Byla 2K-232-507/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nukentėjusiajai A. V. Ž., nuteistajam A. M., nuteistojo gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios A. V. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas, A. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt – 941 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios A. V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista jai 562,85 Lt (163,01 Eur) turtinės ir 8632 Lt (2500 Eur) neturtinės, o iš A. M. – 1368 Lt (396,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. M. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2012 m. vasario 28 d., apie 11.20 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), trečiąja eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusios A. V. Ž. ir ją partrenkė; dėl patirtų sužalojimų A. V. Ž. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendį. Pripažinti A. M. turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nukentėjusiosios A. M. naudai.

7Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios parodymais, kurie prieštaravo byloje kaip liudytojais apklaustų nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymams, taip pat iš dalies paneigtais netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė pakartotinai tik policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir sudarę schemas. Teismas ginčijamame nuosprendyje nurodė, kad tarp nukentėjusiosios ir įvykį mačiusių liudytojų parodymų yra prieštaravimų dėl įvykio vietos ir mechanizmo, tačiau šių prieštaravimų nepašalino. Kasatorius pabrėžia, kad teismo išvados dėl bylos aplinkybių negali prieštarauti bylos medžiagai. Neteisingai interpretuoti liudytojo O. T. parodymai dėl baltos spalvos automobilio sustojimo vietos, liudytojo Z. K. parodymai dėl nukentėjusiosios stovėjimo vietos, norint pereiti gatvę. Teismas nustatė, kad pėsčiųjų perėja yra gerai matoma, nes pažymėta ne tik „zebru“, bet ir kelio ženklais, ir A. M. ją aiškiai turėjo matyti, tačiau kartu teigė, kad liudytojai Z. K., O. T. ir I. T. (A.) negalėjo matyti pėsčiųjų perėjos, nes „zebras“ buvo apsnigtas ir todėl jie galėjo klaidingai nurodyti, jog nukentėjusioji buvo partrenkta už perėjos ribų. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, nurodant, kad ji ėjo per perėją, o ne už jos ribų, o į tai, kad ji nuosekliai nurodė kitą jos partrenkimo vietą, kurios galimybė yra paneigta ne tik liudytojų parodymais, bet ir 2012 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgta. Liudytojų ir A. M. parodymai, anot kasatoriaus, taip pat visą laiką nekito, jie buvo patvirtinti ir tikėtina specialisto išvada, tačiau teismas vis tiek juos vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojai yra nešališki, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, teismo formuluotė, kad „byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia A. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos“ parodo, kad teismas sprendė ne dėl įrodymų pakankamumo kaltei pagrįsti, o dėl įrodymų nepakankamumo konstatuoti kaltės nebuvimą. Teismas taip pat padarė prielaidų pobūdžio išvadą, kad automobilio priekinio stiklo dešinės pusės valytuvas nulūžo ne įvykio metu. Byloje nėra nė vieno įrodymo, paneigiančio A. M. teiginį, kad valytuvas nulūžo eismo įvykio metu, – tai patvirtina liudytojos I. M. parodymai ir nuotraukos, esančios byloje. Policijos pareigūnai nei apžiūrėdami automobilį, nei pradinėse apklausose A. M. neklausė apie valytuvą, tokį klausimą uždavė tik po to, kai nukentėjusioji viename iš savo rašytų skundų ikiteisminio tyrimo metu pateikė versiją, kad A. M. važiavo be valytuvo. A. M. automobilis buvo techniškai tvarkingas. Taip pat byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti A. M. teiginį apie tai, kad prieš jam stabdant pamačius nukentėjusiąją jo greitis buvo 30 km/val. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tuo metu eismas buvo intensyvus ir dėl prastų oro sąlygų automobiliai važiavo labai lėtai. Teismas nustatė, kad A. M. važiavo 40 km/val. greičiu, netinkamai interpretuodamas O. T. parodymus. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog A. M. automobilį pradėjo stabdyti 4-20 m iki perėjos, prieštarauja bylos medžiagai. Jei teismas tinkamai būtų įvertinęs specialisto išvadą byloje, būtų nustatyta, kad nukentėjusioji išėjo į gatvę ne pėsčiųjų perėjos ribose ar šalia jos. Tokią išvadą galima daryti net ir tuo atveju, jei A. M. važiavimo greitis būtų buvęs 40 km/val. Specialisto išvadą patvirtina Z. K. parodymai, eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėta, kad pėsčiųjų perėjos kelio ženklas yra 4,76 m atstumu už perėjos ženklinimo, ir nepaneigti A. M. parodymai, kad nukentėjusioji į kelią išėjo likus apie 5 metrus iki automobilio.

