Byla e2-2163-381/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ direktorės L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ (toliau – UAB „Linos namai“) direktorė L. D. 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo.
  2. Pareiškime nurodė, kad UAB „Linos namai“ įregistruota 2004 m. liepos 2 d., pagrindinė įmonės veikla – nekilnojamojo turto nuoma bei pardavimas. Atsižvelgiant į finansinius įmonės rodiklius bei laikinai susidariusius finansinius sunkumus, vienintelis įmonės akcininkas 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. UAB „Linos namai“ atitinka visas sąlygas, kurioms esant įmonei gali būti keliama restruktūrizavimo byla: turi laikinų finansinių sunkumų, vykdo veiklą, įmonėje dirba 2 darbuotojai; įmonė yra sudariusi ir vykdo arba artimiausiu metu planuoja sudaryti sutartis, pagal kurias jos pajamos sieks 5 050 Eur; įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įmonei nebuvo iškelta ar nutraukta restruktūrizavimo byla Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais; įmonė įsteigta daugiau nei prieš 3 metus.
  3. Pareiškėja paaiškino, kad įmonė turi finansinių sunkumų dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Šiuo metu įmonė turi 2 628 263 Eur dydžio pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, su kuriais planuojama atsiskaitinėti dalimis patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Įmonė 2013 m. gruodžio mėnesį jau bandė iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau restruktūrizavimo byla įmonei nebuvo iškelta, nes tam nepritarė tuometiniai didžiausi įmonės kreditoriai AB DNB bankas ir AB Citadele bankas. Kreditorius AB „Citadele“ bankas 2013 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, konstatavęs, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsisakė UAB „Linos namai“ kelti bankroto bylą. Šiuo metu situacija įmonėje iš esmės pasikeitė, kadangi pagrindinių įmonės kreditorių AB DNB banko ir AB „Citadele“ banko reikalavimų teises perėmė naujasis įmonės kreditorius UAB „Laumžirgiai“, kuris pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Su šio didžiausio įmonės kreditoriaus pagalba planuojama stabilizuoti įmonės apyvartines lėšas, kurios bus skiriamos pirmenybę turinčiam kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įmonė nėra nemoki Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Šiuo metu įmonė yra sudariusi papildomą susitarimą su advokatais dėl teisinių paslaugų suteikimo išieškant skolas iš įmonės debitorių. Susigražinus 2 258 151,38 Eur debitorinių skolų, įmonė turės galimybę padengti dalį kreditorių reikalavimų ir taip sumažinti savo įsiskolinimą. Be to, planuojama parduoti dalį įmonės turto bei iš gautų lėšų taip pat atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė nėra nutraukusi veiklos ir ją toliau vykdo. Šiuo metu UAB „Linos namai“ yra sudariusi nekilnojamojo turto nuomos sutartis su UAB „Nikla“, UAB „Remusa“, A. J. projektų akademija.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Teismas, remdamasis UAB „Linos namai“ finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatė, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Remiantis įmonės 2012 metų balanso duomenimis, teismas nustatė, kad 2011 metais įmonė turėjo turto už 2 773 785,33 Eur (9 577 326 Lt) ir 452 410,22 Eur (1 562 082 Lt) įsipareigojimų; 2012 metais fiksuojama turto vertė buvo 2 057 323,04 Eur (7 103 525 Lt), o įsipareigojimų – 1 373 038,69 Eur (4 740 828 Lt). 2013 metų įmonės turtas sumažėjo iki 1 947 802,65 Eur (6 725 373 Lt), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 1 443 211,60 Eur (4 983 121 Lt). 2014 metais įmonės turtas sudarė 2 662 787 Eur, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 455 989 Eur, 2015 metais – turtas sudarė 3 412 096 Eur, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 490 843 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. įmonės turtas nuolat mažėjo, o įsipareigojimai – didėjo. Šiuo laikotarpiu įmonės turimi įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės.
