Byla 2K-228-303/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, išteisintajam E. Č., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; P. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Iš AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai O. A. priteista po 918,36 Lt (265,98 Eur) turtinei ir po 4 000 Lt (1158,48 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Iš E. Č. ir P. G. nukentėjusiajai O. A. priteista po 125 Lt (36,20 Eur) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. Č. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendis pakeistas: iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai O. A. priteista 1 836,72 Lt (531,95 Eur) turtinei ir 8 000 Lt (2316,96 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo P. G. nukentėjusiajai O. A. priteista 250 Lt (72,41 Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo E. Č., prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

Nustatė

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Č. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 8.56 val., Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Renault Master“ (valst. Nr. ( - )) su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais įvažiuodamas į Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 190 punktų reikalavimus, t. y. artėdamas Vytauto gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, neįsitikinęs, kad nepakenks eismo saugumui ir kad jam yra duodamas kelias, įvažiavo į Tilžės – Vytauto gatvių sankryžą degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui ir dėl to susidūrė su iš kairės pusės Tilžės gatve degant žaliam šviesoforo signalui važiavusiu automobiliu „Audi 80 Avant“ (valst. Nr. ( - )) kurį vairavo P. G.

9P. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 8.56 val., Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Audi 80 Avant“ (valst. Nr. ( - )) artėdamas prie Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 134 ir 191 punktų reikalavimus, t. y. artėdamas Tilžės gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. iš dešinės pusės Vytauto gatve į sankryžą įvažiavus specialiai transporto priemonei – greitosios medicinos pagalbos automobiliui „Renault Master“ (valst. Nr. ( - )) su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, privalėdamas nedelsiant duoti kelią šiai specialiai transporto priemonei, nedelsdamas nelėtino greičio ir nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to susidūrė su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kurį vairavo E. Č.

10Eismo įvyko metu automobilio „Renault Master“ keleiviams O. A. padarytas nesunkus, S. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

11Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. Č. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

12Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K. prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalis dėl E. Č. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų priteisimo ir dėl šių dalių palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį.

13Prokuroras pažymi, kad pagrindinis BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų objektas yra saugus kelių transporto eismo funkcionavimas, o papildomos šiuo įstatymu saugomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, atskleidžiant jos turinį būtina vadovautis Kelių eismo taisyklėmis (toliau – KET), kurios yra vientisas, eismo saugumą užtikrinančių taisyklių rinkinys, nė viena šiame dokumente įtvirtinta teisės norma nėra pranašesnė ar išskirtinesnė už kitas. Todėl ir šioje byloje nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į BK 281 straipsnio paskirtį, nei E. Č., nei P. G. inkriminuoti KET pažeidimai negali turėti prioritetinės reikšmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokias vertybes minėta BK norma saugo ir kad išskirtinis požiūris į tam tikrus KET reikalavimus sukuria prielaidas ir ateityje kilti eismo įvykiams, neužtikrina saugaus eismo keliuose. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – pavojinga veika, pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Be KET 9 punkto pažeidimo, E. Č. buvo kaltinamas pažeidęs ir KET 190 punkte numatytus reikalavimus, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360 laipsnių kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių tam tikrų taisyklių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ir kilusius padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp šios veikos ir kilusių padarinių. Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių būtina spręsti vertinant kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje eismo dalyvio veiksmai, kuriais pažeidžiami KET reikalavimai, pripažįstami priežastiniu ryšiu susijusiais su kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo P. G. veiksmai paprastai nėra laikomi keliančiais grėsmę eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad P. G. važiavo leistinu greičiu, antrąja eismo juosta, iš kurios galima važiuoti tik tiesiai, jo važiavimo krypčiai degė žalias šviesoforo signalas, važiuodamas jis klausėsi radijo. Esant tokiai situacijai, P. G. neturėjo pagrindo tikėtis sankryžoje atsirasiančios kliūties. Byloje nėra duomenų, kad P. G. dar anksčiau išgirdo ar pamatė specialiąją transporto priemonę, nors objektyvią galimybę išgirsti ir pamatyti greitosios pagalbos automobilį jis turėjo. Tokią pat galimybę pamatyti atvažiuojantį antrąja eismo juosta P. G. vairuojamą automobilį turėjo ir greitosios pagalbos automobilio vairuotojas E. Č., kuris turėjo žinoti, kad jam iš kairės pusės, per Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžą, tiesiai galima važiuoti tik iš vidurinės (antrosios) eismo juostos, kurioje automobilių, prieš įvažiuojant jam į sankryžą, nebuvo. Kitose eismo juostose kairėje pusėje stovintys automobiliai grėsmės eismo saugumui nekėlė, nes pirmoji eismo juosta, kurioje galima sukti tik į dešinę pusę, ir trečioji, kurioje galima tik sukti į kairę ir apsisukti, su E. Č. važiavimo trajektorija nesikirto. Todėl pagrįsta išvada, kad jeigu nors vienas iš vairuotojų – E. Č. arba P. G. – būtų buvę atidesni, laikęsi visų būtinų atsargumo priemonių ir KET reikalavimų, suvokę, kad vairuoja padidinto pavojaus šaltinį, eismo įvykis nebūtų kilęs. KET šiuo atveju įpareigojo tiek E. Č., prieš įvažiuojant į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, įsitikinti, kad nepakenks eismo saugumui ir kad jam duodamas kelias, tiek ir P. G. nedelsiant duoti kelią artėjančiai specialiai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, tačiau nė vienas iš jų šių įpareigojimų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenustatė priežastinio ryšio tarp vairuotojų veiksmų ir kilusių padarinių, dėl to nepasisakė ir nenurodė, kodėl vieno vairuotojo padarytiems KET pažeidimams suteikė išskirtinę reikšmę. Pagal KET 190 punktą E. Č. galėjo pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jam duodamas kelias. Kadangi eismo įvykis įvyko, tai galima tik konstatuoti, kad E. Č. nepakankamai įsitikino, jog, kirsdamas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nepakenks eismo saugumui ir kad jam visos transporto priemonės duoda kelią. Nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 281 straipsnio 1 dalį išteisindamas E. Č.

14Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prioritetą suteikė išteisintojo E. Č. parodymams, kaip patvirtintiems ir kitais bylos duomenimis, nors tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pagal E. Č. parodymus, jis nematė iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Audi 80 Avant“, nes šis automobilis metėsi iš pirmosios eismo juostos (kuria eismas per sankryžą leidžiamas tik į dešinę) į antrąją eismo juostą (kuria eismas leidžiamas tik tiesiai). Prokuroras pažymi, kad tokių E. Č. nurodytų aplinkybių nenurodė ne tik automobilio „Audi 80 Avant“ vairuotojas P. G., bet ir šį artėjantį link sankryžos automobilį matę įvykio liudytojai R. K. ir V. M., kurių parodymų objektyvumas ir teisingumas nekelia abejonių. Tačiau šių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė ir dėl jų nepasisakė. Taip pat šis teismas netyrė įrodymų, o vertindamas byloje esančius įrodymus, nors nurodė, kad vertina jų visumą, nuosprendyje pasisakė ne dėl visų pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų, kai kuriuos jų nutylėjo, nepaaiškino, kodėl dalimi įrodymų nesivadovavo ir juos atmetė. Teismas nepasisakė dėl ekspertės E. G. išvados Nr. 11Š-4 (13) dalies, kurioje konstatuota, kad tiriamoje eismo situacijoje greitosios pagalbos automobilio vairuotojo E. Č. veiksmai, kai artėdamas sankryžos link, kurioje jo važiavimo krypčiai degė raudonas šviesoforo signalas, neįsitikino, kad jam duodamas kelias ir jis nesukels grėsmės eismo saugumui, dėl to, kirsdamas važiuojamųjų dalių sankirtą, sudarė kliūtį jam iš kairės artėjusio automobilio „Audi 80 Avant“, kuriam degė žalias šviesoforo signalas, judėjimui, ir techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Taigi ekspertė, įvertinusi tiriamą eismo įvykį techniniu požiūriu, vairuotojo E. Č. veiksmus susiejo su kilusiais padariniais. Nuteistojo P. G. veiksmus ekspertė taip pat siejo su kilusiais padariniais, tačiau tik tokiu atveju, jei P. G., važiuodamas 45-50 km/h greičiu, artėdamas prie Tilžės ir Vytauto gatvių sankirtos ir būdamas nuo jos ne mažesniu kaip 21,7–25,7 m atstumu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš dešinės Tilžės ir Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtos link artėjantį ar važiuojamųjų dalių sankirtą kertantį su įjungtais žybčiojančiais mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu E. Č. vairuojamą greitosios pagalbos automobilį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė patvirtino savo išvadą, paaiškino, kodėl E. Č. veiksmai susiję su kilusiais padariniais ir kodėl dėl P. G. veiksmų išvada yra sąlyginė. Šie įrodymai (specialisto išvada ir ekspertės paaiškinimai) kartu su kitais bylos duomenimis leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingas išvadas ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad teismas įvertino visus bylos duomenis, laikytinas deklaratyviu, o įrodymų vertinimas – atliktu pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tai, kasatoriaus nuomone, sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl E. Č. kaltės nebuvimo turėjo įtakos ir teismo sprendimui dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų priteisimo.

15Kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

17Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

18Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483/2013, 2K-375/2014 ir kt.).

19Byloje nustatyta, kad E. Č. eismo įvykio metu vairavo specialiąją transporto priemonę – greitosios medicinos pagalbos automobilį „Renault Master“ su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiu garso signalu. Priartėjęs Vytauto gatve prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui, E. Č. įvažiavo į Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžą ir susidūrė su iš kairės pusės Tilžės gatve per žalią šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „Audi 80 Avant“, kurį vairavo P. G. Eismo įvykio metu automobilio „Renault Master“ keleiviams padaryti – O. A. nesunkus, o S. V. nežymus – sveikatos sutrikdymas.

20Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. E. Č. teismas inkriminavo KET 9 ir 190 punktų, o P. G. – KET 9, 134 ir 191 punktų reikalavimų pažeidimus.

21KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 190 punktą, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360 laipsnių kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti KET V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

22Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu O. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pripažino kaltais ir E. Č., ir P. G., nes abu vairuotojai, šio teismo vertinimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. E. Č., tinkamai neįsitikinęs, kad nepakenks eismo saugumui ir kad jam duodamas kelias, įvažiavo į Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžą degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui (KET 9, 190 punktai), o P. G., kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. iš dešinės pusės Vytauto gatve į sankryžą įvažiavus specialiai transporto priemonei – greitosios medicinos pagalbos automobiliui „Renault Master“ su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiu garso signalu, privalėdamas nedelsiant duoti kelią šiai transporto priemonei, nelėtino greičio, nestabdė savo vairuojamo automobilio (KET 9, 134, 191 punktai). Dėl to abu automobiliai susidūrė, taip sukeldami BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Nagrinėjamoje eismo situacijoje, pirmosios instancijos teismo nuomone, abu vairuotojai veikė nusikalstamai nerūpestingai, nenumatydami, kad dėl jų veiksmų (padarytų KET pažeidimų) gali įvykti eismo įvykis ir būti sužaloti žmonės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas konstatavo, kad neatsargi vairuotojų veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

23Apygardos teismas šioje byloje padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą ir pripažino, kad E. Č., 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 8.56 val., vairuodamas greitosios medicinos pagalbos automobilį „Renault Master“, KET 9 bei 190 punktų reikalavimų nepažeidė, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos įrodymus. Šio teismo nuosprendyje konstatuota, kad E. Č., jo paties nurodyto laiko – pusantros dviejų sekundžių, tam, kad būtų galima apžvelgti visas Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos eismo juostas, įvertinti jomis judančius ir jau sustojusius automobilius, t. y. įsitikinti, kad nebus pakenkta eismo saugumui ir kad jam yra duodamas kelias, pakako.

24Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

25Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir, spręsdamas E. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės savo išvadas grindė arba bendrojo pobūdžio teiginiais, arba, kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu. Taigi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas ne tik jo reikiamai nepagrindė (BPK 331 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas), bet ir pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to šis nuosprendis naikintinas.

26Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas E. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai įvertino bylos įrodymų visumą, nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais grindžia savo išvadas dėl E. Č. kaltės, priežastinio ryšio tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

27Modeliuodamas situaciją ir vertindamas abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, teismas konstatavo, kad jeigu E. Č., privažiavęs prie Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos, kurioje jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas, būtų įsitikinęs, jog ne tik iš dešinės, bet ir iš kairės atvažiuojančios transporto priemonės (taip pat ir Tilžės gatvės antrąja eismo juosta važiuojantis P. G.) duoda jam kelią, mato jį ir lėtina važiavimo greitį, t. y. kad visose eismo juostose judantys automobiliai praleidžia tik stabtelėjusį (R. V., A. N., A. A., V. N., O. A. parodymai) prieš įvažiavimą į sankryžą greitosios medicinos pagalbos automobilį „Renault Master“, vairuojamą E. Č., tai eismo įvykis nebūtų kilęs (specialisto išvada Nr.11Š-4 (13), specialistės E. G. paaiškinimas). E. Č. stabtelėjimo prieš sankryžą laikas, pagal jo paties parodymus, trukęs vos 1,5–2 sekundes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo per trumpas tam, kad įsitikintų, jog E. Č. duodamas kelias, ir jis, įvažiuodamas į Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžą degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui, nepakenks eismo saugumui (KET 9, 190 punktai). Ši aplinkybė lėmė, kad E. Č. priėmė neteisingą sprendimą – kirto važiuojamųjų dalių sankirtą, sudarydamas kliūtį jam iš kairės artėjusio automobilio „Audi 80 Avant“, kurį vairavo P. G. ir kuriam degė žalias šviesoforo signalas, judėjimui. Dėl to kilo eismo įvykis su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Taigi tarp E. Č. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra priežastinis ryšys. Teismo išvada, kad E. Č. parodymai, duoti teisme, kuriais šis tvirtino, jog, prieš kertant važiuojamųjų dalių sankirtą, antrojoje Tilžės gatvės eismo juostoje jokių transporto priemonių nebuvo (neva P. G. vairuojamas automobilis staiga „metėsi“ iš pirmosios į antrąją eismo juostą), neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, yra pagrįsta. Teismas teisingai konstatavo, kad automobilis „Audi 80 Avant“ prie važiuojamųjų dalių sankirtos neatsirado staiga ir netikėtai. Nustatyta (P. G., liudytojų V. M., R. K. parodymai), kad P. G. prieš eismo įvykį važiavo antrąja Tilžės gatvės eismo juosta (į antrąją eismo juostą persirikiavo prie mados ir laisvalaikio centro „Saulės miestas“), leistino greičio neviršijo (pagal specialisto išvadą ir specialistės E. G. paaiškinimus tikėtina, jog P. G. važiavo apie 45÷50 km/h greičiu), matomumo E. Č. taip pat niekas neužstojo ir dėl to šioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti P. G. vairuojamą automobilį, artėjantį Tilžės g. jam iš kairės. Todėl, jei E. Č. būtų buvęs pakankamai atidus, laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių ir KET reikalavimų, kaip pagrįstai skunde teigia kasatorius, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

28Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. Č. kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas (KET 9, 190 punktai) buvo būtinoji BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga, yra pagrįsta išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuota abiejų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalis, kuriose: 1) E. Č. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; 2) iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai O. A. priteista 1 836,72 Lt (531,95 Eur) turtinei ir 8 000 Lt (2316,96 Eur) neturtinei žalai atlyginti; 3) iš nuteistojo P. G. priteista 250 Lt (72,41 Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir dėl šių dalių palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

31Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas... 3. Iš AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestas.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Č. nuteistas už tai, kad 2012... 9. P. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 8.56 val.,... 10. Eismo įvyko metu automobilio „Renault Master“ keleiviams O. A. padarytas... 11. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 12. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 13. Prokuroras pažymi, kad pagrindinis BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų... 14. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prioritetą... 15. Kasacinis skundas tenkintinas.... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo... 17. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto... 18. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir... 19. Byloje nustatyta, kad E. Č. eismo įvykio metu vairavo specialiąją... 20. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus... 21. KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo... 22. Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamo eismo įvykio, kurio... 23. Apygardos teismas šioje byloje padarė priešingą nei pirmosios instancijos... 24. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas,... 25. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 26. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas E. Č.... 27. Modeliuodamas situaciją ir vertindamas abiejų eismo dalyvių padarytų... 28. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 31. Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...