8Kasatorius, be to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinąjį objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį. Esant abipusiam KET pažeidimui, teismai turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad KET pažeidė nukentėjusioji, bet jų nepažeidė A. M.; apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatė, kad KET pažeidė A. M., tačiau nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiosios padarytų KET pažeidimų ir dėl jų visiškai nepasisakė, taigi laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog nukentėjusioji pažeidė KET. Pagal specialistų išvadas galima nustatyti, kieno veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais tik tuo atveju, jei teisingai bus nustatytas atstumas nuo tos vietos, kur nukentėjusioji išėjo į gatvę, iki tos vietos, kur A. M. ją pastebėjo. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė. Jei asmuo, esant prastesnėms važiavimo sąlygoms, pasirenka gerokai mažesnį greitį nei leistinas maksimalus, bet artimas minimaliai leidžiamam greičiui, kuriuo galima važiuoti, netrukdant kitiems eismo dalyviams, tai, anot kasatoriaus, neprotinga teigti, kad toks greitis yra nesaugus. Taip pat kasacinėje nutartyje Nr. 2K-73/2011 numatyta, kad kai byloje ekspertiniais tyrimais negalima nustatyti, ar vairuotojas galėjo laiku pamatyti pėsčiąjį ir išvengti susidūrimo, negalima daryti kategoriškos išvados, kad vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio neleidžiama. Specialistas savo išvadoje negalėjo atsakyti vienareikšmiškai, ar nukentėjusiajai įžengus į kelią automobilis buvo ar nebuvo privažiavęs didesnio atstumo iki jos įžengimo į kelią vietos, negu reikia saugiai automobiliui sustoti. Labiausiai tikėtina, anot kasatoriaus, kad nukentėjusioji iki susidūrimo buvo nuėjusi 3,53 m, nes automobilis kliudė nukentėjusiąją priekiniu dešiniuoju kampu, o po susidūrimo sustojo ant pirmos ir antros eismo juostas skiriančios linijos. A. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

9Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

10Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

11Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, esminių BPK pažeidimų bei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neteisingai išsprendė A. M. kaltės klausimą. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šių reikalavimų priimant kasacine tvarka apskųstą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį buvo laikomasi. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo surinktus ir vertintus įrodymus, taip pat atliko dalinį įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

12Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kai kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai suformuluoti netinkamai, tačiau šios klaidos nelaikytinos esminėmis, t. y. tokiomis, kurios keltų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio teisingumo. Iš tikrųjų byloje nėra patikimai nustatyta, kad automobilio valytuvo eismo įvykio metu nebuvo ir tai sutrukdė kaltininkui pamatyti nukentėjusiąją (nes jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas ir netinkamas eksploatuoti, byloje nėra). Nekorektiška yra ir formuluotė, kad „byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia A. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos“. Toks apeliacinės instancijos teismo motyvas nelaikytinas nuteistojo nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, o vertintinas tik kaip netinkama kaltinamojo parodymų vertinimo (netikėjimo jais) išraiška. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio yra aišku, kad A. M. pripažintas kaltu ne dėl jo kaltės preziumavimo, o įvertinus bylos įrodymų visumą.

13Apeliacinės instancijos teismo išvados darytos remiantis A. V. Ž. parodymais, specialisto išvadomis, bylos dokumentais. Tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų ir nuteistojo parodymai vertinti, pabrėžiant tai, kad kelio danga buvo apsnigta ir „zebro“, t. y. pėsčiųjų perėjos, ribų nesimatė. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pėsčiųjų perėjoje esančios pėsčiojo pirmenybės pagrįstos. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė dėl pėsčiajam padarytų sveikatos sutrikdymų vairuotojui gali būti taikoma ne tik tais atvejais, kai eismo įvykis kyla pėsčiųjų perėjoje, bet ir tais atvejais, kai tai atsitinka netoli pėsčiųjų perėjos.

14Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, vykstančiose dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų galimo padarymo, įvykio faktinės aplinkybės (pvz.: tikslus eismo dalyvių judėjimo greitis, itin tikslios judėjimo trajektorijos, tikslūs atstumai tarp eismo dalyvių prieš kylant eismo įvykiui ir pan.) dažnai itin tiksliai negali būti nustatomos. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiose situacijose yra neįmanomas, kad apkaltinamieji nuosprendžiai tokiais atvejais turi būti pripažįstami neteisėtais dėl jų grindimo prielaidomis. Baudžiamojo proceso principai nėra pažeidžiami, jei apkaltinamasis nuosprendis tokiose bylose yra priimamas patikimai nustačius esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje tai yra padaryta.

15Dėl proceso išlaidų

16Nukentėjusioji A. V. Ž. dalyvavo nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Kadangi byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris yra atmestas, nukentėjusiosios kelionės išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai iš nuteistojo.

17Nuteistojo gynėjo prašymas atlyginti proceso (gynybos kasacinės instancijos teisme) išlaidas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes valstybinio kaltinimo bylose iš nukentėjusiųjų negali būti priteisiamos įtariamojo (kaltinamojo) patirtos gynybos išlaidos net ir tais atvejais, kai byloje priimami palankūs traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui sprendimai.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinį skundą atmesti.

20Iš nuteistojo A. M. priteisti nukentėjusiajai A. V. Ž. 40 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. M.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo,... 5. A. M. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET)... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo... 7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 8. Kasatorius, be to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 9. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinis skundas... 10. Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį... 11. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 12. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kai kurie apeliacinės... 13. Apeliacinės instancijos teismo išvados darytos remiantis A. V. Ž.... 14. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, vykstančiose dėl BK 281 straipsnyje... 15. Dėl proceso išlaidų... 16. Nukentėjusioji A. V. Ž. dalyvavo nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Kadangi... 17. Nuteistojo gynėjo prašymas atlyginti proceso (gynybos kasacinės instancijos... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 19. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinį skundą... 20. Iš nuteistojo A. M. priteisti nukentėjusiajai A. V. Ž. 40 eurų proceso...