Byla 2K-258/2014
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio.

2Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 70 parų areštu, 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. B. uždrausta dvejus metus įgyti specialiąją teisę – vairuoti kelių transporto priemonę.

4Priteista iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE civilinei ieškovei I. K. 4490,46 Lt turtinei žalai, 7941,44 Lt neturtinei žalai, civilinei ieškovei D. G. 690,56 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš A. B. civilinei ieškovei I. K. 1233,55 Lt turtinei žalai, 12 058,56 Lt neturtinei žalai, civilinei ieškovei D. G. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis:

6panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemonę);

7panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. B. priteista civilinėms ieškovėms I. K. 1233,55 Lt turtinei žalai, 12 058,56 Lt neturtinei žalai, o D. G. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

8priteista iš draudiko „BTA Insurance Company“ SE I. K. 1190,92 Lt turtinei žalai atlyginti;

9priteista iš A. B. I. K. 42,63 Lt turtinei žalai, 6000 Lt neturtinei žalai, D. G. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

10kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 17 d., apie 20.50 val., Trakų r., Dėdeliškių k., kelio Grigiškės–Rykantai 1,8 km, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 230“ (valst. Nr. ( - )), priklausantį V. G., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumu, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į kairės pusės važiuojamąją dalį ir partrenkė šia kelio puse dviračiu važiavusią I. K., taip pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 125 punktų reikalavimus padarė eismo įvykį, dėl kurio I. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

13A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 17 d., apie 21.05 val., Vilniaus sav., Grigiškėse, Mokyklos g., ties namu Nr. 10, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 230“ (valst. Nr. ( - )), priklausantį V. G., tyčia, matydamas, kad D. G. laikosi už automobilio durelių ir prašo sustoti, jo nestabdė ir ją tempdamas padarė žaizdas dešinėje blauzdoje bei kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje ir kairėje rankoje, taip nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

14Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir jį visiškai išteisinti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, priimdami skundžiamus nuosprendžius, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 305 straipsnių nuostatas, dėl to buvo suvaržytos jo, kaip kaltinamojo (nuteistojo), teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, rėmėsi tik kaltinimo pateikta versija ir nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas, pagrįstas bylos nagrinėjimo metu netirtais įrodymais, nepateikė išsamių motyvų dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė (nors apie tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde), nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį. Taip buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingą ir nešališką teismą, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

16Pagal BPK 20 straipsnio 2, 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1, 3.1.8 punktuose pateiktus išaiškinimus nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir ją išspręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

17Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006 esančiais išaiškinimais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kurie buvo gauti ne teisminio nagrinėjimo metu, o perrašyti iš kaltinamojo akto (padarytos analogiškos gramatinės klaidos), o tai nesuderinama su BPK 242, 276, 301 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat rėmėsi rašytiniais įrodymais (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio schema, nuotraukomis, transporto priemonės apžiūros protokolu ir kt.), kurie bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiriami (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pažymi, kad BPK nenumato galimybės teisiamojo posėdžio metu visiškai neskelbti ar neminėti bylos rašytinių dokumentų, kitų daiktinių įrodymų, kuriais gali būti grindžiamas galutinis teismo procesinis sprendimas (BPK 290 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiam esminiam proceso pažeidimui pašalinti.

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįstai motyvuoti, kodėl kaltinamojo veika atitinka konkrečiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nurodyti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių, bylos įrodymais pagrįstų motyvų dėl byloje esančių prieštaringų duomenų vertinimo (kodėl atmesti nuoseklūs A. B. parodymai), dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistojo kaltės bei kitų veikų sudėties požymių buvimo, taip pažeidė BPK 242, 301, 305 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų taip pat neištaisė.

19Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtinas šiame straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė rašytinių bylos duomenų dėl nukentėjusiajai I. K. padaryto sužalojimo sunkumo, o rėmėsi tik pradiniuose sveikatos priežiūros specialistų surašytuose dokumentuose pateikta informacija. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus nepagrįstai atmetė nurodydamas, kad teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis bei RVUL dirbančių chirurgų (T. Vaitoškos ir kitų specialistų) tinkamu išsilavinimu ar kvalifikacija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 4 punktą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti turi būti atliekama ekspertizė vadovaujantis BPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad tokia ekspertizė byloje neatlikta (ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos tik specialistų išvados), o apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų gautas teisės aktų nuostatas atitinkantis įrodymas, patvirtinantis nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą. Iš specialisto išvadų matyti, kad jose perrašyta nukentėjusiosios I. K. medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros darbuotojų išdėstyta informacija, o pats specialistas jokių tyrimo veiksmų neatliko, netyrė ir neaprašė tomografinės bei rentgeno nuotraukų (iš kurių būtų galima nustatyti, ar nukentėjusiajai iš tiesų buvo padaryti lūžiai). Nukentėjusiosios patirtus lūžius nustatė RVUL chirurgas T. Vaitoška, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turi tinkamą išsilavinimą, specialias žinias ir gebėjimus teisingai įvertinti pažeidimus, nustatyti lūžius pagal tomografines ir rentgeno nuotraukas. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ būtent gydytojo radiologo (gydytojo rentgenologo) licenciją turintis asmuo turi teisę tirti ir diagnozuoti sužalojimus pagal rentgeno nuotraukas, t. y. tokia kompetencija gydytojui chirurgui nenumatyta. Kasatoriaus manymu, šioje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių I. K. sveikatos sužalojimo mastą (nesunkų sveikatos sutrikdymą). Teismai nesiėmė veiksmų išsamiai ištirti ir išnagrinėti bylą, taip pažeidė kasatoriaus teises į teisingą teisminį procesą.

20Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus D. G. sveikatos sutrikdymas), nes nepateikė patikimų, tinkamai įvertintų įrodymų bei motyvų dėl jo kaltės (tiesioginės tyčios). Teismai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu netirtais rašytiniais, daiktiniais įrodymais ir prieštaringais nukentėjusiosios aiškinimais, iš esmės neatskleidė šių duomenų įrodomosios vertės, liečiamumo, nepateikė įrodymų analizės, neaptarė jų visumos, ignoravo in dubio pro reo principą. Civilinis atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, įvertinęs jam pateiktus duomenis, laikėsi pozicijos, jog tiek I. K., tiek ir D. G. buvo sužalotos eismo įvykio metu, t. y. veikiant neatsargiai. Tokią poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiosios D. G. naudai 690,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip iš esmės pripažindamas, jog sužalojimai jai padaryti veikiant ne tyčia, o neatsargiai; apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Be to, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiosios D. G. parodymai nebuvo nuoseklūs: ji aiškino, kad su dukra buvo išlipusios iš automobilio, o jam pradėjus važiuoti ji buvo pargriauta, nes laikėsi už durelių; vėliau teigė, kad jos dešinė koja buvo ant asfalto, o kairė – užstrigusi už sėdynės ir tariamai jis ją taip vilko apie du metrus; dar vėliau teigė, kad ji, neatlenkusi priekinės sėdynės, iššoko iš automobilio, laikėsi už sėdynės bei durelių ir bėgo, kol pargriuvo ir pan. Nukentėjusiosios paaiškinimų nepatvirtino kiti objektyvūs įrodymai (ir specialistės J. Majauskaitės–Čobot paaiškinimai).

21Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokuroras nepažeidė BPK 409 straipsnio nuostatų pradėdamas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiajai D. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas tada, kai ji, elgdamasi pilietiškai, norėjo sulaikyti bandantį išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusį asmenį (kasatorių). Pagal BPK 407 straipsnio 1 dalį baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį prokuroras pradeda ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime (ir 2006 m. birželio 15 d.) pabrėžė, kad pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį (2003 m. birželio 19 d. redakcija) prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje (2003 m. birželio 19 d. redakcija) nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime ir generalinio prokuroro patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos paaiškinta, jog sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, turi būti atsižvelgta į tai, kad minėtas įstatyminis pagrindas sietinas ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, o su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis; kad kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

22Kasatoriaus manymu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nebuvo BPK 409 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių prokuroras savo iniciatyva būtų galėjęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius pažymi, kad teismo išvada, jog D. G. buvo sužalota būtent todėl, kad, elgdamasi pilietiškai, norėjo sulaikyti bandantį pabėgti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, neatitinka nukentėjusiosios paaiškinimų ir prokuroro nutarime pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytų aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas dėl D. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas pagal Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. Malecko 2012 m. sausio 11 d. reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 409 straipsnio 1 dalies tvarka), kuriame nurodoma, jog „kadangi A. B. D. G. sužalojo iš karto po eismo įvykio, tai padarė su automobiliu ir šie yra susiję, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtinas prokuroro reikalavimu“, t. y. prokuroras nenustatė, kad ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ši nusikalstama veika nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nepadaryta didelės žalos tretiesiems asmenims. Dėl to prokuroras šią bylos dalį neteisėtai perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris, nepagrįstai ją išnagrinėjęs, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 407, 409 straipsnių, 417 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl tokių veiksmų buvo pažeistos A. B., kaip kaltinamojo, teisės į tinkamą nusikalstamos veikos tyrimo procesą, jis neteko galimybės pasinaudoti BPK 413 straipsnyje įtvirtintu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu susitaikymo institutu, todėl, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ši baudžiamosios bylos dalis turi būti nutraukta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2006, 2K-67/2007).

