Byla 2-174-613/2016
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei turto padalinimo bei pagal atsakovės S. B. pareikštą priešieškinį ieškovui K. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei G. Mauručaitienei, atsakovei S. B., atsakovės atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokatei Kristinai Žąsytytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovėms S. B. ir A. D., trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei turto padalinimo bei pagal atsakovės S. B. pareikštą priešieškinį ieškovui K. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas 2015-08-05, prašydamas pripažinti, kad žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ), ieškovo ir atsakovės S. B. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys yra lygios šiame turte ir sudaro kiekvienam po ½; atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš atsakovės 57924 Eur dydžio piniginę kompensaciją, pripažįstant atsakovei S. B. nuosavybės teisę į visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais ( - ). Pripažinti bendrąja daline nuosavybe sniego valymo mašiną 3000 Lt vertės, trimerį-150 Lt vertės, žoliapjovę-500 Lt vertės, pirties baldus (mediniai stalai, suolai)-1000 Lt vertės, minkštų baldų kampą pirtyje-300 Lt, spintą pirtyje-400 Lt vertės, lauko sūpynes-2000 Lt vertės, lauko medinius baldus-1500 Lt , skalbimo mašiną „Bosh“-1000 Lt, koridoriaus spintą-400 Lt, vonios spintelę-250 Lt, virtuvinius baldus su integruota buitine technika-5000 Lt, šaldytuvą „Bosh“-2000 Lt, televizorių LG 103 cm įstrižainės-2000 Lt, minkštą svetainės baldų kompletą-1500 Lt, miegamojo baldus-1500 Lt vertės, televizorių LG-400 Lt vertės, plaunamą dulkių siurblį-400 Lt , kercherį-400 Lt , šaldiklį-600 Lt, muzikinį centrą-300 Lt, šuniuką-600 Lt. Priteisti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančių daiktų natūroje: sniego valymo mašiną-3000 Lt, trimerį-150 Lt, pirties baldus (mediniai stalai ir suolai)-1000 Lt, žoliapjovę-500 Lt, viso už 4650 Lt, o kitą turtą natūroje priteisti atsakovei. Priteisti iš atsakovės 2382 Eur (8225 Lt) dydžio piniginę kompensaciją. Pripažinti negaliojančiomis pinigų dovanojimo sutartis, sudarytas 2006-10-04, 2007-03-28, 2009-01-16, 2010-01-20 tarp S. B. ir A. D.. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Faktinėmis aplinkybėmis nurodė ir ieškinį grindė tuo, kad su atsakove S. B. pradėjo kartu gyventi 1999 metais jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). Po to kartu nusprendė pasistatyti namą. Tuo tikslu 2004 m. vasario 20 d. už 24000 Lt nusipirko 0,2734 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pinigus žemės sklypui dėjosi per pusę, nes ieškovas turėjo santaupų po 1999 metais įvykusių skyrybų, o atsakovė savo. Nuosavybės teisė žemės sklypui buvo įforminta tik atsakovės vardu, atsakovas tam neprieštaravo. Dėl projekto namui parengti kreipėsi į architektą ir jam sumokėjo už projektavimo darbus 3500 Lt. Gyvenamąjį namą pradėjo statyti 2004 m. balandžio pradžioje. Nusprendė statyti rąstinį namą, todėl samdė Lapių kaime įsikūrusią firmą, kuri įrengė pamatus, pastatė sienas, pakėlė gegnes, uždėjo lubų ir sienų gipso plokštes. Prieš samdant firmai sumokėjo 30000 Lt rankpinigius, kuriuos atsakovė pasiskolino iš savo brolio ir draugų. Bendrai už statybos darbus sumokėjo 85000 Lt, o po to už elektros instaliacijos darbus-3000 Lt, už santechnikos įrangą ir darbus sumokėjo 16000 Lt, o po to samdė darbininką plytelėms kloti. Atsakovė 2004 m. vasarą pardavė jai priklausantį butą adresu ( - ), ir gavusi 93000 Lt, atidavė 30000 Lt skolą broliui ir savo draugams, o kitus panaudojo namo statybai. Gyventi įsikėlė 2004 metų rugsėjo mėnesį, nors namo įrengimo, aplinkos sutvarkymo darbai dar nebuvo pabaigti. Visa tai atliko jau gyvendami 2005 m. ir gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2005 metais gegužės 6d. 2007-2008 metais pasistatė pirtį, įsirengė baseiną. Šie statiniai dar nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Pritrūkus pinigų namo įrengimui, nusprendė paimti paskolą. 2005 metais atsakovės vardu buvo paimta 15000 Eur paskola iš banko. Santykiai su atsakove buvo geri, gyveno kaip šeima. 2013 m. birželio 9 d. atsakovas rado sudėtus daiktus į krepšius, pakeistus namo užraktus. Ieškovas remiasi 1964 m. CK 472 str.1d. jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu sukurtas, įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra bendroji dalinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė S. B. iš pradžių nesutiko su ieškiniu, vėliau teismui pateikė priešieškinį, kuriame pripažino bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir paprašė teismo padalinti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir prievoles bankui. Dėl atsakovės pareikšto reikalavimo dėl prievolės bankui pripažinimo solidaria sutinka iš dalies, sutinka, kad ši prievolė būtų solidari. Tačiau priteisti iš ieškovo šiuo metu pusę nepadengto kredito likučio, tai yra 13554,66 Lt būtų neteisinga, nes atsakovei neįvykdžius prievolės bankui, ji šia suma nepagrįstai praturtėtų. Teismui konstatavus, kad prievolė bankui yra solidari, atsakovė, išmokėjusi kreditą, įgytų regreso teisę išieškoti iš ieškovo šią sumą. Dėl kito turto ir piniginių lėšų padalinimo. Atsakovė prašo teismo priteisti jai piniginę kompensaciją už gyvenant kartu įsigytą ieškovo vardu lengvąjį automobilį „Ford Focus“, v/nr. ( - ) bei šaunamuosius ginklus ir pinigines lėšas ne banko įstaigose. Atsakovė nurodo, kad lengvojo automobilio „Ford Focus“ rinkos vertė pagal ieškovo pateiktą deklaraciją yra 5000 Lt, o šaunamųjų ginklų-10500 Lt, bei deklaracijoje už 2012 metus nurodyta, kad ieškovas yra sutaupęs 132000 Lt piniginių lėšų ne banko įstaigose, todėl atitinkamai atsakovei turėtų būti priteista 71250 Lt dydžio piniginė kompensacija. Ieškovas sutinka, kad būdų padalintas kaip bendra dalinė nuosavybė automobilis „Ford Focus“ ir šaunamieji ginklai. Pagal UAB „Autoekspertų biuras“ pateiktą pažymą vidutinė šio automobilio rinkos vertė galėtų būti 5500 Lt, o trijų ginklų likutinė vertė 1650 Lt (CZ 550LUX Nr. ( - )-950 Lt, lygiavamzdžio šautuvo IŽ-27MM-500 Lt, pistoleto Makarov Nr. ( - )-200 Lt0, todėl atitinkamai atsakovei už šį turtą priteistina 3575 Lt dydžio piniginė kompensacija. Deklaracijoje nurodyta 1320000 Lt pinigų suma yra ikisantuokinės lėšos, sukauptos dar iki santuokos su pirmąja žmona A.Bagdoniene. Atsakovė nurodo, kad turi būti padalintas ir jos vardu registruotas lengvasis automobilis „Hyundai Matrix“, kurį ji įvertina 1000 Lt. Pagal UAB „Autoekspertų biuras“ pažymą šio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 7700 Lt, todėl atitinkamai ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 3850 Lt piniginė kompensacija. Iš atsakovės neįtrauktų į bendrosios nuosavybės teisę įgyto turto masę, tačiau nurodomų ieškovo ieškinyje, ieškovas prašo priteisti jam natūroje: sniego valymo mašiną-3000 Lt, trimerį-150 Lt, pirties baldus (mediniai stalai ir suolai)-1000 Lt, žoliapjovę-500 Lt, viso už 4650 Lt, o kitą turtą natūroje priteisti atsakovei. Priteisti iš atsakovės 7950 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Atlikus užskaitą kilnojamojo turto galutinė priteistina suma 8225 Lt. Dėl pinigų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė nurodė, kad turtą įsigijo iš motinos A. D. jai padovanotų pinigų ir prie atsiliepimo pridėjo 4 pinigų dovanojimo sutartis. Ieškovas mano, kad šios sutartys yra suklastotos, jokių pinigų A. D. atsakovei nedovanojo ir negalėjo dovanoti, nes jų neturėjo. O ieškovui su atsakove nebuvo jokio poreikio imti pinigų iš A. D., nes turėtą turtą įsigijo iš gaunamų pajamų. Abi atsakovės šias dovanojimo sutartis surašė tik dėl akių, nes realiai pagal jas S. B. jokių pinigų negavo. Sutartys buvo surašytos vienu metu, tuo pačiu įrenginiu ir turint tikslą pagerinti savo procesinę padėtį šioje civilinėje byloje.

3Atsakovės S. B. ir A. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsakovė sutiko, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2013-06-09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė sutiko, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu šalių įgytas turtas yra jų bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį. Ieškovas nurodo, kad su atsakove kartu pradėjo gyventi 1999 metais, tačiau kaip nurodyta anksčiau, 1999 metais atsakovė su ieškovu tik susipažino ir kartais susitikinėjo, tačiau kartu gyventi pradėjo tik 2002 metais, kuomet ieškovas jau buvo nutraukęs santuoką su savo sutuoktine A.Bagdoniene. Bendras šalių gyvenimas prasidėjo ieškovui atsikrausčius gyventi pas atsakovę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu ( - ). Nutarus statyti gyvenamąją namą, atsakovė S. B. 2004 07 22 pardavė jai priklausiusį butą už 98.000,00 Lt (28.382,76 Eur). Kadangi šis butas buvo atsakovės asmeninė nuosavybė, įgyta dar iki bendro gyvenimo su ieškovu pradžios, už butą gautos lėšos taipogi buvo atsakovės asmeninės ir pagal analogiją su LR CK 3.98 str., pagal kurį, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Atsakovė, į bendro namo statybas investavusi asmenines lėšas, gautas pardavus butą, turi teisę gauti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas, todėl S. B. priteistina 28 382,76 Eur kompensacija. Atsakovei mamos dovanotos lėšos pripažintinos atsakovės asmenine nuosavybe. Pagal LR CK 3.98 str., jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Kadangi į bendro namo ir pirties statybas atsakovė investavo 40 546,80 Eur (140.000,00 Lt), taikant analogiją, atsakovė S. B. taip pat turi teisę iš bendro dalintino turto gauti šio dydžio kompensaciją už panaudotas jai dovanotas lėšas, kurios buvo jos asmeninė nuosavybė. Viso atsakovei priklauso 68 929,56 Eur (28.382,76 Eur +40.546,80 Eur) kompensacija už panaudotas asmenines lėšas. Dėl prievolės bankui. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2005 06 15 tarp jos ir AB "SAMPO" banko (dabar Danske bank A/S Lietuvos filialas) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ), pagal kurią bankas atsakovei suteikė 14 481,00 Eur (14.481,00 Eur x 3,4528 = 50.000,00 Lt) kreditą namo apdailai. Priešieškiniu atsakovė nurodė, jog bendrai jungtinei veiklai pasibaigus, turi būti dalinamas ne tik šios veiklos pagrindu sukurtas turtas, bet ir bendrai prisiimtos prievolės. Pagal LR CK 6.982 str. 3 d., visos prievolės, atsiradusios tarp partnerių, jiems bendrai veikiant, yra dalinės. Vadovaujantis šia nuostata, kredito grąžinimo bankui prievolė yra bendra dalinė ieškovo ir atsakovės prievolė. Nors kredito sutartis su banku buvo sudaryta tik atsakovės vardu ir prieš banką atsakovė yra atsakinga asmeniškai, faktiškai skolinius įsipareigojimus prisiėmė ieškovas su atsakove kartu. Taigi, pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, laikytina, kad skoliniai įsipareigojimai pagal 2005 06 15 kredito sutartį Nr. ( - ) buvo prisiimti ieškovo ir atsakovės bendrai. Ta pačia kredito sutartimi prievolės įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas ginčo namas su priklausiniais, kuriuos ieškiniu prašoma natūra priteisti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad namas, kurio įrengimui buvo paimtas kreditas, prašomas priteisti atsakovei ir atsakovė toliau asmeniškai turės vykdyti prievolę bankui, iš ieškovo atsakovei priteistina pusė negrąžinto kredito likučio. Šalys iš esmės pripažįsta, kad jų bendras gyvenimas nutrūko 2013 06 09, kredito likutis 2013 07 01 buvo 7.851,40 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina pusė bendro gyvenimo pabaigai buvusio nepadengto kredito likučio, t.y., 3.925,70 Eur. Atsakovė supranta, kad ji ir toliau liks asmeniškai atsakinga bankui už prievolės vykdymą, o atsakovės ir ieškovo tarpusavio kompensacijų mokėjimas yra jų dviejų susitarimas, nekeičiantis prievolės bankui pobūdžio. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, tačiau mano, kad prievolė bankui turi būti pripažinta solidaria, ir tik atsakovei įvykdžius prievolę bankui, ji įgytų regreso teisę reikalauti iš ieškovo pusės sumokėtos sumos. Su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Visų pirma, ieškovo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria laikytinas prievolės modifikavimu ir tokiu atveju reikalingas banko sutikimas. Antra, ieškovas iš esmės sutinka, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo prisidėti prie prievolės vykdymo. Net jei laikyti, kad ieškovas neprašo modifikuoti prievolės, o tik prašo nustatyti šalims galiojančią prievolės vykdymo tvarką, reikalavimas pripažinti prievolę solidaria nepagrįstas. Šalys pripažįsta, kad bendro gyvenimo metu veikė jungtinės veiklos pagrindu ir visą turtą įgijo bendros dalinės nuosavybės teise. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 3.925,70 Eur kompensaciją už negrąžinto bankui kredito dalį. Dėl kito turto ir piniginių lėšų padalinimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pripažinus šalis vykdžius jungtinę veiklą, turi būti dalinamas visas jų bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurtas (įgytas) turtas. Kadangi iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t.y., veikė jungtinės veiklos pagrindu, iki to momento kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra jų abiejų bendra dalinė nuosavybė. Priešieškiniu atsakovė į dalintino turto balansą įtraukė ieškovo metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus deklaruotus šaunamuosius ginklus, automobilį "FORD FOCUS", pinigines lėšas bei atsakovės vardu registruotą automobilį "HYUNDAI MATRIX". Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, su tokia atsakovės pozicija ieškovas sutinka iš dalies. Dėl automobilio "FORD FOCUS". Atsakovė priešieškiniu prašo automobilį "FORD FOCUS", valst. Nr. ( - ), priteisti ieškovui asmeninės nuosavybė teise, atsakovei priteisiant 724,05 Eur kompensaciją. Atsakovė remiasi ieškovo pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2012 ataskaitinius metus, pagal kurią šio automobilio vertė 1.448,10 Eur. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodo, jog šio automobilio vertė 1.592,91 Eur, kuri nustatyta Klaipėdos nepriklausomų auto ekspertų biuro. Atsakovė sutinka su ieškovo nurodoma automobilio verte. Kadangi patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalinėje ieškovas nepasisako dėl šio automobilio padalinimo būdo, nors pačiame ieškinyje sutinka, kad šis automobilis būtų padalintas, manytina, kad ieškovas sutinka, jog šis automobilis būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant pusės automobilio vertės kompensaciją, t.y., 796,46 Eur. Dėl šaunamųjų ginklų. Patikslintu ieškiniu ieškovas pripažįsta, kad jam priklauso 3 šaunamieji ginklai. Kadangi patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalinėje ieškovas nepasisako dėl šių ginklų padalinimo būdo, manytina, kad ieškovas sutinka, jog ginklai būtų priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant pusės jų vertės kompensaciją, nes atsakovas neturi jokio poreikio šiais ginklais naudotis, juo labiau, ji neturi tam reikalingų leidimų. Atsakovė priešieškinyje rėmėsi ieškovo pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2012 ataskaitinius metus, kurioje ieškovas deklaravo 1.592,91 Eur vertės šaunamuosius ginklus. Ieškovas šaunamųjų ginklų vertę grindžia pridedamu UAB "Serenika" ginklų įvertinimo aktu, pagal kurį visi ginklai verti tik 477,87 Eur. Pažymėtina, kad ieškovo ginklų vertinimą atliko privatus juridinis asmuo, pagal ieškovo prašymą, kas kelia abejonių dėl vertinimo objektyvumo. Be to, mažai tikėtina, kad nuo deklaracijos pateikimo už 2012 metus iki šios dienos ginklų vertė sumažėjo 3 kartus. Atsakovės nuomone, nesant objektyvių įrodymų apie ginklų likutinę vertę, teisingiausia būtų šį turtą palikti ieškovui, nekeliant klausimo dėl likutinės vertės, o atsakovei priteisti kompensaciją už lėšas, panaudotas šių ginklų įgijimui, kadangi šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį visi ginklai buvo įsigyti už bendras lėšas. Toks kompensacijos skaičiavimo būdas būtų sąžiningiausias ir teisingiausias, nes ginklus už bendras lėšas ieškovas įsigijo išimtinai savo poreikių ir interesų tenkinimui ir ginklai nusidėvėjo tik dėl ieškovo naudojimosi jais. Be to, pagal ieškovo metines turto deklaracijas yra aiškiai žinoma kada ir už kiek ginklai buvo įsigyti. Pagal ieškovo pateiktas metines turto deklaracijas, pirmą kartą du ginklus ieškovas deklaravo turto deklaracijoje už 2009 ataskaitinius metus ir abiejų ginklų nurodoma vertė yra 1.500,00 Lt (434,43 Eur). Trečiąjį ginklą ieškovas deklaravo turto deklaracijoje už 2011 ataskaitinius metus, kurio nurodoma vertė 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur). Taigi, viso šaunamųjų ginklų buvo įsigyta už 5.500,00 Lt (1.592,91 Eur). Kaip matyti, tokia pati ginklų vertė išlieka ir 2012 metų deklaracijoje, nors, ieškovo teigimu, ginklai dabar verti tik 477,87 Eur – nesuprantama, kaip keletą metų iš eilės ginklų deklaruojama vertė būdavo nepakitusi, o prasidėjus civilinei bylai, ginklų vertė staiga krenta kelis kartus. Atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad atsakovei priteistina pusė pradinės ginklų vertės dydžio kompensacija, t.y., 796,46 Eur. Dėl piniginių lėšų. Ieškovo pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus ieškovas deklaravo turėjęs 38.229,84 Eur (132.000,00 Lt) piniginių lėšų. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad šias lėšas buvo sukaupęs dar iki santuokos su pirmąja žmona ir gyvenant kartu su ja, o nutraukus jų santuoką jie turtą pasidalino geruoju ir šios lėšos liko ieškovui. Paminėtina, kad 2000 02 21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta ieškovo ir A. B. santuoka, nėra nurodyta, kad sutuoktinai įgijo kokį nors turtą ir kad po santuokos nutraukimo ieškovui lieka kokios nors piniginės lėšos. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis pinigines lėšas pradėjo deklaruoti nuo 1996 metų ir pirminė deklaruota suma buvo 28.962,00 Eur (100.000,00 Lt), kuri kasmet padidėdavo maždaug 2.896,20 Eur (10.000,00 Lt), tačiau jokių įrodymų apie tai, kad tokia pinigų suma buvo deklaruota, nėra. Ieškovas pateikė duomenis, kad LR VMI negali pateikti ankstesnių nei 2002 metų deklaracijų, tačiau nepaisant to, pareiga įrodyti aplinkybę, kad 1996 metais ieškovas turėjo sutaupęs 28.962,00 Eur (100.000,00 Lt), tenka būtent ieškovui. Be to, ieškovo teigimu, pirminė 28.962,00 Eur (100.000,00 Lt) suma kasmet padidėdavo 2.896,20 Eur (10.000,00 Lt), arba likdavo tokia pati, todėl kyla klausimas, kodėl metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2003 metus ieškovas deklaravo tik 18.825,30 Eur (65.000,00 Lt) grynųjų pinigų ir 220,069 Eur (762,00 Lt) lėšų banke. Remiantis pateiktais dokumentais, 1999 – 2000 metais ieškovas uždirbdavo vidutiniškai po 231,70 – 260,66 Eur per mėnesį, 2001 – 2002 metais vidutiniškai po 173,77 – 202,73 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas aplamai turėjo galimybę dar 1996 metais būti susitaupęs 28.962,00 Eur (100.000,00 Lt). Bendro gyvenimo su atsakove pradžioje pagal oficialius deklaracijų duomenis ieškovas turėjo tik 18.825,30 Eur, o bendro šalių gyvenimo pabaigoje jau 38.229,84 Eur. Kadangi šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu iki 2013 06 09, laikytina, kad šios lėšos įgytos bendro ieškovo ir atsakovės gyvenimo metu, todėl pripažintinos jų bendra daline nuosavybe. Kadangi šios lėšos yra pas ieškovą, atsakovei priteistina 19.114,92 Eur kompensacija. Dėl automobilio "Hyundai Matrix". Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2009 09 07 savo vardu įsigijo automobilį "Hyundai Matrix", kurio vidutinė rinkos vertė šiai dienai, atsakovės nuomone, yra 289,62 Eur. Kadangi automobilis įgytas gyvenant su ieškovu, jis taip pat pripažintinas bendra daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį. Atsakovė šiuo automobiliu naudojasi, todėl jis natūra priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant 144,81 Eur kompensaciją už jam tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalį. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu sutinka, tačiau nesutinka su nurodyta automobilio verte. Ieškovo nuomone, automobilis "Hyundai Matrix" vertas 2.230,07 Eur – tokia ieškovo nurodyta vertė, atsakovės nuomone, visiškai nelogiška. Su priešieškiniu atsakovė pateikė šio automobilio pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią atsakovė 2009 09 07 šį automobilį nusipirko už 1.766,68 Eur. Nuo automobilio įsigijimo iki šios dienos praėjo beveik penki metai, todėl niekaip nesuprantama, kaip automobilio vertė galėjo padidėti. Visiems žinomas faktas, kad su kiekvienais metais bet kokio automobilio vertė mažėja, o būklė prastėja, todėl atsakovė, įvertindama faktinę automobilio būklę, pagrįstai įvertino šį automobilį 289,62 Eur suma, todėl priteisus šį automobilį atsakovei, ieškovui priteistina 144,81 Eur kompensacija. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šio automobilio vertė kažkodėl labai padidėjo būtent todėl, kad jį prašoma priteisti atsakovei, nes turtas, kuris prašomas priteisti ieškovui, įvertintas žymiai mažesnėmis kainomis nei yra iš tikrųjų. Dėl kilnojamųjų daiktų. Patikslintu ieškiniu ieškovas į dalintino turto balansą įtraukė ir kilnojamuosius daiktus. Atsakovė neprieštarauja, kad kai kurie iš šių daiktų būtų pripažinti bendra daline šalių nuosavybe ir padalinti, tačiau nesutinka su kai kurių daiktų nurodytomis vertėmis, be to, dalis nurodytų daiktų nedalintini, nes juos atsakovė buvo įgijusi dar iki bendro gyvenimo su ieškovu pradžios. Siekiant išdėstyti aiškią atsakovės poziciją dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, pateikiame atsakovės siūlomą šių daiktų padalinimo tvarką bei vertes, kuriuos išdėstome žemiau pateikiamose lentelėse. Pažymėtina, kad į dalintino turto balansą ieškovas įtraukė ir šuniuką – Vakarų baltąjį škotų terjerą, kurį ieškovas įkainoja 173,77 Eur. Atsakovės nuomone, dalinti augintinį yra amoralu, kadangi gyvūnas nėra kilnojamasis daiktas, atsakovė šiuo šuniuku rūpinasi, jį prižiūri, yra prie jo prisirišusi, todėl atsakovė negali nurodyti gyvūno vertės ir nesutinka, kad gyvūnas būtų dalinamas, nes tai prieštarauja moralės normoms.

