Byla 3K-3-557/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ ieškinį atsakovams R. P., E. P. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo notarė Albina Radavičienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo dalies nuomos teisės, kurią atsakovė R. P. neatlygintinai įgijo nusipirkusi menkaverčius pastatus ir kuri buvo pagrindas sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, perleidimo teisėtumo.

5Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d. visuotiniame ieškovo akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti keturis pastatus (sandėlius) už ne mažesnę kaip 1000 Lt kainą. Atsakovas E. P., veikdamas kaip ieškovo akcinės bendrovės „Šilutės girnos“ generalinis direktorius, 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su savo sutuoktine atsakove R. P., kuria jai už 1600 Lt buvo parduoti ieškovui priklausę pastatai (sandėliai) ir neatlygintinai perleista 1,0626 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė. Tai suteikė atsakovei R. P. galimybę įsigyti žemės sklypą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis – 2007 m. vasario 1 d. ji sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

6Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas E. P., neturėdamas akcininkų ir valdybos leidimo tokiam sandoriui, viršydamas savo kaip ieškovo atstovo įgaliojimus, pažeisdamas bendrovės įstatus ir CK 2.87 straipsnį, 6.760 straipsnio 1, 8 dalis, perleido savo sutuoktinei nepagrįstai didelės žemės sklypo dalies nuomos teisę, kurios rinkos vertė kartu su parduotais pastatais yra 150 000 Lt, padarė ieškovui 148 400 Lt žalos, prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovo ir atsakovės R. P. sudarytą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovės R. P. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad atsakovas E. P., veikdamas kaip ieškovo atstovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį su savo sutuoktine ir kartu įsigydamas dalį ginčo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pažeidė imperatyviąją CK 2.134 straipsnio normą, todėl šis sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškovo turėta valstybinės žemės nuomos teisė buvo turtinė, jos vertė kartu su įsigytais pastatais sandorio sudarymo dieną buvo 150 000 Lt, taigi iš esmės viršijo 5 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, todėl įmonės valdyba ir akcininkai turėjo svarstyti dėl jos neatlygintinio perleidimo. Atsakovui E. P. neįrodžius, kad sandoris dėl neatlygintinio žemės nuomos teisės perleidimo R. P. buvo apsvarstytas bendrovės įstatų nustatyta tvarka ir šiam sandoriui sudaryti buvo gautas valdybos ar akcininkų susirinkimo leidimas, teismas padarė išvadą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta įgaliojimus viršijusio atstovo (CK 1.92, 2.133 straipsniai), nes ieškovas norėjo parduoti tik panaudotas statybines medžiagas (pastatai neturėjo jokios vertės, jie buvo skirti nugriauti). Teismas taip pat nurodė, kad nuomos teisės perleidimo sandoris buvo neatlygintinis, todėl, sprendžiant restitucijos klausimą, atsakovės R. P. sąžiningumas nereikšmingas, tačiau pažymėjo, kad sandorių sudarymo aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nustatė, kad 2008 m. kovo 26 d. ginčo žemės sklypo vertė buvo 120 000 Lt, pagal registro duomenis ši vertė buvo 57 134 Lt, o pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė šį žemės sklypą įsigijo už 23 377 Lt – kainą, apskaičiuotą pagal metodiką, nustatytą asmenims, kurie nuosavybės teise turi pastatų šiame sklype. Nustatęs 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindus, teismas neanalizavo 2007 m. vasario 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų, nurodęs, kad visi juridiniai faktai (sandoriai ir administraciniai aktai), kuriems atsirasti pagrindas buvo 2006 m. gruodžio 7 d. sutartis, laikytini taip pat negaliojančiais. Teismas panaikino ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis nuo sudarymo momento, taip pat panaikino 2007 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-264-(1.3), taikė restituciją.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu tenkino atsakovo E. P. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar administracijos vadovas turėjo teisę sudaryti sutartį su savo sutuoktine, o kartu ir su savimi, sutiko, kad įmonės direktorius yra jos atstovas, kurio kompetenciją sudaryti atstovaujamojo vardu tam tikrus sandorius riboja CK 2.134 straipsnis. Sugretinusi CK 2.134 straipsnio 2 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8 dalis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi ar su savo sutuoktiniu, tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005). Kolegija pažymėjo, kad ieškovo įstatuose nustatyta, jog generalinis direktorius disponuoja bendrovės turtu, sudaro sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis, o valdyba tvirtina sandorius, kurių vertė didesnė nei 5 procentai įstatinio kapitalo, t. y. pagal ieškovo nurodymus 110 243 Lt. Spręsdama dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygų, teisėjų kolegija nurodė, kad turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. J. J. ir Š. Č., bylos Nr. 3K-3-614/2008). Kolegija sutiko, kad nuomos teisė yra turtinė, tačiau nesutiko su pateiktu šios teisės įvertinimu, nes ieškovas, apibrėždamas sandorio vertę, rėmėsi sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymu, tačiau toks jo pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad neatlygintinai perleistos sklypo nuomos teisės vertė buvo lygi sklypo vertei, nes sklypas ieškovui nepriklausė nuosavybės teise, jis turėjo tik naudojimosi teisę. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo akcininkai patys išreiškė valią parduoti nereikalingus pastatus, todėl jie turėjo žinoti, kad pagal galiojančias teisės normas (CK 6.394 straipsnį) pirkėjui taip pat pereina ir teisės naudotis po pastatais esančiu sklypu. Kolegija pažymėjo, kad pastatai po uragano buvo sugriuvę, todėl negalima remtis vertintojo prielaida dėl jų būklės ir jo nustatyta verte, nes ji neatitiko sandorio sudarymo metu buvusios, todėl nesutiko, kad pastatai buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą, negu buvo reali jų vertė, ir tai yra pagrindas šį sandorį vertinti kaip prieštaraujantį įmonės interesams. Nustačiusi, kad pastatų pirkimo-pardavimo sutartis atsakovų buvo sudaryta po septynių mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kolegija sprendė, jog buvo sudėtinga surasti pirkėją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sandoris buvo priešingas įmonės interesams. Visuotiniam akcininkų susirinkimui iškėlus sąlygą, kad turtas turi būti parduotas už ne mažesnę kaip 1000 Lt kainą, ir atsakovui E. P. turtą pardavus už didesnę kainą, o nuomos teises perleidus vykdant CK 6.394 straipsnio nuostatas, kolegija sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sandoris sudarytas pažeidžiant teises. Kadangi kolegija nenustatė, kad atsakovas, parduodamas ieškovui priklausantį turtą savo sutuoktinei, veikė priešingai bendrovės interesams, tai nebuvo pagrindo nustatyti atsakovės R. P. nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad atsakovė R. P. yra atsakovo E. P. sutuoktinė, ji žinojo, jog turtas priklauso bendrovei, kuriai vadovauja jos sutuoktinis, parduodami pastatai stovi iš valstybės išnuomotoje žemėje, kolegijos nuomone, nepatvirtina jos nesąžiningumo. Atsižvelgdama į tai, kad įstatymai suteikia bendrovės vadovui teisę sudaryti sutartį su pačiu savimi ar su sutuoktiniu, bei į tai, kad nenustatytos CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl interesų konflikto sąlygos, kolegija sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti 2006 m. gruodžio 7 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, taigi ir 2007 m. vasario 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas akcinė bendrovė „Šilutės girnos“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 2.87 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005, suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai, kad bendrovės vadovas privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškovo akcininkai, spręsdami klausimą dėl pastatų pardavimo, privalėjo CK 6.394 straipsnio 1 dalies pagrindu išspręsti klausimą dėl teisės į žemės sklypą perdavimo, nepagrįsta, nes pastatai buvo parduodami turint tikslą juos likviduoti, t. y. atlaisvinti žemės sklypą. 2006 m. gruodžio 7 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia taip pat ir CK 6.394 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kasatoriaus valia dėl teisių į žemės sklypą perleidimo nebuvo išreikšta ir išaiškinta.

132. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 2.135 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje A. V. v. J. J. ir Š. Č., bylos Nr. 3K-3-614/2008, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pripažinęs, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės R. P. nesąžiningumo – ji žinojo ir turėjo žinoti apie savo sutuoktinio E. P. interesų konfliktą, taigi buvo nesąžininga.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. P. ir R. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; nurodo, kad skunde keliami fakto klausimai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, nepažeidžiant materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos. Atsakovai pažymi, kad ginčijama pastatų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nagrinėjama CK 6.394 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu negaliojimo pagrindu, todėl su juo susiję skundo argumentai laikytini nauja aplinkybe, kuria kasaciniame skunde negalima remtis (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažymi, kad atsakovei R. P. žemės sklypą pardavė teisėtai, tačiau jei 2006 m. gruodžio 7 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartis bus teismo pripažinta negaliojančia, atsiras teisinis pagrindas naikinti ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

16Trečiasis asmuo notarė Albina Radavičienė atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl bendrovės ir jos valdymo organo nario interesų konfliktą reglamentuojančių normų taikymo ginčijant bendrovės sudarytus sandorius

20Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Reikšmingos nagrinėjamoje byloje akcinės bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Aiškindamas šią normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie situaciją, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 5 dalis).

21Ginčijama 2006 m. gruodžio 7 d. sutartimi atsakovui E. P. perleidus savo sutuoktinei atsakovei R. P. kasatoriui priklausiusius pastatus už 1600 Lt bei nuomos teisę į 1,0626 ha valstybinės žemės sklypo dalį neatlygintinai ir tapus šio turto bendrasavininkiu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), susiklostė situacija, kurios atsakovas E. P. privalėjo vengti pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį, nes jo asmeniniai interesai prieštaravo ar galėjo prieštarauti juridinio asmens interesams. Byloje nenustatyta, kad atsakovas E. P. pranešė kitiems kasatoriaus valdymo organų nariams arba akcininkams apie tokį interesų konfliktą, taigi, jis pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas fiduciarines bendrovės vadovo pareigas.

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.394 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai kartu su parduodamu nekilnojamuoju daiktu perleisti ir naudojimosi teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, neapriboja ir nepašalina CK 2.87 straipsnyje nustatytų juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarinių pareigų, todėl, sudarydamas nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, juridinio asmens vadovas privalo nepažeisti šių pareigų ir veikti bendrovės interesais, perleisdamas ir teises į žemės sklypą.

23Pažymėtina, kad atstovaujamojo ir atstovo interesų konfliktas draudžiamas ir bendrųjų atstovavimą reglamentuojančių normų. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad bendrovės ir jos vadovo santykiams taikomos atstovavimo santykius reglamentuojančios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005), todėl nurodyta norma taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

24Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. J. J., Š. Č., bylos Nr. 3K-3-614/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra preziumuojamas. Paneigti šią prezumpciją privalo bendrovės vadovas kaip juridinio asmens atstovas (CPK 178 straipsnis). Sandorio sudarymas su savo sutuoktine nepranešant apie interesų konfliktą bendrovės valdymo organų nariams arba akcininkams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme vertintinas kaip atstovo veikimas pažeidžiant jam suteiktas teises. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl turtinės teisės – 1,0626 ha žemės sklypo dalies nuomos teisės, kurią atsakovė R. P. įgijo neatlygintinai. Akivaizdu, kad atsakovė R. P., būdama E. P. sutuoktinė, turėjo žinoti apie interesų konfliktą.

25Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2006 m. gruodžio 7 d. sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio bei 1.92 straipsnio pagrindu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės atitinka CK 2.135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, todėl sutartis pripažintina negaliojančia šiuo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau kitais – šioje nutartyje išdėstytais – motyvais. Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 69,45 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovų E. P. ir R. P. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą.

29Priteisti iš atsakovo E. P. (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt keturis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

30Priteisti iš atsakovės R. P. (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt keturis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo dalies nuomos teisės, kurią... 5. Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d. visuotiniame ieškovo akcinės... 6. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas E. P., neturėdamas akcininkų ir valdybos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu tenkino atsakovo... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas akcinė bendrovė „Šilutės girnos“ prašo... 12. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 2.87... 13. 2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 2.135... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. P. ir R. P. prašo kasacinį... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko... 16. Trečiasis asmuo notarė Albina Radavičienė atsiliepimo į kasacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl bendrovės ir jos valdymo organo nario interesų konfliktą... 20. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių... 21. Ginčijama 2006 m. gruodžio 7 d. sutartimi atsakovui E. P. perleidus savo... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.394 straipsnyje įtvirtinti... 23. Pažymėtina, kad atstovaujamojo ir atstovo interesų konfliktas draudžiamas... 24. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1... 25. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2006 m. gruodžio 7 d. sutartį... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažymą apie... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir... 29. Priteisti iš atsakovo E. P. (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt... 30. Priteisti iš atsakovės R. P. (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...