Byla 2-578/2013
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą ir iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą ir iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo bylą.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindus.

7Ieškovas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius Rimantas Žukauskas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų (įsiskolinimai kreditoriams sudaro – 65 847 165 Lt, o turto vertė – 77 208 533 Lt), vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, apyvartinių lėšų stoka trikdo įmonės veiklą. Yra visos sąlygos, būtinos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Šiaulių tauro televizoriai“. Teismas vertino atsakovo finansinę būklę, nes įmonės finansinių sunkumų pobūdis gali paneigti įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-69/2006). Iš 2012 m. rugpjūčio 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovas finansiniais metais turėjo iš viso 68 834 682 Lt vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 8 701 289 Lt, trumpalaikis turtas – 60 133 394 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 65 847 165 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 58 682 651 Lt. 2012 m. rugsėjo 30 d. atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo iki 67 689 639,33 Lt, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 8 325 577,85 Lt. Teismas nusprendė, kad nors formaliai prieš tai minėti duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, tačiau jie kelia abejonių.

10Teismas iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtas siekė 109 958 046 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 101 086 050 Lt ir visus juos sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2010 m. atsakovo turtas siekė 112 471 598 Lt, įsipareigojimai – 103 330 994,00 Lt, ir visi jie trumpalaikiai. 2009 m. įmonė turėjo 14 967 415,00 Lt nuostolių, o 2010 m. – 268 607,00 Lt pelno. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso teismas nustatė, kad bendrovės turtas sumažėjo iki 77 208 533,00 Lt, o įsipareigojimai - iki 66 961 994,00 Lt ir įmonės pelnas siekė 2 646 837,00 Lt. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad 2009–2012 m. atsakovo balansuose nurodytus trumpalaikius įsipareigojimus sudaro pradelstos sumos, kadangi už trumpalaikius įsipareigojimus atsakovas privalėjo atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos (per vieną įmonės veiklos ciklą), ir atsakovas neturėjo galimybių iš įmonės pelno įvykdyti 2009–2012 m. trumpalaikių įsipareigojimų (Įmonių finansinės atskaitomybės 15 str. 4 d., VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 13 p.). Atsakovas 2008-2009 m. bei 2012 m. dirbo nuostolingai, o 2010-2011 m. įmonės pelnas buvo nepakankamas trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti. Nors iš 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, kad bendrovės įsipareigojimai sumažėjo nuo 103 330 995 Lt iki 66 961 994 Lt, tačiau įsipareigojimų dengimas lėmė turto sumažėjimą nuo 112 471 598,00 Lt iki 77 208 533,00 Lt. Be to, nors ieškovas 2012 m. spalio 16 d. rašte pabrėžė, kad bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų kredito įstaigoms, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas yra pradelsęs atsiskaityti su AB Šiaulių banku ir kitais. Teismo abejones dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų sustiprino ir tai, kad atsakovas laiku nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2010-2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir tai padarė tik 2012 m. rugsėjo 21 d., prieš pateikiant teismui 2012 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1686/2012).

11Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas 2012 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 68 834 682 Lt vertės turto, neleidžia spręsti, jog bendrovė realiai tokiu turtu disponuoja. Pagal 2012 m. balansą atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 8 701 289 Lt, kuris buvo įsigytas finansinės nuomos (lizingo) būdu, todėl šio turto naudojimas ekonominei naudai gauti yra apsunkintas. Trumpalaikį turtą (60 133 394 Lt) iš esmės sudarė 22 421 053 Lt atsargos, 20 129 261 Lt pirkėjų įsiskolinimai, 9 931 745 Lt išankstiniai apmokėjimai, kitos gautinos sumos (934 204 Lt) ir kitas trumpalaikis turtas. Akivaizdu, kad gautinų sumų vertė yra hipotetinė; pirkėjų įsiskolinimų padengimas tik planuojamas (panašūs pirkėjų įsiskolinimai buvo ir 2011 m., ieškovas pats nurodė, jog nesąžiningi Portugalijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos pirkėjai neatsiskaito už parduotą produkciją, kas patvirtina, jog atsakovas ilgą laiką nesėkmingai bando atgauti skolas); atsargų vertė nustatyta subjektyviai ir dėl atsakovo vykdomos veiklos specifiškumo šio turto likvidacinė vertė būtų žymiai mažesnė (ieškovas pats pažymėjo, kad gaminamos produkcijos techninės savybės ir paklausa sparčiai kinta); išankstiniais apmokėjimais įmonė jau nedisponuoja, kadangi šios lėšos panaudotos įmonės veikloje; įmonė turi didelių įsiskolinimų net darbuotojams; pinigų ekvivalentai sudaro tik 7 870 Lt; pagamintos produkcijos įvertinimas neatspindi jos realizavimo rinkoje už nurodytą kainą galimybės, kadangi pats pareiškėjas nurodė, jog sparčiai kinta paklausių televizorių dizainas. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovo turto piniginis ekvivalentas nesiekia balanse deklaruotos vertės.

12Teismas iš restruktūrizavimo plano metmenų nustatė, kad atsakovas sumažino darbuotojų skaičių; 2012 m. rugsėjo 30 d. skolos, susijusios su darbo santykiais, sudarė 187 172,01 Lt, iš kurių didžioji dalis (170 393,65 Lt) yra pradelsta. Kadangi įsiskolinimas buvusiems darbuotojams, nepaisant įmonės nemokumo, yra savarankiška bankroto bylos iškėlimo sąlyga, teismas atsakovą laikė turinčiu bankrutuojančios įmonės požymių (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2230/2011, 2010 m. liepos 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1173/2010, 2011 m. sausio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-461/2011).

13Teismas pažymėjo, jog sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas turi įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2011). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą nebūtų pasiektas restruktūrizavimo tikslas, nes atsakovo įsipareigojimai kreditoriams auga, o turtas mažėja; atsakovas iš esmės nedisponuoja ilgalaikiu turtu, kurį realizavus būtų įmanoma investuoti gautas lėšas į verslą; didžioji dalis skolų kreditoriams turi būti padengta 2012–2013 m.; atsakovas nepateikė teismui duomenų apie mėginimus susitarti su kreditoriais dėl skolų refinansavimo ar mokėjimo terminų atidėjimo; atsakovas neturi pajėgumų plėtoti veiklą; šiuo metu yra nekonkurencingas; atsakovas turi bankrutuojančios įmonės požymių; ieškovas nurodė, kad įmonės veikla sutrikdyta. Teismas plano metmenyse nurodytas priemones laikė deklaratyviomis ir pažymėjo, jog kelių formaliai galiojančių sutarčių pateikimas teismui nepatvirtina atsakovo pajėgumo realiai sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Ieškovas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius Rimantas Žukauskas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

  1. teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, kuris prioritetą suteikia įmonės restruktūrizavimui, o ne bankrotui. Be to, didžiausi atsakovo kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei atsakovo darbuotojus atstovaujanti profesinė sąjunga pritaria dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo;
  2. pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien tai, kad atsakovas laiku neatsiskaito su darbuotojais nesudaro bankroto bylos iškėlimo pagrindo;
  3. atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad jis susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, nes 2010-2011 m. jis gavo pelną. Aplinkybė, kad atsakovas, patirdamas nuostolius, savo turtu atsiskaitė su kreditoriais, yra įprasta verslo praktika. Be to, pats Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovas nėra nemokus remiantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Ieškovas pažymi, kad televizorių versle yra įprasta, jog gamintojui trūksta apyvartinių lėšų dėl didelių žaliavų kainų. Šiuo metu jau ruošiamos ir lapkritį bus pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo su įmonių grupe „China Mega Development Limited“, „Moneual Europe GmbH“, kurios į Europą atkeliavusių žaliavų vertė 10,5 mln. Lt, o atsakovas išsiuntimui ruošia krovinį, kurio vertė – 7 mln. Lt. Bendradarbiaujant su įmonių grupe „Jec Vision companies group“ ir „Hikeen Technology Co., LTD“ gauta ir ruošiama išsiuntimui žaliavų, kurių vertė 3,6 mln. Lt. Šios įmonių grupės ketina dalyvauti ir kituose projektuose su atsakovu, iš kurių svarbiausias – LED televizorių panelių bei pačių televizorių gamyba;
  4. restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos racionalios, pagrįstos ir įgyvendinamos priemonės: veiklos kaštų mažinimas, vidutinių pirkėjų atsiskaitymo terminų sutrumpinimas, naujų partnerių suradimas ir t.t., tačiau šios priemonės nėra detalizuotos. Visi klausimai dėl priemonių detalizavimo, kreditorių daromų nuolaidų įmonei, skolų refinansavimo, terminų pratęsimo ir kita išsami informacija yra pateikiama įmonės restruktūrizavimo plane.

16Trečiasis asmuo UAB „3p logistics“ iš pradžių pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Vėliau trečiasis asmuo pateikė atsisakymą nuo atsiliepimo, nurodydamas, kad su atskirojo skundo argumentais sutinka.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkinamas.

19Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą.

20ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi atsakovui UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo byla dėl to, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 5 d. 2 p.) bei dėl to, kad atsakovas pripažintinas nemokia įmone (ĮRĮ 7 straipsnio 5 d. 3 p.). Tuo tarpu atsakovo generalinis direktorius atskirajame skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo nustatyti abu minėti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai.

21Teisėjų kolegija iš į bylą pateiktų atsakovo finansinių dokumentų nustatė, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo metu (2012 m. rugpjūčio 31 d.) jis turėjo iš viso 7 288 879,72 Lt pradelstų skolų tiekėjams (b.l. 18-21, t. 2), o 2012 m. rugsėjo 28 d. pradelstų sumų (įskaitant ir su darbo santykiais susijusių) iš viso turėjo 7 727 856,63 Lt (b.l. 32, t. 2). Atsakovo visos mokėtinos sumos sudarė 65 847 166 Lt, o turto vertė – 68 834 682 Lt (b.l. 116-117, t. 1; b.l. 32, t. 2). Be to, atsakovas 2011 m. gavo 2 646 837 Lt pelno, o 2012 m. rugpjūčio 31 d. jau buvo patyręs 5 742 359 Lt nuostolių (b.l. 118, t. 1). Įvertinusi šiuos bei kitus atsakovo finansinius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes jo pradelsti įsiskolinimai didėja, o jo veikla tapo nuostolinga. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo realios turto vertės. Vien ta aplinkybė, kad teismui kelia abejonių atsakovo balansuose įrašyti duomenys, kai nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant ir atsakovo kreditorius bei darbuotojus, tokių klausimų nekelia, nesudaro pakankamo pagrindo teismui spręsti, jog atsakovas laikytinas nemokia įmone, kuriai turi būti iškelta bankroto byla pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Be to, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė atsakovo generalinis direktorius, vien tai, kad atsakovas yra pradelsęs atsiskaityti su darbo santykiais mokėtinas sumas, kurios iš viso sudaro 188 163,72 Lt, negali sudaryti savarankiško bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrindo, jei šiuo pagrindu atsakovui nėra inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra priešinga situacija, atsakovo darbuotojai sutinka su restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimu (b.l. 100, t. 2).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1099/2003 ir kt.). Aplinkybė, kad restruktūrizavimo bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, suteikia teismui prerogatyvą imtis aktyvių veiksmų renkant įrodymus (CPK 179 str. 2 d.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, teismui kilus abejonių dėl atsakovo balanso duomenų teisingumo, jis turėjo elgtis aktyviai ir imtis atitinkamų priemonių, susijusių su papildomų įrodymų rinkimu savo iniciatyva, pavyzdžiui, spręsti dėl atsakovo finansininko iškvietimo į teismo posėdį paaiškinimams duoti, spręsti dėl auditoriaus išvados apie atsakovo finansinių duomenų patikimumą pateikimo ir pan. (CPK 179 str. 2 d., ĮRĮ 7 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas nusprendė kilusias abejones dėl balanso duomenų patikimumo aiškinti atsakovo nenaudai, nesiimant jokių aktyvių veiksmų tikrajai atsakovo finansinei padėčiai nustatyti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pažeidė įstatymo leidėjo numatytą teismo pareigą imtis aktyvių veiksmų įrodinėjimo procese, nagrinėjant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo generalinio direktoriaus atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nepakankamai ištyręs byloje esančius atsakovo finansinius duomenis priėjo nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju atsakovas laikytinas nemokiu ir atitinkančiu kitas Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą atsakovui iškelti bankroto bylą bei atitinkamai atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (CPK 12 ir 178 str.).

23Kitas pagrindas, kuriuo remiantis teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą yra tas, kad, teismo vertinimu, atsakovas pažeidė ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus, tai yra nenurodė realių priemonių atsakovo mokumui atkurti (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Pažymėtina, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2010). Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis, įmonės turimu ir numatomu įsigyti turtu, reikalingu įmonės veiklai, numatomais gauti kreditais ir pan. (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p., 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą.

24Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų 2012 m. rugsėjo 17 d. restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas pateikė išsamų savo numatomos vykdyti veiklos apibūdinimą bei tiksliai įvardino kokių ekonominių priemonių ketina imtis ar jau ėmėsi: kokiu dydžiu nusprendė sumažinti su darbo užmokesčiu susijusias ir kitas kas mėnesį patiriamas sąnaudas, kokios konkrečiai veiklos nusprendė atsisakyti, kokios techninės specifikacijos produktus nusprendė gaminti, į kurią konkrečiai veiklos sritį investuoti, iš kokių konkrečiai investitorių ketina gauti lėšų ir t.t. (b.l. 9-11, t. 1). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo generalinio direktoriaus atskirojo skundo argumentais, kad šioje restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet yra pateikiami tik restruktūrizavimo plano metmenys, atsakovo įvardintos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiškios, kad teismas galėtų iš jų spręsti apie atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas. Be to, didžiausi atsakovo kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ bei UAB „Šiaulių banko lizingas“ sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovui bei jo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas ekonomines priemones laiko pagrįstomis (b.l. 99, t. 2). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo generalinio direktoriaus atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi buvo prieita nepagrįstos išvados, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos ekonominės priemonės neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, dėl ko nepagrįstai atsakovui atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

25Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo VSDFV valdybos skyriaus prašyme nurodytų argumentų apie atsakovo finansinę padėtį, nes pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu, dėl jo procesinės padėties bei dėl jo prašymo priėmimo (CPK 305 str., CPK 1 str.).

26Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindus, įtvirtintus ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2-3 punktuose bei nepagrįstai nesiėmė įstatymo leidėjo jam įtvirtintos pareigos savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus atsakovo realiai finansinei padėčiai nustatyti (CPK 179 str. 2 d.), dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovui nekeltina restruktūrizavimo byla. Kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių finansinių duomenų apie atsakovo realią finansinę padėtį, o Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, ši byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮRĮ 7 str. 13 d.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.

29Grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ iškėlimo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų,... 7. Ieškovas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti... 10. Teismas iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad 2009 m. gruodžio 31... 11. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas 2012 m. rugpjūčio 31 d.... 12. Teismas iš restruktūrizavimo plano metmenų nustatė, kad atsakovas sumažino... 13. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Ieškovas UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius... 16. Trečiasis asmuo UAB „3p logistics“ iš pradžių pateikė atsiliepimą į... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas tenkinamas.... 19. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje... 20. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet teismas turi... 21. Teisėjų kolegija iš į bylą pateiktų atsakovo finansinių dokumentų... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad... 23. Kitas pagrindas, kuriuo remiantis teismas skundžiama nutartimi atsisakė... 24. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų 2012 m. rugsėjo 17 d.... 25. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo VSDFV valdybos skyriaus prašyme... 26. Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Šiaulių tauro... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.... 29. Grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovo...