Byla 1-3166-988/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam G. J., jo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. P., jos atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij, civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. C.“ atstovui J. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „G.“ direktoriumi, vedęs, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5G. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2017-11-20, apie 17.16 val., Vilniuje, V. Kudirkos g., ties pastatu Nr. 22 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) ir prieš pradėdamas važiuoti į priekį bei keisdamas važiavimo kryptį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant pėsčiosios B. P. dešinės kojos pėdos, dėl ko pėsčiajai B. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. 2017-11-20 atvyko į vieną savo ofisų, esančių Vilniuje, V. Kudirkos g. 22, ir stovėjimo aikštelėje užstatė kitą automobilį. Sužinojęs, kad kita moteris negali išvažiuoti, nusileido iš ofiso žemyn į aikštelę, sulaukė pretenzijų dėl automobilio užstatymo iš B. P.. Tada sėdo į įmonės automobilį Porsche Panamera ir pradėjo važiuoti. Šalia automobilio buvo B. P.. Nepajuto ir nesuprato, kad kliudė ar užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Sutinka, kad važiuodamas galėjo užvažiuoti ant jo kojos, todėl sutinka su kaltinimu, dėl to gailisi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad B. P. jau atlyginta pakankama suma padarytos žalos. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad tinkamas laiduotojas yra jo kolega, vienas iš įmonės vadovų – T. J.. Jie kartu dirba jau 20 metų, dažnai bendrauja, leidžia laisvalaikį kartu, jis yra jo dukros krikšto tėvas. Mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką.

7Laiduotojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su G. daug laiko praleidžia kartu, jei jis būtų šalia toje situacijoje, tai galbūt taip nebūtų įvykę. Turėdamas autoritetą tam tikrose situacijose gali sudrausminti, kritikuoti jo veiksmus. Jie pažįstami nuo vaikystės, kartu dirba 22 metus, santykiai darbe darbiniai, draugiški, labai geri. Jų pavaldumas pagal pareigas yra maždaug vienodas. Jis esu atsakingas už vieną sritį, o Giedrius už kitą. Pagrindinis įmonės vadovas yra Giedrius, jis yra dalininkas, akcininkas, finansų direktorius. Gali vienasmeniškai priimti sprendimus be generalinio direktoriaus žinios ir sutikimo. Kartu leidžia laisvalaikį, bendrauja po darbo, savaitgaliais matosi, atostogas leidžia kartu. Jis laiduoja už Giedrių, tokie atvejai daugiau nepasikartos. Giedrius atsižvelgia į jo nuomonę ne tik darbe, bet ir gyvenime. Galėtų laiduoti su užstatu.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

9Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. P. parodė, kad 2017-11-20. apie 17.00 val., atėjo į prie V. Kudirkos g. 22 pastato esančią aikštelę ir pamatė, kad automobiliu Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) buvo užstatytas jos automobilis Renault Scenic, valst. Nr. ( - ) Apžiūrėjusi Porsche automobilį, jokio raštelio su telefono numeriu, kuriuo paskambinus vairuotojas ateitų ir patrauktų automobilį, nerado. Tada ji atsisėdo į savo automobilį, įjungė žibintus ir nuspaudė garsinį signalą, kad automobilio savininkas ateitų ir patrauktų automobilį. Netrukus pamatė, kad pastato viršutiniame aukšte prie lango priėjo vyras ir moteris, kurie pažiūrėjo pro langą, tačiau į jos automobilio signalą nereagavo ir toliau vaikščiojo patalpoje. Supratusi, kad tai yra ne šių asmenų automobilis, ir neradusi raštelio su telefono numeriu paskambino tel. 112, o po to sėdėjo savo automobilyje ir laukė policijos. Belaukdama nusprendė nufotografuoti jos automobilį užstojusį Porsche automobilį. Išlipusi bandė fotografuoti, tačiau išsikrovė jos telefono baterija. Tada vėl atsisėdo į savo automobilį ir laukė. Po 10-15 min. iš laiptinės išėjo vyras, kurį prieš tai matė viršutinio aukšto lange. Šis vyras ėjo link Porsche automobilio. Ji išlipo iš savo automobilio ir vyro paklausė, kodėl šis užstatėte jos automobilį ir nepaliko telefono numerio. Į tai vyras atsakė, kad aikštelėje nebuvo vietos. Tada ji pasakė, kad apie tai pranešė į policiją ir reikia paskambinti bei atšaukti policiją. Ji pati paskambinti negalėjo, kadangi išsikrovė jos telefono baterija, o vyras pasakė, kad tai yra jos problema. Vairuotojas nuėjo atgal į laiptinę sakydamas, kad pamiršo automobilio raktelius. Grįžęs vairuotojas įsėdo į savo automobilį, o ji tuo metu buvo prie automobilio Porsche galinio kairės pusės rato. Porsche automobilis pradėjo važiuoti į priekį link aikštelės pabaigos, apsisuko, priekiu atvažiavo iki jos ir priešais ją sustojo, nors laisvai galėjo ją apvažiuoti iš dešinės pusės. Ji tuo metu stovėjo prie automobilio priekinės dalies dešinės pusės pasisukusi veidu į vairuotoją. Išgirdusi, kad kažkas eina, pasuko galvą į kairę pusę ir tuo metu pajautė, kad automobilis Porsche užvažiavo ant jos dešinės kojos. Pajutusi stiprų skausmą ir negalėdama pati patraukti kojos, pradėjo šaukti. Tada automobilis sustojo, pavažiavo atgal, pasuko į dešinę pusę, ją apvažiavo ir nuvažiavo. Eiti dešine koja ji negalėjo, nes jautė stiprų skausmą. Tada viena koja bandė nušuoliuoti link savo automobilio, tačiau nukrito ant asfalto ir sėdėjo. Po kurio laiko iš tos pačios laiptinės išėjo vyras, kuri ji pašaukė ir paprašė pagalbos (b.l. 40).

10Specialisto išvadoje Nr. G 27/2018(01) nurodyta, kad: B. P. nustatyta dešinės pėdos išorinės ir vidinės kulkšnies lūžiai, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, dešinės pėdos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Tokie lūžiai susidaro pėdai esant fiksuotoje padėtyje, o blauzdą lenkiant atgal ir sukant į išorę. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu, kadangi kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užvažiuojant/pervažiuojant per dešinę pėdą. Pagal nustatytus kaulų lūžius dešinė pėda galėjo būti fiksuota prie kelio dangos (pvz. prispausta automobilio ratu), o blauzda lenkiama atgal ir sukama į išorę (pvz. griūvant atgal, kiek pasisukus į dešinę) (b.l. 51-52).

11Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad 2017-11-20, apie 17.00 val. į darbovietę paskambino iš policijos ir pasakė, kad jų įmonei priklausančiu automobiliu Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) buvo užstatytas kitas automobilis. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad Porsche automobiliu buvo užstatyti 2 automobiliai. Tuo metu pas ją užėjo G. J., kuris naudojosi minėtu Porsche automobiliu. Skambinusiam asmeniui pasakė, kad vairuotojas jau išeina ir patrauks automobilį. Po to G. J. iškart išėjo. Maždaug po 3 min., kai ji susiruošė eiti į namus ir rakino biuro duris, atėjo G. J. ir pasakė, kad paliko automobilio raktelius. Nuėjęs iki savo darbo vietos, G. J. paėmė automobilio raktelius ir išėjo. Ji užrakino biuro duris ir taip pat iš pastato išėjo į kiemą. Išeinant iš laiptinės matė, kad G. J. atsisėdo į automobilį Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) prie kurio galinės dalies stovėjo moteris. Įlipusi į savo automobilį, kuris stovėjo prie laiptinės, ji matė, kad G. J. pradėjo važiuoti į priekį, o minėta moteris ėjo paskui automobilį. Automobilis Porsche užsuko į kairę, pavažiavo atbulas, apsisuko ir sustojo priekine dalimi link išvažiavimo. Moteris atsistojo prie Porsche automobilio priekio iš dešinės pusės. Tada ji išgirdo garsinį signalą ir pamatė, kad moteris atsisėdo ant asfalto toje vietoje, kur stovėjo. Automobilis Porsche pavažiavo atgal, pasuko į kairę, apvažiavo sėdinčią moterį ir nuvažiavo link išvažiavimo. Kai Porsche automobilis išvažiavo į gatvę, ji taip pat iš stovėjimo vietos išvažiavo. Tuo metu minėta moteris ramiai sėdėjo ant asfalto ir pagalbos neprašė (b.l. 61).

12Eismo įvykio vietos schemoje ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (b.l. 8, 12).

13Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

14BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

15Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. J. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. G. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2017-11-20, apie 17.16 val., Vilniuje, V. Kudirkos g., ties pastatu Nr. 22 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) ir prieš pradėdamas važiuoti į priekį bei keisdamas važiavimo kryptį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant pėsčiosios B. P. dešinės kojos pėdos, dėl ko pėsčiajai B. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

16Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kadangi byloje ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

17Nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą pakeisti faktines kaltinimo aplinkybes ir kaltinime papildomai nurodyti, kad G. J. po eismo įvykio nesustojo, nesiėmė veiksmų eismo įvykio vietai apsaugoti, iš įvykio vietos nuvažiavo, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai medicininiai pagalbai.

18Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką aprašomos tik tos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios nurodytos konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje ir yra laikomos būtinaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Kitos aplinkybės, kurios charakterizuoja nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį prieš nusikalstamą veiką ar po jos yra svarbios ir vertinamos skiriant bausmę ar sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau jeigu šios aplinkybės nėra nurodytos konkrečios veikos dispozicijoje, nuosprendyje (kaltinime) jų nurodyti nėra būtina.

19Šiuo atveju nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas aprašė nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius, konkrečius kaltinamojo veiksmus, kurie sukėlė padarinius. Teismo vertinimu, G. J. elgesys po eismo įvykio nėra būtinasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, nes nusikalstama veika buvo baigta kilus atitinkamiems padariniams. Todėl tokio elgesio aprašymas nuosprendžio nustatomojoje dalyje būtų perteklinis.

20Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

21Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. J. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Be to, G. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas B. P. ieškinys dėl 2149,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 15500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. G. J. atlygino dalį – 1500 Eur neturtinės žalos B. P., dalį – 3000 Eur neturtinės žalos atlygino draudimas. Taigi G. J. atlygino dalį padarytos žalos, todėl tokia situacija atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, tačiau daugiausiai už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, metų laikotarpiu baustas vieną kartą (b. l. 36-38), neteistas (b. l. 35), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei atlygins (atlygino) padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

23Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo bendradarbį T. J.. T. J. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas 1 kartą, neteistas. Bylos duomenimis kaltinamasis ir T. J. pažįstami nuo vaikystės, kartu 20 metų dirba, yra UAB „G.“ bendrakcininkai, artimai bendrauja, leidžia laisvalaikį. G. J. ir T. J. užima vadovaujančias pareigas įmonėje, T. J. sprendimai įmonėje gali būti vienasmeniai ir privalomi, jo nuomonė yra svarbi. Teismas vertina ir tai, kad T. J. sutiktų laiduoti su užstatu, kas parodo jo požiūrį ir atsakomybę dėl galimų naujų G. J. pažeidimų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

24Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato vieniems metams ir šešiems mėnesiams, laiduotoju paskiriant T. J., o baudžiamoji byla G. J. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

25Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad J. J. dirba, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sumokėtina per 3 mėnesius.

