigiamai vertinti jo asmenybę. Nei po nusikaltimo padarymo, nei po nusikaltimo išaiškinimo jis kaltės nepripažino, nesigailėjo, žalos neatlygino. Valstybinis kaltintojas teismo prašė skirti jam pagal atskirus epizodus laisvės atėmimo bausmę, viršijančią sankcijos vidurkį. Tačiau teismas, skirdamas E. A. bausmes, pavyzdžiui už R. G. nužudymą, A. R. turto prievartavimą, organizavusiam ne tik šiuos nusikaltimus, bet ir aktyviai dalyvavusiam juos darant, skyrė vidurkiui artimas bausmes. Prokuroras palyginimui pateikia pavyzdį, jog R. L. už SAB „XXXXX“ turto prievartavimą paskirta 4 metų, G. J. – 4 metų ir 6 mėnesių, o E. A. – 5 metų laisvės atėmimo bausmės; H. D. už R. G. nužudymą skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o E. A., kurio vaidmuo šio nusikaltimo organizavime ir padaryme buvo praktiškai analogiškas (tai E. A. išsivedė R. G. iš namo bei pirmas miške bandė į jį šauti), teismas skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Tas pats pasakytina ir apie bausmių disproporciją epizode dėl S. Č. ir V. V. nužudymo – H. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, o pagrindiniam H. D. nurodymus realizavusiam asmeniui už dviejų žmonių gyvybės atėmimą paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

177Prokuroras teigia, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą. Bausmės tikslas turi būti nukreiptas į ateitį, turi būti aiškūs bausmės efektyvumo kriterijai. Bausmė turi atlikti auklėjamąją funkciją, vykdyti bendrąją prevenciją. Skiriant bausmę būtina užtikrinti ir teisingumo principą. Skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti bausmės individualizavimą, vertinti ne tik kaltininką ir jo padarytą veiką, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesus. Prokuroras mano, jog E. A., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kūrėjui, vadovui, kelių pasikėsinimų nužudyti ir nužudymų organizatoriui ir dalyviui, pagrindiniam žiauraus S. Č. ir V. V. nužudymo varikliui ir strategui, paskirta per švelni bausmė gali turėti negatyvių pasekmių.

178Prokuroras, nesutikdamas ir su nuteistajam R. Ž. paskirta bausme, nurodo, jog valstybinis kaltintojas, remdamasis BK 61 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių nuostatomis, įvertinęs tai, kad byloje yra tik R. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 4 dalies 2 punktu, įvertinęs ir tai, kad R. Ž. savo noru pranešė ir prisipažino apie padarytus nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytą tyčinį nužudymą, atsižvelgdamas į jo kaip bendrininko antraeilį vaidmenį, į R. Ž. amžių bei sveikatos būklę, siūlė teismui R. Ž. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu už padarytą nusikalstamą veiką numatyta straipsnio sankcijoje.

179Prokuroras nesutinka su teismo pozicija, kad švelnesnės bausmės skyrimas R. Ž. prieštarautų teisingumo principui, kadangi ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu buvo akivaizdu, jog R. Ž. padarė reikiamas išvadas ir ėmėsi veiksmų siekdamas ištaisyti žalą, kurią prieš keliolika metų padarė savo nusikalstamais veiksmais. Tai jį charakterizuoja teigiamai. Pažymi, kad jo parodymai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo veikimo mechanizmą, jo požymių buvimą – vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą, ryšių pastovumą, ginkluotumą bei leido išimti iš apyvartos labai didelį kiekį sprogstamosios medžiagos, nustatyti aplinkybes, kurios nebuvo žinomos iš kitos bylos medžiagos. Kaip minėta, bausmė turi atlikti auklėjamąją funkciją, vykdyti bendrąją prevenciją.

180Be to, apeliantas nurodo, jog teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą proceso išlaidomis pripažinti ir iš nuteistųjų solidariai priteisti išlaidas, susijusias su nužudytųjų V. S., R. G., A. M. palaikų paieška, taip pat išlaidas dėl H. D. pergabenimo iš Bulgarijos Respublikos, A. Š. pergabenimo iš JAV, dėl dokumentų vertimo iš bulgarų kalbos į lietuvių kalbą, išlaidas dėl įtariamųjų turto vertinimo, nusprendė, jog nurodytos išlaidos yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, dėl kurio vykdomas baudžiamasis procesas. Prokuroro nuomone tokia teismo pozicija prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. BPK 103 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju dokumentų vertimą iš bulgarų kalbos bei turto vertinimą atliko ne tarnybinę užduotį vykdantys asmenys. Todėl dėl vertimo ir turto vertinimo patirtos išlaidos besąlygiškai privalo būti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš kaltininkų.

181Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką proceso išlaidomis pripažįstamos įtariamojo ar kaltinamojo perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto orderį (toliau – EAO) ar ekstradicijos išlaidos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2011, 2K-366/2010, 2K- 191/2006, 2K-5/2005 ir kt.). Nagrinėjant šį klausimą atsižvelgtina į tai, jog išlaidos atsirado dėl paties įtariamojo (kaltinamojo) veiksmų. Būtina įvertinti tai, jog įtariamasis žinojo, kad yra paskelbta jo paieška. Nagrinėjamu atveju besąlygiškai nustatyta, kad H. D. ir A. Š. žinojo, jog yra paieškomi, tačiau savo noru vengė atvykti į Lietuvą, todėl dėl jų priverstinio atgabenimo buvo patirtos išlaidos. Šios išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis.

182Išlaidos, susijusios su nužudytųjų palaikų paieška taip pat atsirado ne dėl teisėsaugos institucijų darbo kokybės trūkumų. Slėpdami nusikaltimo pėdsakus nuteistieji ėmėsi visų priemonių, kad jų nusikaltimai nebūtų išaiškinti, o nukentėjusiųjų palaikai nebūtų rasti. V. S., R. G., A. M. kūnai buvo paslėpti atokiose vietose, duomenys apie jų buvimą buvo netikslūs, todėl paieška pareikalavo didelių žmogiškųjų ir techninių išteklių. Taikant analogiją suformuotai teismų praktikai, susijusiai su ekstradicijos išlaidų priteisimu, būtina pripažinti proceso išlaidomis ir su palaikų paieška susijusias išlaidas bei jas išieškoti iš nuteistųjų.

183Apeliaciniame skunde prokuroras prašo nuosprendžio dalį dėl H. D. ir E. A. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti H. D. kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuteisti:

184A. K. turto pagrobimo epizode:

185- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

186- pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

187A. M. nužudymo epizode:

188- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.

189R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo epizode: - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

190- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

191R didelės vertės turto pagrobimo epizode:

192- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme devyneriems metams;

193- pagal BK 206 straipsnį 1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

194A. R. turto prievartavimo epizode:

195- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme septyneriems metams.

196R. B. sužalojimo epizode:

197- pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų.

198Didelės vertės J. P. turto sunaikinimo, teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule epizode:

199- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme septyneriems metams;

200- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

201Viešosios tvarkos pažeidimo, A. G. ir G. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo D. M., D. B., G. B. turto pagrobimo, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėto laisvės atėmimo epizode:

202- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir 6 mėnesiams;

203- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;

204- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

205- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

206Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šias bausmes ir bausmes, paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo 1997-05-27 nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžio neskundžiama dalimi subendrinti apėmimo būdu ir H. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

207Pripažinti E. A. kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuteisti:

208Pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo epizode:

209- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme septyniolikai metų;

210- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme devyniolikai metų;

211Pasikėsinimo nužudyti R. G. epizode pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme šešiolikai metų.

212A. K. turto pagrobimo epizode:

213- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

214- pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

215A. M. nužudymo epizode pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvidešimčiai metų.

216UAB „XXXXX“ didelės vertės turto pagrobimo, R. C., A. R., V. J., P. I. turto, dokumentų, šaunamojo ginklo pagrobimo, neteisėto laisvės atėmimo epizode:

217- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

218- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu devyneriems metams;

219- pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

220- pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

221R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo epizode:

222- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

223- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

224R didelės vertės turto pagrobimo epizode

225- pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme devyneriems metams;

226- pagal BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

227Rengimosi nužudyti S. Č. epizode pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme septyniolikai metų;

228Neteisėto A. M. laisvės atėmimo ir didelės vertės turto prievartavimo epizode pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;

229UAB „XXXXX“ R. S. turto prievartavimo epizode pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

230R. B. sužalojimo epizode pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija) – laisvės atėmimo bausme devyneriems metams;

231Viešosios tvarkos pažeidimo, A. G. ir G. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo D. M., D. B., G. B. turto pagrobimo, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėto laisvės atėmimo epizode:

232- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

233- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

234- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

235- pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

236Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

237- E. A., pripažintą kaltu pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija) dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam, nuteisti laisvės atėmimu penkiolikai metų;

238- E. A., pripažintą kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl R. G. nužudymo, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

239- E. A., pripažintą kaltu pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) dėl SAB „XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo, nuteisti laisvės atėmimu septyneriems metams;

240- E. A., pripažintą kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija dėl UAB „XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo, sunaikinant SAB „XXXXX“ turtą, nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

241- E. A., pripažintą kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl A. R. turto prievartavimo, nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

242- E. A., pripažintą kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl S. Č. ir V. V. nužudymo, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

243- E. A., pripažintą kaltu dėl didelės vertės J. P. turto sunaikinimo, teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams.

244Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Kauno apygardos teismo 2005-12-29 nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžio neskundžiama dalimi, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. A. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

245Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

246- R. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. V1I1- 1968 redakcija), taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punkto, 4 dalies 2 punkto nuostatas, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai netrukdo darbui;

247- R. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, 4 dalies 2 punkto nuostatas, paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai netrukdo darbui.

248Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti solidariai:

249Iš nuteistųjų H. D. ir E. A. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (įmonės kodas 188785270) patirtas išlaidas:

2502009-11-09 – 2009-11-13 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą 2674,10 Lt (12 t. 162-164 b. l.);

2512009-12-15 – 2009-12-18 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą 2674,10 Lt (12 t. 165-168 b. l.);

2522009-08-25 – 2010-07-10 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą 5868,50 Lt bei UAB „Gotas“ už įrankių nuomą 339,50 Lt (12 t. 169-178 b. l.);

2532010-08-10 – 2010-08-26 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą 5 288,91 Lt (12 t. 179-183 b. l.).

254Iš nuteistųjų H. D., E. A., V. S., S. V., V. V., R. L. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (įmonės kodas 188785270) patirtas išlaidas:

2552008 m. birželio – 2008-12-16 laikotarpiu atliekant A. M. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą 7238,20 Lt (14 t. 20-40 b. l.).

256Iš nuteistojo H. D. - Policijos departamento prie LR VRM patirtas 19249,65 Lt išlaidas dėl H. D. pergabenimo iš Bulgarijos Respublikos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro (įmonės kodas 188785270) išlaidas 1269,40 Lt ir 835,71 Lt dėl dokumentų vertimo iš bulgarų kalbos į lietuvių kalbą (37 t. 131-139, 140-142 b. l.).

257Iš nuteistųjų H. D. ir E. A. už Lietuvos kriminalinės policijos biuro (įmonės kodas 188785270) patirtas 30000 Lt išlaidas dėl įtariamųjų turto vertinimo (65 t. 83, 85, 86-197 b. l., 67 t. 101-173 b. l., 68 t. 1-76 b. l.).

258Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

259Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Jis dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, t. y. dėl to, kad 1994-05-20, apie 3 val., vykdydamas V. S. nurodymą, kartu su G. J., A. Š. ir R. S., V. V. atvyko prie SAB „XXXXX“ pastato, kurį nuomojo UAB „XXXXX“, išdaužė antro aukšto langus ir pro juos įmetė į patalpas benzino ir tepalo mišiniu užpildytus bei padegtus butelius ir tokiu būdu padegė patalpas. Taip pat dėl to, kad jis, kažkieno pakviestas, 1993-08-13, apie 22 val., savo automobiliu „Opel Cadet“ iki Klaipėdos atvežė A. Š., R. S. ir V. V., V. S. nurodymu, visą laiką laukė savo automobilyje, kad parvežtų juos atgal. Po poros valandų prie automobilio priėjo S. V. ir R. L., jis juos parvežė atgal į Kauną. Važiuojant atgal jie jam sakė, kad kažką vyrai pririšo prie medžio. Apeliantas mano, kad šiame epizode jam gali būti inkriminuojamas tik padėjimas padaryti nusikalstamą veiką. Daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Nusikalstamo susivienijimo veikloje jis nedalyvavo, nepadegė ir neprievartavo SAB „XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto bei nedalyvavo plėšimo būdu užgrobiant UAB „XXXXX“ turtą.

260Apeliantas taip pat mano, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nenurodydamas konkrečių įrodymų ir motyvų. Apie kokią nors jo įvykdytą nusikalstamą veiklą 1993 m. nedavė parodymų ne tik byloje apklausti nuteistieji, kurie bendradarbiavo su teisėsauga, bet ir liudytojai. Nuosprendyje nuodyta, kad jis tariamai priklausė „Š“, kurie vėliau prisijungė prie ,,D“ grupuotės. Pripažįstant asmenį kaltu dėl tokio sunkaus nusikaltimo padarymo, būtina nuosprendyje nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Apeliantui nebuvo duodamos konkrečios užduotys, jis nevykdė jokių H. D., E. A. ar kitų asmenų nurodymų, niekada nėra mokėjęs kokių nors piniginių sumų į nusikalstamo susivienijimo kasą ar gavęs iš jos kokius nors pinigus.

261Nusikalstamos grupės pripažinimas nusikalstamu susivienijimu turi būti pagrįstas tiek formaliais, tiek neformaliais požymiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008). Teismui priskyrus apeliantą „Š“ nusikalstamai grupuotei, turėjo būti nurodyta, kaip veikė grupuotė ir ar ji iš tikrųjų atitiko nusikalstamo susivienijimo požymius bei kada ši grupuotė tapo ,,D“ nusikalstamu susivienijimu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad ir „Š“ grupei turėjo būti būdinga hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veikai, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ir kitais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, disponavimas bendromis lėšomis bei tokių lėšų naudojimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-668/2003, 2K-545/2006, 2K-471/2007, 2K-177/2008). Viena iš esminių aplinkybių yra ta, kad dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje būdingas pastovumas ir funkcionalumas. Byloje nėra nustatyta, kad jam (A. G.), jeigu jis buvo „Š“, o vėliau „d“ gaujos narys, būtų duodamos konkrečios užduotys. Jis nevykdė jokių H. D., E. A. ar kitų asmenų nurodymų, nedalyvavo jokiuose pasitarimuose, susirinkimuose, neturėjo jokių ryšio priemonių, ginklų, niekada nėra mokėjęs kokių nors piniginių sumų į nusikalstamo susivienijimo kasą ar gavęs iš jos kokius nors pinigus. Nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje. Toks įstatyme minimas nusikalstamo susivienijimo narių ryšys, pagrįstas skirtingais vaidmenimis, užduotimis bei pakankamai griežta hierarchija, pasižymi pastovumu, sutelktumu bei parodo aukštesnį nusikalstamos veiklos organizacinį lygį.

262Įstatymo prasme nusikalstamo susivienijimo nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo, objektyviai veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, nesuvokia savęs kaip susivienijimo nario, būtinos šiam nusikaltimui tiesioginės tyčios nėra, taigi nėra ir paties nusikaltimo. Vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų, iš kurio gaunama informacijos apie subjektyviuosius kaltininko padarytos veikos požymius, yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme. Teismas neatliko šių įrodymų analizės, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie nuteistojo A. G. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

263Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikoje – tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokio susivienijimo veiklos bei aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant konkrečių nusikaltimų padarymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo pažįstamas nei su H. D., nei su E. A., V. G., R. Ž., V. S., D. G., I. P. ar kitais asmenimis. Apeliantas ateidavo į „V“ salę sportuoti, nes tai buvo vienintelė Kauno mieste tinkamai įrengta sporto salė, o jis profesionaliai sportavo. Į šią salę jį atsivedė žmonos sesers vyras R. L., jam (A. G.) tuo metu buvo 19 metų. Apie tai, kokius nusikaltimus planuoja vykdyti H. D. ar kiti asmenys, jis nežinojo. Jis savęs nelaikė ,,D“ grupuotės nariu, nes neturėjo nei patirties, nei vardo, nei teistumo ar užtarėjų iš asmenų, kurie konfliktuoja su teisėsauga, pusės. Tik dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo jis vieną kartą nuvažiavo kartu su R. S., V. V., A. Š., G. J., pasiūlius, kad reikia įmesti į teritoriją padegamąjį skystį. Nuteistajam tai atrodė paprastas chuliganizmas, o po 3 mėnesių jį sportuojantį pakvietė lyg tai A. Š. ar kitas asmuo ir pasakė, kad reikės pavažiuoti iki Klaipėdos. Apie ten organizuojamą plėšimą, gabenamą krovinį jis nieko nežinojo, visi šiame nusikaltime dalyvavę asmenys patvirtino, kad jis tik palaukė jų automobilyje. Tokiu būdu dėl 3 mėnesių laikotarpio teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti jį dalyvavus ,,D“ nusikalstamo susivienijimo veikloje ir nuteisti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

264Teismo nuosprendyje nurodyta, kad pakanka, jog nors vienas nusikalstamo susivienijimo narys būtų ginkluotas, veikai kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tačiau įstatymas reikalauja, kad būtų įrodyta, jog nuteistasis A. G. žinojo, kad nusikalstamas susivienijimas yra ginkluotas. Akivaizdu, kad pagal savo padėtį ir vaidmenį šiame nusikaltime apeliantas nežinojo, kad ,,D“ susivienijimo nariai yra ginkluoti, nes niekada jokių ginklų nematė. Byloje nėra įrodymų, kad nurodyta aplinkybė jam buvo žinoma. Tai, kad jis gal ir manė, jog H. D., E. A. ar V. G. gali turėti ginklus, dar nereiškia, kad tai jam tikrai buvo žinoma. Iš kitų nuteistųjų parodymų duotų pirmosios instancijos teisme teismas turėjo padaryti išvadą, kad A. G. ,,D“ nusikalstamam susivienijimui nepriklausė. Nuteistieji parodė, kad jo nepažįsta, su juo nebendravo ir jokių reikalų nesprendė. Nurodytą aplinkybę teismas turėjo tinkamai įvertinti. Visas aplinkybes, kurias jis žinojo apie vadinamą ,,D“ gaują, A. G. papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Net ir kaltinamajame akte yra nurodyta, kad jis kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau nuosprendyje nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

265Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nesutinka su teismo nuosprendyje nurodyta pozicija, kad nėra teisinio pagrindo taikyti jo atžvilgiu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis 1997 m. rugsėjo 19 d. buvo nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už vagystę, kurią padarė 1997 m. birželio 12 d. Kitą nusikaltimą jis padarė 2006 m. liepos 11 d., t. y. nesuėjus 10 metų terminui. Nuteistojo paskutinė nusikalstama veika, net ir pripažinus jį dalyvavus ,,D“ nusikalstamame susivienijime, pasibaigė 1994 m. rugpjūčio 13 d., epizode dėl UAB „XXXXX“ kontrabandinių cigarečių vagystės. Po šio įvykio jis daugiau jokiuose nusikaltimuose nedalyvavo, nesilankė „V“, nes dažnai išvykdavo iš Lietuvos dalyvauti sporto varžybose. Apeliantas pripažįsta, kad užsienyje įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad ji senaties eigos nenutraukė, nes jo nusikalstamos veikos įvykdymo metu tai buvo užsienio valstybė. Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos sąjungą ir pagal tuo metu galiojusį BK 49 straipsnį užsienio šalyje padaryta nusikalstama veika nebuvo vertinama kaip nutraukianti senaties terminų skaičiavimą. Kad tokia praktika buvo susiformavusi, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, t. y. kitiems kaltinamiesiems, nepriklausomai nuo to, kad jie buvo taip pat padarę nusikalstamas veikas užsienyje, pargabenti į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, jiems buvo pritaikyta patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis ir byla jų atžvilgiu nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu (pavyzdžiui, A. Š., V. V.). Tokiu būdu buvo pažeistas lygybės įstatymui principas (BPK 6 straipsnis). Kadangi paskutinė nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas, įvykdyta 1994 m. rugpjūčio 13 d., o kita nusikalstama veika padaryta tik 2006 m. liepos 11 d., už kurią baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų, todėl jam turėjo būti taikoma patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Teismo nuosprendyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria vadovaujantis atmesti argumentai dėl senaties, yra nurodyta, kad tiek 1961 m. BK 49 straipsnio, tiek 2000 m. BK 95 straipsnio nuostatos draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį suėjus senaties terminams. Šiuose straipsniuose numatytos skirtingos senaties eigos nutrūkimo sąlygos, kai sustojus ar einant senačiai kaltininkas padaro naują nusikalstamą veiką. 1961 m. BK 49 straipsnio nuostatos dėl senaties taikymo numato palankesnes asmeniui senaties nenutrūkimo sąlygas (už padarytą naują nusikaltimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams). Už jo padarytą nusikalstamą veiką Vokietijoje laisvės atėmimo bausmė neviršija 1 metų. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nenutraukė jo atžvilgiu baudžiamosios bylos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui.

266Skundo autorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo teistumą. Iš inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičiaus bei jo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme matyti, kad apeliantas nebuvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Be to, nusikalstamų veikų padarymo metu jam buvo tik 19 metų. Dabar galiojančio BK 81 straipsnio nuostatos leidžia iki 21 metų amžiaus asmenį vertinti kaip nepilnametį ir spręsti klausimą dėl jam skiriamos bausmės dydžio.

267Nuteistasis A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas ir tik vienoje iš jų atliko konkretų veiksmą – įmetė padegamojo skysčio butelį. Jis nedalyvavo nužudant, sumušant ar sužalojant žmones. Kaltinamajame akte nurodyta, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, teismas, skirdamas bausmes, jų neindividualizavo. Kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, padariusiems sunkius kūno sužalojimus ir nužudymus, už veikas, numatytas BK 2271 straipsnyje, paskirtos dvigubai mažesnes bausmės, nei paskirta apeliantui. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję beveik 20 metų, ir į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007 nurodyta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisminės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Apeliantas nesislapstė, gyveno Lietuvoje, kviečiamas iškarto atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei pavojingumą visuomenei, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nuteistojo gyvenimas stabilus – turi 4 vaikus, verslą, sportuoja ir dalyvauja kaip teisėjas sporto varžybose. Dėl nurodytų aplinkybių jam turi būti taikytos BK 62 ar BK 54 straipsnių nuostatos. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013 nurodyta, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

268Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymų visumą, jam paskirta bausmė yra neteisinga lyginant su R. Ž., V. G. ar S. V. paskirtomis bausmėmis. Susidaro įspūdis, kad geriau būti apkaltintam žmonių nužudymu ir sužalojimu, ilgus metus dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, kad turėtum galimybę gauti minimalią bausmę. Tuo tarpu nuteistajam neturint galimybės papasakoti vertingą informaciją buvo paskirta ypatingai griežta bausmė.

269Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui arba jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 181 straipsnio l dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 131 straipsnio 2 dalį (dėl SAB „XXXXX“ prezidento ir akcininko S. V. ir akcininko R. P. turto prievartavimo) išteisinti, o epizode dėl UAB „XXXXX“, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turto pagrobimo) veiką perkvalifikuoti į BK 237 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) arba taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

270 Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti ir esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

271Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 16 „Dėl teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame (BK 2271 straipsnis) apibendrinimo rezultatų baudžiamosiose bylose“ išaiškinimais dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo bei vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, skundo autorius teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus dėl jo vaidmens nusikalstamame susivienijime, turėjo patikrinti ir palyginti visus byloje esančius duomenis, pašalinti prieštaravimus ir pateikti argumentuotas išvadas. Taip pat turėjo būti įvertinta, ar kaltinimas dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui nebuvo paremtas tik tuo, kad vienvaldis grupuotės lyderis H. D. ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Todėl siekiant atiduoti bylą į teismą, turėjo būti įvardintas ir kitas grupuotės vadovas, kuris su pareigūnais bendradarbiaujančių asmenų būtų įvardintas kaip susivienijimo vadovas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nesant H. D., tik kito nusikalstamo susivienijimo vadovo įvardijimas, sudarytų sąlygas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bendradarbiaujantiems asmenims siekti švelnesnės bausmės.

272Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokios teisme ištirtos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad jis (E. A.) atliko kokius nors nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir jo vadovo veiksmus. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad H. D. kartu su E. A. rengė ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys, renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. A. laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamo veiklos, skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas yra iš esmės formaliai perrašytas iš kaltinamojo akto, nekreipiant dėmesio į teisme nustatytas aplinkybes. Nė vienas iš byloje apklaustų proceso dalyvių nenurodė, kad jis (E. A.) atliko teismo nurodytus tariamai nustatytus nusikalstamus veiksmus. Priešingai, kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės teisme buvo paneigtos. Niekas iš proceso dalyvių nenurodė, kad matė pas apeliantą nusikalstamo susivienijimo iždą ar mokėjo jam kokią nors pinigų sumą. Taip pat niekas nenurodė, kad E. A. turėjo ginklą, išskyrus R. Ž., kuris nurodė, kad matė pas E. A. pistoletą „TT“ R. G. nužudymo epizode. Net ir tikint minėtais nuteistojo R. Ž. prieštaringais parodymais, tai ir šiuo atveju R. Ž. negalėjo paaiškinti, kuo remiantis jis teigia, kad pas E. A. rastas ginklas buvo šaunamasis, nes iš šio ginklo nebuvo iššauta. Be to, ginklas nerastas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas turėjo šaunamąjį ginklą.

273Nuteistasis E. A. teigia, kad kaltinimas dėl jo, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo bei kūrėjo vaidmens, teisme nepasitvirtino, priešingai – buvo paneigtas. Nė vienas iš proceso dalyvių neišskyrė jo kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo, paprasčiausiai jį prilygino prie kitų „senių“, pavyzdžiui R. Ž., V. G., I. P., V. S., A. V. L. ir kt.

274Nuteistasis V. S. teisme parodė, kad pinigus iš nusikalstamos veiklos mokėjo į bendrą kasą V. S.. Nurodė, kad bendrus ,,D“ pinigus laikė A. V. L.. Jie visą laiką pinigus sunešdavo A. V. L. ir buvo pasakyta, kad tai „obščiakas“ ir, kad galima buvo iš tų pinigų pasiskolinti. V. S. taip pat teigė, kad keletą kartų pinigus yra padavęs ir H. D., tik šis jų neėmė, o liepė juos paduoti A. V. L.. Dėl susivienijimo hierarchijos V. S. parodė, kad susivienijimui priklausė ir vienvaldis jos lyderis buvo H. D., po to buvo S., G. ir kiti „seniai“. Tarp tų „senių“ buvo ir tokių, kurie nedarė nusikaltimų, o buvo pritraukti prie kažkokių pinigų, kaip pavyzdžiui jis (E. A.), kuris buvo vadinamas „Fermeriu“.

275Nuteistasis S. V. teisme parodė, kad nėra buvę atvejo, jog apie padarytus nusikaltimus jis būtų informavęs E. A., ar kad iš jo būtų gavęs nurodymą padaryti nusikaltimą. Pasak S. V., ir M. jam yra sakęs, ir jis pats yra matęs, kad pinigai buvo paduodami A. V. L., taip pat nėra girdėjęs tokio atvejo, kad kas nors būtų sakęs, jog pinigus iš nusikalstamos veiklos padavė E. A..

276Nuteistasis V. V. parodė, kad apie padarytus nusikaltimus jie pranešdavo V. S., H. D., V. G.. Pinigus į bendrą kasą mokėjo A. V. L., jie būdavo perduodami ir per M., ir per V. S.. Kad be A. V. L. dar kas nors valdė bendrą kasą, jam nėra žinoma. Tik R. Ž. nurodė, kad tik iš gandų girdėjo, jog ,,D“ susivienijimo bendrą kasą „obščiaką“ laikė E. A., tačiau kur ir kiek, jis nežino (taip pat nėra jos matęs). Pasak R. Ž., E. A. turimi bendri pinigai buvo naudojami investuoti į verslą, o A. V. L. buvo atsakingas už Kauno gaujų bendrą kasą. Kaip nurodė R. Ž., būtent Kauno kasos pinigai (iš R. Ž. parodymų seka, kad jais disponavo A. V. L.) buvo naudojami paremti į nelaisvę patekusius grupuočių narius. Taip pat iš bendrų pinigų buvo mokama teisėsaugai norint išlaisvinti bendrus iš suėmimo ar nutraukti bylą. Pasisakydamas dėl nusikalstamo susivienijimo hierarchijos ir jo dalyvavimo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, R. Ž. parodė, kad dėl nusikalstamo susivienijimo hierarchijos jis nieko negalintis pasakyti, visi tarpusavyje bendravo ir tiek. Kad dalyvavo susivienijimo veikloje R. Ž. pripažino tik dėl to, kad dalyvavo nusikalstamoje veikloje dėl spirito prekybos. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pastarasis patvirtino, kad pinigus iš prekybos spiritu pas save laikė E. A.. Taigi, iš pacituotų nuteistųjų parodymų matyti, jog priešingai nei nurodyta nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kad būtent A. L. disponavo Kauno bendra kasa, kuri buvo skirta pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams.

277Apie tai, kad už bendros kasos laikymą buvo atsakingas A. V. L., teisme patvirtino ir nukentėjusysis R. P.. Pastarasis parodė, kad A. L. pagal gaujos vadovų susitarimą ir nerašytus įstatymus galėjo kiekvieną mėnesį nieko neklausdamas imti pinigus iš bendros kasos ir siųsti juos įkalinimo įstaigose esantiems ir paramos vertiems vaikinams, taip pat duoti pinigų iš įkalinimo įstaigos išėjusiam ir pas D. besikreipiančiam asmeniui gyvenimo laisvėje pradžiai užtikrinti. Nukentėjusiojo parodymai dar kartą patvirtina, kad ,,D“ nusikalstamos grupuotės „kasa“ buvo pas A. V. L.. Be kita ko, apibūdindamas kitų susivienijimo narių vaidmenį, priešingai nei kvalifikavo prokuroras, jiems priskyrė ir itin atsakingus bei reikšmingus vaidmenis, t. y. V. G. buvo atsakingas už ryšius, kontaktus su kitomis gaujomis Lietuvoje ir užsienyje, V. S., R. Ž. ir I. P. buvo atsakingi už kovinę – smogiamąją gaujos parengtį. Iš nurodyto seka, kad šie asmenys ir organizuodavo bei vadovaudavo susivienijimo smurtinių nusikaltimų padarymui.

278Be to, E. A. nurodytas aplinkybes, kad jis disponavo tik iš spirito prekybos gautais pinigais, teisme patvirtino ir V. G.. Pastarasis parodė, kad E. A. tvarkė finansinius reikalus, atsiskaitymus už spiritą ar kitokius biznio reikalus, buvo savotiškas buhalteris. Surinkti pinigai buvo investuojami į verslą, o pelnas dalinamas. Taip pat „seniai“ pasidalydavo dalį bendrų pinigų. V. G. teisme taip pat patvirtino, kad bendros „šeimos“ kasos jis nematė, o išvadą, kad tokia kasa buvo, jis padarė, kai kas nors pasakydavo, jog duoda pinigus iš bendrų pinigų. Nors ir patys nuteistieji nurodė, kad pelną gaudavo iš ne visai teisėtos veiklos, t. y. iš spirito kontrabandos bei nelegalios prekybos juo, atsižvelgiant į tai, kad ši nusikalstama veika susivienijimui apskritai nebuvo inkriminuota, nėra pagrindo tvirtinti, kad E. A. disponuojami pinigai už realizuotą spiritą buvo nusikalstamo susivienijimo pajamų šaltinis ar šio susivienijimo kasa. Be to, prokuroras baigiamųjų kalbų metu jo (E. A.) vaidmenį nusikalstamame susivienijime įvardino kaip „pilkojo kardinolo“, tokiu būdu pripažindamas, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms apie jo vaidmenį nusikalstamame susivienijime pavyko surinkti itin mažai duomenų.

279Nuteistojo nuomone, nuosprendyje nustatytos aplinkybės taip pat iš dalies patvirtina aplinkybę, kad jis realiai nebuvo nusikalstamo susivienijimo vadovas ar vienas iš jo kūrėjų. Teismas nurodė, kad nors jis (E. A.) ir įvardijamas kaip šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis bei sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio tikslas daryti tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kitus nusikaltimus, kūrėju, tačiau pats tiesiogiai asmenų nežudė, nebuvo nuteistas nė už vieną šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Be to, apeliantas dėl daugelio nusikalstamam susivienijimui inkriminuotų nusikaltimų buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme ir tų nusikaltimų padarymo neapėmė jo tyčia, t. y. kad jam apie tai nebuvo žinoma. Tačiau nuosprendyje nurodydamas nusikalstamo susivienijimo kvalifikavimo motyvus ir asmenų vaidmenis jame, teismas dėl jo (E. A.) vaidmens susivienijime padarė prieštaringas išvadas. Teismas nurodė, kad ,,D“ nusikalstamo susivienijimo neginčijamu ir vienvaldžiu lyderiu buvo H. D.. Be jo susivienijimo pagrindą sudarė ,,seniai“ – E. A., A. V. L., R. G., V. S., R. Ž., I. P., D. G., V. G.. Žemesnio rango buvo R. Z. ir Ž. J.. Jie dažniau dalyvaudavo nusikaltimuose, vykdė „senių“ pavedimus. Buvo ir akivaizdus funkcijų pasiskirstymas: E. A. tvarkė bendrus ,,D“ pinigus. Toliau teismas detalizavo, kad grupuotė be kita ko vertėsi ir nusikalstama veikla, kaip pavyzdžiui, spirito kontrabanda ir prekyba, falsifikuotos degtinės gamyba. Tuo atveju, jeigu traktuoti, kad jis (E. A.) disponavo piniginėmis lėšomis, gautomis iš spirto kontrabandos ir falsifikuotos degtinės gamybos, tai su nurodytais teismo teiginiais būtų galima sutikti. Bet atsižvelgus į tai, kad nurodytos nusikalstamos veikos kaltinamajame akte inkriminuotos nebuvo, tai tokiems juridiniams vertinimams apie naujų kaltinamajame akte nenurodytų nusikalstamo susivienijimo padarytų neteisėtų veikų egzistavimą nėra teisinio pagrindo.

280Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tik toks vertinimas gali sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad šių imperatyvių įstatymo reikalavimų priimant nuosprendį nebuvo laikomasi.

281Iš aptartų nuteistųjų bei nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino, jog jis (E. A.) turėjo kokią nors kitą grupuotės kasą, iš kurios buvo finansuojami nusikaltimai ar iš jų gaunami pinigai. Priešingai, tai, kad ,,D“ grupuotės nusikalstamai veiklai buvo naudojama A. V. L. turėta „kasa“, kuri grupuotės narių buvo sunešta mokant dalį iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų, patvirtina aukščiau paminėtų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visuma. Nuteistasis teigia, kad aptarta jam inkriminuota nusikalstama veika yra tik formaliai perrašyta iš kaltinamojo akto. Iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis nebuvo susijęs su susivienijimo smurtinių ar kitų turtinių nusikaltimų padarymu, todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 2271 straipsnį. Mano, jog inkriminuota nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir vadovaujantis proporcingumo bei teisingumo principais turi būti paskirta bausmė, artima kitiems susivienijimo dalyviams už šią nusikalstamą veiką paskirtoms bausmėms.

282Dėl R. G. nužudymo

283Nuteistasis nurodo, kad jo dalyvavimas R. G. nužudyme nuosprendyje pagrįstas vien tik nuteistojo R. Ž. parodymais, kurie, apelianto nuomone, negali būti laikomi patikimu įrodymo šaltiniu. R. Ž. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus (tai patvirtina ir nukentėjusiojo R. G. brolis D. G.). Be to, nė viena R. Ž. parodymuose nurodyta aplinkybė objektyviai nepasitvirtino, t. y. nerastas nei ginklas, kurį R. Ž. tariamai pats išmetė, nei lavonas, kurį tariamai pats užkasė, nužudymo metu jo (E. A.) naudoto automobilio taip pat niekas nematė. Nerastos ir R. Ž. minėtos granatos, kurias jis tariamai E. A. nurodymu užkasė. Apeliantas teigia, jog prieš atliekant R. Ž. parodymų dėl E. A. dalyvavimo R. G. nužudyme palyginimą su kitais surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, parodymai pirmiausia turėjo būti įvertinti jų patikimumo aspektu.

284Iš bylos medžiagos matyti, kad jis (E. A.) vengė dalyvauti bet kokiuose smurtiniuose nusikaltimuose, o juo labiau nužudymuose. Be to, teismas nustatė, kad jis ne tik nedalyvavo prieš tai įvykdytame pasikėsinime į R. G., bet apie tai ir nežinojo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pasikėsinimo į R. G. motyvas ir jo nužudymo motyvas buvo tokie patys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. Ž. savo parodymuose tvirtino net neprisimenantis, ar E. A. nužudymo dieną pas R. G. važiavo kartu su jais. Be to, R. Ž. painiojasi ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Nuoširdžiame prisipažinime R. Ž. nurodė, kad H. D. prašymu jis pats vairavo automobilį. Vėlesniuose parodymuose jau tvirtino, jog pats H. D. vairavo. Visi įvykio liudytojai, galintys patvirtinti R. Ž. duotus parodymus, mirę. Taigi, anot R. Ž., pas R. G. buvo atvykęs H. D., A. V. L., I. P., jis pats bei E. A..

285Iš nukentėjusios Z. (R. G. dukters) parodymų seka, kad ji iš mirusiojo K. N. girdėjo, kad pas R. G. kartu su kitais buvo atvykęs ir V. S., kuris dalyvavo pasikėsinime į R. G.. Be to, apie V. S. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme iš H. D. girdėjo ir V. G.. Taigi, R. Ž. parodymai dėl nužudyme dalyvavusių asmenų bei jų skaičiaus taip pat neatitinka kitų liudytojų parodymų, todėl turi būti įvertinti itin kritiškai. Tuo atveju, jeigu pas R. G. į namus būtų atvykę visi penki aukščiau nurodyti asmenys (įskaitant ir A. V. L.), tai jie, pasikvietę važiuoti ir R. G., nebūtų sutilpę į vieną automobilį. Todėl kažkas būtų turėjęs važiuoti kitų automobiliu. Šioje vietoje apeliantas atkreipia dėmesį, kad būtent A. V. L. ir turėjo R. Ž. parodymuose minimą mėlynos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, turėdamos duomenis apie A. V. L. vaidmenį aptariamo nusikaltimo padaryme, sąmoningai jo į kaltinamąjį aktą šiame epizode neįtraukė (nors iš nuosprendžio matyti, jog pasikėsinimo į R. G. epizode A. V. L. atliko itin aktyvų vaidmenį). Apelianto nuomone, inkriminavus, kad R. G. nužudyme dalyvavo ir V. S., kiltų klausimas, kaip visi asmenys sutilpo į vieną automobilį, arba kas važiavo kitu automobiliu. Nustačius, kad R. Ž. nurodytu mėlynu automobiliu „Mercedes Benz“ galėjo važiuoti ir A. V. L., E. A. vaidmuo aptariamo nusikaltimo padaryme taptų dar labiau abejotinas.

286Apeliantas teigia, jog R. Ž. parodymai turi būti vertinami kritiškai atsižvelgus ir į L. G. teisme duotus parodymus. Pastaroji iš R. B. girdėjo, kurie asmenys buvo atvykę pas R. G. prieš jam dingstant. Tarp buvusių asmenų ji R. Ž. neminėjo. Be to, turi būti įvertinti ir V. G. parodymai apie tai, kad apie visus nužudymus, kuriuose jis nedalyvavo, H. D. jam išsamiai papasakojo, smulkiai apibūdindamas visas padarytų nužudymų detales bei jame dalyvavusius asmenis. Apeliantas mano, jog tokios V. G. nurodytos aplinkybės kelia daug abejonių, nes akivaizdu, kad su teisėsaugos organais bendradarbiaujantis asmuo siekė sureikšminti kitų asmenų vaidmenį, tikėdamasis švelnesnės bausmės. Be V. G., kuris savo vaidmenį susivienijime laiko antraeiliu, daugiau nė vienas iš grupuotės narių nepatvirtino girdėjęs H. D. pasakojant apie kokių nors jo ar kitų asmenų įvykdytus nužudymus, jų aplinkybes ar šiuose nusikaltimuose dalyvavusius asmenis. Be to, tai, kad H. D. nebuvo linkęs kitiems pasakoti, patvirtina paties V. G. teisme duoti parodymai apie tai, jog jis pats H. D. tiesiogiai paklausti apie nužudymo motyvus negalėjo, nes H. D. uždavus klausimą, šis atsakydavo klausimu „kas liepė sužinoti?“. Iš to seka, kad H. D. nebuvo linkęs atvirauti.

287Apeliantas taip pat teigia, jog V. G. ir kitose bylose siekė jį (E. A.) apkalbėti dėl jo vadovavimo nužudymui ir, kad nužudymo aplinkybes girdėjo tiek iš H. D., tiek ir iš E. A.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15/2013 dėl V. G. tariamai žinomų nužudymo aplinkybių pasisakė itin kritiškai, konstatavęs, kad jo nurodytos aplinkybės neatitinka kitų ištirtų įrodymų. Šios teismo išvados yra reikšmingos vertinant V. G. parodymų patikimumą.

288Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepaminėjo kaltinimui prieštaraujančių duomenų – D. A. parodymų apie tai, kad 1993 m. Kalėdų vakarą E. A. buvo girtas ir miegojo namuose. Liudytoja taip pat parodė, kad ji po R. G. dingimo L. G. prašymu bei E. A. nurodymu prie savo namų vartelių paskolino pastarajai (L. G.) pinigų. Šių aplinkybių neneigė ir pati L. G., patvirtinusi, kad R. G. santykiai su E. A. buvo geri ir tai buvo vienintelis asmuo, kuriuo po konflikto su H. D. R. G. pasitikėjo ir kuris tarpininkavo tarp H. D. ir R. G.. Apeliantas mano, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis ne tik nesipyko su R. G., bet ir nebuvo jokio motyvo jį nužudyti.

289Nuteistojo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes jis dėl R. G. nužudymo turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

290Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo

291Ši nusikalstama veika, pasak apelianto, iš esmės pagrįsta tik su teisėsaugos pareigūnais sutikusių bendradarbiauti ir siekiančių sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme R. Ž. bei V. G. parodymais.

292Iš skundžiamo nuosprendžio seka, jog jau 1995 metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas nužudyti S. Č.. Tiek sprendimo priėmime, tiek ir sumanymo realizavime itin aktyviai dalyvavo vėliau inkriminuoto S. Č. bei V. V. nužudymo dalyviai V. S. ir V. G.. Būtent V. G. buvo pavesta surasti šio nusikaltimo vykdytojus Maskvoje. Iš nukentėjusiojo R. P. parodymų matyti, kad V. G. buvo atsakingas už ryšius, kontaktus su kitomis gaujomis Lietuvoje ir užsienyje. Iš nuosprendžio taip pat seka, jog rengiantis nužudyti S. Č. buvo aptarta susivienijimo narių nustatyta nusikaltimo įgyvendinimui reikalinga pinigų suma – 50000 JAV dolerių.

293Teismas nuosprendyje konstatavo, jog S. Č. bei V. V. nužudymas buvo įvykdytas jį organizavus tiems patiems asmenims, dėl tų pačių motyvų ir paskiriant tą pačią pinigų sumą – 50000 JAV dolerių. Apeliantas teigia, jog atsižvelgus į tai, kad kaltinimai dėl jo (E. A.) dalyvavimo rengiantis nužudyti S. Č. nepasitvirtino, vėlesnis jo (E. A.) pasijungimas dalyvauti jau seniai suplanuotame nusikaltime, stokoja logikos ir sunkiai paaiškinamas.

294Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog aptariamas nužudymas buvo įvykdytas H. D. nurodymu pastarajam būnant prevenciniame sulaikyme, nurodymą nužudyti perdavus teismo nenustatytu būdu. Apeliantas teigia, jog spėjimais tokia esminė nusikaltimo padarymo sąlyga, sprendžiant E. A. kaltės klausimą, negali būti grindžiama. Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad S. Č. buvo nužudytas dėl pastarojo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis. Tokiam teismo vertinimui nėra jokio faktinio pagrindo, nes įtarimai H. D. dėl su S. Č. sietino epizodo buvo pareikšti tik likus mažiau nei savaitei iki S. Č. nužudymo, kai tuo tarpu ruošimasis jį nužudyti jau buvo pradėtas įgyvendinti beveik prieš pusę metų.

295E. A. kaip organizatoriaus, dalyvavusio priimant sprendimus, kaltė nuosprendyje iš esmės grindžiama R. Ž. parodymais. Aptardamas R. Ž. parodymus, skundo autorius teigia, jog aptariamo nusikaltimo iniciatoriai buvo A. V. L. ir V. S., todėl jo (E. A.) vaidmuo, juo labiau jam nedalyvaujant ir net nežinant apie prieš tai buvusį rengimąsi nužudyti S. Č., yra nesuprantamas. Be to, pats V. G. paneigė R. Ž. parodymus dėl jo (L. G.) dalyvavimo susitikime organizuojant nužudymą. Teismas, siekdamas pašalinti R. Ž. ir V. G. parodymuose esančius prieštaravimus, atliko akistatą, kurios metu V. G. kategoriškai neigė dalyvavęs tokiame pasitarime. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad arba R. Ž. klysta nurodydamas pasitarime dalyvavusius asmenis (tai atrodo keista, nes anot R. Ž., V. G. tame pasitarime buvo paskirtas svarbus vaidmuo nužudymo įgyvendinime), arba V. G., siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, neigia realias įvykio aplinkybes. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad vienas iš nuteistųjų, kurių parodymais remiantis E. A. pripažintas kaltu dėl S. Č. bei V. V. nužudymo, davė teismui tikrovės neatitinkančius parodymus. Todėl jie turi būti įvertinti kritiškai.

296Be to, R. Ž. parodė ir apie buvusį dar vieną pasitarimą, tariamai vykusį pirtyje, apie kurį jam papasakojo I. P.. Šiame susitikime buvo susirinkę A. V. L., E. A., V. G., V. S., R. Z., Ž. J. bei vienas baltarusis. Tačiau V. G. neigė dalyvavęs ir šiame susitikime.

297Apeliantas nurodo, jog iš išdėstyto seka, kad teismas nepašalino esminių prieštaravimų tarp R. Ž. ir V. G. parodymų, susijusių su E. A. tariamo organizatoriaus vaidmeniu. Teismas prieštaravimų nuosprendyje neaptarė, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

298Apeliantui kelia abejones ir R. Ž. bei V. G. parodymai apie E. A. tariamai atliktus veiksmus organizuojant S. Č. nužudymą. Nuteistasis teigia, jog jie neatitinka V. S. ir S. V. parodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad visiems paruošiamiesiems aptariamo nusikaltimo veiksmams, priešingai nei tvirtina R. Ž. ir V. G., vadovavo V. S.. Nėra išaiškinta, iš kur E. A. galėjo būti žinoma apie tai, kad V. G. pažinojo neva tai šį nužudymą įvykdžiusį S. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pats E. A. pažinojo šį asmenį. V. G. parodymai šioje dalyje vertinant E. A. bet kokias sąsajas su galimais šio nusikaltimo vykdytojais yra itin prieštaringi. Pavyzdžiui, dėl pažinties su S nuoširdžiame prisipažinime V. G. nurodė, kad „G“ su „S“ susipažino per V. P. ir S. N.. Po 2 savaičių, 2009-01-13, V. G. jau parodė, kad E. A. su S susipažino per A. K.. Nuoširdžiame prisipažinime V. G. tvirtino, kad pas S. N. pirtyje E. A. sutikęs S sužinojo, kad pastarasis pažįsta ir jį – V. G.. Apeliantas pažymi, kad šias aplinkybes apklaustas teisme kaip liudytojas S. N. paneigė. 2009-01-13 V. G. taip pat iškėlė prielaidą apie tai, kad A (S) galėjo ir tikriausiai pažinojo S. N.. Iš nurodyto seka, kad vertindamas E. A. ir S pažinties aplinkybes, V. G. bando pagrįsti tik nuolat keldamas neatitinkančias tikrovės prielaidas. Maža to, teisme V. G. iškėlė dar vieną prielaidą, parodęs, kad E. A. su A. S. galėjo susitikti kokioje nors kavinėje pakeliui prie Kauno ir nuo to laiko pažinoti vienas kitą. Toks nuteistojo V. G. parodymų keitimas kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo parodymų patikimumo. Nenustačius jokių E. A. sąsajų su nusikaltimo vykdytojais peršasi vienintelė likusi prielaida, kad pats V. G., būdamas aktyvus susivienijimo dalyvis, toliau tęsė pradėtą rengiantis nužudyti S. Č. Maskvoje darbą, t. y. gerai pažinodamas kitų šalių nusikalstamo susivienijimo atstovus, pats ieškojo bei rado nusikaltimo vykdytojus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šio asmens dalyvavimo nusikaltimo padaryme ar bent jau atvykimo į Kauną be V. G. niekas apskritai negali patvirtinti. Be to, iš paties V. G. parodymų, duotų 2009-01-13, seka, kad V. S. jam išreiškė pretenziją dėl neįvykdyto nužudymo Maskvoje, o H. D. V. S. liepė greičiau pašalinti, t. y. nužudyti S. Č.. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad V. S. ir V. G. veiksmai nusikaltimo padaryme buvo tik ankstesnio nusikaltimo – rengimosi nužudyti S. Č. Maskvoje, tąsa. Nuteistasis E. A. su pastaruoju nusikaltimu neturėjo nieko bendrą. Pažymi, kad iš byloje esančios telefoninių skambučių analizės matyti, kad vienintelis V. G. turėjo ryšius su galimu nužudymų vykdytoju A. S..

299Nuteistasis taip pat nurodo, jog R. Ž. parodymai apie tai, kad E. A. davė nurodymą paimtą automatą atvežti pas Č. į namą, prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Liudytojas K. Č. parodė, kad E. A. pas jį namuose gyveno bei įsirengė kambarį tik 1997 metais, t. y. po metų po įvykdyto nužudymo. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta buvusi E. A. žmona, kurios parodymų teismas visiškai nevertino.

300R. Ž. nurodyta aplinkybė, kad E. A. atvežė jį su I. P. ir parodė, kur jie turės stovėti nužudymo metu, prieštarauja bylos medžiagai ir yra nelogiška. Tas rajonas R. Ž. ir I. P. buvo puikiai žinomas nuo vaikystės. Be to, iš R. Ž. parodymų matyti, kad I. P. jau prieš dvi dienas su galimais šio nusikaltimo vykdytojais buvo pravažiavęs visą maršrutą ir puikiai jį žinojo. Juo labiau, R. Ž. akistatos su E. A. metu nurodė, kad prieš S. Č. nužudymą E. A. sirgo, todėl vežti ir rodyti tas pačias vietas, nebuvo būtina. R. Ž. parodymai apie tai, kad E. A. liepė padėti N. A. nusipirkti „VW Golf“ automobilį taip pat prieštarauja paties N. A. parodymams. Todėl nepagrįstai nuosprendyje konstatuota, kad N. A. tokį automobilį pirko ir kad būtent tas automobilis buvo panaudotas S. Č. ir V. V. nužudymui. Be to, iš R. Ž. parodymų seka, kad jis nematė, jog minėtas automobilis iš vis buvo nupirktas.

301Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė grupuotės bendrininkų skambučių intensyvumui aptariamo nusikaltimo padarymo metu ir jais grindė E. A. kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ir prieš tai buvusiais mėnesiais skambučių intensyvumas tarp grupuotės narių nesiskyrė.

302Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bei susiklosčiusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta abejonių pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgus į tai, kad E. A. kaltė dėl S. Č. ir V. V. nužudymo iš esmės grindžiama tik besikeičiančiais ir tarpusavyje nesutampančiais V. G. ir R. Ž. parodymais, kurie taip pat prieštarauja kitoms nustatytoms bei skunde aptartoms aplinkybėms, E. A. dėl S. Č. ir V. V. nužudymo turi būti išteisintas.

303Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors ir remiantis šių nuteistųjų parodymais, po H. D. suėmimo jis (E. A.) tariamai perėmė vadovavimą nusikalstamam susivienijimui (bent jau organizuojant S. Č. ir V. V. nužudymą), tačiau iš nuosprendžio matyti, kad tuo laikotarpiu buvo daromi kiti susivienijimui inkriminuoti nusikaltimai, bet E. A. apie juos nieko nebuvo žinoma ir jis dėl visų tuo laikotarpiu įvykdytų nusikaltimų buvo išteisintas. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad E. A. niekada nebuvo grupuotės vadeiva ar vienu jos lyderiu ir niekada nesiekė juo būti ir net po H. D. sulaikymo nesiėmė vadovo vaidmens.

304Dėl A. R. turto prievartavimo

305Nuteistojo E. A. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės grindžiama nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo V. S. parodymais. Apelianto nuomone, nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip turto prievartavimą.

306Teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. A. nebuvo susijęs su A. R. turto pagrobimu, t. y. jo tyčia kitų šios grupuotės atliktų veiksmų neapėmė ir jam apie šiuos kitų grupuotės narių veiksmus nieko nebuvo žinoma. Jau iki V. S. kreipiantis į E. A. pagalbos, kad pastarasis užtikrintų, jog A. R., išsipirkdamas pagrobtą automobilį, nebūtų apgautas, pastarajam buvo nurodyta tiek išpirkos už pagrobtą automobilį suma, tiek ir kontaktinis telefonas, kuriuo pastarasis turėtų skambinti dėl automobilio atgavimo. E. A., atvykus nukentėjusiajam ir V. S., tik paskambino A. R. duotu telefonu ir susitarė, kur turi būti paliktas iš nukentėjusiojo pagrobtas automobilis. Atvykęs į susitikimą pasiimti automobilio V. S. nurodė, kad prie automobilio buvusiems asmenims perdavė ankščiau sutartą kaip išpirką pinigų sumą ir pasiėmė A. R. automobilį. Su E. A. jokios kalbos dėl paslaugos apmokėjimo nebuvo.

307Nukentėjusysis A. R., be kita ko, parodė, kad jis pinigus atidavė V. S. kavinėje dar iki važiuojant pas E. A.. Po to jie nuvažiavo pas E. A.. Išpirkos sumą V. S. jam buvo nurodęs dar jiems būnant Kaliningrade. Ar buvo tarp jo bei E. A. koks nors pokalbis dėl šio automobilio, jis teigė neprisimenantis.

308Aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996-06-21 nutarimą Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas” bei remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2011, skundo autorius teigia, jog inkriminuojant jam aptariamą nusikalstamą veiką turėjo būti nustatytas būtinas šios veikos objektyviosios pusės požymis – E. A. psichinės prievartos panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu. Gi iš ankščiau išdėstyto matyti, jog jis (E. A.) iš vis nerodė jokios iniciatyvos nusikalstamos veikos padaryme. Nukentėjusysis su V. S. atvyko pas pastarąjį tik tada, kai jau buvo suderinta tiek ir išpirkos suma, tiek ir iš V. S. pusės atlikti tam tikri veiksmai, kuriuos galima būtų vertinti kaip kitokią psichinę prievartą, tiek ir pastarajam sumokėti pinigai. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis (E. A.) A. R. turtą pagrobusių asmenų nebuvo įvardintas kaip galimas šios nusikalstamos veikos realizavimo tarpininkas. Į jį V. S. kreipėsi tik dėl to, kad buvo asmeniškai pažįstamas. Vertinant E. A. vaidmenį turto prievartavime svarbu yra ir nukentėjusiojo pozicija, kaip jis suprato E. A. veiksmus. A. R. teisme kategoriškai nurodė, kad yra dėkingas E. A. už pagalbą atgaunant pagrobtą automobilį, jokių pretenzijų jam neturi, E. A. jis vertino tik kaip verslininką, kuris jam padėjo rasti pagrobtą automobilį.

309Apeliantas teigia, jog nuosprendyje nėra nurodyta, kokie E. A. veiksmai vertinami kaip psichinė prievarta, kuo ji pasireiškė, kas ir kada ją panaudojo. Taip pat nenustatyta, kad E. A. nurodymu ar su jo žinia kokią nors psichinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu būtų naudoję kiti nusikalstamo susivienijimo nariai. Nenustačius jo veiksmuose psichinės prievartos panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. R., dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti išteisintas.

310Dėl SAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ turto prievartavimo

311Nuteistasis nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina teismo išvados dėl jo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis R. P. jau ikiteisminio tyrimo metu atpažinimo iš fotonuotraukų metu parodė, kad E. A. tik panašus į tą asmenį, kuris buvo „V“ susitikimo metu. Nukentėjusysis labai abstrakčiai apibūdino „V“ buvusius asmenis. Nurodė, kad be H. D., du buvo vyresnio, t. y. 27-32 metų amžiaus, o kiti du – 18-22 metų amžiaus žmonės. Tuo tarpu E. A. tuo metu buvo 37 metai. Teisme R. P. parodė, kad E. A. „V“ vykusiame susitikime nebuvo, iš salėje esančių asmenų buvo tik H. D.. Taip pat nurodė, kad net ir po trijų mėnesių jau būtų nepažinęs susitikime buvusių asmenų, o juo labiau po tiek metų, kai buvo daromas atpažinimas. Be to, pasak nukentėjusiojo, jei ir buvo šitame susitikime vyresni asmenys, tai jie kalbėjo tik apie biznį, apie naftą, tačiau nė vienas iš jų negrasino.

312Vertinant R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtina atsižvelgti į pastarojo teisme duotus parodymus apie tai, kad jam pareigūnai aiškino, kurie asmenys turėjo būti tame susitikime ir tai, kad nors jis be H. D. nurodė dar du - tris asmenis, tačiau jam pareigūnai pasakė, kad jie mirę. Nukentėjusysis S. V. teisme parodė, kad „V“ dalyvavusių asmenų jis atpažinti negalėtų, tačiau šiame susitikime buvo jaunesni nei V. S. žmonės. V. G. teisme aiškino, kad matė kaip atvykęs vienas pats R. P. kalbėjosi su H. D.. Apeliantas pažymi, kad tokios aplinkybės nepatvirtino pats nukentėjusysis R. P.. V. S. parodė, kad firmos „XXXXX“ patalpų padegimą organizavo H. D. nurodymu. V. S. pats pravežė pro pastatus Panerių gatvėje ir parodė, kuriuos reikės padegti. S. V. dėl šio epizodo nurodė, kad „XXXXX“ patalpas padegė vykdydami tiesioginį H. D. ir V. S. nurodymą, duotą per V. S.. R. S. taip pat patvirtino, kad sudeginti pastatą liepė „seniai“ – H. D., D. G. ir V. S., kurie pasakė, kad kažkoks žmogus ar firma nemoka duoklės.

313Nuteistasis taip pat nurodo, jog nuosprendyje aprašydamas UAB „XXXXX“ turto prievartavimą teismas visiškai neišskyrė jo aktyvesnių veiksmų. Kaip šios nusikalstamos veikos dalyvis jis nepaminėtas ir kitų proceso dalyvių.

314Nesant jokių objektyvių duomenų apie galimą jo dalyvavimą šių nusikaltimų padaryme, arba kad jam bent apie tai galėjo būti žinoma, nuteistasis E. A. teigia, kad dėl SAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ turto prievartavimo jis turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

315Dėl J. P. turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, teisės į didelės vertės uždarosios UAB DK „XXXXX“ turto įgijimo apgaule

316Apelianto nuomone, teismo išvados dėl jo kaltės ir šiame epizode neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš R. S. parodymų matyti, kad gauti draudimo išmoką susprogdinant apdraustą objektą buvo paties R. S. sumanymas, apie kurį jis pasakė V. G., šis jį suvedė su E. A., o pastarasis su N. A.. Aptardamas R. S. parodymus apeliantas teigia, kad jais remiantis negalima daryti išvados apie jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Be to, kiti nagrinėjamoje byloje apklausti asmenys R. S. parodymus paneigė. V. G. teisme neigė su E. A. kalbėjęs apie aptariamos nusikalstamos veikos padarymą. Teismas tarp šių asmenų atliko akistatą, tačiau prieštaravimų pašalinti nepavyko. Be to, pats nuteistasis E. A. pripažino, kad buvo su V. G. toks pokalbis, tik paneigė toliau kaip nors dalyvavęs ar atlikęs kokius nors veiksmus nusikaltimo padaryme. V. G. paneigė kalbėjęs su E. A. apie nusikalstamos veikos padarymą, ar juo labiau R. S. suvedęs su E. A. bei dalyvavęs jų pokalbyje. Esant tokiems prieštaringiems V. G. parodymams dėl tų pačių įvykio aplinkybių, tokie jo parodymai negali būti traktuojami kaip patikimas įrodymų šaltinis.

317S. V. parodęs, kad nusikaltimą organizavo R. S. ir E. A., pripažino, kad apie tai, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. A., jis girdėjo tik iš R. S.. Tačiau R. S. nenurodė, kad E. A. atliko kokius nors veiksmus ar davė nurodymus sprogdinant J. P. namą. S. V. be kita ko parodė, kad 1997 m. rudenį apie planuojamą nusikaltimą – apdrausto N. A. namo susprogdinimą, jam sakė V. S.. Susprogdinti turėjo kažkokie du specialistai, rusai ar baltarusiai, kuriuos, kaip jam nurodė R. S., pažinojo E. A..