DaiktasVertė (Eur)Kam atitenkaKam mokėtina kompensacijaKompensacijossuma (Eur)
Sniego valymo mašina868,86ieškovuiatsakovei434,43
Trimeris43,44ieškovuiatsakovei21,72
Žoliapjovė144,81ieškovuiatsakovei72,41
Minkštų baldų kampas pirtyjenedalintina   
Lauko mediniai baldai434,43ieškovuiatsakovei217,22
Skalbimo mašina "Bosch"289,62ieškovuiatsakovei144,81
Koridoriaus spintanedalintina   
Šaldytuvas "Bosch"atsakovei apie tokį šaldytuvą nėra žinoma
Miegamojo baldainedalintini   
Televizorius LG115,85ieškovuiatsakovei57,92
Plaunamas dulkių siurblys115,85ieškovuiatsakovei57,92
Plovimo įranga "Kercher"115,85ieškovuiatsakovei57,92
Šaldiklis173,77ieškovuiatsakovei86,89
Muzikinis centras86,89ieškovuiatsakovei43,44
 2.389,37  1.194,68

4Dalį daiktų atsakovė nori pasilikti sau ir išmokėti kompensaciją ieškovui pagal žemiau pateiktą daiktų padalinimo lentelę.

DaiktasVertė (Eur)Kam atitenkaKam mokėtina kompensacijaKompensacijossuma (Eur)
Pirties baldai144,81atsakoveiieškovui72,41
Spinta pirtyje14,48atsakoveiieškovui7,24
Lauko supynės144,81atsakoveiieškovui72,41
Vonios spintelė14,48atsakoveiieškovui7,24
Virtuviniai baldai su integruota technika434,43atsakoveiieškovui217,22
Televizorius LG (103 cm.)144,81atsakoveiieškovui72,41
Minkštas svetainės baldų komplektas289,62atsakoveiieškovui144,81
 1.187,44  593,74

5Pagal atsakovės pateiktą balansą, padalinus nurodytą kilnojamąjį turtą, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 1.194,68 Eur kompensacija, o ieškovui iš atsakovės – 593,74 Eur kompensacija. Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitą, atsakovei priteistina 600,94 Eur kompensacija. Dėl galutinės kompensacijos. Padalinus aukščiau nurodytą turtą, atsakovei iš ieškovo priklauso: 68.929,56 Eur (28.382,76 Eur +40.546,80 Eur) kompensacija už panaudotas namo statybai asmenines lėšas, 3.925,70 Eur kompensacija už negrąžinta kredito likutį, 796,46 Eur kompensacija už automobilį FORD FOCUS, 796,46 Eur kompensacija už ginklus, 19.114,92 Eur kompensacija už deklaruotas pinigines lėšas ir 600,94 Eur kompensacija už kilnojamąjį turtą, viso – 94.164,04 Eur, ieškovui priklauso 144,81 Eur kompensacija už automobilį HYUNDAI MATRIX. Atlikus vienarūšių mokėjimų užskaitą, atsakovei priteistina galutinė 94.019,23 Eur kompensacija. Dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovių 2006 10 04, 2007 03 28, 2009 01 16, 2010 01 20 sudarytas pinigų dovanojimo sutartis. Ieškovo nurodomas teisinis sandorių ginčijimo pagrindas – LR CK 1.86 str. 1 d., pagal kurį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Ieškovo teigimu, nurodytos dovanojimo sutartys sudarytos jau prasidėjus bylos nagrinėjimui, o S. B. jokių pinigų iš tikrųjų negavo. Pirma, ieškovas nurodo, kad sutartys neva sudarytos dėl akių, nes A. D. pinigų dovanoti negalėjo, nes jų neturėjo. Šiuos teiginius paneigia rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias matyti, jog A. D. 2006 – 2008 metais pardavė ne vieną nekilnojamojo turto objektą: 2006 11 27 – pardavė butą adresu ( - ), už 95.000,00 Lt (27.513,90 Eur); 2008 08 14 – žemės sklypą adresu ( - ), ir žemės sklypą adresu ( - ), už 14.500,00 Lt (4.199.49 Eur) sumą; 2008 12 15 – žemės sklypą adresu ( - ), už 10.000,00 Lt (2.896,20 Eur). Taigi, A. D. iš turto pardavimo gavo 119.500,00 Lt (34.609,59 Eur), likusią sumą A. D. buvo susitaupiusi. Tai, kad dovanojimo sandoriai nebuvo sudaryti dėl akių, pagrindžia ir tai, kad visas gautas lėšas atsakovė S. B. deklaravo mokesčių inspekcijoje dar iki bylos iškėlimo – 2010 ir 2012 metais. Pažymėtina, kad 2010 metais su pateikiamomis deklaracijomis atsakovė mokesčių inspekcijai pateikė ir ieškovo ginčijamas 2006 10 04 bei 2007 03 28 sutartis – pateikiame teismui mokesčių inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, kad S. B. 2010 metais pateikė pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo 2006 ir 2007 metų pajamas, tame tarpe ir kiekvienoje deklaracijoje po 40.000,00 Lt iš A. D. gautų dovanotų pinigų. VMI specialistams buvo pateikti dovanojimo sutarčių originalai, kurie buvo grąžinti S. B.. Tai, kad dovanojimas nebuvo fiktyvus, pagrindžia ir tas faktas, jog visos sutartys pasirašytos pačios A. D. – tai patvirtina ekspertų išvada. Ieškovas itin akcentuoja tai, jog pagal ekspertų išvadą, visos sutartys yra pagamintos naudojantis tomis pačiomis priemonėmis, tačiau šis faktas nekeičia pačių sutarčių esmės. Nesvarbu, kokiomis priemonėmis pagamintos ir pasirašytos sutartys, svarbu, kad sutartys atitiko tikrąją šalių valią bei sukėlė realias teises ir pasekmes. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. B. dovanoti pinigai nebuvo perduoti, priešingai, jeigu atsakovė S. B. nebūtų gavusi pinigų, ji nebūtų jų deklaravusi. Visos sąlygos, būtinos dovanojimo sandoriui, buvo įvykdytos-A. D. perdavė dovanojamus pinigus S. B., o S. B. juos priėmė ir deklaravo VMI. Ginčijamos dovanojimo sutartys buvo pateiktos VMI dar iki bylos iškėlimo kartu su metinėmis pajamų deklaracijomis, kai šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas neginčija, kad namo statybai buvo paimta paskola – vėlgi, jeigu žmonės turi pakankamai pinigų, jie neprisiima finansinių įsipareigojimų. Be kita ko, pagal pateiktus dokumentus ieškovo ir atsakovės pajamos niekada nebuvo didelės, pavyzdžiui, 2002 – 2005 metais S. B. dirbo su pertraukomis, o 2004 metais iš viso nedirbo. Pavyzdžiui, 2005 metais atsakovė gavo tik 2.121,52 Lt (614,43 Eur) pajamų. Tuo tarpu ieškovo pajamos (atskaičius mokesčius ir privalomąsias įmokas) bendro gyvenimo metu svyruodavo nuo 658,71 Lt (190,78 Eur) per mėnesį 2002 metais iki 1.602,44 Lt (464,10 Eur) per mėnesį 2012 metais – atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinės namo ir pirties statybos vyko 2005 – 2007 metais, kuomet ieškovo pajamos, atskaičius mokesčius ir privalomąsias įmokas, vidutiniškai buvo 818,24 Lt (236,98 Eur) per mėnesį 2005 metais, 975,97 Lt (282,66 Eur) per mėnesį 2006 metais ir 993,73 Lt (287,80 Eur) per mėnesį 2007 metais. Neįtikėtina, kad šalys būtų sutaupiusios dideles sumas iki to. Atsakovės pajamos per 2002 metus buvo 2.397,09 Lt (694,25 Eur), per 2003 metus – 863,24 Lt (250,01 Eur), 2004 metais atsakovė nedirbo. Ieškovo pajamos 2001 metais siekė 712,36 Lt (206,31 Eur) per mėnesį, 2002 metais – 658,71 Lt (190,78 Eur) per mėnesį, 2003 metais – 724,57 Lt (209,85 Eur) per mėnesį, 2004 metais – 750,99 Lt (217,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šalys turėjo išlaikyti save, mokėti paskolą (2006 – 2007 metais įmoka bankui be palūkanų buvo vidutiniškai 227,88 Lt – 238,24 Lt (66,00 Eur – 69,00 Eur), suprantama, jog iš tokių pajamų nebūtų buvę galimybės pasistatyti ir įsirengti namą ir pirtį bei įsigyti kitą dalintiną kilnojamąjį turtą. Be to, kuomet vyko statybos, ieškovas mokėsi Klaipėdos universitete ir jo studijos, pagal ieškovo pateiktą pažymą, kainavo 2.216,49 Eur. Būtent tikslu padėti dukrai A. D. ir dovanojo S. B. iš nekilnojamojo turto pardavimo gautas lėšas. Tai, kad sutartys buvo pagamintos tomis pačiomis priemonėmis, nekeičia tikrosios atsakovių valios ir dovanojimo sandorių esmės, kadangi dovanojimo sandoris yra realinis ir laikomas sudarytas nuo dovanojamo daikto perdavimo momento, o ne nuo sandorio įforminimo momento. Pagal ekspertų išvadą, sutartys pagamintos naudojant tą patį kompiuterinį failą ir tokiais pačiais požymiais pasižyminčiu spausdintuvu, tačiau tai savaime nereiškia, kad sutartys sudarytos tik dėl akių – logiška, jog sudarius pirmąją sutartį tolimesnės sutartys buvo ruošiamos naudojant tą patį kompiuterinį dokumento šabloną, siekiant sutaupyti laiką, nes netikslinga kaskart tokio paties pobūdžio sutartis ruošti kuriant naują sutarties tekstą. Tai, kad sutartys atspausdintos tuo pačiu spausdintuvu, vėlgi yra savaime suprantamas dalykas, kadangi nėra nei tikslo, nei galimybės kiekvieną kartą spausdinant sutartį pirkti naują spausdintuvą. Ekspertų teiginys, kad sutartys pagamintos tuo pačiu metu, yra tik tikėtina – yra tikimybė, bet ne faktas, kad visos sutartys pagamintos tuo pačiu metu. Apibendrinant ekspertų išvadą, nėra pagrindo teigti, kad sutartys sudarytos fiktyviai. Atsakovės, pasirašydamos dovanojimo sutartis, tik įformino sandorius, kurie realiai sudaryti ir įvykdyti ir tai nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartis sudarytas dėl akių, nes pačios sutartys savaime nekeičia tarp atsakovių jau atsiradusių teisių ir pareigų ir atsakovių valios. Svarbu tai, kad S. B. dar iki bylos iškėlimo jai dovanotus pinigus deklaravo ir deklaracijas pristatė VMI. Kaip nurodo ir pats ieškovas, sandoriu dėl akių nėra siekiama sukurti realių teisinių pasekmių, o šiuo atveju realios pasekmės atsirado – pinigai buvo padovanoti ir priimti bei panaudoti. Nėra jokių įrodymų, kad ginčijami dovanojimo sandoriai sudaryti tik dėl akių, todėl šis reikalavimas atmestinas. Prašo teismo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš ieškovo atsakovei 3.925,70 Eur kompensaciją už negrąžinto bankui kredito dalį; pripažinti, kad ieškovo metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus deklaruotas automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. ( - ), šaunamieji ginklai ir piniginės lėšos yra bendra dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį; ieškovo metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus deklaruotą automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. ( - ), šaunamuosius ginklus ir pinigines lėšas priteisti ieškovui asmeninės nuosavybė teise, atsakovei priteisiant 20.707,84 Eur kompensaciją už jai tenkančią nuosavybės teisės dalį; pripažinti, kad atsakovės vardu įgytas automobilis HYUNDAI MATRIX yra bendra dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį; uutomobilį HYUNDAI MATRIX priteisti atsakovei asmeninės nuosavybė teise, ieškovui priteisiant 144,81 Eur kompensaciją už jam tenkančią nuosavybės teisės dalį; pripažinti, kad sniego valymo mašina, trimeris, žoliapjovė, pirties baldai, spinta pirtyje, lauko supynės, lauko mediniai baldai, skalbimo mašina "Bosch", vonios spintelė, virtuviniai baldai su integruota technika, šaldytuvas "Bosch", televizorius LG, minkštas svetainės baldų komplektas, televizorius LG, plaunamas dulkių siurblys, plovimo įranga "Kercher", šaldiklis, muzikinis centras, minkštų baldų kampas pirtyje, koridoriaus spinta, miegamojo baldai yra bendra dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį ir padalinti šį turtą pagal atsakovės šiame atsiliepime nurodytą tvarką ir, atlikus tarpusavio mokėtinų sumų užskaitą, atsakovei iš ieškovo priteisti 600,94 Eur kompensaciją; pripažinti, kad minkštų baldų kampas pirtyje, koridoriaus spinta, miegamojo baldai yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir nedalintini; patikslinto ieškinio reikalavimą dėl pinigų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti; priteisti atsakovei S. B. 68.929,56 Eur kompensaciją už namo statybai panaudotas asmenines lėšas; priteisti iš ieškovo atsakovių naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Tretysis asmuo Danske Bank A/Spatekė atsiliepimą ir nurodė, prieštarauja, jog S. B. būtų įpareigojama mokėti ieškovui bet kokią kompensaciją.

7Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

8Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo abiejų asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos už šio turto dalį priteisimo, prievolės pripažinimo bendrąja daline prievole.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

10Formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu. Atsižvelgiant į nesusituokusių asmenų neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (1964 m. CK 472 straipsnis, 474 straipsnis; 2000 m. CK 6.969 straipsnis, 6.971 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.).

11Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, tai yra, dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; kt.).

12Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-2011). Tokios aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų (kaimynų, giminaičių, draugų ir kt.) parodymais, įvairiais rašytiniais įrodymais (pvz.:sąskaitomis už prekes ar paslaugas, adresuotomis sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu, nuotraukomis) ir kt. Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

13Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, teisiniu reglamentavimu, šioje byloje sprendžiama, ar ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, pateikė teismui pakankamai įrodymų dėl jungtinės veiklos su atsakove buvimo ir ar iš jo pateiktų įrodymų yra pagrindas padaryti labiau tikėtinoms išvadoms, nei priešingoms, jog šalys kaip partneriai sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (CPK 178 straipsnis). Kadangi keli savarankiški juridiniai faktai – bendras gyvenimas kartu, ūkio vedimas kartu ir piniginis (darbinis) gyvenančiųjų kartu indėlis į įgyjant, sukuriant turtą – sudaro vieną sudėtinį juridinį faktą, tai yra, bendrą dalinę nuosavybę, todėl teismas pasisako dėl kiekvieno iš jų.

14Dėl gyvenimo drauge, dėl ūkio tvarkymo bendrai ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo.

15Ieškovui pareiškus 2013-06-17 ieškinį teisme, atsakovė S. B. nesutiko su ieškiniu, nurodydama, kad negyveno su ieškovu kaip šeima ir nekūrė bendro gyvenimo kartu, tik leido ieškovui gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute nuomininko teisėmis, dėl ko nesutiko, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu įgyta nuosavybė būtų pripažįstama kaip įgyta bendra dalinė nuosavybė ir dalinama tarp šalių. Tačiau 2014-02-26 ieškovė pateikė priešieškinį, kuriame pripažino bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir paprašė teismo padalinti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir prievoles bankui. Tikėtina, kad atsakovės pozicijos pasikeitimas buvo sąlygotas 2013-10-28 vykusio teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pateiktų paaiškinimų apie šalių bendrą gyvenimą kartu ir namo statybos darbus. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, patvirtino ir sutiko, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu šalių įgytas turtas yra jų bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį.

16LR CPK 187 str.1d. nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str.5p.).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Jelinskas v. L. Linkevičienė, bylos Nr. 3K-3-235/2008).

18Taigi atsakovei S. B., bylos proceso eigoje pripažinus faktus, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu šalių įgytas turtas yra jų bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį, laikytina, kad šios aplinkybės yra įrodytos ir ginčo dėl jų tarp šalių nebėra. Pripažinus faktus, pripažinimą galima paneigti tik įrodžius suklydimą, apgaulę, prievartą, grąsinimą ar smurtą. Tai reiškia, kad faktų pripažinimas iš esmės neatšaukiamas.

19Iš liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su atsakove S. B. pradėjo gyventi kartu 1999 metais atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). 2000 m. sausio 21 d.. teismo posėdžio metu sprendžiant K. B. santuokos nutraukimo klausimą, K. B. nurodė, jog gyvena su S. B., dėl ko prašė nutraukti santuoką su A.Bagdoniene, tai nurodyta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime. Todėl nurodytų įrodymų pagrindu laikytina, kad šalys gyventi kartu pradėjo 1999 metais atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ).

20Šias aplinkybes jog šalys gyveno kartu nuo 1999 m. iki 2013-06-09 ir vedė bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu įgijo nekilnojamąjį turtą patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai N. I., J. V., A. S., R. V., V. R., S. D., F. S., N. B., L. K., F. V., A. B., V. J., S. R., T. K., L. R., V. B..

21Taigi nurodyti byloje gauti faktiniai duomenys leidžia manyti jog šalys nuo 1999 m. iki 2013-06-09 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

22Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir jų dalių.

23Kadangi, teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2013-06-09 šalys kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, todėl šalių santykiai dėl bendros dalinės nuosavybės kūrimo kvalifikuojami pagal jų atsiradimo metu galiojusias teisės normas, tai yra, 1964 m. CK (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 9 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015).

241964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pripažinus šalis vykdžius jungtinę veiklą, turi būti dalinamas visas jų bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurtas (įgytas) turtas. Kadangi iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t.y., veikė jungtinės veiklos pagrindu, iki to momento kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra jų abiejų bendra dalinė nuosavybė.

25Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendro gyvenimo metu šalys kaip bendrą dalinę nuosavybę įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ); sniego valymo mašiną 868,86 Eur vertės, trimerį-43,44 Eur vertės, žoliapjovę-144,81 Eur vertės, pirties baldus (mediniai stalai, suolai)-144,81 Eur, minkštų baldų kampą pirtyje-86,95 Eur, spintą pirtyje-115,94 Eur vertės, lauko sūpynes-579,71 Eur vertės, lauko medinius baldus-434,78 Eur vertės , skalbimo mašiną „Bosh“-289,85 Eur, koridoriaus spintą-115,94 Eur, vonios spintelę-72,46 Eur, virtuvinius baldus su integruota buitine technika-1449,27 Eur, šaldytuvą „Bosh“-579,71 Eur, televizorių LG 103 cm įstrižainės-115,85 Eur, minkštą svetainės baldų kompletą-434,78 Eur, miegamojo baldus-434,78 Eur vertės, televizorių LG-115,94 Eur vertės, plaunamą dulkių siurblį-115,85 Eur , kercherį-115,85 Eur, šaldiklį-173,77 Eur, muzikinį centrą-86,89 Eur, šuniuką, šaunamuosius ginklus, automobilį "FORD FOCUS", automobilį "HYUNDAI MATRIX".

26Dėl nekilnojamojo turto vertės. Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ) vertės teismas pasisako sekančiai. Ieškovas ginčo namo vertę pirminiu ieškiniu grindė OBERHAUS konsultacija dėl galimos turto kainos, pagal kurią ginčo sklypo su namu tikėtina vertė nurodyta 115 848,00 Eur. Vėliau ieškovas pateikė 2014 02 21 ginčo turto įvertinimą, pagal kurį sklypo su namu ir pirtimi rekomenduojama pardavimo kaina nurodyta nuo 121 640,40 Eur iki 130 329,00 Eur. Atsakovė byloje pateikė savo atliktą ginčo turto įvertinimą, pagal kurį ginčo sklypo ir namo vertė – 101 946,24 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo pateiktame 2014 m. vasario 21 d. namo ( - ), pardavimo kainos įvertinime į vertinimą įtrauktas ir vertintas žemės sklypas, šiuolaikiškai įrengtas namas, pirties pastatas, kiti statiniai (b.l.70-71, III t.). Tuo tarpu, atsakovės pateiktame 2013-11-07 UAB „Aidila“ vertinime vertinti žemės sklypas, nebaigtas statyti gyvenamas namas, kiemo rūsys, iš viso įvertinta 102 028,98 Eur suma. Kadangi šis vertinimas atliktas nevertinant pirties pastato ir kitų esamų statinių, kurie nėra įregistruoti, tačiau dėl jų buvimo ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas mano, kad tikslinga remtis ieškovo pateiktu vertinimu, kuriame įvertinti visi esantys nekilnojamojo turto objektai. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalims buvo siūlyta atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę ar pakartotinį turto vertinimą esamam bylos nagrinėjimo momentui, tačiau šalys atlikti pakartotinio įvertinimo ar ekspertizės nerpašė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktame vertinime sklypo su namu ir pirtimi rekomenduojama pardavimo kaina nurodyta nuo 121 640,40 Eur iki 130 329,00 Eur , išvestinas vidurkis 125 984,50 Eur.

27Žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ), pripažintini ieškovo K. B. ir atsakovės S. B. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys yra lygios šiame turte ir sudaro kiekvienam po ½ ( CK 4.47 str. 4p.).

28Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.1d.). Ieškovas prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš atsakovės 57924 Eur dydžio piniginę kompensaciją, pripažįstant atsakovei S. B. nuosavybės teisę į visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. Atidalijant ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės spręstinas klausimas dėl kompensacijos už atsakovės panaudotas asmenines lėšas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktas, dėl kurio ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovė S. B. 2004 07 22 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 28.382,76 Eur. Kadangi šis butas buvo atsakovės asmeninė nuosavybė, įgyta dar iki bendro gyvenimo su ieškovu pradžios, už butą gautos lėšos taipogi buvo atsakovės asmeninės ir pagal analogiją su LR CK 3.98 str., pagal kurį, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Atsakovė, į bendro namo statybas investavusi asmenines lėšas, gautas pardavus butą, turi teisę gauti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas, todėl S. B. priteistina 28 382,76 Eur kompensacija. Ginčo byloje, dalinant bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurtą turtą, taikytinas LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pagal kurį turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė. Pagal analogiją, šios įstatymo nuostatos taikytinos ir šioje byloje, todėl atsakovei atsakovės A. D. ( atsakovės mamos) dovanotos lėšos pripažintinos atsakovės asmenine nuosavybe. Pagal LR CK 3.98 str., jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Kadangi į bendro namo ir pirties statybas atsakovė investavo 40 546,80 Eur, taikant analogiją, atsakovė S. B. taip pat turi teisę iš bendro dalintino turto gauti šio dydžio kompensaciją už panaudotas jai dovanotas lėšas, kurios buvo jos asmeninė nuosavybė. Viso atsakovei priklauso 68 929,56 Eur (28.382,76 Eur +40.546,80 Eur) kompensacija už panaudotas asmenines lėšas.

29Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis pinigų dovanojimo sutartis, sudarytas 2006-10-04, 2007-03-28, 2009-01-16, 2010-01-20 tarp S. B. ir A. D.. Ieškovas teigia, kad abi atsakovės dovanojimo sutartis surašė tik dėl akių, nes realiai pagal atsakovė S. B. pinigų negavo. Sutartys buvo surašytos vienu metu, tuo pačiu įrenginiu ir turint tikslą pagerinti savo procesinę padėtį šioje civilinėje byloje. Teismui vertinant žemės ir gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybes, darytinos išvados, kad ginčo situacijoje ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad turėjo kitų pajamų be gaunamo atlyginimo, ieškovas ginčija dovanojimo sutartis ir aplinkybes kad atsakovė įdėjo asmeninių lėšų į bendros dalinės nuosavybės sukūrimą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis galėjo ženkliai prisidėti savo lėšomis. Atsakovė A. D. davė paaiškinimą bylos nagrinėjimo metu bei teikė atsiliepimą, nurodydama, kad visos dovanojimo sutartys yra jos pasirašytos, ji turėjo valią dukrai padovanoti pinigus, kuriuos buvo susitaupius su sutuoktiniu ir gavusi pardavusi butą, prašo vadovautis duotais paaiškinimais. Šiuos paaiškinimus patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias matyti, jog A. D. 2006 – 2008 metais pardavė ne vieną nekilnojamojo turto objektą: 2006 11 27 – pardavė butą adresu ( - ), už 27 513,90 Eur; 2008 08 14 – žemės sklypą adresu ( - ), ir žemės sklypą adresu ( - ), už 4199.49 Eur sumą; 2008 12 15 – žemės sklypą adresu ( - ), už 2896,20 Eur. Pagal šias sutartis A. D. iš turto pardavimo gavo 34609,59 Eur, likusią sumą A. D. nurodo, kad buvo susitaupiusi. Tai, kad dovanojimo sandoriai nebuvo sudaryti dėl akių, patvirtina faktas, kad visas gautas lėšas atsakovė S. B. deklaravo mokesčių inspekcijoje dar iki bylos iškėlimo – 2010 ir 2012 metais. Pažymėtina, kad 2010 metais su pateikiamomis deklaracijomis atsakovė mokesčių inspekcijai pateikė ir ieškovo ginčijamas 2006 10 04 bei 2007 03 28 sutartis. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-08-28 pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad S. B. 201002-22 pateikė Laikinąją metinę mokesčio deklaraciją ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kuriose deklaravo 2006 ir 2007 metų pajamas, tame tarpe ir kiekvienoje deklaracijoje po 40 000,00 Lt iš A. D. gautų dovanotų pinigų. VMI specialistams buvo pateikti dovanojimo sutarčių originalai, kurie buvo grąžinti S. B. (b.l.144, IV). Tai, kad dovanojimas nebuvo fiktyvus, pagrindžia ir tas faktas, jog visos sutartys pasirašytos pačios A. D. – tai patvirtina ekspertų išvada. Ieškovas argumentuoja, jog pagal ekspertų išvadą, visos sutartys yra pagamintos naudojantis tomis pačiomis priemonėmis, tačiau šis faktas nekeičia pačių sutarčių esmės. Aplinkybės kokiomis priemonėmis pagamintos ir pasirašytos sutartys nepakeičia sutarčių esmės ir fakto, kad sutartys atitiko tikrąją šalių valią bei sukėlė realias teises ir pasekmes. Pagal LR CK 6.465 str. 1 d., pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra realinė, paprastai vienkartinio vykdymo, laikoma sudaryta nuo to momento, kai dovanojamas turtas perduodamas apdovanotajam. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. B. dovanoti pinigai nebuvo perduoti, kad pinigai buvo padovanoti patvirtina ir faktas, kad atsakovė S. B. tai deklaravo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 06 04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-667/2003). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 10 09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą -išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 01 18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupė, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai-ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; ir teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 06 25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2008; 2008 09 15 nutartis civilinėje Nr.3K-3-418/2008). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Pagrindinė dovanotojo pareiga yra perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti. Apdovanotasis neturi pareigos priimti dovaną, tačiau turi teisę arba dovaną priimti, arba jos atsisakyti. Tam, kad būtų perduota dovana, reikia apdovanotojo sutikimo priimti ją. Dovanos priėmimas yra būtina sąlyga dovanos perdavimui. Nurodytos sąlygos, būtinos dovanojimo sandoriui, buvo įvykdytos -A. D. perdavė dovanojamus pinigus S. B., o S. B. juos priėmė ir deklaravo Valstybinei mokesčių inpekcijai. Ieškovas teigia, kad atsakovės jokios valios dovanoti ir gauti pinigus neturėjo, o S. B. tik siekia išvengti prievolės mokėti ieškovui priklausančią kompensaciją. Šiuos ieškovo argumentus paneigia faktai, kad ginčijamos dovanojimo sutartys buvo pateiktos VMI dar iki bylos iškėlimo kartu su metinėmis pajamų deklaracijomis, kai šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, pažymėtina, kad tuo laikotarpiu šalys gyveno kartu, kūrė bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovo reikalavimas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

30Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo reikalavimas atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas, pripažintina atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ), 125 984,50 Eur vertės. Viso atsakovei priklauso 68 929,56 Eur (28.382,76 Eur +40.546,80 Eur) kompensacija už panaudotas asmenines lėšas. Ši kompensacija išminusuotina iš bendros dalinės nuosavybės vertės (125 984,50-68 929,56?57054,94 Eur). Ieškovui priteistina ½ dalies dydžio piniginė kompensacija už jam tenkančio nekilnojamojo turto dalį, tai yra 28 527,47 Eur dydžio piniginė kompensaciją iš atsakovės S. B..

31Dėl kito turto ir piniginių lėšų padalinimo.

32Ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe sniego valymo mašiną 3000 Lt (869,56 Eur) vertės, trimerį-150 Lt (43,47 Eur) vertės, žoliapjovę-500 Lt (144,92 Eur) vertės, pirties baldus (mediniai stalai, suolai)-1000 Lt vertės (289,85 Eur), minkštų baldų kampą pirtyje-300 Lt (86,95 Eur), spintą pirtyje-400 Lt (115,94 Eur)vertės, lauko sūpynes-2000 Lt (579,71 Eur) vertės, lauko medinius baldus-1500 Lt (434,78 Eur) , skalbimo mašiną „Bosh“-1000 Lt (317,46 Eur), koridoriaus spintą-400 Lt (115,94 Eur), vonios spintelę-250 Lt (72,46 Eur0, virtuvinius baldus su integruota buitine technika-5000 Lt (1449,27 Eur), šaldytuvą „Bosh“-2000 Lt (579,71 Eur), televizorių LG 103 cm įstrižainės-2000 Lt (579,71 Eur), minkštą svetainės baldų kompletą-1500 Lt (434,78 Eur), miegamojo baldus-1500 Lt (434,78 Eur) vertės, televizorių LG-400 Lt (115,94 Eur) vertės, plaunamą dulkių siurblį-400 Lt 115,94 Eur), kercherį-400 Lt (115,94 Eur), šaldiklį-600 Lt (173,91 Eur), muzikinį centrą-300 Lt (86,95 Eur), šuniuką-600 Lt (173,91 Eur). Priteisti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančių daiktų natūroje: sniego valymo mašiną-3000 Lt, trimerį-150 Lt, pirties baldus (mediniai stalai ir suolai)-1000 Lt, žoliapjovę-500 Lt, viso už 4650 Lt, o kitą turtą natūroje priteisti atsakovei. Priteisti iš atsakovės 2382 Eur (8225 Lt) dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pripažinus šalis vykdžius jungtinę veiklą, turi būti dalinamas visas jų bendros jungtinės veiklos pagrindu sukurtas (įgytas) turtas. Kadangi iki 2013 06 09 šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t.y., veikė jungtinės veiklos pagrindu, iki to momento kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra jų abiejų bendra dalinė nuosavybė. Priešieškiniu atsakovė į dalintino turto balansą įtraukė ieškovo metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus deklaruotus šaunamuosius ginklus, automobilį "FORD FOCUS", pinigines lėšas bei atsakovės vardu registruotą automobilį "HYUNDAI MATRIX". Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, su tokia atsakovės pozicija ieškovas sutinka iš dalies.

33Dėl piniginių lėšų. Ieškovo K. B. pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus ieškovas deklaravo turėjęs 38.229,84 Eur (132.000,00 Lt) piniginių lėšų. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad šias lėšas buvo sukaupęs dar iki santuokos su pirmąja žmona ir gyvenant kartu su ja, o nutraukus jų santuoką jie turtą pasidalino geruoju ir šios lėšos liko ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. B. paaiškino, kad uždeklaruotų 132 000 Lt nėra, be to nurodė, kad deklaruodavo tikrosios padėties neatitinkančius duomenis, nurodo, kad tokių lėšų jis neturėjo, tuo labiau bylos nagrinėjimo metu tokių lėšų nėra. Į dalinamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja ( LAT 2011-02-07 nutartis 3K-30-2011). Kadangi byloje nėra pateiktą įrodymų, kad ieškovo K. B. pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012 ataskaitinius metus ieškovo deklaruotos 38 229,84 Eur (132 000,00 Lt) piniginės lėšos egzistuotų, o to ko nėra, negali būti dalintina, todėl reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 str.).

34Iš dalintino turto masės išbrauktini neegzistuojantys daiktai. Atsakovei S. B. paaiškinus, kad šuniuko nebėra, atsakovui neįrodžius priešingai, šuniukas nedalintinas. Atsakovei paaiškinus, kad minkštų baldų kampas pirtyje, koridoriaus spinta ir miegamojo baldai buvo įgyti iki bendro gyvenimo su ieškovu pradžios ir priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nurodyti daiktai nepripažinti bendra daline šalių nuosavybe.

35Likę kilnojamieji daiktai: sniego valymo mašiną 868,86 Eur vertės, trimerį-43,44 Eur vertės, žoliapjovę-144,81 Eur vertės, pirties baldus (mediniai stalai, suolai)-144,81 Eur, lauko sūpynes-579,71 Eur vertės, lauko medinius baldus-434,78 Eur vertės , skalbimo mašiną „Bosh“-289,85 Eur, koridoriaus spintą-115,94 Eur, vonios spintelę-72,46 Eur, virtuvinius baldus su integruota buitine technika-1449,27 Eur, šaldytuvą „Bosh“-579,71 Eur, televizorių LG 103 cm įstrižainės-115,85 Eur, minkštą svetainės baldų kompletą-434,78 Eur, televizorių LG-115,94 Eur vertės, plaunamą dulkių siurblį-115,85 Eur , kercherį-115,85 Eur, šaldiklį-173,77 Eur, muzikinį centrą-86,89 Eur, šaunamieji ginklai, automobilis "FORD FOCUS", automobilis "HYUNDAI MATRIX pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe.

36Šaunamųjų ginklų vertė nustatytina pagal UAB ‚Serenika“ 2014-04-30 ginklų įvertinimo aktą- graištvinis šautuvas CZ-550LUX Nr. ( - ) įvertintas 950 Lt ( 275,36 Eur), lygiavamzdis IŽ-27MM įvertintas 500 Lt ( 144,92 Eur), pistoletas Makarov Nr. ( - ) 91 m. įvertinas 200 Lt (57,97 Eur), bendra vertė 478,25 Eur. Teismas remiasi šiuo vertinimu ir atmeta atsakovės prašymą vertinti pagal įsigijimo ir deklaravimo duomenis tais motyvais, kad turto vertė nustatytina rinkos kainomis esančiomis turto dalinimo metu (CK 3..119 str.). Tais pačiais argumentais nustatytina ir automobilio "HYUNDAI MATRIX“ vertė 1138, 55 Eur vertės ( 3928 , Lt ) pagal pateiktą 2014-06-20 UAB „Pajūrio autorika“ pažymą bei automobilio "FORD FOCUS" vertė nustatytina pagal UAB „Autoekspertų biuras“ pateiktą pažymą-5500 Lt (1594,20 Eur).

37Dėl automobilio "FORD FOCUS". Atsakovė priešieškiniu prašo automobilį "FORD FOCUS", valst. Nr. ( - ), priteisti ieškovui asmeninės nuosavybė teise, atsakovei priteisiant 724,05 Eur kompensaciją. Atsakovė remiasi ieškovo pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2012 ataskaitinius metus, pagal kurią šio automobilio vertė 1.448,10 Eur. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodo, jog šio automobilio vertė 1.592,91 Eur, kuri nustatyta Klaipėdos nepriklausomų auto ekspertų biuro. Atsakovė sutinka su ieškovo nurodoma automobilio verte. Kadangi patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalinėje ieškovas nepasisako dėl šio automobilio padalinimo būdo, nors pačiame ieškinyje sutinka, kad šis automobilis būtų padalintas, manytina, kad ieškovas sutinka, jog šis automobilis būtų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant pusės automobilio vertės kompensaciją, t.y., 796,46 Eur.

38Dėl šaunamųjų ginklų. Patikslintu ieškiniu ieškovas pripažįsta, kad jam priklauso 3 šaunamieji ginklai. Kadangi patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalinėje ieškovas nepasisako dėl šių ginklų padalinimo būdo, darytina išvada, kad ieškovas sutinka, jog ginklai būtų priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant pusės jų vertės kompensaciją, nes atsakovė nurodo, jog neturi poreikio šiais ginklais naudotis, neturi tam reikalingų leidimų. Graištvinis šautuvas CZ-550LUX Nr. ( - ) įvertintas 950 Lt ( 275,36 Eur), lygiavamzdis IŽ-27MM įvertintas 500 Lt ( 144,92 Eur), pistoletas Makarov Nr. ( - ) 91 m. įvertinas 200 Lt (57,97 Eur), bendra ginklų vertė 478,25 Eur priteistini ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant 239,12 Eur kompensaciją už šiuos daiktus.

39Šalių prašymu automobilis "HYUNDAI MATRIX, 1138, 55 Eur vertės priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant 569,27 eur kompensaciją, automobilis "FORD FOCUS" , 5500 Lt (1594,20 Eur) vertės, priteistinas ieškovui, atsakovei priteisiant 797,10 Eur kompensaciją.

40Dalintinų kilnojamųjų daiktų vertė nustatytina išvedant vidurkį tarp šalių nurodytų įvertinimų. Kilnojamieji daiktai dalintini pagal šalių prašomą daiktų išskirstymą: ieškovui priteisiant sniego valymo mašiną, 869,00 Eur vertės, trimeris, 43,44 Eur vertės, žoliapjovė, 144,81 Eur vertės, lauko mediniai baldai, 434,43 Eur vertės, skalbimo mašiną „Bosch“, 289,62 Eur vertės, televizorius LG, 115,94 Eur vertės, plaunamas dulkių siurblys, 115,85 Eur vertės, plovimo įranga „Kercher“, 115,85 Eur vertės, šaldiklis,173,77 Eur vertės, muzikinis centras, 86,89 Eur vertės, viso ieškovui priteistina kilnojamųjų daiktų už 2346,16 Eur. Atsakovei priteisiant pirties baldus, 217,33 Eur vertės, spinta pirtyje, 65,21 Eur vertės, lauko supynės, 362,26 Eur vertės, vonios spintele, 43,47 Eur vertės, virtuvinius baldus su integruota technika, 941,81 Eur vertės, televizorius LG(103 cm), minkštas svetainės baldų komplektas, 362,20 Eur vertės, viso atsakovei priteistina kilnojamųjų daiktų už 1992,58 Eur. Atsakovei priteistina 353,58 Eur kompensaciją už kilnojamus daiktus iš ieškovo.

41Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistina pusės automobilio vertės kompensaciją, t.y., 796,46 Eur, 239,12 Eur kompensaciją už šaunamuosius ginklus, 353,58 Eur kompensaciją už kilnojamus daiktus, viso 1389,16 Eur, ir ieškovui priteistina 569,27 eur kompensaciją už automobilį „Hyundai Matrix“, atlikus vienarūšių prievolių įskaitymą (užskaitą) atsakovei priteistina 819,89 Eur kompensacija už kilnojamuosius daiktus iš ieškovo.

42Dėl 3925,70 Eur kompensacijos priteisimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2005 06 15 tarp jos ir AB "SAMPO" banko (dabar Danske bank A/S Lietuvos filialas) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ), pagal kurią bankas atsakovei suteikė 14 481,00 Eur (14481,00 Eur x 3,4528 = 50 000,00 Lt) kreditą namo apdailai. Priešieškiniu atsakovė nurodė, jog bendrai jungtinei veiklai pasibaigus, turi būti dalinamas ne tik šios veiklos pagrindu sukurtas turtas, bet ir bendrai prisiimtos prievolės. Tretysis asmuo Danske Bank A/S nurodė, prieštarauja, jog S. B. būtų įpareigojama mokėti ieškovui bet kokią kompensaciją. Ieškovas sutinka, kad ši prievolė būtų solidari, tačiau mano, kad priteisti iš ieškovo šiuo metu pusę nepadengto kredito likučio, tai yra 3925,70 Eur būtų neteisinga, nes atsakovei neįvykdžius prievolės bankui, ji šia suma nepagrįstai praturtėtų.