  3. Teismas, analizuodamas įmonės 2015 metų balanso duomenis, pažymėjo, kad įmonė fiksuoja turinti per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 1 490 843 Eur, o turto už 3 412 096 Eur, iš kurių 1 788 019 Eur sudarė pastatų ir statinių vertė, 1 579 428 Eur sudarė finansinis turtas (1 197 782 Eur investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, 381 646 Eur paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms). Įmonės aiškinamajame rašte nurodyta, kad finansinis turtas įmonėje sudaro: UAB „E. D.“ akcijos (28 962 Eur vertės), UAB „Š. B.“ akcijos (1 168 820 Eur vertės), taip pat įmonė yra suteikusi UAB „Š. B.“ 381 646 Eur paskolą.
  4. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme 2016 m. spalio 24 d. dieną bus priimamas sprendimas dėl įmonės UAB „E. D.“ pabaigos, o UAB „Š. B.“ atžvilgiu Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos dar 2015 m. spalio 8 d. (įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 9 d.). Taigi UAB „Š. B.“ 1 168 820 Eur vertės akcijos kaip finansinis turtas į 2015 metų UAB „Linos namai“ balansą įtrauktos nepagrįstai. Teismas sprendė, kad šis įmonės finansinis turtas turėjo būti nurašytas, o balansas teikiamas pagal įmonės finansinę situaciją mokestinių metų paskutinę dieną (18-asis verslo standartas, 38 punktas). Eliminavęs UAB „Š. B.“ akcijų vertę, kaip finansinį turtą, iš UAB „Linos namai“ 2015 metų balanso, teismas padarė išvadą, kad 2015 metais įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taigi yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, o finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.
  5. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano metmenų, pažymėjo, kad metmenyse lyginant 2016, 2015 ir 2014 metų duomenis, įmonės finansinis turtas fiksuojamas kaip nepakitęs, nors, kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Š. B.“ pabaigos, kuriame konstatavo, kad įmonė savo veiklą baigė. Metmenyse padidėja įmonės trumpalaikis turtas – numatoma per vienerius metus gauti 1 876 504 Eur sumą iš įmonės debitorių (pagal pateiktą debitorių sąrašą planuojama susigrąžinti suma yra 2 258 151,38 Eur). Iš įmonės debitorės BUAB „Š. B.“ planuojama gauti didžiausią 1 851 455,43 Eur sumą, tačiau teismas sprendė, jog ši skola nebus išieškota, nes įmonė, juridinių asmenų registro duomenimis, yra išregistruota pagal 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą. Be to, LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Linos namai“ nebuvo įtraukta kaip kreditorė į BUAB „Š. B.“ kreditorių sąrašą. Iš BUAB „Eko domus“ planuojama išieškoti 390 169,90 Eur dydžio skolą, tačiau LITEKO duomenimis 2016 m. spalio 24 d. bus priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. Teismas nustatė, kad iš kitų įmonės debitorių planuojamos gautinos sumos nėra didelės ir reikšmingos sprendžiant UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo klausimą, todėl detaliai dėl jų nepasisakė.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės debitorė UAB „Eko D. T.“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, debitorės UAB „Turto valdymo centras“ ir MB JS Medis yra bankrutavusios. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad įmonei susigrąžinus planuojamą 2 258 151,38 Eur sumą iš debitorių, ji didžiąja dalimi padengs 2 628 263 Eur dydžio įmonės turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.
  7. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad UAB „Linos namai“ atitinka nemokios įmonės kriterijus, todėl jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla.