318Be to, V. V. teisme parodė, kad nusikaltimą suplanavo R. S., kuris pasiūlė jam dalyvauti sprogdinime, pasakė, kada važiuoti sprogdinti sodybos, kad kažkokie pažįstami rusai paruošė sodyboje sprogstamą užtaisą panaudoję karbido dujas. Iš išdėstyto seka, kad pats R. S. nurodęs, jog jis suradęs pažįstamus rusus, kurie paruošė sprogstamąjį užtaisą. Priešingai nei tvirtino R. S., V. S. teisme parodė, kad dalyvauti šio nusikaltimo padaryme jam pasiūlė pats R. S..

319Taigi, nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra grindžiamas tik R. S. parodymais, kad jis iš A. V. L. tariamai girdėjo, jog šiame nusikaltime dalyvavo ir E. A.. Patikrinti tokių R. S. parodymų teismas neturi galimybių, nes A. V. L. miręs, o remtis tokiais nepatikrintais duomenimis nėra įstatyminio pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių E. A. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, byloje nėra, todėl jis turi būti išteisintas.

320Dėl ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo

321Apeliantas nurodo, jog teismas remdamasis R. Ž. ir V. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, visiškai nevertino kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, duodančių pagrindo suabejoti tyrimo metu surinktų duomenų patikimumu. V. G. ir R. Ž. dalyvavo iš esmės beveik visų grupuotei priskiriamų itin sunkių nusikaltimų padaryme, o V. G. nemažai jų ir pats organizavo (pavyzdžiui verslininko nužudymą Ukrainoje), taip pat įtraukė į grupuotę naujus asmenis. Jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu taip pat kurį laiką buvo kvalifikuojami kaip susivienijimo vadovų bei įkūrėjų. Tačiau jiems sutikus bendradarbiauti su teisėsaugos organais, kaltinimai dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui iš karto buvo panaikinti. Tai apeliantas paaiškina tuo, kad kaltais pripažinti nusikalstamos susivienijimo vadovai ar kūrėjai nebegalėtų tikėtis švelnesnių bausmių. Kad ikiteisminio tyrimo institucijos manipuliavo byloje esančiais įrodymais, patvirtina ta aplinkybė, jog V. G. nuoširdus prisipažinimas, tariamai parašytas dar pirmomis jo sulaikymo dienomis, į bylą buvo pateiktas tik teismo reikalavimu vieno iš paskutinių teismo posėdžio metu. Beje, ši aplinkybė apie V. G. galimai rašytus nuoširdžius prisipažinimus teisme paaiškėjo tik po to, kai pats V. G., negalėdamas atsakyti, kodėl jis sutiko duoti parodymus ir papasakoti apie jam žinomus grupuotės padarytus nusikaltimus, vis tiek 3 savaites buvo laikomas be jokių apklausų, nurodė, kad tuo metu rašė nuoširdžius prisipažinimus. Apeliantas mano, kad nuoširdus prisipažinimas ikiteisminio tyrimo institucijų sąmoningai buvo nuslėptas, nes jame išdėstytos tam tikros aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl kai kurių inkriminuotų nusikaltimų (pavyzdžiui S. Č. nužudymo) tikrųjų užsakovų bei organizatorių. V. G. nuoširdžiame prisipažinime nurodoma, jog S. Č. nužudymo organizatoriumi ir finansuotoju buvo V. J.. Nuoširdžiame prisipažinime dėl tikrųjų nusikaltimo organizatorių bei užsakovų išdėstytos aplinkybės visiškai skiriasi nuo kaltinamajame akte ir skundžiamame teismo nuosprendyje pateiktų nusikaltimo padarymo motyvų bei organizatorių. Nurodyta aplinkybė tampa dar svarbesnė vertinant V. G. parodymus, kad būtent į jį po S. Č. nužudymo V. J. kreipėsi apsaugos bijodamas keršto. Beje, pastarasis po to neaiškiomis aplinkybėmis buvo nužudytas. Tyrimą byloje atlikęs pareigūnas R. M. teisme patvirtino, kad V. G. nuoširdžiame prisipažinime išdėstyta įvykių versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, nes V. J. tyrimo metu jau buvo miręs. Taigi patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino, kad mirusių asmenų vaidmuo grupuotės padarytuose nusikaltimuose nebuvo tiriamas.

322Apeliantas teigia, jog R. Ž. ir R. G. parodymai patikimumo aspektu turi būti vertinami itin atidžiai. Reikia įvertinti tai, ar šie asmenys, atlikdami nužudymų organizatorių vaidmenį ir kitus aktyvius veiksmus ieškant bei randant žudikus, skirstant vaidmenis kitiems antraeiliams grupuotės nariams, teigdami, kad tai darė vykdydami kitų grupuotės narių nurodymus, tokiu būdu bando išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šių nusikaltimų padarymo.

323Remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007 skundo autorius teigia, kad procesas šioje byloje truko labai ilgai. Jis buvo suimtas be teismo nuosprendžio daugiau kaip 4,5 metų, savo veiksmais bylos nagrinėjimo nevilkino. Toks žmogaus teisių pažeidimas, remiantis formuojama teismų praktika, gali būti ištaisytas sumažinus paskirtos bausmės dydį. Taip pat skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į jo amžių (56 metai). Be to, jam inkriminuotos veikos buvo padarytos prieš 17-20 metų, todėl jis, kaip garbaus amžiaus asmuo, nėra pavojingas visuomenei.

324Apeliantas nurodo, jog teismui nuosprendyje pažymėjus, kad byloje yra duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytus sandorius dėl turto, kurį įsigijo H. D. ir E. A. bei jų šeimos nariai, todėl tokio turto negalima vertinti kaip įsigyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas ir konfiskuoti, nepaisant to, buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. A. artimųjų turtui iki bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių. Esant nurodytoms aplinkybėms laikinasis nuosavybės teisių apribojimas E. A. artimųjų turtui turėtų būti panaikintas.

325Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir priimti naują nuosprendį: nusikalstamą veiką iš BK 2271 straipsnio perkvalifikuoti į BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl R. G. nužudymo), pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (dėl SAB „XXXXX“ akcininkų R. P., S. V. ir UAB „XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo), pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl A. R. turto prievartavimo), pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule) bei pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės J. P. turto sunaikinimo) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Panaikinti jo artimųjų turtui taikytus nuosavybės teisių apribojimus.

326Nuteistasis N. A. apeliaciniame skunde teigia, jog priešingai nei nurodyta nuosprendyje, jis ne tik nesitarė su E. A. ir R. S. apdrausti didele suma savo motinos J. P. vardu įgyto namo ir jį sunaikinus gauti draudimo išmoką, jam nebuvo žinomi ir ketinimai tą namą susprogdinti. Apelianto parodymus apie tai, kad apie namo sprogdinimą jis nieko nežinojo, patvirtino E. A., kuris parodė, jog įkalbėti N. A. apdrausti namą, kad po to galima būtų namą padegti ir gauti draudimo išmoką, jam pasiūlė A. V. L.. Taip pat E. A. parodė, kad N. A. jam neminėjo apie tokį A. V. L. pasiūlymą. Taigi E. A. nepatvirtino R. S. parodymų apie tai, kad E. A. kreipėsi į N. A. dėl namo draudimo. Kiti nuteistieji – V. S., V. V., S. V. taip pat neparodė, kad N. A. buvo kas nors žinoma apie namo sprogdinimą ir kad šiame epizode jis atliko kokius nors veiksmus. Kad nuteistajam nebuvo žinoma apie namo sprogdinimą, patvirtina ir jo paties reakcija (iš E. A. parodymų) sužinojus, kad susprogo namas.

327Išvadą, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas grindė R. S. ir V. P. parodymais apie tai, kad namas ir daiktai buvo įvertinti daug didesne pinigų suma nei buvo verti, ir už tai pinigus V. P. mokėjo pats. Taip pat liudytojo R. N. parodymais, kad būtent jis (N. A.), o ne santechnikai, atvežė į namą kalcio karbido statinę. Nuteistojo nuomone, R. S. ir liudytojo V. P. parodymai yra prieštaringi. Liudytojas V. P. nurodė, jog 20000 JAV dolerių jam mokėjo asmuo rusiška pavarde, tačiau negavus draudimo išmokos grąžinti pinigus jam liepė R. S., kuriam jis per keletą kartų ir grąžino apie 10000 JAV dolerių (grąžino litus). R. S. neigė liudytojo V. P. parodymus apie tai, kad pinigus V. P. jam grąžino. Jei jau jis (N. A.) būtų mokėjęs pinigus draudiko atstovui V. P., kaip nurodyta nuosprendyje, tai jam V. P. ir būtų juos grąžinęs. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu V. P. atpažino R. S., su kuriuo dalyvavo draudžiant susprogdintą namą ir iš kurio gavo 20000 JAV dolerių už pagalbą tvarkant namo draudimo reikalus (34 t. 159-161 b. l.). Taigi, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 20000 JAV dolerių V. P. mokėjo ne jis (N. A.), bet R. S.. Tokiu būdu teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtino teismo išvados, kad už namo ir daiktų įvertinimą daug didesne suma nei jie buvo verti draudiko atstovui mokėjo N. A..

328R. S. parodymai, kuriuos teismas įvertino kaip pagrindinį nuteistojo kaltės įrodymą, yra visiškai nepatikimi. Apie tai leidžia spręsti vien jo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jo teistumai už nusikaltimus, kurie susiję su apgaulės panaudojimu. Tačiau teismas R. S. parodymų nevertino jų patikimumo aspektu ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, pažeisdamas įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles.

329Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors draudiko atstovas V. P. teisme tvirtino, jog namą jis įvertino daug brangiau nei reali jo vertė (beje, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad apžiūrėjo turtą ir įvertino jį pagal tuo metu galiojančias nekilnojamojo turto įvertinimo atstatomajai vertei vienam kvadratiniam metrui lenteles), tačiau iš byloje esančių objektyvių duomenų – Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-20 nutarties turinio bei UAB „Geomatas“ 1998-07-01 Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akto matyti, jog civilinėje byloje paskyrus ekspertizę turto vertei nustatyti, buvo nustatyta nekilnojamojo turto atkuriamoji vertė – 800 000 Lt. Tuo tarpu draudiko atstovas V. P. namą ir statinius įvertino 780 000 Lt. Taigi toks V. P. atliktas namo ir statinių įvertinimas atitiko realią namo ir statinių vertę. Tačiau teismas UAB „Geomatas“ 1998-07-01 Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akto, paneigiančio teismo išvadą dėl nekilnojamojo turto įvertinimo didesne pinigų suma, neįvertino ir nenurodė, kodėl šį įrodymą atmetė.

330Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto dalyvavimo nusikaltime grindė liudytojo R. N. parodymais, kad būtent jis (N. A.), o ne santechnikai į namą atvežė kalcio karbido statinę. Nuteistasis teigia, jog minėtas liudytojas tokių savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme nepatvirtino. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokius liudytojo R. N. parodymus – duotus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme – pripažįsta įrodymais. Jeigu teismas įrodymais pripažino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai visiškai nenurodė, dėl kokių priežasčių juos pripažino įrodymu.

331Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad iš V. G. ir R. S. parodymų matyti, jog prieš namo susprogdinimą atliekami namo remonto darbai buvo nusikalstamo plano dalis, nes tokiu būdu buvo norima išsklaidyti draudimo bendrovės abejones dėl namo tyčinio padegimo. Tačiau apeliantas teigia, kad V. G. nurodė, jog tokias aplinkybes žino iš E. A. ir R. S. pasakojimų. Tuo tarpu E. A. tvirtino nedalyvavęs šio nusikaltimo padaryme ir V. G. nepasakojo jokių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių. Be to, nė vienas iš liudytojų, vykdžiusių namo remonto darbus, neparodė, kad iš tikrųjų darbų neatliko, o tik juos imitavo. Iš liudytojų D. S., O. S., R. N., R. G. bei kitų parodymų matyti, kad namo remonto darbai buvo realiai atliekami. Nelogiška būtų atlikinėti brangiai kainuojančius statybos darbus, žinant, kad namas bus susprogdintas.

332Nuteistasis teigia, jog nurodyti argumentai neabejotinai patvirtina, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme.

333Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, vertindamas jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netaikydamas BK 95 straipsnio, neteisingai išsprendė baudžiamosios atsakomybės klausimą. Apelianto nuomone, šis klausimas neteisingai išspręstas dėl neteisingai kvalifikuotos nusikalstamos veikos. Baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

334Iš baudžiamosios bylos matyti, jog apeliantui baudžiamasis procesas vieną kartą jau buvo nutrauktas Generalinės prokuratūros 2009-09-28 nutarimu. Tačiau vėliau – to paties prokuroro 2010-09-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, N. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį. Nutarimas motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis 1997-10-02 nusikaltimo bendrininkams susprogdinus J. P. priklausiusį gyvenamąjį namą, jis (N. A.) 1997-10-03 kreipėsi į UAB DK „XXXXX“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir įgijo teisę į draudimo išmoką. O draudimo bendrovei delsiant išmokėti draudimo sumą, atstovaudamas savo motiną J. P., su ieškinio pareiškimais kreipėsi į Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinį teismus, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie namo sprogimo priežastis ir aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-20 nutartimi priteisus J. P. 726 800 Lt sumą, 2008-02-14 UAB DK „XXXXX“ išmokėjo 108 195,15 Lt draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms nusikalstamos veikos – svetimo turto įgijimo apgaule pasekmės atsirado 2008-02-14, t. y. tik tada, prokuroro nuomone, šis nusikaltimas buvo baigtas, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 1997-10-02, o nuo 2008-02-14.

335Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog dėl aukščiau minėtų jo aktyvių veiksmų svetimo turto įgijimo apgaule pasekmės atsirado tik 2008-02-14, t. y. tik tada šis nusikaltimas buvo baigtas ir nuo tada skaičiuojamas baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Tai, kad jis aiškino nežinojęs apie pinigų pervedimą, teismo manymu, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes jis (N. A.) padarė viską, kad tokios pasekmės atsirastų ir jos atsirado. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaudamasis BK, BPK, BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio, BK 3 straipsnio nuostatomis jam bei kitiems nuteistiesiems E. A., R. S., V. S., V. V. ir S. V. inkriminuotą veiką teismas kaip sutaptį kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

336Apeliantas teigia, jog jam senaties terminas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį turėjo būti skaičiuojamas nuo 1997-10-02, t. y. nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos.

337Be to, neteisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką, neteisingai skaičiuotas ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminas – 2008-02-14.

338BK 182 straipsnyje numatyta veika – sukčiavimas – apibūdinama 4 alternatyviais požymiais: savo ar kitų naudai svetimo turto įgijimas; savo ar kitų naudai svetimos turtinės teisės įgijimas; savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas; savo ar kitų naudai turtinės prievolės panaikinimas. N. A. buvo kaltinamas dviejų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veikų padarymu – didelės vertės J. P. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (sprogdinant) ir apgaule įgyjant teisę į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą – 726 800 Lt. Šie veiksmai padaryti 1997 m., o 1998 - 1999 m. N. A. ėmusis veiksmų, 2008-02-14 buvo išmokėta 108 195, 15 Lt draudimo išmoka, pervedant pinigus į AB „Swedbank“ banko depozitinę sąskaitą J. P. vardu. Apeliantas mano, jog nurodyti veiksmai nėra dvi alternatyvios veikos – svetimo turto įgijimas ir svetimos turtinės teisės įgijimas, bet viena veika – sukčiavimas įgyjant svetimą turtinę teisę.

339Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 5 punkte nurodyta, jog sukčiavimas įgyjant svetimą turtinę teisę yra laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą ar ne. Teisės doktrinoje irgi laikomasi nuomonės, jog sukčiavimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, ir nesutinkama su kai kurių autorių nuomone, kad tokiais atvejais nusikaltimas yra baigtas tik nuo to momento, kai minėtą dokumentą realizavęs subjektas faktiškai užvaldo turtą, į kurį jam teises suteikia šis dokumentas. Tokia traktuotė iš esmės prieštarautų pačiai sukčiavimo sampratai, kadangi šalia turto užvaldymo, kaip alternatyvų objektyviosios pusės požymį įstatymų leidėjas nurodo „teisės į turtą įgijimą apgaule“. Taigi teisės įgijimas dar nereiškia faktinio viešpatavimo turtui. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalgoje nurodoma, kad sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino („Teismų praktika” Nr. 36, p. 433).

340Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. P. turto draudimo sutartis buvo sudaryta 1997-08-07. Įvykus draudiminiam įvykiui – 1997-10-02, 1997-10-03 J. P. kreipėsi į UAB DK „XXXXX” ir įgijo teisę į draudimo išmoką. 1997-10-03 buvo surašytas Sunaikinto (sugadinto) turto apžiūros aktas bei UAB DK „XXXXX” atstovo turto draudimo eksperto V. S. pasirašytas aktas apie duomenis dėl sunaikintų ar sugadintų pastatų, pagrindinių priemonių ir jų liekanų. Tad realizavus minėtus dokumentus 1997-10-03, ko pasėkoje 2008-02-14 UAB DK „XXXXX“ pervedė 108195,15 Lt draudimo išmoką į AB „Swedbank“ banko depozitinę sąskaitą J. P. vardu, nebuvo įvykdyta alternatyvi veika – svetimo turto įgijimas, o tik įgyvendinta jau anksčiau įgyta teisė į svetimą turtą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas N. A. veiksmus galėjo kvalifikuoti tik kaip sukčiavimą, įgyjant svetimą turtinę teisę. Nuteistajam apie draudimo išmokos pervedimą motinos vardu į banko depozitinę sąskaitą iš viso nebuvo žinoma. Tai jis sužinojo tik po motinos mirties (mirė 2009-04- 03) pradėjus palikimo priėmimo veiksmus ir 2009-07-01 notarei užklausus bankus dėl mirusiosios turimų piniginių indėlių bei gavus atsakymus. Pinigai apeliantui taip ir nebuvo išmokėti.

341Be to, apeliantas teigia, jog nuosprendžio aprašomoji dalis yra prieštaringa. Nuosprendyje nurodyta (nuosprendžio 120 l.), jog sprendžiama dėl N. A. kaltės padarius sukčiavimą kaip teisės į didelės vertės UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimą apgaule (tokiu būdu sukčiavimas šiuo atveju pasireiškė turtinės teisės įgijimu apgaule). Tačiau pasisakydamas apie šios nusikalstamos veikos baigtumo momentą teismas jau nurodė ir kitą alternatyvųjį sukčiavimo objektyviosios pusės požymį – svetimo turto įgijimą apgaule. Taigi, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog sprendžia dėl apelianto kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką pagal vieną nurodytos veikos objektyviosios pusės požymį, iš tiesų jo atžvilgiu priima apkaltinamąjį nuosprendį pagal du alternatyvius nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – svetimo turto įgijimo ir svetimos turtinės teisės įgijimo apgaule, tokios veikos kvalifikavimo visiškai nemotyvuodamas. Nuteistasis teigia, jog nepašalintas nuosprendžio aprašomojoje dalyje atsiradęs esminis prieštaravimas, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

342Apelianto nuomone, kvalifikavus jo veiksmus kaip sukčiavimą įgyjant svetimą turtinę teisę, turi būti taikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Aptardamas BK 95 straipsnio bei BPK 3 straipsnio nuostatas, skundo autorius teigia, kad nusikaltimą įvykdęs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu sueina įstatymo numatyti senaties terminai, ir jie nėra nutraukti (padarant kitą nusikaltimą) arba sustabdyti (asmuo pasislepia). Pagal BK, BPK ir BVK, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002-10-29 Nr. IX- 1162) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistajam turėjo būti taikomos BK (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) normos, kadangi jos švelnina kaltinamojo padėtį (trumpesnis arba analogiškas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, švelnesnės bausmės). Nusikalstamos veikos, kurios jam inkriminuojamos, pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriamos prie apysunkių (BK 187 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,c” papunktį, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėję 4 metai nuo tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo, o pagal to paties straipsnio, dalies ir punkto „d“ papunktį, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėję 8 metai nuo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymo. Jam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas 1997-10-03, būtent nuo šios datos ir turi būti pradedamas skaičiuoti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad jis slėpėsi ar, kad senaties terminas nutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Akivaizdu, kad dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2001-10-02 24 val., o dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – 2005-10-03 24 val.

343Nuteistasis N. A. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

344Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu paskirta bausme. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų švelnesnės bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis itin aktyviai dalyvavo padedant išaiškinti kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei atskleidžiant kitus padarytus nusikaltimus. Teismas taip pat neįvertino, kad nusikalstamame susivienijime jo vaidmuo buvo antraeilis, jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir viso proceso metu nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į jo senyvą amžių (jam yra 69 metai) bei sunkią sveikatos būklę. Taip pat nevertino, kad jis augina nepilnametę dukrą, kuriai yra reikalingas tėvo buvimas šalia. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo atsižvelgti į jo amžių bei sveikatos būklę, taip pat į kitas lengvinančias aplinkybes ir paskirti 1 metų ir 6 mėnesių su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau teismas nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų, kodėl su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė prieštarautų BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams.

345Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, teismas jam turėjo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti bausmės vykdymą. Tokiu būdu teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl švelnesnės negu nustatyta įstatyme, bausmės skyrimo.

346Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. paskirti 1 metų ir 6 mėnesių su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

347Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad R. Z. įsitraukė ir dalyvavo susivienijimo veikloje, kuriam nuo 1993 m. vasario 21 d. iki 2000 m. pradžios vadovavo H. D.; laikė šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų ir sprogmenis; dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nuteistaisiais įvairiomis sudėtimis, bendrininkaudamas padarė kaltinime nurodytus nusikaltimus.

348Apeliantės nuomone, teismas nevertino, ar bylos duomenys, kurių negalima patikrinti BPK numatytais veiksmais, gali būti pripažinti R. Z. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, teismas išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė visų tiek kaltinimo, tiek gynybos pateiktų duomenų, ir nuosprendyje dėl jų visiškai nepasisakė. Todėl nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas negali būti pripažintas pagrįstu, o jo pagrindu suformuluotos teismo išvados bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis – teisėtu. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese (BPK 20 straipsnis) ir nuosprendžio surašymą (BPK 305 straipsnis) bei nukrypo nuo LAT suformuotos nuosprendžio surašymo praktikos ir LAT suformuotos praktikos dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje. Pasak apeliantės toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

349Aptardama kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-545/2006, 2K-154/2009 formuojamą teismų praktiką bei teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo bylose apžvalgos nuostatas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, skundo autorė teigia, kad R. Z. pagal BK 249 straipsnio 2 dalis nuteistas nepagrįstai. Jis niekada savęs neidentifikavo ir niekur neprisistatinėjo kaip priklausantis ,,D“ nusikalstamam susivienijimui, be to, neturėjo jokio jam priskirto vaidmens ir nevykdė jokios specialios funkcijos. Teismas taip pat nenustatė, kad jam buvo priskirta kokia nors funkcija. R. Z. nedalyvavo jokiuose nusikalstamo susivienijimo pasitarimuose ar susirinkimuose, kuriuose būtų aptarinėjami bendri nusikalstamo susivienijimo tikslai, su niekuo iš nusikalstamo susivienijimo narių nesitarė vykdyti bendros, pastovios nusikalstamos veiklos ir jos nevykdė, pinigų į bendrą kasą nemokėjo ir pats iš jos negavo. Tiesioginės ar netiesioginės naudos iš šio nusikalstamo susivienijimo taip pat negavo. Tokių aplinkybių nenurodė nė vienas liudytojas ar nuteistasis, net ir prisipažinusieji dalyvavę šio nusikalstamo susivienijimo veikloje tokių aplinkybių nenurodė.

350Nuteistojo gynėja teigia, kad jokių patikimumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių duomenų dėl R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisme. Nuteistieji V. G., R. Ž., S. V., V. S., V. V., R. S., R. S., A. G., A. Š., G. J., K. P., E. A., R. L. nurodė, jog su R. Z. nesitarė vykdyti jokios bendros nusikalstamos veiklos, jo gerai nepažinojo ir artimai nebendravo, jie nematė, kad R. Z. mokėjo pinigus į bendrą kasą ar pats laikė kasą. Nenurodė ir apie kokį nors R. Z. priskirtą vaidmenį nusikalstamo susivienijimo struktūroje ar, kad jis buvo atsakingas už kokią nors konkrečią sferą ir joje specializavosi, kad buvo pavaldus kokiems nors asmenims ar asmeniui ir vykdė kokio nors konkretaus asmens nurodymus, kad aktyviai dalyvavo planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų padarymą. Nė vienas nuteistasis nenurodė nė vienos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, kad R. Z. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tas pats pasakytina ir apie dalies liudytojų parodymus, kurie, be spėlionių, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie R. Z. kaltę dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje.

351Apeliantė teigia, jog teismas, pripažindamas R. Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje padarymo grindė, pastarojo kaltę grindė įrodymų visetu, neįvertinęs kiekvieno įrodymo atskirai bei jų visumos. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos įrodymų vertinimo baudžiamajame procese praktikos.

352Nuosprendyje neįvardintas nė vienas konkretus įrodymas, kuo remiantis teismas padarė išvadas, kad R. Z. nusikalstamame susivienijime buvo žemesnio rango ar kad jis dažniau dalyvavo nusikaltimuose, kad vykdydavo teismo nenustatytus, todėl nuosprendyje neįvardijamus „senių” nurodymus, kad kažkokios nusikalstamos veikos metu naudojo šaunamuosius ginklus.

353Iš nuosprendžio turinio galima tik spėti, jog teismas rėmėsi nukentėjusiųjų R. P., L. G., J. B., liudytojų D. G., D. U., G. K. ir J. B. parodymais, foto nuotraukomis ir vaizdo įrašais, policijos pažymomis (3 t. 89-90, 95-121 b. l.). Tačiau nė vienas iš šių duomenų ne tik nepatvirtina R. Z. kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo, bet ir negali būti pripažinti įrodymais, nes neatitinka nei patikimumo, nei leistinumo reikalavimų.

354Kaip liudytojas apklaustas G. K. dėl R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nieko konkretaus pasakyti negalėjo, jis R. Z. statuso nesuprato. Liudytojas D. G. teisme iš esmės paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. Z. priklausė nusikalstamam susivienijimui. Tačiau teismas šių asmenų parodymų ne tik niekaip neįvertino, bet ir nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. G. duotais parodymais. Liudytojų D. U. ir J. B., ilgą laiką bendradarbiaujančių su teisėsaugos organais, parodymų jų patikimumo bei leistinumo aspektais teismas irgi nevertino ir nepagrįstai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

355Nors D. U. 2012-01-10 teismo posėdyje parodė, kad visos grupuotės veikė ,,D“ grupuotėje ir kad šios grupuotės smogikas buvo R. Z., tačiau ši aplinkybė liudytojui negali būti žinoma dėl kelių priežasčių. R. Z. jis nepažinojo ir su juo nebendravo. Liudytojas teisme parodė, kad pažinojo tik brolius G., o pats priklausė kitai ,,R šeimai”. Be to, D. U. parodė, kad kaip šeimų narys veikė 1991 - 1993 m., po to Kaune nebegyveno. Tuo tarpu dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje R. Z. yra inkriminuojamas tik nuo 1993-02-21. Šio liudytojo parodymų apie bendravimą su D. G. ir apie pastarojo jam tariamai papasakotas kai kurių nusikaltimų aplinkybes, nepatvirtino pats D. G.. D. U. parodymų teisingumu ir patikimumu abejoti leidžia ir kitos aplinkybės. Atpažindamas asmenis pagal nuotraukas 2006-11-20, jis paaiškino, kad R. Z. autoritetas gaujoje labai pakilo po S. Č. nužudymo, tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė duodamas parodymus 2006-01-13 apie jam žinomas S. Č. nužudymo aplinkybes. Atpažindamas asmenis pagal nuotraukas, jis nurodė, kad nuotraukoje Nr. KD-7, numeriu 1 yra pažymėtas R. Z. (7 t. 17 b. l.), tačiau 2012-01-10 teismo posėdžio metu paprašius įvardinti visus asmenis, užfiksuotus šioje nuotraukoje, nurodė, kad negali atpažinti asmens, pažymėto nuotraukoje Nr. 1, nes nukirstas jo veidas. Visa tai rodo, kad šis liudytojas parodymus davė ne apie jam žinomas aplinkybes, bet tokius, kurie būtų naudingi kaltinimui ir pasitarnautų R. Z. nuteisimui. Teismas visų šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nuosprendyje nieko nepasisakė. Kadangi liudytojo D. U. parodymai akivaizdžiai neatitinka patikimumo kriterijaus, yra neinformatyvūs ir neargumentuoti, grindžiami subjektyvia liudytojo nuomone, todėl jais negalėjo būti remiamasi pripažįstant R. Z. kaltu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje.

356Taip pat vertintini ir liudytojo J. B., dėl kurio baudžiamasis persekiojimas nėra pasibaigęs, parodymai. Nors J. B. teisme ir nurodė, kad R. Z. tariamai buvo „D“ gaujos narys, tačiau tokio teiginio negalėjo pagrįsti jokiais konkrečiais faktais. Paaiškino, jog apie tai, kas yra ,,D“ gaujos nariai, jis sprendė iš susitikimų laidotuvėse, gimtadieniuose. Gynėjos nuomone, dalyvavimas bendrų pažįstamų gimtadieniuose ar laidotuvėse nepatvirtina asmens dalyvavimo jokio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

357Gynėjos nuomone, R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Teismas neįvertino to, kad šioje gausioje vaizdinėje medžiagoje R. Z. beveik nefigūruoja – jis užfiksuotas vos dvejose foto nuotraukose ir vos dvejuose vaizdo įrašuose. Be to, gimtadienių ar vestuvių vaizdo įrašai ir nuotraukos negali būti pripažinta leistina dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje įrodinėjimo priemone.

358Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, jog R. Z. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra grindžiamas ir 1998-01-29 Policijos departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad jis buvo įrašytas į operatyvinę įskaitą. Apeliantė teigia, jog tai niekaip neįrodo R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažymą, surašytą pareigūno, dalyvavusio nagrinėjamos bylos tyrime. Tokio pobūdžio pažymų pripažinimas įrodymais yra neteisingas, nes pažymos neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintos leistinumo sąlygos. Operatyvinį ir/ar ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų surašyti raštai (pažymos) gali patvirtinti tik patį tyrimo faktą bei jo eigą, tyrimo metu gautos informacijos turinį bei informacijos šaltinius, tačiau neįrodo asmens dalyvavimo kokioje nors nusikalstamoje veikoje. Taigi teismas ne tik neįvardino jokių konkrečių įrodymų, kuriais yra grindžiama R. Z. kaltė dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nenurodė, kokia yra kiekvieno iš tokių įrodymų įrodomoji reikšmė, bet ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

359Be to, teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė, ar R. Z. veiksmuose yra subjektyvieji dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymiai. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip nusikalstamo susivienijimo narį, turi būti nustatyta ir įvertinta, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į bendrą „fondą“, naudojosi susivienijimo finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose. Iš bylos matyti, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti tokias išvadas, nėra.

360Gynėja teigia, jog teismas visas abejones vertino R. Z. nenaudai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Pripažinęs R. Z. kaltu ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, teismas padarė analogiškas aptartas įrodymų vertinimo klaidas, sąlygojusias neteisingas išvadas dėl R. Z. kaltės.

361Teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė kur, kada, kokiomis aplinkybėmis E. A. tariamai davė R. Z. pavedimą stebėti aplinką ir atsitraukimo kelius, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokiose vietose pavedimas buvo įgyvendintas. Be to, nenustatė nei kada, nei kokiu būdu R. Z. tariamai atsirado prie automobilio ir nuvairavo jį į garažą ( - ). Savo išvadas dėl R. Z. tariamai duoto pavedimo ir dėl tariamo tokio pavedimo įvykdymo teismas grindė ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, bet spėjimais ir prielaidomis, šiuos jo veiksmus išvedant iš tikrai ar tariamai šiame nusikaltime panaudoto automobilio nuvarymo fakto.

362Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įtvirtinančios draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis bei nustatančios teismo pareigą kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį konstatuoti tik jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

363R. Z. kaltė dėl nužudymo grindžiama iš esmės kitų nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymais, kuriems apie tariamą jo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme yra žinoma tik iš kitų jau mirusių asmenų. Minėti nuteistieji R. Z. nėra matę nei jokiame pasitarime dėl S. Č. nužudymo, nei nusikaltimo vietoje ar šalia jos, nei kokioje nors kitoje vietoje, susijusioje su aptariamo nusikaltimo įvykdymu. Teismas neįvertino ir to, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. G. nurodytą aplinkybę, kad po nusikaltimo jis kartu su A. V. L. 1,5 mėn. gyveno Amsterdame, kur A. V. L. jam tariamai papasakojo apie visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tarp jų ir apie R. Z. tariamą dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tuo metu A. V. L. su V. G. išvyko į Amsterdamą ir kartu gyveno 1,5 mėn. Teismas neįvertino, kad byloje esanti V. G. paso kopija leidžia spręsti, jog pats V. G. 1,5 mėn. Amsterdame negyveno. Jis nors ir atskrido į Amsterdamą 1996-04-12, tačiau jame negyveno, o važinėjo po Europą. Tai patvirtina jo pase esantys duomenys apie tai, kad jau 1996-05-25 jis kirto Vengrijos - Slovakijos sieną, Rajkos pasienio kontrolės punkte.

364V. G. nurodytą aplinkybę apie jo gyvenimą su A. V. L. Amsterdame, paneigia teisme apklaustos D. A. parodymai apie tai, kad 1996 m. pavasarį, kai E. A. buvo išvykęs į Kaliningradą, pas ją dažnai atvykdavo A. V. L., kuris jai padėdavo. Be to, šią aplinkybę paneigia ir R. Ž. parodymai, duoti praėjus kiek laiko po šio nusikaltimo, kad pavasarį jis buvo pas E. A. gimtadienyje, kur buvo ir A. V. L., o E. A. gimtadienis yra būtent balandžio 27 d.

365Visi nurodyti teismo neįvertinti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. G. nurodomu laikotarpiu nei jis pats, nei tuo labiau A. V. L. Amsterdame negyveno.

366Gynėja taip pat nurodo, jog teismas neįvertino ir V. G. parodymų apie A. V. L. tariamo pasakojimo jam turinį prieštaringumo bei to, kad parodymai kito priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo stadijos bei versijos, kurios atitinkamoje tyrimo stadijoje laikėsi bylą tyrę pareigūnai. Antai, neaiškiomis aplinkybėmis surašytame ir teisėsaugos pareigūnams ar prokurorui perduotame nuoširdžiame prisipažinime, esančiame byloje, V. G. nurodė, kad vairuotojais buvo Z. J. ir R. Z., o apie tai jis sužinojo po kelių mėnesių iš pokalbių su kitais nusikaltimo dalyviais, ir detalizavo, jog A. V. L. neva jam papasakojo, kad R. Z. vairavo automobilį, kuriame sėdėjo Somo atvežti žudikai; kad S neva davė komandą R. Z., po ko jis privažiavo prie S. Č. automobilio, o žudikai pradėjo šaudyti; kad po žudynių R. Z. nuvežė žudikus prie autostrados, kur automobilyje laukė Z. J. ir Somas; kad po to R. Z. nuvairavo automobilį į sutartą vietą Linkuvos gatvėje, kur jo laukė P. ir Ž., perdavė jiems krepšį su ginklais ir nuvairavo automobilį į Č. kiemą, kur jis neva buvo išvalytas nuo tūtelių, po ko A. V. L. jį nuvarė į Šilainių rajoną ir pastatė atsitiktinai pasirinktame kieme, kad jį pavogtų. Be to, nuoširdžiame prisipažinime nurodytas aplinkybes V. G. patvirtino 2009-01-13 apklausos ikiteisminio tyrimo metu.

367Gynėja teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodytos neva iš A. V. L. sužinotos „tikrosios“ nusikaltimo įvykdymo aplinkybės iš esmės nepasitvirtino. Pirmiausia, nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių R. Z. dalyvavimą šiame nusikaltime tokiu laipsniu, koks buvo nurodytas V. G. nuoširdžiame prisipažinime bei apklausose. Antra, tariamas R. Z. įvykdytas šiame nusikaltime dalyvavusio automobilio nuvarymas tapo abejotinas, kai R. Ž. savo 2009-08-19 nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad būtent jam su Popu buvo nurodyta paslėpti tašę su ginklais ir nuvaryti „Golfą“ (44 t. 153-157 b. l.) (apie šį jam duotą nurodymą jis buvo apklaustas ir 2009-08-24 PPV metu, kur į klausimą „ar „Golfo“ nuvaryti neturėjote?“ atsakė, kad: „nu, ne vat neišėjo“ (Paketas nr. 16)). Tačiau teismas to neįvertino.

368Gynėja nurodo, jog teismas neįvertino ir to, kad daugelis V. G. nurodytų aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių yra neįtikinamos ir nelogiškos, kas tik dar labiau leidžia abejoti jo parodymų teisingumu. Antai, V. G. teigia, jog nieko dėl S. Č. nužudymo neorganizavo, niekuo nesidomėjo, tačiau, kaip pats nurodė, važinėjo kartu su S., A. ir S. apžiūrėti S. Č. gyvenamosios ir darbo vietų, galimų atsitraukimo kelių, davė nurodymus dėl numerių nusukimo ir SIM kortelių gavimo, jau nekalbant apie tai, kad R. Ž. savo nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad būtent jis, V. G., buvo vienas iš tų, kuris priėmė sprendimą dėl S. Č. nužudymo (44 t. 153 b. l.). Mįslingomis aplinkybėmis surašytame ir dar mįslingesnėmis aplinkybėmis teisėsaugos organams perduotame nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad visus šiuos daiktus perdavė E. A., kai tuo tarpu vėliau vykusiose apklausose bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad visus šiuos daiktus neva perdavė A. V. L., jau nekalbant apie tai, kad S. V., kuris tuos numerius ir pavogė, parodė, kad numerius atidavė ne V. G., o S. (2008-11-13 apklausa (54 t. 112 b. l.); bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių savo išvykimo į Amsterdamą aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu dėl šios aplinkybės davė skirtingus parodymus), kaip ir negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie tariamo A. V. L. atsidūrimo Amsterdame aplinkybes (kartu vyko ar jį šiaip sutiko Amsterdame); teigė, jog po kovo 20 d. E. A. neva jam pasakė, kad viskas paruošta ir reikia skambinti Si, jis iškviečia S, o šiam atvykus į Kauną ir iki nužudymo likus 1-2 dienoms E. A. neva išsikviečia G. ir paskutiniu momentu prašo atlikti tokius svarbius darbus, kaip gauti dvi SIM korteles ir vogtus automobilio numerius ir kt.

369Teismas visiškai neįvertino to, kad 2011-09-12 teisiamojo posėdžio metu V. G., prisiderindamas prie galutinės kaltinimo versijos, iš esmės pakeitė savo parodymus apie A. V. L. pasakojimo turinį ir nurodė, kad A. V. L. jam pasakojo, jog R. Z. tik vairavo mašiną, kuri buvo panaudota šiame nusikaltime. Apeliantės nuomone, tokie V. G. parodymų apie A. V. L. pasakojimo turinį esminiai pokyčiai, yra sąlygoti dviejų priežasčių: 1) jokio pokalbio apie S. Č. nužudymo aplinkybes su A. V. L. apskritai nebuvo; arba 2) nors pokalbis ir buvo, tačiau jo turinys buvo iš esmės kitoks nei V. G. nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

370Teismas neatsižvelgė į tai, kad neįmanoma patikrinti V. G. nurodomų aplinkybių apie pokalbio su A. V. L. turinį ir pašalinti visas abejones, nes A. V. L. yra miręs. Jokių kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų V. G. nurodomas aplinkybes, nebuvo surinkta.

371Tokiu būdu teismas, neįvertinęs V. G. parodymų nepatikimumo bei jų neleistinumo, nepagrįstai V. G. parodymus pripažino R. Z. kaltės įrodymu ir visas abejones dėl V. G. parodymų, susijusių su R. Z. tariamu dalyvavimu S. Č. ir V. V. nužudyme, vertino R. Z. nenaudai.

372Be to, gynėja teigia, jog teismas visiškai nevertino ir R. Ž. parodymų patikimumo. Šio nuteistojo pozicija dėl R. Z. dalyvavimo šiame nusikaltime viso proceso metu taip pat nebuvo vienoda. Skirtingose proceso stadijose R. Ž. laikėsi iš esmės skirtingos pozicijos dėl to, kas turėjo nuvaryti ir nuvarė nusikaltime panaudotą automobilį „VW Golf“.

3732009-08-19 nuoširdžiame prisipažinime R. Ž. apie kokį nors R. Z. dalyvavimą šiame nusikaltime ne tik net neužsiminė, bet ir pats nurodė, kad nuvaryti „Golfą“ buvo pavesta jam ir P., tačiau kas ir kur po įvykių jį nuvarė, nežino (44 t. 157 b. l.). Tuo tarpu 2011-09-13 teisiamojo posėdžio metu R. Ž. nurodė jau visiškai naujas aplinkybes, t. y. iš E. A. pasakojimų jis neva žino, jog R. Z. nuvarė automobilį, kuris buvo panaudotas S. Č. ir V. V. nužudyme.

374Be to, teismas neįvertino ir tokios R. Ž. parodymų patikimumui įvertinti reikšmingos aplinkybės, kad R. Ž. teigė, jog iki S. Č. nužudymo jis su I. P. visą laiką gėrė pas I. P. namuose Kulautuvoje, ir vienintelis skambutis šiuo laikotarpiu buvo E. A. su tariamu reikalavimu baigti gerti ir atvykti pas jį. Taigi, R. Ž. parodymų apie tariamą susirinkimą pirtyje ir tariamą pasiskirstymą vaidmenimis bei nusikaltimo detalių aptarimą nepatvirtina jokie kiti duomenys, jų nepatvirtina ir kiti tariamo pokalbio dalyviai, o paties R. Ž. parodymai dėl šios aplinkybės yra iš esmės prieštaringi, kurių pašalinti nėra galimybės.

375Teismas neįvertino, kad esminių prieštaravimų ne tik logikai, bet ir akivaizdiems faktams, R. Ž. parodymuose yra ir daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad žmonių, persėdusių į jų laukusį automobilį, veidų neįžiūrėjo, nes matė juos didesniu nei 300 m atstumu. Tačiau 2011-09-13 teismo posėdyje parodė, kad nuo tos vietos, kur tariamai laukė Ž. J., jis stovėjo maždaug 500 m atstumu. Nepaisant to, vis tiek teigė pats asmeniškai matęs, kad ten stovi būtent Ž. J., nors, kaip pats nurodė, jokių žiūronų nenaudojo, o Kaune tuo metu buvo rūkas (tai objektyviai patvirtina teismui pateikta Kauno meteorologijos stoties pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 1996-04-05). Tuo tarpu iš teismui pateiktos foto lentelės akivaizdžiai matyti, kad net esant idealioms matomumo sąlygoms (šviečia saulė, nėra jokio transporto judėjimo, kelias yra tiesus, o ne su matomumą apsunkinančiu linkiu, kaip įvykio vietoje), neįmanoma gerai įžiūrėti asmens (jo ūgio, sudėjimo, aprangos detalių), jau nekalbant apie veido bruožus, ne tik 500 m, bet ir 250 m atstumu (šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir byloje esantis R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas). Visa tai objektyviai rodo, kad R. Ž. nurodytomis aplinkybėmis jis (R. Ž.) nematė Ž. J., nes objektyviai negalėjo jo matyti. Jau nekalbant apie tai, kad R. Ž. nurodomu metu, kai tariamai Ž. J. skubiai išvežinėjo žudikus iš Kauno miesto, bylos medžiagoje yra fiksuoti Ž. J. pokalbiai su automobilių meistru Tereikiu (apklaustas 2012-02-08 teismo posėdžio metu), t. y. telefono skambučiai, padaryti 1996-04-05, 8.51 val., 10.11 val. (27 t. 19 b. l., 22 t. 196-197 b. l.). Tai tik dar labiau sustiprina abejones dėl Ž. J. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme išvežant žudikus iš Kauno, nes tiesiog neįtikėtina, kad tokios sudėtingos ir svarbios operacijos metu, kai reikia skubiai išvykti iš miesto ir saugiai pristatyti tokį nusikaltimą įvykdžiusius asmenis į saugią vietą, Ž. J. skambintų automobilių meistrui ir spręstų kasdienius, jokios skubos nereikalaujančius automobilio remonto ir/ ar jo atsiėmimo iš automobilių meistro klausimus. O taip pat leidžia pagrįstai abejoti tokių R. Ž. teiginių patikimumu.

376Gynėja teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymus apie R. Z. dalyvavimą S. Č. ir V. V. nužudyme, o tai dar labiau verčia abejoti jų parodymų patikimumu. Tokie teismo įrodymų vertinimo pažeidimai sąlygojo iš esmės neteisingą aptartų duomenų pripažinimą įrodymais ir R. Z. nepagrįstą nuteisimą dėl aptariamo labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

377Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ir Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje nurodė, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo byloje parodymai, nes kaltinamojo pozicija skiriasi nuo įprasto liudytojo. Jis parodymus duoda neprisiekęs, jo negalima bausti už tyčia duodamus melagingus parodymus. Todėl, teismo nuomone, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantijos tinkamai įgyvendinamos tik tada, kai kaltinamojo prisipažinimas yra priimamas konstatuojant būtent prisipažįstančiojo kaltę, bet – ne kito kaltinamojo kaltę, kuri vis tiek turi būti nustatoma remiantis ir kitais įrodymais, kito kaltinamojo parodymus tokiu atveju vertinant ypač atsargiai (V. R. v. Russia; Pichugin v. Russia; Karpenko v. Russia).

378Lietuvos teismų praktikoje irgi yra įtvirtinta nuostata, jog teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006), o tokių asmenų parodymams negali būti suteikiama jokia išankstinė ar didesnė galia palyginus su kitais bylos faktiniais duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2005).

379Nepaisant to, kad R. Z. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo buvo įrodinėjamas kitų kaltinamųjų (V. G. ir R. Ž.), bendradarbiaujančių su teisėsaugos organais parodymais kaip pagrindiniais kaltės įrodymais, teismas nevertino jų duodamų parodymų patikimumo ir šiuo klausimu nuosprendyje nepasisakė. Teismo veiksmai besąlygiškai priimant šių asmenų parodymus, toleruojant juose esminius prieštaravimus ir neatitikimus ir tokiais kitų kaltinamųjų parodymais grindžiant R. Z. kaltę sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio priėmimą bei pažeidė R. Z. teisę į sąžiningą ir teisingą procesą.

380Teismas R. Z. kaltės įrodymu pripažino ir pirštines, rastas po aptariamo nusikaltimo padarymo prie Romainių kapinių, kurias tariamai atpažino buvusi sutuoktinė A. Z. ir ant kurių yra šūvio ir metalizacijos pėdsakai. Tačiau, gynėja nurodo, jog teismas neįvertino to, kad A. Z. minėtas pirštines identifikavo ne kaip priklausiusias jos vyrui, bet kaip pirštines, skirtas vairavimui, taip pat parodė, kad jos vyras seniau, t. y. kai vairavo rusiško modelio tipo mašinas (2012-06-18 teismo posėdis), turėjo pirštines, skirtas vairavimui, bei minėto teismo posėdžio metu pabrėžtinai parodė, kad ji niekada neidentifikavo šių pirštinių kaip būtent tų, kurios priklausė jos vyrui. Todėl byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad minėtos pirštinės kada nors buvo pas R. Z. ir jam kada nors priklausė, o teismo išvados, kad A. Z. neva atpažino šias pirštines, akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

381Be to, gynėja nurodo, jog teismas, grubiai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (įrodymų leistinumą), R. Z. kaltės įrodymu pripažino 1996-05-02 kriminalistinės mikrodalelių ekspertizės akto Nr. 11-1333, 11-1385, 11-1386 išvadas apie ant minėtų pirštinių rastus šūvio ir metalizacijos pėdsakus, nors išvadose nepasakyta, kad pėdsakai ant pirštinių liko būtent nuo tyrimui pateiktų automatų. Priešingai, išvadose pasakyta, kad ant pirštinių esančių tepalų sudėtis yra visiškai kitokia nei esančių ant tyrimui pateiktų automatų. Taip pat to paties akto išvadose sakoma, kad medžiagų, paimtų ir ištirtų nuo automatų, chromatografinis atvaizdas būdingas naftinių distiliacinių alyvų pagrindu pagamintai tepalinei alyvai, o medžiagų, paimtų nuo pirštinių, chromatografmis atvaizdas būdingas buitiniams teršalams. Molekulinės analizės išvadose vienareikšmiškai pasakyta, kad ant tyrimui pateiktų pirštinių naftos produktų išvis neaptikta. Nustatyti, nuo kokio tiksliai ginklo liko stibio ir vario pėdsakai, yra neįmanoma (tai gali būti ir medžioklinis šautuvas), kadangi ant pateiktų pirštinių nerasta ir mikrodalelių nuo tyrimui pateiktų automatų.

382Gynėjos nuomone, teismas R. Z. kaltės įrodymu nepagrįstai pripažino ir odorologinės ekspertizės, atliktos praėjus net dvejiems metams po šio nusikaltimo padarymo (t. y. 1998-02-03) išvada, kad ant minėtų pirštinių neva yra R. Z. kvapas. Kvapo odorologinio tyrimo išvados akivaizdžiai neatitinka leistinumo reikalavimo, nes jo nepatvirtina kiti bylos duomenys, o ir pačių kvapų gavimo tvarka kelia pagrįstų abejonių kvapo odorologinio tyrimo išvadų patikimumu.

383Apeliantė pažymi, jog visos nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės, kurių rezultatai, priešingai nei kvapo odorologinio tyrimo rezultatai, yra aiškiai apčiuopiami ir gali būti lengvai patikrinami, neleido R. Z. susieti nei su šiomis pirštinėmis, nei su pačiu nusikaltimu. Antai, 1996-04-18 teismo medicinos (biologine) ekspertize (20 t. 67 b. l.) nustatyta, kad ant minėtų pirštinių (beje, ant abiejų pirštinių, paimant mėginius iš trijų skirtingų kiekvienos pirštinės vietų) rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, kai tuo tarpu 1998-01-27 atliktas R. Z. kraujo tyrimas (20 t. 74 b. l.) parodė, kad R. Z. kraujo grupė yra B(III). O ir 1996-04-18 teismo ekspertizę atlikusi ekspertė, apklausta 1998-01-28, kategoriškai paneigė bet kokią paklaidos dėl kraujo grupės nustatymo galimybę tiriant ant šių pirštinių rastus antigenus (20 t. 68 b. l.). Šie tyrimų rezultatai patikimai rodo, jog pirštinės R. Z. nepriklausė ir jis niekada jų nemūvėjo. Pagal jokius individualius požymius pirštinių, kaip priklausiusių R. Z., neatpažino ir R. Z. sutuoktinė A. Z.. Minėta 1996-05-02 teismo chemine, biologine medžiagų ekspertize (20 t. 54-59 b. l.) nustatyta, kad ant pirštinių, rastų 1996-04-09, nėra mikrodalelių nuo automatų. Tuo tarpu 1998- 10-07 kriminalistinė medžiagų ekspertize (20 t. 62-64 b. l.) nustatyta, kad tarp pluoštų, surinktų nuo 1996-04-09 rastų pirštinių, nėra pluoštų iš tyrimui pateikto maišo ir krepšio, kuriuose buvo sudėti nužudyme panaudoti ginklai, audeklų, t. y. ant pirštinių nėra pluoštų dalelių nuo tyrimui pateiktų krepšio ir maišo, o ant maišo ir krepšio nerasta pluoštų ir plunksnų pūkų, rastų ant pirštinių.

384Nurodyti tyrimų rezultatai, kurių teismas nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė, leidžia teigti, kad minėtos pirštinės neturėjo jokio kontakto nei su nužudyme panaudotais šaunamaisiais ginklais, nei su krepšiu, į kurį šie ginklai buvo sudėti, nei su pačiu R. Z..

385Tuo tarpu 1998-02-03 teismo odorologinės ekspertizės rezultatai, kad kvapai nuo odinių pirštinių sutampa su R. Z. kvapu ir kad kvapai nuo odinių pirštinių sutampa su kvapais, paimtais nuo nupjautų krepšio, kuriame buvo sudėti ginklai, rankenų, taip pat sutampa su kvapais nuo automato plastmasinės apkabos ir rankenos, prieštarauja jau aptartų, konkrečiais moksliniais skaičiavimais pagrįstų ekspertizių rezultatams, kurie patikimai rodo, kad minėtos pirštinės neturi jokios sąsajos nei su pačiu R. Z., nei su įvykdytu nusikaltimu. Jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas ir kurie objektyviai patvirtintų odorologinio tyrimo išvadą, byloje nėra.

386Be to, gynėja teigia, jog teismas neanalizavo ir nevertino kvapų gavimo tvarkos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iš R. Z. buvo paimti kokie nors jo kvapo pavyzdžiai (bylos medžiagoje nėra nei nutarimo paimti R. Z. kvapo pavyzdžius, nei jo kvapo pavyzdžių paėmimo protokolo, kuris pagal 1961 m. BPK 206 straipsnio, BPK 114 straipsnio, BPK 115 straipsnio reikalavimus privalėjo būti surašytas). Todėl nėra jokios galimybės nustatyti, ar odorologinė ekspertizė buvo atlikta būtent su R. Z. kvapo pavyzdžiais. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas įstatymo nenustatyta tvarka pažeidžia įstatyme įtvirtintus leistinumo reikalavimus ir pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas tokių duomenų neleidžia pripažinti įrodymais.

387Teismas neįvertino minėto tyrimo rezultatų patikimumui labai reikšmingų aplinkybių, kad pirštinių fragmentai odorologiniam tyrimui buvo paimti 1996-05-02, tačiau pati odorologinė ekspertizė atlikta tik 1998-02-03; kad tiriamos pirštinės nežinomą laiką pragulėjo radimo vietoje, o jų buvimas net ir keturias paras lauko sąlygomis negalėjo neturėti įtakos odorologinės ekspertizės rezultatų tikslumui; kad iki pavyzdžių paėmimo bei odorologinio tyrimo atlikimo su jomis buvo dirbama, t. y. kad nors po jų radimo jos ir buvo užkonservuotos, tačiau paskui atliekant kitus tyrimus jos buvo išimtos iš taros, paimti pavyzdžiai odorologiniam tyrimui, kurie vėl buvo užkonservuoti; kad galiausiai atliekant tyrimą beveik po dvejų metų šie pavyzdžiai vėl buvo išimti; kad asmuo gali palikti savo kvapą ant daikto ir prie jo liesdamasis (pavyzdžiui, kvapas ant pirštinių gali pasilikti asmenims sveikinantis vienam iš jų nenusimovus pirštinių); kad nėra žinoma, nuo kurios pirštinių vietos buvo imami kvapų pavyzdžiai.

388Dėl aptartų odorologinės ekspertizės atlikimo aspektų nuteistojo gynėjai kyla abejonės dėl jos tikslumo ir patikimumo, o šių abejonių nėra jokios galimybės pašalinti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Apeliantė akcentuoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008, kurioje konstatuota, jog esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas.

389Iš nuosprendžio turinio taip pat matyti, jog teismas R. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto tyčinio nužudymo grindė ir pažodžiui iš kaltinamojo akto perkeltos 2010-09-02 Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacijos analizės valdybos pažymos apie asmenų, įtariamų S. Č. ir V. V. nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti J. Č., bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenimis. Gynėjos nuomone, nurodyta pažyma ir duomenys joje negali būti pripažinti R. Z. kaltės įrodymu, kadangi pokalbių turinys nėra žinomas, o duomenys iš kurių kyla tik prielaidos (kaip prielaidos šie duomenys yra išdėstyti ir teismo nuosprendyje), bet ne vienareikšmiškos išvados, negali būti pripažinti įrodymais.

390Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas įstatyme įtvirtintas principines įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, R. Z. kaltės įrodymu pripažino duomenis, kurie ne patvirtina kokias nors bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, bet sudaro pagrindą prielaidoms apie galimą tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar ne egzistavimą. Tokių prielaidų ne tik nėra jokios galimybės patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, bet ir pačių šių prielaidų teisingumo ar ydingumo teismas netikrino R. Z. pareikšto kaltinimo kontekste (pavyzdžiui, nuosprendyje konstatuota, jog R. Z. neva buvo pavesta stebėti aplinką ir atsitraukimo kelius bei nusikaltime panaudotą transporto priemonę nuvaryti į kitą vietą, tačiau nefiksuoti jokie jo telefoniniai kontaktai nei su S. Č. gyvenamąja vieta tikrai ar tariamai stebėjusiu V. S., nei su R. Ž. ir I. P., kurie tikrai ar tariamai turėjo paslėpti nusikaltime panaudotus šaunamuosius ginklus, nei su šio nusikaltimo vykdytojais jų tikrai ar tariamai naudotais Lietuvos operatoriaus mobilaus ryšio telefonais, nei su E. A. bei A. V. L., kuriems jis tariamai turėjo nuvaryti nusikaltime panaudotą transporto priemonę). Be to, šių prielaidų realumo nepatvirtino ir patys nuteistieji (V. G. kategoriškai neigė dėl šio nusikaltimo kada nors bendravęs su R. Z., nors minėtoje pažymoje yra nurodomi jo kontaktai su R. Z.. Tas pats pasakytina ir apie telefoninius kontaktus su R. Ž.). Be to, teismas netikrino, ar kaltinamųjų bei kitų asmenų bendravimo mobilaus ryšio telefonais intensyvumas pažymoje nurodytu laikotarpiu iš esmės skiriasi nuo jų bendravimo intensyvumo kitais laikotarpiais.

391Tokiu būdu teismas neįvertino, jog duomenys, kurie kiekvienas atskirai neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų įrodymų leistinumo reikalavimų, negali sudaryti įrodymų visumos, patikimai patvirtinančios asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

392Dėl BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, esminio pažeidimo

393Aptardama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimus, skundo autorė teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodydamas jokių konkrečių įrodymų, kuriais grindė savo išvadas dėl R. Z. kaltės pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, o taip pat ir neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio bei įrodomosios reikšmės, visiškai nepasisakydamas dėl daugelio duomenų, kuriais grindžiama R. Z. kaltė, leistinumo, taip pat apie R. Z. kaltę pagrindžiančius įrodymus pasisakydamas labai nekonkrečiai ir glaustai (kaltė įrodyta įrodymų visetu) ir visai nepasisakydamas dėl esminių bylos duomenų, kuriais grindžiama R. Z. kaltė, prieštaringumo bei R. Z. teisinančio jų pobūdžio, jų neanalizuodamas, iš esmės pažeidė ir BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, bei nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos.

394Gynėjos nuomone, apie BPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatų esminį pažeidimą bei teismo nesavarankiškumą surašant apkaltinamąjį nuosprendį, leidžia spręsti ir ta aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis daugelyje vietų yra pažodžiui perrašytas iš kaltinamojo akto. Nuosprendis yra iš esmės sutrumpintas kaltinamasis aktas, papildytas itin abstrakčiais ir glaustais teismo motyvais, kurių pagrindimas savo ruožtu yra su esminiais jau aptartais trūkumais. Atsižvelgusi į Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teismo nepriklausomumo nuo kitų proceso dalyvių reikalavimą bei į BPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog nuosprendį teismas turi surašyti pats, apsvarstęs ir išsprendęs visus nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, apeliantė tokią situaciją vertintina kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2009,).

395Nepaisant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė jokių įrodymų ir motyvų, kuriais remdamasis nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, jog R. Z., neturėdamas leidimo, iki 1996-04-05 kartu su V. S., V. V., S. V., R. Ž., I. P. tariamai laikė šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų ir sprogmenis ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tyrimo nenustatytoje vietoje ( - ), slėptuvėje ( - ); kad R. Z. organizavo S. Č. ir V. V. nužudymą ir nesunkų J. Č. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; kad E. A. iki 1996-04-05 pavedė R. Z. stebėti aplinką ir atsitraukimo kelius.

396Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta ir tai, kokius asmenų parodymus – duotus ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu – teismas pripažįsta šioje byloje įrodymais ir, jeigu įrodymais yra pripažįstami ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai, tai dėl kokių priežasčių (pavyzdžiui, liudytojo T. P. parodymai).

397Toks teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nėra nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remdamasis teismas priskyrė R. Z. konkrečius veiksmus, sudarančius dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei tyčiniame dviejų žmonių nužudyme objektyviosios pusės požymius, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai laikomi esminiais, kurie teismui sutrukdė priimti teisingą nuosprendį.

398Kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl konkretaus baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmiausia būtina nustatyti, koks baudžiamasis įstatymas galiojo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip šis įstatymas keitėsi ir, galiausiai, kuris iš baudžiamųjų įstatymų (galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu ar vėliau jį keitęs) labiausiai švelnina asmens, kuriam inkriminuojama atitinkama nusikalstama veika, teisinę padėtį. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331/2010 išaiškinta, kad kiekvienu atveju spręsdamas, kuris baudžiamasis įstatymas kaltininkui turi būti taikomas, teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi kompleksiškai įvertinti tiek atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su nusikalstamą veiką padariusio asmens teisine padėtimi. Gynėja teigia, jog teismas privalėjo įvertinti tai, kad R. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), buvo padarytos 1997-10-11. Be to, šios nusikalstamos veikos neturėjo jokio ryšio su R. Z. inkriminuojamu nusikalstamu susivienijimu, todėl teismas privalėjo taikyti BK 95 straipsnio 4 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakciją), nes R. Z. yra nuteistas už kitos nusikalstamos veikos padarymą 2000 m. „<...> senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas“ ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

399Atsižvelgiant į tai, kad šios baudžiamojo įstatymo nuostatos yra švelnesnis įstatymas, labiausiai švelninantis R. Z. teisinę padėtį, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje negalėjo būti priimtas dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kuri veikai, numatytai 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje, suėjo 2003 m. spalio 17 d. 24 val.; veikai, numatytai BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, suėjo 2004 m. spalio 17 d. 24 val.; veikai, numatytai BK 284 straipsnio 1 dalyje, suėjo 2004 m. spalio 17 d. 24 val.

400Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Z. gynėja prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas neteisingai įvertinus visas bylos aplinkybes, bei nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) dėl suėjusio nuosprendžio priėmimo senaties termino, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. Z. išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Likusią nuosprendžio dalį dėl R. Z. palikti nepakeistą.

401Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Apelianto nuomone, nuosprendis neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų, nėra tinkamai argumentuotas ir motyvuotas. Teismas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuosprendyje iš esmės perrašė iš kaltinamojo akto, todėl liko neaišku, ką nustatė teismas, pripažinęs H. D. kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Palyginus kaltinamąjį aktą su nuosprendžiu matyti, kad nuosprendžio nustatomąją ir motyvuojamąją dalį sudaro 140 puslapių, naujai surašytų yra tik 20 puslapių, iš jų 13 puslapių sudaro klausimai dėl civilinių ieškinių, bausmės tikslų, daiktinių įrodymų, konfiskacijos ir pan. Gynėjas teigia, jog nuosprendžio nustatomoji dalis iš esmės yra ta pati, kaip ir kaltinamasis aktas, tik sutrumpintas variantas.

402Aptardamas apeliacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2008 motyvus, apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas nutartyje išdėstytų nuostatų nesilaikė, o nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Susipažinus su nuosprendžio tekstu matyti, kad jis nebuvo surašytas taip, kaip to reikalauja BPK 302 straipsnis, jis net ne perrašytas iš kaltinamojo akto, o nukopijuotas iš elektroninės laikmenos. Tai patvirtina likusios smulkios gramatinės klaidos. Įtariamųjų ir liudytojų apklausos perrašytos iš kaltinamojo akto, o ne išdėstyti jų teisme duoti parodymai. Tariamai nustatytos aplinkybės nurodytos iš kaltinamojo akto, o ne pagal teisme duotus parodymus (pavyzdžiui, dėl nusikalstamo susivienijimo pradžios, pabaigos). Nuostatos dėl atskirų kaltinamųjų kaltės pripažinimo perrašytos iš kaltinamojo akto, o ne vertinti jų pasisakymai teisme (pavyzdžiui, R. Ž. iš esmės kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime nepripažino, teigdamas, jog dalyvavo tik spirito biznyje).

403Kopijuojant paliktos tokios klaidos, kad H. D. 2006-12-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nors už tai jis neteistas, kad nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nors nuteistas pagal 1 dalį. Gynyba šiuos neatitikimus teismui raštu pranešė dar 2011-03-08, tačiau į juos teismas nesureagavo. Tokiu būdu nuosprendyje yra parašyta tai, ką savo apklausos protokoluose surašė tyrėjas. Tai, kad tyrėjas protokoluose rašė ne tai, ką sakė įtariamieji ir liudytojai, o tai, ką jis pats norėjo, patvirtino teisme apklausti nuteistieji R. S., A. G., A. Š. ir liudytojai T. P., V. G..

404Teisme apklaustas kaip liudytojas tyrėjas R. M. parodė, kad parodymai buvo užrašomi, kiek įmanoma, pažodžiui, bet išverčiant į teisinę kalbą. Jei buvo surašomi teisine kalba, tai nereiškia, kad faktai yra iškreipti ar pagražinti ar stilizuoti. „Dėl ruošinių, tai protokolas manau yra standartinis. Šiuo atveju nematau jokio pažeidimo, jei pasakojamas sąrašas asmenų, priklausančių ,,D“ susivienijimui ir 20 asmenų vardijama su pravardėm, taip, tai naudojamas ruošinys ir, kalbant asmeniui, jis taisomas“.

405Gynėjo nuomone, akivaizdu, kad praėjus 16-18 metų po nusikalstamų veikų, yra sunku prisiminti tam tikras aplinkybes, kurios buvo tuo metu. Todėl daug liudytojų savo parodymuose painiojosi, įvardino asmenis, dalyvavusius nusikaltimuose bendrai pagal tyrėjo turimą šabloną. Dar kita dalis liudytojų pateikė savo spėliones ir prielaidas. Deja, tyrimas tai pateikė kaip realius faktus, tariamai patvirtinančius pareikštus kaltinimus (pavyzdžiui, liudytojo J. B. prielaidos apie S. Č. nužudymą; K. Č. spėlionės apie automobilio išvalymą nuo tūtelių; V. P. spėlionės apie tai, kad skambučius į jo telefoną ir iš jo galėjo daryti S „S“; S. N. spėlionės apie tai, kad jis kažkur vežė S „S“ jo prašymu tuo laikotarpiu, kai buvo nužudytas S. Č., ir kt.). Tokiu būdu tyrimo metu buvo siekiama sudaryti regimybę, kad tam tikras kaltinimo įrodinėjamas aplinkybes patvirtina daugybė pateiktų duomenų, nors realiai taip nėra. Tačiau visus šiuos pirminius parodymus teismas tiesiog perrašė.

406Be to, teismas nuosprendyje neišdėstė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, o nuosprendyje vienpusiškai rėmėsi tik perrašytais parodymais, visiškai neatlikęs jų analizės ar vertinimo. 2012-07-09 teismo posėdžio protokole nurodyta: „Kolegija pasitarusi nutarė patenkinti visus pareikštus prašymus dėl dokumentų ir dėl foto lentelių pridėjimo prie bylos, nes gynyba, teikdama tokius prašymus reziumuoja, kad bus reikšminga gynybos požiūriu. Kiek tai reikšminga įrodymų vertinimo kontekste, privalės tuos dalykus įvertinti teismas“.

407Nors gynybai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme keliat klausimus dėl kaltinamųjų ir liudytojų parodymų prieštaravimų, buvo nurodoma, kad teismas įvertins, deja, nuosprendyje nėra nė vieno sakinio apie prieštaravimų pašalinimą ar bent minimalią analizę. Po kiekvieno nukopijuoto epizodo teismas pasisakė, kad ,,<...> įrodymų visetas ir jų analizė parodo <...>, tačiau tas visetas yra kaltinamasis aktas, o jo perrašymas negali būti vadinamas analize.

408Pavyzdžiui, nuosprendžio pirmame sakinyje nurodyta, kad H. D. su kitais asmenimis 1990-1993 metais įkūrė nusikalstamą susivienijimą, nors H. D. tuo metu atlikinėjo bausmę Novosibirske. Nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas truko ne trumpiau kaip iki 2000 metų, nors kaip tai pasireiškė – nenustatyta. Paskutinė veika padaryta 1997 m. Tuo tarpu H. D. vadovavo susivienijimui iki 2000 m., nors nuo 1996 m. iki 2001 m. vasario mėn. jis buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę. Liudytojas D. U. atpažįsta pagal nuotraukas daug susivienijimo narių (pagal kaltinamąjį aktą), tačiau teisme jis galėjo atpažinti tik 3-4. Teisme nustatyta, kad „Š“ veikė „prie ,,D“, o dar jaunesni vaikinukai veikė „prie „Š“. Jie visi mokėjo vieni kitiems duokles, kaip ir kitos gaujos, tačiau kodėl tai yra vienas bendras susivienijimas – neaišku. Gynėja I. Botyrienė pateikė teismui atliktą eksperimentą, kad iš 500 m neįmanoma matyti net konkretaus žmogaus silueto (paneigiant R. Ž. parodymus), tačiau teismas apie šį prieštaravimą nieko nepasisakė.

409Tai rodo, kad teismas besąlygiškai priėmė kaltinimo poziciją, atmesdamas galimybę nuteistajam ir gynybai ginčyti teismo išvadas ir jų motyvaciją, nes paprasčiausiai nėra ką ginčyti.

410Nuosprendis, kuriame nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas, analizės, motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, o visas tekstas beveik pažodžiui nukopijuotas nuo kaltinamojo akto, leidžia daryti išvadą kad teismas, be jokių motyvų atmesdamas gynybos argumentus, buvo šališkas.

411Analogišką situaciją nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2009 konstatavo, kad procesinio dokumento nukopijavimas kompiuteriniu būdu negali būti laikomas savarankišku proceso baigiamojo akto surašymu, dėl ko žemesnės instancijos teismo nutartį panaikino.

412Dėl išvardintų aplinkybių nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad BPK 44 straipsnio 5 dalies ir BPK 302 straipsnio nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į jo bylos tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

413Pagal EŽTT praktiką nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo elementų. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje siekiama neleisti, kad pareiškimai, padaryti pirmiau, negu baudžiamosios bylos faktus įvertino kompetentingas teismas, pakenktų baudžiamojo proceso teisingumui. Aktyvi spaudos kampanija, darydama įtaką viešajai nuomonei, o tuo pačiu teisėjams, turintiems spręsti kaltinamojo kaltės klausimą, gali neigiamai paveikti proceso teisingumą.

414Prieš 15 metų EŽTT nagrinėdamas bylą Daktaras prieš Lietuvą pažymėjo, kad spauda beveik vieningai vaizdavo pareiškėją kaip „mafijos vadeivą“. Teismas taip pat pažymėjo, kad jau tada kai kuriais atvejais valdžios institucijos akcentavo per daug ankstyvo teisminio proceso pavojų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui pateiktus kaltinimus turėjo išnagrinėti profesionalūs teisėjai, kuriuos bylos nušvietimas žiniasklaidoje tikriausiai turėjo paveikti mažiau negu prisiekusiuosius. Tačiau tokia formuluotė be kita ko parodo, kad tas poveikis profesionaliam teismui nors ir yra mažesnis, tačiau jis vis tiek juntamas.

415Tik sulaikius H. D. Bulgarijoje, spaudoje buvo paskelbta tokia informacija iš teisėsaugos, kuri prasilenkia su tikrove: „Kai vienas po kito su teisėsauga pradėjo bendradarbiauti senieji ,,D“ gaujos nariai, ėmė aiškėti daug žiaurių nusikaltimų. Minima apie 30 žmogžudysčių, kurias įtariama, galėjo organizuoti H. D., taip pat apie 200 įvairių kitų nusikaltimų“. Nuo šios teisėsaugos paskelbtos informacijos viso proceso metu buvo sudaromas įvaizdis, kad dėl kaltinimų H. D. jo baigtis yra aiški. Spaudoje pasirodydavo sistemingi pranešimai, kad H. D. veikiausiai laisvės daugiau nebeišvys, kad „atidžiai stebintys teismo procesą asmenys“ tuo beveik neabejoja, kad bus analogiškai, kaip ir su „g“ bei „t“.

416Buvęs Policijos generalinis komisaras 2009 laidoje „Kriminalinis tyrimas“ į žurnalisto klausimą, ar H. D. bylos sutvarkymas ir užbaigimas visų tų dalykų sudėliojimas į vietą yra ir moralinis momentas? – atsako: „Taip, tam tikros eros užbaigimas, ir vėlgi parodymas visiems, kas tai yra valstybė, ir kas ją valdo“. Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas televizijoje pasisakė: „parodys teismas, kokie bus rezultatai, aš tikiuosi ir ačiū Dievui bus geri rezultatai“.

417Visa visuomenės informavimo priemonių informacijos pateikimo apimtis, turinys ir mastas leido suformuoti visuomenės nuomonę, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tai yra ne paprasta byla, o tam tikra valstybės kova su nusikaltimo simboliu, kad tai ne kokio susivienijimo byla, o asmeniškai H. D. byla, kad sprendimas iš esmės jau aiškus, tik reikia atlikti tam tikrą procedūrą. Gynėjas teigia, kad visuomenės nuomonė turėjo neabejotiną poveikį net ir profesionalaus teismo darbui, o tai matyti ir iš to, kad teismas iš esmės per daug net ir nesigilino į bylos esmę, pateikdamas kaltinimo poziciją. Nurodytos aplinkybės rodo, kad H. D. atžvilgiu buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija.

418BPK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Iš bylos medžiagos matyti, kad Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui perdavė ne visą jos turimą bylos medžiagą. Byloje yra pateiktas Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr. prokuroro A. Kliunkos 2006-01-25 raštas, kuriuo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkui yra siunčiama baudžiamoji byla Nr. 09-2-018-96 (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) tolimesniam tyrimui atlikti (2 t. 162 b. l.). Minėtame rašte yra nurodyta, kad iš viso perduodamą bylą sudaro 13 tomų ir 3347 lapai. Susipažinus su visa bylos medžiaga matyti, kad dokumentų, kurie buvo surašyti bylos Nr. 09-2-018-96 pagrindu (iki A. Kliunkos 2006-01-25 rašto) nagrinėjamoje byloje yra tik 1609 lapai. Taigi teismui nebuvo pateikti bylos medžiagos 1738 lapai.

419Be to, A. Kliunkos rašte taip pat nurodyta, kad daiktai, dokumentai, garso ir vaizdo įrašai, taip pat liudytojų, kuriems pritaikytas anonimiškumas, duomenys bus perduoti vėliau. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Generalinė prokuratūra jos turimus duomenis Kriminalinės policijos biurui perdavė, ir kad šie duomenys yra pridėti prie bylos.

420Gynyba teismui pareiškė prašymą pateikti visą bylos medžiagą, tačiau kaltinimas nurodė, kad daugiau jokiais dokumentais nedisponuoja. Teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje sužinota, kad vienas iš pagrindinių kaltinimo bendradarbių rašė nuoširdų prisipažinimą tuo metu buvusiam Generaliniam prokurorui A. Valantinui. Byloje tokio dokumento nebuvo. Teismui pareikalavus kaltinimas pateikė tik to prisipažinimo kopiją.

421Teisme apklaustas įtariamasis V. S. dėl S. Č. nužudymo epizodo nurodė, kad tyrimo metu jį tikrino melo detektoriumi. Anot įtariamojo, atsakymai rodė, kad jis nemeluoja. To byloje taip pat nepateikta.

422Teisiamojo posėdžio metu susipažinus su įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje filmuota medžiaga, buvo pastebėta, kad filmavimai yra su trukdžiais, vietomis peršokinėja įtariamųjų pasakojimai. Dėl to buvo paprašyta pateikti šių įrašų originalus, tačiau buvo gautas atsakymas, kad originalai neišsaugoti.

4232012-07-09 teismo posėdyje bylą tyręs vyr. tyrėjas R. M. nurodė, kad ,,dėl S. Č. epizodo liko tyrimas dėl nenustatytų asmenų atžvilgiu <...>”. „Dėl S. Č. nužudymo organizatorius nurodytas H. D., o kas užsakovas, nepamenu. Galimai taip ir buvo nurodytas, kad užsakovas V. J.. J. buvo nužudytas iki tol ir nebuvo galimybės su juo atlikti veiksmų. Kad buvo kitas užsakovas, tikrinama buvo ta versija, dabar konkrečių veiksmų ikiteisminio tyrimo neišvardinsiu“. Tačiau teismui pateiktoje byloje nėra nė vieno dokumento, susijusio su tyrėjo aukščiau nurodytomis aplinkybėmis.

424Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas negalėjo priimti objektyvaus nuosprendžio pateikus tik selektyviai atrinktą bylos medžiagą, su dideliu trūkstamų dokumentų kiekiu.

425Todėl skundo autorius apeliacinės instancijos teismo prašo pakartotinai įpareigoti prokurorą įgyvendinti BPK 220 straipsnio nuostatas ir teismui pateikti visą trūkstamą bylos medžiagą. Priešingu atveju, gynėjas mano, kad procesas nebuvo teisingas.

426Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog nagrinėjama byla, vertinant ją įrodymų patikimumo aspektu, yra ypatinga ir tuo, kad H. D., taip pat ir kitiems nuteistiesiems pareikštas kaltinimas yra grindžiamas iš esmės vien tik asmenų, kurie yra priklausomi nuo teisėsaugos pareigūnų, parodymais.

427Bendradarbiavimo su teisėsaugos organais faktas savaime nereiškia asmens parodymų nepatikimumo, tokio asmens parodymus būtina atidžiau ir kruopščiau patikrinti, nes tokio asmens savarankiškumas visada kelia pagrįstų abejonių. Tai pasakytina ir dėl to, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja tokių oficialių susitarimų su teisėsauga įtvirtinimo, kuomet būtų galima įvertinti duodamų parodymų priežastis.

428Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas bei apibendrindamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo praktiką (Teismų praktika Nr. 27, p. 350), ir konkrečiose baudžiamosiose bylose priimtose nutartyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006), yra išaiškinęs, kad bendradarbiaujančio su teisėsaugos organais asmens parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, bet vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Teismas taip pat pasakė, kad įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

429Apelianto nuomone, asmenų, kurie bendradarbiauja su teisėsauga ir dėl to gauna tam tikrų lengvatų, parodymus reikia vertinti analogiškai, kaip kad jų vertinimą formuoja bylose dėl asmenų, kurie duoda parodymus kaip įslaptinti liudytojai, buvę patalpinti sulaikymo vietose kartu su kaltinamuoju ir girdėję kas ką sakė ar kalbėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2013, Nr. 2K- 214/2013).

430Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad anoniminio liudytojo parodymams keltini papildomi reikalavimai. Tokiu atveju būtina įsitikinti, ar asmuo nebuvo uždarytas į atitinkamą įstaigą vien tik siekiant išgauti reikalingą informaciją iš kartu laikomo įtariamojo ar kaltinamojo. Analogiškai turėtų būti ir su bendradarbiaujančiais asmenimis, kai reikėtų išsiaiškinti ir įvertinti, ar pastarieji neduoda būtent tokius parodymus vien dėl pritaikytų lengvatų jų asmeniui.

431Iš nurodytų nutarčių matyti, kad tam, jog būtų galima pripažinti tokio asmens parodymus patikimais, būtina išsiaiškinti, ar toks asmuo neturėjo motyvų duoti melagingus parodymus.

432Analogišką problematiką dėl policijos bendradarbių yra nagrinėjęs Europos Žmogaus teisų Teismas. Byloje Labita prieš Italiją buvo nustatytas pažeidimas, nes policijos bendradarbio parodymai pripažinti kaip keliantys problemų, nes tokiais parodymais dėl jų prigimties yra įmanoma manipuliuoti ir jie gali būti duodami vien dėl tų privalumų ir nuolaidų, kurias Italijos teisė numato policijos bendradarbiams, ar dėl asmeninės naudos. Teismas konstatavo, kad turi būti įvertinta rizika, kad tokius parodymus duodantis asmuo nebūtinai yra nešališkas. Todėl policijos bendradarbių parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga.

433Byloje V. R. prieš Rusiją teismas nustatė, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo byloje parodymai, nes kaltinamojo pozicija skiriasi nuo įprasto liudytojo. Jie parodymus duoda neprisiekę, jų negalima bausti už melagingus parodymus. Teismas nurodė, kad EŽTK 6 straipsnio garantijos tinkamai įgyvendinamos tik tada, kai kaltinamojo prisipažinimas yra priimamas konstatuojant prisipažįstančiojo kaltę, bet ne kito asmens (turima omenyje, kad kito kaltinamojo kaltė vis tiek turi būti nustatoma remiantis visais įrodymais, tame tarpe ir kito kaltinamojo parodymais, bet jie turi būti vertinami ypač atsargiai).

434Byloje Verhoek prieš Nyderlandus, teismas nors ir nenustatė pažeidimo, tačiau tai konstatavo dėl to, kad gynybai buvo žinoma bendradarbių tapatybė, ir faktas, kad jie yra bendradarbiai. Taip pat buvo apklausiami ne tik bendradarbiai, bet ir prokurorai apie susitarimų sudarymo aplinkybes ir jų apimtį. Tokiu būdu gynyba galėjo kelti klausimus tiek dėl susitarimų apimties, o tuo pačiu bendradarbiaujančių liudytojų patikimumo.

435Šiame procese tokių vertinimų atlikta nebuvo, bendradarbiaujantys kaltinamieji neigė susitarimų su policija buvimą, teismas negalėjo atsakingai vertinti bendradarbių parodymus ir visiškai nepaaiškino, kodėl pripažįsta juos patikimais. Dėl šios priežasties nuteistojo gynėjas mano, kad pats procesas, kaip visuma, įskaitant įrodymų pateikimo būdą, nebuvo teisingas.

436Skundo autorius taip pat mano, kad yra didelė tikimybė, jog kai kurie nuteistieji yra sudarę neprocesinius susitarimus su kaltinimu. Tą patvirtina tokios aplinkybės: švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas; neinkriminuojami epizodai; leidžiama parsiduoti turtą tyrimo metu (V. G.), kai nepripažįstantiems kaltės jis areštuojamas iš karto ir areštuojamas visos giminės turtas; net proceso metu pateikiant dokumentus dėl turimo registruojamo turto (R. Ž.), kaltinimas neprašo taikyti areštą; prašomų skirti bausmių dydis šiame ir kituose procesuose.

437Iš nurodytų faktų matyti, kad kaltinimas skirsto kaltinamuosius į dvi grupes – vieniems siekia padėtį palengvinti su sąlyga, kad jie paliudys tam tikras kaltinimui palankias aplinkybes.

438Tai pasakytina apie nuteistąjį R. Ž., pagal jo paties parodymus dalyvavusį net dviejuose nužudymuose, tačiau viso proceso metu aktyviai talkinusį prokuratūrai ir sulaukusį didelės prokuratūros malonės. Už dalyvavimą viename nužudyme jam net nebuvo pareikšti kaltinimai, o už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, dviejų žmonių nužudyme bei pasikėsinime nužudyti jam pasiūlyta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

439Nuteistasis V. G., bylos duomenimis pasižymėjęs ypatingu žiaurumu, atlikęs vieną pagrindinių vaidmenų S. Č. nužudyme, buvęs viena centrinių figūrų organizuotoje struktūroje, jei galima tikėti jo parodymais, dalyvavęs V. S. nužudyme, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu aktyviai palaikęs kaltinimo šalies poziciją, iš prokuratūros irgi sulaukė malonės. Jam pareikšti kaltinimai tik dėl dviejų nusikaltimų, už kuriuos prašė paskirti itin švelnią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri ir buvo paskirta.

440Iš bylos matyti, kad tokie asmenys – policijos bendradarbiai, buvo panaudoti įrodinėjimo procese, tačiau jų patikimumo klausimas nebuvo įvertintas. Toks įrodinėjimo būdas ir pats procesas negali būti laikomas sąžiningu.

441Nesąžiningas procesas pasireiškia ne tik tuo, kad byloje yra kuriamos faktinės aplinkybės bendradarbiaujančių asmenų išgalvotais parodymais, bet ir akivaizdžiai sufabrikuotomis specialistų išvadomis. H. D. dėl A. M. nužudymo yra išteisintas, tačiau teisingam bylos išsprendimui ir teisingo proceso įvertinimui yra svarbios ir kitos aplinkybės.

442Viename iš epizodų dėl M. nužudymo specialisto išvadoje Nr. S 665/08 (01) R 975/08 nurodyta, jog nenustatyto asmens lavonas yra A. G. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Minėtas nenustatytos asmenybės lavonas buvo surastas 2008-12-16 įvykio vietos apžiūros metu. Įvykio metu (naktį) buvo filmuota, tačiau kuri tai konkrečiai yra vieta – neaišku, nes nenufilmuotas nei pats suradimo momentas, nei vykimas į tą vietą, kurioje buvo atliekami kasinėjimai. Apžiūros protokole tik nurodyta, kad tai yra miškas, šalia ( - ) gyvenvietės.

4432008-11-07 buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, darytos nuotraukos su kasinėjimais, nurodyta, kad ieškoma tik 16 arų plote. Protokole taip pat nurodyta, kad kasinėjama šalia ( - ), o į kasinėjamą vietą atvykstama pagal ankstesnius V. V. parodymų patikrinimo vietoje duomenis. Tas parodymų patikrinimas buvo atliktas 2008-05-20. Tačiau pats vykimo kelias ištisai nefilmuotas. Anot tyrėjo R. M., jie su įtariamuoju V. V. nuo kelio Kaunas – Šėta – Truskava prie posūkio „JONAVA - 10 km“ nusuko ir važiavo 7 km (užfiksuota video 10:25 min., 25 priedas). Protokole 7 km visai nefiksuoti. Vėliau įraše dar kartą užfiksuotas miškas, tačiau jau nurodomi tik 4 km, tyrėjas R. M. konstatuoja, kad nepavyko aptikti A. M. paslėpimo vietos ir vykstama į kito nusikaltimo vietą. Iš šių užfiksuotų duomenų neaišku, kas ir kaip surado iškastus palaikus, ir kokioje vietoje vyksta filmavimas, kai yra atliekami kasinėjimai.

444Iš prie 2008-12-16 esančio priedo – žemėlapio matyti, kad atvaizduota lavono radimo vieta jau yra apie 1,5 km nuo posūkio į Jonavą. Gynėjas pažymi, kad kiti įtariamieji konkrečios A. M. palaidojimo vietos nenurodė.

445Gynėjas teigia, jog iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tyrimo metu nenustatyta aiški vieta, kurioje buvo surastas neva A. M. lavonas, o abejones, kad buvo „pakištas“ kitas lavonas, patvirtina toliau apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės.

446Kaulų tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 2322/08 (01) nurodyta, kad žmogaus biologinis amžius mirties metu buvo 46 metai (plius/ minus 5 metai). Tuo tarpu A. M. jo dingimo metu buvo 29 metai.

447Liudytoja A. B. parodė, kad A. M. buvo lūžusi koja ir ranka, liudytoja L. K. parodė, kad buvo lūžusios abi kojos, tuo tarpu pagal lavono tyrimą – lavono lūžiai yra tik kairės kojos ir šonkaulių.

448Liudytojai nurodė, kad A. M. į „V“ išėjo apsirengęs kostiumu. Tuo tarpu lavonas atkastas su megztiniu.

449Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas abejoja A. M. DNR tyrimu, mano, kad tyrimas galimai yra suklastotas. Techniškai gauti „teigiamą“ DNR ekspertizę galima labai paprastu būdu, kai ekspertams yra pateikiami pavyzdžiai iš tikrųjų yra ne A. M. ir jo giminaičių, o kitų asmenų (tyrimui žinomų, jog tai yra giminės), o ant ekspertams pateikiamų mėginių paprasčiausiai užrašoma, kad tai yra A. M. ir jo giminių seilių pavyzdžiai. Apeliantas teigia, kad dėl šios priežasties yra būtina atlikti pakartotinę surasto lavono DNR ekspertizę.

450Be to, gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad H. D. kaltinamas tuo, jog jis, turėdamas pravardę „H“, 1990-1993 metų laikotarpiu, dėl savanaudiškų paskatų su eile asmenų <...> iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus ir taip organizavęs (sukūręs) nusikalstamą susivienijimą. Analogiškai yra perrašyta nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyse, nurodant, kad tas susivienijimas vadinosi ,,D“, net ne kabutėse.

451Pavyzdžiui, iš byloje esančios policijos surinktos medžiagos matyti, kad A. V. L. yra įvardijamas kaip „V“ grupuotės idėjinis vadas, grupės teisėjas (63 t. 12 b. l.). Apeliantui kyla klausimas, kodėl, kai šie duomenys buvo renkami 1993-1996 m., grupė vadinama vienaip, o po to grupė tampa D. Šios aplinkybės dar kartą parodo, kad nagrinėjama byla yra siejama tik su vienu nuteistuoju, tai yra H. D..

452Gynėjas taip pat nurodo, jog nurodytos aplinkybės, susijusios su laikotarpiais, yra neteisingos ir prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms. H. D. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1987-10-19 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 metams, ir iš įkalinimo vietos Novosibirske į Lietuvą grįžo tik 1992 m. pabaigoje. Apeliantui neaišku, ar nusikalstamas susivienijimas buvo sukurtas E. A., A. V. L., R. G., V. S., I. P., A. B., o H. D. prie nusikalstamo susivienijimo tik prisijungė, ar H. D. nusikalstamą susivienijimą sukūrė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Novosibirske, ar H. D. nusikalstamą susivienijimą sukūrė 1992 m. grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

453Nuosprendyje nurodyt ir tai, kad tariamai H. D. nuo 1993-02-21 iki 2000 m. pradžios kartu su E. A. vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluotam ,,D“ nusikalstamam susivienijimui sunkiems nusikaltimams (nužudymams, plėšimams, turto prievartavimams) daryti.

454Iš bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 1997-02-13 nuosprendžiu H. D. buvo nuteistas 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įskaitant kardomojo kalinimo laiką. H. D. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pagal prevencinį sulaikymą buvo sulaikytas nuo 1996-02-03, vėliau suimtas baudžiamojoje byloje ir iš įkalinimo vietos išėjo 2001 m. pabaigoje.

455Nuosprendyje yra tik trumpai nurodyta, kad H. D. kartu su E. A. buvo susivienijimo įkūrėjai ir vadovai, tačiau plačiau tai nėra aptarta. Todėl iš nuosprendžio nėra aišku, jeigu H. D. nuo 1993 m. iki 2000 m. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, ar jis tai darė kartu su E. A. iki 1996-02-03, o po to susivienijimui vadovavo E. A., ar iki 1996-02-03 nusikalstamam susivienijimui vadovavo H. D., o po to jam vadovavo E. A..

456Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti sunkius nusikaltimus, laikotarpis yra iki 2000 metų, tačiau kodėl taip yra nustatyta – nepaaiškinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati paskutinė susivienijimui inkriminuojama veika padaryta 1997 metais. Kaltinamajame akte iš viso nėra nurodyta, kas su inkriminuojamu susivienijimu vyko 1997 m. - 2000 m. laikotarpiu, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas nuosprendis šiuo laikotarpiu, kaip prie to prisidėjo H. D., kokiu konkrečiai būdu (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas) vadovavo susivienijimui, organizavo nusikaltimus, todėl yra neaišku iš viso, kokius argumentus toliau šioje vietoje reikia kelti gynybai, nes paprasčiausiai nėra motyvų.

457Gynėjui taip pat nėra aišku, kodėl teismas nuosprendyje nurodė, kad vadovaujasi V. G. ir R. Ž. parodymais dėl susivienijimo, kai R. Ž. kaltės dėl susivienijimo iš esmės nepripažįsta. Tuo tarpu kitas, anot teismo, svarus kaltinamasis pasakoja apie buvusį susivienijimą, nors negali nurodyti nė vieno konkretaus nusikaltimo, jis pats save priskiria prie „senių“, nuteisiamas už tą susivienijimą, nors jo vienintelis nusikaltimas, kaip teismas įvardija 1993 m. – 2000 m. laikotarpiu, yra 1996 m. S. Č. ir V. V. nužudymas.

458Kiti duomenys yra gauti iš policijos bendradarbio D. U., kuris gali papasakoti tik apie 1990 m. – 1992 m. laikotarpį, iš susivienijimui net nepriklaususio R. B. žmonos J. B. bendrų girdėtų kalbų, R. G. žmonos L. G. bendrų girdėtų kalbų, kad neva buvo toks susivienijimas, jie vogė, plėšė ir žudė.

459Nuosprendyje be jokių motyvų konstatuota, kad visi kaltinamieji buvo susivienijimo dalyviai, nors visi be išimties kaltinamieji, liudytojai ir nukentėjusieji nurodė konkrečią struktūrą, kad ,,D“ nusikalstamo susivienijimo tikrieji nariai – vadinamieji „seniai“ buvo tik H. D., E. A., R. Ž., A. V. L., V. S., V. G., I. P.. Kita grupė asmenų buvo „Š“ gauja (V. S., S. V., V. V., K. M.). Jie buvo vadinami kaip esantys „prie ,,D“„. Minėti „Š“ turėjo mokėti duoklę „D“, todėl visiškai neaišku, kodėl jie yra susivienijimo dalis, jeigu moka duoklę, bet negauna jokios naudos iš to.

460Pasak teismo, kita grupė asmenų – R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. buvo „prie Š“, kurie taip pat mokėjo duoklę į bendrą kasą, nors nebuvo nustatytas nė vienas konkretus toks faktas. Nuteistasis R. S. nurodė, kad „mes tai niekada nebuvome jų dalis, kai buvome susitikimuose, nė vienas iš senių nedalyvaudavo“. A. G. nurodė, kad jokios kalbos apie bendrus pinigus nebuvo, dėl bendrų kasų tai buvo gandų lygyje. Tuo metu Kaune buvo daug gaujų, vos ne kiekviena laiptinė jas turėjo“. Analogiškai nurodė ir A. Š..

461Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad R. S., A. G. ir A. Š. parodė, jog jie 1995 m. pasiskolino iš A. V. L. 15 000 JAV dolerių tam, kad galėtų nusipirkti skanerį automobilių signalizacijoms išjungti, ir išvažiavo vogti automobilių į Rusiją. Jie šiuos pinigus grąžino iš uždarbio, nes pavogė kelias mašinas. Rusijoje jie buvo kaip fiziniai asmenys, o ne kaip „Š“.

462Šios ir kitos aplinkybės rodo, kad teismas nuosprendyje neaptarė aplinkybių, kodėl būtent visi kaltinamieji priklausė ,,D“ nusikalstamam susivienijimui. Kad ta apimtis nustatyta neteisingai, rodo ir faktas, jog H. D. yra išteisintas dėl A. K. plėšimo, A. M. nužudymo, R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo, A. R. automobilio plėšimo, R. B. nužudymo, J. P. turto sunaikinimo, teisės į UAB DK „XXXXX“ turtą įgijimo apgaule, A. G., G. B., D. M., D. B. epizode.

463Be to, nuosprendyje nepasisakyta ir dėl susivienijimo trukmės. Pavyzdžiui, S. V. nurodė, kad 1998 m. jis išvažiavo į JAV, V. S. nurodė, kad jis 1997 m. – 1998 m. atėjo pas A. V. L. pasiskolinti pinigų ir jis pasakė, kad bendros kasos nebėra. Kad H. D. ir V. S. uždarė, nebereikėjo rinkti į bendrą kasą ir buvo savistoviai, buvo keli žmonės, pradėjo verslus sukti ir nusikaltimų nebedarė. V. G. nurodė, kad po S. Č. nužudymo ir H. D. prevencinio sulaikymo pradėjo skilti visi. R. S. nurodė, kad 1996 m. išvyko į JAV, kur prabuvo iki 2000 m. Pagal bylos duomenis I. P. dingo 1998 m., R. U. paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė 1993 m. (2000 m. mirė), Z. J. suimtas ir mirė 1998 m., V. S. suimtas 1996 m. Visa tai rodo, kad teismo išvada dėl nusikalstamo susivienijimo trukmės yra neteisinga.

464H. D. savo kaltės dėl susivienijimo nepripažino, nurodė, kad jie visi buvo „V“ akcininkai, buvo lombardas, baras, restoranas, sporto salė. Taip pat didžioji dalis asmenų patvirtino, kad juos siejo tik spirito biznis, o tai visiškai nėra susivienijimo objektas. Gynėjui nesuprantama, kodėl V. G., R. Ž., I. P. yra priskiriami prie „senių“, jeigu užsiminėjo tik spirito prekyba.

465Dėl išdėstytų aplinkybių nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad H. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), požymių. Be to, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, jog H. D. nuo 1996 vasario mėn. iki 2001 m. buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jo galimai padaryta veika kvalifikuota neteisingai ir turi būti kvalifikuojama pagal 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1141 įstatymą.

466Dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.

467Skundo autorius teigia, jog teismas nenustatė aplinkybių, kad buvo siekiama nužudyti R. P. („M“). Nuosprendyje dėl šio epizodo iš esmės nėra motyvų (jam skirtos 6 eilutės).

468Šiame epizode duomenys pateikti tik dviejų asmenų: R. Ž. ir nukentėjusiojo R. P.. R. Ž. nurodė, kad jį su I. P. tariamai pasikvietė H. D. ir pasakė, kad į „V“ turi ateiti R. P., kurį reikės nužudyti. Pastarajam atėjus, jie su „P“ nusivedė „M“ į sporto salę, po ko jis išsitraukė ginklą ir šovė. Šovė specialiai ne į „M“, o aukščiau virš jo į sieną, nes nenorėjo jo žudyti, pastarasis nieko blogo jam nebuvo padaręs. Tada iš jo atėmė ginklą „P“, kuris dar šovė į nubėgantį „M“ ir pastarąjį sužeidė.

469Tokie R. Ž. parodymai prieštarauja R. P. parodymams, o I. P. miręs, todėl patikrinti R. Ž. parodymus nėra galimybių. Šį teiginį gynėjas grindžia tuo, kad R. P. parodė, kad į „V“ jo niekas nekvietė, jis ten nuvyko savo iniciatyva aiškintis dėl, jo manymu, pasisavintų automobilių. Be to, anot „M“, kartu su R. Ž. sporto salėje nebuvo „Popo“, o šovė ir pataikė pats R. Ž. ,,M“ aiškiai nurodė, kad R. Ž. labai nerangiai sukdamasis iš po megztinio pradėjo traukti ginklą ir suktis link jo, kai jisai apsisuko bėgti iš salės link išėjimo. Tada pastarasis (dar būdamas salėje) išgirdo šūvius, pajuto šilumą iš nugaros pusės, nes R. Ž. pataikė. Gynėjas pažymi, kad I. P. negalėjo būti įvykio vietoje ir dėl to, kad jis nebūtų spėjęs prieiti ar pribėgti prie R. Ž., atimti ginklą ir šauti bei du kartus pataikyti į R. P., kai pastarasis pasileido bėgti.

470Be to, sunkiai įsivaizduojama situacija, kad tariamai ruošdamiesi nužudyti asmenį, du fiziškai už R. P. stipresni ir ginklą turintys vyrai jį lydi į sporto salę ir nė vienas nesugeba jo sulaikyti ar užremti durų. Dar labiau abejotina ši situacija, nes, anot R. P., tuo metu „V“ buvo daug žmonių. Todėl jeigu jau būtų buvęs planuojamas koks nusikaltimas, tai pabėgimo galimybė būtų buvusi minimali.

471Apelianto nuomone, šis epizodas yra R. Ž. melagingų parodymų pasekmė ir galimo susitarimo su teisėsauga išdava. R. Ž. patvirtina patį faktą, tačiau jo motyvai, priežastys, įvykio mechanizmas yra išgalvotas. R. Ž. negali sakyti, kad jis specialiai šovė ir pataikė R. P., nes jam dėl to būtų pareikštas kaltinimas, todėl atsiranda I. P., kuris miręs ir tokių aplinkybių negali paneigti. Kriminalinės policijos biuras sąmoningai plačiau netyrė R. Ž. parodymų, pavyzdžiui, nėra „V“ sporto salės sienos apžiūros, į kurią, pasak R. Ž., jis paleido šūvius, ir nurodo konkrečiai į kurią vietą – virš krepšinio lentos.

472Gynėjui nesuprantama ir tai, kodėl kaltinamajame akte bendrai suplaktas „M“ epizodas kartu su „Turistu“. Akte nurodyta, kad H. D., E. A., „L“, „S“ nusprendė pašalinti nepanorusius dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle „M“ ir „T“, dėl ko organizavo pastarųjų iškvietimą į „V“. Tačiau pats „M“ nurodė, kad jo santykiai su „T“ buvo glaudesni tik pačioje pradžioje, kai jis išėjo iš kalėjimo. Vėliau, konkrečiai nuo 1992 m. jis „T“ daugiau nematė. Tą patvirtina ir „M“, kuris nenurodė, kad bandė ar galvojo kažkaip susisiekti su „Turistu“, jį perspėti ar panašiai. Be to, kam laukti po to ateinančio „Turisto“, jeigu žinai kad jis bus perspėtas. Dar sunkiau suvokiama, kad „M“ nužudyti pavedama R. Ž. ir I. P., o po „M“ nužudymo turėjusiame vykti „Turisto“ žudyme dalyvauja jau visa grupė žmonių: H. D., V. S., A. V. L., I. P., A. B., R. U..

473Kaltinamajame akte nurodyta, kad po „M“ pabėgimo minėti asmenys liko laukti ,,Vilulos“ patalpose ,,Turisto“. Tai perrašyta ir nuosprendyje, tačiau gynėjui neaišku, kuo tai paremta, nes to nenurodė nė vienas asmuo. Apeliantui kyla klausimas, kur tada minėti asmenys buvo, kai tariamai buvo bandoma nužudyti „M“? Kodėl jie nedalyvavo „M“ pasikėsinime nužudyti, jeigu „M“ ir „T“ traktuojami kaip viena grėsmė ar nepaklusnumo grupė? Kodėl jie – net 6 žmonės, be R. Ž., nesutrukdė „M“ pabėgti?

474Iš „M“ parodymų matyti, kad jį buvo siekiama palenkti į savo pusę kaip mašinų vagį, gerą specialistą, tačiau šis vis nesutikdavo. Po apšaudymo jis pradėjo mokėti pinigus, o tai reiškia, kad minėtas „M“ sužalojimas buvo arba noras jį pagąsdinti (kam žudyt gerą specialistą, kuris dar ir gali mokėti pinigus), arba girto R. Ž. ekscesas („M“ nurodė, kad jo judesiai buvo vangūs, todėl manė, kad buvo išgėręs, pats R. Ž. nurodė, kad buvo išgėręs ne mažiau 100 g). Pats H. D. nurodė, kad jis tuo metu buvo pakviestas į „V“ patalpas raminti konfliktą, patampė R. Ž. už ūsų ir davė pylos dėl daromos betvarkės. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas L..

475Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas teigia, kad H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuteistas nepagrįstai, nes iš aptartos situacijos matyti, kad žudyti R. P. niekas neketino. Tai patvirtina aplinkybės: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai (kvietimas prisijungti prie bendrų nusikaltimų), nusikalstamų veiksmų intensyvumas (R. P. gydėsi namuose, ir niekas daugiau jo neieškojo ir nesikėsino), elgesį po nusikaltimo (atėję į namus „S“ ir „K“ paklausė, ar ketina su jais kovoti, ar geriau prisijungs prie ,,D“ ir mokės duoklę, ką pastarasis teigia ir daręs). Gynėjo nuomone, nurodyti veiksmai yra būdingi turto prievartavimui bei kūno sužalojimui, ir nėra pasikėsinimas nužudyti.

476Dėl V. S. nužudymo

477Nuteistojo gynėjas nurodo, jog V. S. nužudymo epizodas iš esmės remiasi tik V. G. parodymais. Tačiau pats V. G. nepatvirtino, kad V. S. buvo nužudytas. Jis nurodė, kad nėra gydytojas ir nežino, ar V. S. buvo be sąmonės, ar negyvas.

478Visi kiti asmenys, anot „G“, dalyvavę nužudant V. S., išskyrus H. D., yra negyvi. Tokia situacija yra labai palanki kaltinimui ir pačiam V. G., nes nėra kam patvirtinti arba paneigti jo parodymus. V. G. paaiškinimai šiame epizode yra vienas iš jo įsipareigojimų kaltinimui pagal jų susitarimą, kurio tikslas apkaltinti H. D. ir sukurti tokią įvykių seką, kad pačiam nebūtų pareikšti įtarimai.

479Nusikaltimo padarymo motyvas yra įvardintas kaip konkurencija nusikalstamame pasaulyje. Gynėjo nuomone, ši versija abejotina, kadangi niekuo neparemta.

480Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai vežant ,,T“, pastarasis paprašė užsukti į ,,V“, jis užbėgs trumpam tik perkalbėti su „chebra“. Apeliantas teigia, jog žodis „chebra“ tikrai nereiškia grupės, su kuria konkuruoji, kuriai nepaklūsti arba kariauji.

481Be to, buvęs V. S. draugas R. P. („M“) taip teisme nurodė H. D. ir V. S. santykius: ,,Tuo laiku V. S. konfliktavo su H. D. ir tarp jų buvo didelė trintis, jis buvo ambicingas, nenusileidžiantis, bendravo su Z, važinėjo po Latviją, Rygą ir rygiečiai pasakė, kad „turistas“ taip ir anaip šneka ant D, ir tokia kibirkštis tarp jų buvo“.

482Gynėjas taip pat nurodo, jog nė vienas liudytojas nenurodė konkrečios aplinkybės (vagystės, apgavystės, skolos negrąžinimo, užsakomosios žmogžudystės, smurto ar panašiai), dėl kurios tarp H. D. ir V. S. būtų kilęs konfliktas. Tuomet tyrimui reikėjo kažką sugalvoti. Kaip motyvą pašalinti ,,T“ V. G. nurodė tai, kad neva H. D. buvo su juo Rygoje, kur rygiečiai jam pasakė, kad „T“ neva išsireiškė, jog H. D. ir jo sėbrams nebe daug liko, po ko H. D. pasakė – ,,užversiu pyderus“. Tačiau tam prieštarauja bylos duomenys. Iš H. D. paso apžiūros matyti, kad apie H. D. buvimą Latvijoje yra vienintelė data: 1994-06-22 išvažiavo ir tą pačią dieną sugrįžo (9 t. 131 b. l.). Taigi Latvijoje H. D. buvo, tačiau ne 1993 m., o metais vėliau. Galimybę patikrinti, ar V. G. buvo Latvijoje, tyrimas eliminavo. Šis klausimas keltas ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau V. G. paso ar apžiūros protokolo byloje nėra.

483V. G. parodymuose yra ir kitų prieštaravimų bei neatitikimų. Pavyzdžiui, S. Č. epizode R. Ž. nurodė, kad po S. Č. nužudymo susitiko su V. G., „L“, „S“, E. A.. Pastarojo buvo gimtadienis. Tuo tarpu „G“ teigė, kad po S. Č. nužudymo jis su „L“ išvažiavo ir kelis mėnesius gyveno Amsterdame. Tačiau E. A. gimtadienis yra balandžio 27 dieną.

484Tokiu būdu yra vieno bendradarbio V. G., sudariusio neaišku kokios apimties ir turinio susitarimą su teisėsauga, liudijimas, kurio daugiau niekas nepatvirtina, o priešingai – paneigia. V. G. nurodė, kad 1993-08-27 į „V“ atvyko pavalgyti. Jam išėjus po pietų kieme jį pamatė ,,L“ ir pakvietė nurodydamas, kad jį kviečia H. D.. Nuoširdžiame prisipažinime V. G. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad A. V. L. užėjo į barą ir jį pakvietė į salę. Tada jis per kitą įėjimą nuėjo į sporto salę ir pamatė gulintį sukniubusį kažkokį asmenį, priėjęs arčiau atpažino „Turistą“.

485V. Ž. nurodė, kad po to, kai nuo jo pabėgo „M“, H. D. jį uždarė viename iš ofiso kabinetų. Būdamas ten jis išgirdo, kaip „P“ H. D. sakė, jog mato per langą ateinantį „T“. Tada H. D. paklausė, kas yra kavinėje, „P“ atsakė, kad yra „S“. Iš to tyrimas padarė prielaidą, kad V. S. sutiko „T“ ir nusivedė į sporto salę, kur taip pat susirinko H. D., A. V. L., I. P., V. S., A. B. ir R. U..

486Šioje vietoje gynėjui neaišku, iš kur H. D. galėjo žinoti, kad V. G. yra kavinėje. Jeigu V. G. būtų valgęs kartu su „S“, tai „S“ galėjo pasakyti H. D., kad V. G. yra kavinėje. Bet tada V. G. būtų pamatęs „T“ anksčiau, kai jis ateina į kavinę ir po to su „S“ nueina į sporto salę, o ne jį identifikavęs priėjus prie jo sukniubusio.

487Be to, gynėjas sunkiai įsivaizduoja, kad pagal visas vadinamas „paniatkes“ taip būtų, kad „seniai“ sprendžia tokį svarbų klausimą, o vienas iš „senių“ sėdi kavinėje ir pietauja. Po to tik nueina į įvykio vietą ir pamato „Turistą“ jau be sąmonės. Be abejo, kaip bendradarbis V. G. kitaip ir negali sakyti, nes jam reikėtų pasakoti ir apie savo vaidmenį nusikaltime. Tuo tarpu V. G. kaltinimai dėl šio įvykio nepareikšti.

488Gynėjui nesuprantama ir tai, kam kviesti du žmones „M“ ir „T“ vienu metu – juk jie gali susitikti arba gali užtikti kitą nešant lavoną. Jau nekalbant apie tai, kad nei „T“ nei „M“ iš viso nebuvo kviesti atvykti. Anot liudytojų, abu jie atvyko savo iniciatyva. Apeliantas mano, kad minėti du įvykiai yra dirbtinai sukurti ir suplakti į vieną krūvą. Taip iš tikrųjų nebuvo, nes „M“ ir „T“ nebuvo kažkokia bendra opozicija tuo metu.

489V. G. nurodoma įvykių versija leidžia suabejoti ir R. Ž. parodymai: „Kalbos buvo, kad į susitikimą iškvietė V. G.. Aš pats asmeniškai to negirdėjau, bet tą žinau iš kalbų, kalbos atėjo iš mūsų aplinkos, iš kolegų girdėjau“.

490Liudytojas D. U. parodė, kad apie „T“ dingimo aplinkybes jam žinoma iš D. G. pasakojimų, jog „Turistas“ buvo pakviestas pasiaiškinti. Susitikimas įvyko „V“ patalpose, buvo pareikštos pretenzijos. Jis užėjo ir daugiau nebeišėjo. Iš D. G. pasakojimų jis žino, kad „T“ nušovė R. Ž.. Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jam J. aiškino, jog kažkieno paliepimu jį sutvarkė U..

491Gynėjo nuomone, kaip buvo iš tikrųjų, patikrinti neįmanoma, nes gyvi yra tik V. G. ir H. D., o jų parodymai visiškai priešingi.

492V. G. parodė, kad kai jau reikėjo išnešti „T“ į automobilį, jis tik padėjo jį nešti, po to nuėjo gerti. Tačiau skirtingu metu duodamas parodymus V. G. klysta itin svarbiose detalėse, kurios dar kartą patvirtina jo duomenų nepatikimumą. Parodymų patikrinimo vietoje filmuotoje medžiagoje V. G. nurodė, kad „vieni paėmė už kojų, kiti už pažastų, jis ranką prilaikė iš nugaros, ir visi kartu išnešė“. Tuo tarpu teisme V. G. tvirtino, kad „T“ jau buvo į kažką suvyniotas. O tai reiškia, kad už pažastų jo paimti negalima.

493Apeliantas teigia, kad tokie neatitikimai yra tada, kai žmogus versiją yra sugalvojęs.

494Dar kiti duomenys leidžia teigti, kad „T“ net nebuvo nužudytas, o išvežtas rusų. Tai patvirtina liudytojų V. G., A. M., J. K., A. P., Č. S. parodymai.

495J. K. parodė, kad buvo užėjęs pavalgyti ir sėdėdamas lauke prie staliukų matė V. S.. Tas dar ranką pakėlė, su juo ėjo du ne vietiniai vyriškiai, kalbantys rusiškai. Jie ėjo link juodo ,,BMW“ automobilio. Liudytojas A. P. teigė, kad kai „M“ turėjo konfliktų su rusais, tai vieną kartą juos išspręsti padėjo „S“. Kai toliau konfliktavo, tai vieną dieną rusai ir išsivežė „Turistą“. Liudytojas A. M. aiškino, kad paskutinis pasimatymas su V. S. buvo 1993 m. vasaros pabaigoje, kai jis su draugu pietavo „V“ restorane. Kieme sėdint, po 10-15 min. išėjo V. S., priėjo prie staliuko, pasisveikino ir nuėjo prie šalia stovinčio automobilio tamsios spalvos. Kadangi žinojo apie pastarojo ryšius su rusais, liudytojo tai nestebino, daugiau V. S. jis nematė“. Liudytojas Č. S. nurodė, kad „T“ pažinojo ir žinojo, kad jis 1993 m. - 1994 m. išvažiavo į Maskvą. Jam taip sakė draugai, bet pats asmeniškai nematė.

496Gynėjas nurodo, jog V. S. lavonas nerastas, iš viso yra 4 versijos, todėl remtis vien tik V. G. paaiškinimais negalima, juo labiau kad byloje yra ir V. G. paaiškinimas policijai, jog „Turistas“ jo žiniomis išvažiavo su rusais. Taigi V. G. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas dėl aptariamo nusikaltimo padarymo, jo parodymų patikimumo neįtikino jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. V. G. parodymus davė ne kaip liudytojas, neįspėtas dėl atsakomybės, jo pateikiamos versijos niekas nepatvirtina.

497Be to, aptariama veika kvalifikuota neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 nutarimo 16 punkte nurodyta, kad kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, ir nužudomas tik vienas, o į kitą pasikėsinama, pasikėsinimas kvalifikuojamas pagal BK 22 straipsnio ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o baigta veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pagal 2 dalį tada, jei yra kitokių požymių. Iš R. P. parodymų matyti, kad jie nebuvo kokia tai atskira konkuruojanti gauja ar grupė kartu su „Turistu“, nes dar nuo 1992 m. jie net nebuvo matęsi. Todėl negalima tvirtinti, kad buvo vieninga tiesioginė tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti du asmenis, be to, yra nužudytas vienas asmuo.

498Kaltinamajame akte motyvas nužudyti V. S. nurodytas tikslas pašalinti nepanorusius dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad H. D. su V. S. būtų kuo nors dalijęsi ir nepasidaliję, nėra jokios konkrečios turtinės naudos. Jeigu galima tikėti V. G. parodymais, kad H. D. supyko ant „Turisto“, kad jis Rygoje pasakė, jog H. D. jau nedaug liko. Gynėjas teigia, jog tai nėra joks savanaudiškumas. Gynėjui neaišku, kodėl H. D. yra nuteistas pagal 9 punktą, nes nužudymas dėl pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Taip pat neaišku, kodėl H. D. nebuvo teisiamas pagal 1961 m. BK, nes jis yra švelnesnis – pagal 1961 m. BK senatis už šį nusikaltimą yra 10 metų (BK 49 straipsnis).

499Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes gynėjas daro išvadą, kad aptartame epizode nėra pakankamai duomenų apie tai, kad H. D. padarė jam inkriminuojamą V. S. nužudymą, todėl turi būti išteisintas.

500Dėl pasikėsinimo nužudyti R. G. ir jo nužudymo

501Nuteistojo gynėjas nurodo, jog šiame epizode yra tiek pat versijų, kaip ir „T“ epizode. Pagrindinis duomenų teikėjas yra tas pats V. G., tačiau jis įvykio nematė, todėl duomenų šaltiniu būti negali. Dėl pasikėsinimo nužudyti yra D. G. parodymai, ką jam pasakojo R. G., ir H. D. parodymai, kad „M“ peršovė ranką „S“ dėl negrąžinamos skolos. Analogiškai apie skolą nurodė ir E. A., kuris girdėjo, kad dėl skolos buvo perrašytas net R. G. namas.

502Apeliantas teigia, jog D. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis yra R. G. brolis, turi pyktį ant H. D., todėl jo parodymai negali būti objektyvūs. D. G. nėra, todėl patikrinti jo versiją neįmanoma. Esant tokiems neaiškumams jie turi būti traktuojami kaltinamojo naudai.

503Nuosprendyje nurodyta, kad dėl „M“ nužudymo yra nustatytos visos aplinkybės – vieta, laikas, būdas, motyvas, dalyviai. Apelianto manymu, to nėra. Pagrindinis įrodymų šaltinis yra tas pats R. Ž., kuris vėl viską matė ir žino, tačiau pats jokiuose reikaluose nedalyvavo, byla šioje dalyje jam iš viso nutraukta. Gynėjas mano, jog negalima tikėti žmogumi, kuris teikia duomenis beveik visuose pasikėsinimuose ir nužudymuose, yra įvardijamas kaip „senis“, bet pats juose neva nedalyvaudavo, o jam visą laiką vis taip nutikdavo, kad jis netyčia atsidurdavo įvykių sūkuryje.

504Be to, R. Ž. parodymai yra prieštaringi. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis neigė, kad buvo priklausomas nuo alkoholio. Ir tik susipažinus su filmuotais parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kur R. Ž. kas antram sakinyje atskleidžia nuolatinius kitų asmenų raginimus liautis gerti, bei „prirėmus“ klausimais apie kodavimą nuo alkoholio, prisipažįsta, kad alkoholis buvo problema, buvo net vežtas koduoti. Todėl R. Ž. pasakojimas apie tai, kad Kalėdų vakarą jis buvo ne prie šventinio stalo su šeima, o „V“ sporto salėje kilnojo štangą, yra absurdiškas. R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad pas „M“ namuose kartu buvo narkomanas iš Šančių, kurio vardo neprisimena. Gynėjo nuomone, jei jau žinai, kad jis yra narkomanas ir iš Šančių, tai realiai tą žmogų esi identifikavęs ir žinai, kas jis toks. Tuo tarpu teisme R. Ž. jau nurodė, kad kai užėjo pas „M“, kartu patalpose buvo trys žmonės: du vyrai ir moteris, kurių jis nepažįsta.

505Tolimesnis R. Ž. pasakojimas yra dar labiau neįtikėtinas. Jis nurodė, kad užėjus „Ms“ draugiškai pasisveikino, juos pavaišino vynu, jie pasėdėjo, išgėrė 1,5-2 butelius vyno ir tada jis „M“ pasakė, kad būtų gerai važiuoti į gydymo įstaigą koduotis, nes toliau taip negalima, reikia susiimti, ir panašiai. „M“, anot R. Ž., be jokių problemų gražiuoju sutiko, apsirengė ir visi draugiškai išvažiavo.

506Gynėjo nuomone, žmogui, kuris turėjo ar turi priklausomybę pasakyk Kalėdų vakarą stok nuo šventinio stalo ir važiuojam gydytis, visus malonumus nubraukiam, o žmogus iš karto sutinka, toks argumentavimas yra visiškas absurdas. Ir dar po to, kai buvo peršauta ranka, grasino ginklais, slapsteisi, vaikščiojai su peruku. Kitokių parodymų R. Ž. duoti negali, nes kitaip jis pats tiesiogiai dalyvautų epizode.

507Aptardamas trijų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus, skundo autorius teigia, kad nors nė vienas iš įslaptintų liudytojų nenurodė, jog jie patys yra matę liudijamus faktus, o tik juos girdėję, tačiau jie nenurodė ir tokio fakto, kad pas „M“ buvo atvažiavęs R. Ž. (12 t. 58-61, 62-65 b. l.). Apeliantas mano, kad tik dėl nurodytos priežasties kaltinimas atsisakė minėtus liudytojus apklausti teisme, nes, pasak prokuroro, dalis yra mirę, kitų neįmanoma surasti.

508Iš girdėtų kalbų parodymus davė ir kiti liudytojai. R. P. nurodė, kad „M“ išsivedė H. D. su „S“, kad „M“ bandė priešintis. Pasak J. B., vyras grįžo po Kūčių, t. y. gruodžio 24 d., pasakė kad „M“ nebebėra. R. B. nurodė, kad buvo vartojamas smurtas, buvo kraujo, „M“ buvo ar sumuštas, ar peršautas. Panašiai girdėjo ir L. G., kad jos vyras buvo išgabentas vos ne komos būsenoje. Teismas visus šiuos parodymus, kad kažkur kažką girdėjo, pripažino įrodymų visetu ir konstatavo, kad H. D. nužudė R. G..

509Tačiau byloje yra visiškai priešingų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. G. motina E. J. nurodė, kad viena pažįstama medicinos seselė A. U. jai pasakė, kad R. G. gruodžio 26 d. guli ligoninėje visas sumuštas. Tokį faktą teisme patvirtino ir L. G.. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apie „M“ buvimą ligoninėje nurodo nukentėjusiosios pusė, yra nurodomas net slaugės vardas, pavardė, tiksli ligoninė.

510L. G. elgesys jai sužinojus, kad vyras sumuštas guli ligoninėje – ji jo neieškojo, leidžia abejoti „M“ mirties faktu. Gynėjas mano, jog L. G. elgesį galėjo lemti tai, kad R. G. prieš dvi dienas iš automato buvo apšaudęs jos buto duris. Tačiau faktas dėl „M“ buvimo ligoninėje yra nepaneigtas.

511Gynėjui kelia nuostabą kaltinimo pozicija netirti minėtos versijos. A. U. gyva, jos brolis gynėjui nurodė, kad tyrėjai gavo jos kontaktus, tačiau jokio daugiau veiksmo šiuo klausimu nėra. Tai rodo, kad duomenys buvo selektyviai atrinkti, kas patinka tyrimui, tačiau ne tiesai byloje nustatyti. Gynėjas pažymi ir tai, kad L. G. įtarimai dėl vyro mirties prieštarauja tiek jos pačios parodymams, tiek elgesiui, pavyzdžiui, J. B. teisme nurodė, kad L. G. dar ilgą laiką vaikščiojo pas būrėjas, klausinėjo kur yra jos vyras ir pan.

512Be to, kad „M“ buvo pastebėtas gyvas patvirtino byloje apklausti liudytojai V. G., V. T., V. Š., A. K., įtariamasis G. J.. Kaltinimas šiuos žmones įvardino kaip duodančius melagingus parodymus, tačiau gynėjas tą patį gali pasakyti apie V. G. ir R. Ž..

513Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes apeliantas mano, kad yra būtina apklausti A. U. brolį S. U. dėl konkretaus A. U. adreso nurodymo. A. U. brolis gynėjui nurodė, kad dar 2006 m. yra suteikęs duomenis tyrimui apie liudytojo buvimo vietą. Gynybai yra žinomas tik A. U. telefono numeris ir kad ji šiuo metu gyvena JAV. A. U. apklausai yra teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sutartis dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose 12 straipsnis nustatant tikslią liudytojo buvimo vietą (asmuo oficialiai dirba Niujorke, moka mokesčius, konkretesnė gyvenamoji vieta nežinoma) ir 16 straipsnis – atlikti apklausą vaizdo konferencijos būdu. Nurodytas prašymas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas. Gynėjas teigia, jog tai yra svarbi aplinkybė, nes R. G. galimai ir yra negyvas, tačiau jo mirtis yra nesusijusi su nuteistaisiais (žuvo avarijoje kitoje šalyje, mirė dėl kitų priežasčių ir t. t.).

514Gynėjui nėra aišku, kodėl H. D. nuteistas už kvalifikuotą nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos.