43LR CK 6.982 str. 3 d. nustato, kad visos prievolės, atsiradusios tarp partnerių, jiems bendrai veikiant, yra dalinės. Aukščiausiasis Teismas 2010 05 20 nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), todėl, pripažįstant šalis vykdžius jungtinę veiklą ir dalinant jungtinės veiklos pagrindu bendro gyvenimo metu įgytą turtą, turi būti dalinamas ne tik visas turtas, bet ir prievolės. Pagal LR CK 6.982 str. 3 d. visos prievolės, atsiradusios tarp partnerių, jiems bendrai veikiant, yra dalinės, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti prievolę bankui solidaria.

44Pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, laikytina, kad skoliniai įsipareigojimai pagal 2005 06 15 kredito sutartį Nr. ( - ) buvo prisiimti ieškovo ir atsakovės bendrai. Ta pačia kredito sutartimi prievolės įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas ginčo namas su priklausiniais, kurie priteisiami atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui priteisiant 28 527,47 Eur dydžio piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisiama 28527,47 Eur kompensacija už nekilnojamojo turto dalį, kurio sukūrimui atsakovei buvo suteiktas 14 481,00 Eur kreditas, atsakovė toliau asmeniškai turės vykdyti prievolę bankui, šalys iš esmės pripažįsta, kad jų bendras gyvenimas nutrūko 2013 06 09, kredito likutis 2013 07 01 buvo 7851,40 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina pusė bendro gyvenimo pabaigai buvusio nepadengto kredito dalis, tai yra 3 925,70 Eur (CK 6.38 str.1d.)

45Ieškovas nurodo, kad patyrė 1704,10 Eur bylinėjimosi išlaidas (b.l. 16,17, V t.)., atsakovė nurodo, kad patyrė 3154,46 Eur (b.l.3, V t.) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieųkinio kaina nurodė 200000 Lt (57971,01 Eur) ir sumokėjo 2000 Lt (579,71 Eur ) žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies 3000 Lt (869,56 Eur) teismo nutartimi atleistas (b.l.23,34 I t.). Atsakovė priešieškinio kaina nurodė 85304,66 Lt (24725,98 Eur) ir sumokėjo 289,85 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismo nutartimi atleista (b.l.83,84, III t.). Tiek ieškinio reikalavimai, tiek priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti iš dalies, šalims nepavyko taikiu būdu susitarti dėl ginčo, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

47Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

48Pripažinti žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ), ieškovo K. B. ir atsakovės S. B. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad dalys yra lygios šiame turte ir sudaro kiekvienam po ½.

49Priteisti atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su kitais priklausiniais, esančiais ( - ), 125 984,50 Eur vertės. Ieškovui K. B. priteisti iš atsakovės S. B. 28 527,47 Eur dydžio piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį.

50Pripažinti ieškovui K. B. ir atsakovei S. B. bendrąją daline nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: sniego valymo mašiną, 869,00 Eur vertės, trimerį, 43,44 Eur vertės, žoliapjovę, 144,81 Eur vertės, lauko medinius baldus, 434,43 Eur vertės, skalbimo mašiną „Bosch“, 289,62 Eur vertės, televizorių LG, 115,94 Eur vertės, plaunamą dulkių siurblį, 115,85 Eur vertės, plovimo įrangą „Kercher“, 115,85 Eur vertės, šaldiklį,173,77 Eur vertės, muzikinį centrą, 86,89 Eur vertės, pirties baldus, 217,33 Eur vertės, spinta pirtyje, 65,21 Eur vertės, lauko supynės, 362,26 Eur vertės, vonios spintele, 43,47 Eur vertės, virtuvinius baldus su integruota technika, 941,81 Eur vertės, televizorius LG(103 cm), minkštas svetainės baldų komplektas, 362,20 Eur vertės, automobilį "FORD FOCUS", valst. Nr. ( - ), 1594,20 Eur vertės, graištvinį šautuvą CZ-550LUX Nr. ( - ), 275,36 Eur vertės, lygiavamzdį IŽ-27MM, 144,92 Eur vertės, pistoletą Makarov Nr. ( - ) 91 m., 57,97 Eur vertės, automobilį "HYUNDAI MATRIX“ , valst.Nr. ( - ), 1138, 55 Eur vertės.

51Priteisti ieškovui K. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: sniego valymo mašiną, 869,00 Eur vertės, trimerį, 43,44 Eur vertės, žoliapjovę, 144,81 Eur vertės, lauko medinius baldus, 434,43 Eur vertės, skalbimo mašiną „Bosch“, 289,62 Eur vertės, televizorių LG, 115,94 Eur vertės, plaunamą dulkių siurblį, 115,85 Eur vertės, plovimo įrangą „Kercher“, 115,85 Eur vertės, šaldiklį,173,77 Eur vertės, muzikinį centrą, 86,89 Eur vertės, automobilį "FORD FOCUS", valst. Nr. ( - ), 1594,20 Eur vertės, graištvinį šautuvą CZ-550LUX Nr. ( - ), 275,36 Eur vertės, lygiavamzdį IŽ-27MM, 144,92 Eur vertės, pistoletą Makarov Nr. ( - ) 91 m., 57,97 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 4418,61 Eur.

52Priteisti atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: pirties baldus, 217,33 Eur vertės, spintą pirtyje, 65,21 Eur vertės, lauko supynes, 362,26 Eur vertės, vonios spintelę, 43,47 Eur vertės, virtuvinius baldus su integruota technika, 941,81 Eur vertės, televizorių LG (103 cm), minkštą svetainės baldų komplektą, 362,20 Eur vertės, automobilį "HYUNDAI MATRIX“, valst.Nr. ( - ), 1138, 55 Eur vertės, viso kilnojamųjų daiktų už 3131,13 Eur.

53Priteisti atsakovei S. B. 819,89 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus iš ieškovo K. B..

54Priteisti atsakovei S. B. iš ieškovo K. B. 3925,70 Eur nepadengto kredito kompensaciją.

55Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

56Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Rimai... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas... 3. Atsakovės S. B. ir A. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį.... 4. Dalį daiktų atsakovė nori pasilikti sau ir išmokėti kompensaciją... 5. Pagal atsakovės pateiktą balansą, padalinus nurodytą kilnojamąjį turtą,... 6. Tretysis asmuo Danske Bank A/Spatekė atsiliepimą ir nurodė, prieštarauja,... 7. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. ... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę... 10. Formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų... 11. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių... 12. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto... 13. Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, teisiniu... 14. Dėl gyvenimo drauge, dėl ūkio tvarkymo bendrai ir bendros dalinės... 15. Ieškovui pareiškus 2013-06-17 ieškinį teisme, atsakovė S. B. nesutiko su... 16. LR CPK 187 str.1d. nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus,... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas... 18. Taigi atsakovei S. B., bylos proceso eigoje pripažinus faktus, kad laikotarpiu... 19. Iš liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su... 20. Šias aplinkybes jog šalys gyveno kartu nuo 1999 m. iki 2013-06-09 ir vedė... 21. Taigi nurodyti byloje gauti faktiniai duomenys leidžia manyti jog šalys nuo... 22. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo ir jų dalių.... 23. Kadangi, teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 1999 metų... 24. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos... 25. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendro gyvenimo metu šalys... 26. Dėl nekilnojamojo turto vertės. Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ),... 27. Žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris... 28. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 29. Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovas prašo... 30. Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo reikalavimas... 31. Dėl kito turto ir piniginių lėšų padalinimo.... 32. Ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe sniego valymo mašiną... 33. Dėl piniginių lėšų. Ieškovo K. B. pateiktoje metinėje gyventojo... 34. Iš dalintino turto masės išbrauktini neegzistuojantys daiktai. Atsakovei S.... 35. Likę kilnojamieji daiktai: sniego valymo mašiną 868,86 Eur vertės,... 36. Šaunamųjų ginklų vertė nustatytina pagal UAB ‚Serenika“ 2014-04-30... 37. Dėl automobilio "FORD FOCUS". Atsakovė priešieškiniu prašo automobilį... 38. Dėl šaunamųjų ginklų. Patikslintu ieškiniu ieškovas pripažįsta, kad... 39. Šalių prašymu automobilis "HYUNDAI MATRIX, 1138, 55 Eur vertės priteistinas... 40. Dalintinų kilnojamųjų daiktų vertė nustatytina išvedant vidurkį tarp... 41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistina pusės automobilio vertės... 42. Dėl 3925,70 Eur kompensacijos priteisimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė,... 43. LR CK 6.982 str. 3 d. nustato, kad visos prievolės, atsiradusios tarp... 44. Pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės... 45. Ieškovas nurodo, kad patyrė 1704,10 Eur bylinėjimosi išlaidas (b.l. 16,17,... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 47. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Pripažinti žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir gyvenamąjį namą,... 49. Priteisti atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą,... 50. Pripažinti ieškovui K. B. ir atsakovei S. B. bendrąją daline nuosavybės... 51. Priteisti ieškovui K. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:... 52. Priteisti atsakovei S. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:... 53. Priteisti atsakovei S. B. 819,89 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus... 54. Priteisti atsakovei S. B. iš ieškovo K. B. 3925,70 Eur nepadengto kredito... 55. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 56. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...