  8. Teismas kritiškai vertino pateiktą įmonės preliminarų verslo planą. Teismas nustatė, kad pagal pateiktą restruktūrizavimo planą įmonė planuoja tęsti savo veiklą, vystyti nekilnojamojo turto nuomą, o atsiskaityti su kreditoriais numato pardavusi dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto (1 skyrius „Esminės plano įgyvendinimo priemonės“, 1 punktas, 3 punktas; b. l. 28-29). Įmonei priklauso pastatai, esantys ( - ) (b. l. 30-31). Detali turto pardavimo tvarka ir planuojama gauti suma numatyta plano 4 skyriuje (b. l. 32), numatomas parduoti visas turimas turtas iki 2019 metų. Tačiau kito turto įmonė įsigyti neplanuoja, o pagrindinė įmonės veikla – turimo nekilnojamojo turto nuoma, iš kurio ji ketina gauti pajamas, aktyviai ieškodama nuomininkų. Teismas sprendė, kad nėra aišku, kaip bus užtikrinta įmonės stabili padėtis ir nepertraukiama veikla pardavus nurodytą turtą. Teismas nustatė, kad šiai dienai įmonė yra sudariusi sutartis su UAB „Nikla“ dėl Plinkšių dvaro nuomos ir su UAB „Remusa“ dėl patalpų, esančių ( - ), nuomos. Iš minėtų sutarčių matyti, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Nikla“ sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; UAB „Remusa“ patalpos, esančios ( - ), išnuomotos nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nors pagal restruktūrizavimo plano metmenis šį turtą planuojama parduoti 2016-2017 metais. Pareiškime nurodoma, kad iš šių sutarčių planuojama gauti 5 050 Eur, tačiau šios pajamos (ne pelnas) numatomos gauti per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., taigi negali būti vertinamos kaip pakankamos, kad užtikrintų įmonės veiklą ir atkurtų mokumą.
  9. Teismas, atsižvelgęs į įmonės pradelstus įsipareigojimus, įmonės pateiktų paaiškinimų prieštaringumą, konstatavo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra labiau deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad metmenyse nurodytomis priemonėmis būtų įmanoma optimizuoti įmonės veiklą ir galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas.
  10. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog UAB „Linos namai“ atitinka nemokios įmonės statusą ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Linos namai“ direktorė L. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Linos namai“ finansinės padėties, nepagrįstai analizavo įmonės finansinę padėtį laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m., kadangi sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo turėjo būti vertinami tik aktualiausi įmonės finansiniai dokumentai, kurie geriausiai atspindi įmonės finansines galimybes. Aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis prieš ketverius metus buvo blogesnė nei šiuo metu, niekaip negali įtakoti šiuo metu sprendžiamo klausimo kelti ar ne įmonei restruktūrizavimo bylą. Remiantis įmonės aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, įmonės finansinė padėtis 2014 m. ir 2015 m., ją lyginant su 2012 m. ir 2013 m., tik gerėjo, nes minėtais metais įmonės turtas padidėjo nuo 2 773 785,33 Eur (2012 m.) iki 3 412 096 Eur (2015 m.).
    2. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl UAB „Linos namai“ nemokumo prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-303-357/2015, padarytai išvadai, kad įmonė yra moki. Nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas taip pat analizavo įmonės finansinę padėtį laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. ir padarė visiškai priešingą išvadą.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino UAB „Linos namai“ turimą trumpalaikį turtą. Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo, į įmonės trumpalaikį turtą buvo įtraukta debitorė UAB „E. D.“, kadangi tuo metu klausimas dėl šios įmonės pabaigos dar buvo sprendžiamas Šiaulių apygardos teisme bei pareiškėja nebuvo gavusi įsiteisėjusios teismo nutarties dėl šios įmonės pabaigos. Taip pat nepagrįstai įmonės trumpalaikis turtas buvo sumažintas debitorių UAB „Turto valdymo centras“ ir MB JS Medis skolomis. Aplinkybės, kad šioms įmonėms iškeltos bankroto bylos, nereiškia, jog skolų atgavimas iš šių bankrutuojančių įmonių yra neįmanomas.
    4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad UAB „Linos namai“ su kreditoriais atsiskaitinės tik iš debitorių atgautomis lėšomis. Atsakovės lėšų šaltinis, iš kurių ji planuoja atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija ir Šiaulių miesto savivaldybe, yra lėšos, planuojamos gauti iš nekilnojamojo turto pardavimo.
    5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės didžiausios kreditorės UAB „Laumžirgiai“, kurio reikalavimas sudaro 77,04 proc. visų kreditorių reikalavimų, bei kuris sutinka su įmonės restruktūrizavimu bei iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą spręs klausimą dėl dalies (50 proc.) skolos (2 020 210,04 Eur visa skola) nurašymo ir likusios skolos grąžinimo atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sumažinęs trumpalaikį įmonės turtą, atitinkamai turėtų mažinti ir turimus įsipareigojimus didžiausiai kreditorei UAB „Laumžirgiai“. Tokiu atveju įmonės turimi įsipareigojimai sumažėtų nuo 2 622 178,64 Eur iki 1 400 454,01 Eur.
    6. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikia ir kitų likusių kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 16,14 proc. visų reikalavimų sumos, sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo, patvirtinančius, jog jie sutinka daryti nuolaidas dėl skolų grąžinimo.
    7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi dokumentai dėl UAB „Linos namai“ priklausančių pastatų vertės, pagal kuriuos pastatų, esančių ( - ), rinkos vertė yra 1 129 518 Eur, dvaro ir jo pastatų vertė – 770 000 Eur. Teismui taip pat yra pateikta preliminari 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu už 10 000 Eur bus perleista kompresorinė. Taigi, atitinkamai turėtų būti didinama atsakovės 2015 m. balanse įrašyto nekilnojamojo turto vertė nuo 1 788 019 Eur iki 1 909 518 Eur.
    8. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino UAB „Linos namai“ pateiktus restruktūrizavimo metmenis. Skirtingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neketina parduoti visų jai priklausančių pastatų, o tik tris iš jų. Atsakovė neplanuoja parduoti pastatų, esančių ( - ). Taigi, įmonei lieka gamybinis pastatas su priklausiniais, iš kurio nuomos ji ir planuoja gauti pastovias pajamas einamiesiems mokėjimams atlikti.
    9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš vykdomų nuomos sutarčių gaunamų pajamų nepakaks užtikrinti tolimesnę įmonės veiklą. Priešingai, šios sumos (5 050 Eur) pakaks sumokėti einamuosius mokesčius, o pelnas bus gautas pardavus įmonės nekilnojamąjį turtą.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Linos namai“ kelti restruktūrizavimo bylą nustačius, kad ši įmonė yra nemoki ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai), pagrįstumo ir teisėtumo Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).

5Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – savo, kreditorių Vijoletos ir R. D. sutikimus, iškėlus UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo bylą, atidėti skolų grąžinimo terminus ar derėtis dėl skolų grąžinimo išdėstymo įmonei palankiu būdu, taip pat UAB „OBER-HAUS“ ir L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ turto vertės nustatymo pažymas. Naujai pateiktus įrodymus apeliantė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

6Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Linos namai“ kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. nustatęs, kad įmonė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės statusą, o jos metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, taip pat atsakovės papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, tačiau iš esmės teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju įmonė yra nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais motyvais.

7Dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą

  1. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2079-381/2016, 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
  2. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  3. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Linos namai“.
  4. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2012 m. – 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, taip pat duomenimis apie atsakovės kreditorius ir debitorius. Įmonės balansų duomenimis teismas nustatė, kad 2011 metais įmonė turėjo turto už 2 773 785,33 Eur (9 577 326 Lt) ir 452 410,22 Eur (1 562 082 Lt) įsipareigojimų; 2012 metais fiksuojama turto vertė buvo 2 057 323,04 Eur (7 103 525 Lt), o įsipareigojimų – 1 373 038,69 Eur (4 740 828 Lt); 2013 metais įmonės turto sumažėjo iki 1 947 802,65 Eur (6 725 373 Lt), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 1 443 211,60 Eur (4 983 121 Lt); 2014 metais įmonės turtą sudarė 2 662 787 Eur, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 455 989 Eur, 2015 metais įmonės turtas sudarė 3 412 096 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 490 843 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. įmonės turtas mažėjo, o įsipareigojimai – didėjo, įmonės turimi įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas iš įmonės 2015 m. balanse nurodyto turto bendros vertės (3 412 096 Eur) eliminavo UAB „Š. B.“ 1 168 820 Eur vertės akcijas, kaip finansinį turtą, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi buvo priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. Eliminavęs UAB „Š. B.“ akcijų vertę, kaip finansinį turtą, iš UAB „Linos namai“ 2015 metų balanso, teismas padarė išvadą, kad 2015 metais įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.
