Byla 2A-1321/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1634-324/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Refasta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 10 d. tarp šalių sudarytą susitarimą Nr. 39, pagal kurį ieškovas bei atsakovai UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Refasta" susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t.y. ieškovas susitarimu perleido atsakovui UAB „Refasta" reikalavimo teisę į 30000Lt UAB „Grand SPA Lietuva" skolą, kylančią iš 2008m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva" įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt ieškovo skolą ieškovo kreditoriui UAB „Refasta". 2009 m. kovo 2 d. vietinio mokėjimo nurodymu UAB „Grand SPA Lietuva" pervedė 30 000 Lt UAB „Refasta" (įvykdė iš susitarimo kylančius įsipareigojimus), todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Refasta“ 30 000 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas susitarimo sudaryti neprivalėjo; susitarimas turėjo įtakos tam, kad UAB „Murena" negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais; dėl susitarimo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Susitarimas buvo sudarytas, kai UAB „Murena" turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję - UAB „Murena" buvo skolinga bendrovės darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Šios skolos buvo atsiradę nuo 2008 m. spalio - lapkričio mėnesių. UAB „Murena" kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus (tai patvirtina UAB „Murena" pažymos darbo inspekcijai apie įsiskolinimus darbuotojams, VMI sprendimai dėl mokestinių įsipareigojimų priverstinio išieškojimo, 2009 m. spalio 1 d. kreditorinių įsipareigojimų sąrašas, nutartys dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kreditorių pareikštų ieškinių, teismų priimtų sprendimų nuorašai). Ieškovas nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos mokėjimų eilės tvarkos. Sandorio sudarymo momentu ieškovo įmonė buvo nemoki (įsiskolinimai kreditoriams jau 2008m. gruodžio 31 d. d. sudarė 18 979 112 Lt, balanse turto buvo apskaityta vos už 21 125 905 Lt). Nuo 2008 m. spalio pradžios UAB „Murena“ turtui pritaikytas areštas. Būdama nemoki, ginčo susitarimu ji sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Refasta", kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius. Sandorio šalys nesąžiningos - UAB „Murena" buvo žinoma, jog ginčo susitarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai (ji buvo gavusi ieškinius dėl skolų priteisimo, žinojo, jog yra pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, jos turtui pritaikytas areštas).Apie tai, kad sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovai, privalėję pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai, reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovai turėjo protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai. Jei atsakovai nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir UAB „Murena" nemokumą, būdami verslininkais, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, galėjo reikalauti pateikti UAB „Murena" finansinę atskaitomybę, tačiau to nepadarė. Susitarimo sudarymo metu viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena" turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais. Tai patvirtina, kad atsakovai žinojo apie UAB „Murena" nemokumą ir aplinkybę, jog šiuo sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai.

5Atsakovas UAB „Refasta“ atsiliepime nurodė, kad 2009 m. vasario 10 d. susitarime Nr. 39 šalys nesitarė dėl reikalavimo teisės perleidimo, o tik aptarė tvarką, kaip UAB „Grand SPA Lietuva“ paskirstys mokėtinas sumas, numatytas 2008 m. liepos 3 d. statybos rangos sutartyje Nr. AD03-08-04-18, todėl teiginys, kad UAB „Murena“ perleido reikalavimo teisę į 30 000 Lt skolą nepagrįstas. Tarp UAB „Murena“ ir UAB „Refasta“ nebuvo atliekami jokie mokėjimai, buvo įvykdytas tik vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kuriam nėra taikomos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos, todėl ginčo aktu jos nebuvo pažeistos. Sandorio sudarymo metu jis nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką. Susitarimo sudarymo metu atsakovas UAB „Refasta“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia UAB „Murena“ kreditorių teises, elgiasi nesąžiningai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Murena“ dokumentai perimti tik 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo, todėl mano, kad buvo pažeistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011m. lapkričio 28d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad UAB „Murena“ bankroto administratorius dokumentus iš įmonės perėmė 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktais, ieškinys pareikštas 2010 m. gruodžio 22 d. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino pažeistai teisei ginti, tačiau neįrodė visų CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų actio Pauliana ieškiniui pagrįsti.