26Dėl civilinio ieškinio

27Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad B. P. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

28Byloje nukentėjusioji B. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo teismo priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA I. C.“ civilinio ieškovo B. P. naudai 2 149,97 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA I. C.“ civilinio ieškovo B. P. naudai 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš civilinio atsakovo UAB „G.“ civilinio ieškovo B. P. naudai 13 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš kaltinamojo G. J. nukentėjusiosios B. P. naudai 500,00 Eur advokato išlaidoms padengti.

29B. P. ieškinyje nurodė, kad G. J. 2017 m. lapkričio 20 d., apie 17.16 val., Vilniuje, ( - ), ties pastatu Nr. 22 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. ( - ) automobilio priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant pėsčiosios B. P. dešinės kojos pėdos. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta B. P. sveikata, o būtent nukentėjusiajai buvo nustatyta dešinės pėdos išorinės ir vidinės kulkšnies lūžiai, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, dešinės pėdos V-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 20 d. su greitosios medicininės pagalbos mašina buvo nuvežta į Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Skubia tvarka buvo paguldyta į ortopedijos skyrių operaciniam gydymui. B. P. buvo operuota tą pačią dieną, o būtent atlikta kulkšnelių osteosintezė. Po operacijos buvo taikytas konservatyvus gydymas: analgetikai, antibiotikai, antikoaguliantai, skysčių infuzijos, perrišimai, imobilizacija ortopediniu įtvaru. Išrašant iš ligoninės blauzda liko patinusi, matomos plyšusios serozinės pūslės. Žaizdos ilgai negijo, laikėsi stiprūs skausmai, patinimas, buvo skirtas papildomas gydymas. Konsultuojant 2018 m. vasario 1 d. rasta 3 cm odos nekrozė, žaizdos, todėl vėl buvo gydomos žaizdos, o joms negyjant laukė dar viena operacija. 2018 m. vasario 12 d. buvo pradėtos fizioterapijos procedūros, magnetoterapija. 2018 m. kovo 5 d. traumatologas ir toliau konstatavo kojos patinimą. Kadangi žaizdų gijimas užsitęsė, laikėsi patinimas, skausmai, reabilitacija buvo atidėta. 2018 m. gegužės 14 d. buvo pradėta ambulatorinė reabilitacija SK reabilitaciniame skyriuje. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. birželio 4 d. B. P. buvo nedarbinga. 2018 m. spalio 15 d. yra išlikusi apsunkinta eisena, sunkumai lipant laiptais, patinimas dešinės čiurnos srityje, skausmai po ilgesnio ramybės periodo (gulėjimo ar sėdėjimo), nuo žaizdų subjaurota oda.

30Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad iki autoįvykio, B. P. buvo judri, veikli moteris, geros fizinės formos. Tuo metu kai buvo užvažiuota ant kojos, pajuto labai didelį skausmą. Ieškovė dėl jaučiamo didelio skausmo negalėjo nei eiti, nei ropoti. Negalėjo judėti ir sėdėdama. Kadangi iškart po įvykio negalėjo net pajudėti, todėl liko sėdėti ant šaltos žemės tamsoje. Pagalbos paprašyti neturėjo ko, o telefonas buvo išsikrovęs, dėl ko negalėjo išsikviesti ir greitosios pagalbos. Skausmas buvo labai didelis ir vis didėjo. Po kiek laiko pašalinio asmens paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir padėti pasiekti savo automobilį, tačiau dėl ieškovės jaučiamo skausmo ir negalėjimo pajudėti, to padaryti negalėjo. Atvykus greitajai, B. P. buvo suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau skausmas aprimo tik ligoninėje maždaug po 45 minučių. Nuo pat traumos patyrimo, B. P. nebegalėjo pati savimi rūpintis. Kadangi gyvena viena, teko samdyti žmogų, kuris galėtų ja rūpintis. Patirtus nepatogumus grindžia ir tuo, kad ligoninėje turėjo pratintis vaikščioti remiantis tik viena koja, ieškoti kas parveš namo, padės pareiti į namus, nes tuo metu buvo sniego ir slidu, o vaikščioti su ramentais gerai nemokėjo. Ligoninėje praleido dvi savaites, kadangi negijo žaizdos, jos nemažėjo. Grįžus namo susidūrė su eile problemų. Namai buvo visai nepritaikyti žmogui su negalia. Namas kūrenamas kietu kuru, pečius rūsyje, į rūsį vedantys laiptai statūs, betoniniai - jais taip ir nepradėjo laipioti, kol galėjo judėti tik su ramentais. Su ramentais net ir nusileidus į rūsį, nebūtų pajėgusi įmesti malkų į pečių. Teko samdyti žmogų minėtiems darbams atlikti. Įsigijo naudotą invalido vežimėlį, kuriuo važinėdavo tik po pirmą aukštą. Labai bijojo su ramentais lipti laiptais, todėl visada turėjo prašyti pagalbos net namuose norėdama patekti į antrą aukštą. Sužeistą koją minti leista tik 2018 m. gegužės 14 d. Žaizdos gijo labai sunkiai, užgijus atsiverdavo vėl. Koja buvo nuolat patinusi net po nakties, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl metalo šalinimo anksčiau laiko, nors šiaip jis turėtų būti laikomas apie metus laiko. Netiko nei vieni turimi batai, teko pirkti iš vyrų skyriaus keliais dydžiais didesnius. Teko įsigyti kitus batus ir vasaros sezonui, kadangi dėl kojos tinimo negalėjo avėti turimų. Ilgą laiką teko vartoti stiprius vaistus nuo skausmo. Per trumpą laiko tarpą padaryta daugybė (16 kartų) rentgeno nuotraukų. Dėl pasunkėjusios finansinės padėties, atsiradus įvairioms su patirta trauma išlaidoms, nebegalėjo atsiskaityti už komunalines paslaugas, todėl B. P. kreditingumo istorija susigadino. Dėl sveikatos negalėjo vykti pas artimuosius švęsti švenčių. Jaudinosi, kad negalėjo dalyvauti buvusio vyro laidotuvėse, o vėliau ir šunio laidotuvėse. Traumos pasekmes jaučia iki šiol, t. y. koja vis dar tinsta, skausminga, eina šlubuodama, sunku pradėti eiti pirmus žingsnius ilgiau pabuvus ramybės būsenoje, nuo ilgai negijusių žaizdų liko dideli randai. Visa tai trukdo bendravimui, kompleksuoja rodyti randus. Visai nebegali važinėti dviračiu, eiti ilgesnių atstumų. Po traumos nebepajėgia vasarą ir rudenį daug grybauti, ką iki šiol kasmet darydavo. Negali tinkamai prižiūrėti savo namo aplinkos, sodo. Pabrėžė, kad po traumos nuolat esant patinusiai kojai ir nemaloniam pojūčiui, kai kas nors liečiasi prie užsitraukusių, bet vis dar jautrių žaizdų, sunku parinkti avalynę. Be to, nebegali avėti batelių su aukštesniu kulniuku, dėl ko kenčia ieškovės įvaizdis. Be to, po metų nuo traumos gali tekti išimti metalą, nes žaizdos vis dar nėra ramios, o tai reiškia, kad ieškovei turės būti atlikta dar viena operacija. Taigi, B. P., atsižvelgdama į savo negrįžtamai pasikeitusią gyvenimo kokybę po traumos, patirtą neturtinę žalą vertina 20 000,00 Eur.

31Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji B. P. grindžia šiomis išlaidomis: išlaidos už batų pirkimą – 94,97 Eur, išlaidos už kaimyno – M. K. pagalbą ūkio ir buities darbuose – 2055 Eur.