  5. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad siekiant išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės (ne)mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualiausius finansinės atskaitomybės duomenis. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nustatant įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę, būtina remtis ne tik įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis, bet kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įmonės (ne)mokumo klausimą nagrinėjo siekdamas patikrinti, ar yra visos ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant įmonei gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad įvertinti, ar taikant ĮRĮ nustatytas procedūras galima išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik šiuo metu esančią įmonės finansinę situaciją, bet ir buvusią nuo 2012 m.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 metais įmonė fiksuoja turinti per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 2 628 263 Eur, turto – 3 669 110 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė – 1 792 605 Eur, trumpalaikio turto – 1 876 505 Eur. Ilgalaikį turtą sudaro 213 177 Eur materialusis turtas, iš jo - 212 112 Eur pastatų ir statinių vertė ir 1 579 428 Eur finansinis turtas (1 197 782 Eur investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, 381 646 Eur paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės finansinį turtą sudaro: UAB „E. D.“ akcijos (28 962 Eur vertės), UAB „Š. B.“ akcijos (1 168 820 Eur vertės), 381 646 Eur paskola UAB „Š. B.“. Įmonės trumpalaikį turtą sudaro 1 876 504 Eur per vienerius metus gautinos sumos (1 853 261 Eur dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos, 17 775 Eur pirkėjų įsiskolinimas ir 5 468 Eur kitos gautinos sumos). Taigi, 2016 m. balansas atspindi, jog ženkliai padidėjo įmonės trumpalaikis turtas – numatoma per vienerius metus gauti 1 876 504 Eur ( 2015 m. buvo 42 253 Eur) sumą iš įmonės debitorių (pagal pateiktą debitorių sąrašą planuojama susigrąžinti bendra suma yra 2 258 151,38 Eur). Iš įmonės debitoriaus BUAB „Š. B.“ planuojama gauti didžiausią 1 851 455,43 Eur sumą.
  7. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Š. B.“ 1 168 820 Eur vertės akcijos ir 381 646 Eur paskola UAB „Š. B.“, kaip finansinis turtas, į UAB „Linos namai“ balansą įtrauktos nepagrįstai, kadangi dar 2015 m. spalio 8 d. buvo priimta teismo nutartis dėl šios įmonės pabaigos (įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 9 d.). Atskirajame skunde apeliantė neginčija šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Š. B.“ nutraukus veiklą, šios įmonės akcijų vertė, kaip finansinis turtas, turi būti eliminuojama iš UAB „Linos namai“ 2016 metų balanso. Atitinkamai UAB „Linos namai“ ilgalaikio turto bendra vertė mažinama nuo 1 792 605 Eur iki 242 139 Eur.
  8. Skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. turėjo priimti sprendimą dėl įmonės UAB „E. D.“ pabaigos. Šios nutarties priėmimo dieną Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis dėl įmonės UAB „E. D.“ pabaigos ne tik priimta, bet įsiteisėjusi (2016 m. lapkričio 24 d.). Apeliantė iš esmės neginčija, kad šios įmonės akcijų vertė, kaip finansinis turtas, taip pat turėtų būti eliminuojama iš UAB „Linos namai“ 2016 metų balanso, tačiau tvirtina, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad UAB „E. D.“ nutraukus veiklą, šios įmonės akcijų vertė (28 962 Eur), kaip finansinis turtas, taip pat turi būti eliminuojama iš UAB „Linos namai“ 2016 metų balanso. Atitinkamai UAB „Linos namai“ ilgalaikio turto bendra vertė mažinama nuo 242 139 Eur iki 213 177 Eur.