9Teismas nurodė, kad nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra konstatuotas UAB „Murena“ nemokumas ginčo sandorio sudarymo metu. 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu jau turėjo finansinių sunkumų, ir tokia ieškovo būsena vertintina kaip artima Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuotam nemokumui. Teismas nurodė, kad nors kai kurie kreditorių sąraše nurodyti finansiniai įsipareigojimai egzistavo ir ginčo sandorio sudarymo metu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad įmonė ieškinyje nurodytu laikotarpiu nebuvo nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos bei į kasacinio teismo praktiką (civ. bylos Nr. 3K-3-485/2010), teismas sprendė, kad ieškovo ginčijamas sandoris vertintinas kaip nepažeidžiantis kitų kreditorių teisių ir interesų. Nors nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamą susitarimą, teismas pritarė atsakovo UAB „Refasta“ argumentui, kad toks susitarimas atitiko įprastą statybos verslo praktiką. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis ir bendrojo kreditorių lygybės principo nebuvimu, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, ginčo sandoris, kuriuo buvo patenkintas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Teismas sprendė, kad kitų UAB „Murena“ kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

10Teismas nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo skolingas darbuotojams ir VSDFV biudžetui ir, suteikdamas pirmenybę vienam iš kreditorių, Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų laikymosi požiūriu pažeidė darbuotojų, VMI ir VSDFV teises, tačiau savo reikalavimo tenkinimui neįrodė būtinos acio Pauliana sąlygos – atsakovų nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovams ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys, o 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Statybos įmonių darbuotojų skaičiaus mažinimas savaime neįrodo, jog ieškovas turėjo finansinių sunkumų, apie kuriuos atsakovai privalėjo žinoti. Teismo nuomone, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys apie iškeltas bylas bei Turto arešto aktų registro duomenys apie taikytas arešto priemones, nevertinant visos skolininko turtinės padėties, nelaikytini pakankamais duomenimis priimant sprendimą sudaryti ir vertinant, ar sudaromas sandoris nėra rizikingas. Teismas sprendė, kad nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės, skolininkui iškeltomis bylomis ar įregistruotais turto arešto aktais savaime nereiškia, jog atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi. Pats atsiskaitymas pagal ginčijamą susitarimą visiškai atitiko tiek versle, tiek teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus – ieškovo mokumas dėl to nepasikeitė, ir tai nepadarė tiesioginės įtakos kitų kreditorių teisėms. Teismas padarė išvadą, kad šalys, sudarydamos ginčo susitarimą, buvo sąžiningos.

11Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (negalėjimui disponuoti turtu pastarajam esant areštuotam, CPK 675 str. 1 d.). Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, dar nedisponavo ginčo suma, nes ji dar nebuvo tapusi UAB „Murena“ nuosavybe. Jis turėjo galimybę įgyti tam tikrą turtinę teisę (apmokėjimą už darbus), kurią iki įsigijimo perleido savo kreditoriui.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir įmonė ginčo sandorio sudarymo metu buvo moki. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skolą kreditoriui vertindamas kaip būtinybę sudaryti sandorį. Kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Refasta“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą. Kitų kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti iš viso. Ginčo sutartimi buvo pažeistos kreditorių (bendrovės darbuotojų, VMI, VSDFV ir kitų kreditorių) teisės ir Laikinais mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, ką pripažino ir teismas.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo sąžiningos. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą ir konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija ir nepasidomėjimas dar nereiškia šalių nesąžiningumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad domėjosi UAB „Murena“ finansine situacija, tikrino areštų registrą, domėjosi, ar nėra inicijuojamos bankroto bylos. Jau 2007 metų balansas, kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui, rodė įmonės nemokumą. Be to, sandorio sudarymo metu ieškovo visam turtui galiojo laikinas areštas, tai reiškia, kad ieškovas neturėjo teisės disponuoti turtu ir sudaryti ginčijamo susitarimo. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši.
  3. Ginčo sandoriu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas. Aplinkybę, kad į visą areštuotą turtą nepateko reikalavimo teisė, turėtų įrodyti atsakovas, tačiau atsakovas neįrodė, kad į areštuoto turto masę nepateko reikalavimo teisė į UAB „Grand SPA Lietuva“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, nedisponavo ginčo suma, nes ji dar nebuvo tapusi UAB „Murena“ nuosavybe. Turtinė teisė sandorio sudarymo metu buvo ieškovo nuosavybė. Turtinė teisė taip pat yra laikoma turtu. Sudarant ginčo sandorį, buvo pažeistos ir imperatyvios Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos. Be to, ieškovas pateikė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimus, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą, kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki sandorio sudarymo visa mokestinė nepriemoka buvo sumokėta. Taigi ginčijamas sandoris pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą laiku mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą bei imperatyvias laikino turto arešto privalomumą, todėl privalėjo būti pripažintas niekiniu kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymų normas.
  4. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178, 270 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Refasta“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ginčijamo susitarimo metu atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovo sunkią padėtį, o iš ieškovo veiksmų buvo galima spręsti, kad ieškovas yra sklandžiai veikianti ir savo veiklą ketinanti tęsti bei daug perspektyvių projektų vykdymui turinti bendrovė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad sudaromas piniginių lėšų paskirstymo sandoris pakenks ieškovo ar jo kreditorių interesams. Atsakovams sandorio sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenys, nes ji patvirtinta tik 2009 m. balandžio 28 d., o registrui pateikta 2009 m. liepos 17 d., o 2007 metų finansinės atskaitomybės duomenys nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Ieškovo motyvas, kad turto arešto aktas Nr. 0209000638 buvo įregistruotas 2009 m. vasario 5 d. laikina būsena dar nėra įrodymas, kad atsakovas apie tai turėjo žinoti ir, kad vėliau toks turto arešto aktas negalėjo būti panaikintas.
  2. Nepagrįsti skundo argumentai dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Jei ieškovas būtų pateikęs įrodymus, jog atsakovas, sudarydamas susitarimą, žinojo, kad jo atliekami veiksmai pažeidžia kitų tos įmonės kreditorių teises ir vis tiek atliko šį veiksmą, tuomet būtų galima teigti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai. UAB „Murena“ turėjo pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su UAB „Refasta“ už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas žinojo ar galėjo žinoti apie įmonės nemokumą, o atsakovo nesutikimo argumentus, jog ieškovo pateikti įrodymai apie pranešimus spaudoje nėra tinkamas įrodymas įrodinėjant atsakovo nesąžiningumą pripažino ir teismas. Be to, atsakovas neturėjo jokio būtino pagrindo domėtis ieškovo finansine padėtimi, kuri sandorio sudarymo metu nekėlė jokio įtarimo, taip pat nematė pagrindo kreiptis į Turto arešto registrą dėl informacijos gavimo, kuri yra mokama. Be to, atsakovas taip pat turėjo praleistų kreditorinių įsipareigojimų, tame tarpe ir VMI, o šiuos įsipareigojimus galėjo įvykdyti tik po ginčo susitarimo sudarymo.
  3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad ginčo susitarimu ieškovas perleido atsakovui UAB „Refasta“ reikalavimo teisę (nuosavybę) į 30 000 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutarties, nes šiuo trišaliu susitarimu UAB „Grand SPA Lietuva“ tik įsipareigojo pervesti tiesiogiai 30 000 Lt ieškovo skolą kreditoriui UAB „Refasta“. Ginčo susitarimu šalys nesitarė dėl reikalavimo teisės perleidimo, o tik aptarė tvarką, kaip UAB „Grand SPA Lietuva“ paskirstys pinigines lėšas atsiskaitydama su UAB „Murena“.
  4. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų jame nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, jog šalys buvo nesąžiningos.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytą turtinių teisių perleidimo sandorį. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas bankroto administratoriaus ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto taikymo pagrindu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

17CK6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.CK6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

19Dėl ieškinio senaties

20Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas BUAB „Murena“ bankroto administratorius nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau neįrodė visų sąlygų Pauliano ieškiniui pagrįsti. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad dokumentus bankroto administratorius perėmė 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktais (1 t., 164 – 175 b. l.), ieškinys pareikštas 2010 m. gruodžio 22 d., vadinasi administratorius vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Ginčas apeliacinės instancijos teisme dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo nekilo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

21Dėl kreditorių teisių pažeidimo

22Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra konstatuotas UAB „Murena“ nemokumas ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu, įmonė ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu nebuvo nutraukusi ūkinės komercinės veiklos bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-485/2010) sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių ir interesų. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

23Bendrovės kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovui UAB „Refasta“.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

25Byloje esantys įrodymai (pažymos Valstybinei darbo inspekcijai, Alytaus VMI sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas, kreditorių (juridinių asmenų) priminimai ir pretenzijos dėl neatsiskaitymo) patvirtina, kad tiek dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo, tiek ir jo sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė faktiškai buvo nemoki ir skolinga pirmos, antros bei trečios eilės kreditoriams (1 t., 39-75 b. l., 2 t. 44-49 b. l.). Tai, kad UAB „Murena“ ginčijamo susitarimo metu sudarymo metu jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, įrodo ir nagrinėjamoje byloje esantys teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iš UAB „Murena“ įvairaus dydžio sumas (1 t., 76-78, 81-88,91 b. l.). Kreditoriai buvo įspėję UAB „Murena“ apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei (1 t., 69 b. l.). Be to, byloje esantys Turto areštų aktų registro išrašai patvirtina, kad jau nuo 2008 m. spalio mėnesio bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas(1 t., 99-120 b. l., 2 t., 50-73 b. l.).UAB „Murena“ nemokumą iki ginčijamų sandorių ir jų sudarymo metu patvirtina ir UAB „Murena“ 2008 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. balansas (1 t., 96-98 b. l.). Pagal įmonės balansą 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės vien per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, bendrovės balanse turto buvo apskaityta 21 125 905 Lt sumai, ir pagal bylos duomenis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės finansinė padėtis tik blogėjo. Pažymėtina, kad 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, teismas konstatavo, kad UAB „Murena“ yra nemoki ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Be to, jau ir iš 2007 m. balanso duomenų matyti, kad 2007 metais įmonės turėtas turtas sudarė 19 517 486 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 628 784 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 14 696 111 Lt (2 t., 36-38 b. l.), įmonė patyrė 246 492 Lt nuostolį (2 t., 39 b. l.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu viena jos šalis – UAB „Murena“ buvo faktiškai nemoki įmonė. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bendrovės finansinę padėtį atspindinčių įrodymų, nepagrįstai suabsoliutino bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimą. Kaip minėta, UAB „Murena“ iškėlus bankroto bylą, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis įmonės nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras. Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

26Kaip minėta, UAB „Murena“ turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių. Pirmos eilės kreditoriai – darbuotojai. Nors iš byloje esančių pažymų Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad ginčijamu laikotarpiu UAB „Murena“ darbuotojams buvo skolinga 28 919,26 Lt (1 t., 39-44b. l.), tačiau iš Darbuotojų kreditinių reikalavimų struktūros matyti, kad tokių kreditorių (darbuotojų) buvo 71, o jų finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 512 179,94 Lt (1 t., 57-59b.l). Be to, kaip minėta, bendrovė „Murena“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs (neteko galios 2009 m. liepos 1 d.) Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai lėšų. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos <...>, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Taigi, bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčijamu susitarimu, neatsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, nepagrįstai suteikta pirmenybė kitam kreditoriui – atsakovui UAB „Refasta“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmumo teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises. UAB „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi, todėl šiuo atveju buvo pažeistos minėto įstatymo nuostatos.

27Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Pagal minėtoje kasacinio teismo byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Be to, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams“. Šią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su tolesniu teiginiu, jog „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovu UAB „Refasta“ būdas, skirtingai nei Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas.

28Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog UAB „Murena“, būdama nemoki, sudarė susitarimą su atsakovais, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę UAB „Refasta“ prieš kitus kreditorius. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo

29Dėl sandorio neprivalomumo

30Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

31Teisėjų kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad bendrovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu bendrovė privalėjo atsiskaityti su atsakovu UAB „Refasta“ už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį.

32Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Teismai kai kuriose bylose buvo taikę laikinąsias apsaugos priemones – bendrovės turto areštą (1 t., 79-80, 84,87, 89-90 b. l.). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad bendrovei „Murena“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, pranešimai apie ketinamą inicijuoti bankroto bylą, buvo žinomos, todėl, kaip rūpestingas verslininkas, jis privalėjo apie minėtą situaciją informuoti ginčijamo sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai, kaip suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu asmenys, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Atsakovas UAB „Refasta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neturėjo jokio būtino pagrindo domėtis UAB „Murena“ finansine padėtimi, kuri sandorio sudarymo metu nekėlė jokio įtarimo. Pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo susitarta, kad su atsakovu UAB „Refasta“ (subrangovu) atsiskaitys ne bendrovė „Murena“ (rangovas), o bendrovės skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovas). Nei statybos rangos, nei statybos subrangos sutartys tokio atsiskaitymo nenumatė (1 t., 14-38 b. l.), iki tol tarp šių šalių aptariamas atsiskaitymo būdas nebuvo naudojamas. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, protingam ir atsakingam verslo subjektui būtų sukėlę abejonių dėl kontrahento mokumo, kartu – dėl tokio sandorio teisėtumo, ir privertę pasidomėti šiomis aplinkybėmis. Tačiau, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, šiomis aplinkybėmis nebuvo domimasi. Jeigu atsakovai būtų pasidomėję, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Atsakovas UAB „Refasta“ atsiliepime nurodo, kad sandorio sudarymo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškovo 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys, nes jie registrui pateikti tik 2009 m. liepos 17 d., o 2007 metų ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys, atsakovo nuomone, nedavė pagrindo abejoti ieškovo turtine padėtimi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jau 2007 metų įmonės balansas rodė dideles įmonės mokumo problemas (turtas – 19 517 486 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 17 628 784 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt) (2 t., 36-38 b. l.). Dėl teismuose nagrinėjamų kreditorių ieškinių bendrovės turtas buvo areštuotas, šie duomenys buvo vieši. Be to, internete buvo viešai skelbiama, kad bendrovė neatsiskaito su darbuotojais, dėl planuojamos mažėjančios apyvartos bendrovė priversta pusę jų atleisti (1 t., 129-132 b. l.). Manydami, kad tokia informacija nėra pakankama apsispręsti dėl sandorio sudarymo, atsakovai galėjo pareikalauti bendrovės pateikti papildomus duomenis apie turimus kreditorius, pradelstus įsipareigojimus ir pan. Tuo tarpu net nebandydami įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.

35Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

36Dėl restitucijos taikymo

37Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Kadangi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

38Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus, kuriuos turėjo gauti ieškovas, gavo atsakovas UAB „Refasta“, taikant restituciją ginčo sandorio pagrindu sumokėtos lėšos (30 000 Lt) priteistinos tiesiogiai UAB „Murena“ naudai. Tuo tarpu UAB „Murena“ įsiskolinimas atsakovui UAB „Refasta“ padidėja priteista suma. Patenkinus ieškinį, priteisus iš UAB „Refasta“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to paties atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

39Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, dėl kitų apelianto nurodomų sandorio negaliojimo pagrindų ir skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Apeliantas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tenkinti prašymo nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Apeliacinį skundą patenkinti.

44Kauno apygardos teismo 2011m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

45Ieškinį patenkinti.

46Pripažinti 2009 m. vasario 10 d. susitarimą Nr. 39, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos sanatorija“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Refasta“, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir priteiti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Refasta“ (įmonės kodas 133950712) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Murena“ (įmonės kodas 149632768) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu prašė pripažinti... 5. Atsakovas UAB „Refasta“ atsiliepime nurodė, kad 2009 m. vasario 10 d.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011m. lapkričio 28d. sprendimu ieškovo ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad UAB „Murena“ bankroto administratorius dokumentus iš... 9. Teismas nurodė, kad nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra... 10. Teismas nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo skolingas... 11. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ginčo sandoris prieštarauja... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovo BUAB „Murena“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Refasta“ prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo... 17. CK6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos... 19. Dėl ieškinio senaties... 20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas BUAB „Murena“... 21. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutartyje dėl... 23. Bendrovės kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena... 25. Byloje esantys įrodymai (pažymos Valstybinei darbo inspekcijai, Alytaus VMI... 26. Kaip minėta, UAB „Murena“ turėjo pirmos, antros ir trečios eilės... 27. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodyta... 28. Bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog UAB „Murena“, būdama nemoki,... 29. Dėl sandorio neprivalomumo... 30. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad bendrovė turėjo pareigą... 32. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis... 35. Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos,... 36. Dėl restitucijos taikymo ... 37. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija... 38. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus, kuriuos turėjo gauti... 39. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, dėl kitų... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Apeliantas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Apeliacinį skundą patenkinti.... 44. Kauno apygardos teismo 2011m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 45. Ieškinį patenkinti.... 46. Pripažinti 2009 m. vasario 10 d. susitarimą Nr. 39, sudarytą tarp...