515Teismas nuosprendyje nurodė, kad vienas iš savanaudiškumo požymių yra tai, kad iš R. G. dar iki nužudymo buvo atimtas namas. Apeliantas pažymi, jog tai negalėjo būti motyvas atimti gyvybę „M“, nes namas perrašytas ne H. D., dovanojimo sutartis sudaryta 1993-12-09, dėl dovanojimo sutarties sudarymo pas E. J. buvo atvykę „S“ ir „K“. Be to, E. J. parodė, kad atsitiktinai Kaune sutikusi R. G., kuris buvo pakeitęs išvaizdą buvo su perkuku ir akiniais), pasakė apie namo perrašymą, o jis atsakė, kad apie tai žino. Tokios aplinkybės labiau patvirtina faktą, kurį nurodo H. D. ir E. A., kad R. G. buvo skolingas „S“, dėl ko jis ir peršovė R. G. ranką, nes ta skola yra negrąžinama. Dėl tos skolos „S“ ir buvo atvažiavęs perrašyti namą. Be to, kam žudyti R. G., jeigu nužudymo motyvas yra užvaldyti turtą, kai jis jau užvaldytas, o pats nukentėjusysis yra tiek silpnas ir nepavojingas, kad su draugais narkomanais slapstosi. Be to, savanaudiškumo motyvui prieštarauja ir L. G. parodymai apie ta, kad jai buvo perduoti rakteliai nuo R. G. automobilio „Mercedes“, laikrodis „Rolex“, 5000 JAV dolerių.

516Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes nuteistojo gynėjas teigia, jog H. D. ir pagal šį epizodą nuteistas nepagrįstai, todėl turi būti išteisintas.

517Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo

518Gynėjas nurodo, jog pagrindinis kaltinimo šaltinis dėl rengimosi nužudyti S. Č., kaip ir kituose epizoduose, yra V. G.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu net ir jis nepatvirtino kaltinimo formuluotės, kad buvo rengiamasi ar buvo užsakytas S. Č. nužudymas Maskvoje. V. G. parodė, kad buvo siekta tik sužinoti ir pasiteirauti kiek tas kainuos, tačiau rimtai to nevertino, nes žinojo, kad jo pusbrolis L. G. yra nerimtas. Dėl to teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad H. D. ir V. G. sukūrė planą S. Č. nužudyti Maskvoje, pasitelkė tam L. G. ir G. L., kurie turėjo susitarti su čečėnais, kad jie įvykdytų nužudymą. To niekas nepatvirtino.

519A. D. parodė, kad jis iš G. L. pokalbio su L. G. niekada nėra girdėjęs, kad pastarasis atvyko nuo H. D., o priešingai, kad yra siųstas V. G. (prieštaravimas su V. G.). Taip pat patvirtino, kad G. L. buvo ir yra V. G., o ne H. D. draugas. Jokių nuotraukų jis nėra matęs, yra girdėjęs tik pokalbį tarp G. L. ir L. G., be to, nurodė, kad buvo atvažiavęs G. L. ir su L. G. kažko ieškojo.

520Gynėjas teigia, jog nurodytas V. G. ir A. D. parodymų prieštaravimas nėra pašalintas, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas tiesioginis liudytojas G. L.. Be to, nėra nustatyta, ar čečėnai ten buvo, nenustatyta, ką darė L. G., ir ar jis susitikinėjo su čečėnais.

521Iš V. G. parodymų matyti, kad analizuojamos situacijos negalima vertinti kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą, nes prašymas pasidomėti – kiek kainuoja, nėra nei įrankių ar priemonių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas, kaip tai numato BK 21 straipsnis, o tik tyčios iškėlimas aikštėn. Tai patvirtina ir tolimesnių veiksmų itin žemas intensyvumo laipsnis. Į teismo klausimą – ar buvo vėliau tarp jūsų kalba, dėl kokių priežasčių neįvyko įvykis – V. G. atsakė, kad – ne, toliau tas taip ir liko.

522Be to, motyvuodamas H. D. kaltę dėl S. Č. nužudymo teismas konstatavo, kad nors H. D. tuo metu ir sėdėjo kalėjime, jis buvo suinteresuotas S. Č. nužudymu ir turėjo tokią tyčią, nes jau ankščiau rengė S. Č. nužudymą. Teismas taip pat nurodė, kad jis tiki, jog H. D. perdavė nurodymą V. S. nužudyti S. Č., nors ir pripažino, kad nenustatė kokiu būdu.

523Gynėjo nuomone, tokios teismo išvados prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai, BK bendros dalies nuostatoms ir bylos medžiagai. Net ir konstatavus kažkokį asmens bendrąja prasme suinteresuotumą kokiu nors faktiniu įvykiu, tai negali automatiškai reikšti atsakomybės pagal BK, nes turi būti tam tikras asmens psichinis santykis su jo konkrečiu nusikalstamu elgesiu, sąmonės ir valios ryšys su daromais veiksmais. Asmuo negali būti pripažintas kaltu už savo norus ar mintis. Kaltė yra priklausoma nuo objektyvios nusikaltimo pusės, nes jei nėra padaryta pavojinga veika, negali iškilti ir kaltės klausimas. Nesant kaltės klausimo, nėra pagrindo kalbėti apie konkrečią kaltės formą – tyčią.

524Iš pirmos teismo argumentų dalies galima daryti išvadą, kad H. D. kaltė yra besitęsianti – trunka nuo rengimosi ir baigiasi kitų asmenų suorganizuotu nužudymu. Tokiu atveju gynėjui nėra aišku, jeigu toks susitarimas buvo duotas esant H. D. laisvėje, kam pastarajam dar perdavinėti atskirą nurodymą būnant suimtu.

525Apeliantas mano, kad valinis sprendimas įvykdyti S. Č. nužudymą susiformavo tarp asmenų, kurie tuo metu buvo laisvėje. Tai patvirtina bylos medžiaga ir teisme ištirti įrodymai.

526Iš V. G. parodymų matyti, kad negavus jokio atsakymo apie tai, kiek kainuotų suorganizuoti S. Č. nužudymą Maskvoje, daugiau jokių veiksmų nebuvo atliekama. S. Č. likimas buvo nulemtas kovo mėnesį, tik reikėjo pakviesti kažką, kas tai galėtų padaryti. Tai susirinkę svarstė V. G., V. S., A. V. L., E. A. ir J. .

527Išsamiau apie tai paaiškino R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu. Sulaikius H. D. vadovavimą grupuotei perėmė E. A., kuris laikė „obščiaką“, turėjo ryšius, įtaką, buvo surinkęs kompiuteryje daug vertingos informacijos. Vadovavimas E. A. perėjo natūraliai, o ar buvo koks nors H. D. nurodymas iš įkalinimo įstaigos, R. Ž., nežino. Kažkurią dieną R. Ž., V. S., V. G., I. P., E. A. ir A. V. L. buvo susirinkę pastarojo namuose. A. V. L. pradėjo kalbėti, kad reikia S. Č. žudyti. R. Ž. su „P“ kalbėjo, kad nereikia to daryti, kam tas triukšmas, gal nieko blogo neįvyks. Tuomet „L“ supyko ir pasakė, kad tokiu atveju pats sumokės 50000 JAV dolerių už nužudymo organizavimą. Tada „S“ pasakė, kad reikia ieškoti žudikų.

528Iš aptartų duomenų matyti, kad daugiau apie S. Č. nužudymą iki 1996 m. kovo mėnesio kalbėta nebuvo, o nukentėjusiojo likimas buvo nuspręstas kovo mėnesį susirinkus aukščiau paminėtiems asmenims. Be diskusijų dėl reikalingumo vykdyti sumanymą, vyko kalba ir apie nusikaltimo finansavimo šaltinius, žudikų suradimą, ginklų, transporto priemonių pasitelkimą, o tai reiškia, kad tik tada buvo pradėti spręsti visi organizaciniai reikalai ir buvo nuspręsta S. Č. nužudyti.

529Itin svarbios dėl šio nusikaltimo organizavimo motyvo yra ir kitos aplinkybės. Dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. Ž. nurodė (filmuotas parodymų patikrinimas vietoje), kad iš susirinkusiųjų buvo teiginių – „va Č. D. pasodino ir toliau mums trukdys“. Tai reiškia, kad buvę laisvėje asmenys po H. D. sulaikymo bijojo dėl savo ateities ar teisėsaugos puolimo, o ne vykdė H. D. nurodymą. Analogiškai R. Ž. patvirtino ir teisme: „Tipo D. pasodino, žino mūsų verslus, skandins mus“.

530Gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad motyvas ir sumanymas dėl nusikaltimo organizavimo kilo be H. D. ir be jo interesų.

531Be to, nuosprendyje neištirta svarbi aplinkybė, t. y. kas buvo aptariamo nusikaltimo užsakovas ir koks galėjo būti tikrasis motyvas. V. G. 2009-01-13 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „pinigus davė V. J. (miręs). Taip pat 2000 m. po R. D. nužudymo su manimi susitiko V. J. ir pradėjo kalbėti, ar galima jam suteikti paramą, apsaugą. Kai pradėjau jo klausinėti, dėl ko ir už ką, jis aptakiai užsiminė, kad anksčiau buvo sumokėjęs 100 000 JAV dolerių E. A.. Aš tuomet padariau išvadą, kad S. Č. nusikaltimas buvo finansuojamas iš V. J. pinigų. V. J. veiksmų motyvas galėjo būti toks, kad V. J. ir P. buvo draugai ir tai galėjo būti kerštas S. Č. už P. nužudymą“ (46 t. 64 b. l.).

532V. G. teisme (2012-06-19 apklausos protokolas) parodė, kad kitas nužudymo motyvas ir S. Č. nužudymo užsakovas bei finansininkas, jo manymu, buvo V. J.. Tokią nuomonę jis susidarė iš kai kurių pokalbių, nors ir dabar nežino, dėl ko buvo nužudytas S. Č..

533Apie konfliktą dėl P. nužudymo patvirtino ir nukentėjusioji J. Č.. Pastaroji nurodė, kad prieš S. Č. nužudymą į jų namus buvo atėjęs faksas su laikraščio iškarpa, jog P. žudikai vaikšto laisvėje. Jų namų fakso numerį žinojo P.. Deja, ši versija tyrimo plačiau nebuvo tirta, nes pats V. J. miręs. Tačiau vien tai parodo, kad versijų dėl suinteresuotumo, motyvų ir interesų buvo daug, ir nė viena iš jų nėra išgryninta.

534Analizuodamas teismo nurodytas prielaidas dėl nenustatyto nurodymo perdavimo, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. teisme nurodė, kad V. S. sakė, jog gavo raštelį (,,maliavą“) iš kalėjimo. Pats to raštelio ir kas jame parašyta, nematė.

5352009-11-06 akistatoje su E. A. R. Ž. nurodė, kad po to „S“ tariamai gavo žinutę iš H. D., kad reikia jį užversti.

536Pasak apelianto, nurodyti parodymai leidžia abejoti aplinkybe, kad H. D. atsiuntė (perdavė) kažkokį nurodymą. Tai patvirtina ir vėlesni R. Ž. parodymai (2009-11-20 apklausa), kur jis parodė priešingai, jog sulaikius H. D. vadovavimą grupuotei perėmė E. A., kuris laikė „obščiaką“, turėjo ryšius, įtaką, buvo surinkęs kompiuteryje daug vertingos informacijos. Vadovavimas E. A. perėjo natūraliai. Ar buvo koks nors H. D. nurodymas iš įkalinimo įstaigos, R. Ž. nurodė nežinantis.

537Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai G. L., A. S., J. A., 1996 m. buvę Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo vadovai, atsakingi už saugumą ir izoliavimą. Pastarieji patvirtino, kad raktus nuo atskirų vartų į H. D. kamerą turėjo tik ribotas skaičius žmonių (viršininkas ir pavaduotojas), kad buvo duotas įsakymas šauti, jeigu prie kameros artintųsi kažkas kitas nei minėti asmenys, kad H. D. į pasivaikščiojimus buvo vedamas surakintomis rankomis, pasivaikščiojimų patalpoje nuolat būdavo sargyba su automatais, kuri pati buvo užrakinta atskiromis durimis.

538Svarbus yra ir teisinis to meto kardomojo kalinimo reglamentavimas, t. y. sulaikytasis negalėjo bendrauti vienas kartu su advokatu, nuolat turėjo būti arba tyrėjas, arba prokuroras.

539Nurodytos aplinkybės pavirtina, kad nėra jokių patikimų duomenų daryti išvadą, jog H. D. kokiu nors būdu galėjo perduoti ar perdavė nurodymą kitiems asmenims organizuoti S. Č. nužudymą. Priešingai, analizuojant R. Ž. parodymus gynėjas daro išvadą, kad H. D. vardu tik buvo prisidengta, siekiant sustiprinti būtinybę daryti nusikaltimą prieš kitus asmenis, nes patikrinti, ar V. S. iš tikro buvo gavęs kokį nors raštelį, nėra galimybės. Be to, apeliantas abejoja, ar tikrai rašteliui buvus, jis nebūtų parodytas kitiems asmenims, kad būtų įsitikinta jo tikrumu.

540Dėl konkrečių nustatytų nusikaltimo aplinkybių kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 nurodyta, kad esminės bylos aplinkybės – kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo metamfetamino, kas patvirtina, kad jis visą laiką buvo kaltininko ar kaltininkų žinioje, kur jis buvo laikomas ir pan., nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

541Gynėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių būtinų aplinkybių (vietos, laiko, būdo) dėl niekam nematyto raštelio perdavimo, todėl teismo išvada, kad buvo koks nors H. D. nurodymas organizuoti nusikaltimą, yra niekuo nepagrįstas.

542Be to, teismas, aprašydamas S. Č. ir V. V. nužudymo epizodą, perrašydamas kaltinamąjį aktą, vienu iš liudytojų nurodė G. K., kuris nurodė, kad H. D. pastarajam skambino iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir prašė susisiekti su E. A. dėl S. Č. namo sekimo. Teismas nurodė, kad vadovaujasi aukščiau aptartais įrodymais (taigi ir G. K. parodymais), nors atskirai dėl G. K. neargumentavo. Teismas tik nurodė, kad anot parodymus davusių tardymo izoliatoriaus pareigūnų, visais laikais būna nesąžiningų pareigūnų, kurie suimtiesiems perduoda draudžiamų daiktų, tarp jų ir telefonų. Tokiu būdu teismas padarė prielaidą, kad tai pripažinta įrodymu. Tačiau liko neaišku, ar teismas vadovaujasi G. K. parodymais, ar ne.

543Analizuodamas minėto liudytojo parodymus, apeliantas pažymi, kad pas H. D. suėmimo vietoje niekada nebuvo surastas ar paimtas telefonas, neužfiksuotas ir telefoninis pokalbis. Todėl teismo teiginiai yra visiška prielaida, kuria vadovautis negalima.

544Gynėjas taip pat pažymi, kad G. K. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir davė parodymus dėl H. D. įvykdyto turto prievartavimo. Siekdamas pavaizduoti save kaip nešališką, pastarasis posėdžio metu teigė, kad jokio pykčio H. D. nejaučia, nes jis už nusikaltimą atliko bausmę. Jis yra saugomas liudytojas, ir akivaizdu, kad jo parodymus reikia vertinti itin atsargiai.

545Gynėjo nuomone tai, kad duodamas parodymus G. K. nebuvo nuoširdus, patvirtina jo neužtikrinti atsakymai į teismo ir gynėjo klausimus. G. K. parodė, kad nenustatytu metu H. D. jam skambino iš nenustatyto telefono numerio į nenustatytą telefono numerį ir liepė susitikti su E. A.. Galima manyti, kad apie šį skambutį buvo žinoma E. A., ir kad iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo H. D. skambinti buvo labai paprasta. Tačiau šiuos duomenis paneigia tiek aukščiau nurodytos aplinkybės dėl H. D. laikymo sąlygų, tiek duomenys apie tai, kad oficialiai buvo galima skambinti telefonu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo tik 1998 metais. Be to, G. K. negalėjo logiškai paaiškinti, kaip likus savaitei iki ikiteisminio tyrimo pabaigos jis buvo pakviestas į apklausą ir kaip tyrimas sužinojo apie jo žinomas aplinkybes dėl skambučio. G. K. atsakymas, kad tyrimas jau seniai žinojo apie tai, tik nebuvo to niekur užfiksuota, kelia didelių abejonių. Apeliantas abejoja, kad sudaryta tyrimo grupė, nuo 2005 m. tirianti rezonansinį nusikaltimą, leistų sau neužfiksuoti tokių svarbių saugomo liudytojo, į kurį gali būti pasikėsinta, parodymų net 5 metus.

546Gynėjas įsitikinęs, kad prieš perduodant bylą į teismą tapo reikalinga sustiprinti šį epizodą ir tam pasitarnavo G. K.. Gynėjui nesuprantama tai, kam H. D. reikėjo skambinti G. K., jeigu pats G. K. neigia, kad buvo artimas H. D. ar kitų byloje minimų asmenų draugas ar pažįstamas. Jokiame dokumente G. K. nėra minimas kaip susivienijimo narys ar prijaučiantis, ar kitos gaujos narys.

547Be to, jeigu, anot G. K., E. A. žinojo apie H. D. skambutį G. K., tai kam dar H. D. reikėtų skambint G. K.. Pats G. K. nurodė, kad jis buvo geras S. Č. pažįstamas, tačiau liudytojas J. M. (S. Č. apsaugos vadovas) tai paneigė, nurodydamas, kad jis neturi informacijos apie jo ir S. Č. ryšį. Anot G. K., jie su S. Č. buvo draugai, tačiau jis vis tiek organizuoja jo stebėjimą. Be to, kodėl G. K. nei iš šio, nei iš to E. A. papasakojo apie tai, kad reikia stebėti S. Č. namą, kad su juo reikia susitvarkyti, nes jis kelia problemų, nors jų santykiai nėra draugiški, jie ankščiau nėra darę kokį nusikaltimą ir pan. Be to, nelogiška, kad viską papasakojęs apie būtinybę stebėti S. Č. turint tikslą jį po to sutvarkyti, tik po to E. A. paklausė ar šis pažįsta „Vilką“ (namo savininką, iš kur reikia stebėti), ir gavo atsakymą, kad to „Vilko“ G. K. nepažįsta ir niekuo negali padėti. Apeliantui nesuvokiama ir tai, kad sužinojęs, jog G. K. nepažįsta „Vilko“, E. A. toliau pasakojo, ką jie ketina daryti.

548Atsakymas į klausimą dėl metų laiko, kuomet jam skambino H. D., G. K. parodė, jog buvo tikrai jau šilta, ir jie sėdėjo „V“ kieme prie plastmasinių staliukų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad turėjo būti vasario - kovo mėnesiai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad balandžio mėnesį dar buvo sniego.

549Gynėjas teigia, jog tai yra dar vienas kaltinimo manipuliavimo bylos duomenimis pavyzdys, kai jau bylą perduodant į teismą reikia bylą pastiprinti dirbtinais liudytojais. Pažymi ir tai, kad G. K. nepaneigė ir gynėjo klausimų dėl jo ir Generalinės prokuratūros užfiksuotų prokurorų neformalių bendravimų.

550Apeliantas, nesutikdamas su H. D. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jo tyčia apėmė ir vairuotojo V. V. nužudymą. To negalima pasakyti ir apie kitų asmenų, tuo metu buvusių laisvėje, tyčią. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir J. Č. parodymų matyti, kad V. V. nušautas net ne automobilyje, o prie namo kiemo vartų, kai juos uždarinėjo. Tikint kaltinimo versija, kad S. Č. nužudymas buvo suorganizuotas ir įvykdytas kaltinamajame akte nurodytų asmenų, tai iš kaltinimo surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog vykdytojas šiuo atveju peržengė jam nustatytas veikimo ribas ir nužudė žmogų, t. y. V. V., kurio nužudymas nei buvo planuojamas, nei buvo organizuojamas.

551Gynėjas teigia, jog tas pats pasakytina ir apie pasikėsinimą nužudyti J. Č.. Iš pastarosios nurodytų aplinkybių matyti, kad ji sėdėjo už savo vyro, automobilio durelės iš jos pusės buvo praviros. Tai rodo, kad žudikai, turėję galingus automatinius ginklus ir buvę nedideliu atstumu, galėjo ją netrukdomai nužudyti, jeigu tik būtų turėję tokią tyčią. Akivaizdu, kad tokios tyčios nebuvo, o J. Č. buvo sužalota tik byrančiomis automobilio stiklų šukėmis.

552Dėl nurodytos priežasties apeliantas teigia, jog H. D. nepagrįstai nuteistas už dviejų žmonių nužudymą. Analogiška situacija ir dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tikint kaltinimu, nurodyti asmenys organizavo S. Č. nužudymą tuomet, kai H. D. buvo sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Taigi jis nežinojo, nei kokiu būdu bus pasirinkta žudyti S. Č., nei galėjo ką nors įtakoti ar leisti tai įvykti būtent tokiu būdu. Nurodytos aplinkybės rodo tiek intelektualinės, tiek valinės H. D. tyčios nebuvimą.

553Gynėjas taip pat pažymi, kad, anot R. Ž. ir V. G., H. D. atsidūrus už grotų, vadovavimas nusikalstamam susivienijimui natūraliai perėjo E. A.. O pagal ankščiau atliktą parodymų analizę, nusikalstamas susivienijimas H. D. atlikus bausmę jau buvo pasibaigęs. Todėl ir dėl nurodytos priežasties H. D. negali būti atsakingas už kitų asmenų atliktus veiksmus.

554Nuosprendyje teismas nurodė H. D. motyvą nužudyti S. Č. – jo ir S. Č. santykiai nuo 1995 m. buvo įtempti, nes H. D. reiškė pretenzijas, kad S. Č. yra nesukalbamas, kyla į „žvaigždes“, nenori bendrauti su „d“, bendrauja su teisėsaugos pareigūnais. Anot liudytojo A. L., tarp H. D. ir S. Č. buvo konfliktas dėl pinigų, nes S. Č. aiškino, kad negrąžins „D“ kažkokios pinigų sumos ir pan. Daugiau duomenų apie galimą motyvą H. D. nužudyti S. Č. teismas nenustatė.

555Apelianto manymu, konkretus motyvas byloje yra neaiškus ir jo nėra. Gynėjas abejoja versija, kad H. D. rengė ir užsakė S. Č. nužudymą, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Pavyzdžiui, liudytojas J. M., buvęs S. Č. apsaugos viršininkas, nurodė, kad S. Č. H. D. ir jo aplinkos žmonėms buvo reikalingas kaip idėjų generatorius.

556Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turtines vertybes, išvengti skolos, turto grąžinimo ir pan.). Visų šių aplinkybių H. D. atžvilgiu teismas nenustatė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėjas teigia, kad H. D. dėl pasikėsinimo ir S. Č. nužudymo nuteistas nepagrįstai.

557Dėl gynėjo teisių pažeidimo

558Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis H. D., sulaikytas 2009 m. pradžioje Bulgarijoje, tų pačių metų spalį perduotas Lietuvos Respublikai. 2010-04-08 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras V. B. kreipėsi į Bulgarijos Respublikos Varnos apygardos teismą su prašymu dėl perduoto pagal Europos arešto orderį H. D. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo. Jame nurodytas ir prašymas išduoti H. D. dėl S. Č. epizodo. Apelianto nuomone, tokiais veiksmais prokuratūra faktiškai pradėjo inicijuoti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, todėl apie tai turėjo būti informuotas ir gynėjas. Gynėjas turėjo būti informuotas dar ir dėl to, kad prokuratūrai nusprendus kreiptis į Bulgarijos Respubliką dėl sutikimo gavimo siekiant praplėsti H. D. baudžiamosios atsakomybės ribas, pasunkėjo H. D. teisinė padėtis. Tokiu būdu buvo pažeista įtariamojo teisė į tinkamą gynybą ir nepaisyta proceso už akių negalimumo ikiteisminio tyrimo stadijoje reikalavimas. Neįvertinta tai, jog kreipiantis į užsienio valstybę dėl sutikimo dėl baudžiamosios atsakomybės ribų išplėtimo, laikoma, kad toks asmuo įgyja potencialaus įtariamojo dėl naujų nusikalstamų veikų (dėl kurių dar nėra gautas valstybės sutikimas) statusą, o jau gavus tokį sutikimą asmuo juridiškai tampa įtariamuoju Taigi, ikiteisminio tyrimo metu gynėjas kurį laiką buvo nušalintas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

559Apeliantas taip pat nurodo, kad kompetentingos institucijos kreipimasis, kaip tai numatyta BPK 70 straipsnio 4 dalyje, siekiant gauti užsienio valstybės sutikimą, vertinamas kaip būsimo baudžiamojo persekiojimo parengiamojo pobūdžio etapas, suponuojantis teisės į tai reaguoti teisinėmis priemonėmis, kitaip tariant – gintis, atsiradimą. Ši teisė, be kitų procesinių garantijų, gimsta nuo momento, kuomet atsiranda pagrįstas manymas, jog asmens atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Šiuo atveju pagrįstą manymą suponuoja valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, iš kurių galima daryti prielaidą, H. D. faktiškai pradedamas įtarinėti nusikalstamos veikos padarymu ir valstybės institucijų vienašališkas veikimas kreipiantis į Bulgarijos Respubliką sutikimo siekiant vykdyti asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl veikų, dėl kurių jis nebuvo perduotas, reikštų nekintamumo principo pažeidimą (Europos Žmogaus teisių teismo bylos Chichlian ir Ekindjian prieš Prancūziją, G. C. prieš Ispaniją, Pėlissier ir Sassi prieš Prancūziją), Dalios prieš Vengriją, Sadak ir kiti prieš Turkiją, Sipavičius prieš Lietuvą).

560Minėtas principas suformuluoja tai, kad jeigu asmuo oficialiai buvo informuotas arba jam kitaip oficialiai leista žinoti, jog jo atžvilgiu ketinama atlikti baudžiamojo persekiojimo požymių turinčius veiksmus, tai tolimesni tokio pobūdžio veiksmai negali būti atliekami jam to nežinant. Toks asmuo (kaip įtariamasis de facto) arba jo atstovas apie tai turi būti informuojamas siekiant, kad šie, esant reikalui, turėtų galimybę vienais ar kitais būdais į tai reaguoti, t. y. būti išklausytiems.

561Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra visgi kreipėsi į Bulgarijos Respubliką dėl baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo tik po to, kai įteikė praplėsto turinio pranešimą apie įtarimą. Tai reiškia, jog leido H. D. suprasti, kad yra įtariamas dėl daugiau nusikalstamų veikų nei buvo nurodyta Europos arešto orderyje, tačiau prokuratūra oficialiai neinformavo nei įtariamojo, nei jo gynėjo apie kreipimąsi į Bulgarijos Respubliką, tokiu būdu pažeisdami minėtąjį nekintamumo principo turinį bei suvaržydami H. D. teisę į gynybą.

562EŽTT byloje Kamasinski prieš Austriją konstatuota, kad baudžiamajame procese, ypač kuomet įtariamojo atžvilgiu jau yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo perduotas iš kitos užsienio valstybės, tačiau šį asmenį siekiama persekioti ir dėl kitų (dėl kurių toks asmuo nebuvo perduotas pagal EAO), dėl ko atitinkama kompetentinga institucija kreipiasi į užsienio valstybę siekiant gauti jos sutikimą, kaltinimas privalo tinkamai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu vykdomus ar vykdytinus veiksmus, kurie turi baudžiamojo persekiojimo aspektą, nes priešingu atveju užkertamas kelias tokio asmens teisei būti išklausytu. Taip pat turi būti užtikrinamos lygios procesinės galimybės, t. y. prokuratūra kreipiantis į užsienio valstybę siekiant gauti sutikimą dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo turėjo užtikrinti adekvatų kaltinimo ir gynybos procesinių funkcijų lygiavertiškumą.

563H. D. nurodė, kad jo persekiojimas dėl S. Č. nužudymo yra politinis persekiojimas, kurį inicijavo buvęs Generalinis prokuroras, buvęs Seimo pirmininkas, buvęs laikinai einantis Prezidento funkcijas A. Paulauskas, kuris buvo geras S. Č. draugas. Prie šio persekiojimo taip pat prisidėjo A. Paulausko partietis ir draugas A. Sadeckas, ėjęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pareigas. Apie šiuos asmenis H. D. yra kritiškai pasisakęs savo išleistame dienoraštyje, todėl pastarasis mano, kad buvo persekiojamas vien tik dėl to.

564Apeliantas taip pat nurodo, jog apie tai pasakė buvęs Lietuvos generalinis komisaras V. Grigaravičius, kuris sakė žinąs visas smulkmenas, susijusias su H. D. knygos leidyba. Komisaras nurodė: „Žinau, kad jis savarankiškai jos nerašė. Ji surinkta iš jo pasakojimų. Mes išsiaiškinome, kas ją parengė, redagavo, kokia spaustuvė spausdino ir kas tuo metu buvo jos savininkas. Knyga pasiekė mano rankas operatyviniu keliu“. Gynėjas teigia, jog H. D. mano, kad Bulgarijoje suteikus jam galimybę gintis dėl praplėstų kaltinimų, jis Lietuvai dėl S. Č. nužudymo nebūtų išduotas. Apie šias aplinkybes nurodė ir S. Č. žmona J. Č., paaiškinusi, kad S. Č. artimai bendravo tiek su A. Kliunka (buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras), tiek su A. S. (Seimo narys), tiek su saugumu. Atėmus šią galimybę buvo pažeista teisė į gynybą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes gynėjas mano, kad toks procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl tolimesnis persekiojimas praplėsto orderio ribose yra negalimas.

565Dėl A. M. turto prievartavimo

566Gynėjo nuomone, ši veika nepagrįstai kvalifikuota kaip turto prievartavimas. Tokia teismo pozicija nepagrįsta bylos duomenimis. Apelianto nuomone, A. M. atsakymas į V. S. gynėjo klausimą rodo, kad asmenys, kurie reikalavo pinigų grąžinimo, jų reikalavo ne be pagrindo: „V. S. tik tada reikalavo pinigų, kai buvo tas konfliktas. Buvo kalbėta ir minėta, kad turiu atsiskaityti tam vokiečiui. Kokia suma buvo minima, dabar nepasakysiu“.

567Analogiškai nurodė ir R. S., parodęs, kad jam buvo pasiūlymas dėl A. M. iš V. S. pusės, ar nepadėtų atsiimti skolos.

568Gynėjas teigia, jog iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pats A. M. pripažįsta tarp jo ir jo partnerio iš Vokietijos buvusius nesutarimus dėl pinigų, vokietis reikalavo grąžinti realią skolą, todėl veika turi būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį.

569Dėl SAB ,,XXXXX“, UAB ,,XXXXX“ epizodų

570Gynėjas teigia, kad šiame epizode nukentėjusieji S. V. ir R. P. nurodė, kad jokio kontakto tiesiogiai su H. D. dėl „apsaugos“ ar mokėjimų jie neturėjo, jų įmones reketavo kažkokie jaunesni vaikinai, kurių jie nepažįsta. Į „V“ važiuodavo papietauti, veždavo svečius, daugiau jokių kontaktų su H. D. nebuvo, H. D. pažįsta iš spaudos. Daugiau nieko paaiškinti nukentėjusieji negalėjo. Todėl turto prievartavimo epizodas yra neįrodytas. Dėl turto sunaikinimo duomenys byloje yra prieštaringi, yra neaiškus padegimų motyvas. Byloje niekas konkrečiai nenurodė, kad gavo kažkokį nurodymą iš H. D.. Remiantis išdėstytu, apeliantas mano, kad ir šiame epizode H. D. nuteistas nepagrįstai.

571Dėl UAB „XXXXX“ epizodo

572Gynėjo nuomone, šiame epizode yra charakteringi S. V. teikiami duomenys apie tai, kad neva H. D. jam pavedė, nurodė, suteikė informaciją apie būsimą apiplėšimą ir t. t. Tačiau iš S. V. apklausų matyti, kad minėtame apiplėšime dalyvavo R. Z.. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad R. Z. dalyvavimas šiame epizode nepasitvirtino, kaltinimas panaikintas, akivaizdu, kad žmogus tikriausiai suklydo dėl didelio laiko tarpo. Gynėjas neatmeta klaidos galimybės ir dėl kitų asmenų įvardijimo. Iš kitų asmenų parodymų matyti, kad apie minėtą apiplėšimą nurodymus davė kažkas iš „senių“, konkrečiai nurodyti negalėjo. Pavyzdžiui R. S. nurodė, kad įvykio dieną visus surinko „S“, savo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime nepatvirtino ir R. L.. Tai reiškia, kad nėra duomenų apie tai, kad H. D. organizavo plėšimą.

573Dėl bausmės tikslų ir skyrimo motyvų

574Nuteistojo gynėjas nurodo, jog H. D. nagrinėjamoje byloje yra teisiamas ne už konkrečias nusikalstamas veikas, o kaip buvusios epochos veidas. Kiekviena valstybė susiduria su pereinamuoju periodu, kai atsiranda laisva rinka, valdžios institucijos silpnos, policija korumpuota, pačios valstybės tiek ekonominiai, tiek valstybingumo pamatai dar nėra tvirti. Todėl analizuoti H. D. pateiktus kaltinimus neįvertinus šių istorinių faktų yra neteisinga.

575Gynėjas teigia, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo inkriminuojamų nusikaltimų praėjo jau beveik 20 metų. Bausti žmogų pačiomis griežčiausiomis bausmėmis šios dienos situacijoje už tą laukinio kapitalizmo laikotarpį negalima. Kalbėdamas apie bausmės tikslą kaip įbauginimą, apeliantas nurodo, jog H. D. nepriklausomybės metais yra teisiamas trečią kartą, pagal tai Lietuvoje jokių grupių ar organizuotų nusikaltėlių neturi būti.

576Nuosprendyje nurodyta, kad H. D. daug kartų teistas, kad tai yra jo gyvenimo būdas. Apelianto nuomone, teismas neįvertino to, kad pirmi du teistumai buvo 1976 m. ir 1977 m., H. D. buvus itin jauno amžiaus. Pastarasis teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimų, todėl jų vertinti kaip pavojingų visuomenei negalima. Kitas H. D. teistumas 1987 m. dėl vagysčių, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė atlikta itin sunkiomis sąlygomis Novosibirske. Dar kiti teistumai po 10 metų dėl turto prievartavimo bei 2007 m. dėl turto prievartavimo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad kalbant apie H. D. pavojingumą visuomenėje, galima kalbėti tik apie 3 nuosprendžius, kuriais nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus.

577Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti UAB „XXXXX“, kuri priklausė H. D., dokumentai. Iš jų matyti, kad įmonė užsiėmė alkoholio prekyba, mokėjo mokesčius ir buvo pakankamas pragyvenimo šaltinis.

578Be to, gynėjas teigia, jog kaltinimo prašymas skirti H. D. įkalinimą iki gyvos galvos iš esmės yra inercijos išdava, tokia pati kaip, pavyzdžiui, prašyti maksimalios įmanomos bausmės dėl dokumentų suklastojimo, kuriame kaltinamasis prisipažįsta. Visuose epizoduose buvo prašoma maksimalių bausmių, net ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo Marijampolėje, kai H. D. jau porą metų buvo suimtas. Gynėjas taip pat teigia, jog kaltinimo paprašytų bausmių nelogiškumas ir nuosprendžio motyvai dėl bausmių skyrimo jam primena bandymą pasiteisinti prieš visuomenę. Tačiau juk H. D. pagal pavojingumą negalima lyginti su „g“, ar „t“ susivienijimais, nes H. D., kad ir konkuruodamas tarp tų pačių nusikaltėlių, nekėlė jokios grėsmės likusiai visuomenės daliai. Apeliantas taip pat pažymi, kad net ir ilgesnis terminuotas laisvės atėmimas, atsižvelgus į H. D. amžių, sveikatą ir laikymo sąlygas, yra toks pats kaip laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Argumentai, kad asmuo, atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jo amžių, vis dar bus pavojingas, yra taip pat nepagrįsti. Be to, tarp H. D. ir kitiems nuteistiesiems, kurių vaidmuo buvo ne ką mažesnis, paskirtų bausmių yra labai didelis skirtumas.

579Dėl civilinių ieškinių, turto konfiskavimo ir nuosavybės teisės apribojimo

580Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo H. D., nes tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė tokio pobūdžio žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, argumentuodamas teisingumo principą, tačiau tuo pačiu nesivadovavo Konstitucija spręsdamas klausimus dėl teisės į gynybą. Be to, gynėjui neaišku, iš kurio nuteistojo ir kokia apimtimi priteisti ieškiniai, nes tai nėra nurodyta. Neaišku, kokiu pagrindu UAB „XXXXX“ priteista 150 000 Lt suma, nes tokiai sumai nėra pareikštas ieškinys. Neaišku ir tai, kuo yra grindžiami duomenys dėl TIR knygelės su puspriekabe kainos, nėra nei turto vertinimo, nei buhalterinių dokumentų ar kokių nors dokumentų. Dėl nurodytos priežasties nuosprendis dėl civilio ieškinio yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

581Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, kaip nusikalstamos veiklos rezultatas iš H. D., V. S., V. V., R. S., S. V. R. L. lygiomis dalimis konfiskuotina 400000 Lt, išreikalautų iš A. M.. Gynėjo teigimu, toks sprendimas nepagrįstas, nes minėta suma buvo gauta ne dėl turto prievartavimo, o kaip skolos sugrąžinimas. Kodėl tai traktuojama kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, jeigu jie buvo atiduoti A. M. partneriui iš Vokietijos, reiškusiam pretenzijas. Byloje nenustatyta jokia kita suma, kurią nuteistieji būtų gavę iš šio nusikaltimo kaip atlygį, todėl nėra pagrindo konfiskuoti kokią nors pinigų sumą. Konfiskuoti iš H. D. pinigus nėra pagrindo dar ir dėl to, kad pastarasis pinigų negavo, nes tuo metu atlikinėjo bausmę.

582Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad byloje dėl H. D. giminaičių įsigyto turto nėra jokių duomenų apie nenuginčytus civilinius sandorius, todėl tokio turto negalima vertinti kaip įsigyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas ir konfiskuoti. Tačiau tuo pačiu teismas priėmė prieštaraujantį sprendimą – pratęsti nuosavybės teisių apribojimą iki bus įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių padengimo. Iš areštuoto turto sąrašo matyti, kad H. D. nuosavybei priklauso motociklas. Gynėjui neaišku, kodėl palikti galioti areštai H. D. žmonos R. D., motinos J. D. ir J. M. turtui. Nuosavybės teisės apribojimas H. D. giminaičių valdomam turtui yra nepagrįstas. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog giminaičių turtas nupirktas iš H. D. nusikalstamu būdu gautų pajamų.

583Bylos duomenys patvirtina, kad visos gautos legalios pajamos yra didesnės už patirtas išlaidas turtui pirkti, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme H. D. giminaičių turtui taikomas areštas yra nepagrįstas.

584Apibendrindamas išdėstytus argumentus skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią teismą nuosprendį grįsti tik teisėtais (leistinais) įrodymais, kurių tikrumą ir patikimumą galima patikrinti BPK numatytais veiksmais; BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes absoliutino H. D. kaltinančius įrodymus, įrodymus vertino paviršutiniškai, neišskyrė, kokias konkrečiai faktines aplinkybes (faktus) patvirtina vienas ar kitas įrodymas bei jų visuma; BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuosprendyje nemotyvavo, kodėl bendradarbiaujančių asmenų parodymus jis laiko leistinais įrodymais, nepagrindė, kaip byloje esantys įrodymai (tiksliau netiesioginių įrodymų grandinė) pagrindžia teismo daromas išvadas.

585Netinkamai ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas padarė neteisingas išvadas apie aukščiau aptartų tariamų nusikalstamų veikų sudėčių buvimą H. D. veiksmuose, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi pažeistos ir BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys.

586Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti A. U., S. U. bei atlikti A. M. palaikų pakartotinę DNR ekspertizę. Taip pat prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – H. D. išteisinti. Nuosprendžio dalį dėl išteisinimo prašo palikti nepakeistą.

587Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro – atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų H. D. ir R. Z. gynėjų bei nuteistųjų E. A. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. Ž. ir prokuroro – tenkinti.

588Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo H. D. gynėjo, nuteistojo R. Z. gynėjos, nuteistųjų A. G., N. A. ir E. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

589Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

590Atmestini nuteistojo E. A., nuteistųjų R. Z. ir H. D. gynėjų apeliacinių skundų teiginiai, kad skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju apeliantai skunduose pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad skundžiamo nuosprendžio turinys yra perrašytas iš kaltinamojo akto. BPK 305 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį nurodant visus nusikalstamos veikos sudėties elementus ir visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apygardos teismas išdėstė teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei padarė atitinkamas išvadas dėl nuteistiesiems pareikštų kaltinimų. Tai, kad teismas patikrintų įrodymų pagrindu nustatė tapačias suformuluotoms kaltinamajame akte nusikalstamų veikų aplinkybes, nėra pagrindas teigti, jog nuosprendis yra sutrumpintas kaltinamojo akto variantas. Nuteistojo H. D. gynėjas teiginį, jog nuosprendyje nuteistųjų parodymai yra perrašyti iš kaltinamojo akto, grindžia nuteistųjų R. S., A. G., A. Š. bei liudytojų T. P. ir V. G. parodymais bei nurodo, jog apklausų protokolai neatitinka jų parodymų duotų pirmosios instancijos teisme. Tačiau iš nuteistojo R. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pastarasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina tai, kad nuteistais taip pat nurodė, jog dėl teisinių išsireiškimų jam patarė pareigūnai, tačiau pati nusikalstamų įvykių esmė yra papasakota jo (81 t. 90-93 b. l.). Liudytojai T. P. ir V. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai. Nuteistojo A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti pakeisti parodymai skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti (4 t. 4-161 b. l.). Be to, A. Š. parodymai, pastarajam A. M. nužudymo epizode baudžiamąją bylą nutraukus suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, iš vis nenurodyti (81 t. 95-97 b. l.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi nuteistieji, kurių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais buvo grindžiamas kaltinimas (R. Ž., S. V., R. S., R. L., V. S., R. S.), išskyrus A. G. bei A. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties, bei liudytojai R. C., D. G., T. P., J. B., V. P., o taip pat jau minėti liudytojai T. P., V. G., nukentėjusieji G. S. B., J. Č. ir kt., patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (81 t. 24-31, 80-86, 86-88, 88-90, 82 t. 16-17 b. l., 86 t. 133-137 b. l. ir t. t.). Iš apeliacinių skundų turinio galima spręsti, kad apeliantų teiginiai dėl nuosprendžio surašymo iš esmės susiję su įrodymų patikimumu ir tiesiog nesutinkama su teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius atitinkamas veikas. Tačiau visi įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai yra išnagrinėti, patikrinti ir įvertinti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą bei teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą vertino įrodymų patikimumą bei pakankamumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų V. G. ir R. Ž., kuriems vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, parodymų patikimumas taip pat yra įvertintas. Iš tiesų, nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymai šioje byloje turi itin svarbią reikšmę, tačiau jie yra tarpinė grandis įrodymų visete, sudarančių loginę įrodymų grandinę ir leidžiančių konstatuoti, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad šie asmenys savo noru prisipažino apie padarytus nusikaltimus, aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamo susivienijimo padarytus nužudymus, kitus nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, dar nereiškia, kad yra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu. Svarbu, kad tokių asmenų parodymų teisingumas būtų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Jų nurodytas aplinkybes teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo priimtame sprendime motyvuotai pasisakė. Pažymėtina, jog nuteistieji V. G. ir R. Ž. parodymus davė ir prieš save, tame tarpe ir dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo, taigi nėra pagrindo teigti, kad pastarieji bandė išvengti atsakomybės. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma teismų praktika dėl asmenų, kuriems taikytos BK 391 straipsnio nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, parodymų vertinimo, teigiant, jog jų parodymai vertintini taip pat kaip ir asmenų, kuriems taikomas anonimiškumas. Šiuo aspektu atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje nėra asmenų, atleistų nuo atsakomybės, juo labiau asmenų, pripažintų bendradarbiavus su teisėsaugos institucijomis. Tai, kad nuteistieji davė kaltės nepripažįstančių nuteistųjų atžvilgiu nepalankius parodymus, nėra pagrindas teigti, kad jie yra ,,policijos bendradarbiai”. Be to, teismas apkaltinamojo nuosprendžio negrindė išimtinai nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymais, galutines išvadas teismas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, t. y. kitų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, akistatų, kratos protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, telekomunikacinių įvykių suvestines ir kitus procesinių veiksmų rezultatus. Kaip minėta, apeliantų interpretacijos dėl V. G. ir R. Ž. galimų susitarimų su teisėsaugos institucijomis yra niekuo nepatvirtintos. Duoti parodymus yra įtariamojo, kaltinamojo teisė (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistųjų V. G. ir R. Ž. apklausų protokolų matyti, jog parodymus jie davė dalyvaujant gynėjams, kurie, kaip ir parodymus davę asmenys – V. G. ir R. Ž., savo parašais patvirtino, kad protokolai buvo surašyti teisingai ir dėl jų jokių pastabų nepareiškė. Nuteistieji savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. Be to, V. G. savo parodymus patvirtino apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. Ž. – akistatos su E. A. metu (44 t. 160-165, 175-176, 177-179, 180-181, 166-169, 45 t. 30-36, 83 b. l., 46 t. 39-42, 44-48, 50, 51-54, 65-67, 68-69, 71-74, 76-89, 101-108, 159 b. l., 47 t. 15-16, 43 b. l.). Pažymėtina, jog savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus nuteistieji V. G. ir R. Ž. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (81 t. 11-20, 20-24 b. l.). Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nuteistuosius buvo panaudotos neprocesinio poveikio priemonės, nėra.

591Nuteistojo E. A. bei nuteistojo H. D. gynėjo apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama V. G. nuoširdaus prisipažinimo teisėtumui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. ne kartą buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui, o jo paties surašytas „nuoširdus prisipažinimas“ nėra proceso reglamentuotas dokumentas ir nėra apklausa BPK 179, BPK 188 straipsnių prasme. Dėl to minėtas nuoširdus prisipažinimas neturi įrodomosios vertės (BPK 20 straipsnis), o turi reikšmę tik lyginant jį kartu su kitais bylos įrodymais (darant išvadas dėl jų patikimumo). Pažymėtina ir tai, jog apygardos teismas išvadų dėl nuteistųjų kaltės V. G. ,,nuoširdžiu prisipažinimu“ negrindė. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas R. M. paaiškino, jog dėl V. G. ,,nuoširdžiame prisipažinime“ nurodytų aplinkybių yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas išskirtoje baudžiamojoje byloje dėl eilės kitų nusikalstamų veikų epizodų (89 t. 2-4 b. l.). Taigi, minėto ,,nuoširdaus prisipažinimo“ turinys ir jo surašymo aplinkybės galimai bus įvertintos kitoje byloje.

592Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas buvo šališkas, baudžiamąją bylą nagrinėjo tendencingai, palaikydamas vien kaltinimo pusę, apribodamas H. D. teisę į tinkamą gynybą bei pažeisdamas rungimosi principą. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, Neš??k v. Slovakia, a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greec, Lindon, Otchakovsky - Laurens and July v. France, Poppe v. the Netherlands).

593Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo ir išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių prašymų ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus.

594Teisėjų kolegija visiškai nepagrįstais pripažįsta H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog sulaikius nuteistąjį Bulgarijoje, spaudoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie neva organizuotus H. D. nusikaltimus. Be to, buvę Policijos generalinis komisaras bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas, pasisakydami televizijos laidose suformavo visuomenės nuomonę, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas yra kova su nusikaltimo simboliu, kad sprendimas iš esmės jau yra aiškus, tik reikia atlikti tam tikrą procedūrą. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami įvykiai visuomenėje sukėlė didelį rezonansą bei žiniasklaidos atstovų susidomėjimą. Todėl visa bylos eiga, teismo posėdžiai buvo stebimi žiniasklaidos atstovų, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorai apie šią bylą viešai nepasisakė. Priešingai, teisę žiniasklaidos priemonių pagalba išdėstyti savo gynybinę poziciją naudojosi tiek pats H. D., tiek jo gynėjai bei šeimos nariai. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad prokurorų žiniasklaidai išsakyta tinkamai suformuluota oficiali prokuratūros pozicija dėl baudžiamosios bylos eigos, tam tikrų tarpinių rezultatų neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui ir, juo labiau, negali būti vertinama kaip koks nors neteisėtas spaudimas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Gutsanovi c. Bulgarie, Butkevičius v. Lithuania).

595Atsižvelgdama į EŽTT praktiką teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės informavimo apie baudžiamuosius procesus, ypač didelį visuomenės susirūpinimą sukeliančiose baudžiamosiose bylose, svarbą (Butkevičius v. Lithuania; no. 48297/99, decision of 28 November 2000). Įvertinus tai, kad apelianto baudžiamąją bylą nagrinėjo profesionalūs teisėjai; joje priimtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta jokių požymių, rodančių, jog bylos nušvietimas žiniasklaidoje galėjo nulemti teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu; be to, nėra duomenų, kad žiniasklaidos kampanija būtų siekiama pakenkti proceso teisingumui ar, kad žurnalistų susidomėjimą byla sukeltų prokuroras, manytina, jog dėl bylos nušvietimo žiniasklaidoje apelianto procesinės teisės, be kita ko, teisė į nešališką teismą, nebuvo pažeistos (Butkevičius v. Lithuania, Shuvalov v. Estonia).

596Apeliaciniuose skunduose pateikiami teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų nuteistiesiems nepalankių procesinių sprendimų, įrodymų vertinimo ar neišsamaus bylos išnagrinėjimo negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Šios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, 2K-406/2011).

597Viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba teikė įvairius prašymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo, papildymo. Pažymėtina, kad teisė gynybai pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo apimties, papildymo nebuvo suvaržyta ir šia teise nuteistųjų gynėjai aktyviai naudojosi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieną pareikštą prašymą, jį išsprendė, pateikdamas įtikinamus motyvus dėl tenkinimo ar atmetimo priežasčių. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, ne visi gynybos teikti prašymai buvo atmesti – dalis jų buvo patenkinta, taip pat dalis gynybos pateiktų dokumentų buvo pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos (pavyzdžiui, 79 t. 46 b. l., 82 t. 133 b. l., 88 t. 83-180 b. l. ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų. Kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne, tačiau privalo savo sprendimą pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimus įgyvendino tinkamai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus ir nuosprendį konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

598Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2014, kurioje išaiškinta, kad Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei šių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus kitų byloje ištirtų įrodymų visumą. Kaltinamojo, kuriam už melagingų parodymų davimą negali būti taikoma jokia atsakomybė, keliamoms versijoms paneigti neturi būti atliekami visi kaltinamojo pageidaujami veiksmai. Ikiteisminio tyrimo subjektai bei bylas nagrinėjantys teismai neprivalo atlikti proceso veiksmų, kuriais būtų siekiama tikrinti nekonkrečius, nerealius, o tam tikrais atvejais iš viso nepatikrinamus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

599BPK 10 straipsnis reglamentuoja įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimą. Šios normos antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teise gintis H. D. gana aktyviai naudojosi tiek pats tiesiogiai, tiek per savo gynėją. Kaip jau minėta, gynyba teikė teismui rašytinius įrodymus, reiškė prašymus, išsakė savo nuomonę dėl kaltinimo surinktų įrodymų, taip pat skundė procesinius sprendimus ir kt. Teisėjų kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl gynėjo pažeistų teisių prokurorams jo (gynėjo) neinformavus, kad buvo kreiptasi į Bulgarijos Respubliką dėl H. D. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo. Apelianto nuomone, jis kurį laiką buvo nušalintas nuo pareigų, neįvertinus to, jog kreipiantis į užsienio valstybę dėl sutikimo dėl baudžiamosios atsakomybės ribų išplėtimo, laikoma, kad toks asmuo įgyja potencialaus įtariamojo dėl naujų nusikalstamų veikų statusą. Pirmiausia atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Europos arešto orderio išdavimą dėl asmens perdavimo Lietuvos Respublikai (BPK 691 straipsnis), neįpareigoja prokuroro apie minėtą procesinį veiksmą pranešti asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, gynėjui. Toks įpareigojimas nėra numatytas ir Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį tvarką nustatytame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakyme ,,Dėl Teisingumo ministro ir Generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo nr. 1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-313/I-331. Be to, joks Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos informuoti gynėją apie tyrimo metu atliekamus procesinius veiksmus. Pažymėtina ir tai, jog H. D. įtariamojo statusą įgijo 2008-12-19 prokuroro nutarimu pripažinus jį įtariamuoju ir paskelbus jo paiešką (BPK 21 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, jog po to, kai H. D. buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai (2009-10-09), įtariamasis nuo pirmos apklausos momento (BPK 50 straipsnis) turėjo gynėją, gynėjas dalyvavo įtariamojo apklausose, akistatose, teikė skundus, prašymus, tame tarpe ir dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (38 t. 2-18, 21, 22-28, 29, 32-33, 51, 55, 59-62, 70-73, 114, 141, 142, 145-146, 158, 165, 183-185, 192, 195 b. l. ir kt.). Iš 2010-08-31 dalies bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolo matyti, jog nuteistojo H. D. gynėjas susipažino su nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00015-05, o taip pat ir su prašymu dėl perduoto pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos piliečio H. D. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo (38 t. 157 b. l., 39 t. 57-98 b. l.). Taigi, nuteistojo H. D. gynėjo teisė dalyvauti įtariamojo apklausose, susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir kt. (BPK 48 straipsnis) bei paties H. D. teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas (BPK 21 straipsnis), viso ikiteisminio tyrimo metu suvaržytos nebuvo. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi BPK 70 straipsnio 4 dalimi, numatančia asmens, kuris savo noru sutinka būti persekiojimas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, kadangi iš jau aptartų bylos medžiagos duomenų matyti, jog H. D. atžvilgiu buvo išduoti Europos arešto orderiai dėl visų veikų, kuriomis jis (H. D.) buvo įtariamas (37 t. 117-119, 125-128, 199-201 b. l.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Iš gynėjo nurodytų sprendimų matyti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, yra ne kartą pažymėjęs, jog ypatingą dėmesį reikia skirti į pranešimo įteikimą kaltinamajam apie kaltinimą, nes kaltinamasis aktas baudžiamajame procese yra labai svarbus (Kamasinski v. Austrija), nes nuo tokio naujo kaltinimo įteikimo momento įtariamajam yra oficialiai raštu pranešama apie jam pateikiamų kaltinimų faktinį ir teisinį pagrindą ir jis turi teisę apie tai būti informuotas bei turėti galimybę tinkamai gintis (Pelissier and Sassi v. France). Byloje Sipavičius prieš Lietuvą taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių būti informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, ir pan. Šiuo aspketu teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo gynėjo dėmesį, jog įtariamojo statusas ir kaltinamojo statusas skiriasi tiek sąvokų prasme, tiek Baudžiamojo proceso įstatyme numatytų teisių prasme. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes konstatuoti, kad gynėjas kurį laiką buvo nušalintas nuo pareigų, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, atitinka baudžiamojo proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus, taip pat nesuvaržė tiek nuteistojo H. D., tiek kitų nuteistųjų teisės į gynybą ir nerodo teismo šališkumo.

600Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apygardos teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme ir daro išvadą, kad nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti.

601Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Generalinė prokuratūra perdavė teismui ne visą bylos medžiagą. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kuo remiantis apeliantas daro išvadą, kad teismui nebuvo pateikti bylos Nr. 09-2-018-96 1738 lapai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog teismas neturi teisės įpareigoti prokuroro pateikti papildomus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurių, pasak prokuroro, teisiamojo posėdžio metu davusio paaiškinimus, nėra.

602Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo H. D. gynėjo argumentai dėl akivaizdžiai sufabrikuotų specialistų išvadų, taip pat yra niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, jog visi A. M. nužudyme dalyvavę (V. S., S. V., V. V., R. L.) ir parodymus davę nuteistieji parodė vietą miške, kur nukentėjusysis buvo nužudytas. Atliekant 1994 metais dingusio A. M. palaikų paiešką, 2008-12-16 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ( - ), iškasus apie 1,5 m gylio, 2 m ilgio ir 2 m pločio duobę buvo rasti žmogaus palaikai (kaulai), batai, kojinės, megztinio fragmentai (14 t. 15–18 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo Mykolo Romerio universiteto Kauno skyriaus medicinos ekspertė L. K. bei pareigūnai T. S., D. M., V. P., J. S.. Priede prie 2008-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolo plane – schemoje, priešingai nei teigia apeliantas, aiškiai pažymėta vieta, kur buvo rasti A. M. skeletuoti palaikai (14 t. 17, 18 b. l.). Iš byloje esančių 2008-05-20 apžiūros protokolo bei 2008-11-07 įvykio vietos (vietovės) apžiūros protokolų (14 t. 1, 7 b. l.) taip pat matyti, jog šie procesiniai veiksmai buvo užfiksuoti surašant protokolus, fotografuojant apžiūros eigą ir vietą, ją pažymint žemėlapių fragmentuose (14 t. 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 b. l.). Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš BPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatų seka, kad pagrindinis tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo būdas yra protokolo surašymas. Atliekant tyrimo veiksmus, jų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjas filmavimą nustatė tik kaip alternatyvų, o ne privalomą tyrimo veiksmų fiksavimo būdą. Todėl apelianto skundo argumentus, kad nėra nufilmuotas kelias iki įvykio vietos, yra visiškai nepagrįstas. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas gynėjo minimu parodymų patikrinimo vaizdo įrašu nuteistojo kaltės negrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vietos apžiūros protokolai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, pagrindo konstatuoti, kad protokolai yra neteisėti, o įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys – neleistini, nėra.

603Nuteistojo gynėjas, vertindamas kaulų tyrimo specialisto išvadą, akcentuoja išvadoje nustatytą mirusiojo amžių (45+/-5 metai) amžių, kadangi A. M. jo dingimo metu buvo 29 metų amžiaus. Iš tiesų, atlikus įvykio vietos apžiūros metu rastų žmogaus palaikų (kaulų) tyrimą, buvo duota specialisto išvada Nr. 2322/08 (01), kurioje nurodyta, jog tyrimui pateikti kaulai yra vyriškos lyties individo, kurio biologinis amžius mirties metu buvo 46+/-5 metai (14 t. 43-46 b. l.). Tačiau specialisto išvadoje Nr. S 665/08 (01) R 975/08 nurodyti požymiai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog 2008-12-16 ( - ) gyvenvietės iškasti A. M. palaikai. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog rastas nenustatyto asmens lavonas yra A. G. tėvas su 99,9999 % tikimybe (14 t. 57-62 b. l.). Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, siekiant pašalinti visas abejones, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti specialisto išvadas Nr. M 2322/08 (01) ir Nr. MK-O 116/08 (01) dėl mirusiojo žmogaus kaulų davę teismo medicinos gydytojas D. F. ir specialistas R. J. (97 t. 79-80, 108-110 b. l.). Specialistai patvirtino, kad tyrimai buvo atlikti tinkamai ir davė išsamius paaiškinimus nurodydami, jog nustatant asmens biologinį amžių pagal kaulus galima tyrimo paklaida, kad nėra reti atvejai, kai tiriamojo biologinis amžius skiriasi nuo jo chronologinio amžiaus, todėl tyrimų išvados nėra kategoriškos. Teisėjų kolegijos vertinimu specialistų išvados bei paaiškinimai yra aiškūs, motyvuoti ir nekeliantys abejonių.

604Aptartų specialisto išvadų nepaneigia ir tos nuteistojo H. D. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl A. M. vilkėtų drabužių bei pastarojo anksčiau patirtų kaulų lūžių. Pažymėtina, jog paties apelianto nurodytų liudytojų A. B. ir L. K. parodymai dėl A. M. lūžių yra skirtingi. Liudytoja L. B. parodė, kad A. M. buvo lūžusi koja, ranka, šonkauliai, liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo lūžusios abi kojos (14 t. 100-102 b. l., 86 t. 10 b. l.). Liudytojos D. L., buvusios A. M. kaimynės, parodymų apie tai, kad tą dieną, kai jis (A. M.) išvažiavo, vilkėjo juodą kostiumą, nepatvirtino įvykyje dalyvavę nuteistieji. Be to, liudytoja galėjo sąžiningai klysti, nes nukentėjusysis iki nuvykstant į ,,V” galėjo persirengti.

605Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo H. D. ir jo gynėjo tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant teismuose keliamas abejones dėl valstybinį kaltinimą palaikiusių prokurorų bei tyrėjų kompetencijos tirti tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas vertina kaip subjektyvią, niekuo nepagrįstą nuomonę. Pažymėtina, kad tiek tyrėjai, tiek prokurorai, yra profesionalūs teisininkai, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti teisingumą. Tyrėjams, o ypatingai prokurorams yra keliami aukšti išsilavinimo bei profesinių įgūdžių reikalavimai, kuriuos privalo atitikti šie valstybės pareigūnai prieš užimdami atitinkamas pareigas. Todėl preziumuojama, kad tyrėjai ir prokurorai yra pakankamos ir tinkamos kvalifikacijos tirti atitinkamas, jų veiklos pobūdžiui būdingas bylas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusių ar valstybinį kaltinimą palaikiusių prokurorų kvalifikacija. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pakako apygardos teismui įvertinti visas šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o aplinkybėms, reikalavusioms specialių žinių, nustatyti buvo pasitelkti specialistai bei ekspertai.

606Tačiau nuteistojo H. D. gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje dėl H. D. teistumų netiksliai nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsniai, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas H. D.. T. y. iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu H. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu H. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį. Dėl išdėstyto, ši nuosprendžio dalis tikslinama, nurodant, kad H. D. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu nuteistas pagal BK BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį.

607Dėl nusikalstamo susivienijimo

608Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A., A. G., nuteistųjų R. Z. ir H. D. gynėjai.

609A. G. apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad jis nepagrįstai teismo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, prašo jį išteisinti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, be to, apeliantas nežinojo, kad ,,D“ nusikalstamo susivienijimo nariai yra ginkluoti, nes niekada jokių ginklų nematė. Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde tvirtindama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl R. Z. kaltės dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat nenustačius subjektyviųjų dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymių, prašo jį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje išteisinti. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teisme ištirtos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis atliko kokius nors nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo veiksmus, prašo jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Nuteistojo H. D. gynėjas tvirtindamas, kad H. D. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje, požymių, prašo jį išteisinti. Be to, įvertinus tai, kad H. D. nuo 1996-02-03 iki 2001 m. buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jo galimai padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal 1995-12-20 įstatymą Nr. I-1141.

610Nuteistųjų A. G., E. A. ir nuteistojo R. Z. gynėjos apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami, nuteistojo H. D. gynėjo – tenkinamas iš dalies.

611Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką (ar veikas) formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai – kaip nagrinėjamu atveju – nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo konstatavimą lemia BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytas šios bendrininkavimo formos apibrėžimas. Apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis gali būti grupės dalyvių tarpusavio ryšių ilgalaikiškumas (trukmė priklauso ir nuo tikslų, daromų nusikaltimų skaičiaus, tam reikalingo laiko ir pan.), veiklos planavimas, dalyvių specializacija, visų veiksmų koordinavimas ir kontrolė, lėšų turėjimas, panaudojimas priemonių (pvz., ryšių, transporto, saugyklų, kitokio turto), reikalingų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti, tikslingas informacijos kaupimas bei panaudojimas nusikaltimams daryti ar nuslėpti ir kt. Taigi nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma.

612Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad H. D., E. A., R. Z., A. G. veikė aukščiausiame organizuotumo lygyje, t. y. kaip nusikalstamas susivienijimas. Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų, susitarimas vienam ar keliems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), tiek neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie šios bendrininkavimo formos (nusikalstamo susivienijimo) buvimą (vadovavimas, veikos planavimas, pelno siekimas ir jo paskirstymas, drausmės palaikymas, ryšio ir transporto priemonių bei šaunamųjų ginlų ir sprogstamųjų medžiagų, palengvinančių nusikaltimų padarymą, naudojimas ir pan.).

613Nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje. Toks įstatyme minimas nusikalstamo susivienijimo narių ryšys, pagrįstas skirtingais vaidmenimis, užduotimis bei pakankamai griežta hierarchija, pasižymi pastovumu, sutelktumu bei parodo aukštesnį nusikalstamos veiklos organizacinį lygį. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistieji H. D., E. A., A. G., R. Z., o taip pat kiti šiuo nuosprendžiu nuteisti (R. Ž., V. G., V. S., V. V., S. V., R. L., G. J.) nusikalstamo susivienijimo dalyviai, disponuodami šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikė pagal iš anksto numatytus vaidmenis, kiekvienas atlikdavo konkrečias užduotis bei darbus. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad šie asmenys turėjo konkrečius vaidmenis ir užduotis pačioje jų neteisėtoje grupėje, kitaip tariant, kad buvo aiški organizacine hierarchija ir paklusnumo santykiais grindžiama vidinė struktūra. Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio buvimas (nusikalstamo susivienijimo lyderis H. D. duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams nurodymus, E. A. duodavo nurodymus ir tvarkė bendrus ,,D“ pinigus, R. Z. bei A. G. vykdė ,,senių“ pavedimus bei pastarųjų organizuotus nusikaltimus, V. S. buvo atsakingas už smurtinę nusikalstamo susivienijimo veiklą ir t. t.) nustatytas nuteistųjų V. G., R. Ž., V. S., S. V., V. V., R. S., R. S., nukentėjusiųjų R. P., L. G., J. B., liudytojų D. G., D. U. ir kt. parodymais. Apie tai, kad R. Z. ir A. G. vykdė ,,senių”, t. y. H. D., E. A. pavedimus, patvirtino teisme apklausti nusikalstamo susivienijimo dalyviai V. S., V. V., S. V., R. Ž., V. G., G. J., R. S., parodę, jog pastarieji patys darė nusikaltimus ir vykdė ,,senių” pavedimus, nukentėjusysis R. P., parodęs, jog prie ,,D” šliejosi ir jų nurodymus vykdydavo Ž. J. ir R. Z., liudytojas D. G., parodęs, kad ,,D gaujoje” veikė A. G. ir R. Z., liudytojas D. U. parodęs, jog ,,D“ grupuotei tuo laiku be pagrindinių H. D., E. A., A. V. L., O. P., V. G., buvo dar vadinami ,,smogikai” –„J“ (Ž. J.) ir „Dž“ (R. Z.). Kaip liudytojas teisme apklaustas J. B. taip pat patvirtino, jog ,,D” nusikalstamam susivienijimui be kitų priklausė ir R. Z., vaikščiojęs po ,,D” vėliava” (86 t. 6-9 b. l.). Panašias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojais apklausti G. K. ir K. Č. (83 t. 135, 137 b. l.). Todėl apeliantų teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie R. Z. ir A. G. vaidmenis nusikalstamo susivienijimo veikloje, neatitinka tikrovės. Be to, priešingai nei nurodo apeliaciniuose skunduose ir E. A. bei nuteistojo H. D. gynėjas, E. A. ir H. D. vaidmuo vadovaujant nusikalstamam susivienijimui teisme taip pat patvirtintas nusikalstamo susivienijimo dalyvių V. S., V. V., S. V., V. G., G. J., R. S., R. Ž., nukentėjusiosios L. G., nukentėjusiojo R. P., liudytojų D. G., G. K. parodymais, kuriuose H. D. ir E. A. minimi kaip ,,D” nusikalstamo susivienijimo lyderiai, kurių nurodymais buvo daromos nusikalstamos veikos. Neabejotinai E. A., kaip vieno iš vadovų vaidmenį, patvirtina nusikalstamo susivienijimo dalyvių R. Ž. ir V. G. parodymai apie tai, kad jam buvo patikėti ,,D“ nusikalstamo susivienijimo finansai ir tai, kad po H. D. sulaikymo prevencine tvarka vienvaldžiu nusikalstamo susivienijimo vadovu tapo būtent E. A..

614Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo padarytų veikų sudėtis realizuodavo skirtingų sudėčių bendrininkai, į kai kurių veikų padarymą įtraukiant ne susivienijimo narius (R. S., L. G., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties, G. S. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties, A. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, T. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. Š., G. L. K., N. A., V. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), V. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis. Be to, ankščiau minėtų nuteistųjų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas nenutrūkstamai veikė iki 2000 metų pradžios. Taigi jame dalyvavę asmenys buvo susieti ilgamečiais, glaudžiais, kasdieniu bendravimu paremtais ryšiais, apimančiais ne tik laiką, skirtą nusikaltimams planuoti, rengti, daryti nusikaltimus ir naudotis jų rezultatu, bet ir leidžiant laisvalaikį. Visos šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamo susivienijimo narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai. Byloje taip pat nustatyta, kad tokio pobūdžio ir sudėtingumo nusikaltimai – be spirito kontrabandos ir prekybos, nusikalstamas susivienijimas vertėsi falsifikuotos degtinės gamyba, užsiiminėjo plėšimais, turto prievartavimu, įvykdė kelis nužudymus bei kitus nusikaltimus, galimi tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato. Akivaizdu, kad pasiekti tokį rezultatą, nepalaikant pastovių ryšių, būtų sudėtinga. Taigi, byloje nustatyti visi formalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai.

615Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – kasos buvimas bei hierarchiniai santykiai. Tarp bendrininkų buvo palaikoma vidinė drausmė, sukurta paklusnumo, baimės atmosfera, susidorojama su nusikalstamam susivienijimui neįtikusiais asmenimis (V. S., R. G., A. M., S. Č., R. B. nužudymai, pasikėsinimas nužudyti R. P. ir pan.), paskirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai – V. S., V. V., S. V., R. Ž., taip pat nukentėjusysis R. P., liudytojai D. G., D. U., G. K. parodė, jog ,,D“ nusikalstamas susivienijimas turėjo bendrą kasą. Surinkti pinigai buvo investuojami į verslą, o pelnas dalinamas, taip pat surinkti pinigai buvo naudojami paremti į įkalinimo įstaigas pakliuvusius vaikinus, apmokamos advokatams skirtos išlaidos, suteikiamos paskolos. Dalis iš parodymus davusių asmenų (V. S., R. P.) parodė patys matę kai buvo mokami pinigai. Šiame kontekste atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentas, kad priešingai nei nustatė teismas, bylos duomenys patvirtina, jog Kauno bendra kasa disponavo A. V. L.. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų nustatyta, jog A. V. L. buvo atsakingas už bendros Kauno ,,šeimų” kasos pinigus, tačiau be nurodytos kasos, egzistavo ir vadinamoji ,,D šeimos” kasa, kurios pinigai buvo patikėti būtent E. A.. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyti ir kiti neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai, kurie labai aiškiai patvirtina šio nusikalstamo darinio egzistavimą. Nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti planuojamų daryti ar daromų veikų demaskavimo, buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis, kurios buvo naudojamos tik nusikaltimų darymo metu (pavyzdžiui S. Č. ir V. V. nužudymas), nusikalstamo susivienijimo dalyvių taip vadinamas ,,V” ofisas bei kitos patalpos buvo susitikimų, pasitarimų, planavimo, o taip pat ir nusikalstamų veikų (pavyzdžiui pasikėsinimas nužudyti R. P., V. S. nužudymas) darymo vieta. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai taip pat buvo apsirūpinę šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis bei kitomis techninėmis priemonėmis, palengvinančiomis nusikaltimų darymą. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nusikalstamą veiklą vykdė sistemingai, ilgą laiką, buvo sukūrę visą priemonių tinklą ir įtraukę keletą asmenų į nusikalstamą veiklą, kurie nors ir nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau atliko tam tikras užduotis, palengvinančias nusikalstamų veikų realizavimą.

616Nuteistieji E. A. ir A. G. apeliaciniuose skunduose nesutinka su nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu – ginkluotumu. E. A. teigia, jog nagrinėjamoje byloje vienintelis R. Ž. nurodė, kad pas E. A. matė ginklą, tačiau R. Ž. negalėjo paaiškinti, kuo remiantis jis nustatė, kad ginklas buvo šaunamasis. Be to, ginklas nerastas, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. A. turėjo būtent šaunamąjį ginklą. A. G. nurodo, kad jis nežinojo, jog nusikalstamo susivienijimo nariai yra ginkluoti, nes niekada jokių ginklų nematė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojantį požymį – dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. BK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas E. A., taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą šaunamuoju ginklu ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas pripažįstamas ginkluotu, kai bent vienas susivienijimo narys turi šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, o kiti susivienijimo dalyviai tą žino. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, kad nusikalstamas susivienijimas pripažintinas ginkluotu tiek tada, kai ginklas ar sprogmenys buvo panaudoti darant nusikaltimą, tiek ir tada, kai jie buvo laikomi, gabenami, nešiojami turint tikslą kada nors, prireikus, panaudoti. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamo susivienijimo ginkluotumas yra neabejotinai įrodytas ne tik ankščiau minėtų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bet ir nusikalstamo susivienijimo dalyvių parodymais. Pagal pastarųjų parodymus buvo realiai surasti sprogmenys, ginklai, kuriuos daiktų parodymo atpažinti metu nuteistieji atpažino kaip įvairiose nusikalstamose veikose naudotus ginklus. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto A. G. dėmesys, jog nuteistasis S. V. daiktų parodymo atpažinti metu, atpažino automatą ,,Kalašnikov” kaip panašų į automatą, naudotą prekeivių spiritu apiplėšimo metu, taip pat naudotą apiplėšiant vilkiką su cigaretėmis prie Klaipėdos (54 t. 146-147 b. l.). Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų, tiek šiame nuosprendyje vėliau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo A. G. kaltę kartu su I. P., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., ginkluotais „Kalašnikov“ konstrukcijos automatu „AK“ ir tyrimo nenustatytų konstrukcijų ir kalibro pistoletais, dalyvavus vilkiko užpuolime ir užgrobime. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodyti nusikalstamo susivienijimo požymiai ne tik atitinka būtinuosius BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus požymius, bet ir BK 249 straipsnio 2 dalies (1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies) požymius. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog išdėstytų įrodymų visuma ir tokios aplinkybės, kad buvo suformuotas didelis šaunamųjų ginklų ir sprogmenų arsenalas, kad šiuo arsenalu iš esmės disponavo visi nusikalstamo susivienijimo dalyviai bei asmenys, nepriklausę nusikalstamam susivienijimui, kad ginklai, sprogmenys buvo naudojami beveik visuose nusikaltimuose, leidžia teigti, kad ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamosios medžiagos įgijimo momentu būtent buvo siekiama sukurti ginkluotą susivienijimą ir ginklais buvo disponuojama ketinant padaryti nusikalstamas veikas.

617Nuteistojo H. D. gynėjui apeliaciniame skunde nurodžius, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai visi kaltinamieji priskirti ,,D” nusikalstamam susivienijimui, teisėjų kolegija pažymi, minėtų nuteistųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog ,,Š” buvo patikimi ,,D” nusikalstamo susivienijimo ,,senių” užduočių vykdytojai, gavę leidimą naudotis ,,D” vardu. Anksčiau aptartų duomenų visuma apibūdinanti ,,D” nusikalstamo susivienijimo struktūrą, dalyvių tarpusavio santykius, akivaizdžiai parodo, kad tai buvo vientisa organizacija, suskirstyta į tam tikrus lygmenis. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo H. D. skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje neatskleista nusikalstamo susivienijimo dalyvių apimtis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikalstamo susivienijimo dalyvių, tuo pačiu ir jo vadovų dalyvavimas darant konkrečius nusikaltimus buvo skirtingos apimties, pavyzdžiui dėl A. K. turto prievartavimo pripažinti kaltais tik V. V. (R. S. byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalgoje išaiškinta, kad nusikalstamam susivienijimui pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali būti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiškai, dažniausiai pagal realiosios sutapties taisykles. Taigi tai, kad H. D. skundžiamu nuosprendžiu dėl A. K. turto pagrobimo ir kitų nusikalstamų veikų padarymo yra išteisintas, nuteistojo kaltės vadovaujant nusikalstamam susivienijimui, taip pat nepašalina.

618Atsakant į nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginį, jog jam nėra aišku, kokią naudą turėjo ,,Š”, mokėję duoklę ,,D” nusikalstamam susivienijimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad už tai jie galėjo naudotis ,,D” nusikalstamo susivienijimo vardu, netrukdomai daryti nusikalstamas veikas ir turėjo ,,D” paramą sprendžiant problemas su kitomis Kauno grupuotėmis.

619Nuteistasis A. G. ir nuteistojo R. Z. gynėja ginčija ir subjektyviąją nusikalstamo susivienijimo pusę, teigdami, jog jie niekada savęs neidentifikavo ,,D” nusikalstamo susivienijimo dalyviais. Su šiais skundų argumentais sutikti negalima. Nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, sudėtis yra formalioji. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje – tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokio susivienijimo veiklos bei aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant konkrečių nusikaltimų padarymą ar konkrečios jam paskirtos užduoties vykdymas. Tai gali pasireikšti ir vykdant kitų susivienijimo narių nurodymus. Būtent tokius skundžiame nuosprendyje įvardytus nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymus vykdė ir A. G. ir R. Z.. Byloje nustatyta, kad H. D. ir E. A. duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams nurodymus, o A. G. ir R. Z. buvo aktyvūs vykdytojai (pavyzdžiui R. Z. dėl S. Č. ir V. V. nužudymo, A. G. dėl jau minėto vilkiko užpuolimo ir pagrobimo ir pan.). Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – ginklais ir šaudmenimis ginkluoto susivienijimo daromų nusikaltimų, leidžia daryti išvadą, jog bendrininkai save identifikavo aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo nariais.

620Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiųjų R. P., L. G., J. B., liudytojų D. G., D. U., G. K., J. B. parodymų, foto nuotraukų, vaizdo įrašų, policijos pažymos įrodomąją reikšmę, teigdama, kad G. K. apklaustas dėl R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo nieko konkretaus pasakyti negalėjo, D. U. nurodytos aplinkybės jam negalėjo būti žinomos, J. B. nurodyto fakto nepagrindė konkrečiais įrodymais, be to, gimtadienių ar vestuvių vaizdo įrašai ir nuotraukos negali būti pripažinta leistina įrodinėjimo priemonė, o Policijos departamento pažyma taip pat neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintos leistinumo sąlygos. Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Šioje byloje nukentėjusiųjų ir liudytojų duotiems parodymams patikrinti ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti asmens parodymo atpažinimai pagal nuotraukas, parodymų patikrinimai vietoje ir šių procesinių veiksmų rezultatai užfiksuoti protokoluose (5 t. 9-46 b. l., 11 t. 91-94, 102-141 b. l., 31 t. 150-155, 156-185 b. l.). Be to, atliktos daiktų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų) apžiūros (9 t. 108-119, 120-122 b. l., 47 t. 17-29 b. l., 51 t. 125-134 b. l.). Šių procesinių veiksmų metu gauti duomenys buvo ištirti teisme ir įvertinti kitų bylos įrodymų visete. Pažymėtina, jog nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atmesti pastarųjų parodymus vien tuo pagrindu, kad jie yra nepalankūs nuteistajam, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, apeliantė, kritikuodama fotonuotraukų ir vaizdo įrašų įrodomąją reikšmę, pati bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutikdama su R. Z. pareikštu kaltinimu dėl UAB ,,XXXXX” didelės vertės turto pagrobimo ir kt., pateikė nuotraukas, iš kurių buvo galima spręsti, jog pareikšto kaltinimo laikotarpiu R. Z. atostogavo Vengrijoje (88 t. 98-110 b. l.). Pažymėtina, jog pateiktų gynėjos duomenų, kuriuos patvirtino liudytojai R. Z., I. Z., B. J., A. B., pagrindu, R. Z. dėl šiame epizode padarytų nusikalstamų veikų padarymo buvo išteisintas.

621Teisėjų kolegijos nuomone, Baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos vertinant byloje esančias Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno zonos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pažymą (3 t. 89-90 b. l.) bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos pažymą ,,Dėl šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto D nusikalstamo susivienijimo veiklos 1993 – 2004 metų laikotarpyje“ (3 t. 95-121 b. l.). Teisėjų kolegija išanalizavusi pažymų turinį daro išvadą, kad jos yra informatyvios ir atskleidžia nusikalstamo susivienijimo narius ir jų veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos pažymos, įvertinus jas kartu su visais kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, patvirtina nustatytas bylos aplinkybes.

622Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apeliantų dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai, ypač nusikalstamo susivienijimo dalyvių V. S., V. V., S. V., R. Ž., V. G. parodymai, apie nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšius, veiklą, darytus nusikaltimus ir kitas aplinkybes, patvirtina ne tik šiame nuosprendyje paminėtų, bet ir jau mirusių nusikalstamo susivienijimo narių – A. V. L., I. P., A. B., V. S. ir kt. bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančių asmenų, vaidmenį šioje struktūroje. Nusikalstamo susivienijimo struktūrą apibrėžia ne apeliantų nurodyti požymiai – tinkamai įrengta ,,V” sporto salė, spirito verslas, laisvalaikis ir pan., kas būdinga ir socialiai teigiamoms struktūroms, bet jau minėti kiti požymiai – buvimas trijų ir daugiau asmenų, susaistytų pastoviais ryšiais bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymu specialiai tam, kad šie asmenys įgytų galimybę imtis bendros nusikalstamos veikos daryti vieną ar kelis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

623Aukščiau išvardintos aplinkybės atitinka tiesiogiai baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamą susivienijimą pagrindžiančius požymius, todėl teismas tinkamai nustatė, kad E. A., H. D., A. G. ir R. Z. bendrininkavimo forma yra nusikalstamas susivienijimas ir jų veikas pagrįstai kvalifikavo atitinkamai pagal 1961 m. BK 227! straipsnio 2 dalį (E. A., H. D.) ir BK 249 straipsnio 2 dalį (A. G., R. Z.). Pažymėtina, jog ankščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina E. A., kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, vaidmenį, todėl E. A. skunde suformuluotas prašymas perkvalifikuoti jo veiką į BK 249 straipsnio 2 dalį yra atmetamas.

624Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, iš dalies sutinka su nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiai kelia pagrįstų abejonių. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių sektų, kad H. D., E. A. su A. V. L., R. G., V. S., I. P. ir A. B. (pastariesiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą 1990–1993 metų laikotarpiu. Taip pat sektų, kad šio susivienijimo veiklai H. D. ir E. A. vadovavo nuo 1993 m. vasario 21 d. (įsigaliojus BK 227¹ straipsniui, priimtam 1993-01-28 įstatymu Nr. 1-57) iki 2000 metų pradžios. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nusikalstamame susivienijime dalyvavusių nuteistųjų S. V., R. Ž., V. G., o taip pat liudytojų D. U., G. K. parodymus, iš kurių matyti, jog visi jie nurodė, kad nusikalstamas susivienijimas kūrėsi 1992 – 1993 metais. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog H. D. 1997-02-13 nuosprendžiu buvo paskirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Novosibirsko kalėjime, ir iš kur jis buvo paleistas tik 1992-01-13 (39 t. 104 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamas susivienijimas buvo pradėtas kurti H. D. išėjus į laisvę, t. y. 1992-01-13. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, netiksliai nurodyta 1993-01-28 įstatymo Nr. 1-57, numačiusio atsakomybę pagal BK 2271 straipsnį, įsigaliojimo data, nurodant, kad šis įstatymas įsigaliojo 1993-02-21, kai tuo tarpu minėtas įstatymas įsigaliojo 1993-02-05. Šį netikslumą teisėjų kolegija vertina kaip teismo apsirikimą dėl neatidumo, todėl jį ištaiso. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovavimas nusikalstamam susivienijimui yra susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veiklos planų rengimas, informacijos rinkimas ir sisteminimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir panašūs veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad H. D. nuo 1996-02-03 buvo sulaikytas prevencine tvarka ir iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas tik 2001 metais. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, nuteistasis H. D. nusikalstamam susivienijimui vadovauti negalėjo.

625Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad:

6261992-01-13 – 1993 metų laikotarpiu H. D., E. A., A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. G. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), A. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kitus nusikaltimus, tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą. Šio susivienijimo veiklai nuo 1993 m. vasario 5 d. (įsigaliojus BK 227¹ straipsniui, priimtam 1993-01-28 įstatymu Nr. 1-57) iki 1996-02-03 vadovaujant H. D., E. A. vadovaujant iki 2000 metų pradžios, į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė ir jo veikloje dalyvavo R. Ž., V. G., R. U. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Ž. J. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. Z., D. G. (kuriam 2009-12-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R. L., G. J., A. Š. (kuriam 2010-08-24 dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta dėl senaties), R. S. (Kumpis) (kuriam 2010-08-24 dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta dėl senaties), A. G., V. V. (kuriam 2010-08-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), o atskiriems nusikaltimams daryti buvo pasitelkti nusikalstamam susivienijimui nepriklausantys R. S., L. G. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), G. S. L. (kuriam 2008-11-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), A. S. (kuriam 2010-01-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), T. P. (kuriam 2010-03-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), S. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. Š., G. L. K., N. A., V. P. (kuriam 2010-08-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), V. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys. Šio nusikalstamo susivienijimo dalyviai laikotarpiu nuo 1993 metų pradžios iki 2000 metų pradžios, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė, pagrobė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamosios medžiagos, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.

627Dėl pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymas

628Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistojo H. D. gynėjas.

629Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo H. D. išteisinti, taip pat nesutinka su nuteistojo H. D. veikos, susijusios su pasikėsinimu nužudyti R. P., kvalifikavimu, kadangi jo žudyti niekas neketino, taip pat su veikos, susijusios su V. S. nužudymu, kvalifikavimu, kadangi nėra nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos. Apelianto nuomone, pastaroji H. D. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl turi būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK, numačiusį 10 metų senaties terminą.

630Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo H. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne tyrėjų sugalvotomis versijomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Šios išvados pilnai pasitvirtino ir apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą. Byloje esantys faktiniai duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, nėra pagrindas teigti, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti H. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

631Priešingai nei teigiama skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nutarus pašalinti nepanorusius dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, ,,D” nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius R. P. ir V. S., buvo organizuotas pastarųjų iškvietimas į restorano-pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpas. Iš nuteistojo R. Ž. parodymų matyti, kad 1993 metų vasarą – rudenį, jis buvo „V“, viename biuro kambarių. Atėjęs H. D. jam ir I. P. pasakė, kad į „V“ atvažiuos R. P., o paskui V. S., kuriuos reikės nužudyti. H. D. davė jam pistoletą „Makarov“ ir liepė laukti ateinančio R. P., nuvesti jį į sporto salę ir nušauti. Atėjusiam į ,,V” R. P. R. Ž. pasiūlė nueiti pasikalbėti į sporto salę. Jis (R. Ž.) ėjo priekyje, kiek už jo, šone I. P., o R. P. ėjo kelis žingsnius iš paskos. Tada jis išsitraukė ginklą, atsisuko ir nusitaikė į jį, bet nesugebėjo šauti į žmogų. Jis 2–3 kartus šovė pro šoną ir kiek į viršų. Tuo metu R. P. bėgo iš sporto salės į koridorių, o I. P., atėmęs iš jo pistoletą, iššovė kelis kartus, tačiau R. P. pabėgo. Išgirdęs šūvių garsus į biurą atėjo H. D. ir paklausė, kur R. P. kūnas. Jis pasakė, kad R. P. pabėgo. Tada įsiutęs H. D. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, praskėlė lūpą, paskui stvėrė už ūsų, pradėjo tampyti ir pasakė: „Jeigu neateis „Turistas“, tu važiuosi į mišką“ (81 t. 20-24 b. l.). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. P. parodymai, kad ,,<...> jį įeinantį į ,,V” sustabdė R. Ž., klausė ko ieško, jam atsakius, kad H. D., R. Ž. pasiūlė nueiti į sporto salę, kur ateis H. D.. Įėjus į sporto salę, R. Ž. pradėjo muistytis, kelti megztinį, tada pastebėjo, kad jis (R. Ž.) traukė pistoletą iš po diržo, pajautęs pavojų nukentėjusysis sukosi ir tuo metu nuaidėjo šūvis, bet į jį nepataikė, po ko nukentėjusysis nusprendė bėgti. Jam pasisukus, nuaidėjo kiti šūviai ir bėgant link durų kulka pataikė į nugaros pusę, nukentėjusysis išbėgo koridoriumi į kiemą <...>“. Be to, atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimus nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad ,,kai jis nuvažiavo į „V“, R. Ž. pasiūlė eiti į sporto salę pakalbėti. Jiems einant koridoriumi buvo žmonių, ten jų vaikščiojo daug, ir kai ėjo į salę. Jis sporto salėje prieš save matė R. Ž., iš priekio daugiau nieko nematė, gal kas įėjo iš nugaros. Pamačius, kad R. Ž. muistosi, jo koncentracija buvo sutelkta į išdėstymą, duris, kampus, todėl jis negali pasakyti, ar dar salėje buvo žmonių“ (82 t. 18-20 b. l.). Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, R. Ž. ir R. P. parodymai esminėse įvykio aplinkybėse sutampa, abu patvirtino, kad R. Ž. pirmą kartą šovęs į R. P., nepataikė. Gynėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad įvykio vietoje I. P. nebuvo. Minėta, kad nukentėjusysis R. P. teisme nepaneigė, jog I. P. nebuvo, jis (R. P.) jo paprasčiausiai galėjo nematyti. Be to, R. Ž. ir R. P. parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvada Nr. G3313/07 (01), iš kurios matyti, kad R. P. nustatyti du seni randai dešiniajame sėdmenyje ir pilvo sienos dešinėje klubinėje dalyje. Nurodyti randai galėjo susidaryti sugijus šautinėms žaizdoms, padarytoms 1993 metais. Apvalios formos randas dešiniajame sėdmenyje būdingas šautiniam sužalojimui (t. 10, b. l. 5). Pažymėtina, jog nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde sureikšminami nežymūs neatitikimai R. Ž. ir R. P. parodymuose siekiant paneigti jų įrodomąją vertę, tačiau būtent tokie nesutapimai patvirtina jų tikrumą ir savarankiškumą, nes neįmanoma tiksliai atkartoti informacijos, kai buvo padaryta tiek daug nusikaltimų ir nuo jų padarymo praėjo didelis laiko tarpas.

632Apeliaciniame skunde keliamos įvairios versijos bandant paneigti objektyviais bylos įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliuojant į R. P. ir V. S. santykius, R. P. galimybę pabėgti bei į V. S. nužudyme dalyvavusius asmenis, nurodant, kad sunkiai suvokiama, kodėl nužudyti R. P. buvo pavesta visiškai kitiems asmenims. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis ne ta, kad jo metu būtų atsakoma į apeliaciniuose skunduose esančius pasvarstymus apie tai, kas galėtų įvykti ar įvyktų jeigu būtų susiklosčiusios vienokios ar kitokios sąlygos ar aplinkybės. Apeliacinis procesas skirtas tam, kad jo metu būtų patikrinta ir atsakyta į esminius apeliantų argumentus, susijusius su skundžiamu nuosprendžiu, todėl spėjimais ir tikimybėmis pagrįsti skundo argumentai, atmetami be atskiros jų analizės. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, jog R. Ž. parodymais nustatyta, kad jam ir I. P. buvo nurodyta nužudyti R. P.. Taigi šiais parodymais paaiškinama, kodėl V. S. nužudyme dalyvavę asmenys nedalyvavo pasikėsinant nužudyti R. P.. Be to, visiškai nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai netyrė R. Ž. parodymų, kad pastarasis šūvius paleido į sporto salės sieną. Teisme apklaustas kaip liudytojas ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas R. M. parodė, kad iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad visos sienos yra išgriautos, tinkas išgriautas, todėl patikrinti šūvio vietas nebuvo galimybių (89 t. 2-4 b. l.). Be to, R. Ž. ir R. P. parodymais patikimai nustatyta, kad pastarasis nebuvo nužudytas tik dėl nukentėjusiajam palankiai susiklosčiusių aplinkybių (R. Ž. tai padaryti atsisakė, I. P. jį tik sužeidė, o nukentėjusysis sugebėjo pabėgti), kas akivaizdžiai paneigia nuteistojo gynėjo skundo argumentus, jog R. P. nužudyti niekas nenorėjo, kad tokie veiksmai atitinka turto prievartavimo ir sveikatos sutrikdymo požymius.

633Apie tai, kas vyko po to kai buvo pasikėsinta į R. P., dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas V. S., apie nuteistojo H. D. bei kitų asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, atliktus veiksmus, išsamiai parodė teisme apklaustas nuteistasis V. G.. Šios aplinkybės patvirtinamos ir liudytojų E. P., V. G., G. K., D. G., J. B., J. S. parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo R. Ž. parodymus, jog po nepavykusio bandymo nužudyti R. P., H. D. jį uždarius viename iš ,,V” kambarių, jis (R. Ž.) išgirdo, kaip I. P., pro langą pamatęs ateinantį V. S., apie tai pranešė H. D.. Kas paskui vyko ,,V” jis nežino, tik iš vėlesnių kalbų su I. P. suprato, kad V. S. buvo nužudytas (81 t. 20-24 b. l.). Taigi, pastarojo parodymai patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad tą pačią dieną, po pasikėsinimo nužudyti R. P., buvo nužudytas ir V. S.. R. Ž. nurodytą V. S. nužudymo faktą patvirtino tiesiogiai įvykį matęs V. G., teisme parodęs, kad 1993 rugpjūčio mėnesio gale ar rugsėjo mėnesio pradžioje jis atvažiavo į „V“ pavalgyti ir išeinant sutiko A. V. L., kuris pasakė nueiti į sporto salę, nes kviečia H. D.. Prie salės įėjimo durų stovėjo R. V., kuris lyg kažką saugojo. Įėjęs į salę V. G. pamatė kairėje pusėje stovinčią lovą, kur buvo susibūrimas, šalia stovėjo A. B., I. P., V. S., R. U., A. V. L., kažkas gulėjo ant sofos, o šalia buvo parklupęs H. D., kuris pakvietė jį prieiti. Priėjus arčiau jis pamatė, kad ant lovos kniūbsčias guli V. S., o H. D. laikė prie kaklo virvę ir V. G. pasakė, kad jis (V. G.) užrištų. Nuteistasis buvo ką tik pavalgęs, jį supykino ir jis išbėgo į koridorių, pavymui gavo repliką, kad „Gangsteris įtampos neatlaiko”. V. G. išėjus iš tualeto, iš sporto salės į lauką išėjo H. D. ir A. V. L., tuo metu V. S., I. P., A. B. iš salės išnešė į kažką suvyniotą V. S. kūną. A. V. L. atidarė bagažinę, į kurią buvo įmestas V. S., automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo H. D., A. B. su V. S. atsisėdo į automobilio galą, o A. V. L. šalia vairuotojo ir jie išvažiavo. Kur buvo išvežtas V. S. kūnas, jis nežino ( 81 t. 11-20 b. l.).

634Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad V. S. buvo nužudytas, tvirtina, kad V. S. nužudymas iš esmės grindžiamos tik V. G. parodymais, tačiau pats V. G. nepatvirtino, kad V. S. buvo nužudytas. Skunde abejojama ir V. G. parodymų patikimumu, nurodant, kad pastarais klysta itin svarbiose detalėse. Tačiau teisėjų kolegija tokias V. G. parodymų interpretacijas vertina kaip nepagrįstas. Vien dėl to, kad nuteistasis negalėjo kategoriškai nurodyti, ar tuo metu, kai jis įėjo į salę, V. S. buvo miręs, daryti išvadą, kad V. G. nepatvirtino, jog V. S. buvo nužudytas, būtų nelogiška. Atkreiptinas dėmesys, jog V. G. teisme parodė, kad pas V. S. gyvybės požymių jis nematė. Be to, nuteistojo gynėjas klaidina teismą teigdamas, kad V. G. parodymų patikrinimo vietoje nurodęs, kad vieni paėmė V. S. už kojų, kiti už pažastų, jis (V. G.) ranką prilaikė iš nugaros, ir visi kartu išnešė, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad V. S. jau buvo į kažką suvyniotas. Iš V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, jog nuteistasis visą laiką nuosekliai tvirtino, jog V. S. kūnas iš sporto salės buvo išneštas suvyniotas į kažkokią medžiagą (46 t. 39-42, 71-74, 76-89 b. l., 81 t. 11-20 b. l.).

635Be to, V. G. parodymai nėra vienintelis H. D. kaltę lemiantis įrodymas. Apklausta kaip liudytoja E. P. teisme parodė, kad įvykio dieną ji atvežė V. S. į ,,V” susitikti su H. D.. Po to V. S. ji turėjusi vežti į oro uostą, nes jis ruošėsi į Maskvą, ten pralaukė jo tris valandas, bet jis nebeišėjo. Daugiau su juo susitikusi nebuvo ir nebematė (86 t. 10 b. l.). Taigi liudytojos E. P. parodymai iš dalies patvirtina V. G. parodymus, kad būtent ,,V” buvo nužudytas V. S..

636Vertinant liudytojų G. K., D. G., J. S. parodymus, matyti, jog jie patvirtino tik patį V. S. nužudymo faktą ir kad tai galimai padarė H. D.. Tačiau įrodymai baudžiamojoje byloje turi būti vertinami kompleksiškai, juos tarpusavyje gretinant, lyginant ir analizuojant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tai ir padarė, minėtų liudytojų parodymus vertino visumoje su kitais bylos įrodymais, kaip vieną iš įrodymų grandinės dalių. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog minėtų liudytojų parodymai teismo ir neįvardinti kaip tiesiogiai patvirtinantys nuteistojo kaltę. Liudytojų parodymai buvo vertinami kitų įrodymų kontekste. Šiais liudytojų parodymais buvo patvirtintos kitais įrodymais nustatytos aplinkybės, todėl jie buvo svarbūs vertinant visus byloje surinktus įrodymus ir nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes.

637Iš tiesų V. S. lavonas nesurastas, tačiau pirmosios instancijos teismo ištirtų vienas kitą papildančių ir patvirtinančių įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad V. S. buvo nužudytas. Iš bylos duomenų matyti, jog 1997-10-27 teismo sprendimu V. S. pripažintas mirusiu. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai apeliuoja į liudytojų V. G., A. M., J. K., A. P., Č. S. parodymus, neva mačiusius V. S. gyvą bei patvirtinusius versiją, kad V. S. buvo išvežtas rusų. Liudytoja E. P. teisme parodė, jog ji negirdėjo, kad V. S. laukė automobilis. Iš pastarosios parodymų taip pat matyti, jog būtent ji turėjo nuvežti V. S. į oro uostą ir būtent dėl šios priežasties ji ilgai laukė iš ,,V” turėjusio išeiti V. S.. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog H. D. bandė paveikti A. S., jog šis duotų nuteistajam naudingus parodymus (87 t. 73-88 b. l.). Be to, sunku įsivaizduoti, jog nukentėjusysis, būdamas gyvas, tiek laiko nebandytų susisiekti su savo artimaisiais, juo labiau, kad realaus pavojaus jam jau nėra. Šių aplinkybių kontekste gynėjo versijos, kad V. S. gyvas ir kad jį išsivežė rusai, atrodo nerealios ir neįtikinamos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-530/2014, 2K-565/2014; 2K-210-942/2015), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai iš skirtingų šaltinių gautų patikimų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad H. D. nužudė V. S..

638Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nužudymą kvalifikuojančios faktinės aplinkybės – savanaudiškų paskatų – nustatymo. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, įvardytas kaip savanaudiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014). Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų inkriminuojamas tada, kai kaltininkas nužudo kitą žmogų siekdamas turtinės naudos: įgyti turto, teisę į turtą ar išvengti turtinės prievolės sau arba kitiems asmenims.

639Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motyvas nužudyti R. S., o taip pat ir pasikėsinimas nužudyti R. P., buvo konkurencija dėl įtakos sferų nusikalstamame versle Kauno mieste bei noras priversti asmenis mokėti dalį pelno, gauto iš nusikalstamos veiklos. Šią aplinkybę savo skunde mėgina paneigti H. D. gynėjas, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kažkokią turtinę naudą. V. G. nurodytas H. D. grasinimas taip pat nėra pagrindas veiką kvalifikuoti kaip savanaudiškas paskatas. Tačiau šie skundo teiginiai yra nepagrįsti ir paneigti pakankamai detaliais nuteistųjų V. G. ir R. Ž., nukentėjusiojo R. P. parodymais. R. Ž. patvirtino šioje dalyje ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad H. D. iš Rygos nusikalstamo pasaulio atstovų sužinojo, jog V. S. gali bandyti perimti valdžią, užgrobti ,,D” kontroliuojama verslą ar teritoriją. R. Ž. teisme taip pat parodė, kad V. S. norėjo vadovauti Kaunui (81 t. 20-24 b. l.). V. G. teisme parodė, kad 1993 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje į Rygą atvažiavo H. D. ir V. S.. Jie nuvažiavo į Jūrmalą, vakarieniavo šašlykinėje ir bendravo su Latvijos nusikalstamo pasaulio atstovais. Kompanijai išsiskirsčius V. S. H. D. ir jam pasakė, kad iš rygiečių sužinojo, jog neseniai Rygoje lankėsi V. S. su R. G. ir R. Z.. V. S. rygiečiams gyrėsi, kad ,,D” nebe daug liko. Be to, V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. S. neapykantą jautė ir A. V. L., nes V. S. buvo pagrobęs jo daiktus ir nesutiko grąžinti, A. V. L. jį (V. S.) vadino ,,žiurke” (81 t. 11-20 b. l.). Nukentėjusysis R. P. teisme parodė, kad ,,<...> jis buvo kitoje grupuotėje, ne H. D., kaip buvo suplanuota. Iš pastarojo jautė spaudimą, nes tame pačiame rajone gyveno, kartais ten susitikdavo, H. D. jam reiškė pretenzijas. Kai sutikdavo H. D., pastarasis pabrėždavo, kad jis yra vienas, niekam nepriklauso ir kviesdavo pas save. Po to prasidėjo smurto atvejai, nukentėjusysis buvo užpultas laiptinėje, stipriai sumuštas, atsitiktinumo dėka liko gyvas. Tada nuo H. D. į ligoninę buvo atėjęs V. S., kuris pasakė, kad jis (R. P.) turi ateiti pas juos, tada nebus jokių problemų. Tą patį kalbėjo ir H. D., kai nukentėjusysis sutikdavo jį gatvėje, sakė, ateik pas mus, nieko nebus, mokėsi pinigus į bendrą kasą, gyvensi kitaip“. Be to, nukentėjusysis teisme patvirtino, kad po to, kai į jį buvo pasikėsinta, apie pusantrų metų iki 1995 metų pabaigos H. D. mokėjo kiekvieną mėnesį (82 t. 18-20 b. l.). Taigi nurodytų parodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant turtinės naudos. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad jeigu ir buvo kitokių nesutarimų tarp H. D. ir V. S., tai toks papildomas motyvas nužudyti nešalina savanaudiškumo požymio.

640Dėl šių aplinkybių, nuteistojo H. D. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama kaip paprastas nužudymas. Todėl paminėti gynėjo apeliacinio skundo argumentai, atmetami kaip nepagrįsti.

641Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl H. D. veikos (pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S.) kvalifikavimo.

642Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, jog tais atvejais, kai vienas žmogus nužudomas, o į kito gyvybę tik kėsinamasi ar rengiamasi nužudyti, veika negali būti vertinama kaip baigtas dviejų žmonių nužudymas. Tokia veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį (jeigu yra kitame šios dalies punkte numatytas požymis) ir pagal BK 21 straipsnio ar 22 straipsnio (rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti du žmones) bei BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis H. D. su A. V. L. ir V. S., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, nutaręs pašalinti nepanorusius dalytis nusikalstamu pelnu ir konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, ,,D” nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius R. P. ir V. S., organizavo pastarųjų iškvietimą į restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“ patalpas, kur nužudė V. S. bei pasikėsino nužudyti R. P.. R. P. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. Ž. atsisakius nužudyti R. P., o I. P. R. P. tik sužeidus, nukentėjusysis sugebėjo pabėgti. Tokiu būdu H. D. dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti du žmones, tačiau nužudė tik vieną, o kitą pasikėsino nužudyti, ir tokia nusikalstama veika atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktuose. Todėl H. D. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto (dėl V. S. nužudymo) perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

643Dėl pasikėsinimo nužudyti R. G. ir R. G. nužudymas

644Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistojo H. D. gynėjas ir nuteistasis E. A. (dėl R. G. nužudymo). Nuteistojo H. D. gynėjas iš esmės nesutinka tik su H. D. nuteisimu dėl R. G. nužudymo, apeliaciniame skunde nenurodydamas nė vieno argumento, kodėl H. D. turi būti išteisintas ir dėl pasikėsinimo nužudyti R. G.. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

645Nuosprendyje nurodytų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytiniai įrodymais neginčijamai nustatyta, kad H. D. pasikėsino tyčia nužudyti R. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. G. šūvio metu spėjo ranka sugriebti už ginklo, o greta buvęs V. S. sulaikė jį (H. D.) nuo nusikalstamo sumanymo užbaigimo. Taip pat nustatyta, kad H. D., E. A., A. V. L., I. P. ir apie nusikalstamą sumanymą nežinojęs R. Ž. (kuriam 2010-08-20 ikiteisminio tyrimo dalis nutraukta), atvykę pas R. G. pastarąjį išvežė į mišką, prie iš anksto iškastos duobės, E. A. nepavykus nušauti R. G., nes ginklas užsikirto ir neiššovė, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti, H. D., ne mažiau kaip du kartus iššovė į R. G.. Taip jie tyčia nužudė R. G., o jo lavoną paslėpė užkasdami miške. Visi įrodymai, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad H. D. ir E. A. atliko nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyje nurodytus veiksmus, išdėstyti, aptarti ir įvertinti nuosprendyje. Todėl kolegija iš naujo nepateiks išsamios nuteistųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų bei kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų analizės, o nurodys tik tuos, kurie yra susiję su konkrečiais apeliacinių skundų argumentais.

646Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, ir šiame epizode apeliantų argumentai yra iš esmės susiję su V. G. ir R. Ž. parodymų kritika, nurodant, kad jų parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jie negali būti laikomi patikimais ir pakankamais H. D. ir E. A. kaltumo įrodymais. Tokie apeliantų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.

647Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais pripažįstami tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Asmenų parodymai vertinami atsižvelgiant į jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), parodymų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

648Pagrindiniai ir tiesioginiai H. D. ir E. A. kaltumo šiame epizode įrodymai yra nuteistųjų V. G. (pasikėsinimo nužudyti R. G. epizode) ir R. Ž. parodymai. Tiek nuteistasis E. A., tiek nuteistojo H. D. gynėjas skunduose vieną iš R. Ž. parodymų nepatikimumą patvirtinantį faktą nurodo pastarojo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog alkoholio vartojimas turėjo kokią nors įtaką R. Ž. parodymams. Be to, nuteistojo H. D. gynėjas pateikia tik teorinio pobūdžio prielaidą, neatitinkančią byloje nustatytų aplinkybių, kad Kalėdų vakarą R. Ž. turėjo būti prie šventinio stalo, o ne ,,V” sporto salėje. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė apie jam žinomus pasikėsinimo ir nužudymo motyvus bei šių nusikaltimų padarymo aplinkybes. R. Ž. parodymai visiškai sutampa su V. G., D. G. parodymais, o pastarųjų nurodytas įvykių aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. G. parodymai apie tai, kad su R. G. telefonu paskutinį kartą bendravo 1993-12-25. Paminėto pokalbio metu R. G. jai pasakė, kad ,,atvažiavo vyrai taikytis“. Šias aplinkybes papildo ir nukentėjusiosios R. Z. parodymai apie tai, kad K. N. jai pasakojo, jog jos tėvą 1993-12-25 išsivežė ,,D”. Aplinkybes kad buvo sužalotas R. G., patvirtino pirminę medicininę pagalbą jai suteikęs gydytojas L. K. bei liudytoja E. J., taip pat parodžiusi, dar iki R. G. nužudymo ji buvo priversta pasirašyti sutartį, kad namą, kuris faktiškai priklausė R. G., ji dovanoja visiškai nepažįstamiems žmonėms.

649Ta aplinkybė, kad E. A. nedalyvavo pasikėsinime nužudyti R. G., taip pat nesumenkina R. Ž. parodymų reikšmės. Neatitinka tikrovės ir nuteistojo E. A. skundo argumentai, kad jis (E. A.) vengė dalyvauti smurtiniuose nusikaltimuose. Byloje nustatyta, kad jis dalyvavo S. Č. ir V. V. bei R. G. nužudymuose. Visiškai nepagrįsti E. A. skundo argumentai, bandant sumenkinti R. Ž. parodymų reikšmę ir apeliuojant į tai, kad pastarojo nurodytas nužudyme dalyvavusių asmenų skaičius neatitinka liudytojos R. Z. parodymų. Pažymėtina, jog liudytoja R. Z. parodė, kad po tėvo dingimo K. N. jai pasakojo, jog 1993-12-25 pas jos tėvą name buvo H. D., E. A., A. V. L., R. Ž., I. P. arba V. S.. Taigi liudytojos parodymai visiškai atitinka R. Ž. parodymus, kad pas R. G. nuvažiavo I. P., E. A., A. V. L., H. D. ir jis (R. Ž.). Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dalyviai pas R. G. į namą, o po to ir į mišką, važiavo dviem automobiliais, todėl nuteistojo E. A. skaičiavimai kiek žmonių gali sutilpti į vieną automobilį ir šiais skaičiavimais paremtos išvados, yra visiškai nepagrįstos. Nuteistojo R. Ž. parodymų apie įvykio aplinkybes nepaneigia ir nuteistojo H. D. gynėjo pamastymai, esą neįtikėtina, jog turintį priklausomybę R. G. pavyko gražiuoju atitraukti nuo šventinio stalo. Akivaizdu, jog užėjus pas R. G. keturiems vyrams ir jiems nurodžius su jais važiuoti, R. G. kito pasirinkimo neturėjo.

650Siekdamas įrodyti, kad R. G. nebuvo nužudytas, nuteistojo H. D. gynėjas nepagrįstai remiasi liudytojos L. J. parodymais, neva ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad viena pažįstama medicinos seselė A. U. jai pasakė, jog R. G. gruodžio 26 d., t. y. kitą dieną po tariamų įvykių kai R. G. turėjo būti nužudytas, guli ligoninėje. Apklausta teisme liudytoja E. J. parodė, kad kaimynės A. U. ji nepažįsta. Ji niekada nebuvo sutikusi tokios kaimynės ir nesakė, kad R. G. guli ligoninėje (85 t. 67-68 b. l.). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynybos prašymu buvo apklaustas kaip liudytojas A. U. brolis S. U.. Pastarasis teismo posėdyje parodė, kad jo sesuo gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, turi medicininį išsilavinimą, tačiau niekada nėra dirbusi Kauno klinikose. Sesuo dirbo 3-ioje ligoninėje masažiste (97 t. 80-81 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos parodymus surinktų įrodymų kontekste, tokią nuteistojo gynėjo versiją atmeta kaip nepasitvirtinusią. Nurodytos gynėjo versijos nepatvirtina ir skundo argumentai, jog liudytoja J. B. teisme parodė, kad L. G. dar ilgą laiką vaikščiojo pas būrėjus, klausinėjo kur yra jos vyras ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks žmogaus elgesys, kai nėra surastas jo artimojo kūnas, yra visiškai pateisinamas ir logiškai paaiškinamas.

651Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nepagrįstai ginčija ir nuteistojo V. G. parodymų patikimumą remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-15/2013. Nagrinėjamoje byloje V. G. parodymai visiškai atitinka kitais byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu liudytojos E. A. parodymus apie tai, kad 1993 metų Kalėdų vakarą E. A. buvo girtas ir miegojo namuose, teisėjų kolegija vertina kaip bandymą padėti artimam žmogui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistajam E. A. nurodant, jog L. G. parodė, kad tarp jos vyro (R. G.) ir E. A. buvo geri santykiai, apeliaciniame skunde nutylima apie tai, kad L. G. teisme taip pat parodė, jog tą dieną, kai buvo nužudytas R. G., jam skambino būtent E. A., pasakyti, kad atvažiuoja „šeima” ir nori taikytis su juo (83 t. 125-127 b. l.).

652Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas šioje dalyje nuteistųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais nesirėmė, teismui pakako objektyvių bei patikimų duomenų H. D. ir E. A. kaltei pagrįsti.

653Tais pačiais motyvais kaip ir epizode dėl V. S. nužudymo, atmetami ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai, jog liudytojai V. G., V. T., V. Š., A. K., G. J. patvirtino matę R. G. gyvą.

654Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nužudymą kvalifikuojančios faktinės aplinkybės – savanaudiškų paskatų – nustatymo. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad H. D., pavydėdamas R. G. jo sugebėjimų versle, įtardamas, kad R. G. ne apie visus uždirbtus pinigus informuoja ir juos savinasi, taip pat įtardamas, kad R. G. prisidėjo organizuojant žudynes ,,V“, priėmė sprendimą jį nužudyti. Tai, kad R. G. buvo nužudytas siekiant turtinės naudos, neabejotinai patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad prieš nužudymą iš R. G. buvo atimtas namas. Teismo nustatytą požymį savo skunde nepagrįstai mėgina paneigti H. D. gynėjas, teigdamas, kad E. J. nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad R. G. buvo skolingas V. S., dėl ko jis (V. S.) ir peršovė R. G. ranką. Tokius gynėjo tvirtinimus, paneigia pačios liudytojos E. J. parodymai, kad „K“ (A. Ž.) ir „S“ (V. S.) į namus pas ją atsiuntė būtent H. D., kurie pasakė, ,,kad reikia perrašyti namą ir kad tai yra šefo, H. D., įsakymas“ (85 t. 67-68 b. l.). Pažymėtina tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G. ranką peršovė H. D.. Šių objektyviais įrodymais teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių savo skunde neginčija ir pats nuteistojo gynėjas. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. G. buvo nužudytas dėl jam priklausančių automobilio ir laikrodžio. Todėl apeliantas nepagrįstai skunde akcentuoja L. G. parodymus, kad jai buvo perduoti automobilio rakteliai ir laikrodis. Aptariamo kvalifikuojančio požymio nešalina ir L. G. parodymai apie tai, kad 1994 m. kovo mėnesį, po to, kai nuskendo jos sūnus ir buvo pavogtas automobilis, E. A. jai davė 5000 JAV. Pažymėtina, jog savanaudiškos paskatos turi susiformuoti iki nužudymo pradžios arba kilti kėsinimosi metu. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčia nužudyti R. G. siekiant turtinės naudos buvo susiformavusi dar iki jo nužudymo. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog H. D. nužudė R. G. dėl savanaudiškų paskatų.

655Dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo

656Dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo

657Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A. ir A. G. bei nuteistojo H. D. gynėjas.

658Nuteistasis A. G. dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo prisipažįsta visiškai, tačiau su jo nuteisimu dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo nesutinka, teigia, jog šios nusikalstamos veikos nepadarė. Nuteistojo E. A. ir nuteistojo H. D. gynėjo nuomone nukentėjusiųjų R. P. ir S. V. parodymai nepatvirtina teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas.

659Objektyviai turto prievartavimą sudaro neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Faktines turto prievartavimo aplinkybes teismas nustatė remdamasis kaltę pripažįstančių nuteistųjų V. S., S. V., R. L. parodymais, A. Š. bei R. S., kuriems baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėm terminui, iš dalies kaltę pripažįstančio A. G. parodymais, nukentėjusiųjų G. S. B., S. V., A. P. parodymais bei pastarojo asmens parodymo atpažinti protokolu, liudytojų S. Š., G. C. parodymais.

660Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistųjų H. D., E. A., V. S., G. J., A. G., S. V. ir R. L. (S. V. ir R. L. tik SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. atžvilgiu) veika bendrininkaujant kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviams pasireiškė atviru ir be jokio teisėto pagrindo reiškiamu reikalavimu nukentėjusiesiems R. P., S. V. bei G. S. B. (atitinkamai R. P. ir S. V. mokėti 10 procentų nuo bendrovės pelno, G. S. B. – po 500 JAV dolerių (2000 Lt) kas mėnesį) grasinant panaudoti prieš R. P. ir S. V. fizinį smurtą – demonstruojant šaunamąjį ginklą ir pastariesiems bei G. S. B. grasinant turto sunaikinimu ar sužalojimu, bei sugadinant visuotinai pavojingu būdu – padegant, SAB ,,XXXXX“ turtą. Tokie veiksmai vertintini kaip vertimas perduoti turtą ir atitinka turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymius. Bylos duomenimis – nuteistųjų V. S., S. V. parodymais – nustatyta, jog pastatai buvo padegti H. D. ir V. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, nurodymu. Akivaizdu, jog H. D., nurodydamas nusikalstamo susivienijimo dalyviams V. S., S. V., R. L., G. J., A. G. padegti SAB ,,XXXXX“ administracinio pastato patalpas, turėjo tikslą (motyvą) įbauginti nukentėjusiuosius bei palaužti jų pasipriešinimą mokėti duoklę. Teigti, kad nėra aiškus įvykdytų padegimų motyvas, nėra pagrindo.

661Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo teiginį, jog jis 1994-05-08 nepadegė ir neprievartavo SAB ,,XXXXX“ akcininkų turto, paneigia nuteistųjų S. V. ir R. L. parodymai. Nuteistasis S. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog patalpų, esančių Panerių g. 51 padegime be kitų nuteistųjų dalyvavo ir A. G. (54 t. 109, 124-126, 130-131, 55 t. 33 b. l., 81 t. 24-31 b. l.). Nuteistasis R. L. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad padegant pastato ( - ) į antrą aukštą butelius įmetė A. G. (55 t. 129, 141, 160-161, 56 t. 21 b. l., 86 t. 133-137 b. l.). Taigi minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad 1994-05-08 padegant SAB ,,XXXXX“ patalpas dalyvavo ir A. G.. Esminiai minėtų asmenų apklausų duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Aptarti duomenys pagrįstai teismui leido daryti išvadą dėl A. G. kaltės ir dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų turto prievartavimo.

662Nuteistasis E. A. skunde nepagrįstai akcentuoja nukentėjusiųjų R. P. ir S. V. parodymus, neva nepatvirtinančius apelianto kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nukentėjusiųjų parodymus vertina iškraipydamas jų prasmę ir ištraukdamas iš konteksto atskirus teiginius. Nuteistojo E. A. kaltė padarius aptariamas nusikalstamas veikas yra grindžiama nukentėjusiojo R. P. asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolais, kurių metu nukentėjusysis parodė į H. D., E. A. ir A. V. L. kaip į asmenis, dalyvavusius susitikime ,,V“ (13 t. 138-142 b. l.). Priešingai nei teigiama skunde, nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažino H. D. ir kitus du ar tris asmenis, kurių pavardžių jis nežino. Pastaroji aplinkybė negali būti pagrindas teigti, jog nukentėjusysis parodė, kad E. A. vykusiame susitikime nebuvo. Be to, kaip skunde nurodė ir pats apeliantas, nukentėjusysis pažymėjo ne tik praėjusį ilgą laiko tarpą, bet ir pasikeitusią E. A. išvaizdą. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvieno asmens vizualinė atmintis ir gebėjimai atkurti individualius atpažįstamo asmens bruožus yra skirtingi. Todėl skunde nepagrįstai akcentuojamas ir nukentėjusiojo nurodytas netikslus E. A. amžius. Nuteistųjų E. A. ir H. D. kaltės padarius aptariamas nusikalstamas veikas nepaneigia ir apeliantų skunduose akcentuojami nukentėjusiųjų parodymai, kad jiems susitikime buvę vyresni asmenys negrasino. Visų pirma pažymėtina tai, kad nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu fakto, kad jie nebuvo verčiami suteikti turtinę naudą, nepaneigė. Nukentėjusiųjų parodymai, jog jie tiesiogiai nenukentėjo, bet nukentėjo įmonė, nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusiesiems nebuvo grasinta. Būtinąjį turto prievartavimo požymį – psichinės prievartos panaudojimą, pasireiškusį grasinimu panaudoti prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą – demonstruojant tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą bei grasinant turto sunaikinimu ar sužalojimu, patvirtina nukentėjusiųjų R. P. ir S. V. parodymai. Pastarasis parodė, jog jiems (S. V. ir R. P.) būnant „V“ ginklas buvo ant stalo ar rankoje ir kažkas iš jaunimo pasakė, kad jei nemokės ar nesidalins, gali visko būti (82 t. 126-127 b. l.). Nukentėjusysis R. P. parodė, jog susitikimo ,,V“ metu buvo pareikalauta perduoti turtą, pastarasis taip pat patvirtino, jog paskambinęs jam S. V. jaudinosi, drebėjo, sakė, kad jam grasina (82 t. 127-128 b. l.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog E. A. ir H. D. aptariamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai. BK 25 straipsnio 4 dalis nusikalstamą susivienijimą apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. BK 25 straipsnio 4 dalis, apibrėždama nusikalstamą susivienijimą, reikalauja, kad kiekvienas susivienijimo dalyvį sietų pastovūs ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tačiau nebūtina, kad kiekvienas susivienijimo dalyvis tiesiogiai realizuotų visus atitinkamame BK straipsnyje (šiuo atveju 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje) numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

663Visuma duomenų, gautų apklausus nukentėjusiuosius R. P., S. V., nuteistuosius V. S., S. V., įvertinus nukentėjusiojo R. P. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolus, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad E. A. ir H. D. pagrįstai pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) ir BK 180 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o apeliacinių skundų argumentai abejonių dėl šioje dalyje priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nekelia.

664Dėl UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimo

665Dėl R. C., A. R., V. J., P. I. turto ir dokumentų pagrobimo

666Dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo

667Dėl neteisėto laisvės atėmimo

668Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis A. G. ir nuteistojo H. D. gynėjas.

669Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame epizode A. G. ir H. D. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti dėl nusikalstamų veikų numatytų 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir 1961 m. BK 206 straipsnyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) padarymo. Byloje nustatyta, jog minėtos nusikalstamos veikos padarytos 1994-08-13. Be to, H. D. ir A. G. taip pat yra nuteisti už trunkamojo pobūdžio nusikalstamas veikas atitinkamai pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, jog tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi akivaizdu, kad H. D. ir A. G. padaryta trunkamoji veika, nutraukė padarytų 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje ir 1961 m. BK 206 straipsnyje numatytų veikų senaties termino eigą. Nuosprendžiu nustatyta, kad minėtos nusikalstamos veikos truko iki 2000 m. pradžios. Tiek 1961 m. BK 49 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad senaties terminai už visas nusikalstamas veikas pradedami skaičiuoti nuo tada, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas, nagrinėjamoje byloje – nuo 2000 metų pradžios. Svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad įstatymai dėl senaties taikomi Baudžiamojo kodekso, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika. Dėl to nuteistojo veiką kvalifikavus pagal 1961 m. Baudžiamąjį kodeksą, taikomi 1961 m. Baudžiamajame kodekse numatyti senaties terminai. Straipsnio sankcijoje už veikos numatytos 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) padarymą įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimą iki vienerių metų arba pataisos darbus tam pačiam laikui. Straipsnio sankcijoje už veikos numatytos 1961 m. BK 206 straipsnyje 1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) padarymą įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimą iki vienerių metų arba pataisos darbus tam pačiam laikui, arba baudą. Įvertinus nusikalstamos veikos metu, t. y. 1994-08-13, galiojusią 1961 m. BK 49 straipsnio redakciją, numatančią trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio už tokių nusikaltimų padarymą priėmimo senaties terminą, matyti, jog trijų metų senatis už 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje ir 1961 m. BK 206 straipsnyje numatytus nusikaltimus baigėsi 2003-01-01. Iš bylos duomenų matyti, jog H. D. ir A. G. naujas nusikalstama veikas padarė atitinkamai 2005 m. kovo mėnesį bei 2005-10-05 ir 2006-07-11, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų numatytų 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 206 straipsnyje senaties terminui. Dėl to kas išdėstyta, teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu H. D. ir A. G. baudžiamąją bylą pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį nutraukia. Kadangi nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas H. D. ir A. G. pripažinti kaltais nepriimamas, tik nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuota padaryta veika, ir baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas, tai teismas atskirai dėl pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį nepasisako.

670Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia dalyvavęs aptariamų nusikalstamų veikų padaryme, tačiau nesutikdamas su jo veiksmų kvalifikavimu nurodo, kad jis atliko padėjėjo vaidmenį, nes tik nuvežė ir parvežė plėšime dalyvavusius asmenis. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

671Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimas bei šaunamojo ginklo bei šaudmenų pagrobimas padaryti bendrininkaujant nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Tai reiškia, kad bendrininkus siejo bendras nusikalstamas sumanymas, bendras siekiamas tikslas. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos nuteistųjų A. G., S. V., R. L., R. S. bei A. Š. (pastariesiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties) parodymais, iš dalies nuteistojo G. J. parodymais. Pastarųjų parodymais nustatyta, jog H. D. ir V. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, iš anksto parinkus nusikaltime dalyvausiančius asmenis, su pastaraisiais aptarė vilkiko užpuolimo ir pagrobimo planą, paskirstė vaidmenis ir jiems pasiruošė: nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo apsivilko policijos pareigūno uniformą, V. S. ir nenustatytas asmuo – maskuojančius kariškus drabužius, apsiginklavo 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletu „PM“, 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Uzi“ ir 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „Agram 2000“, o I. P., S. V., R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. apsiginklavo nenustatyto kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatu „AK“ ir tyrimo nenustatytų konstrukcijų ir kalibro pistoletais. Po ko visi minėti asmenys dviem automobiliais išvažiavo link Klaipėdos miesto, kur ties Klaipėdos miesto riboženkliu V. S. ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, apsimesdami ir prisistatydami kaip policijos pareigūnai, sustabdė vilkiką, grasindami nukentėjusiajam A. R. šaunamuoju ginklu, panaudodami fizinį smurtą, ištraukė iš vilkiko kabinos, paguldė ant žemės, po to S. V. ir R. L. nuvedė nukentėjusįjį nuo kelio į laukus, kur R. L. liko jį saugoti. Po to, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, I. P., S. V., G. J., R. S., A. Š., prisistatydami kaip policijos pareigūnai, užpuolė automobiliu važiavusius ir užpuolimą stebėjusius V. J. ir P. I., panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius per sprandą, galvą, grasindami šaunamaisiais ginklais, atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, rankas ir kojas surišo virvėmis, jėga įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, kur antrankiais prirakino prie medžio ir ten paliko. Nors apeliantas teigia, kad jis tik vairavo automobilį, o bylos duomenimis nėra nustatyta, kad A. G. prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą ar jiems grasino, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, A. G. žinojo ir suprato, kad tokius veiksmus atliko jo bendrininkai ir tam pritarė, nes vilkiko užpuolimo ir pagrobimo aplinkybės visų bendrininkų buvo aptartos iš anksto. Kaip nurodo ir pats nuteistasis A. G. – jis atliko kitą iš anksto numatytą vaidmenį – tuo metu buvo automobilyje, kuriuo į įvykio vietą atvežė ir parvežė namo kitus bendrininkus. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų padarinių. Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia pagalbą: palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ar neleidžia jam pabėgti, šalina kliūtis besibraunantiems į patalpas vogti ir panašiai. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas, priešingai nei vykdytojas, savo nusikalstama veikla prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai jie jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. buvo nusikaltimų bendravykdytojas. Minėta, kad vilkiko užpuolimo ir pagrobimo aplinkybės visų bendrininkų buvo aptartos ir jam pasiruošta iš anksto. Apsiginklavę A. G. kartu su kitais nuteistaisiais išvažiavo į Klaipėdą, vilkiko užpuolimo ir pagrobimo metu buvo automobilyje, po ko visi grįžo į Kauną. Automobilį vairavo A. G.. Akivaizdu, jog A. G. atliko aptariamų nusikalstamų veikų sudėtis atitinkančius veiksmus. Kolegijos nuomone, įrodymų visuma, kurių neneigia ir pats apeliantas, patvirtina, jog A. G. žinojo apie vilkiko užpuolimą ir pagrobimą, prisidėjo prie kitų bendrininkų atliekamų nusikalstamų veiksmų, atlikdamas jų dalį – nuveždamas automobiliu kitus bendrininkus, tiesiogiai atliekančius veiksmus, susijusius su turto pagrobimu bei neteisėtu laisvės atėmimu, suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, siekdamas realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus, tai yra kartu su kitais bendrininkais buvo šių nusikaltimų vykdytojas.

672Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo aptariamas veikas perkvalifikuoti į BK 237 straipsnį, šio prašymo visiškai neargumentuodamas. Pagal BK 237 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Slepiant nusikaltimą bet kuria alternatyvia minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta veika, slepiamame nusikaltime nedalyvaujama, slepiant nusikaltimą slepiamojo nusikaltimo kaltininkams padedama išvengti baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, juo labiau nėra duomenų, kad A. G. būtų siekęs nuslėpti kitų asmenų padarytą nusikaltimą, priešingai – byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog A. G. buvo nusikalstamų veikų vykdytojas, savo veiksmais prisidėjęs prie aptariamų nusikalstamų veikų padarymo. Vertinti A. G. veiksmus kaip nusikaltimo slėpimą nėra teisinio pagrindo.

673Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia pagrįstų abejonių ir negali būti pagrindas H. D. išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Byloje surinkti įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys paneigia nuteistojo H. D. gynėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginius, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad H. D. organizavo UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimą. Priešingai – nuteistojo H. D. kaltę dėl jam inkriminuotų minėtų nusikalstamų veikų organizavimo patvirtina nuteistųjų S. V., R. L. ir V. S. parodymai. S. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog nurodymą pagrobti vilkiką gavo iš H. D. ir V. S. (pastarajam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) (54 t. 110-111, 170-172 b. l., 55 t. 33-34 b. l., 81 t. 24-31 b. l.). Nuteistojo S. V. parodymų patikimumo nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino S. V. teiginiai, jog aptariamose nusikalstamose veikose dalyvavo ir R. Z.. Pažymėtina, jog S. V. parodymus davė dėl daugelio nusikalstamų veikų, kurias padarė skirtingi asmenys, praėjus ilgam laiko tarpui, todėl natūralu, kad ne visus aptariamame nusikaltime dalyvavusius asmenis nuteistasis gerai atsiminė. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio šioje dalyje negrindė išimtinai S. V. parodymais, galutines išvadas teismas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. S. V. parodymus apie gautą iš H. D. nurodymą pagrobti vilkiką patvirtino V. S., teisme parodęs, kad iš H. D. ir K. M. pasakojimo suprato, kad vilkiko pagrobimą organizavo H. D. ir V. S. (81 t. 80-86 b. l.). Tai, kad nuteistajam H. D. buvo žinoma apie nusikaltimo padarymą, kurį jis pats ir organizavo, patvirtina ir S. V. parodymai apie tai, kad po nusikaltimo padarymo H. D. jam priekaištavo dėl kaukių ir išmesto lagaminėlio. Šią S. V. nurodytą aplinkybę patvirtino ir nuteistasis R. L., teisme parodęs, jog H. D. reiškė pretenzijas S. V. dėl išmesto lagaminėlio (86 t. 133-137 b. l.). Taigi, iš nurodytų įrodymų viseto matyti, jog H. D. pagrįstai nuteistas dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

674Dėl A. R. turto prievartavimo

675Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis E. A..

676Apeliantas prašymą išteisinti jį dėl A. R. turto prievartavimo argumentuoja tuo, kad byloje nėra duomenų, jog jis pats ar jo nurodymu kiti asmenys prieš nukentėjusįjį naudojo psichinę prievartą; kad pinigai jam perduoti nebuvo; kad A. R. turtą pagrobę asmenys neįvardino jo kaip galimo nusikalstamos veikos realizavimo tarpininko.

677Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Vertimo suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais – grasinimu panaudoti fizinį smurtą; sunaikinti ar sugadinti turtą; paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; kitokios psichinės prievartos panaudojimu.

678Iš liudytojo V. S. teisme duotų parodymų matyti, jog V. S. ir A. R. atvykus pas E. A. į namus, pastarasis kažkam skambino telefonu, o po kažkurio laiko jiems nurodė, kur yra automobilis (86 t. 131-132 b. l). Nukentėjusysis A. R. teisme parodė, jog kurį laiką pabuvus pas E. A. namuose, buvo pasakyta, kad galima važiuoti pasiimti automobilį. Nukentėjusysis A. R. taip pat parodė, kad jie nuvyko pas E. A. po to, kai jis (A. R.) V. S. perdavė pinigus už automobilio išpirką (82 t. 124-125 b. l.). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. S. parodymai apie tai, kad nuvykus pas E. A. į namus, pastarasis telefonu bendravo su automobilį pagrobusiais asmenimis ir su jais susitarė, kad šie automobilį atvarytų į E. A. nurodytą vietą. Be to, liudytojas parodė, jog pinigus, kuriuos jis gavo iš A. R. už automobilio grąžinimą, atidavė žmonėms, atvykusiems į E. A. nurodytą susitikimo vietą ir grąžinusiems pagrobtą automobilį. Nuteistieji S. V. ir V. S. teisme parodė, jog pagrobtas automobilis buvo grąžintas V. S. nurodymu (81 t. 24-31, 80-86 b. l.). Taigi iš aptartų parodymų seka, jog liudytojui V. S. ir nukentėjusiajam A. R. būnant pas E. A. namuose, pastarojo iniciatyva buvo derinami pagrobto automobilio už išpirką grąžinimo veiksmai, t. y. apie atvykusį pas jį (E. A.) automobilio savininką E. A. pranešė V. S., kuris automobilį pagrobusiems asmenims nurodė pagrobtą automobilį atvežti į su nukentėjusiuoju sutartą vietą. Apeliantui teigiant, jog tai buvo pagalba nukentėjusiajam, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką tarpininko, į kurį kreipėsi pats nukentėjusysis, veika gali būti pripažinta turto prievartavimu, konstatavus, kad jis veikė išvien su pagrobtu turtu disponuojančiais ir išpirkos reikalaujančiais asmenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640/2004). Faktinė bylos medžiaga vienareikšmiškai rodo, jog E. A. veikė ne kaip nukentėjusiojo atstovas, o išvien su automobilį pagrobusiais asmenimis. Ir nors nė vienas iš automobilį pagrobusių asmenų neįvardino E. A. kaip galimo nusikalstamos veikos realizavimo tarpininko, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pastarieji veikė pagal E. A. ir V. S. suderintą veiksmų planą. Kitokio logiško paaiškinimo, kodėl vyko būtent toks bendravimas su automobilį pagrobusiais asmenimis ir su nukentėjusiuoju, nėra ir negali būti.

679Pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog E. A., bendrininkaudamas kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis kartu su V. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, V. S., V. V., S. V., G. J., turėdami informacijos apie pagrobtą automobilį, ne tik pasinaudojo tuo, kad nukentėjusysis išpirkos būdu siekė susigrąžinti automobilį, bet ir sukūrė tokią situaciją, kurį nukentėjusįjį vertė bijoti, jog neįvykdžius reikalavimo sumokėti pinigus jis praras savo turtą. Kaip teisingai nurodė apeliantas, byloje nėra įrodymų, kad E. A. pats ar per kitus asmenis nukentėjusiajam perdavė grasinimą, jog nesumokėjus pinigų jis automobilio neatgaus, tačiau tai nukentėjusiajam buvo duota suprasti, jam tai buvo akivaizdu. Nukentėjusysis teisme parodė, jog suprato, kad jei jis (A. R.) nesumokės pinigų, automobilio neatgaus (82 t. 124-125 b. l.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kitokia psichine prievarta yra vertintini išpirkos reikalavimai, leidžiantys suprasti, kad nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas turtas nebus grąžintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2007). Būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos nagrinėjamoje byloje.

680Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnį pakanka, kad asmuo, veikdamas kito asmens interesais kaip bendrininkas, perduotų nukentėjusiajam to asmens reikalavimą, grasinimą, priimtų iš nukentėjusiųjų turtą ir jį perduotų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. A. atliko dalį BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atitinkančių veiksmų, dėl to nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip turto prievartavimas. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Todėl apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog pinigai jam perduoti nebuvo, nuteistojo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

681Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad E. A. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip turto prievartavimas, nėra pagrindo.

682Dėl rengimosi nužudyti S. Č.

683Nuosprendžio dalį dėl rengimosi nužudyti S. Č. skundžia nuteistojo H. D. gynėjas. Pirmosios instancijos teismas H. D. nuteisė už tai, kad jis (H. D.), V. G., V. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrininkaudami tarpusavyje kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai bei su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais G. S. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), L. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties), organizavo rengimąsi dėl savanaudiškų paskatų nužudyti S. Č., tačiau nusikaltimo nepadarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi rengiamo nužudymo vykdytojai atsisakė daryti nusikaltimą.

684Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes, susijusias su rengimusi nužudyti S. Č., atitinka byloje surinktų įrodymų turinį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas išsamiai išdėstė ir teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant nukentėjusiąją J. Č., nuteistąjį V. G., liudytojus J. M., A. D., A. L.. Šių duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad H. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl šioje dalyje priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

685Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nuteistasis V. G. parodė, kad 1995 m. jam paskambino H. D., prašė atvažiuoti į „V“. Jam atvykus į ,,V“, baltajame kambaryje buvo H. D. ir V. S., pastarieji blogai atsiliepė apie S. Č., sakė, kad reikia su juo kuo greičiau susitvarkyti. H. D. sakė, kad reikia pasikalbėti su jo (V. G.) pusbroliu L. G., kuris gyveno Maskvoje ir bendravo su čečėnų tautybės žmonėmis, o S. Č. dažnai važinėjo į Maskvą. V. G. žinojo, kad A. D. ir G. S. L. važinėjo į Maskvą ir bendravo su L. G., todėl buvo priimtas sprendimas per A. D. ir G. S. L., paprašyti čečėnų, kad su S. Č. susitvarkytų Maskvoje. Atvažiavo G. S. L. ir H. D. davė S. Č. nuotrauką ir L. G. telefono numerį (81 t. 11-20 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. davė iš esmės analogiškus parodymus (46 t. 59-64, 76-89, 100-108 b. l.). Taigi priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nuteistojo V. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl rengimosi nužudyti S. Č. Maskvoje.

686Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl liudytojo A. D. parodymų vertinimo. Teisiamojo posėdžio metu A. D. parodžius, jog jis negirdėjo, kad G. S. L. minėjo H. D. pavardę, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (18 t. 59-60 b. l.). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog G. S. L. pasakė, kad jį į Maskvą atsiuntė H. D. ar tai V. G. su užduotimi surasti žudikus, kurie už 45000 JAV dolerių atlygį nužudytų Maskvoje viešintį S. Č.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad apklausos protokolą jis perskaitė ir pats jį pasirašė (84 t. 165-166 b. l.). Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog V. G. nurodymą pasitelkti G. S. L., turėjusį perduoti nuotrauką ir nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą nuolat Maskvoje būnančiam L. G., gavo iš H. D., t. y. nustatyta, kad rengimasis nužudyti S. Č. buvo organizuojamas per kelis asmenis. Akivaizdu, kad būdamas trečias tokioje įvykių grandinėje, G. S. L.) galėjo nurodyti tiek tiesiogiai jam nurodymą davusį asmenį (V. G.), tiek ir V. G. nurodymą davusį asmenį (H. D.). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog liudytojo A. D. parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nuteistojo V. G. parodymais (kad G. S. L. atvyko į Maskvą pas kartu nuomojamame bute gyvenančius L. G. ir A. D., kad G. S. L. atvyko su užduotimi surasti žudikus, kurie už atlygį nužudytų Maskvoje viešintį S. Č., kad G. S. L. atvyko nuo V. G. ir H. D.) ir atitinka kitais bylos įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes. Taigi priešingai nei tvirtina apeliantas, aptarti parodymai laikytini patikimu H. D. kaltės įrodymu.

687Bylos duomenimis objektyviai paneigiami ir apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra nustatytas rengimosi nužudyti S. Č. motyvas. Nukentėjusioji J. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad H. D., pirmą kartą atėjęs pas ją sakė, kad S. Č. kyla į ,,žvaigždes“, taip pat teigė, kad jeigu vyras (S. Č.) neateis į protą – nukentės ji (J. Č.) ir jos vaikai. Nukentėjusioji taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad H. D. ir jo aplinkos žmonės po to dar keletą kartų buvo atėję į darbą ir namus, reikalavo mokėti duoklę, aiškinosi su jos vyru (S. Č.) santykius (20 t. 124-128 b. l.). Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 1995 - 1996 metais santykiai tarp S. Č. ir H. D. pašlijo, keletą kartų į S. Č. biurą buvo atvykę ,,D“ grupuotės atstovai, vyko labai aršūs pokalbiai, iš kurių galima buvo suprasti, kad buvo konfliktinė situacija. Be to, liudytojas parodė, jog H. D. primygtinai reikalavo, kad J. M. atsisakytų parodymų, duotų prieš H. D. dėl ginkluoto apiplėšimo (86 t. 4-6 b. l.). Nuteistasis V. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad 1995 m. tarp H. D. ir S. Č. įvyko konfliktas. Iš liudytojo A. L. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog konfliktas tarp H. D. ir S. Č. buvo dėl pinigų, nes pastarasis aiškino, kad ,,D“ negrąžins kažkokios pinigų sumos (85 t. 70-71 b. l.). Taigi, nukentėjusiosios J. Č., liudytojų J. M. ir A. L. bei nuteistojo V. G. parodymais nustatyta, kad H. D. santykiai su S. Č. nuo 1995 m. iki pastarojo nužudymo buvo įtempti. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, kad liudytojo J. M. parodymai apie tai, kad S. Č. H. D. ir jo aplinkos žmonėms buvo reikalingas kaip idėjų generatorius, paneigia versiją, jog H. D. rengė S. Č. nužudymą. Akivaizdu, jog iš liudytojo J. M. parodymų konteksto ištraukta H. D. ir S. Č. santykius apibūdinanti aplinkybė egzistavusi iki konflikto pradžios, nepaneigia vėliau įvykusio tarpusavio konflikto fakto. Taigi, apygardos teismas H. D. kaltę pagrindė patikimais, tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog H. D. už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, perdavė V. G. S. Č. fotonuotrauką ir įvardijo pinigų sumą – 50000 JAV dolerių – už S. Č. nužudymą. Jis nurodė V. G. pasitelkti G. S. L., turėjusį perduoti nuotrauką ir nurodymą organizuoti S. Č. nužudymą nuolat Maskvoje būnančiam L. G., pasinaudojant L. G. pažintimis su čečėnų tautybės nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie ir turėjo nužudyti S. Č.. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo H. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

688BK 24 straipsnyje, apibrėžiančiame bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nurodoma, kad organizatorius yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymo suorganizavimas už atlyginimą, nors ir esant organizatoriaus asmeninėms paskatoms, kvalifikuojamas kaip nužudymas iš savanaudiškų paskatų, jei vykdytojo savanaudiškos paskatos yra būtinasis jo įvykdyto nužudymo sudėties požymis ir nekonstatuotas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2002, 2K-162/2005). Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis H. D., už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą ir ėmėsi aktyvių veiksmų parenkant planuojamo nusikaltimo vykdytojus, t. y. V. G., kuriam suteikė rengiamam nusikaltimui įvykdyti reikalingą informaciją, nurodė pasitelkti kitus bendrininkus, derino su juo planuojamo nusikaltimo padarymo detales. Už šio nusikaltimo padarymą H. D. pažadėjo piniginį atlygį – 50000 JAV dolerių, taigi, suprato, jog jo pasirinktus nusikaltimo vykdytojus veikti nusikalstamai skatins materialinės naudos siekimas. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog H. D. organizavo rengimąsi tyčia nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų.

689Baudžiamosios teisės teorija ir baudžiamasis įstatymas skiria tris nusikalstamos veikos stadijas: rengimąsi padaryti nusikaltimą, pasikėsinimą ir pabaigtą nusikaltimą. Vadovaujantis BK 21 straipsnio 1 dalimi, rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju tiesioginis kėsinimas į S. Č. gyvybę nebuvo pradėtas, kadangi nuteistojo parinkti tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai atsisakė daryti nusikaltimą. Tačiau nustatyti H. D. veiksmai, t. y. veikimo plano sudarymas, nusikaltimo vykdytojų suradimas, nusikaltimo įvykdymui reikiamos informacijos jam suteikimas, nužudymo aplinkybių derinimas, atlygio už nusikaltimo padarymą pažadėjimas, atitinka rengimosi padaryti nusikaltimą požymius, todėl teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 21 straipsnio 1 dalį.

690Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo

691Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis E. A., nuteistojo R. Z. gynėja bei nuteistojo H. D. gynėjas.

692Ši nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo dalis tenkinama, nuteistųjų E. A. ir R. Z. – atmetama. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria H. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

693Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų H. D. kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo), pagrįsti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

694Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

695Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus nuteistas už tai, kad 1995 metų pabaigoje – 1996 metų pradžioje (iki 1996 metų balandžio mėnesio), H. D., E. A., A. V. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, V. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, nutarus nužudyti S. Č. dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijoms, teisėsaugos institucijoms duodamus parodymus apie H. D. ir ,,D“ nuskalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių padarytus nusikaltimus, taip pat atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, po 1996-02-03 jam – H. D. – pritaikyto prevencinio sulaikymo jis – H. D. – pavedė E. A. organizuoti S. Č. nužudymą.

696Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma neduoda pagrindo konstatuoti, kad E. A. organizuotas S. Č. nužudymas įvykdytas H. D. pavedimu jam būnant prevenciniame sulaikyme. Skundžiamame nuosprendyje H. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką grindžiama Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbusių liudytojų G. L., A. Š., J. A. parodymais apie tai, kad visais laikais įkalinimo įstaigose buvo nesąžiningų pareigūnų, vadinamų ,,arkliais“, kurie suimtiesiems įnešdavo draudžiamų daiktų, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefonų. Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų minėtų liudytojų parodymų kategoriškai tvirtinti, kad H. D. davė nurodymą nusikalstamo susivienijimo dalyviams nužudyti S. Č., nėra pagrindo. Liudytojas G. L. parodė, jog H. D. buvo taikoma sustiprinta apsauga, pasivaikščiojimo metu jis nuolat buvo stebimas iš viršaus ir šono. H. D. kameroje nebuvo surasti jokie draudžiami daiktai, tame tarpe ir telefonas. Liudytojas taip pat parodė, jog jo praktikoje buvo toks atvejis, kad tame pačiame cokoliniame aukšte, kuriame buvo ir H. D. kamera, buvo išimtas mobilaus ryšio telefonas (86 t. 12-13 b. l.). Liudytojas A. Š. parodė, jog H. D. buvo sustiprinta apsauga, o tokio dalyko, kad iš H. D. buvo atimti kokie nors daiktai, jis (A. Š.) nežino (86 t. 13 b. l.). Liudytojas J. A. parodė, jog H. D. buvo laikomas specialiai įrengtame poste. Postas ypatingas tuo, kad buvo sugriežtinta jo saugojimo tvarka, saugomas ginkluotų karininko ir dviejų kareivių. Tuo metu pas H. D. nebuvo rasta draudžiamų daiktų. Iš poste dirbančių asmenų H. D. įsigyti nieko negalėjo. Būdamas kameroje paskambinti H. D. taip pat negalėjo. Be to, liudytojas parodė, kad pasitaikydavo tokių atvejų, kad pas pareigūnus buvo galima gauti paskambinti mobilaus ryšio telefonu, nes ne visi darbuotojai buvo sąžiningi, jie vadinami „arkliais“ (85 t. 68-69 b. l.). Taigi, liudytojų parodymais nėra patvirtinta versija, kad H. D., būdamas prevenciniame sulaikyme, perdavė nurodymą nusikalstamo susivienijimo dalyviams nužudyti S. Č.. Iš minėtų liudytojų parodymų turinio matyti, kad jie patvirtina tik nesąžiningų pareigūnų buvimo faktą, tačiau neįrodo, jog H. D., būdamas prevenciniame sulaikyme, pavedė E. A. organizuoti S. Č. nužudymą. Pats nuteistasis H. D. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog kalėjo mirtininkų kameroje nežmoniškomis sąlygomis. Jį saugojo vienas ginkluoti karininkas ir du kareiviai bei kalėjimo apsauga. Be to, nuteistasis parodė, kad pasivaikščioti jį vesdavo už nugaros atrankiais surakintomis rankomis. Tardymo metu gynėjas galėjo ateiti tik su bylos tyrėjais, t. y. prokurorais iš Generalinės prokuratūros. Analizuojant liudytojų G. L., A. Š., J. A. parodymus matyti, jog jie H. D. parodymų dėl laikymo sąlygų, nepaneigė. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbę pareigūnai G. L. ir J. A. tvirtino, jog įkalinimo įstaigose pasitaikydavo nesąžiningų pareigūnų, tačiau be šių liudytojų duotų parodymų, jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad H. D. po 1996-02-03 jam pritaikyto prevencinio sulaikymo pavedė E. A. organizuoti S. Č. nužudymą, byloje nėra.

697Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.).

698Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų H. D. kaltę po 1996-02-03 jam pritaikyto prevencinio sulaikymo pavedus E. A. organizuoti S. Č. nužudymą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad H. D. pagal BK BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas nepagrįstai, nes neįrodyta, jog H. D. dalyvavo padarant jam pirmosios instancijos teismo inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl H. D. dėl S. Č. ir V. V. nužudymo išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

699Išteisinus H. D. dėl šio nusikaltimo padarymo, taisytina nuosprendžio nustatomoji dalis, nurodant, jog 1995 metų pabaigoje – 1996 metų pradžioje (iki 1996 metų balandžio mėnesio), E. A., A. V. L., V. S. nutarus nužudyti S. Č. dėl savanaudiškų paskatų – už bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijoms, teisėsaugos institucijoms duodamus parodymus apie H. D. ir ,,D“ nuskalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių padarytus nusikaltimus, taip pat atsisakymą kartu dalyvauti versle ir dalytis pelnu, organizuodamas nužudymą 1996 metų vasario – kovo mėnesių laikotarpiu E. A. pavedė V. G. pakviesti į Kauną Novopolocko miesto, Baltarusijos Respublikos, nusikalstamo pasaulio atstovą A. S., turėjusį nužudyti S. Č.. 1996 metų kovą, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, A. S. atvykus į restorano – pramogų ir poilsio komplekso „V“ („V“) patalpas, esančias ( - ) mieste, susitikus ten su E. A., A. V. L., V. S., Ž. J. ir V. G., E. A. pasiūlė A. S. už 50000 JAV dolerių atlygį nužudyti S. Č.. Gavus sutikimą E. A., V. S., Ž. J., V. G. ir A. S. nuvyko prie S. Č. darbo ir gyvenamosios vietų, parinko labiausiai tinkamą nusikaltimo vietą, grįžę į „V“ aptarė nusikaltimo padarymo sąlygas, terminus ir užmokestį. A. S. išvykus E. A. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-05 organizavo pasirengimą S. Č. nužudymui – perdavė pinigus ir pavedė už juos apie planuojamą nusikaltimą nežinojusiam N. A. bei I. P. ir R. Ž. nupirkti nusikaltimui reikalingą automobilį, pavedė I. P. ir R. Ž. paimti iš apie planuojamą nusikaltimą nežinojusio V. S. krepšį su nusikaltimui paruoštais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, pavedė V. G. gauti vogtus automobilio valstybinius numerius ir dvi naujas mobiliojo ryšio telefono SIM korteles ir perduoti šiuos daiktus A. V. L.. V. S., siekiant vykdyti S. Č. sekimą ir nustatyti jo dienotvarkę, turėjo surasti patalpas priešais S. Č. namus ( - ) mieste. Vykdydami šiuos nurodymus I. P., R. Ž. ir apie planuojamą nužudymą nežinojęs N. A. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-04 Marijampolės automobilių turguje įgijo automobilį „Volkswagen Golf“ ir pastatė jį į garažą, esantį ( - ). V. S. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-05 apsistojo kambaryje, esančiame name ( - ), iš ten sekė S. Č. aplinką ir nustatė jo dienotvarkę. 1996-04-03, apie 17 val., Kauno mieste, apie planuojamą nužudymą nežinojęs V. V. per tarpininkus UAB „Omnitel“ įgijo du mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis abonentiniais numeriais 8-298-31316 ir 8-298-31317, 1996-04-04, apie 1 val. nakties, ( - ), apie planuojamą nužudymą nežinojęs S. V. nuo automobilio ,,Opel Record“ nuėmė valstybinius numerius ( - ), o apie planuojamą nužudymą nežinojęs V. S. laikotarpiu nuo 1996 m. kovo pabaigos iki 1996-04-04, ( - ), prie AB „Kauno energija“ pastato I. P. ir R. Ž. perdavė 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automatą „AKMS“ Nr. ( - ) su keturiomis dėtuvėmis, pripildytomis ne mažiau kaip 110 vnt. šovinių, dvi rankines granatas „F-1“. Ginklus ir sprogmenis I. P. ir R. Ž. pristatė į namą ( - ). Baigus paruošiamuosius darbus E. A. pavedė V. G. apie tai pranešti A. S. ir liepti pastarajam atvykti į Lietuvą. A. S. kartu su dviem tyrimo nenustatytiems asmenimis pagal kvietimą atvykus į Kauną, E. A. iki 1996-04-05 paskirstė nusikaltimo dalyvių vaidmenis nusikaltimo padarymo metu, pavesdamas: A. V. L. – perduoti A. S. ir dviem tyrimo nenustatytiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis bei automobilį „Volkswagen Golf“ su pritvirtintais pagrobtais valstybiniais numeriais ( - ); V. S. – stebėti S. Č. namo prieigas ir telefonu informuoti apie užpuolimui ir S. Č. nužudymui tinkamą momentą; R. Z. – stebėti aplinką ir atsitraukimo kelius, po nužudymo važiuoti į Linkuvos kaimą, prie 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžos, kur A. S. ir tyrimo nenustatytų asmenų paliktą automobilį „Volkswagen Golf“ nuvairuoti ir pastatyti į garažą ( - ); Ž. J. – laukti Linkuvos kaime, 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžoje turint tikslą po nusikaltimo paimti A. S. ir tyrimo nenustatytus asmenis, išvežti juos už Kauno miesto ribų; I. P. ir R. Ž. – laukti sutartoje vietoje Baltų prospekte ties 9-ojo forto gatve, kad po nusikaltimo padarymo į 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžą atvykus A. S. ir tyrimo nenustatytiems asmenims bei ten palikus nusikaltime panaudotą automobilį „Volkswagen Golf“, paimti iš automobilio krepšį su ginklais ir juos paslėpti.

700Veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, 1996-04-05, apie 8 val. 10 min., Sargėnuose, Kaune, S. Č., V. V. ir J. Č. automobiliu ( - ) valstybinis Nr. ( - ) išvažiavus iš gyvenamojo namo kiemo į ( - ) ir sustojus ties XX namu, V. S., stebėjęs aplinką namo XXXXX, mobiliojo ryšio pagalba davė signalą apie tinkamą užpuolimui momentą. Tuomet A. S. ir du tyrimo nenustatyti asmenys automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), ( - ) gatve privažiavo prie S. Č. automobilio ( - ) valstybinis Nr. ( - ) ir iš 5,45 mm kalibro automato „AK-74“ Nr. ( - ) ir 7,62 mm kalibro automato „AKMS“ Nr. ( - ) ne mažiau 55 kartus iššovė į automobilyje sėdėjusius S. Č. ir J. Č., prie kiemo vartų stovintį V. V.. S. Č. buvo nužudytas padarant šautinius krūtinės sužalojimus kairėje pusėje, dešiniojo šonkaulių lanko srityje, daugybinius skeveldrinius šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio lūžį, palikusį kaulinį defektą, širdies sutraiškymą, abiejų plaučių sužalojimą, šautines plėštines žaizdas krūtinėje ir kakle, šūvių įėjimo angas abiejose rankose. V. V. buvo nužudytas padaranti šautinius kiaurinius krūtinės sužalojimus, šautinę įėjimo žaizdą nugaros kairėje pusėje, krūtinės kairės pusės 3–4 šonkaulių skeveldrinius lūžius, plaučių viršutinės skilties sužalojimą, širdies sumušimą, stuburo krūtininės dalies 3–4 slankstelių keterinių ataugų lūžius, šautinę įėjimo žaizdą dešiniajame petyje, šautines žaizdas abiejose rankose, dešinio dilbio kaulų skeveldrinį lūžį, tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. J. Č. padarytos žaizdos galvoje ir veide, dėl to jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Po nusikaltimo padarymo A. S. ir du tyrimo nenustatyti asmenys automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), nuvažiavo iki 9-ojo forto ir Mosėdžio gatvių sankryžos, ten palikę paminėtą automobilį ir šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogmenis, persėdo į Ž. J. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, po to Ž. J. išvežė A. S. ir du tyrimo nenustatytus asmenis už Kauno miesto ribų. I. P. iš automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), turėdami tikslą paslėpti, paėmė krepšį su automatais, šoviniais ir granatomis, tačiau išgirdęs policijos sirenas krepšį su ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis išmetė prie Mosėdžio - Dvaro gatvių sankryžos, Kauno mieste, ir su R. Ž. pasišalino. R. Z. automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ), nuvairavo į garažą, esantį ( - ), kur automobilis buvo išvalytas (pašalinti nusikaltimo pėdsakai).

701Naikintina ir nuosprendžio dalis H. D. atžvilgiu, kuria iš H. D. priteista solidariai su kitais bendrininkais atlyginti neturtinę žalą M. Č. ir A. V..

702Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, kiti nuteistojo H. D. apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su jo nuteisimu dėl S. Č. ir V. V. nužudymo argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.

703Tuo tarpu nepagrįstais pripažįstami nuteistojo E. A. ir nuteistojo R. Z. gynėjos apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų E. A. ir R. Z. kaltė dėl S. Č. ir V. V. nužudymo nepatvirtinama faktine bylos medžiaga. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas šioje dalyje išsamiai išdėstė ir teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant nuteistuosius V. G., R. Ž., V. S., S. V., liudytojus A. M., K. Č., M. P., A. Š., E. R., A. Z., ištyrus bylos duomenis, užfiksuotus ekspertizės aktuose Nr. 11-1333, 11-1385, 11-1386 bei Nr. 183, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro Informacijos analizės valdybos pažymoje apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis pateiktus duomenis ir kt. Šių duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad nuteistieji E. A. ir R. Z. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, o apeliacinių skundų argumentai nekelia abejonių dėl šioje dalyje E. A. ir R. Z. atžvilgiu priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

704Nuteistasis E. A. ir nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su šioje nuosprendžio dalyje atliktu įrodymų visumos vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Iš nuteistojo E. A. bei nuteistojo R. Z. gynėjos apeliacinių skundų argumentų matyti, kad jie iš esmės siejami su nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymų analize ir jų kritika, nurodant, kad jie yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampantys, nepatvirtinti kitais bylos duomenimis.

705Nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai išdėstė visą nusikaltimo padarymo įvykių seką, E. A., R. Z. bei kitų nusikalstamo susivienijimo narių (V. S., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, A. V. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties, Ž. J., V. V., R. Ž.) veiksmus, vykdant E. A. nurodymą pašalinti S. Č.. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad po H. D. sulaikymo vienvaldžiu nusikalstamo susivienijimo vadovu tapo E. A., todėl nėra pagrindo teigti, kad nepavykus nužudyti S. Č., E. A. veiksmai, t. y. S. Č. nužudymo organizavimas, stokoja logikos ir yra sunkiai paaiškinami. Nuteistojo V. G. parodymus apie nusikaltimo eigą, t. y. tai, kad po H. D. sulaikymo prevencine tvarka kovo mėnesio pradžioje vykusio susitikimo metu E. A. jam liepė susisiekti ir pakviesti į Kauną A. S.. V. G. jam skambino, o pastarajam kovo mėnesį atvykus į Kauną, įvykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo E. A., A. V. L., Ž. J., V. S. bei nuteistasis (V. G.), A. S. sutiko nužudyti S. Č. ir išdėstė reikalavimus. Susitikimo pabaigoje E. A. A. S. pasakė, kad duos žinią kai viskas bus paruošta. Kovo 20 d. susitikimo su E. A. metu pastarasis V. G. pasakė, kad viskas paruošta ir galima skambinti A. S.. V. G. susisiekus su A. S., kelios dienos iki nužudymo, E. A. liepė jam (V. G.) gauti dvi naujas SIM korteles bei vogtus automobilio numerius. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Informacijos analizės valdybos pažymoje apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis pateikti duomenys patvirtina, jog V. G. nurodytu laikotarpiu, t. y. kovo mėnesio pradžioje (konkrečiai kovo 2 d.) bei kovo mėnesio pabaigoje (konkrečiai kovo 29 d.), pastarasis skambino į A. S. naudojamą telefoną (22 t. 1-136 b. l.). A. S. buvimo Lietuvoje faktą taip pat patvirtina minėtos pažymos duomenys, kuriais nustatyta, kad iš V. P. naudojamo telefono 1996-04-01, 1996-04-03, 1996-04-04 buvo skambinta Novopolocko (Baltarusija) abonentams. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iš jo telefono 1996-04-01, 1996-04-04 ir kitomis dienomis į telefonus Novopolocke skambino svečiuodamasis pas jį A. S., pastarasis dažnai prašydavo paskolinti telefoną ir nuolat su kažkuo kalbėdavo (85 t. 69-70 b. l.). Svarbu pažymėti, jog pateiktoje pažymoje yra užfiksuota 15 nuteistojo E. A. kontaktų su V. P., iš jų trys kontaktai 1996-04-02, t. y. A. S. buvimo Lietuvoje dieną. Tai paneigia nuteistojo E. A. apeliacinio skundo teiginius, jog vienintelis V. G. turėjo ryšius su nužudymo vykdytoju A. S.. Be to, nuteistojo V. G. parodymus apie nužudymo pasiruošimo eigą – automobilio ,,VW Golf” pirkimą, ginklų gavimą, SIM kortelių įsigijimą, valstybinių numerių vagystę, priešingai nei nurodo apeliantai, patvirtino nuteistieji R. Ž., V. S., S. V., liudytojas A. M.. Atsakant į apeliantų skundo argumentus dėl V. G. ir R. Ž. parodymų šiame epizode prieštaringumo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog iš nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymų matyti, jog organizuojant S. Č. nužudymą įvyko ne vienas susitikimas aptariant nusikaltimo padarymo detales, dalyvaujant skirtingų sudėčių nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Todėl nuteistųjų parodymuose esančių nežymių neatitikimų dėl susitikimuose dalyvaujančių asmenų dirbtinis sureikšminimas, neduoda pagrindo teigti, kad V. G. ir R. Ž. parodymai prieštaringi ir todėl yra nepatikimi. Atsakant į gynėjos apeliacinio skundo teiginį, jog V. G. teisiamojo posėdžio metu prisiderino prie galutinės kaltinimo versijos, pažymėtina tai, kad nuteistasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nenurodęs jokių papildomų aplinkybių, patvirtino apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuteistasis V. G. teisme parodė, kad dėl R. Z. dalyvavimo S. Č. nužudyme jis žino iš A. V. L. pasakojimų (81 t. 11-20 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad R. Z. vairavo automobilį, kuriame sėdėjo A. S. atsivežti žudikai, o, pasak A. V. L., V. V. buvo nušautas, kadangi nuo vartų pajudėjo link šaudžiusiųjų. Po to R. Z. vairuojamas automobilis „VW Golf” nuvažiavo link autostrados, sutartoje vietoje žudikai persėdo į laukiantį jų Ž. J. vairuojamą automobilį ir išvažiavo link Vilniaus (46 t. 59-64, 76-89 b. l.). Taigi nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino, jog apie R. Z. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme jis žino iš A. V. L.. Pažymėtina ir tai, jog šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad gynėjos skunde aptariamas V. G. ,,nuoširdus prisipažinimas” nėra proceso reglamentuotas dokumentas ir nėra apklausa BPK 179, BPK 188 straipsnių prasme. Dėl to minėtas nuoširdus prisipažinimas neturi įrodomosios vertės (BPK 20 straipsnis), o turi reikšmę tik lyginant jį kartu su kitais bylos įrodymais (darant išvadas dėl jų patikimumo). Be to, nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymai esminėse įvykio aplinkybėse (dėl E. A. nurodymo iškviesti A. S., dėl automobilio pirkimo, atsikratymo ginklais) sutampa tarpusavyje, V. G. parodymai esminėse įvykio aplinkybėse (dėl SIM kortelių įgijimo, valstybinių numerių vagystės) sutampa su liudytojo A. M., nuteistojo S. V. parodymais, o nuteistojo R. Ž. parodymai dėl ginklų perdavimo bei V. S. vaidmenį, sutampa su V. S. parodymais ir atitinka kitais bylos įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes.

706Nuteistojo R. Ž. parodymus apie tai, kad E. A. jam liepė kartu su I. P. nuvežti N. A. į Marijampolės turgų, kad šis nupirktų automobilį, o po kiek laiko jiems nuvykus į turgų, jie nupirko žalios spalvos keturių durų ,,VW Golf“ automobilį, kuris buvo paliktas K. Č. name, ( - ), patvirtina V. G. išvestiniai parodymai apie tai, kad A. V. L. jam pasakojo, jog automobilį ,,VW Golf“ žalios spalvos nupirko R. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis N. A. neigė važiavęs pirkti automobilį, tačiau pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenys, t. y. 1996-03-20 – 1996-03-29 užfiksuoti E. A., N. A., I. P., R. Ž. tarpusavio kontaktai netiesiogiai patvirtina R. Ž. nurodytas automobilio pirkimo aplinkybes. Tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo panaudotas minėtas ,,VW Golf“, patvirtinama liudytojų M. P. bei A. Š. parodymais. Iš šių parodymų seka, kad 1996-04-05 apie 8 val. 10 min. jiems būnant namuose, ( - ) g., išgirdo automato šūvių seriją. Po to išgirdo greitai nuvažiuojančio automobilio garsą. Abu liudytojai parodė, jog nuvažiuojantis automobilis buvo ,,VW Golf“, keturių durų, žalios spalvos. Liudytojas M. P. parodė, kad automobilio valstybinių numerių paskutiniai skaičiai buvo 84, A. Š. valstybinį numerį ( - ) įsidėmėjo. S. V. parodymais bei įvykių registracijos žurnalo išrašo duomenimis nustatyta, kad S. V. 1996-04-04 apie 1 val. 15 min. pavogė valstybinius numerius ( - ) (27 t. 107, 108, 109 b. l., 81 t. 24-31 b. l.). Nurodytų parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į liudytojo K. Č. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu K. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, tačiau parodė, kad E. A. jo name ( - ), apsigyveno 1997 metais (83 t. 137 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, vėliau kaip liudytojas K. Č. parodė, jog 1996 metų balandžio pradžioje jis išnuomojo savo namą, esantį ( - ), geram pažįstamam E. A. ir tuo laikotarpiu jo aplinkos žmonės – V. G., A. V. L., R. Z., Ž. J., R. Ž., V. S., S. V., V. V. bei kiti jų kompanijos vaikinai nuolat lankėsi K. Č. name, ten apsistodavo ir „tvarkė savo reikalus“. E. A. jo name ( - ), apsigyveno 1995 metų pabaigoje – 1996 metų pradžioje. E. A. jis buvo davęs vieną raktą nuo namų, taip pat E. A. naudojosi garažu. Liudytojas maždaug 2-3 kartus į savaitę atvažiuodavo į namus ( - ), nes ten vyko namo remonto darbai. Savaitę ar daugiau (iki mėnesio) iki įvykio – S. Č. ir V. V. nužudymo, K. Č., atvažiavęs į savo namą ( - ) ir užėjęs į garažą, pamatė ten stovintį žalios spalvos „Volkswagen Golf“, senesnio modelio, gal II-os klasės, automobilį. Automobilis visą laiką stovėjo galine dalimi į įvažiavimo vartų pusę, tai yra į garažą buvo įvažiuotą priekiu. Automobilis garaže stovėjo apie 1 ar 2 savaites. Kai automobilis „Volkswagen Golf“ stovėjo garaže, tuo metu pas E. A. lankydavosi visi ankščiau išvardinti žmonės. Po S. Č. ir V. V. nužudymo visame Kaune policija tikrino visus „Golfus“ ir ieškojo nusikaltime panaudoto žalios spalvos automobilio „Volkswagen Golf“, K. Č. suprato, kad jo namo garaže stovėjo būtent tas automobilis, kadangi po įvykio E. A. su visa savo kompanija kažkur pradingo ir atsirado daugiau nei už poros savaičių. K. Č. su E. A. šia tema nekalbėjo ir jam nesakė, kad matė garaže žalios spalvos „VW Golf“, kadangi bijojo, žinojo kas E. A. toks yra ir kuo tai gali baigtis (28 t. 14-15, 25-26, 52-54 b. l.). Šiuos savo parodymus K. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (28 t. 17-22 b. l.). Asmenų parodymai įrodymais BPK 20 straipsnio prasme yra tada, kai šie parodymai duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui (asmenų (įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnis)). Liudytojas K. Č. (tuo metu buvo įtariamasis) parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad galimai S. Č. ir V. V. nužudyme panaudotą automobilį – žalios spalvos ,,VW Golf“ jis matė savo gyvenamojo namo ( - ), garaže. Tuo metu jis savo namą buvo išnuomojęs, o tiksliau žodiniu susitarimu leidęs pagyventi savo geram pažįstamam E. A. – ,,G“, kuris jo name gyvendavo su pertraukomis 1996 metų laikotarpyje. Pats jis vis atvykdavo į savo namą ir matydavo čia ,,D“ aplinkos žmones – A. V. L., R. Z., V. G., V. S. ir kt. Tuo metu buvęs įtariamasis K. Č. taip pat parodė, kad jis nematė, kuris iš tų vyrų konkrečiai atvarė minėtą automobilį ,,VW Golf“ į jo garažą ir kuris jį išvarė. Po S. Č. ir V. V. nužudymo minėta ,,D“ kompanija iš jo gyvenamojo namo dingo ir ilgą laiką nesirodė. K. Č. nematė, kas ir kokiomis aplinkybėmis po S. Č. nužudymo atvarė vėl į garažą automobilį ,,VW Golf“ ir kas surinko jo salone buvusias šovinių tūteles, taip pat kur jas išmetė, nežino ir kur buvo paslėpti automobilio valstybiniai numeriai. Tuo metu buvęs įtariamuoju K. Č. padarė prielaidą, kad šovinių tūtelės ir numeriai galėjo būti išmesti nuo šlaito šalia garažo ir parodė vietą. Toliau paprašytas parodyti patalpas kur jo name gyveno E. A., K. Č. nurodė kambarį gyvenamajame name dešinėje pusėje tik įėjus, kur 1996 m. laikotarpyje protarpiais gyveno E. A. (28 t. 17-22 b. l.). Taigi, liudytojo K. Č. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, atitinka nuteistųjų V. G., R. Ž., liudytojų M. P., A. Š. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinęs liudytojo K. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaitęs ir paskelbęs teisiamajame posėdyje bei sugretinęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai į juos atsižvelgė priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duotus K. Č. parodymus, o ne parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtina ir kiti byloje surinkti anksčiau minėti įrodymai.

707Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas tikslu nustatyti automobilio ,,VW Golf” įgijimo aplinkybes, nuteistojo R. Z. gynėjai nurodžius, kad pavyko nustatyti, kokia komiso pagrindais dirbanti įmonė veikė R. Ž. nurodytoje vietoje Marijampolėje, kurioje N. A. neva E. A. paprašytas pirko žalios spalvos automobilį ,,Volkswagen Golf“. Teismo posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas V. P., Individualios įmonės, užsiimančios automobilių pirkimo – pardavimo įforminimu, savininkas. Liudytojas parodė, kad byloje nustatytu laikotarpiu (nuo 1996 m. kovo iki 1996-04-04) jo įmonė netvarkė dokumentų, susijusių su žalios spalvos ,,VW Golf“ automobilio pirkimu. Be to, liudytojas taip pat parodė, jog savo rašte neteisingai nurodė, kad Kauno gatvėje, Marijampolėje, 1996 metais veikė tik jo automobilių komisas. Tais metais, kitoje gatvės pusėje, veikė V. P. įmonė, užsiimanti automobilių pirkimo – pardavimo komisu (97 t. 142-145 b. l.). Vieša paslaptis, kurios nereikia papildomai įrodinėti yra ir tai, kad nurodytu laikotarpiu nelegalia automobilių prekyba užsiėmė didžioji dalis Marijampolės gyventojų. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo R. Z. gynėjos skunde ir apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys nepaneigia teismo objektyviais įrodymais nustatytų aplinkybių.

708Be to, priešingai nei teigia apeliantai, R. Ž. parodymus apie tai, kad E. A. jam liepė su I. P. nuvažiuoti pas V. S. ir iš jo paimti krepšį su ginklais, kuriuos jie nuvežė į namus pas K. Č., teisiamojo posėdžio metu patvirtino V. S., parodęs, jog ,,<...> krepšį su ginklais jis padavė I. P., tai buvo prieš S. Č. nužudymą, jis (V. S.) pats iškasė vieną automatą <...>“. Atsakydamas į advokato M. N. klausimą V. S. patikslino, kad ginklą perdavė I. P. V. S. paliepimu (81 t. 80-86 b. l.). Nuteistojo R. Ž. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenys, iš kurių matyti, jog 1996-03-29 – 1996-04-04 E. A., I. P., V. S. ir V. S. intensyviai bendravo tarpusavyje, be to, 1996-04-03 ir 1996-04-04 E. A. kontaktavo ir su K. Č. analoginio (fiksuoto) telefono ryšio abonentu (adresas ( - )). Aptariamų parodymų kontekste negalima sutikti su nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentu, jog priešingai nei tvirtina nuteistieji V. G. ir R. Ž., iš nuteistųjų V. S. ir V. V. parodymų matyti, jog aptariamo nusikaltimo veiksmams vadovavo V. S.. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog V. S. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties) ne tik aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, priklausė ,,senių” grupei, bet ir su kitais nusikalstamam susivienijimui priklausančiais asmenimis dalyvavo susitikimuose organizuojant S. Č. nužudymą, parinko labiausiai tinkamą nusikaltimo vietą, aptarė nusikaltimo padarymo sąlygas, terminus ir užmokestį. Tai, kad nuteistasis V. S. parodė, kad automatą perdavė I. P. V. S. paliepimu, o nuteistojo S. V. parodė, kad pavogtus automobilio numerius jis atidavė V. S., tik dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenų nusikaltimų darymo metu paskirstymo.

709Analizuojant pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenis, itin svarbią reikšmę turi abonentų Nr. 8-298-31316 ir Nr. 8-298-31317 užfiksuoti kontaktai. Teisiamojo posėdžio metu V. G. parodė, jog E. A. jam liepė jam gauti dvi SIM korteles mobiliojo ryšio telefonams. E. A. nurodymą V. G. pavedė vykdyti V. V.. Šiuos nuteistojo V. G. parodymus patvirtino liudytojas A. M., teisiamojo posėdžio metu patvirtinęs ikiteisminio tyrimo parodymus apie tai, kad ,,1996-04-03 jam paskambino J. G. ir pasakė, kad panaudojus suklastotą pasą ,,Omnitel” bendrovėje reikia nupirkti dvi mobiliojo ryšio telefonų SIM korteles. Netrukus pas jį atvažiavo V. V. ir J. G., pastarasis jam perdavė 2000 Lt kortelėms nupirkti, ir jie trise nuvažiavo į ,,Omnitel” saloną, kur A. M., prisistatęs I. Š., ir pateikdamas suklastotą pasą, nupirko tris korteles, iš kurių dvi atidavė J. G.“ (86 t. 12 b. l.). Bylos duomenys – 1997-03-26 poėmio UAB ,,Omnitel” metu paimti dokumentai bei 1997-04-30 ekspertizės akto Nr. 11-1569 išvada patvirtina, jog 1996-04-03 I. Š. buvo išduoti telefonai Nr. 8-298-31316 ir Nr. 8-298-31317, anketos eilutėse pasirašė vienas asmuo, tačiau tikėtina ne I. Š. (25 t. 28-33, 36-46 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu paprašytas pakomentuoti SIM kortelių pirkimo aplinkybes, nuteistasis V. V. parodė, jog ,,jis tuo metu turėjo automobilį ,,Nissan”, tai gal ir vežė kieno nors paprašytas“ (81 t. 76-80 b. l.). Iš byloje esančios pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis matyti, jog kortelių pirkimo dieną – 1996-04-03 – V. G., V. V., J. G. intensyviai bendravo tarpusavyje. Taigi nurodytų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina nuteistojo V. G. parodymus dėl naujų mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių pirkimo, o pastarojo parodymus, jog SIM kortelės turėjo būti panaudotos tik S. Č. nužudymui ir išmestos, patvirtina pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenys, iš kurių matyti, jog mobiliojo ryšio abonentas 8-298-31317 pirmą kartą įsijungė dieną prieš įvykį, t. y. 1996-04-04, ir pradėjęs veikti 14 val. 32 min. kontaktavo su V. P. naudotu mobiliojo ryšio abonentu. Kitas kontaktas buvo 14 val. 42 min. su Ž. J. naudotu mobiliojo ryšio abonentu. Tada 19 val. 50 min. abonentai Nr. 8-298-31316 ir Nr. 8-298-31317 įsijungė ir kontaktavo tarpusavyje, 21 val. 06 min. mobiliojo ryšio abonentas 8-298-31317 kontaktavo su S. N. naudotu mobiliojo ryšio abonentu, o 21 val. 41 min. ir 22 val. 50 min. vėl kontaktavo su Ž. J. naudotu mobiliojo ryšio abonentu. Be to, abonentas 8-298-31316 21 val. 01 min. kontaktavo su E. A. naudotu mobiliojo ryšio abonentu. Įvykio dieną – 1996-04-05 abonentas 8-298-31317 kontaktavo 6 val. 15 min. su S. N. naudotu mobiliojo ryšio abonentu, po to tiesiogiai nusikaltimo padarymo metu – stebint S. Č., V. V. ir J. Č. išvažiavimą iš namo kiemo į ( - ), V. V. sugrįžimą namo ir grįžimą prie automobilio 7 val. 36 min., 7 val. 40 min., 7 val. 50 min., 8 val. 09 min. kontaktavo su abonentu Nr. 8-298-31316, 8 val. 10 min. S. Č. ir V. V. buvo nušauti ( - ) gatvėje, o 8 val. 26 min. E. A. naudotas mobiliojo ryšio abonentas kontaktavo su Nr. 8-298-31317 ir tai buvo paskutinis skambutis šiam abonentui. Po to abonentai Nr. 8-298-31316 ir Nr. 8-298-31317 išsijungė ir daugiau neveikė. Vertinant pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis duomenis atkreiptinas dėmesys į nuteistojo V. G. parodymus apie tai, kad SIM korteles gavo V. S. ir R. Z.. Iš tiesų, iš pažymos duomenų matyti, jog skirtingai nei kitų nusikaltime dalyvavusių nuteistųjų, būtent V. S. ir R. Z. kontaktų su abonentais Nr. 8-298-31316 ir Nr. 8-298-31317 nėra užfiksuota. Akivaizdu, jog įvykyje panaudotos SIM kortelės buvo reikalingos tik S. Č. namo prieigas stebėjusiam ir turėjusiam informuoti apie nužudymui tinkamą momentą V. S., bei R. Z., po nužudymo važiavusiam į sutartą vietą ir turėjusiam nuvairuoti A. S. ir tyrimo nenustatytų asmenų paliktą automobilį ,,VW Golf“ į ( - ) esantį garažą.

710Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo R. Z. gynėjos apeliaciniame skunde, nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymus apie nuteistojo R. Z. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtina tiek pirmiau aptarti netiesioginiai įrodymai, tiek kitų duomenų visuma – 2010-08-10 įvykio vietos (vietovės) apžiūros ir eksperimento protokolai apie atstumą, vykimo laiką nuo nusikaltimo vietos iki K. Č. namo ir kitas aplinkybes, 1996-04-09 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas apie kelyje iš Dvaro gatvės link Romainių kapinių surastas odines pirštines, kriminalistinės mikrodalelių ekspertizės akto Nr. 11-1333, 11-1385, 11-1386 išvada apie ant odinių pirštinių rastus šūvio pėdsakus bei metalizacijos pėdsakus, odorologinės ekspertizės akto Nr. 183 išvada, kad ant pirštinių yra R. Z. kvapas, liudytojos A. Z. parodymai apie R. Z. pirštines bei minėtų pirštinių atpažinimas.

711Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad rastos pirštinės kada nors priklausė R. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. Z. (R. Z. žmona) parodė, kad ji neatsimena, kokiu automobiliu jos vyras važinėjo 1996 m. Jos vyras automobilyje turėjo odines pirštines, kurias mūvėdavo vairuodamas. Pirštinės buvo juodos, be pamušalo, specialiai skirtos vairavimui (27 t. 97-98 b. l.). Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja A. Z. iš jai pateiktų atpažinti 4 porų pirštuotų odinių pirštinių atpažino R. Z. pirštines, surastas 1996-04-09 Kauno rajone, šalikelėje kelio, kuriuo po S. Č. ir V. V. nužudymo važiuojant dideliu greičiu buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen Golf“. Liudytoja nurodė, kad ji atpažįsta pirštines pagal jų spalvą bei pagal kitus jos nurodytus požymius (be pamušalo, plonos, su skylutėmis), kurias ji yra mačiusi pas R. Z., ir kurios, liudytojos manymu, yra skirtos vairavimui (27 t. 99-101 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja R. Z., perskaičius daiktų atpažinimo protokolą, patvirtino, kad jos vyras (R. Z.) turėjo panašias pirštines, kai vairavo rusiško modelio automobilius. Taigi, įvertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. Z. gynėjos teiginiu, jog liudytoja R. Z. daiktų parodymo atpažinti metu nurodytas pirštines identifikavo tik kaip skirtas vairavimui. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog iš minėto daiktų atpažinimo protokolo matyti, jog R. Z. nurodė pirštines, kurios panašios į jos matytas pas R. Z.. Daiktų atpažinimo metu R. Z. nebuvo prašome nurodyti, kurios pirštinės, jos manymu, yra skirtos vairavimui.

712Nuteistojo gynėja taip pat mano, jog apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (įrodymų leistinumo reikalavimus), R. Z. kaltės įrodymų pripažinęs 1996-05-02 kriminalistinės mikrodalelių ekspertizės akto Nr. 11-1333, 11-1385, 11-1386 išvadą. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliaciniame skunde pateikta išvados interpretacija, atkreipia apeliantės dėmesį, jog tyrimą atlikę ekspertai davė išvadą, jog ant dešinės pirštinės, nykščio ir smiliaus bei tarp šių pirštų yra šūvio pėdsakai – vidutinio intensyvumo vario ir stibio metalizacijos (t. 20, b. l. 53–59). Pažymėtina, jog įrodymai baudžiamojoje byloje vertinami kompleksiškai, juos tarpusavyje gretinant, lyginant ir analizuojant. Ekspertų išvados duomenys patys savaime nėra įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys nuteistojo kaltę. Tačiau šie duomenys buvo įvertinti kitų įrodymų kontekste ir kadangi ekspertų išvadoje yra nustatytos aplinkybės, kurios papildė kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ja rėmėsi, kaip vienu iš objektyviai R. Z. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

713Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinka ir odorologinio tyrimo išvada, nes išvados nepatvirtina kiti bylos duomenys, o pačių kvapų gavimo tvarka kelia abejonių odorologinio tyrimo išvadų patikimumu. Iš papildomo įvykio vietos apžiūros, atliktos 1996-04-06, protokolo matyti, kad apžiūrint 1996-04-05 apie 20 val. 15 min. rastą krepšį su ginklais, nuo metalinės apkabos (be šovinių), nuo automatinio ginklo 7,62 mm kalibro rankenos, nuo krepšio, kuriame rasti ginklai, nuo plastmasinės apkabos, nuo nukirptos krepšio rankenos bei nuo automatinio ginklo 5,45 mm kalibro rankenos buvo paimti kvapų pavyzdžiai (19 t. 72-75 b. l.). Iš įvykio vietos apžiūros, atliktos 1996-04-09, protokolo matyti, kad buvo paimta dvi odinės pirštinės atskiruose stiklainiuose, stabdžių užraktas (19 t. 76-79 b. l.). Lyginamajam tyrimui buvo pateiktas individualaus kvapo pavyzdys, 1997-09-02 paimtas iš R. Z., kuris buvo gautas kontaktiniu būdu išlaikant absorbentą su tikrinamojo kūnu, taip pat pateikti J. R., Ž. J., R. J., A. M. kvapų pavyzdžiai, kurie buvo ištirti. Iš Policijos departamento Kinologijos centro 1998-02-03 odorologinės ekspertizės akto išvados Nr. 183 matyti, kad kvapai paimti nuo tyrimui pateiktų pirštinių, surastų ir paimtų 1996-04-09 įvykio vietos apžiūros metu kelyje iš Linkuvos dvaro link Romainių, sutampa su tyrimui pateiktais R. Z. kvapų pavyzdžiais. Kvapų mėginiai, paimti nuo pirštinių, sutampa su kvapais, paimtais nuo nupjautos krepšio rankenos, plastmasinės apkabos ir Kalašnikovo automato 5,45 mm kalibro rankenos (20 t. 97-102 b. l.). Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti eksperto išvados Nr. 183 patikimumu. Kaip pagrįstai nurodyta gynėjos skunde, odorologinės ekspertizės išvada besąlygiškai grįsti kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo negalima. Tačiau nuteistojo R. Z. kaltumas įrodytas šiame nuosprendyje ankščiau aptartų įrodymų visetu (nuteistųjų V. G., R. Ž. parodymai, 1996-04-09 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas apie kelyje iš Dvaro gatvės link Romainių kapinių surastas odines pirštines, kriminalistinės mikrodalelių ekspertizės akto Nr. 11-1333, 11-1385, 11-1386 išvada apie ant pirštinių rastus šūvio pėdsakus bei metalizacijos pėdsakus, odorologinės ekspertizės akto Nr. 183 išvada, kad ant pirštinių yra R. Z. kvapas, liudytojos A. Z. parodymai apie R. Z. pirštines bei jos atliktas minėtų pirštinių atpažinimas). Tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos kraujo ant surastų pirštinių atsiradimo aplinkybės, šios teismo išvados nepaneigia.

714Gynėjos apeliaciniame skunde, o taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, jog R. Ž. negalėjo matyti, kad prie automobilio, į kurį persėdo žmonės, buvo Ž. J.. Visų pirma pažymėtina, jog iš R. Ž. parodymų, duotų 2011-09-13 teisiamojo posėdžio metu, pastarasis nė karto nepaminėjo Ž. J.. Be to, R. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. parodė: ,,<...> E. A. paaiškino, kad R. Ž. ir I. P. stovės apie 50 m nuo sankryžos su Baltijos prospektu. Kitoje sankryžos pusėje stovės automobilis „Mercedes”, kurį vairuos Ž. J.. Kada prie Ž. J. privažiuos automobilis „VW Golf“, į „Mercedes“ persės ,,kileriai“, R. Ž. ir I. P. turės paimti krepšį su ginklais ir jais atsikratyti. Nepamena, kaip reikėjo pasielgti su automobiliu „VW Golf“, galimai jį kažkas kitas turėjo nuvairuoti. Iš E. A. pasakojimų suprato, kad kažkur Sargėnuose turėjo laukti ir R. Z. „Dž“ (gal šis turėjo nuvairuoti automobilį „VW Golf“), o V. S. turėjo iš kito namo stebėti S. Č. kiemą. Kitos dienos ryte, valandos tiksliai nepamena, jis ir I. P. šio švogerio A. (vienu metu buvo „XXXXX“ direktoriumi) automobiliu „Audi”, galimai 80, seno modelio (A. L., automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. ( - ) privažiavo į sutartą vietą. Kadangi „P“ vis gurkšnojo degtinę, jis (R. Ž.) sėdo už vairo. Kitoje sankryžos pusėje apie 300 m nuo jų stovėjo tamsiai mėlynas automobilis „Mercedes“, kuriame sėdėjo „J“ (Ž. J.). Pastarasis vienu metu buvo išlipęs. Pralaukus apie pusvalandį nuo Sargėnų prie „Mercedes“ privažiavo ir šalia sustojo toks pat kaip Marijampolėje pirktas automobilis „VW Golf“, iš kurio išlipo trys tamsiai apsirengę vyriškiai. Vienas pagal ūgį R. Ž. pasirodė žemesnis už jį, kiti – kiek aukštesni. Jų veidų jis (R. Ž.) neįžiūrėjo, tačiau jam pasirodė, kad šie visi ne iš „d“. Jie greitai įsėdo į Ž. J. automobilį ir iš Žiemgalių gatvės įsuko į Baltų prospektą <…>” (44 t. 160-169 b. l.). Taigi, iš nuteistojo R. Ž. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog prie automobilio buvo Ž. J. ne dėl to, kad matė, o kaip savaime suprantamą dalyką, kadangi iš E. A. nurodymų apie nužudymo planą jam buvo aišku, kad nusikaltimo vykdytojai persės būtent į Ž. J. vairuojamą ,,Mercedes”. Be to, pažįstant žmogų ir žinant jo individualius požymius (ūgį, sudėjimą, eiseną ir pan.) galima jį atpažinti ir iš didelio atstumo. Įvertinusi R. Ž. parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjos skundo argumentu, jog R. Ž. parodymai prieštarauja ne tik akivaizdiems faktams, bet ir logikai.

715Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjos skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių V. G. nurodytą aplinkybę, kad po nusikaltimo jis kartu su A. V. L. pusantro mėnesio gyveno Amsterdame. Tačiau gynėja apeliaciniame skunde nurodo duomenis, kurie prieštarauja jos teiginiams. Gynėja nurodo, jog V. G. paso kopija leidžia spręsti, jog V. G. pusantro mėnesio Amsterdame negyveno, nors ir 1996-04-12 ir atskrido į Amsterdamą. Iš paso kopijos matyti, kad 1996-05-25 jis kirto Vengrijos – Slovakijos sieną. Taigi, gynėjos pateikti duomenys kaip tik patvirtina V. G. parodymus apie tai, kad jis pusantro mėnesio gyveno Amsterdame.

716Išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo E. A. versija, kad V. G. veiksmai nusikaltimo padaryme yra ankstesnio nusikaltimo – rengimosi nužudyti S. Č. Maskvoje, tąsa, atrodo deklaratyvi ir neįtikinama

717Taigi priešingai nei tvirtina apeliantai, aptarti objektyvūs įrodymai patvirtina nuteistųjų V. G. ir R. Ž. parodymus. Pastarųjų parodymai laikytini patikimais E. A. ir R. Z. kaltės, dalyvaujant aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, įrodymais.

718Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvada dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.

719Dėl A. M. turto prievartavimo

720Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistojo H. D. gynėjas. Apeliantas nurodydamas, jog H. D. nepagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, teigia, kad pastarojo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnį.

721Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad nuteistieji H. D., V. S., V. V., R. S., S. V., R. L. padarė BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. H. D. BK 181 straipsnio 3 dalis inkriminuota remiantis V. S. parodymais, jog būtent H. D. nurodymu jis (V. S.) pradėjo reikalauti iš nukentėjusiojo A. M. pinigų. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ir nukentėjusiojo A. M. parodymus apie tai, kad jam buvo grasinta, jog pinigus iš jo ,,išmuš D“.

722Pagrindinis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pats nukentėjusysis pripažino tarp jo ir jo partnerio iš Vokietijos buvo nesutarimai dėl pinigų, kad vokietis reikalavo grąžinti realią skolą. Kolegija atmeta šį skundo argumentą. BK 294 straipsnyje ir BK 181 straipsnyje numatytos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo arba kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012).

723Nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų, kad A. M. buvo skolingas partneriui iš Vokietijos, išskyrus tik paties apelianto teiginius, nėra. Nė vienas nuteistasis neparodė, jog jiems buvo žinoma, kad A. M. yra skolingas partneriui iš Vokietijos. Priešingai, nuteistasis V. S. parodė, kad jį (V. S.) pasikvietęs H. D. pasakė, kad A. M. negrąžino skolos kažkokiems maskviečiams (81 t. 80-86 b. l.). Nuteistieji V. V., S. V., R. L., kurie prisipažino padarę aptariamą nusikalstamą veiką, aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo skolingas partneriui iš Vokietijos, taip pat nenurodė. Pastarieji parodė, kad jie nežino, kam buvo skolingas A. M.. Nurodymą pagrobti nukentėjusįjį, nugabenti į sodybą, ten jį laikyti ir reikalauti perduoti didelės vertės turtą jie gavo iš V. S.. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad nebuvo skolingas ne tik partneriui iš Vokietijos, bet ir turtą iš jo prievartavusiems asmenims. A. M. parodė, jog su H. D., V. G., E. A., V. S., A. V. L., I. P., V. S. susipažino per verslo reikalaus, pastariesiems jokių įsipareigojimų neturėjo. Nuo 1993 m. bendravo su Vokietijos firma „J“, kurios atstovą supažindino su partneriais Rusijoje. Nukentėjusysis vėliau sužinojo, kad tarp Rusijos partnerių ir Vokietijos firmos atstovo kilo kažkoks konfliktas. Po to vokietis pradėjo reikšti pretenzijas, reikalavo pinigų, aiškino, kad pažįsta Kauno ,,D“ lyderius ir paprašys pastarųjų, kad šie iš jo „išmuštų“ pinigus (30 t. 125-146 b. l., 83 t. 132 b. l.).

724Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, jog iš A. M. bei R. S. parodymų matyti, jog iš nukentėjusiojo pinigai buvo reikalaujami ne be pagrindo. Iš apelianto akcentuojamo nukentėjusiojo atsakymo į V. S. gynėjo klausimą matyti, kad A. M. tik patvirtino, kad jam buvo nurodyta atsiskaityti su vokiečiu. R. S. parodymai, jog ,,paskambinęs V. S. pasakė, kad yra apie 200000 JAV dolerių skolingas skolininkas ir jeigu jis (R. S.) sutinka, tegu paskambina“, taip pat nepatvirtina fakto, kad A. M. buvo skolingas partneriui iš Vokietijos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, jog pats pinigų reikalavimas savaime negali patvirtinti skolos buvimo fakto.

725Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę veikos kvalifikavimui turi atsakymas į klausimą, ar skola yra reali, ar fiktyvi, atsiradusi panaudojus smurtą ar apgaulę. Kaip minėta, išskyrus gynėjo argumentus, byloje nėra įrodymų, kad A. M. buvo skolingas partneriui iš Vokietijos. Byloje nustatyta, kad jokios skolos nebuvo, nuteistieji suprato, kad pinigų reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Ir taip pat suvokė, kad tarp nukentėjusiojo ir jo partnerio iš Vokietijos nėra realių civilinių santykių, ir kad jie neįgyvendina jokios tikros ar tariamos teisės, o tiesiog neteisėtai, neturėdami pagrindo, prievartauja kito asmens turtą. Pažymėtina ir tai, kad gynėjo įrodinėjama aplinkybė, jog A. M. buvo skolingas verslo parneriui iš Vokietijos, negali būti pagrindas nuteistųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį, nes savavaldžiavimo veikos subjektyvieji požymiai numato tikros ar tariamos teisės įgyvendinimą. Kad šia teise buvo tik prisidengiama seka iš nuteistojo V. S. parodymų. Iš šių parodymų matyti, kad dalis iš A. M. gautų pinigų ,,už darbą“ buvo atiduoti turtą iš A. M. prievartavusiems asmenims (50 t. 142-143 b. l., 81 t. 80-86 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011).

726Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad H. D. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 181 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

727Dėl UAB ,,XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo

728Dėl disponavimo suklastotais dokumentais

729Dėl šių nusikalstamų veikų apeliacinių skundų nėra paduota, tačiau nuteistojo H. D. gynėjui apeliaciniame skunde prašant H. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija vertina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir šioje dalyje.

730Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog H. D. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai. Pastarasis pirmosios instancijos teisme parodė, jog pabėgus į Bulgariją jam asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą pagamino du latviai už 100 - 200 eurų. Bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas H. D. nuteisimo dėl disponavimo suklastotais dokumentais taip pat neginčijo. Priešingai, nuteistojo gynėjas teismo posėdyje patvirtino, jog H. D. pirmą kartą gyvenime prisipažino. Be to, gynėjo apeliaciniame skunde argumentų kuo remiantis turi būti panaikintas nuosprendis ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį padarymo, nėra nurodyta. Todėl kolegijos nuomone, detaliau aptarinėti skundžiamame nuosprendyje suformuluotas išvadas, liečiančias nusikalstamą veiką dėl disponavimo suklastotais dokumentais, nėra reikalo.

731Kaip minėta, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo H. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, apeliantas nesutinka ir su H. D. nuteisimu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo.

732Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

733Faktines turto prievartavimo aplinkybes teismas nustatė remdamasis kaltę pripažįstančių nuteistųjų V. S., V. V., S. V., R. L. bei nukentėjusiojo R. S. tarpusavyje sutampančiais parodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtų nuteistųjų veika pasireiškė atviru ir be jokio teisėto pagrindo reiškiamu reikalavimu nukentėjusiajam R. S. kas mėnesį mokėti už tariamą apsaugą po 200 JAV dolerių (800 Lt) panaudojant psichinę prievartą. Tokie veiksmai vertintini kaip vertimas perduoti turtą ir atitinka turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymius. Pažymėtina, jog H. D. BK 181 straipsnio 1 dalis inkriminuota kaip nusikalstamo susivienijimo vadovui. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis V. S. parodymais, jog dalį pinigų, gautų iš aptariamo nusikaltimo, jis asmeniškai perduodavo H. D. (81 t. 80-86 b. l.). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad V. S., V. V., S. V., R. L. prisistatydavo ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, taigi nukentėjusiajam leido suprasti, kad atsisakius mokėti reikalaujamus pinigus kils neigiamos pasekmės. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas šiuos faktus vertino kaip psichinės prievartos panaudojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

734Dėl J. P. turto sunaikinimo

735Dėl UAB DK ,,XXXXX“ turto įgijimo apgaule

736Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A. ir N. A..

737Nuteistieji E. A. ir N. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę aptariamas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, abu nuteistieji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis E. A. nurodo, jog jo kaltė grindžiama tik R. S. parodymais, kurių patikrinti nėra galimybės, o jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, nėra. Nuteistasis N. A. tvirtina, kad apie namo susprogdinimą jis nieko nežinojo, teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais nuteistojo R. S. ir liudytojo V. P. parodymais, o liudytojo R. N. ir nuteistojo V. G. parodymai jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas taip pat nepatvirtina.

738Atsakydama į nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pastarojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl sukčiavimo bei turto sunaikinimo ir tvirtindamas, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, savo skunde savaip interpretuoja nuteistųjų R. S., V. G., S. V., V. V. parodymus, ir iš esmės nurodo deklaratyvias tokį teiginį pagrindžiančias aplinkybes. Šiame nuosprendyje minėta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, vien tik savo kaltės neigimas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti.

739Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas iš esmės grindžiama nuteistojo R. S. parodymais. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, R. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nuteistasis R. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nusikaltimą organizavo ir suplanavo E. A.. Teisiamojo posėdžio metu R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad E. A. dalyvavo aptariamų nusikaltimų padaryme. Nuteistasis parodė, kad iš V. P. sužinojęs, kad yra galimybė apdrausti objektą, imituoti nelaimingą atsitikimą ir gauti draudimo išmoką, apie tai pasakė V. G., kuris (V. G.) dėl to jį suvedė su E. A., o E. A. – su N. A.. R. S. taip pat patvirtino, jog E. A. jam pavedė ,,apsiimti draudimu“, t. y. susitarti su pažįstamu draudiku (V. P.), kad jis padėtų apdrausti namą didele pinigų suma ir sunaikinus namą, gauti išmoką. Pats E. A. pasakė pasirūpinsiąs namo susprogdinimu, nes pažinojo kažkokius specialistus iš Rusijos ar Baltarusijos (61 t. 18-19 b. l., 86 t. 86-88 b. l.). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino V. G., kurio parodymai, priešingai nei nurodo apeliantas, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Pastarasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis supažindino E. A. su R. S. pasiūlymu gauti draudimo išmoką ir, kad pastarieji ruošė namo draudimą, o po to jį susprogdino. Teisiamojo posėdžio metu V. G. taip pat parodė, jog jam kalbant su E. A. ar pačiam R. S. kalbant su E. A. dėl galimybės užsidirbti apdraudus objektą, buvo pasirinktas N. A. priklausantis namas. Jį R. S. ir E. A. apdraudė, o po to susprogdino (46 t. 66-67, 76-89 b. l., 81 t. 11-20 b. l.). Tokie nuteistojo parodymai taip pat nėra pagrindas teigti, kad V. G. teisme neigė su E. A. kalbėjęs apie aptariamos nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina tai, kad nuteistasis V. G. parodymus davė praėjus ilgam laiko tarpui tiek nuo nusikalstamos veikos padarymo, tiek nuo parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl natūralu, kad teisme duoti parodymai negali būti visiškai identiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Be to, aplinkybė, ar jis (V. G.) pats, ar R. S. kalbėjo su E. A., nėra esminė, t. y. nulėmusi E. A. kaltę dėl aptariamos veikos padarymo. Negalima sutikti ir su apelianto skundo argumentu, jog R. S. nenurodė, kad E. A. atliko kokius nors veiksmus ar davė nurodymus sprogdinant namą, kadangi jau aptarti R. S. parodymai patvirtina, jog E. A. R. S. pavedė apdrausti namą, o pats pasirūpino namo susprogdinimu, nes pažinojo specialistus ir Rusijos ar Baltarusijos. Pastarąją aplinkybę patvirtino S. V., teisiamojo posėdžio metu parodęs, jog vaikinus iš Rusijos ar Baltarusijos pažinojo ir surado E. A.. Nuteistasis S. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, jog nusikaltimą suorganizavo R. S. ir E. A.. Taigi byloje surinkti įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys paneigia apelianto deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad R. S. parodymų nepatvirtina kiti byloje apklausti asmenys. Įrodymu teismas gali pripažinti bet kokius gautus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisme turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Nuteistųjų V. G. ir S. V. parodymai buvo reikšmingi atkuriant įvykių aplinkybes ir tikrinant kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir R. S., taip pat ir nuteistojo E. A. parodymus. Todėl teismas V. G. ir S. V. parodymus teisėtai pripažino įrodymais ir skundžiamame nuosprendyje pagrįstai jais rėmėsi.

740N. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, ginčydamas nuteistojo R. S. bei liudytojų V. P. ir R. N. parodymus jų patikimumo aspektu, tačiau nuosprendį prašo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

741Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė

742BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Jeigu asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuria buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis).

743Teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, jog veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju, byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų jurisprudencijoje konstatuojama, jog bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 straipsniu, nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos. Tačiau ir asmens kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-591/2013, Nr. 2K-276/2014). Taigi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343/2013, Nr. 2K-10/2014).

744Teisėjų kolegija atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatančią, kad tokiu atveju veikos faktinių aplinkybių konstatavimas yra galimas, tačiau jis neturi peržengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės atitinka nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį objektyviuosius požymius.

745Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog N. A. aktyvių veiksmų dėka svetimo turto įgijimo apgaule pasekmės atsirado 2008-02-14 į J. P. sąskaitą pervedus 108195,15 Lt, t. y. 2008-02-14. Ši data laikyta nusikalstamos veikos požymių pabaigos momentu, kuris buvo teisiškai reikšmingas taikant senaties institutą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo.

746BK 182 straipsnio dispozicijoje sukčiavimo veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš BK 182 straipsnyje nurodytų veikų: apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė arba išvengta turtinės prievolės, arba ji panaikinta.

747Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog E. A., V. S., V. V., S. V. bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., N. A. (veikusiais organizuota grupe), V. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis sunaikino didelės vertės J. P. turtą visuotinai pavojingu būdu – sprogdinant – bei apgaule įgijo teisę į didelės vertės – 726800 Lt – UAB DK ,,XXXXX“ turtą. Taigi nuosprendžiu N. A. inkriminuotas sukčiavimo sudėties objektyvusis požymis – turtinės teisės įgijimas. Tuo tarpu nuosprendžio motyvuose minimas alternatyvus sukčiavimo objektyvusis požymis – turto įgijimas, nors šis požymis nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra nurodytas. Tai reiškia, kad N. A. už šią alternatyvią veiką (turto įgijimą apgaule) nėra nuteistas, t. y. jis nėra nuteistas už vėliau sekusius veiksmus, kurių pagrindu buvo įgytas turtas, t. y. už tai, kad N. A. 1998 - 1999 laikotarpiu, siekdamas draudimo išmokos iš UAB DK „XXXXX“ priteisimo, atstovaudamas J. P., civiliniuose ieškiniuose, paaiškinimuose teikė Kauno apygardos ir Lietuvos apeliaciniam teismams tikrovės neatitinkančius duomenis apie namo sprogimo priežastis ir aplinkybes, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-09-20 nutartimi priteisus J. P. naudai 726800 Lt, 2008-02-14 UAB DK „XXXXX“ išmokėjo N. A. 108195,15 Lt draudimo išmoką, pervesdama ją J. P. vardu į AB „Swedbank“ banko depozitinę sąskaitą Nr. ( - ).

748Įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2013-11-15 nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014) jurisprudenciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje teisinėje situacijoje (nuosprendį šioje dalyje skundžiant tik nuteistiesiems), BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas.

749Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Iš nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog nuteistasis N. A. teisę į draudimo išmoką įgijo 1997-10-03 kreipęsis į UAB DK ,,XXXXX“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikytinas baigtu 1997-10-03.

750Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad N. A. konstatuotų nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje baigtumo momentas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2008-02-14, bet nuo 1997-10-03. Todėl ir baudžiamosios atsakomybės senaties terminai N. A. atžvilgiu turėjo būti skaičiuojami nuo 1997-10-03. Vadinasi šioje byloje nustatytų N. A. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir įvertinimo galimybė pasibaigė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

751BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. N. A. buvo kaltinamas padaręs BK 187 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas atitinkamai 1997-10-02 ir 1997-10-03, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalyje ,,c“ ir ,,d“ papunkčius (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo numatyti atitinkamai aštuonerių ir dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, kai padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimas. Pažymėtina, jog nuteistajam negali būti taikomos vėlesnės BK 95 straipsnio nuostatos, kadangi numato ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, t. y. pasunkina nuteistojo teisinę padėtį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga būtų sustojusi arba nutrūkusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai suėjo atitinkamai 2005-10-02 ir 2007-10-03. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir remdamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nebegalėjo N. A. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) panaikina ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukia, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, todėl nepasisakytina dėl N. A. apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė padarius nusikaltimus numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje.

752Jau minėta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas pratęsė N. A. ir J. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 108195,15 Lt, esančius AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad minėta procesinė prievartos priemonė baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali būti taikomas, todėl nutraukus baudžiamąją bylą ši procesinė prievartos priemonė panaikinama.

753Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotini 108195,15 Lt bankrutuojančios draudimo bendrovės pervesti J. P. kaip draudimo išmoka.

754BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio Kodekso uždraustos veiklos įrankis, priemonė ar rezultatas ir kaltininkui priklausantis turtas yra konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra numatyti išimtiniai atvejai, kai privalo būti konfiskuojamas ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas.

755Byloje nustatyta, jog piniginės lėšos, kurias teismas nusprendė konfiskuoti, BUAB DK ,,XXXXX“ administratoriaus K. M. buvo pervestos į AB ,,Swedbank” depozitinę sąskaitą J. P. vardu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. P. ar N. A. minėtus pinigus atsiėmė, dėl to yra pagrindas panaikinti BUAB DK ,,XXXXX” turto – piniginių lėšų 108195,15 Lt sumai, pervestų į AB ,,Swedbank” depozitinę sąskaitą J. P. vardu, konfiskavimą ir grąžinti juos teisėtam savininkui. Atsižvelgiant į tai, jog UAB DK ,,XXXXX” Vilniaus apygardos teismo 2008-05-09 sprendimu pripažinta likviduota dėl bankroto ir ji išregistruota iš įmonių registro (Teismų informacinės sistemos ,,LITEKO” duomenys), apie šį sprendimą turi būti pranešta BUAB DK ,,XXXXX” administratoriui K. M..

756Dėl senaties taikymo A. G. ir R. Z.

757Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakydama į nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimo, R. C., A. R., V. J., P. I. turto ir dokumentų pagrobimo, dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo bei neteisėto laisvės atėmimo epizode, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu A. G. baudžiamąjį procesą pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto laisvės atėmimo) ir 1961 m. BK 206 straipsnį (dėl dokumentų pagrobimo) nutraukė.

758Skundžiamu nuosprendžiu A. G. buvo pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymo. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu patraukimo baudžiamojon atsakomybėm senaties terminus, ir nurodoma, jog paskutinė nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas, padaryta 1994-08-13, kita nusikalstama veika padaryta 2006-07-11, praėjus daugiau nei 10 metų, o 1997-06-12 užsienio valstybėje padaryta nusikalstama veika senaties eigos nenutraukė.

759Tokie A. G. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

760BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

761Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011).

762Bylos duomenimis, A. G. inkriminuotos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t. y. atitinkamai labai sunkus, sunkūs ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai. 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos 1994-05-08, 1994-05-20, 1994-08-13, tuo tarpu BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta veika buvo trunkamoji ir jos pabaigos momentas, kuris šiuo atveju teisiškai reikšmingas skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senatį, yra 2000 metų pradžia. BK 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) už labai sunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkiolikos metų (1 dalies 1 punkto e papunktis), už sunkų – dešimties metų (1 dalies 1 punkto d papunktis), už apysunkį – aštuonerių metų (1 dalies 1 punkto c papunktis) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus (vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus, todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini). Nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) padarymo metu, t. y. 1994-05-08, galiojusi 1961 m. BK 49 straipsnio redakcija numatė dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio už tokio nusikaltimo padarymą priėmimo senaties terminą. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo užsienyje padarytos 1997-07-11 veikos senaties eigai reikšmės neturi. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat aktuali BK 95 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta; šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenimis, A. G. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2006-07-11. Taigi nuo šios dienos, kai buvo padaryta nauja tyčinė veika (baudžiamasis nusižengimas), senaties terminai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 254 straipsnio 2 dalyje, nutrūksta ir skaičiuojami iš naujo. Atitinkamai penkiolikos metų senatis už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą baigiasi 2021-07-11, dešimties už 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus baigiasi 2016-07-11, aštuonerių už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baigiasi 2014-07-11. Šioje byloje dėl aptariamų nusikalstamų veikų apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2013 m. birželio 14 d., t. y. nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

763Kitokia teisinė situacija yra dėl senaties taikymo R. Z..

764Bylos duomenimis, R. Z. inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t. y. atitinkamai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, padaryti 1997-10-11. BK 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13) už nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkerių metų (1 dalies 1 punkto b papunktis), už apysunkį – aštuonerių (1 dalies 1 punkto c papunktis) apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminus (vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus, todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini). Nusikalstamos veikos pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) metu, t. y. 1997-10-11, galiojusi 1961 m. BK 49 straipsnio redakcija numatė trijų metų apkaltinamojo nuosprendžio už tokio nusikaltimo padarymą priėmimo senaties terminą. BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos 1997-10-11, tuo tarpu R. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir dėl trunkamosios nusikalstamos veikos numatytos BK 249 straipsnio 2 dalyje padarymo ir jos pabaigos momentas, kuris šiuo atveju teisiškai reikšmingas skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senatį, yra 2000 metų pradžia. Taigi, įvertinus įstatymuose numatytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, matyti, jog trejų metų senatis už 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baigėsi 2003-01-01, penkerių metų senatis už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą baigėsi 2005-01-01, aštuonerių metų senatis už BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytą apysunkį tyčinį nusikaltimą baigėsi 2008-01-01. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat aktuali tuo metu galiojusi BK 95 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta; šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenimis, R. Z. 2007 m. lapkričio 12 d. buvo nuteistas pagal Estijos Respublikos BK § 184 straipsnio 2 dalies 1 už veiką, padarytą 2007-04-28. Taigi nuo šios dienos, kai buvo padaryta nauja tyčinė veika, senaties terminai dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, nutrūksta ir skaičiuojami iš naujo. Aštuonerių metų senatis už BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytą apysunkį nusikaltimą baigiasi 2015-04-28. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl minėtų nusikalstamų veikų priimtas 2013 m. birželio 14 d., taigi dėl apysunkio nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose nesuėjus aštuonerių metų senačiai, tačiau suėjus trejų metų ir penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams dėl nusikaltimų numatytų atitinkamai BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje.

765Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. Z. baudžiamąją bylą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį nutraukia.

766Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos bausmės

767Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

768Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. Ž. paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Su tokia bausme savo apeliaciniuose skunduose nesutinka tiek nuteistasis R. Ž., tiek prokuroras. Nuteistasis R. Ž. prašo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokuroras R. Ž. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą prašo paskirti laisvės apribojimo bausmes. Abu apeliantai akcentuoja tai, kad nuteistasis R. Ž. savo noru pranešė ir prisipažino apie padarytus nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, iš dalies atlygino padarytą žalą, jo (R. Ž.) kaip bendrininko antraeilį vaidmenį, amžių, sveikatos būklę.

769Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta.

770Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinė baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 249 straipsnio 2 dalis (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 253 straipsnio 2 dalis (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato laisvės atėmimo bausmes atitinkamai nuo šešerių iki dvylikos metų, nuo penkerių iki dvidešimties metų bei nuo ketverių iki aštuonerių metų. Už kvalifikuotą nužudymą ir dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje numatytos ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, jog teismas, nuteisdamas R. Ž. trejų metų laisvės atėmimo bausme, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies 2 punkto nuostatas ir įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Nors skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo motyvai išdėstyti pakankamai lakoniškai, iš tikrųjų jie pagrindžia paskirtos bausmės proporcingumą ir atitikimą padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad R. Ž. savo noru pranešė ir prisipažino apie padarytus nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamo susivienijimo padarytą tyčinį nužudymą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad jo kaip bendrininko nužudant vaidmuo buvo antraeilis, paskyrė švelnesnes, negu straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos mažiausios bausmės. Dar kartą įvertinti šias aplinkybes ir tuo pagrindu R. Ž. švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde minima jo (R. Ž.) sveikatos būklė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Ši aplinkybė, o taip pat nuteistojo šeiminė padėtis (jis augina nepilnametę dukrą), nėra pagrindas švelninti bausmę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. Ž. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, dukra liktų be priežiūros.

771Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą motyvuodamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo prašoma paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas nuteisus asmenį už labai sunkių nusikaltimų padarymą (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

772Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. Ž., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kas pripažįstama labai sunkiu nusikaltimu, padarė kitus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Pastaruoju sukeltos negrįžtamos pasekmės, atėmusios didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei. Kartu pabrėžtina, kad nėra pagrindo teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi, nes tai neatitiktų nusikalstamų veikų sunkumo ir pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

773Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistajam R. Ž. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgusi į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, konstatuoja, jog nėra pagrindo laikyti, kad paskirta bausmė yra per griežta. Galutinė laisvė atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui.

774Dėl A. G. paskirtos bausmės

775Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, paskirdamas bausmes A. G., atsižvelgė į tai, kad jis buvo smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdytojas, taip pat aktyvus nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas įvertino, kad A. G. dirba, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai (88 t. 169-171 b. l.). Taip pat teismas atsižvelgė, kad bylos procesas tęsėsi gana ilgą laiko tarpą. Dar kartą įvertinti pastarąsias aplinkybes bei, kaip nurodoma skunde, jų pagrindu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog A. G. Niurnbergo pirmosios instancijos teismo 1997-09-19 sprendimu nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 242 straipsnį, 243 straipsnį. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika numatyta BK 249 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas A. G., buvo trunkamojo pobūdžio (ji nutrūko 2000 m. pradžioje), teismas pagrįstai nurodė, jog A. G. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo teistumą. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus paminėtas faktiniais bylos duomenimis nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu yra mažesnės arba šiek tiek didesnės nei BK 249 straipsnio 2 dalies, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalies, BK 181 straipsnio 2 dalies, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas bausmių vidurkis. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Todėl teisinio pagrindo jas švelninti nėra. Byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, sudarančios teismui pagrindą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo A. G. klausimą, taip pat nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti teismui išvadą, kad baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių paskyrimas šiam nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu jo gyvenimas stabilus – turi šeimą, verslą, sportuoja, dalyvauja sporto varžybose kaip teisėjas, yra svarbios, todėl, skirdamas bausmes, apygardos teismas jas įvertino, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Šiame kontekste pažymėtina, jog apelianto skunde minimiems R. Ž., V. G. ir S. V. buvo taikytos BK 62 straipsnio nuostatos, todėl pastariesiems paskirtos bausmės, lyginant su A. G. paskirta bausme, yra žymiai mažesnės. Tuo tarpu A. G. nėra nustatyta sąlygų visuma, sudaranti pagrindą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą.

776Nepagrįsta ir nuteistojo A. G. skundo nuoroda į BK 81 straipsnio nuostatą, leidžiančią asmenį iki 21 metų vertinti kaip nepilnametį. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. G. nusikalstamų veikų darymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui.

777Tačiau šiuo nuosprendžiu nutraukus A. G. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų numatytų 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir 1961 m. BK 206 straipsnyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) padarymo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, būtina iš naujo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. padarytos nusikalstamos veikos BK 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bendrinant pastarąją subendrintą bausmę su paskirtomis bausmėmis pagal BK 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, taikomas bausmių dalinis sudėjimas – prie griežtesnės subendrintos bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 2 punktas).

778Dėl nuteistajam E. A. paskirtos bausmės

779Prokuroro apeliaciniame skunde prašant nuteistajam E. A. paskirti pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas E. A. bausmę, privalėjo užtikrinti bausmės individualizavimą, vertinti ne tik kaltininką, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesus. Prokuroro nuomone, E. A., nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kūrėjui ir vadovui, kelių pasikėsinimų nužudyti ir nužudymų organizatoriui bei dalyviui, paskirta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų yra per švelni.

780Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

781Nuteistasis E. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl aštuonių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių trys nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-214 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šių nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Nustatytos net trys nužudymus kvalifikuojančios aplinkybės, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sukėlė labai sunkias, negrįžtamas pasekmes, nužudyti trys jauni vyrai. Nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad E. A. praeityje teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, todėl laikoma, kad jis yra neteistas, nuteistasis iki sulaikymo dirbo, taip pat buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, nuteistajam E. A. paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, o už nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų. Prokuroras prašė paskirti pačią griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tuo tarpu teismas, įvertinęs E. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad E. A. pats tiesiogiai žmonių nežudė, padarė išvadą, kad E. A. nėra toks pavojingas visuomenei kaip nuteistasis H. D. ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą dvidešimčiai metų.

782BK 129 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė numatyta kaip alternatyva terminuotam laisvės atėmimui. Sprendžiant bausmės sąlyginumo problemą, t. y. vertinant sankcijoje numatytos bausmės ir nusikaltimo sunkumo santykį, būtina atsižvelgti į tai, kad visiškas padariusio nusikaltimą asmens eliminavimas iš visuomenės yra ypač didelis įsikišimas į baudžiamo asmens laisvę. Taip ne tik apribojama ši prigimtinė teisė, bet kartu ribojamos kitos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Laivės atėmimo iki gyvos galvos prasmė yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltėlio, o laisvės atėmimą galima pateisinti tol, kol egzistuoja pavojus. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, parenka bausmės rūšį. Nors šiuo atveju padaryti nusikaltimai yra patys savaime labai sunkūs, bet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama, kai ypatingai neigiamai charakterizuojami nusikaltimą padarę asmenys ar nusikaltimas padarytas išskirtinai žiauriu būdu. Nors E. A. praeityje du kartus teistas, tačiau šiuo metu teistumai yra išnykę. Be to, E. A. buvo teistas už ne tokio pobūdžio nusikaltimus. Išskyrus tai, jog E. A. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kūrėjų, jokių kitų išskirtinių aplinkybių, susijusių su E. A. asmenybe bei jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, byloje nenustatyta. Tokių išskirtinių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir prokuroras. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. A. paskyrus maksimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

783Nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės švelninimo teisėjų kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia, 1957 m. gimusį E. A. laikyti senyvo amžiaus, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad bylos procesas tęsėsi gana ilgą laiko tarpą. Šiame nuosprendyje jau minėta, jog nuteistasis E. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl aštuonių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių trys nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatytos net trys nužudymus kvalifikuojančios aplinkybės, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sukėlė labai sunkias, negrįžtamas pasekmes, nužudyti trys jauni vyrai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, nuteistajam E. A. paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, o už nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus paskyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę dvidešimčiai metų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atmetė prokuroro prašymą paskirti E. A. laisvės atėmimą iki gyvos galvos, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius bei atsižvelgęs į tai, kad E. A. pats tiesiogiai žmonių nežudė.

784Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų yra adekvati padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir atitinka BK 54 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. E. A. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neteisinga, ar aiškiai per giežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

785Dėl nuteistajam H. D. paskirtos bausmės

786Nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės kolegija taip pat atmeta. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam H. D. skyrė bausmes už konkrečių nusikalstamų veikų padarymą. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvieji požymiai ir subjektyvusis požymis – kaltė yra nustatyti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais. Tai, kad, pasak nuteistojo gynėjo, nusikalstamos veikos padarytos laukinio kapitalizmo laikotarpiu, nereiškia, jog H. D. negalėjo būti paskirta pati griežčiausia bausmė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme, dėl kurios padarymo skiriamos įstatyme numatytos bausmės. Bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmę individualizuojant, pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas konkrečią bausmę ir aiškindamas įstatymo nuostatas atsižvelgė į jose suformuotą, įstatymų leidėjo valią, ir būtent tokią, kokia ji yra pateikta pažodiniame tekste ir prasminiame baudžiamojo įstatymo kontekste.

787Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas H. D. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė. Pagrįstai nenustatęs jokių H. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas, BK 54 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose išvardintas aplinkybes: nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę. Nors skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo motyvai išdėstyti lakoniškai, iš tikrųjų jie pagrindžia paskirtų bausmių proporcingumą ir atitikimą padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei.

788H. D. pripažintas kaltu padaręs keletą tyčinių nusikalstamų veikų, šeši iš kurių – du nužudymai, trys pasikėsinimai nužudyti ir šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo kūrimas ir vadovavimas jam, priskiriamos tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant būtent šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad vadovaudamas bei dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nužudydamas du žmones (V. S. ir R. G.), nuteistasis padarė nusikaltimus, kurių padariniai jau neatstatomi ir tuo buvo padaryta ypatingai didelė žala ir nužudytųjų artimiesiems, ir visuomenei. Vertinant pasikėsinimų nužudyti pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis R. P. liko gyvas tik todėl, kad R. Ž. jį nužudyti atsisakė, o I. P. R. P. tik sužeidus, nukentėjusysis sugebėjo pabėgti. Nukentėjusysis R. G. liko gyvas, nes R. G. H. D. šūvio metu spėjo ranka sugriebti už ginklo, o greta buvęs V. S. sulaikė jį (H. D.) nuo nusikaltimo užbaigimo. S. Č. nebuvo nužudytas tik dėl to, kad rengiamo nužudymo vykdytojai atsisakė daryti nusikaltimą. Be to, nepasisekus nužudyti R. P., H. D. I. P. liepė jo ieškoti ir nužudyti, tačiau I. P. nukentėjusiojo nerado. Tuo tarpu nepavykus nužudyti R. G., pastarasis buvo surastas ir atvežtas į mišką prie iš anksto iškastos duobės, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti, H. D. į jį ne mažiau kaip du kartus iššovė, ir taip tyčia nužudė R. G.. Pažymėtina, jog nukentėjusysis R. G. buvo nužudytas praėjus keliems mėnesiams po to, kai H. D. nužudė V. S.. Nužudymus nuteistasis padarė pats, būdamas šių nusikaltimų vykdytoju. Be to, visus nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. Sprendžiant klausimą dėl paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, būtina įvertinti ir konkrečias nusikaltimų (pirmiausia, nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti) padarymo aplinkybes. Visi šie nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Nužudęs R. P., nuteistasis po kelių mėnesių nužudė kitą nukentėjusįjį – R. G.. Kaip jau buvo nurodyta, prieš tai R. G. buvo pavykę išvengti mirties, jis slapstėsi, tačiau buvo surastas ir nužudytas. Aptartos dviejų nužudymų ir trijų pasikėsinimų nužudyti padarymo aplinkybės, kolegijos nuomone, parodo padidintą jų pavojingumo laipsnį. Įvertindamas kaltininko asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad H. D. buvo teistas, nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo H. D. už tyčinius nusikaltimus jau buvo teistas penkis kartus (paskutiniaisiais 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, buvo subendrintos su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas bausmėmis). H. D. buvo teistas už turto prievartavimą, taip pat buvo teistas 1976 m. pagal LTSR BK 225 straipsnio 1 dalį, 1977 m. pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį, 1987 m. pagal LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 3 dalį. Nors pastarieji teistumai išnykę, tai vis tiek nuteistojo asmenybę apibūdina neigiamai. Pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl pasikėsinimo nužudyti R. G.), 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija) (dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo), BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (UAB ,,XXXXX, P. I., V. J. epizode), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (UAB ,,XXXXX“, P. I., V. J. epizode), BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl rengimosi nužudyti S. Č.), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. turto prievartavimo), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo), BK 300 straipsnio 2 dalį teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė didesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog šiuo nuosprendžiu nutraukus baudžiamąjį procesą pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) bei 1961 m. BK 206 straipsnio (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, dėl šių nusikalstamų veikų skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės teisėjų kolegijos nevertinamos. Tačiau perkvalifikavus nuteistojo H. D. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto (dėl V. S. nužudymo) į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dailes 5 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), būtina iš naujo paskirti bausmę, kurią teisėjų kolegija skiria atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bei šiame nuosprendyje aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu už kvalifikuotą R. G. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas paskyrė H. D. sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Paskirdamas šią bausmę teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad H. D. yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, o H. D. padarytų nusikaltimų, taip pat ir nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl R. G. nužudymo), bei paties kaltininko asmenybės ypatingą pavojingumą patvirtinančios aplinkybės jau buvo išdėstytos šiame nuosprendyje. Svarbu pažymėti, jog apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas faktiškai neišdėstė jokių argumentų, dėl kurių H. D. paskirta griežčiausios rūšies bausmė galėtų būti laikoma aiškiai per griežta. Skunde apeliantas nurodo, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė, įvertinus jo amžių, sveikatą ir laikymo sąlygas, yra tapati laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei. Tačiau nurodęs tokį argumentą apeliantas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų H. D. vidinį išgyvenimą, kritinį požiūrį į savo nusikalstamas veikas, o tuo pačiu ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, pirmiausia dėl dviejų žmonių nužudymo. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis H. D. neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais). Tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei. Apelianto skundo argumentai, kad nuteistajam H. D. paskirtos bausmės yra nelogiškos, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmetami. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą H. D. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja ne tik BK 54 straipsnio reikalavimams, bet ir BK 41 straipsnio nuostatoms, apibrėžiančioms bausmės paskirtį. Baudžiamieji įstatymai, nustatydami bausmių sistemą, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006 buvo nurodyta, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

789Tačiau panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį, o kitas H. D. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal kitus baudžiamuosius įstatymus, o taip pat nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl H. D. paskirtų bausmių.

790Skiriant bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Taip pat pripažįsta pagrįstais ir bausmių skyrimo motyvus, jau išdėstytus skundžiamame nuosprendyje. Jokių nuteistojo H. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmes, atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. H. D. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nužudęs V. S. šiuo nusikaltimu nuteistasis padarė ypatingai didelę žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Byloje taip pat nustatyta, kad H. D. iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau buvo tris kartus teistas, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistas dar keletą kartų. Visa tai rodo, kad nusikaltimus H. D. padarė neatsitiktinai. Darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas buvo jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) teisėjų kolegija skiria nuteistajam H. D. bausmes, viršijančias sankcijų vidurkius. Atsižvelgus į tai, kad už H. D. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl R. G. nužudymo) paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiais paskirtos bausmės bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė H. D. skiriama laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 3 dalies nuostata, bausmę H. D. nustatoma atlikti kalėjime.

791Svarbu pažymėti, jog nuteistojo H. D. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose akcentuotoje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, nurodyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė be paleidimo į laisvę galimybės de jure ir de facto yra pažeidžianti žmogaus teises (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjo, konkrečiai – BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte, paprastai skiriama už itin sunkius nusikaltimus itin pavojingiems visuomenei asmenims ir tokiu būdu pateisinama remiantis atpildo ir visuomenės saugumo užtikrinimo tikslais. EŽTT savo sprendimuose konstatuoja, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimas suaugusiam asmeniui savaime nėra draudžiamas ir neprieštarauja Konvencijos 3 straipsniui ir bet kuriam kitam Konvencijos straipsniui (bylos Kafkaris v. Cyprus, Kotalla v. Netherlands, Bamber v. United Kingdom, Sawoniuk v. United Kingdom). Taigi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė per se nėra draudžiama ir neprieštarauja Konvencijai. EŽTT įtvirtina visuomenės saugumo prioriteto principą – neribotas kalinimas galimas tol, kol nuteistasis kelia grėsmę visuomenei. Remiantis minėta EŽTT praktika (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę) žmogaus teisių pažeidimas yra tada, kai valstybė de jure ir de facto neužtikrina galimybės nuteistajam išeiti į laisvę. Taigi, minėti sprendimai suponuoja tai, kad lygtinio paleidimo instituto įtvirtinimas nacionaliniuose teisės aktuose nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos atžvilgiu, tenkintų EŽTT nurodytą paleidimo užtikrinimo kriterijų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo galimybė yra bausmės vykdymo klausimas ir nėra susijęs su bausmės skyrimu. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, parenka bausmės rūšį vadovaudamasis BK nuostatomis. Taigi Bausmių vykdymo kodekse nenumatyta lygtinio paleidimo galimybė nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos atžvilgiu, pati savaime nešalina galimybės teismui skirti šią bausmę.

792Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme 2013 metų veiklos ataskaitoje buvo nurodyta, jog Vyriausybei perduotos sujungtos aštuonių nuteistųjų iki gyvos galvos peticijos prieš Lietuvą dėl nenumatyto Lietuvos Respublikos įstatymuose nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir kt., atkreipiant dėmesį į Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę sprendimą, kuriame teismas pastebėjo, jog daugelyje valstybių, Europos Tarybos narių, įstatymuose yra numatyta nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo galimybė. Taigi, minėto sprendimo reikšmingos idėjos skatina pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymus ir baudžiamąją politiką. Tai rodo, kad ateityje šis klausimas bus sprendžiamas ir lygtinio paleidimo institutas esant pagrindui galės būti taikomas ir nuteistajam H. D..

793Dėl nuteistajam R. Z. paskirtos bausmės

794Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nuteistajam paskirtos bausmės neskundžia, tačiau šiuo nuosprendžiu nutraukus R. Z. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) padarymo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, būtina iš naujo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. padarytos nusikalstamos veikos BK 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Bendrinant pastarąją subendrintą bausmę su paskirta bausme pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus ir su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikomas bausmių dalinis sudėjimo būdas (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis, 9 dalis).

795Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

796Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nėra įrodyta, jog H. D. ir E. A. dalyvavo pagrobiant A. K. turtą, nužudant A. M., pagrobiant R. V. priklausantį turtą, neteisėtai atimant laisvę V. P., pagrobiant ir prievartaujant didelės vertės A. R. turtą (E. A. dalyje dėl turto pagrobimo), nužudant R. B. bei A. G., G. B., D. M., D. B. epizode. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvadomis, jog nėra įrodyta, kad H. D. dalyvavo sunaikinant J. P. priklausantį turtą, apgaule įgyjant teisę UAB DK „XXXXX“ turtą, o taip pat, kad E. A. dalyvavo pasikėsinant nužudyti R. P., nužudant V. S., pasikėsinant nužudyti R. G., pagrobiant UAB „XXXXX”, R. C., A. R., V. J., P. I. ir kt. turtą, rengiantis nužudyti S. Č., prievartaujant A. M. ir UAB „XXXXX“ savininko R. S. turtą.

797Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog pagrindinis prokuroro argumentas, dėl ko nuteistieji E. A. ir H. D. turi būti nuteisti ir dėl aukščiau išvardintų nusikalstamų veikų padarymo – jų vadovavimas nusikalstamam susivienijimui. Prokuroro nuomone, pagal susiformavusią teismų praktiką, E. A. ir H. D. turi atsakyti už visus nusikaltimus, kurie padaryti nusikalstamo susivienijimo dalyvių šio susivienijimo naudai ar susivienijimo interesais nepriklausomai nuo to, ar jie patys planavo šiuos nusikaltimus, ar juose dalyvavo.

798Teisėjų kolegija nesutikdama su prokuroro apeliaciniu skundu nurodo, jog skirtingai nei teigia prokuroras, teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje pažymėta, kad nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam ar dalyvavimas jo veikloje nėra tapatinamas su kitų konkrečių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymu ir jų neapima. Kiekvienam iš susivienijimo dalyvių priklausomai nuo bylos aplinkybių inkriminuojamos būtent jo padarytos nusikalstamos veikos, taikant BK 249 straipsnį ir kitus specialiosios dalies straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2004, 2K-198/2005). Taigi, norint nuteistiesiems E. A. ir H. D. inkriminuoti ir prokuroro skunde nurodytas nusikalstamas veikas, nepakanka nustatyti nuteistųjų vadovavimo bei dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje fakto. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Todėl, inkriminuojant E. A. ir H. D. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį bei kitas, prokuroro skunde nurodytas nusikalstamas veikas, būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų sudėties požymius, t. y. nepakanka nustatyti, kad nusikalstamas susivienijimas buvo sukurtas nužudymams, plėšimams, turto prievartavimams ir kt. nusikaltimams daryti, kad buvo vadovaujama tokias veikas planuojančiam ir darančiam susivienijimui, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalį pelno iš nusikalstamos veiklos mokėdavo į bendrą kasą. Šios prokuroro akcentuojamos teismo padarytos išvados yra aktualios nusikalstamų veikų pagal BK 249 straipsnio 2 dalies ar 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies kvalifikavimui, dėl kurių (konkrečiai dėl 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies) ir buvo nuteisti E. A. ir H. D..

799Be to, kaip ir nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai iš nusikalstamo susivienijimo vadovų tiesiogiai ar per kitus aukštesnio rango narius gaudavo nurodymą ne tik vykdyti pavedimus, bet ir veikė savarankiškai, t. y. padarė kitas nusikalstamas veikas įgyvendindami savo atskirą sumanymą, kurio neapėmė nusikalstamo susivienijimo vadovų tyčia (A. M. nužudymas, A. R. turto pagrobimas, A. K. turto prievartavimas, R. V. turto pagrobimas, neteisėtas V. P. laisvės atėmimas, R. B. sužalojimas, viešosios tvarkos pažeidimas, A. G. ir G. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas D. M., D. B. ir G. B. turto pagrobimas, A. G., G. B., D. B., D. M. neteisėtas laisvės atėmimas). Tokiu atveju baudžiamasis įstatymas, nustatantis atsakomybę už tokias nusikalstamas veikas, taikomas tik jas padariusiems asmenims, kaip to reikalauja įstatymas ir susiformavusi teismų praktika. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurių pagrindu teismas galėjo padaryti išvadą, kad nuteistųjų E. A. ir H. D. tyčia apėmė ir šių nusikaltimų padarymą. Nustačius, kad asmenys, priklausantys nusikalstamam susivienijimui, kitas nusikalstamas veikas padarė įgyvendindami savo atskirą sumanymą, kurio neapėmė kitų susivienijimo dalyvių tyčia, jie už šias veikas turi atsakyti individualiai. Byloje nėra duomenų (jų nenurodo ir prokuroras), objektyviai patvirtinančių E. A. ir H. D. dalyvavimą minėtų nusikalstamų veikų padaryme. Todėl teismas pagrįstai šioje dalyje E. A. ir H. D. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

800Negalima sutikti ir su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais dėl nuteistojo E. A. tyčios pasikėsinus nužudyti R. G.. Tai, kad pasikėsinimas nužudyti R. G. ir jo nužudymas turėjo tą patį motyvą – siekį pašalinti nepanorusį dalintis nusikalstamu pelnu ir konkuruojantį dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, atsiskyrusį nuo ,,D” nusikalstamo susivienijimo ir jo vadovų autoriteto nepaisantį asmenį (R. G.), nėra pagrindas teigti, kad abu nusikaltimus apima bendras sumanymas. Šiame nuosprendyje minėta, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. A. kaip nors prisidėjo prie pasikėsinimo nužudyti R. G.. Tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir prokuroras.

801Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog R. B. nužudymas yra R. G. nužudymo tęsinys, kadangi pastarojo ,,pamokymas” buvo reikalingas ir naudingas tik H. D. ir E. A.. Tokia prokuroro daroma prielaida, taip pat nepagrįsta bylos duomenimis. Nuteistųjų S. V., V. S., R. S. parodymais patikimai nustatyta, kad nurodymą stipriai sumušti R. B. jie gavo iš A. V. L. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus). Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. L. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų, bendrininkavęs ir aktyviai dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, galėjęs duoti ir davęs (pavyzdžiui, dėl V. S. nužudymo) nusikalstamo susivienijimo dalyviams įvairius nurodymus. Iš tiesiogiai nusikaltimo padaryme dalyvavusių nuteistųjų S. V., V. S., R. S. parodymų matyti, jog R. B. A. V. L. nurodymu buvo užpultas ir sumuštas, kadangi atėjęs vakare neblaivus į ,,V” restoraną triukšmavo ir blogai atsiliepė apie ,,D”. Teigti, kad toks nukentėjusiojo elgesys kėlė grėsmę E. A. ir H. D., nėra jokio pagrindo. Be to, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, tuo metu, kai buvo sumuštas R. B., H. D. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

802Nepagrįsti ir prokuroro skundo argumentai, jog objektyvūs bylos duomenys – nužudymo vieta, eiga, būdas, motyvai, nusikaltimo dalyviai, patvirtina H. D. ir E. A., kaip nusikalstamo susivienijimo vadovų, kaltę dėl A. M. nužudymo. Iš tiesiogiai A. M. nužudyme dalyvavusių nuteistųjų V. V., R. S. parodymų matyti, jog nurodymą, kad reikės paauklėti vieną asmenį, jie išgirdo iš V. S.. Be to, iš nužudyme dalyvavusių V. S., S. V., R. L., o taip pat jau minėtų V. V. ir R. S. parodymų matyti, kad po kurio laiko išvežti nukentėjusįjį liepė būtent V. S.. Prokuroras, nesutikdamas su teismo išvada, dėl E. A. ir H. D. tyčios turinio apeliuoja į nuteistųjų S. V. ir R. L. parodymus. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir apygardos teismas, nuteistojo R. L. parodymai dėl H. D. dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. L. parodė, jog tuo metu, kai buvo mušamas A. M., salėje buvo R. Z. ir H. D., tačiau pastarieji A. M. nemušė, o tik stebėjo ir kažką kalbėjosi tarpusavyje bei su V. S. (55 t. 129-130, 162-163 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu R. L. parodė, jog nėra įsitikinęs 100 procentu, kad į salę buvo užėjęs H. D.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu R. L. duotus parodymus, pastarasis parodė, jog dėl H. D. buvimo mušant A. M. jis gali klysti (86 t. 133-137 b. l.). Nuteistasis S. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvirtino, jog mušant A. M. H. D. salėje buvo (54 t. 100-101 b. l., 81 t. 24-31 b. l.). Tuo tarpu kiti tiesiogiai įvykyje dalyvavę nuteistieji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nagrinėjamo įvykio metu H. D. nebuvo. Nuteistasis H. D. taip pat neigė ką nors žinojęs apie A. M. nužudymą ir nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo išvykęs. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog tiek šiame nuosprendyje, tiek prokuroro baigiamosiose kalbose buvo atkreiptas dėmesys į nuteistųjų V. G., R. Ž., V. S., S. V., V. V., R. S., R. S. parodymų galimą nenuoseklumą ir prieštaringumą, įvertinus kiekvieno žmogaus individualų gebėjimą prisiminti įvykius ir juos atkartoti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji davė parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos prieš dešimt ir daugiau metų. Nuteistieji apklausti teisme praėjus dar penkeriems metams, todėl iš ties sudėtinga tiksliai atsiminti visas įvykio detales, tuo pačiu ir visus asmenis dalyvavusius konkrečiame nusikaltime. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad S. V. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, sutinka su teismo išvada, jog nėra įrodyta, kad E. A. ir H. D. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Todėl apygardos teismas H. D. ir E. A. dėl A. M. nužudymo išteisino pagrįstai.

803Dėl civilinių ieškinių

804Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš H. D., S. V., R. L., G. J., A. G. solidariai 150000 Lt UAB ,,XXXXX“, 2440 Lt A. R. ir 815 Lt P. I. turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisė iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai M. Č. ir A. V. po 150000 Lt kiekvienai bei iš H. D. ir E. A. solidariai R. Z. 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

805Apeliaciniame skunde nuteistojo H. D. gynėjas prašo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Apeliantas nurodo, jog nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs įstatymas nenumatė neturtinės žalos atlyginimo, be to, UAB ,,XXXXX” civilinio ieškinio 150000 Lt sumai pareiškusi nėra.

806Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog šiuo nuosprendžiu konstatavus, jog byloje nėra įrodyta, kad H. D. po 1996-02-03 jam pritaikyto prevencinio sulaikymo pavedė E. A. organizuoti S. Č. nužudymą, ir H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinus, buvo panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš H. D. priteista solidariai su kitais bendrininkais atlyginti neturtinę žalą M. Č. ir A. V.. Todėl šioje dalyje civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas teisėjų kolegijos aptariamas nebus.

807Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, H. D. gynėjo skundas dėl priteistos turtinės ir neturtinės (R. Z.) žalos atlyginimo panaikinimo yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Įtvirtinant šį konstitucinį principą, siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Šis konstitucinis principas (būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą) neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat Konstitucijoje garantuojama asmens teise į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti asmens teisę į jam padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą, vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ad hoc ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją).

808Nukentėjusioji R. Z. prašė priteisti 200000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad augdama ir gyvendama be tėvo R. G. ji patyrė nepatogumus, jautė dvasinį diskomfortą, tai jaučia ir dabar, nes tėvo palaikai nerasti ir nepalaidoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai nurodė, kuo pasireiškė R. Z. patirta neturtinė žala, atsižvelgė į tai, kad dėl tėvo mirties žlugo šeimos planai, patirtas materialinis nepriteklius, nerimas, įtampa, baimė, dideli dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, dvasiniai sukrėtimai, kas turėjo įtaką jos psichologinei savijautai ir sveikatos būklei. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos sukeltas itin neigiamas pasekmes, susijusias su tėvo netektimi bei su R. Z. patirtomis kančiomis dėl paslėpto ir iki šiol nerasto R. G. kūno, o taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose situacijose, pagrįstai priteisė nuketėjusiajai 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi teisės normos, kurios reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą buvo pritaikytos tinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti nuosprendį.

809Visiškai nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl UAB ,,XXXXX”, A. R., P. I. turto pagrobimo kaltais pripažinti nuteistieji H. D., S. V., R. L., G. J., A. G., todėl jie privalo solidariai nukentėjusiesiems atlyginti šia nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš tenkino civilinius ieškinius bei priteisė solidariai iš minėtų nuteistųjų UAB ,,XXXXX”, A. R. ir P. I. atitinkamai 150000 Lt, 2440 Lt ir 815 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs J. V. pateiktą ieškinio pareiškimą, iš kurio matyti, jog dėl įvykdyto turto pagrobimo UAB ,,XXXXX“ patyrė nuostolių 150000 Lt sumai, nukentėjusiojo P. I. pareiškimą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, iš kurio matyti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pastarasis patyrė 815 Lt turtinę žalą bei nukentėjusiojo A. R. ieškinį, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pastarasis patyrė 2440 Lt turtinę žalą (14 t. 188 b. l., 15 t. 4, 16, 17 b. l., 16 t. 53, b. l.), priteisė solidariai iš minėtų nuteistųjų atitinkamai 150000 Lt, 2440 Lt ir 815 Lt nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, iš tenkindamas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir nustatydamas turtinės žalos dydį, BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų (CK 6.282 straipsnio), reglamentuojančių žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, nuostatų ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų nepažeidė

810Dėl turto konfiskavimo

811BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Turto konfiskavimo esmė yra ta, kad būtų paimtas iš nusikalstamos veikos gautas ar ją darant panaudotas turtas. Turto prievartavimo būdu iš A. M. gauti pinigai yra šio nusikaltimo rezultatas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio 2 dalis ) ir konfiskavo iš nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių nuteistųjų gautus pinigus. Nuteistojo H. D. apeliaciniame skunde nurodoma versija, jog pinigai iš A. M. buvo skolos grąžinimas, paneigta pirmos instancijos teismo ištirtais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais.

812Dėl laikinųjų nuosavybės teisės apribojimų

813Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne tik H. D. ir E. A. turtui, bet ir jų artimiesiems, t. y. apribotos nuosavybės teisės ir H. D. motinai J. D., žmonai R. D., žmonos R. D. seseriai J. M. priklausančiam turtui civilinių ieškinių ir turto konfiskavimui užtikrinti. Taip pat apribotos nuosavybės teisės E. A. vaikams M. A. ir E. A. bei seseriai A. J. L. (jos turto paveldėtojams) priklausančiam turtui civiliniams ieškiniams užtikrinti.

814Nuteistasis E. A. ir nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniuose skunduose tvirtina, jog teismas nepagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistųjų giminaičiams priklausančiam turtui.

815Teisėjų kolegijos nuomone, ši procesinė prievartos priemonė H. D. ir E. A. priklausančiam turtui paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BPK reikalavimų (to neginčija ir patys nuteistieji). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, gali būti skiriamas esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma įtariamajam, pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Nagrinėjamu atveju ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta H. D., R. D., J. D., J. M., E. A., E. A., M. A., A. J. L. (jos turto paveldėtojams). Vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis, išieškojimas vykdomas būtent iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau atsakant į H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste aktuali yra ir CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta nuostata, į kurią būtina atkreipti dėmesį. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. R. D. yra nuteistojo H. D. sutuoktinė, todėl jai priklausantis turtas negali būti laikomi vien tik jos asmenine nuosavybe, jis yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o R. D. ir H. D. yra šio turto bendrasavininkai, nepaisant to, kaip jis įregistruotas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinių ieškinių bei turto konfiskavimo užtikrinimui laikinai apriboti nuosavybės teises į R. D. priklausantį turtą, nėra pagrindo naikinti. Šių asmenų konstitucinės teisės į disponavimą nuosavybe apribojimas, nepažeidžia jų teisių, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose ir yra pateisinamas teisėsaugos institucijų pareiga įgyvendinti svarbų bendrąjį interesą – nukentėjusio asmens teisių apsaugą.

816Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo H. D. motinai J. D. ir žmonos seseriai J. M. priklausančiam turtui civilinių ieškinių ir turto konfiskavimui bei E. A. artimiesiems – vaikams E. A. ir seseriai A. J. L. (jos turto paveldėtojams) priklausančiam turtui civilinių ieškinių užtikrinimui taikytas nepagrįstai. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka nuginčytus sandorius dėl turto, kurį įsigijo H. D. ir E. A. bei jų šeimos nariai, tokio turto negalima vertinti kaip įsigyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas ir konfiskuoti. Tačiau prieštaraudamas savo ankstesniems teiginiams teismas kartu nurodė, kad byloje paskirti nuosavybės teisų apribojimai pratęstini iki bus įvykdytas šis (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis) nuosprendis. Dėl to apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodyta, jog apygardos teismas priėmė prieštaringą sprendimą. Nagrinėtinos bylos kontekste pažymėtina ir BPK 116 straipsnio nuostata, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi, ši nuostata suponuoja tai, kad galimam civilinio ieškinio užtikrinimui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausančiam turtui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka nuginčytus sandorius, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendžiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. D. ir J. M. priklausančiam turtui civilinių ieškinių ir turto konfiskavimui užtikrinti bei E. A. ir A. J. L. (jos turto paveldėtojams) priklausančiam turtui civilinių ieškinių užtikrinimui turi būti panaikintas.

817Svarbu pažymėti, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorui pateikus duomenis apie ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama įrodyti neteisėtą H. D. ir E. A. bei jų šeimos narių praturtėjimą, minėtame tyrime atlikus reikiamus proceso veiksmus bus priimtas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas dėl H. D. ir E. A. bei jų šeimos narių turto. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistųjų artimiesiems priklausančiam turtui gali būti taikomas kitame ikiteisminiame tyrime.

818Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl proceso išlaidų

819Prokuroras apeliaciniame skunde prašo išieškoti iš nuteistųjų H. D. ir E. A. Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtas išlaidas atliekant R. G. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą, iš nuteistųjų H. D., E. A., V. S., S. V., V. V., R. L. Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtas išlaidas atliekant A. M. kūno paiešką UAB „Bobkatoma“ už mini krautuvo su grąžtu nuomą, iš nuteistojo H. D. – Policijos departamento prie LR VRM patirtas 19249,65 Lt išlaidas dėl H. D. pergabenimo iš Bulgarijos Respublikos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro išlaidas 1269,40 Lt ir 835,71 Lt dėl dokumentų vertimo iš bulgarų kalbos į lietuvių kalbą, taip pat iš nuteistųjų H. D. ir E. A. už Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtas 30000 Lt išlaidas dėl įtariamųjų turto vertinimo.

820Šis prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.

821Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro dokumentais pagrįstas prašymas dėl ekstradicijos išlaidų – 19249,65 Lt pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš asmens, kuriam buvo taikoma ekstradicija, t. y. iš H. D. (37 t. 131-139, 140-142 b. l.).

822BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Remiantis teismų praktika svarbu pažymėti, kad ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats nuteistasis.

823Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. D. 2008-12-19 prokuroro nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-24 nutartimi H. D. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (37 t. 65-76 b. l.). 2009-02-21 išduotas Europos arešto orderis dėl H. D. suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai (37 t. 77-91 b. l.). H. D. į Lietuvos Respubliką iš Bulgarijos Respublikos pargabentas 2009-10-09 (37 t. 111 b. l.). Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad H. D. į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtos išlaidos H. D. ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš H. D.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), priteisiant iš H. D. 19249,65 Lt (atitinkamai 5575,08 Eur) proceso išlaidų už jo ekstradiciją Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

824Tuo tarpu vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, jog išlaidos skirtos vertėjui iš nuteistojo nėra išieškomos, prokuroro prašymas dėl išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, netenkintinas.

825Teisėjų kolegija pažymi, jog prokuroro apeliaciniame skunde minimos ir su A. Š. ekstradicija iš Jungtinių Amerikos Valstijų susijusios išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi A. Š. baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Šiame nuosprendyje minėta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad proceso išlaidos ir jų atlyginimas baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus negali būti priteisiamos, juo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. atžvilgiu nėra priimtas joks sprendimas.

826Netenkintinas ir prokuroro prašymas pripažinti proceso išlaidomis krautuvo nuomą ir turto vertinimo paslaugas. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos medžiagos matyti, jog minėti veiksmai buvo atlikti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, siekiant surinkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę pagrindžiančius duomenis. Taigi, šiuo atveju krautuvo nuomos ir turto vertinimo išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis, nes minėti veiksmai buvo paskirti atlikti kaip tarnybinės užduotys, todėl proceso išlaidos už atliktus darbus iš nuteistųjų nepriteistos pagrįstai.

827Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 327 straipsnio 1 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

828Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria H. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

829H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) išteisinti, neįrodžius, kad H. D. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

830Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį dalyje dėl H. D., A. G., N. A., R. Z. bei dalyje dėl civilinio ieškinio, laikino nuosavybės teisių apribojimo, turto konfiskavimo pakeisti.

831Nuteistojo H. D. nusikalstamas veikas iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto (dėl V. S. nužudymo) perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti:

  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimą keturiolikai metų;
  • pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimą aštuoniolikai metų.

832Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnio (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamąją bylą H. D. šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

833Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrinti apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

834Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnio (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamąją bylą A. G. šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

835Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

836Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), ir pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) bei 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamąją bylą R. Z. šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

837Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant bei apėmimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

838Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir, pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį, d papunktį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), baudžiamąją bylą N. A. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

839Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – N. A. panaikinti.

840Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad H. D., E. A., A. V. L. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), R. G. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), I. P. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), A. B. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą 1992-01-13 – 1993 metų laikotarpiu.

841Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad nusikalstamo susivienijimo veiklai H. D. vadovavo nuo 1993 m. vasario 5 d. (įsigaliojus BK 227¹ straipsniui, priimtam 1993-01-28 įstatymu Nr. 1-57) iki 1996 m. vasario 3 d., E. A. nuo 1993 m. vasario 5 d. (įsigaliojus BK 227¹ straipsniui, priimtam 1993-01-28 įstatymu Nr. 1-57) iki 2000 metų pradžios.

842Patikslinti nuosprendžio įžanginėje dalyje H. D. nurodytą teistumą, nustatant, kad H. D. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį.

843Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai priteista M. Č. ir A. V. po 150000 Lt kiekvienai neturtinei žalai atlyginti.

844Priteisti M. Č. ir A. V. po 150000 Lt kiekvienai (atitinkamai po 43443 Eur kiekvienai) neturtinei žalai atlyginti solidariai iš E. A., V. G., R. Ž. ir R. Z..

845Iš H. D. išieškoti 19249,65 Lt (atitinkamai 5575,08 Eur) proceso išlaidų už jo ekstradiciją Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

846Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. D. priklausantiems kirpyklai, esančiai ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - )), 22/100 dalims 106,14 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - )), 80,18 kv. m bendro ploto butui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - )), 43,47 kv. m bendro ploto butui ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - )), automobiliui „Chrysler Vision”, 1994 metų, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); automobiliui „AUDI A6”, 1996 metų, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ); J. M. priklausantiems 2,2389 ha ploto žemės sklypui su statiniu (registro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ); E. A. priklausantiems 629,78 kv. m. bendro ploto gyvenamajam namui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 0,2789 ha žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )0), M. A. priklausantiems 0,1601 ha žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 344,47 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), A. J. L. (jos turto paveldėtojams) priklausančius automobilį BMW X3, valstybinis Nr. ( - ) VIN ( - ), 0,1900 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. 44/584496, unikalus Nr. ( - )), 1,0600 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), 1,0100 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. 52/241, unikalus Nr. ( - )), 0,5400 ha ploto žemės sklypui, esančiam ( - ) (registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

847Panaikinti N. A. ir J. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 108195,15 Lt (atitinkamai 31335,48 Eur), esančius AB ,,Swedbank” banko sąskaitoje Nr. ( - ).

848Panaikinti BK 72 straipsnio 2 dalies, 4 dalies pagrindu taikytą turto – piniginių lėšų 108195,15 Lt (atitinkamai 31335,48 Eur) sumai, esančių AB ,,Swedbank” sąskaitoje Nr. ( - ), BUAB DK ,,XXXXX” pervestų J. P. kaip draudimo išmoką, konfiskavimą.

849Pinigines lėšas – 108195,15 Lt (atitinkamai 31335,48 Eur), esančias AB ,,Swedbank” banko sąskaitoje Nr. ( - ), grąžinti likviduotai UAB DK ,,XXXXX” apie tai pranešant UAB DK ,,XXXXX” bankroto administratoriui K. M. (Zanavykų g. 4-16, 02113 Vilnius) ir AB ,,Swedbank” administracijai (Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius).

850Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

851Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. H. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos (1961 m.) baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 5. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 6. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 7. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr.... 8. - pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877... 9. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 10. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 11. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 12. - pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551... 13. - pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 14. - pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 15. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 16. - pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 17. - pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 18. - pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo suklastotais dokumentais)... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi,... 20. H. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 21. Baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį... 22. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. D. kirpyklai, esančiai ( - ),... 23. E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 24. - pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217... 25. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr.... 26. - pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877... 27. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 28. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 29. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 30. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 31. - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi,... 33. E. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 34. Baudžiamosios bylos dalis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04... 35. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. A. nuosavybės teisių į... 36. R. Z. nuteistas:... 37. - pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 38. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 39. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 40. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 5, 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 41. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 42. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, paskirtąsias bausmes ir... 43. R. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 44. Baudžiamoji byla dalyje dėl BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo... 45. R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir taikant BK 62 straipsnio 1... 46. - pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 47. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 48. - pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes... 50. Baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-07-04 įstatymo IX-1706... 51. A. G. nuteistas:... 52. - pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 53. - pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877... 54. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 55. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 56. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 57. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 58. - pagal BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) (dėl UAB... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, paskirtąsias bausmes... 60. A. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 61. N. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, (2000-09-26 įstatymo Nr.... 62. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes... 63. Pratęstas N. A. ir J. P., a. k. ( - ) nuosavybės teisių apribojimas į... 64. Iš H. D., S. V., R. L., G. J., A. G. solidariai priteista 150 000 Lt UAB... 65. Iš E. A., V. S., V. V., S. V., G. J. solidariai priteista A. R. 24 000 Lt.... 66. Iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai priteista 150 000 Lt M. Č.... 67. Iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z. solidariai priteista 150 000 Lt A. V.... 68. Iš H. D., E. A. solidariai priteista 150000 Lt R. Z. neturtinei žalai... 69. Iš R. Z., V. S., S. V. solidariai priteista 665,15 Lt Kauno teritorinei... 70. A. V. ir M. Č. pripažinta teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės... 71. Iš H. D., V. S., S. V., R. L. konfiskuota po 73 867 Lt nusikalstamu būdu... 72. Kaip nusikalstamos veiklos rezultatas konfiskuoti 108 195,15 Lt, esantys AB... 73. Iš H. D., E. A., V. S., V. V., S. V., R. Z., R. Ž., V. G., R. L., G. J., A.... 74. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. G., G. J., R. S., R. S., K. P., tačiau... 75. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 76. 1990 - 1993 metų laikotarpiu H. D., E. A., A. V. L. (kuriam 2009-10-28... 77. H. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-08-27,... 78. R. G. 1993 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu,... 79. R. G. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-10-16,... 80. R. G. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-23,... 81. H. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-25,... 82. E. A. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993-12-25,... 83. H. D. 1993 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu,... 84. Ž. J. 1993 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu,... 85. V. S. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994-01-31,... 86. E. A. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1993–1994 metų,... 87. Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo ikiteisminio tyrimo... 88. I. P. 1993 - 1994 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu,... 89. H. D. 1993 - 1995 m., tiksliau nenustatytu laikotarpiu ir vietoje, Lietuvos... 90. Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs asmuo, V. S., V. V., S. V., R.... 91. H. D., V. S. nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1994-08-13, nenustatytoje... 92. V. S., V. V., S. V., R. L., R. S., G. J., A. Š., nuo ikiteisminio tyrimo... 93. E. A., V. S. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1996 metų... 94. V. S. tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1996 metų... 95. E. A., A. V. L., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 1997-05-14,... 96. H. D. kartu su E. A. rengė ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių... 97. H. D. kartu su E. A. 1993 - 2000 metų laikotarpiu vadovaudami ir dalyvaudami... 98. H. D. su A. V. L., V. S. nutaręs pašalinti nepanorusius dalytis nusikalstamu... 99. H. D., gavęs duomenų, kad R. G. gali būti susijęs su 1993-10-07 restorano... 100. H. D., E. A., A. V. L., I. P. (baudžiamoji byla A. V. L. ir I. P. nutraukta... 101. 1994 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, apie 21 val., Kauno... 102. 1993 metų rudens - 1994 metų pavasario laikotarpiu, tiksliau tyrimo... 103. 1993 metų rudens - 1994 metų pavasario laikotarpiu, tiksliau tyrimo... 104. 1994 m. birželio mėnesį, antroje dienos pusėje, tiksliau tyrimo nenustatytu... 105. 1994 metų rugpjūčio mėnesio 10-13 dienų laikotarpiu H. D., V. S.... 106. 1994 m. lapkričio 23 d. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpęs... 107. V. S., V. V., G. J. 1995-10-05, apie 19 val., G. J. vairuojamu automobiliu... 108. laikotarpiu nuo 1995-10-05 iki 1995-10-10 gavus duomenų, kad nukentėjusysis... 109. H. D., V. G., V. S. (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl... 110. H. D., E. A., A. V. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties),... 111. 1995 metų pabaigoje – 1996 metų pradžioje (iki 1996 metų balandžio... 112. Veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, 1996-04-05, apie 8 val. 10 min.,... 113. 1996 m. sausio – birželio mėnesiais H. D. ir V. S., turėdami tikslą... 114. H. D. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, V. S., S. V., V. V., nuo... 115. 1997 m. sausio 25 d. vakare restorano - pramogų ir poilsio komplekso „V“... 116. 1997 metais, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1997-08-07, E. A.... 117. 1997 metų rugsėjo - spalio mėnesį V. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas... 118. V. S., V. V. S. V., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami leidimo, nuo 2000... 119. R. Ž., neturėdamas leidimo, nuo 2000 metų iki 2009-09-02 ( - ), užkasęs... 120. H. D. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pirmos pusės iki... 121. H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais ginklais,... 122. H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti... 123. Šie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio... 124. Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais... 125. veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu E. A. bei šio susivienijimo... 126. Šie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio... 127. Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais... 128. H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti... 129. Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271... 130. Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais... 131. H. D. ir E. A. nurodžius ,,D“ nusikalstamo susivienijimo dalyviams grobti... 132. Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271... 133. Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais... 134. H. D., E. A., A. V. L. iš keršto – už 1993-12-25 nužudyto R. G. rėmimą,... 135. Tokie H. D. ir E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271... 136. Taip pat H. D. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad būdami šaunamaisiais... 137. 1997 m. rugsėjo - spalio mėnesį V. B., gavęs duomenų, kad į degalinę... 138. Tokie H. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK BK 2211 straipsnio 2... 139. Be to, H. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 140. 1997 metais, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iki 1997-08-07, E. A.... 141. Tokie H. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 142. E. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 143. E. A. bendrai su H. D., A. V. L., V. S. nutarus pašalinti nepanorusius... 144. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 145. Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 146. E. A., veikdamas bendrai su H. D., V. S., gavęs duomenų, kad R. G. gali būti... 147. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 148. Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 149. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 150. Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 151. 1995 m. pabaigoje, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, H. D., E. A. ir V.... 152. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 153. Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 154. 1996 m. sausio - birželio mėnesiais, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu,... 155. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 156. Taip pat E. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais,... 157. 1995 m. laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, H. D., E. A., V. S.,... 158. Tokie E. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 159. Išteisdamas nuteistuosius H. D. ir E. A. nurodytuose epizoduose teismas... 160. E. A. išteisinimą teismas motyvavo ir tuo, jog veikos padarymas E. A. negali... 161. Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras apeliaciniame skunde... 162. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad H. D. ir E. A. A. K. turto... 163. Prokuroro nuomone, teismas, išteisindamas H. D. ir E. A. dėl jiems... 164. Šias teismo išvadas patvirtino nuteistųjų V. S., V. V., S. V., R. L., R.... 165. V. G., R. Ž. parodė, kad esminius grupuotės klausimus organizuojant ir... 166. Parodymus apie ,,D“ susivienijimo struktūrą, hierarchiją, ryšius, veiklą... 167. Teismas rėmėsi nurodytų nuteistųjų bei liudytojų parodymais, pripažino... 168. Prokuroras pažymi, kad smogiamajam ,,D“ nusikalstamo susivienijimo... 169. Prokuroras pažymi ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, H. D.... 170. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvadomis, pagal kurias vienas nusikalstamo... 171. Prokuroras nesutinka su E. A. išteisinimu dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.... 172. Teismas, išteisinęs H. D. ir E. A. dėl A. M. nužudymo, nurodė, jog iš H.... 173. Prokuroras nurodo, jog vertinant motyvus dėl H. D. ir E. A. išteisinimo... 174. Baudžiamojoje teisėje vadovavimas nusikalstamam susivienijimui suprantamas... 175. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką,... 176. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skirdamas E. A. bausmę... 177. Prokuroras teigia, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti... 178. Prokuroras, nesutikdamas ir su nuteistajam R. Ž. paskirta bausme, nurodo, jog... 179. Prokuroras nesutinka su teismo pozicija, kad švelnesnės bausmės skyrimas R.... 180. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą... 181. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio... 182. Išlaidos, susijusios su nužudytųjų palaikų paieška taip pat atsirado ne... 183. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo nuosprendžio dalį dėl H. D. ir E. A.... 184. A. K. turto pagrobimo epizode:... 185. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 186. - pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 187. A. M. nužudymo epizode:... 188. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr.... 189. R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo epizode: - pagal BK... 190. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 191. R didelės vertės turto pagrobimo epizode:... 192. - pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 193. - pagal BK 206 straipsnį 1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) –... 194. A. R. turto prievartavimo epizode:... 195. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 196. R. B. sužalojimo epizode:... 197. - pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962... 198. Didelės vertės J. P. turto sunaikinimo, teisės į didelės vertės UAB DK... 199. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 200. - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 201. Viešosios tvarkos pažeidimo, A. G. ir G. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo,... 202. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 203. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 204. - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 205. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 206. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šias... 207. Pripažinti E. A. kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuteisti:... 208. Pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymo epizode:... 209. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 210. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 211. Pasikėsinimo nužudyti R. G. epizode pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129... 212. A. K. turto pagrobimo epizode:... 213. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 214. - pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 215. A. M. nužudymo epizode pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26... 216. UAB „XXXXX“ didelės vertės turto pagrobimo, R. C., A. R., V. J., P. I.... 217. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 218. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 219. - pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551... 220. - pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 221. R. V. turto pagrobimo, neteisėto V. P. laisvės atėmimo epizode:... 222. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 223. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 224. R didelės vertės turto pagrobimo epizode... 225. - pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 226. - pagal BK 206 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) –... 227. Rengimosi nužudyti S. Č. epizode pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 129... 228. Neteisėto A. M. laisvės atėmimo ir didelės vertės turto prievartavimo... 229. UAB „XXXXX“ R. S. turto prievartavimo epizode pagal BK 181 straipsnio 1... 230. R. B. sužalojimo epizode pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį (1995-06-08... 231. Viešosios tvarkos pažeidimo, A. G. ir G. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo,... 232. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 233. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr.... 234. - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968... 235. - pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija)... 236. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį... 237. - E. A., pripažintą kaltu pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį... 238. - E. A., pripažintą kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 239. - E. A., pripažintą kaltu pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį (1989-04-21... 240. - E. A., pripažintą kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26... 241. - E. A., pripažintą kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2000-09-26... 242. - E. A., pripažintą kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus... 243. - E. A., pripažintą kaltu dėl didelės vertės J. P. turto sunaikinimo,... 244. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi,... 245. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį... 246. - R. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26... 247. - R. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus... 248. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti solidariai:... 249. Iš nuteistųjų H. D. ir E. A. Lietuvos kriminalinės policijos biuro... 250. 2009-11-09 – 2009-11-13 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB... 251. 2009-12-15 – 2009-12-18 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB... 252. 2009-08-25 – 2010-07-10 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB... 253. 2010-08-10 – 2010-08-26 laikotarpiu atliekant R. G. kūno paiešką UAB... 254. Iš nuteistųjų H. D., E. A., V. S., S. V., V. V., R. L. Lietuvos... 255. 2008 m. birželio – 2008-12-16 laikotarpiu atliekant A. M. kūno paiešką... 256. Iš nuteistojo H. D. - Policijos departamento prie LR VRM patirtas 19249,65 Lt... 257. Iš nuteistųjų H. D. ir E. A. už Lietuvos kriminalinės policijos biuro... 258. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 259. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu dėl... 260. Apeliantas taip pat mano, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal... 261. Nusikalstamos grupės pripažinimas nusikalstamu susivienijimu turi būti... 262. Įstatymo prasme nusikalstamo susivienijimo nusikaltimas gali būti padarytas... 263. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikoje – tai asmens sutikimas... 264. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad pakanka, jog nors vienas nusikalstamo... 265. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nesutinka su teismo nuosprendyje... 266. Skundo autorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, jog nuosprendyje... 267. Nuteistasis A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas ir tik vienoje iš jų... 268. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymų visumą, jam... 269. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą... 270. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam buvo netinkamai... 271. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimo... 272. Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokios teisme... 273. Nuteistasis E. A. teigia, kad kaltinimas dėl jo, kaip nusikalstamo... 274. Nuteistasis V. S. teisme parodė, kad pinigus iš nusikalstamos veiklos mokėjo... 275. Nuteistasis S. V. teisme parodė, kad nėra buvę atvejo, jog apie padarytus... 276. Nuteistasis V. V. parodė, kad apie padarytus nusikaltimus jie pranešdavo V.... 277. Apie tai, kad už bendros kasos laikymą buvo atsakingas A. V. L., teisme... 278. Be to, E. A. nurodytas aplinkybes, kad jis disponavo tik iš spirito prekybos... 279. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje nustatytos aplinkybės taip pat iš dalies... 280. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuosprendis yra teisėtas, kai... 281. Iš aptartų nuteistųjų bei nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad bylos... 282. Dėl R. G. nužudymo... 283. Nuteistasis nurodo, kad jo dalyvavimas R. G. nužudyme nuosprendyje pagrįstas... 284. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis (E. A.) vengė dalyvauti bet kokiuose... 285. Iš nukentėjusios Z. (R. G. dukters) parodymų seka, kad ji iš mirusiojo K.... 286. Apeliantas teigia, jog R. Ž. parodymai turi būti vertinami kritiškai... 287. Apeliantas taip pat teigia, jog V. G. ir kitose bylose siekė jį (E. A.)... 288. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepaminėjo kaltinimui... 289. Nuteistojo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes jis dėl R. G. nužudymo... 290. Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo... 291. Ši nusikalstama veika, pasak apelianto, iš esmės pagrįsta tik su... 292. Iš skundžiamo nuosprendžio seka, jog jau 1995 metų pabaigoje buvo priimtas... 293. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog S. Č. bei V. V. nužudymas buvo... 294. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog aptariamas nužudymas buvo... 295. E. A. kaip organizatoriaus, dalyvavusio priimant sprendimus, kaltė... 296. Be to, R. Ž. parodė ir apie buvusį dar vieną pasitarimą, tariamai vykusį... 297. Apeliantas nurodo, jog iš išdėstyto seka, kad teismas nepašalino esminių... 298. Apeliantui kelia abejones ir R. Ž. bei V. G. parodymai apie E. A. tariamai... 299. Nuteistasis taip pat nurodo, jog R. Ž. parodymai apie tai, kad E. A. davė... 300. R. Ž. nurodyta aplinkybė, kad E. A. atvežė jį su I. P. ir parodė, kur jie... 301. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė... 302. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bei susiklosčiusią teismų praktiką... 303. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors ir remiantis šių nuteistųjų... 304. Dėl A. R. turto prievartavimo... 305. Nuteistojo E. A. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės... 306. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. A. nebuvo susijęs su A. R. turto... 307. Nukentėjusysis A. R., be kita ko, parodė, kad jis pinigus atidavė V. S.... 308. Aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996-06-21 nutarimą Nr. 43... 309. Apeliantas teigia, jog nuosprendyje nėra nurodyta, kokie E. A. veiksmai... 310. Dėl SAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ turto prievartavimo... 311. Nuteistasis nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina... 312. Vertinant R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtina atsižvelgti... 313. Nuteistasis taip pat nurodo, jog nuosprendyje aprašydamas UAB „XXXXX“... 314. Nesant jokių objektyvių duomenų apie galimą jo dalyvavimą šių... 315. Dėl J. P. turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, teisės į didelės... 316. Apelianto nuomone, teismo išvados dėl jo kaltės ir šiame epizode neatitinka... 317. S. V. parodęs, kad nusikaltimą organizavo R. S. ir E. A., pripažino, kad... 318. Be to, V. V. teisme parodė, kad nusikaltimą suplanavo R. S., kuris pasiūlė... 319. Taigi, nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra grindžiamas tik R. S.... 320. Dėl ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo... 321. Apeliantas nurodo, jog teismas remdamasis R. Ž. ir V. G. teisme ir... 322. Apeliantas teigia, jog R. Ž. ir R. G. parodymai patikimumo aspektu turi būti... 323. Remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007 skundo... 324. Apeliantas nurodo, jog teismui nuosprendyje pažymėjus, kad byloje yra... 325. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo panaikinti nuosprendžio dalį... 326. Nuteistasis N. A. apeliaciniame skunde teigia, jog priešingai nei nurodyta... 327. Išvadą, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas grindė R. S. ir V. P.... 328. R. S. parodymai, kuriuos teismas įvertino kaip pagrindinį nuteistojo kaltės... 329. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors draudiko atstovas V. P.... 330. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto dalyvavimo... 331. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad iš V. G. ir R. S. parodymų matyti,... 332. Nuteistasis teigia, jog nurodyti argumentai neabejotinai patvirtina, kad jis... 333. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, vertindamas jo... 334. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog apeliantui baudžiamasis procesas vieną... 335. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, jog dėl aukščiau... 336. Apeliantas teigia, jog jam senaties terminas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį... 337. Be to, neteisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką, neteisingai skaičiuotas... 338. BK 182 straipsnyje numatyta veika – sukčiavimas – apibūdinama 4... 339. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl... 340. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. P. turto draudimo sutartis buvo... 341. Be to, apeliantas teigia, jog nuosprendžio aprašomoji dalis yra... 342. Apelianto nuomone, kvalifikavus jo veiksmus kaip sukčiavimą įgyjant svetimą... 343. Nuteistasis N. A. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria jis... 344. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu paskirta... 345. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis protingumo,... 346. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir... 347. Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje... 348. Apeliantės nuomone, teismas nevertino, ar bylos duomenys, kurių negalima... 349. Aptardama kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-545/2006,... 350. Nuteistojo gynėja teigia, kad jokių patikimumo ir leistinumo kriterijus... 351. Apeliantė teigia, jog teismas, pripažindamas R. Z. kaltu dėl nusikalstamos... 352. Nuosprendyje neįvardintas nė vienas konkretus įrodymas, kuo remiantis... 353. Iš nuosprendžio turinio galima tik spėti, jog teismas rėmėsi... 354. Kaip liudytojas apklaustas G. K. dėl R. Z. dalyvavimo nusikalstamo... 355. Nors D. U. 2012-01-10 teismo posėdyje parodė, kad visos grupuotės veikė... 356. Taip pat vertintini ir liudytojo J. B., dėl kurio baudžiamasis persekiojimas... 357. Gynėjos nuomone, R. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje... 358. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, jog R. Z. dalyvavimas nusikalstamo... 359. Be to, teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė, ar R. Z. veiksmuose yra... 360. Gynėja teigia, jog teismas visas abejones vertino R. Z. nenaudai ir... 361. Teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė kur, kada, kokiomis aplinkybėmis... 362. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimą baudžiamajame procese... 363. R. Z. kaltė dėl nužudymo grindžiama iš esmės kitų nuteistųjų V. G. ir... 364. V. G. nurodytą aplinkybę apie jo gyvenimą su A. V. L. Amsterdame, paneigia... 365. Visi nurodyti teismo neįvertinti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą,... 366. Gynėja taip pat nurodo, jog teismas neįvertino ir V. G. parodymų apie A. V.... 367. Gynėja teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodytos neva iš A. V. L.... 368. Gynėja nurodo, jog teismas neįvertino ir to, kad daugelis V. G. nurodytų... 369. Teismas visiškai neįvertino to, kad 2011-09-12 teisiamojo posėdžio metu V.... 370. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neįmanoma patikrinti V. G. nurodomų... 371. Tokiu būdu teismas, neįvertinęs V. G. parodymų nepatikimumo bei jų... 372. Be to, gynėja teigia, jog teismas visiškai nevertino ir R. Ž. parodymų... 373. 2009-08-19 nuoširdžiame prisipažinime R. Ž. apie kokį nors R. Z.... 374. Be to, teismas neįvertino ir tokios R. Ž. parodymų patikimumui įvertinti... 375. Teismas neįvertino, kad esminių prieštaravimų ne tik logikai, bet ir... 376. Gynėja teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių... 377. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ir Europos žmogaus teisių teismas... 378. Lietuvos teismų praktikoje irgi yra įtvirtinta nuostata, jog teismas turi... 379. Nepaisant to, kad R. Z. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo... 380. Teismas R. Z. kaltės įrodymu pripažino ir pirštines, rastas po aptariamo... 381. Be to, gynėja nurodo, jog teismas, grubiai pažeisdamas įrodymų vertinimo... 382. Gynėjos nuomone, teismas R. Z. kaltės įrodymu nepagrįstai pripažino ir... 383. Apeliantė pažymi, jog visos nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės,... 384. Nurodyti tyrimų rezultatai, kurių teismas nevertino ir dėl jų nuosprendyje... 385. Tuo tarpu 1998-02-03 teismo odorologinės ekspertizės rezultatai, kad kvapai... 386. Be to, gynėja teigia, jog teismas neanalizavo ir nevertino kvapų gavimo... 387. Teismas neįvertino minėto tyrimo rezultatų patikimumui labai reikšmingų... 388. Dėl aptartų odorologinės ekspertizės atlikimo aspektų nuteistojo gynėjai... 389. Iš nuosprendžio turinio taip pat matyti, jog teismas R. Z. kaltę dėl jam... 390. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas įstatyme... 391. Tokiu būdu teismas neįvertino, jog duomenys, kurie kiekvienas atskirai... 392. Dėl BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, esminio... 393. Aptardama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Lietuvos... 394. Gynėjos nuomone, apie BPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatų esminį... 395. Nepaisant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų teismas nuosprendžio... 396. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta ir tai, kokius asmenų parodymus... 397. Toks teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nėra nurodyti įrodymai ir... 398. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl konkretaus baudžiamojo... 399. Atsižvelgiant į tai, kad šios baudžiamojo įstatymo nuostatos yra... 400. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Z. gynėja prašo panaikinti nuosprendžio... 401. Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu dėl... 402. Aptardamas apeliacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2008... 403. Kopijuojant paliktos tokios klaidos, kad H. D. 2006-12-08 Vilniaus apygardos... 404. Teisme apklaustas kaip liudytojas tyrėjas R. M. parodė, kad parodymai buvo... 405. Gynėjo nuomone, akivaizdu, kad praėjus 16-18 metų po nusikalstamų veikų,... 406. Be to, teismas nuosprendyje neišdėstė kaltinimui prieštaraujančių... 407. Nors gynybai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme keliat klausimus... 408. Pavyzdžiui, nuosprendžio pirmame sakinyje nurodyta, kad H. D. su kitais... 409. Tai rodo, kad teismas besąlygiškai priėmė kaltinimo poziciją, atmesdamas... 410. Nuosprendis, kuriame nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas,... 411. Analogišką situaciją nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 412. Dėl išvardintų aplinkybių nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad BPK 44... 413. Pagal EŽTT praktiką nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6... 414. Prieš 15 metų EŽTT nagrinėdamas bylą Daktaras prieš Lietuvą pažymėjo,... 415. Tik sulaikius H. D. Bulgarijoje, spaudoje buvo paskelbta tokia informacija iš... 416. Buvęs Policijos generalinis komisaras 2009 laidoje „Kriminalinis tyrimas“... 417. Visa visuomenės informavimo priemonių informacijos pateikimo apimtis, turinys... 418. BPK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa... 419. Be to, A. Kliunkos rašte taip pat nurodyta, kad daiktai, dokumentai, garso ir... 420. Gynyba teismui pareiškė prašymą pateikti visą bylos medžiagą, tačiau... 421. Teisme apklaustas įtariamasis V. S. dėl S. Č. nužudymo epizodo nurodė, kad... 422. Teisiamojo posėdžio metu susipažinus su įtariamųjų parodymų patikrinimo... 423. 2012-07-09 teismo posėdyje bylą tyręs vyr. tyrėjas R. M. nurodė, kad... 424. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, nuteistojo gynėjas teigia, kad... 425. Todėl skundo autorius apeliacinės instancijos teismo prašo pakartotinai... 426. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog nagrinėjama byla, vertinant ją... 427. Bendradarbiavimo su teisėsaugos organais faktas savaime nereiškia asmens... 428. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas bei apibendrindamas BPK... 429. Apelianto nuomone, asmenų, kurie bendradarbiauja su teisėsauga ir dėl to... 430. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad anoniminio liudytojo... 431. Iš nurodytų nutarčių matyti, kad tam, jog būtų galima pripažinti tokio... 432. Analogišką problematiką dėl policijos bendradarbių yra nagrinėjęs... 433. Byloje V. R. prieš Rusiją teismas nustatė, kad daug atsakingiau turi būti... 434. Byloje Verhoek prieš Nyderlandus, teismas nors ir nenustatė pažeidimo,... 435. Šiame procese tokių vertinimų atlikta nebuvo, bendradarbiaujantys... 436. Skundo autorius taip pat mano, kad yra didelė tikimybė, jog kai kurie... 437. Iš nurodytų faktų matyti, kad kaltinimas skirsto kaltinamuosius į dvi... 438. Tai pasakytina apie nuteistąjį R. Ž., pagal jo paties parodymus dalyvavusį... 439. Nuteistasis V. G., bylos duomenimis pasižymėjęs ypatingu žiaurumu, atlikęs... 440. Iš bylos matyti, kad tokie asmenys – policijos bendradarbiai, buvo panaudoti... 441. Nesąžiningas procesas pasireiškia ne tik tuo, kad byloje yra kuriamos... 442. Viename iš epizodų dėl M. nužudymo specialisto išvadoje Nr. S 665/08 (01)... 443. 2008-11-07 buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, darytos... 444. Iš prie 2008-12-16 esančio priedo – žemėlapio matyti, kad atvaizduota... 445. Gynėjas teigia, jog iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tyrimo metu... 446. Kaulų tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 2322/08 (01) nurodyta, kad žmogaus... 447. Liudytoja A. B. parodė, kad A. M. buvo lūžusi koja ir ranka, liudytoja L. K.... 448. Liudytojai nurodė, kad A. M. į „V“ išėjo apsirengęs kostiumu. Tuo... 449. Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas abejoja A. M. DNR tyrimu, mano, kad tyrimas... 450. Be to, gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinamajame akte nurodyta,... 451. Pavyzdžiui, iš byloje esančios policijos surinktos medžiagos matyti, kad A.... 452. Gynėjas taip pat nurodo, jog nurodytos aplinkybės, susijusios su... 453. Nuosprendyje nurodyt ir tai, kad tariamai H. D. nuo 1993-02-21 iki 2000 m.... 454. Iš bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 1997-02-13 nuosprendžiu H. D.... 455. Nuosprendyje yra tik trumpai nurodyta, kad H. D. kartu su E. A. buvo... 456. Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti... 457. Gynėjui taip pat nėra aišku, kodėl teismas nuosprendyje nurodė, kad... 458. Kiti duomenys yra gauti iš policijos bendradarbio D. U., kuris gali papasakoti... 459. Nuosprendyje be jokių motyvų konstatuota, kad visi kaltinamieji buvo... 460. Pasak teismo, kita grupė asmenų – R. L., G. J., R. S., A. Š., A. G. buvo... 461. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad R. S., A. G.... 462. Šios ir kitos aplinkybės rodo, kad teismas nuosprendyje neaptarė... 463. Be to, nuosprendyje nepasisakyta ir dėl susivienijimo trukmės. Pavyzdžiui,... 464. H. D. savo kaltės dėl susivienijimo nepripažino, nurodė, kad jie visi buvo... 465. Dėl išdėstytų aplinkybių nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad H. D.... 466. Dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.... 467. Skundo autorius teigia, jog teismas nenustatė aplinkybių, kad buvo siekiama... 468. Šiame epizode duomenys pateikti tik dviejų asmenų: R. Ž. ir nukentėjusiojo... 469. Tokie R. Ž. parodymai prieštarauja R. P. parodymams, o I. P. miręs, todėl... 470. Be to, sunkiai įsivaizduojama situacija, kad tariamai ruošdamiesi nužudyti... 471. Apelianto nuomone, šis epizodas yra R. Ž. melagingų parodymų pasekmė ir... 472. Gynėjui nesuprantama ir tai, kodėl kaltinamajame akte bendrai suplaktas... 473. Kaltinamajame akte nurodyta, kad po „M“ pabėgimo minėti asmenys liko... 474. Iš „M“ parodymų matyti, kad jį buvo siekiama palenkti į savo pusę kaip... 475. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas teigia,... 476. Dėl V. S. nužudymo... 477. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog V. S. nužudymo epizodas iš esmės remiasi tik... 478. Visi kiti asmenys, anot „G“, dalyvavę nužudant V. S., išskyrus H. D.,... 479. Nusikaltimo padarymo motyvas yra įvardintas kaip konkurencija nusikalstamame... 480. Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai vežant ,,T“,... 481. Be to, buvęs V. S. draugas R. P. („M“) taip teisme nurodė H. D. ir V. S.... 482. Gynėjas taip pat nurodo, jog nė vienas liudytojas nenurodė konkrečios... 483. V. G. parodymuose yra ir kitų prieštaravimų bei neatitikimų. Pavyzdžiui,... 484. Tokiu būdu yra vieno bendradarbio V. G., sudariusio neaišku kokios apimties... 485. V. Ž. nurodė, kad po to, kai nuo jo pabėgo „M“, H. D. jį uždarė... 486. Šioje vietoje gynėjui neaišku, iš kur H. D. galėjo žinoti, kad V. G. yra... 487. Be to, gynėjas sunkiai įsivaizduoja, kad pagal visas vadinamas... 488. Gynėjui nesuprantama ir tai, kam kviesti du žmones „M“ ir „T“ vienu... 489. V. G. nurodoma įvykių versija leidžia suabejoti ir R. Ž. parodymai:... 490. Liudytojas D. U. parodė, kad apie „T“ dingimo aplinkybes jam žinoma iš... 491. Gynėjo nuomone, kaip buvo iš tikrųjų, patikrinti neįmanoma, nes gyvi yra... 492. V. G. parodė, kad kai jau reikėjo išnešti „T“ į automobilį, jis tik... 493. Apeliantas teigia, kad tokie neatitikimai yra tada, kai žmogus versiją yra... 494. Dar kiti duomenys leidžia teigti, kad „T“ net nebuvo nužudytas, o... 495. J. K. parodė, kad buvo užėjęs pavalgyti ir sėdėdamas lauke prie staliukų... 496. Gynėjas nurodo, jog V. S. lavonas nerastas, iš viso yra 4 versijos, todėl... 497. Be to, aptariama veika kvalifikuota neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo... 498. Kaltinamajame akte motyvas nužudyti V. S. nurodytas tikslas pašalinti... 499. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes gynėjas daro išvadą, kad aptartame... 500. Dėl pasikėsinimo nužudyti R. G. ir jo nužudymo... 501. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog šiame epizode yra tiek pat versijų, kaip ir... 502. Apeliantas teigia, jog D. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis... 503. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl „M“ nužudymo yra nustatytos visos... 504. Be to, R. Ž. parodymai yra prieštaringi. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis... 505. Tolimesnis R. Ž. pasakojimas yra dar labiau neįtikėtinas. Jis nurodė, kad... 506. Gynėjo nuomone, žmogui, kuris turėjo ar turi priklausomybę pasakyk Kalėdų... 507. Aptardamas trijų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, kuriems... 508. Iš girdėtų kalbų parodymus davė ir kiti liudytojai. R. P. nurodė, kad... 509. Tačiau byloje yra visiškai priešingų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu... 510. L. G. elgesys jai sužinojus, kad vyras sumuštas guli ligoninėje – ji jo... 511. Gynėjui kelia nuostabą kaltinimo pozicija netirti minėtos versijos. A. U.... 512. Be to, kad „M“ buvo pastebėtas gyvas patvirtino byloje apklausti... 513. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes apeliantas mano, kad yra būtina... 514. Gynėjui nėra aišku, kodėl H. D. nuteistas už kvalifikuotą nužudymą... 515. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vienas iš savanaudiškumo požymių yra tai,... 516. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes nuteistojo gynėjas teigia, jog H. D.... 517. Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo... 518. Gynėjas nurodo, jog pagrindinis kaltinimo šaltinis dėl rengimosi nužudyti... 519. A. D. parodė, kad jis iš G. L. pokalbio su L. G. niekada nėra girdėjęs,... 520. Gynėjas teigia, jog nurodytas V. G. ir A. D. parodymų prieštaravimas nėra... 521. Iš V. G. parodymų matyti, kad analizuojamos situacijos negalima vertinti kaip... 522. Be to, motyvuodamas H. D. kaltę dėl S. Č. nužudymo teismas konstatavo, kad... 523. Gynėjo nuomone, tokios teismo išvados prieštarauja baudžiamosios teisės... 524. Iš pirmos teismo argumentų dalies galima daryti išvadą, kad H. D. kaltė... 525. Apeliantas mano, kad valinis sprendimas įvykdyti S. Č. nužudymą susiformavo... 526. Iš V. G. parodymų matyti, kad negavus jokio atsakymo apie tai, kiek kainuotų... 527. Išsamiau apie tai paaiškino R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu. Sulaikius H. D.... 528. Iš aptartų duomenų matyti, kad daugiau apie S. Č. nužudymą iki 1996 m.... 529. Itin svarbios dėl šio nusikaltimo organizavimo motyvo yra ir kitos... 530. Gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad motyvas ir sumanymas... 531. Be to, nuosprendyje neištirta svarbi aplinkybė, t. y. kas buvo aptariamo... 532. V. G. teisme (2012-06-19 apklausos protokolas) parodė, kad kitas nužudymo... 533. Apie konfliktą dėl P. nužudymo patvirtino ir nukentėjusioji J. Č..... 534. Analizuodamas teismo nurodytas prielaidas dėl nenustatyto nurodymo perdavimo,... 535. 2009-11-06 akistatoje su E. A. R. Ž. nurodė, kad po to „S“ tariamai gavo... 536. Pasak apelianto, nurodyti parodymai leidžia abejoti aplinkybe, kad H. D.... 537. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai... 538. Svarbus yra ir teisinis to meto kardomojo kalinimo reglamentavimas, t. y.... 539. Nurodytos aplinkybės pavirtina, kad nėra jokių patikimų duomenų daryti... 540. Dėl konkrečių nustatytų nusikaltimo aplinkybių kasacinėje nutartyje... 541. Gynėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių būtinų... 542. Be to, teismas, aprašydamas S. Č. ir V. V. nužudymo epizodą, perrašydamas... 543. Analizuodamas minėto liudytojo parodymus, apeliantas pažymi, kad pas H. D.... 544. Gynėjas taip pat pažymi, kad G. K. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-08... 545. Gynėjo nuomone tai, kad duodamas parodymus G. K. nebuvo nuoširdus, patvirtina... 546. Gynėjas įsitikinęs, kad prieš perduodant bylą į teismą tapo reikalinga... 547. Be to, jeigu, anot G. K., E. A. žinojo apie H. D. skambutį G. K., tai kam dar... 548. Atsakymas į klausimą dėl metų laiko, kuomet jam skambino H. D., G. K.... 549. Gynėjas teigia, jog tai yra dar vienas kaltinimo manipuliavimo bylos... 550. Apeliantas, nesutikdamas su H. D. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5... 551. Gynėjas teigia, jog tas pats pasakytina ir apie pasikėsinimą nužudyti J.... 552. Dėl nurodytos priežasties apeliantas teigia, jog H. D. nepagrįstai nuteistas... 553. Gynėjas taip pat pažymi, kad, anot R. Ž. ir V. G., H. D. atsidūrus už... 554. Nuosprendyje teismas nurodė H. D. motyvą nužudyti S. Č. – jo ir S. Č.... 555. Apelianto manymu, konkretus motyvas byloje yra neaiškus ir jo nėra. Gynėjas... 556. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai... 557. Dėl gynėjo teisių pažeidimo... 558. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis H. D., sulaikytas 2009 m.... 559. Apeliantas taip pat nurodo, kad kompetentingos institucijos kreipimasis, kaip... 560. Minėtas principas suformuluoja tai, kad jeigu asmuo oficialiai buvo... 561. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra visgi kreipėsi į... 562. EŽTT byloje Kamasinski prieš Austriją konstatuota, kad baudžiamajame... 563. H. D. nurodė, kad jo persekiojimas dėl S. Č. nužudymo yra politinis... 564. Apeliantas taip pat nurodo, jog apie tai pasakė buvęs Lietuvos generalinis... 565. Dėl A. M. turto prievartavimo... 566. Gynėjo nuomone, ši veika nepagrįstai kvalifikuota kaip turto prievartavimas.... 567. Analogiškai nurodė ir R. S., parodęs, kad jam buvo pasiūlymas dėl A. M.... 568. Gynėjas teigia, jog iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pats A. M.... 569. Dėl SAB ,,XXXXX“, UAB ,,XXXXX“ epizodų... 570. Gynėjas teigia, kad šiame epizode nukentėjusieji S. V. ir R. P. nurodė, kad... 571. Dėl UAB „XXXXX“ epizodo... 572. Gynėjo nuomone, šiame epizode yra charakteringi S. V. teikiami duomenys apie... 573. Dėl bausmės tikslų ir skyrimo motyvų... 574. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog H. D. nagrinėjamoje byloje yra teisiamas ne... 575. Gynėjas teigia, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo inkriminuojamų... 576. Nuosprendyje nurodyta, kad H. D. daug kartų teistas, kad tai yra jo gyvenimo... 577. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti UAB „XXXXX“, kuri priklausė H. D.,... 578. Be to, gynėjas teigia, jog kaltinimo prašymas skirti H. D. įkalinimą iki... 579. Dėl civilinių ieškinių, turto konfiskavimo ir nuosavybės teisės... 580. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai priteisė... 581. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2,... 582. Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad byloje dėl H. D. giminaičių... 583. Bylos duomenys patvirtina, kad visos gautos legalios pajamos yra didesnės už... 584. Apibendrindamas išdėstytus argumentus skundo autorius nurodo, kad pirmosios... 585. Netinkamai ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus,... 586. Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų... 587. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų bei... 588. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo... 589. Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 590. Atmestini nuteistojo E. A., nuteistųjų R. Z. ir H. D. gynėjų apeliacinių... 591. Nuteistojo E. A. bei nuteistojo H. D. gynėjo apeliaciniuose skunduose daug... 592. Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Klaipėdos... 593. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai... 594. Teisėjų kolegija visiškai nepagrįstais pripažįsta H. D. gynėjo... 595. Atsižvelgdama į EŽTT praktiką teisėjų kolegija taip pat atkreipia... 596. Apeliaciniuose skunduose pateikiami teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu... 597. Viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba... 598. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys į kasacinę... 599. BPK 10 straipsnis reglamentuoja įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės... 600. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti... 601. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo... 602. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo H. D. gynėjo argumentai dėl... 603. Nuteistojo gynėjas, vertindamas kaulų tyrimo specialisto išvadą, akcentuoja... 604. Aptartų specialisto išvadų nepaneigia ir tos nuteistojo H. D. apeliaciniame... 605. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo... 606. Tačiau nuteistojo H. D. gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog... 607. Dėl nusikalstamo susivienijimo... 608. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A., A. G., nuteistųjų R.... 609. A. G. apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad jis nepagrįstai teismo... 610. Nuteistųjų A. G., E. A. ir nuteistojo R. Z. gynėjos apeliaciniai skundai... 611. Pagal BK 249 straipsnį atsako tas, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo... 612. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad H. D., E. A., R. Z.,... 613. Nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios... 614. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo padarytų veikų... 615. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir neformalieji nusikalstamo susivienijimo... 616. Nuteistieji E. A. ir A. G. apeliaciniuose skunduose nesutinka su nusikalstamą... 617. Nuteistojo H. D. gynėjui apeliaciniame skunde nurodžius, kad nagrinėjamoje... 618. Atsakant į nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginį, jog jam nėra... 619. Nuteistasis A. G. ir nuteistojo R. Z. gynėja ginčija ir subjektyviąją... 620. Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiųjų R. P.,... 621. Teisėjų kolegijos nuomone, Baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos... 622. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija dar kartą atkreipia... 623. Aukščiau išvardintos aplinkybės atitinka tiesiogiai baudžiamajame... 624. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, iš... 625. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 626. 1992-01-13 – 1993 metų laikotarpiu H. D., E. A., A. V. L. (kuriam 2009-10-28... 627. Dėl pasikėsinimo nužudyti R. P. ir V. S. nužudymas... 628. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistojo H. D. gynėjas.... 629. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo H. D. išteisinti, taip pat... 630. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais,... 631. Priešingai nei teigiama skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų,... 632. Apeliaciniame skunde keliamos įvairios versijos bandant paneigti objektyviais... 633. Apie tai, kas vyko po to kai buvo pasikėsinta į R. P., dėl kokių... 634. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su apygardos teismo... 635. Be to, V. G. parodymai nėra vienintelis H. D. kaltę lemiantis įrodymas.... 636. Vertinant liudytojų G. K., D. G., J. S. parodymus, matyti, jog jie patvirtino... 637. Iš tiesų V. S. lavonas nesurastas, tačiau pirmosios instancijos teismo... 638. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 639. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motyvas... 640. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo H. D. nusikalstama veika negali būti... 641. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo... 642. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, jog tais atvejais, kai vienas... 643. Dėl pasikėsinimo nužudyti R. G. ir R. G. nužudymas... 644. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistojo H. D. gynėjas ir nuteistasis E.... 645. Nuosprendyje nurodytų nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais,... 646. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, ir šiame epizode apeliantų... 647. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti,... 648. Pagrindiniai ir tiesioginiai H. D. ir E. A. kaltumo šiame epizode įrodymai... 649. Ta aplinkybė, kad E. A. nedalyvavo pasikėsinime nužudyti R. G., taip pat... 650. Siekdamas įrodyti, kad R. G. nebuvo nužudytas, nuteistojo H. D. gynėjas... 651. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nepagrįstai ginčija ir nuteistojo V.... 652. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas šioje dalyje... 653. Tais pačiais motyvais kaip ir epizode dėl V. S. nužudymo, atmetami ir... 654. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 655. Dėl SAB ,,XXXXX“ akcininkų R. P. ir S. V. turto prievartavimo... 656. Dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo... 657. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A. ir A. G. bei nuteistojo... 658. Nuteistasis A. G. dėl UAB ,,XXXXX“ direktoriaus G. S. B. turto prievartavimo... 659. Objektyviai turto prievartavimą sudaro neteisėtas vertimas suteikti turtinę... 660. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistųjų H. D., E. A., V. S.,... 661. Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo teiginį, jog jis 1994-05-08 nepadegė ir... 662. Nuteistasis E. A. skunde nepagrįstai akcentuoja nukentėjusiųjų R. P. ir S.... 663. Visuma duomenų, gautų apklausus nukentėjusiuosius R. P., S. V.,... 664. Dėl UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimo... 665. Dėl R. C., A. R., V. J., P. I. turto ir dokumentų pagrobimo... 666. Dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo... 667. Dėl neteisėto laisvės atėmimo... 668. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis A. G. ir nuteistojo H. D.... 669. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame epizode A.... 670. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia dalyvavęs aptariamų... 671. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,XXXXX“ turto pagrobimas bei... 672. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo aptariamas veikas perkvalifikuoti... 673. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo... 674. Dėl A. R. turto prievartavimo... 675. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis E. A..... 676. Apeliantas prašymą išteisinti jį dėl A. R. turto prievartavimo... 677. Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo yra turto... 678. Iš liudytojo V. S. teisme duotų parodymų matyti, jog V. S. ir A. R. atvykus... 679. Pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai... 680. Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnį pakanka, kad asmuo,... 681. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad E. A. veiksmai... 682. Dėl rengimosi nužudyti S. Č.... 683. Nuosprendžio dalį dėl rengimosi nužudyti S. Č. skundžia nuteistojo H. D.... 684. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išvados apie faktines bylos... 685. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nuteistasis V. G. parodė, kad 1995 m.... 686. Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl liudytojo A. D.... 687. Bylos duomenimis objektyviai paneigiami ir apeliacinio skundo argumentai, kad... 688. BK 24 straipsnyje, apibrėžiančiame bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis,... 689. Baudžiamosios teisės teorija ir baudžiamasis įstatymas skiria tris... 690. Dėl S. Č. ir V. V. nužudymo... 691. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistasis E. A., nuteistojo R. Z. gynėja... 692. Ši nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo dalis tenkinama, nuteistųjų... 693. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius ir bylos... 694. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris... 695. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu H. D. pagal BK 129... 696. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma neduoda... 697. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 698. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 699. Išteisinus H. D. dėl šio nusikaltimo padarymo, taisytina nuosprendžio... 700. Veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, 1996-04-05, apie 8 val. 10 min.,... 701. Naikintina ir nuosprendžio dalis H. D. atžvilgiu, kuria iš H. D. priteista... 702. Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, kiti nuteistojo H. D. apeliaciniame... 703. Tuo tarpu nepagrįstais pripažįstami nuteistojo E. A. ir nuteistojo R. Z.... 704. Nuteistasis E. A. ir nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniuose skunduose... 705. Nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant... 706. Nuteistojo R. Ž. parodymus apie tai, kad E. A. jam liepė kartu su I. P.... 707. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas tikslu... 708. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, R. Ž. parodymus apie tai, kad E. A.... 709. Analizuojant pažymos apie asmenų bendravimą telefoninio ryšio priemonėmis... 710. Be to, priešingai nei nurodoma nuteistojo R. Z. gynėjos apeliaciniame skunde,... 711. Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog bylos... 712. Nuteistojo gynėja taip pat mano, jog apygardos teismas pažeidė įrodymų... 713. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai,... 714. Gynėjos apeliaciniame skunde, o taip pat bylą nagrinėjant pirmosios... 715. Teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjos skundo argumentu, jog byloje nėra... 716. Išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo E. A. versija, kad V. G. veiksmai... 717. Taigi priešingai nei tvirtina apeliantai, aptarti objektyvūs įrodymai... 718. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos esminės bylos aplinkybės,... 719. Dėl A. M. turto prievartavimo... 720. Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistojo H. D. gynėjas. Apeliantas... 721. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų... 722. Pagrindinis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pats... 723. Nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų, kad A. M. buvo skolingas partneriui iš... 724. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, jog iš A. M. bei R. S. parodymų... 725. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę veikos kvalifikavimui turi atsakymas į... 726. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad H. D. padarytai veikai... 727. Dėl UAB ,,XXXXX“ savininko R. S. turto prievartavimo... 728. Dėl disponavimo suklastotais dokumentais... 729. Dėl šių nusikalstamų veikų apeliacinių skundų nėra paduota, tačiau... 730. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog H. D. dėl nusikalstamos veikos... 731. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo H. D. atžvilgiu... 732. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 733. Faktines turto prievartavimo aplinkybes teismas nustatė remdamasis kaltę... 734. Dėl J. P. turto sunaikinimo... 735. Dėl UAB DK ,,XXXXX“ turto įgijimo apgaule... 736. Šią nuosprendžio dalį skundžia nuteistieji E. A. ir N. A..... 737. Nuteistieji E. A. ir N. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą... 738. Atsakydama į nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 739. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jo kaltė... 740. N. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2... 741. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK... 742. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 743. Teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi... 744. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 745. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog N.... 746. BK 182 straipsnio dispozicijoje sukčiavimo veikos požymiai suformuluoti kaip... 747. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog E. A., V. S., V. V., S. V.... 748. Įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2013-11-15 nutarimas) ir... 749. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 750. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad N. A.... 751. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 752. Jau minėta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad,... 753. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaip... 754. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio... 755. Byloje nustatyta, jog piniginės lėšos, kurias teismas nusprendė... 756. Dėl senaties taikymo A. G. ir R. Z.... 757. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakydama į nuteistojo A. G.... 758. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. buvo pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamų... 759. Tokie A. G. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.... 760. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties... 761. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,... 762. Bylos duomenimis, A. G. inkriminuotos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 2... 763. Kitokia teisinė situacija yra dėl senaties taikymo R. Z..... 764. Bylos duomenimis, R. Z. inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1... 765. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 766. Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos bausmės... 767. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 768. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. Ž.... 769. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta.... 770. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinė... 771. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės... 772. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi... 773. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistajam R. Ž. paskirtą bausmę BK 41... 774. Dėl A. G. paskirtos bausmės... 775. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas,... 776. Nepagrįsta ir nuteistojo A. G. skundo nuoroda į BK 81 straipsnio nuostatą,... 777. Tačiau šiuo nuosprendžiu nutraukus A. G. baudžiamąjį procesą dėl... 778. Dėl nuteistajam E. A. paskirtos bausmės... 779. Prokuroro apeliaciniame skunde prašant nuteistajam E. A. paskirti pačią... 780. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik... 781. Nuteistasis E. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas... 782. BK 129 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė numatyta... 783. Nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės... 784. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė... 785. Dėl nuteistajam H. D. paskirtos bausmės... 786. Nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos... 787. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas H. D. bausmes, pirmosios instancijos... 788. H. D. pripažintas kaltu padaręs keletą tyčinių nusikalstamų veikų,... 789. Tačiau panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimant naują,... 790. Skiriant bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5... 791. Svarbu pažymėti, jog nuteistojo H. D. apeliacinės instancijos teismo... 792. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo... 793. Dėl nuteistajam R. Z. paskirtos bausmės... 794. Nuteistojo R. Z. gynėja apeliaciniame skunde nuteistajam paskirtos bausmės... 795. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų... 796. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendyje... 797. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog pagrindinis prokuroro... 798. Teisėjų kolegija nesutikdama su prokuroro apeliaciniu skundu nurodo, jog... 799. Be to, kaip ir nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje... 800. Negalima sutikti ir su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais dėl nuteistojo... 801. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog... 802. Nepagrįsti ir prokuroro skundo argumentai, jog objektyvūs bylos duomenys –... 803. Dėl civilinių ieškinių... 804. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš H. D.,... 805. Apeliaciniame skunde nuteistojo H. D. gynėjas prašo panaikinti šią... 806. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog šiuo nuosprendžiu konstatavus, jog... 807. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, H. D. gynėjo skundas dėl priteistos... 808. Nukentėjusioji R. Z. prašė priteisti 200000 Lt civilinį ieškinį... 809. Visiškai nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl priteistos turtinės... 810. Dėl turto konfiskavimo... 811. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra... 812. Dėl laikinųjų nuosavybės teisės apribojimų... 813. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas taikė laikiną... 814. Nuteistasis E. A. ir nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniuose skunduose... 815. Teisėjų kolegijos nuomone, ši procesinė prievartos priemonė H. D. ir E. A.... 816. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, laikinas nuosavybės teisės apribojimas... 817. Svarbu pažymėti, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai... 818. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl proceso išlaidų... 819. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo išieškoti iš nuteistųjų H. D. ir E.... 820. Šis prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.... 821. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro... 822. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi... 823. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. D. 2008-12-19 prokuroro nutarimu buvo... 824. Tuo tarpu vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, jog išlaidos skirtos... 825. Teisėjų kolegija pažymi, jog prokuroro apeliaciniame skunde minimos ir su A.... 826. Netenkintinas ir prokuroro prašymas pripažinti proceso išlaidomis krautuvo... 827. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 828. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 829. H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą... 830. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 831. Nuteistojo H. D. nusikalstamas veikas iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129... 832. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 m. BK 131... 833. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 834. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 131... 835. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuosprendžiu paskirtos bausmės... 836. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1... 837. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Z. nuosprendžiu paskirtos bausmės... 838. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2... 839. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – N. A.... 840. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad H. D., E. A., A. V. L.... 841. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad nusikalstamo susivienijimo... 842. Patikslinti nuosprendžio įžanginėje dalyje H. D. nurodytą teistumą,... 843. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš H. D., E. A., V. G., R. Ž., R. Z.... 844. Priteisti M. Č. ir A. V. po 150000 Lt kiekvienai (atitinkamai po 43443 Eur... 845. Iš H. D. išieškoti 19249,65 Lt (atitinkamai 5575,08 Eur) proceso išlaidų... 846. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. D. priklausantiems... 847. Panaikinti N. A. ir J. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 108195,15... 848. Panaikinti BK 72 straipsnio 2 dalies, 4 dalies pagrindu taikytą turto –... 849. Pinigines lėšas – 108195,15 Lt (atitinkamai 31335,48 Eur), esančias AB... 850. Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.... 851. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....