Byla 2K-471/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. I. (J. I.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu J. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal 259 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę J. I. įskaityta viena sulaikymo para ir likusi neatlikta jo bausmės dalis nustatyta 23 MGL dydžio (2990 Lt) bauda. Iš J. I. priteista 2250 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam L. Š. atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu nuteista ir K. N., tačiau dėl jos nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutartimi nuteistojo J. I. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5J. I. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2012 m. balandžio 13 d., apie 7.48 val., Vilniuje, Ukmergės g., miesto centro kryptimi vairuodamas UAB „Hansa lizingas“ priklausantį automobilį „Opel Movano“ (duomenys neskelbtini), ties Ukmergės ir Paribio gatvių sankryža važiuodamas ištisine horizontalaus ženklinimo linija, atskirta ir užrašu „TAKSI“, „A“, pažymėta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, buvo neatsargus ir neatidus, t. y. pažeidė KET 9 punktą, taip pat, nepaisydamas KET 133 punkto reikalavimo pasirinkti saugų važiavimo greitį ir laikytis atstumo, dėl to, tikėtina, vengdamas susidūrimo su priekyje važiavusia ir stabdžiusia transporto priemone, staigiai stabdė, be to, keisdamas važiavimo kryptį, t. y. staiga manevruodamas į dešinę, nepaisė KET 109 punkto nuostatų – neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo tarp dešiniojo šono ir sudarė kliūtį jam iš dešinės važiavusiam dviratininkui L. Š., dėl to šis atsitrenkė į dešiniojo J. I. vairuoto automobilio šono galinę dalį ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairėje pėdoje ir blauzdoje bei kairės pėdos antro padikaulio lūžiu.

6Be to, J. I. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos: 2013 m. vasario 7 d. Vilniuje, automobilyje „Opel Movano“ (duomenys neskelbtini) gabeno savo poreikiams nenustatytomis aplinkybėmis įgytas narkotines medžiagas – 0,1673 g kanapių (ir jų dalių), kol tą pačią dieną, apie 18.50 val., Želmenų ir Europos parko gatvių sankryžoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. nutartį dėl jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą nutraukti, nukentėjusiojo L. Š. 2250 Lt civilinį ieškinį atmesti.

8Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai inkriminavo BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes taikė ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią KET redakciją. Anot kasatoriaus, teismai tinkamai nevertino jo kaltės – jis teigia buvus kazuso atvejį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-615/2012): J. I. elgėsi atsakingai atsižvelgdamas į KET 186 punkto reikalavimus, į tai, kad turėjo atlikti posūkį į dešinę, kelyje buvus spūsčiai siekė nesudaryti kliūčių eismui, pagrįstai nesitikėjo, kad dviratininkas ims manevruoti kelyje ir pakeis judėjimo trajektoriją. Kadangi J. I. turėjo daryti posūkį, buvo priverstas pasukti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Nuteistojo J. I. nuomone, byloje taip pat nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys. 2012 m. balandžio 13 d. eismo įvykis įvyko dėl to, kad staiga stabdė prieš kasatorių važiavęs automobilis, o iš paskos važiavęs L. Š. nesilaikė saugaus atstumo iki nuteistojo automobilio, elgėsi neapdairiai manevruodamas kelyje – važiavo kairiau, arčiau antrosios juostos, kai buvo aplenktas J. I. Dėl šių aplinkybių nepagrįstai nebuvo atliktas pakartotinis įrodymų vertinimas. Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai: turėjo atlikti įrodymų tyrimą, įsitikinti, ar išties buvo padaryta teisės taikymo ir įrodymų vertinimo pažeidimų, tačiau to nepadarė – tai lėmė neteisingą skundo aplinkybių vertinimą, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Nuteistasis buvo nurodęs, jog nesutinka su nuosprendžiu dėl to, kad buvo netinkamai taikytos KET nuostatos, šias aplinkybes minėjo teismui, tačiau jis į J. I. motyvus neatsižvelgė, šio skundo argumento nenagrinėjo, nepaminėjo nutarties aprašomojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas taip, pasak kasatoriaus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 332 straipsnių reikalavimus. Taip pat kasatorius pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika, dėl kurios J. I. buvo pripažintas kaltu, nebuvo padaryta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pats prisidėjo prie žalos padarymo, civilinis ieškinys pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų tenkintas nepagrįstai.

9Atsiliepimu į nuteistojo J. I. kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

10Atsiliepime teigiama, kad byloje esančiu atveju neturi reikšmės tai, ar buvo taikyta aktuali KET redakcija, nes KET pakeitimai, įsigalioję nuo nusikalstamos veikos padarymo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo, nors ir buvo susiję su KET 186 punktu, tačiau neturi jokio tiesioginio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu. Taisyklė, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama, <...> tačiau jeigu ši eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą“, yra įtvirtinta ir aktualioje KET redakcijoje, o J. I., įvažiuodamas į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, kirto ištisinę ženklinimo liniją. Pirmosios instancijos teismas, naudodamas aktualioje taisyklių redakcijoje įtvirtintą formuluotę, nors ir formaliai nesilaikė įstatymo galiojimo laike principo, tai tiesioginės įtakos kaltinimui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas taikė tinkamą minėtos taisyklės redakciją. Prokuroras pabrėžia, kad kazuso atvejo nebuvo, J. I., kaip asmuo, įgijęs teisę vairuoti, yra išsamiai susipažinęs su KET ir suvokia galimus jų nesilaikymo padarinius. Nėra reikšminga, ar jis bandė išvengti neigiamų padarinių ir ar tai darydamas padarė viską, kas įmanoma; J. I. neteisėti veiksmai yra pakankami, kad būtų konstatuojamas nusikalstamas nerūpestingumas. Taip pat akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog L. Š. taip pat būtų nesilaikęs KET reikalavimų, tad kasatoriaus teiginiai dėl priežastinio ryšio nustatymo netinkamumo nepagrįsti.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK nuostatų laikymosi

13Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Taigi, siekiant tinkamai atskleisti šios nusikalstamos veikos požymius, turi būti įvertintos ir Kelių eismo taisyklėse numatytos teisės normos.

14Nagrinėjamoje byloje pripažįstant J. I. kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam buvo inkriminuoti KET 9, 133, 109 punktų pažeidimai. Veikos padarymo metu galiojusios KET nustatė, kad: eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas); vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei (109 punktas). Tiek kaltinimas reikštas, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. I. nuteistas už šių punktų nuostatose numatytų pažeidimų padarymą. J. I. nuo tokių įtarimų turėjo galimybę gintis tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacine tvarka. Vairuotojo pareigos vairuoti saugiai, laikytis atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių, taip pat ir dviratininkų, atžvilgiu įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugos eismo automobiliais įstatyme, KET. KET nuostatos yra viena su kita susijusios ir turi būti aiškinamos bei taikomos sistemiškai. Tinkamas KET nuostatų aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad vairuotojui, dėl kokių nors priežasčių važiuojant eismo juosta, pažymėta ženklu „A“ ir užrašu „Taksi“, nekiltų pareiga nebūti maksimaliai atsargiam, persirikiuojant neduoti kelio dešiniau važiuojančiai transporto priemonei (šios bylos atveju – dviratininkui), pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustoti iki bet kurios numatomos kliūties kelyje. Veika tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose aprašyta atskleidžiant jos esmę. Detalizuojant BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, teismo procesiniuose sprendimuose buvo nurodytos ir KET 186 punkto nuostatos (Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau, jeigu ši eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi), KET 132 punktas (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus). Šie paminėti KET pažeidimai nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nes turi reikšmės baudžiamosios atsakomybės individualizavimui – tai atitinka BPK 305 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad netinkamas pirmosios instancijos teismo rėmimasis KET 186 punkto redakcija neturi reikšmės J. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosiose bylose, pradėtose esant pagrindui manyti, jog galėjo būti padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, netikslus KET punktų nurodymas (pvz., ne visų reikšmingų punktų išvardijimas) procesiniuose dokumentuose laikytinas trūkumu, tačiau toks trūkumas paprastai neturi būti pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, jei veika, kurios padarymu yra kaltinama, tuose procesiniuose dokumentuose aprašoma atskleidžiant pažeistų KET reikalavimų esmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-445/2014). Nagrinėjamoje byloje surašytame kaltinamajame akte bei teismų priimtuose baigiamuosiuose aktuose tai yra iš esmės padaryta.

15Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame J. I. skunde esančius esminius argumentus, atskleisdamas priežastinį ryšį, analizuodamas J. I. kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tinkamai taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, teisės taikymo klaidų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde keliama sava įvykio, kurio faktinės aplinkybės nustatytos žemesnės instancijos teismų sprendimuose, versija, pasisakoma dėl dviratininko nukentėjusiojo L. Š. kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė kokių nors dviratininko L. Š. padarytų KET pažeidimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę įrodymus kaip visumą ir konstatavę J. I. kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip padarė kasatorių netenkinančias išvadas, neduoda pagrindo spręsti apie būtinumą apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų). Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29/2007, 2K109/2009, 2K-516/2011). Šioje byloje tokių situacijų nebuvo. Civilinio nukentėjusiojo ieškinio išsprendimo klausimą kasaciniame skunde nuteistasis J. I. sieja su baudžiamojo proceso nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu (tai, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas), pažeidimu ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių nustatymu – minėta, kad, nesant jokių L. Š. KET pažeidimų, išvadai, kad eismo įvykį lėmė L. Š., o ne nuteistojo J. I. veiksmai, daryti nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo J. I. (J. I.) kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai