Byla 2K-252-677/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL (7800 Lt, t. y. 2259 Eur) dydžio bauda, kartu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 20 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

4Iš A. T. priteista nukentėjusiesiems M. K. 12 000 Lt (3475 Eur), I. J. 3000 Lt (868 Eur), L. K. 1500 Lt (434 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat I. J. 4000 Lt (1159 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

82012 m. balandžio 28 d., apie 18.05 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, ties pastatu ( - ), vairavo V. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. ( - ) ir, važiuodamas G. V. gatvės pirmąja eismo juosta nuo Molėtų plento pusės miesto centro link pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą ir susidariusias aplinkybes, t. y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti – jo važiavimo juostoje su įjungtais švyturėliais stovėjo tarnybinis policijos automobilis „VW Jetta“ (valst. Nr. ( - ) ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį nesustabdė ir neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o vairuojamu automobiliu atsitrenkė į policijos automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. ( - ) kuris nuo smūgio nublokštas į priekį susidūrė su prieš policijos automobilį stovėjusiu M. K. įmonei „Optika ir rega“ priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz E280“ (valst. Nr. ( - ) ir dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi išlėkė už važiuojamosios dalies ribų, po to atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz E280“ (valst. Nr. ( - ) taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti policijos automobilyje „VW Jetta“ (valst. Nr. ( - ) sėdėję Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliai M. K. , D. J. ir J. K. , prie policijos automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. ( - ) stovėjęs automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojas M. K. ir automobilyje „Mercedes Benz E280“ (valst. Nr. ( - ) sėdėjusi keleivė I. J. . Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. K. , D. J. , J. K. , M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o I. J. nežymiai sutrikdyta sveikata.

9Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo trejiems metams vairuoti transporto priemones – terminą ir sumažinti civilinį ieškinį bei atstovavimo išlaidas.

10Skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismų sprendimai iš dalies neteisingi dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Pasak kasatoriaus, teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, t. y. pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

11Kasatorius nurodo, kad teismai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis teigia, kad teismai, skirdami jam bausmę, neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertino jo turtinės ir šeiminės padėties. Kasatorius pažymi, kad jis anksčiau neteistas, augina mažametį vaiką, šiuo metu dirba vadybininku, gyvena už miesto, jam automobilis yra ne tik susisiekimo, bet ir darbo priemonė, todėl draudimas vairuoti transporto priemones trejiems metams apsunkina finansinę padėtį. Skunde nurodyta, kad teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, taip pat į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje. Pasak kasatoriaus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas įpareigoja teismą taikyti švelnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir tai turėtų būti taikoma visoms bausmės rūšims, tarp jų ir draudimui vairuoti transporto priemones. Teismai į minėtą įstatymo leidėjo nuostatą neatsižvelgė ir uždraudė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Įstatymas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukmę numato nuo vienerių iki trejų metų, tačiau buvo paskirta maksimali trejų metų baudžiamojo poveikio priemonė, nors, atsižvelgus į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, buvo galima paskirti bausmės vidurkį arba dar švelnesnę bausmę. Kasatorius mano, kad dėl draudimo vairuoti transporto priemones teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę (per ilgą terminą).

12Taip pat kasatorius ginčija M. K. priteistą 12 000 Lt (3475 Eur) neturtinės žalos dydį bei I. J. priteistas 4000 Lt (1159 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius teigia, kad, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, jo turtinę padėtį bei suformuotą teismų praktiką, tokios sumos yra nepagrįstai didelės. Skunde pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. turi atsižvelgti į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, esamą valstybėje pragyvenimo lygį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovautis susiformavusia teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Skunde nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Todėl, pasak kasatoriaus, įvertinus visas pirmiau nurodytas sąlygas, nukentėjusiajam M. K. priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 konstatavo, kad „<...> tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl, nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje <...>“. Pasak kasatoriaus, teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs ne vieną tokio pobūdžio bylą ir konstatavęs, jog esant nesunkiems sužalojimams gali būti atlyginama ne didesnė nei maždaug 3000 Lt (869 Eur) dydžio neturtinė žala. Ši praktika yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo nagrinėjamas neturtinės žalos dydis avarijos bylose pagal BK 281 straipsnio 1, 2 dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2010, Nr. 2K-17/2011, 2K-20/2011, 2K-616/2010 ir kt.). Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs vieningą praktiką, kurios privalu laikytis visų instancijų teismams, nagrinėjant bylas dėi nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1, 2 dalyje.

13Be to, kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai priteisė I. J. 4000 Lt (1159 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Nuteistasis pažymi, kad I. J. byloje pateikė tik mokėjimo kvitą už advokato paslaugas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalis privalo pateikti konkrečius dokumentus, įrodančius, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, jų apimtis, kelionės dokumentai ir pan. Kasatoriaus nuomone, priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85), todėl atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos. Pasak kasatoriaus, I. J. priteistos atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, nes teismas netenkino jos civilinio ieškinio, todėl ir atstovavimo išlaidos dėl ieškinio surašymo (kuo rėmėsi teismas), ir dėl I. J. , kaip civilinės ieškovės, atstovavimo byloje negali būti tenkinamos visa apimtimi, nes teismas šiuos reikalavimus atmetė, t. y. kartu pripažino, kad nebuvo pagrindo visa apimtimi įvertinti ir advokato paslaugų.

14Atsiliepimu į nuteistojo A. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo jį atmesti. Atsiliepime pasisakyta dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl per griežtos bausmės, per didelės neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai I. Jasaitienei priteistų proceso išlaidų. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, pagrindo tenkinti skundą, nėra.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl BK 68 straipsnio taikymo, neurtinės žalos ir proceso išlaidų priteisimo

17Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kurie tapatūs apeliacinio skundo argumentams ir kuriais grindžiamas prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo trejiems metams vairuoti transporto priemones terminą – ir sumažinti civilinį ieškinį bei atstovavimo išlaidas, – nepagrįsti.

18BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19Nagrinėjamoje byloje A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010). Byloje nustatyta, kad A. T. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles: vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino važiavimo greičio, vairuojamos transporto priemonės prieš kelyje buvusią kliūtį nesustabdė, neapvažiavo ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą, kurio metu nukenčia žmonės (A. T. buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, tačiau byla nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiojo giminaičiui susitaikius). Minėtos aplinkybės leido teismui paskirti baudą, kurios dydis didesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, ir pagrįstai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis speciale teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam maksimaliam trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nepagrįstai teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, turėjo būti skaičiuojas nuo šios priemonės vidurkio (BK 61 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė, kaip tai teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad A. Tumėnui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones – paskirta nepagrįstai ar turėtų būti trumpintinas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

20Nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiajam M. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai didelė. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, negali užsiimti sportu, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties sukėlė neigiamus padarinius, dvasinius išgyvenimus, skausmą, todėl 12 000 Lt (3475 Eur) suma nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu.

21Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl įstatymo taikymo aspektu šie klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

22BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau kasatoriaus ginčijamas bylinėjimosi išlaidų dydis – nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

23Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Atmesti nuteistojo A. T. kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. T.... 4. Iš A. T. priteista nukentėjusiesiems M. K. 12 000 Lt (3475 Eur), I. J. 3000... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių... 8. 2012 m. balandžio 28 d., apie 18.05 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, ties... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 10. Skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismų sprendimai iš dalies... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis... 12. Taip pat kasatorius ginčija M. K. priteistą 12 000 Lt (3475 Eur) neturtinės... 13. Be to, kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai priteisė I. J. 4000 Lt (1159... 14. Atsiliepimu į nuteistojo A. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 15. Kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl BK 68 straipsnio taikymo, neurtinės žalos ir proceso išlaidų... 17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 18. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 19. Nagrinėjamoje byloje A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281... 20. Nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo... 21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų keitimo ar... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Atmesti nuteistojo A. T. kasacinį skundą....