32Pagal pateiktus medicininius dokumentus matyti, kad apie 6 mėnesius nuo įvykio B. P. buvo patinusi sužalota koja. Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki įvykio avėti batai dėl kojos patinimo galėjo būti per maži. Nors batai buvo pirkti jau besibaigiant traumos gydymo laikotarpiui – 2018-05-02, kai nedarbingumo laikotarpis truko iki 2018-06-04, tačiau B. P. nurodė, kad koja buvo patinusi ilgiau, t. y. koja vis dar tinsta iki šiol. Teismas, įvertinęs traumos pobūdį ir gydymo trukmę, neturi pagrindo abejoti tokiais B. P. paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, kartu vertinant patirtų išlaidų dydį dėl batų pirkimo, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios B. P. prašoma turtinė žala už naujus batus yra pagrįsta.

33B. P. taip pat prašo priteisti išlaidas už kaimyno – M. K. pagalbą ūkio ir buities darbuose: už vežiojimą gydytis ir pirkti vaistų, šunio šėrimą, pečiaus kūrenimą, akmens anglies pirkimą ir sunešimą, maisto pirkimą ir pristatymą.

34Teismas sutinka, kad B. P. turėjo nepatogumų buityje ir dėl to galėjo reikėti kito žmogaus pagalbos. Taip pat teismas sprendžia, kad tokiai pagalbai galėjo būti pasitelktas kitas žmogus ir dėl to B. P. galėjo patirti išlaidų. Tačiau teismas, vertindamas tokių išlaidų pagrįstumą ir dydį, atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Tarp B. P. ir M. K. buvo susiklostę paskoliniai santykiai (šias aplinkybes patvirtino pati B. P., jas pagrindžia ir mokėjimo nurodymai), paslaugų priėmimo aktas buvo surašytas ir kai kurie mokėjimai buvo atlikti jau pasibaigus B. P. nedarbingumui, kas teismui sukelia abejonių dėl tokių mokėjimų paskirties. Vertintina ir tai, kad kai kurie buities darbai (pavyzdžiui, anglių pirkimas ir atvežimas, ar maisto produktų pristatymas) galėjo būti atlikti kitų asmenų ar įmonių, kurie teikia tokias paslaugas, o kai kurie (pavyzdžiui, šuns šėrimas) bent dalyje nedarbingumo laikotarpio galėjo būti atlikti ir pačios B. P.. Atsižvelgtina ir į suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, B. P. pasirinkto mokėti atlyginimo už šias paslaugas proporcingumą. Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji B. P. turėjo teisę pasirinkti kas ir kokiu būdu jai palengvins buities darbus, tačiau toks B. P. pasirinkimas turi būti pagrįstas objektyviu būtinumu, protingumu ir sąžiningumu.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios B. P. ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 50 procentų (1027,50 Eur) šios ieškinio dalies turtinei žalai atlyginti.

36UAB „G.“ valdomas automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo G. J., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovės „BTA I. C. SE“ Lietuvos filiale. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

37Tokiu būdu teismas nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AAS „BTA B. I. C.“ Lietuvos filialo 1122,47 (1027,50+94,97) Eur turtinei žalai atlyginti.

38Kita nukentėjusiosios B. P. civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu.

39Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

40CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio B. P., teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo ir civilinių atsakovų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

42Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas B. P. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiosios B. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. B. P. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dėl to kilusius nepatogumus. Teismas vertina, kad B. P. du kartus buvo operuota, žaizdos ilgai (apie 6 mėnesius) gijo, koja buvo patinusi, turėjo nepatogumų buityje, iki 2018-06-04 buvo nedarbinga, teko dažnai lankytis gydymo įstaigose, atlikti įvairias medicinines procedūras, iki šiol jaučia traumos pasekmes, tačiau ilgalaikių reikšmingų padarinių sveiktai nėra.

43Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, tačiau nepakankamai rūpestingai ir atsakingai), civilinio atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

44Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt. (tarp šių nutarčių nurodomos ir bylos, kuriose buvo nustatytas panašaus pobūdžio kojos sužalojimas).

45Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma B. P. neturtinei žalai kompensuoti yra 4500 eurų suma, kuri, įvertinus individualias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, liekamąsias pasekmes ir kitas paminėtas aplinkybes, yra kiek daugiau nei paprastai tokio pobūdžio bylose nustatoma neturtinės žalos suma. Šią sumą jai atlygino draudimas ir kaltinamasis. Teismas sprendžia, kad B. P. nebuvo padaryta didesnė nei 4500 Eur neturtinė žala, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo atmestinas.

46Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

47Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

49Nukentėjusioji B. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš kaltininko patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 eurų.

50Iš B. P. pateiktų dokumentų matyti, kad ją baudžiamajame procese atstovavo advokatas V. Latušinskij ir dėl to ji patyrė 500 Eur išlaidas už ieškinio paruošimą bei atstovavimą teisme (2 t., b. l. 126).

51Šioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji B. P. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos surašant ieškinius bei atstovavimo bylą nagrinėjant teisme. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per du teisiamuosius posėdžius, advokatas V. Latušinskij dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (dirba, darbingo amžiaus), prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti proceso išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme tenkintinas visiškai.

52Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,

Nutarė

53G. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą T. J. be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

54Baudžiamąją bylą G. J. atžvilgiu nutraukti.

55Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta į šio fondo sąskaitą Nr. ( - ) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

56Nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir B. P. priteisti iš draudimo bendrovės AAS „BTA B. I. C.“ Lietuvos filialo 1122,47 Eur turtinės žalos atlyginimo.

57Nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

58Priteisti iš G. J. nukentėjusiosios B. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

59Išaiškinti G. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

60Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. G. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 6. Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę... 7. Laiduotojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su G. daug... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. P. parodė, kad... 10. Specialisto išvadoje Nr. G 27/2018(01) nurodyta, kad: B. P. nustatyta... 11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad 2017-11-20,... 12. Eismo įvykio vietos schemoje ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros... 13. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos... 14. BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų... 16. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais:... 17. Nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą pakeisti faktines kaltinimo... 18. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo... 19. Šiuo atveju nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas aprašė nusikalstamos... 20. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ... 21. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. J. yra neteistas – jis... 23. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo... 24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis... 25. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atsižvelgiant... 26. Dėl civilinio ieškinio... 27. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo,... 28. Byloje nukentėjusioji B. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos... 29. B. P. ieškinyje nurodė, kad G. J. 2017 m. lapkričio 20 d., apie 17.16 val.,... 30. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad iki autoįvykio,... 31. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji B.... 32. Pagal pateiktus medicininius dokumentus matyti, kad apie 6 mėnesius nuo... 33. B. P. taip pat prašo priteisti išlaidas už kaimyno – M. K. pagalbą ūkio... 34. Teismas sutinka, kad B. P. turėjo nepatogumų buityje ir dėl to galėjo... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo... 36. UAB „G.“ valdomas automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo G. J.,... 37. Tokiu būdu teismas nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dalyje dėl... 38. Kita nukentėjusiosios B. P. civilinio ieškinio dalis yra susijusi su... 39. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo... 40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 41. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti... 42. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas B. P.... 43. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas... 44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką iš... 45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo... 46. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo... 47. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 49. Nukentėjusioji B. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš... 50. Iš B. P. pateiktų dokumentų matyti, kad ją baudžiamajame procese atstovavo... 51. Šioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji... 52. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 53. G. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 54. Baudžiamąją bylą G. J. atžvilgiu nutraukti.... 55. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu G. J. skirti... 56. Nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš... 57. Nukentėjusiosios B. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.... 58. Priteisti iš G. J. nukentėjusiosios B. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus... 59. Išaiškinti G. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios... 60. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...