23Kasatorius dar teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jį apibūdinančią medžiagą, taip netinkamai taikė BK 41, 54, 55–66, 68 straipsnių nuostatas ir jam paskyrė per griežtą, su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nusikaltusio asmens teisė į teisingą bausmę yra kildinama iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos teisės į teisingą teismą (6 straipsnis). Teismas, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nustatęs visas byloje esančias aplinkybes, turi paskirti tokią bausmę, kuri atitiktų nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad pagal baudžiamosios teisės paskirties kontekstą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

24Kasatorius pažymi, kad jis nuteistas padaręs du nesunkius nusikaltimus (vienas iš jų – dėl neatsargumo), anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (paskutinį kartą – 2007 m. balandžio 12 d., baudą sumokėjo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnis), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, užsiregistravęs darbo biržoje, į narkologinę įskaitą neįrašytas, neturi kitų žalingų įpročių, apibūdinamas teigiamai. Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, parbloškusią nukentėjusiąją I. K., ir dėl to labai išgyveno, buvo šoko būsenos, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių vežė nukentėjusiąją ir jos motiną į gydymo įstaigą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl šių aplinkybių jam paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė yra neteisinga, prieštaraujanti teisingumo, protingumo principams. Nors arešto bausmė priskiriama prie bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, šiuo atveju jam iš tiesų paskirta bausmė, kurią vykdant jis realiai net tris mėnesius bus izoliuotas nuo visuomenės, jam bus taikomi ribojimai, kai kuriais aspektais net griežtesni, nei vykdant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Kasatoriaus manymu, pagal bylos aplinkybes buvo pakankamas pagrindas jam paskirti kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (viešuosius darbus ar laisvės apribojimą) arba net laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant, kurios jam leistų toliau gyventi bei persiauklėti visuomenėje, nenutraukti socialinių ryšių, ieškoti legalaus darbo ir siekti atlyginti priteistą žalą, toliau mokytis, socializuotis, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

25Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą prašo jį patenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

26Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto kasatoriaus nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnį pagrįstumo bei nuteisimo pagal šį straipsnį ir paskirtos bausmės, tačiau sutinka su argumentais, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisiamojo posėdžio metu teismas, apklausęs proceso dalyvius ir jiems nepageidaujant, kad būtų paskelbta bylos medžiaga, nutarė jos neskelbti, jos neišvardijo ir pabaigęs įrodymų tyrimą perėjo prie baigiamųjų kalbų. Pagal BPK 290 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų paskelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuroro manymu, kadangi pirmosios instancijos teismas neišvardijo byloje esančių dokumentų, tačiau jais (teismo medicinos specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kt.) grindė nuosprendį, dėl to A. B. kaltė yra pagrįsta teismo posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. A. B. apeliaciniame skunde nurodė šiuos pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos formaliai atmetė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, suvaržiusį įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

27Kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl BPK 290 straipsnio 3 dalies, 301 straipsnio 1 dalies taikymo ir reikalavimų, kylančių iš BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, laikymosi

29Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas, pagrįstas bylos nagrinėjimo metu netirtais įrodymais, nepateikė išsamių motyvų dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų (BPK 20 straipsnis, 290 straipsnio 3 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė (nors apie tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde), nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

30Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Dokumentų ištyrimo teisme tvarką konkretizuoja BPK 290 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Pagal šio straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

31Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas byloje surinktų įrodymų tyrimą, apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiąsias, liudytojus. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės, jog jie neprašo paskelbti bylos dokumentų, nutarė neskelbti bylos medžiagos, ir, nesant prašymų ir papildymų dėl įrodymų tyrimo teisme, pranešė, kad teisminis tyrimas baigtas (T. 3, b. l. 10). Savo ginamojoje kalboje kaltinamojo gynėja sutiko su A. B. kalte pažeidus KET reikalavimus ir sužalojus I. K. bei jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau prašė jį išteisinti dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

32Savo apeliaciniame skunde nuteistasis, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo pažeistos BPK 290 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes teismas nepaminėjo rašytinių bylos dokumentų, kuriais remiantis bus priimtas nuosprendis, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, kuris suvaržė kaltinamojo teises į teisingą, išsamų ir nešališką teismą, užkirto kelią į tinkamą gynybą.

33Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliktas (proceso dalyviai, tarp kurių buvo nuteistasis ir jo gynėjas, atlikti įrodymų tyrimo neprašė). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl minėto apeliacinio skundo argumento, nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisėjui pasiūlius pagarsinti byloje esančius dokumentus, proceso dalyviai pareiškė, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir garsinti dokumentų nepageidauja, taip pat nė vienas iš proceso dalyvių nepareiškė pastabų ir papildomų prašymų dėl įrodymų tyrimo teisme“ (T. 3, b. l. 60).

34Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

35Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 290 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nagrinėjimo teisme dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad bylos dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, šių dokumentų neišvardijo, taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatą, nuosprendį grįsdamas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Tačiau atsižvelgus į bylos aplinkybes nėra pagrindo šį pažeidimą pripažinti esminiu, nes jis nesukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir iš esmės kaltinamojo teisių nesuvaržė.

36Bylos medžiaga patvirtina, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą 2012 m. sausio 20 d. A. B. su byloje surinktais dokumentais susipažino (jis pageidavo, kad jam būtų padarytos specialisto paaiškinimų, D. G. sveikatos istorijos kopijos, T. 1, b. l. 127). Tačiau gavus nukentėjusiosios I. K. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, jis buvo pratęstas ir jo metu buvo gauta naujos medžiagos (apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz 230“, gauta specialisto išvada Nr. G 842/12(01)-3201/11(01), atlikta D. G. ir A. B. akistata ir kt.). 2012 m. lapkričio 14 d. A. B. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jis su bylos medžiaga susipažinti nepageidavo (T. 2, b. l. 101). Teisiamojo posėdžio metu nei A. B., nei jo gynėja jokių prašymų nepateikė; jis prisipažino kaltu dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo; nors jis neigė savo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau teisiamajame posėdyje turėjo galimybę aiškintis šios veikos padarymo aplinkybes užduodamas klausimus nukentėjusiajai D. G.; tardamas paskutinį žodį A. B. atsiprašė nukentėjusiųjų, prašė jo griežtai nebausti. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė ištaisyti šio pažeidimo. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, padarytas BPK 290 straipsnio 3 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas vertintinas kaip formalaus pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010), dėl to tenkinti kasatoriaus prašymą šiuo aspektu ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl minėtų pažeidimų nėra pakankamo pagrindo.

37Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriaus kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, nuotraukomis, transporto priemonės apžiūros protokolu, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus teiginiai, kad teismai buvo šališki – deklaratyvūs, pagrįsti tik jo nesutikimu su teismų išvadomis, todėl atmestini.

38Netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 281 straipsnio 1 dalį) ir BPK nuostatų, įtvirtinančių įrodymų vertinimo taisykles pažeidimą, kasatorius grindžia ir tuo, kad, pasak jo, nustatant eismo įvykio padarinius, nepagrįstai buvo atsisakyta skirti ekspertizę ir remtasi tik specialistų išvadomis. Sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju pažymėtina, kad proceso dalyvių prašymai, taip pat ir prašymai, susiję su ekspertizių paskyrimu, nereiškia teismų pareigos šiuos prašymus privalomai tenkinti. Teismai, spręsdami dėl prašymo skirti ekspertizę tenkinimo, ar atmetimo, turi atsižvelgti į tai, ar toks prašymas turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, t. y. ar nepatenkinus tokio prašymo nebus išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos esminės, bylai reikšmingos aplinkybės. Atmesdamas šį prašymą teismas tokį savo sprendimą privalo argumentuoti. Būtent apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl to, kodėl ekspertizė neskirtina ir kodėl specialistų išvados dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto yra teisėtos ir pagrįstos. Šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo abejoti.

39Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus paaiškindamas, kodėl dalis apeliacinio skundo atmetama, o dalis tenkinama.

40Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami nuosprendžius, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylančius reikalavimus.

41Dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų taikymo

42Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal BPK 407 straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 straipsnyje nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą turi teisę pradėti prokuroras (nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas), jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: veika turi visuomeninę reikšmę arba žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys bent vienos iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–67/2007, 2K-375/2008, 2K-178/2010).

43Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodyta, kad BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina prokuroro, turinčio konstitucinę priedermę ginti asmens teises bei teisėtus interesus (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis), nekvestionuojamą pareigą pradėti baudžiamąjį procesą visais atvejais, kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika: 1) turi visuomeninę reikšmę, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 2) padaryta žala asmeniui, kuris apskritai negali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali pats arba per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, – nesvarbu, yra ar nėra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 3) padaryta žala asmeniui, kuris gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir yra ją išreiškęs, nustatyta tvarka kreipęsis į kompetentingą instituciją ar pareigūną, tačiau to objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti. Be to, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyse, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais.

44Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. liepos 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-504-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. K. sužalojimo eismo įvykio 2011 m. liepos 17 d. metu); šio ikiteisminio tyrimo metu dėl minėtos veikos padarymo įtarimai buvo pateikti A. B.. 2012 m. sausio 11 d. Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras D. Maleckas, vadovaudamasis BPK 407, 409 straipsniais, priėmė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 409 straipsnio 1 dalies tvarka) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus D. G. sužalojimo, kuriame nurodė, kad atliekamo minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog iš karto po šio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota I. K., įtariamasis A. B. nukentėjusiąją kartu su jos motina D. G. nuvežė į Grigiškių polikliniką, kur savo vairuojamu automobiliu D. G. padarė nežymų sveikatos surikdymą, t. y. ją tempė automobiliu, nors nukentėjusioji ir šaukė sustoti, ir iš įvykio vietos pasišalino (T. 1, b. l. 3). Kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pateikti A. B. ir jis už šią veiką buvo nuteistas.

45Savo apeliaciniame skunde A. B. nesutiko su jo nuteisimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo pradėtas nepagrįstai, nes veika nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nepadaryta didelės žalos tretiesiems asmenims ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų ir juos atmesdamas kaip nepagrįstus, pažymėjo, kad nukentėjusiajai D. G. nežymus sveikatos sutrikdymas A. B. veiksmais buvo padarytas ne paprasto buitinio konflikto metu, o tada, kai ji, elgdamasi pilietiškai, norėjo sulaikyti bandantį pabėgti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (A. B.), kuris aktyviais veiksmais siekė išvengti tokio sulaikymo, todėl jo padaryta nusikalstama veika turi visuomeninės reikšmės.

46Kasatorius analogiškus argumentus nurodo ir savo kasaciniame skunde, teigdamas, kad prokuroras nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl D. G. sužalojimo, nes nenustatyta, jog ši nusikalstama veika (numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje) turi visuomeninę reikšmę, ir, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nepadaryta didelės žalos tretiesiems asmenims.

47Šie kasatoriaus argumentai atmestini. Konstitucinis Teismas 2006 m sausio 6 d. nutarime yra konstatavęs, kad „BPK 409 straipsnio 1 dalyje (2003 m. birželio 9 d. redakcija) vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ taip pat yra talpi. Ji sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.“

48Šiuo atveju prokuroras motyvuotu procesiniu dokumentu nustatęs, kad A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, turi visuomeninę reikšmę, t. y. konstatavęs BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę, pagrįstai dėl šios veikos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką netgi prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą neišreiškimas nėra vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, esant situacijai, kai tas pats asmuo toje pačioje byloje kaltinamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena – privataus kaltinimo veika, ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, kai tų veikų tyrimai yra glaudžiai susiję, nuo vienos veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklauso kitos nusikalstamos veikos atskleidimas ir įrodinėjimas. Procesų dėl to paties asmens toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku padarytų nusikalstamų veikų prieš skirtingus nukentėjusiuosius vykdymas kartu toje pačioje byloje visiškai atitiko viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2008). Aplinkybės, kai dvi veikos (numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje) buvo padarytos prieš vieną nukentėjusį asmenį, jos tarpusavyje buvo glaudžiai susijusios, padarytos per trumpą laiko tarpą, taip pat buvo įvertintos kaip BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93/2010).

49Taigi BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

50Dėl bausmės paskyrimo

51Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatoriui buvo paskirta neteisinga, per griežta bausmė, nes, kasatoriaus nuomone, jam turėjo būti skiriama bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

52Iš teismų nuosprendžių matyti, kad teismai, skirdami nuteistajam arešto bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Tokie teismų sprendimai buvo tinkamai motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, argumentuotai pasisakė, kodėl skiriant bausmę nėra taikomos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kodėl A. B. prisipažinimas nėra laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

53Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. B. bausmė paskirta laikantis BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių skyrimo pagrindus. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir todėl neteisinga. Taigi darytina išvada, kad teismai, skirdami nuteistajam arešto bausmę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

54Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

55Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad nuteistasis netinkamą BK 140 straipsnio 1 dalies taikymą sieja ir su teismų atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės ginčydamas teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pateikdamas savo versiją dėl padarytų veiksmų. Antai, pavyzdžiui, nuteistasis, ginčydamas D. G. parodymus, teigia, kad jie, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nebuvo nuoseklūs: ji aiškino, kad su dukra buvo išlipusios iš automobilio, o jam pradėjus važiuoti ji buvo pargriauta, nes laikėsi už durelių; vėliau teigė, kad jos dešinė koja buvo ant asfalto, o kairė – užstrigusi už sėdynės ir tariamai jis ją taip vilko apie du metrus; dar vėliau teigė, kad ji, neatlenkusi priekinės sėdynės, iššoko iš automobilio, laikėsi už sėdynės bei durelių ir bėgo, kol pargriuvo ir pan. Taip pat, pasak kasatoriaus, nukentėjusiosios paaiškinimų nepatvirtino kiti objektyvūs įrodymai. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo.

56BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

57Taigi, kasatoriaus pateikti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo, kurie yra faktiškai siejami su teismų nustatytų aplinkybių ir atlikto įrodymų vertinimo ginčijimu, paliekami nenagrinėti.

58Kai kurie kasacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis, neatitinkančiomis teismų sprendimų turinio. Antai kasatorius kasacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog sužalojimai nukentėjusiajai D. G. padaryti veikiant ne tyčia, o neatsargiai, grindžia prielaida, kad tai patvirtino pats teismas, priteisdamas iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiosios D. G. naudai 690,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptardamas žalos atlyginimo klausimus yra konstatavęs, kad D. G. būtent dėl tyčinio fizinio smurto pavartojimo po dukters sužalojimo taip pat patyrė pažeminimą, stresą, gilius dvasinius pergyvenimus.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. B.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš... 4. Priteista iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE civilinei... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. paskirta baudžiamojo poveikio... 7. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. B. priteista civilinėms... 8. priteista iš draudiko „BTA Insurance Company“ SE I. K. 1190,92 Lt turtinei... 9. priteista iš A. B. I. K. 42,63 Lt turtinei žalai, 6000 Lt neturtinei žalai,... 10. kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Teisėjų kolegija... 12. A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 17... 13. A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 17... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 15. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, tirdami ir vertindami... 16. Pagal BPK 20 straipsnio 2, 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003... 17. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas... 19. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad BK 281 straipsnyje numatytos... 20. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal BK... 21. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokuroras... 22. Kasatoriaus manymu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo... 23. Kasatorius dar teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 24. Kasatorius pažymi, kad jis nuteistas padaręs du nesunkius nusikaltimus... 25. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 26. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto... 27. Kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl BPK 290 straipsnio 3 dalies, 301 straipsnio 1 dalies taikymo ir... 29. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo... 30. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas,... 31. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad... 33. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliktas (proceso... 34. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi... 35. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 290 straipsnio... 36. Bylos medžiaga patvirtina, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą 2012 m. sausio 20... 37. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų... 38. Netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 281 straipsnio 1 dalį) ir BPK... 39. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai,... 40. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami... 41. Dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų taikymo... 42. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms,... 43. Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d.... 44. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. liepos 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis... 45. Savo apeliaciniame skunde A. B. nesutiko su jo nuteisimu dėl nusikalstamos... 46. Kasatorius analogiškus argumentus nurodo ir savo kasaciniame skunde,... 47. Šie kasatoriaus argumentai atmestini. Konstitucinis Teismas 2006 m sausio 6 d.... 48. Šiuo atveju prokuroras motyvuotu procesiniu dokumentu nustatęs, kad A. B.... 49. Taigi BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.... 50. Dėl bausmės paskyrimo... 51. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatoriui buvo paskirta neteisinga,... 52. Iš teismų nuosprendžių matyti, kad teismai, skirdami nuteistajam arešto... 53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. B. bausmė... 54. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 55. Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad nuteistasis netinkamą... 56. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 57. Taigi, kasatoriaus pateikti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 140... 58. Kai kurie kasacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis,... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....