  9. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad UAB „Linos namai“ ilgalaikį turtą sudarančių pastatų ir statinių vertė (2015 m. balanse nurodyta – 1 788 019 Eur, 2016 m. balanse – 212 112 Eur), nurodyta 2015 m. įmonės balanse, turėtų būti didinama nuo 1 788 019 Eur iki 1 909 518 Eur, kadangi įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų vertė didesnė, nei nurodyta 2015 m. balanse. Šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „OBER-HAUS“ ir L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ turto vertės nustatymo pažymas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, UAB „OBER-HAUS“ įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), vertinimą atliko 2015 m. balandžio 22 d. Apeliacinės instancijos teismui pateikta tik šio turto vertės nustatymo pažyma, pati vertinimo ataskaita, nėra pateikta. Analogiška situacija yra ir su pateikta L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ turto vertės nustatymo pažyma. Pateiktoje L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ pažymoje tik nurodytos UAB „Linos namai“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), vertės, nustatytos 2011 m. gegužės 30 d. Šių objektų vertinimo ataskaita taip pat nepateikta. Prašydama padidinti įmonės balanse nurodytą pastatų ir statinių vertę, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2011 m. gegužės 30 d. nepasikeitė įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), vertė, taip pat atitinkamai nuo 2015 m. balandžio 22 d. nepasikeitė nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), vertė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šių pažymų juridinę galią, atkreipia dėmesį ir į tai, kad turto vertinimo dokumentai sukelia juridinę galią tik tuo atveju, kai jie atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Apeliantės pateiktos turto vertinimo pažymos neatitinka tokių reikalavimų dėl jose neatskleistos visos informacijos (turto vertinimo prielaidų, ypatybių ir metodų, vertinamo turto aprašymų ir kt.), todėl remtis neaktualiomis turto vertės nustatymo pažymomis nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktas nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymas, sprendžia, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo keisti UAB „Linos namai“ 2015 m. balanse nurodytų pastatų ir statinių vertės. Juo labiau, pateikdama tokį prašymą, apeliantė prieštarauja pačios atskirajame skunde nurodytiems argumentams, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, turėtų būti vertinami aktualiausi, t. y. 2016 metų, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.
  10. Kaip jau buvo minėta, UAB „Linos namai“ trumpalaikį turtą (1 876 505 Eur) sudaro 1 876 504 Eur per vienerius metus gautinos sumos (1 853 261 Eur dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos ir 17 775 Eur pirkėjų įsiskolinimas); pagal restruktūrizavimo plano metmenis iš įmonės debitorės BUAB „Š. B.“ planuojama gauti 1 851 455,43 Eur sumą, iš BUAB „E. D.“ – 390 169,90 Eur, viso 2 241 625,33 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 33-34 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad į įmonės trumpalaikį turtą nepagrįstai įtrauktos debitorių BUAB „Š. B.“ ir BUAB „E. D.“ skolos, kadangi šios įmonės nutraukusios veiklą. Atitinkamai UAB „Linos namai“ trumpalaikio turto bendra vertė mažinama visa dukterinių ir asocijuotų įmonių skolų suma (1 853 261 Eur). Todėl UAB „Linos namai“ trumpalaikio turto, nurodyto 2016 m. balanse lieka tik už 23 243 Eur (17 775 Eur pirkėjų įsiskolinimas ir 5468 – kitos gautinos sumos).
  11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 34-36 punktuose padarytas išvadas, sprendžia, kad faktiškai UAB „Linos namai“ turtą sudaro 213 177 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 23 243 Eur trumpalaikis turtas, iš viso 236 520 Eur.
  12. Kaip jau buvo minėta, 2016 metais įmonė fiksuoja turinti per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 2 628 263 Eur sumą. Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo plano metmenų, įmonės pagrindinis kreditorius yra UAB „Laumžirgiai“, kurio reikalavimą sudaro 2 020 210,04 Eur. Taip pat įmonė skolinga 100 030,93 Eur L. D., 202 734 Eur V. D., 120 475 Eur R. D., 57 229 Eur Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir 121 499,55 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.
  13. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį neatsižvelgė į tai, kad didžiausias įmonės kreditorius UAB „Laumžirgiai“ (2 020 210,04 Eur reikalavimas) ir kreditoriai L. D. (100 030,93 Eur reikalavimas), V. D. (202 734 Eur reikalavimas) ir R. D. (120 475 Eur reikalavimas) sutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „Linos namai“ iškėlimu bei iškėlus šiai įmonei restruktūrizavimo bylą UAB „Laumžirgiai“ spręstų klausimą dėl dalies (50 proc.) skolos nurašymo ir likusios skolos grąžinimo UAB „Linos namai“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o kreditoriai L. D., V. D. ir R. D. sutiktų atidėti skolų sumokėjimo terminus ar derėtis dėl skolų grąžinimo išdėstymo įmonei palankiu būdu.
  14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamai neįvertinus nutartis 39 punkte nurodytų esminių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl UAB „Linos namai“ pradelstų įsipareigojimų bendro dydžio, kadangi įmonės įsipareigojimai kreditoriams UAB „Laumžirgiai“, L. D., V. D. ir R. D. negali būti laikomi pradelstais. Atitinkamai, esant nurodytų kreditorių sutikimams kelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei tarpusavio nuolaidomis spręsti klausimą dėl įsiskolinimų sumokėjimo terminų atidėjimo, UAB „Linos namai“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams bendra suma turi būti mažinama nurodytų kreditorių įsipareigojimų bendra verte (2 443 449,97 Eur). Tokiu atveju įmonės turimi įsipareigojimai mažinami nuo 2 628 263 Eur iki 184 813,03 Eur.
  15. Įvertinus nutarties 31-40 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė UAB „Linos namai“ turimo turto (236 520 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (184 813,03) santykį, tačiau teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad įmonės turimi finansiniai įsipareigojimai ženkliai viršija pusę jos turto vertės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, o finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.
  16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl UAB „Linos namai“ nemokumo prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-303-357/2015, padarytai išvadai, kad įmonė yra moki. Nurodytos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl įmonės BUAB „E. D.“ pabaigos, taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės dėl BUAB „Š. B.“ akcijų ir skolos vertės įtraukimo į įmonės turto balansą.

8Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

  1. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).
  2. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą preliminarų įmonės verslo planą, kurio duomenimis įmonė planuoja tęsti savo veiklą, vystyti nekilnojamojo turto nuomą, atsiskaityti su kreditoriais pardavus dalį įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat įmonės galimybes atgauti skolas iš debitorių BUAB „Š. B.“, BUAB „Eko domus“, UAB „Eko D. T.“ ir kitų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perleidus planuojamą parduoti nekilnojamąjį turtą įmonė negalės toliau vykdyti veiklos bei atitinkamai atsiskaitinėti su kreditoriais.
  3. Dėl skolų išieškojimo iš debitorių BUAB „E. D.“ ir BUAB „Š. B.“ apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, todėl pakartotinai nevertina įmonės galimybių atgauti skolas iš šių debitorių. Debitorė UAB „Eko D. T.“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl UAB „Linos namai“ galimybės atgauti skolą iš šios įmonės taip pat vertinamos kaip nepagrįstos.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei UAB „Linos namai“ nuosavybės teise priklauso: 1) statiniai (administracinis pastatas, kiemo aikštelė, tvoros), esantys ( - ); 2) statiniai (gamybinis pastatas, dvi kiemo aikštelės ir tvora), esantys ( - ); 3) Plinkšių dvaras (du vieno-dviejų butų gyvenamieji namai, du sandėliai, ūkinis pastatas, arklidė ir ledainė), esantis ( - ). Restruktūrizavimo proceso metu UAB „Linos namai“ planuoja parduoti administracinį pastatą, esantį Šarūno g. 24, Šiauliuose, gamybinį pastatą, esantį ( - ), Plinkšių dvarą su priklausiniais, esantį ( - ), t. y. faktiškai visus neįkeistus jai priklausančius pastatus. Tuo tarpu, kaip nurodoma restruktūrizavimo plano metmenyse, įmonės pastatai ( - ) yra įkeisti.
  5. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Linos namai“ ir UAB „Nikla“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuomoti nurodytas patalpas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., sutartyje nustatytas nuomos mokestis – 4 000 Eur be PVM. Taip pat atsakovė 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį su UAB „Remusa“, pagal kurią įsipareigojo nurodytas patalpas nuomoti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už 1 000 Eur kainą.
  6. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš šių sutarčių planuojama gauti 5 050 Eur, tačiau šios pajamos (ne pelnas) numatomos gauti laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., taigi negali būti vertinamos kaip pakankamos, kad užtikrintų tolimesnę ūkinę – komercinę įmonės veiklą ir atkurtų įmonės mokumą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 43-48 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė restruktūrizavimo plano metmenyse nepateikė nei ekonomiškai pagrįstų priemonių visumos, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kelti UAB ,,Linos namai“ restruktūrizavimo bylą ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
  8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo bei restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimo ĮRĮ reikalavimams, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

9Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai