Byla 2-2079-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą bei iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-5031-794/2016 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „CREDIT ISCO“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ direktorės A. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ iškėlimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „CREDIT ISCO“ (toliau – UAB „CREDIT ISCO“) 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ (toliau – UAB „Promlitsta“).
  2. Pareiškime ieškovė nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, kurios reikalavimas kyla iš 2016 m. gegužės 5 d. su uždarąja akcine bendrove „SUFRA“ (toliau – UAB „SUFRA“) sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių. Nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu iš pirminės kreditorės ieškovė perėmė 1 148,96 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Promlitsta“. Taip pat atsakovė yra skolinga 46,21 Eur delspinigių ir 40 Eur išieškojimo išlaidų, iš viso 1 235,17 Eur. Pirminės kreditorės reikalavimas grindžiamas 2014 m. išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. 2015 m. vasario 25 d. su atsakove buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo atsakovė pripažino susidariusį įsiskolinimą. 2016 m. gegužės 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovei jos registruotos buveinės adresu įspėjimą dėl skolos sumokėjimo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė iki šiol skolos nesumokėjo. Kadangi atsakovė yra nemoki, todėl jai turi būti keliama bankroto byla. Šio pareiškimo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. B2-5031-794/2016.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „CREDIT ISCO“ pareiškimas priimtas, atsakovei nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 5 d. atsiliepimui ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams pateikti.
  4. 2016 m. birželio 28 d. rezoliucija atsakovei iki 2016 m. liepos 12 d. pratęstas nustatytas terminas atsiliepimui ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams pateikti.
  5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. birželio 27 d. taip pat pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
  6. Pareiškime ieškovas nurodė, kad iki 2016 m. vasario mėnesio atsakovė valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pati arba įmokos buvo nurašomos kredito įstaigoms pateikiant debeto mokėjimo nurodymus. Tačiau nuo 2016 m. kovo mėn. mokėjimai sutriko, 2016 m. birželio 16 d. įsiskolinimas sudarė 38 855,35 Eur. Atsakovei buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės, teikiant kredito įstaigoms mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka. Paskutinį kartą iš draudėjo sąskaitos lėšos buvo nurašytos 2016 m. vasario 29 d. 2016 m. balandžio 27 d. ir pakartotiniai 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė buvo įpareigota sumokėti skolą ir pateikti dokumentus patikrinimui, tačiau skolos taip ir nesumokėjo, nepateikė dokumentų. Skolos išieškojimui užtikrinti, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovas areštavo atsakovei priklausančią transporto priemonę. 2016 m. birželio 1 d. Lietuvos antstolių rūmams buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu įregistruotos 3 transporto priemonės, viena iš kurių areštuota ieškovo. Atsakovės 2015 m. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 metais viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas leidžia manyti, jog bendrovė yra nemoki. Šio pareiškimo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. eB2-5149-794/2016.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-5149-794/2016 ir Nr. B2-5031-794/2016 pagal pareiškėjų UAB „CREDIT ISCO“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Promlitsta“ sujungtos į vieną bylą, suteikiant bylai Nr. B2-5031-794/2016.
  8. 2016 m. liepos 13 d. atsakovės direktorė A. B. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Promlitsta“ iškėlimo. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-5295-794/2016.
  9. Atsakovės direktorė A. B. pareiškime nurodė, kad neturėjo galimybės atsiskaityti su UAB „CREDIT ISCO“, t. y. teiki pirmenybę būtent šiai kreditorei, kadangi tokiais veiksmais būtų pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, numatančios skolininko, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Įmonė šiuo metu turi skolų tiek darbuotojams, tiek VSDFV, todėl šių asmenų reikalavimai turi būti tenkinami pirmenybės teise. Bankroto bylos atsakovei iškėlimas pažeistų viešąjį interesą, kadangi būtų atleisti 46 įmonės darbuotojai. Įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Pagrindinė priežastis sukėlusi įmonei sunkumų – Valstybinės mokesčių inspekcijos negrąžinta 130 718 Eur permoka. Įmonės pradelsti įsipareigojimai (430 582 Eur) neviršija pusės įmonės į balansą įrašyto turto vertės (1 258 312 Eur), įmonė iki šiol vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir gauna pastovias pajamas. Įmonė veikia nuo 1992 m., pagrindinė įmonės veikla yra daugiabučių namų ir kitų objektų statyba, prekyba statybinėmis medžiagomis. Atsakovė atitinka visus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) keliamus reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonė tikisi sėkmingai išplėsti ir toliau vykdyti veiklą, užtikrinti darbuotojų užimtumą bei pridėtinės vertės valstybei didinimą. Laikinus finansinius sunkumus lemia sunki ekonominė situacija (sutrikęs atsiskaitymas su užsakovais), naujų projektų trūkumas, kainų ir darbo užmokesčio augimas. Trūkstant apyvartinių lėšų, susiklostė trumpalaikė sunki įmonės finansinė būklė, kai ji negali įvykdyti prievolių, nesugeba sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų įmonę nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų, dėl įsiskolinimo kreditoriams jos turtas bei piniginės lėšos yra areštuotas, kas apsunkina galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai yra pradelsti. Finansinius sunkumus lėmė taip pat nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį pirkėjas turi mokėti PVM mokestį valstybei. Po šių pakeitimų situacija dar labiau pablogėjo, kadangi PVM permoka didėjo, o jos susigrąžinti įmonė negalėjo. Prie sunkios padėties prisidėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekami mokestiniai ir operatyvūs patikrinimai, kurių metu iš įmonės buvo paimti visi bendrovės dokumentai, kas sutrukdė vykdyti įprastinę ūkinę-komercinę veiklą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 16 d. nutarimu atsakovės piniginėms lėšoms buvo taikytas areštas 100 000 Eur sumai, dėl ko įmonės veikla buvo dar labiau suvaržyta. Finansinius sunkumus lemia ir kilęs ginčas su užsakove UAB „Merko statyba“, kuri yra skolinga atsakovei 73 964,37 Eur. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, įmonė turėtų visas būtinas prielaidas atstatyti mokumą ir pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. 2016 m. liepos 20 d. VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas prašymas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, kuriuo įmonė prašė 47 026,36 Eur skolos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė šiuo metu vykdo rangos sutartis su UAB „Sinajus“ dėl gyvenamųjų namų, adresu Stumbrų g. 30, Vilnius, parkingo įrengimo darbų atlikimo (likusi pagal sutartį gautina suma yra 8 190,51 Eur be PVM), gyvenamųjų namų, adresu Olimpiečių g. 3, Vilnius, rangos darbų (likusi pagal sutartį gautina suma yra 14 2421,75 Eur), administracinio pastato, adresu Žalgirio g. 90, Vilnius, rangos darbų (likusi pagal sutartį gautina suma yra 14 245,11 Eur). Taigi iš viso bendrovė iš UAB „Sinajus“ gaus 164 857,37 Eur pajamų. Atsakovė taip pat derina sutartis su potencialiais užsakovais dėl naujų objektų Lietuvoje. Įmonė planuoja susigrąžinti skolas (549 080 Eur) iš savo debitorių, taip pat 130 718 Eur dydžio PVM permoką. Su įmonės debitoriumi UAB „Sinajus“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, pagal kurį debitorius įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 25 000 Eur, nes neturi galimybės grąžinti visos 355 324,19 Eur skolos. Šiuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos permoką sudaro 125 371,62 Eur. Mokestinės permokos grąžinimo procesas sustabdytas iki kol bus gauta informacija iš trečiųjų šalių. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas pasiūlymas ginčą užbaigti mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susitarimu dėl atsakovės mokėjimų ir su jais susijusių sumų dydžio. Derybų iniciavimas užtikrins greitesnį ginčo išsprendimą.
  10. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „Promlitsta“ direktorės A. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Promlitsta“ iškėlimo; atsakovės direktorė iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. įpareigota pateikti įrodymus dėl mokestinės permokos atgavimo realumo; sujungtos civilinės bylos Nr. B2-5031-794/2016 ir Nr. eB2-5295-794/2016, suteikiant bylai Nr. B2-5031-794/2016.
  11. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Nurodė, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės būklės, vykdo veiklą, įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio. Įmonė nuo pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui momento padengė 38 247,91 Eur skolą įmonės darbuotojams, skolos likutis – 3 780,72 Eur.
  12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį ir pratęsė UAB „Promlitsta“ pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylą teisme terminą vienam mėnesiui; įpareigojo UAB „Promlitsta“ direktorę iki 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius realios veiklos vykdymą bei pajamų gavimą pagal su UAB „Sinaujus“ sudarytas rangos sutartis; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių iki 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikti teismui informaciją arba sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išdėstymo UAB „Promlitsta“ pagal įmonės 2016 m. liepos 20 d. pateiktą prašymą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė kelti UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo bylą, iškėlė UAB „Promlitsta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Iflas“.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Promlitsta“ įsteigta 1992 m. gruodžio 15 d., pagrindinė įmonės veikla yra daugiabučių namų ir kitų objektų statyba, prekyba statybinėmis medžiagomis (t. II, b. l. 187-189).
  3. Teismas, įvertinęs UAB „Promlitsta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Remdamasis atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita teismas nustatė, kad 2015 metais įmonė turėjo turto 2 083 838 Eur sumai (ilgalaikis – 99 525 Eur, trumpalaikis – 1 984 313 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 1 275 736 Eur, po vienerių metų – 355 000 Eur, pardavimo pajamos siekė 3 222 011 Eur, patyrė 17 038 Eur nuostolių (t. II, b. l. 180-181). 2016 m. liepos 11 d. įmonės turtą sudarė 1 258 312 Eur (ilgalaikis – 82 193 Eur, trumpalaikis – 1 176 119 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 505 898 Eur, po vienerių metų – 355 000 Eur; pardavimo pajamos siekė 341 956 Eur, patirta 55 688 Eur nuostolių (t. II, b. l. 175-177).
  4. Kreditorių sąrašo (sąskaitų likučiai pagal dokumentus) duomenimis teismas nustatė, kad praktiškai visi sąraše nurodyti įsipareigojimai kreditoriams (785 581,51 Eur sumai) yra pradelsti, net ir mažos sumos kreditoriams nėra grąžinamos nuo 2014 m. pabaigos (t. III, b. 172-185).
  5. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės turto struktūrą: įmonės ilgalaikis turtas sudaro tik 6,5 proc. viso turto vertės, t. y. beveik visas įmonės turtas susideda iš trumpalaikio turto, į kurį įtraukta atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 651 411 Eur sumą bei per vienerius metus gautinų sumų (debitorinės skolos) už 517 934 Eur sumą. Realiai skolų atgavimo galimybės iš atsakovės turto yra labai ribotos.
  6. Vertindamas atsakovės debitorines skolas, teismas konstatavo, kad ne tik debitorius UAB „Ramja“ (su 17 587,4 Eur skola) yra bankrutavęs, bet ir dar bent dviem įmonės debitoriams UAB „ARMEGA“ (5 000 Eur) ir UAB „Aumendos projektai“ (15 002,64 Eur) yra taikoma bankroto procedūra (t. V, b. l. 204-205). Teismas pažymėjo, kad paprastai išieškojimas iš įmonių, kurioms taikoma bankroto procedūra, yra ribotas, tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, jog iš minėtų įmonių yra galimybė išieškoti skolas. Todėl atsakovės reali turto vertė mažintina 37 590,04 Eur suma, t. y. iki 1 220 721,96 Eur.
  7. Teismas, remdamasis VSDFV Vilniaus skyriaus ir viešais duomenimis, nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2016 m. kovo mėn. ir šiuo metu sudaro net 63 797,81 Eur (t. V, b. l. 207). Pagal naujausius VSDFV duomenis įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki šiol sumažėjo nuo 48 iki 38 (t. V, b. l. 206).
  8. Teismas, remdamasis turto arešto aktų registro duomenimis, nustatė, kad atsakovės turto atžvilgiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pritaikyta iš viso 20 turto areštų bendrai 879 421 Eur sumai (t. V, b. l. 72-99).
  9. Teismas nurodė, kad nors atsakovei leista atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimų užtikrinimui pritaikytas areštas, atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, mokėti socialinio draudimo įmokas bei atlyginimą darbuotojams, tačiau socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos visiškai, o su darbuotojais nebuvo atsiskaitoma tol, kol du kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius ir UAB „CREDIT ISCO“ nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas konstatavo, kad šiuo metu su visais darbuotojais galutinai nėra atsiskaityta, skolos likutis – 3 780,72 Eur (t. V, b. l. 135). Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į pradelstų įsipareigojimų mastą, daliniai atsakovės įsipareigojimų dengimai darbuotojams nepatvirtina atsakovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis šiais metais dėl 5 415,9 Eur darbo užmokesčio iš atsakovės priteisimo į darbo ginčų komisiją kreipėsi 7 įmonės darbuotojai (t. II, b. l. 28).
  10. Teismas konstatavo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš esmės atspindi turto arešto aktų registro informaciją, jog dalis kreditorių nesitiki taikiai atgauti skolų ir šiais metais kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo (t. V, b. l. 208).
  11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės sunkią finansinę padėtį bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais pagrindžia ir balanse nurodytų pinigų ir jų ekvivalentų likutis – 6 774 Eur.
  12. Teismas sprendė, kad palyginus su praėjusiais metais visi įmonės finansiniai rodikliai ženkliai pablogėjo (turto sumažėjo beveik du kartus, vien per ne pilnus 7 mėnesius nuostoliai padidėjo tris kartus, nei per visus praėjusius metus, pardavimo pajamos krito beveik penkis kartus), nuostolinga įmonės veikla tęsiasi nuo 2015 m., įsipareigojimai yra nedengiami ilgą laiką ir žymiai viršija pusę balanse nurodyto turto vertės, įmonė nesugeba atsiskaityti su įmonės darbuotojais, be to, beveik visas įmonės turtas yra areštuotas, o įmonės kreditoriai nesitiki atgauti skolų neinicijuojant teisminių procesų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė faktiškai yra nemoki, todėl jai turi būti keliama bankroto byla.
  13. Teismas, pasisakydamas dėl pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, konstatavo, kad atsakovė iš esmės ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, kuri ir lėmė sunkią įmonės finansinę padėtį, o pagrindines įmonės mokumo atkūrimo priemones sieja su trijų statybos subsubrangos sutarčių, sudarytų su UAB „Sinajus“, vykdymu (gautina suma 164857,37 Eur) bei mokestinės 125 371,62 Eur permokos atgavimu (t. V, b. l. 10-65; t. IV, b. l. 145).
  14. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „Sinajus“ yra didžiausias atsakovės debitorius, kurio įsiskolinimas atsakovei 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 397 301,16 Eur, skola susidarė nuo 2015 m. pabaigos (t. IV, b. l. 151). Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Sinajus“ už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. atliko mokėjimus UAB „Promlitsta“ kreditoriams už 29 944,02 Eur sumą (t. IV, b. l. 69-72), 2016 m. rugpjūčio 20 ir 23 d. sumokėjo 17 000 Eur (t. V, b. l. 190-191), o 2016 m. rugsėjo 15-16 d. pervedė dar 10 000 Eur, t. y. iš viso beveik 57 000 Eur sumą. Vertindamas nurodytus UAB „Sinajus“ mokėjimus, teismas sprendė, kad nurodytų sumų atgavimas, atsižvelgiant į bendrą pradelstų įsiskolinimų sumą (beveik 800 000 Eur), yra nepakankamas, jog atsakovė galėtų vykdyti normalią ūkinę-komercinę veiklą. Teismas nustatė, kad vien atsakovės įsiskolinimas VSDFV nuo 2016 m. kovo mėnesio iki šiol sudaro didesnę sumą, nei atsakovė gavo pajamų iš vykdomos veiklos praktiškai per tą patį laikotarpį. Teismas kritiškai vertino UAB „Sinajus“ galimybes visiškai atsiskaityti su atsakove, kadangi šio debitoriaus skola dar 2016 m. liepos 12 d. sudarė 321 778,04 Eur, o rugpjūčio mėn. 11 d. – 397 301,16 Eur, t. y. per mėnesį skola išaugo daugiau nei 70 000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į debitoriaus grąžintas sumas, padarė išvadą, jog UAB „Sinajus“ per penkis mėnesius nesugeba grąžinti skolos, kuri susidaro vien per vieną mėnesį.
  15. Teismas taip pat kritiškai vertino aplinkybes, kad artimiausiu metu mokestinė permoka atsakovei bus grąžinta, kadangi byloje iki šiol nėra pateikti jokie oficialūs ir konkretūs mokesčių administratoriaus sprendimai dėl permokos grąžinimo.
  16. Teismas nurodė, kad atsakovės atžvilgiu nuo 2016 m. pradžios yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai atsakovės 2012-2013 m. į valstybės biudžetą nesumokėto 97 358,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio (t. V, b. l. 100-102). Ikiteisminiame tyrime buvo taikytas areštas atsakovės piniginėms lėšoms 100 000 Eur sumai, t. y. beveik apylygiai sumai, kokią atsakovė tikisi susigrąžinti kaip mokestinę permoką. Galutiniai sprendimai tiek dėl ikiteisminio tyrimo eigos, tiek dėl mokestinės permokos grąžinimo iki šiol nėra priimti, todėl aplinkybė, jog šiuo metu yra susidariusi mokestinės permokos suma, nereiškia, jog artimiausiu metu ji bus grąžinta. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad net ir grąžinus visą mokestinę permoką, vien šios sumos nepakanka atsakovės pradelstų įsipareigojimų visiškam padengimui bei tolimesniam veiklos vykdymui.
  17. Kitas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas mokumo atkūrimo priemones (pigesnio biuro nuomai paieška, išlaidų mažinimas, skolų susigrąžinimas, nuostolingos veiklos atsisakymas ir pan.) teismas vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio bei nesudarančias pagrindo spręsti, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas galėtų atkurti įmonės mokumą.
  18. Teismas konstatavo, kad atsakovė realių veiksmų dėl debitorinių skolų išieškojimo iki šiol nesiėmė, t. y. nors ir išsiuntė pretenzijas UAB „Merko statyba“ dėl 73 964,37 Eur bei UAB „Sinajus“ dėl 397 301,16 Eur skolų grąžinimo, tačiau tai teigiamų rezultatų iki šiol nedavė (t. V, b. l. 103-105, 113-115).
  19. Teismas, vertindamas UAB „Sinajus“ ir UAB „Promlitsta“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo skolininkė įsipareigojo ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 d. mokėti kiekvieną mėnesį 25 000 Eur, pažymėjo, kad šis susitarimas nėra tinkamai vykdomas – 2016 m. rugpjūčio 20 ir 23 d. sumokėta tik 17 000 Eur , 2016 m. rugsėjo 15-16 d. atlikti mokėjimai bendrai 10 000 Eur sumai, t. y. iš viso sumokėta 27 000 Eur, nors turėjo būti sumokėta 50 000 Eur.
  20. Teismas nustatė, kad atsakovė nesiima priemonių išieškoti skolas priverstine tvarka nei iš vieno debitoriaus, nors įmonės padėtis yra labai komplikuota. Tokie atsakovės veiksmai rodo, jog ji galimai nesitiki atgauti debitorines skolas visa apimtimi arbe bent didžiąja dalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo plano metmenyse net nėra nurodyti prognozuojamų finansinių rodiklių preliminarūs duomenys restruktūrizavimo proceso metu, t. y. net pati atsakovė nėra įvertinusi savo galimybės sėkmingai įvykti įmonės restruktūrizavimo procesą.
  21. Teismas, atsižvelgdamas į 25-32 punktuose nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, nurodytos priemonės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia sėkmingos atsakovės mokumo atstatymo galimybės.
  22. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad bankroto bylos įmonei iškėlimas pažeistų viešąjį interesą, nes būtų atleista daug darbuotojų. Teismas pažymėjo, kad didelis darbuotojų skaičius savaime neįrodo, jog įmonei negali būti keliama bankroto byla. Nagrinėjamu atveju įmonės darbuotojų skaičius nuo einamųjų metų pradžios ir taip ženkliai mažėja, su darbuotojais yra nepilnai atsiskaitoma, dalis darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl atlyginimo priteisimo. Taigi savalaikis bankroto bylos iškėlimas kaip tik nepažeidžia viešojo intereso, kadangi tokiu būdu išsaugoma daugiau įmonės turto masės, iš kurios bus tenkinami kreditorių, tame tarpe darbuotojų, reikalavimai.
  23. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nesant realaus mokumo atkūrimo plano, šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir įgyvendinimo priežiūros išlaidos), todėl restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti.
  24. Kadangi nustatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai (nemokumas, neatsiskaitymas su darbuotojais ir negalėjimas atsiskaityti su kitais kreditoriais) įmonei keliama bankroto byla.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Promlitsta“ atskirajame skunde prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašytą turto vertę. Didžiausia 355 000 Eur dydžio atsakovės skola kreditoriui Latvijos įmonei SIA R. G. nėra pradelsta, todėl visi įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 505 898 Eur dydžio sumą, kai tuo tarpu turimo turto vertė yra 1 258 312 Eur. Taigi, pradelsti įsipareigojimai sudaro 40,20 proc. turimo įmonės turto. Net laikant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės turimą turtą 37 590,04 Eur, t. y. iki 1 220 721,96 Eur, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, nes sudaro 41,44 proc. Aplinkybę, jog 355 000 Eur dydžio suma nėra pradelsta patvirtina teismui teikiamas 2015 m. spalio 6 d. susitarimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti kreditoriui 355 000 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.
    2. Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovės realiai vykdomą veiklą, dėl ko byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nekompetentingai ir akivaizdžiai pažeidžiant ĮBĮ, CK 6.9301 straipsnio bei ĮRĮ įtvirtintas teisės normas, atsakovės teisę išsaugoti verslą ir elementarią ekonominę logiką.
    3. Atsakovė turi 66 kreditorius, iš kurių didžiausi yra UAB „Doka Lietuva“, UAB „Fasada“, UAB „Bobkatas“, UAB “Peri“, R. B. AS Vilniaus filialas, kurių skolos priteistos teismų sprendimais. Su minėtais kreditoriais yra sudarytos taikos sutartys, kurių vykdymas tiesiogiai priklauso nuo PVM permokos grąžinimo atsakovei. Kreditoriai apie įmonės blogą finansinę būklę yra informuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė.
    4. Kreditorės UAB „CREDIT ISCO“ reikalavimą (1 148,96 Eur) sudaro tik 0,15 proc. visų atsakovės turimų įsipareigojimų (785 581,51 Eur). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė negalėjo ir negali su šia kreditore atsiskaityti, nes tai yra draudžiama pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Esant tokiai situacijai, kuomet atsakovė yra skolinga VSDFV Vilniaus skyriui bei darbuotojams, negalima pirmenybės suteikti vienam iš kreditorių ir pažeisti įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumo tvarką. Atsakovei nepagrįstai suteikus UAB „CREDIT ISCO“ pirmenybę, tai sudarytų pagrindą ĮBĮ 20 straipsnio taikymui, t. y. bankroto pripažinimui tyčiniu. Aplinkybė, kad nebuvo atsiskaityta su UAB „CREDIT ISCO“ nereiškia, kad atsakovė faktiškai neturi piniginių lėšų ir/ar nevykdo veiklos.
    5. Atsakovė yra veikianti ir realiai ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė - šiuo metu turi 38 darbuotojus, kurie kiekvieną dieną atlieka savo darbines funkcijas. Atsakovė šiuo metu vykdo net 6 statybos rangos sutartis. Darbuotojai, net ir matydami esamą ekonominę situaciją, davė sutikimus kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir tam neprieštarauja. Atsakovė nuo pareiškimo pateikimo momento sudarė papildomai dar 3 rangos sutartis su pagrindiniu užsakovu UAB „Sinajus“ dėl objekto - daugiabučio namo, esančio adresu Stirnų g. 29A, Vilniuje, statybos darbų. Taigi atsakovei formaliais pagrindais iškėlus bankroto bylą, darbo vietas praras net 38 darbuotojai, sustos statybos darbai, dėl ko užsakovė UAB „Sinajus“ bei generalinis rangovas patirs nuostolių, nes turės samdyti kitus rangovus, kas tik padidins nuostolius tretiesiems asmenims, t. y. kils dar daugiau nuostolių. Atleistų darbuotojų išeitinėms išmokoms sumokėti reikės skirti iki 210 475 Eur.
    6. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir vienpusiškai vertino atsakovės finansinę padėtį bei byloje pateiktus įrodymus, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis. Iš byloje pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovė per laikotarpį nuo pareiškimo pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., darbuotojams sumokėjo 38 247,91 Eur dydžio skolą, šiuo metu likusi skola sudaro tik mažą dalį skolos - 3 780,72 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė stengiasi atsiskaityti su darbuotojais bei išsaugoti darbo vietas ir toliau tęsti veiklą. Teismo argumentai, kad skolos darbuotojams buvo grąžintos tik pateikus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nesusiję ir niekaip neįtakoja aplinkybės, jog su darbuotojais buvo atsiskaityta.
    7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis formaliais, deklaratyviais ir ĮBĮ, CK 6.9301 straipsnio nuostatoms prieštaraujančiais argumentais, savo iniciatyva nusprendė kelti bankroto bylą net neinformavęs apie tai didžiausių atsakovės kreditorių ir negavęs jų nuomonės šiuo klausimu. Tokiu būdu teismas ne tik kad pažeidė atsakovės veiklos tęstinumo prioriteto principą, bet ir akivaizdžiai pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
    8. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai dėl bankroto bylų iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-452-569/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010; 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011 ir kt.).
    9. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, o jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės statuso.
    10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdymo veiksmus inicijavo tik 38,65 proc. reikalavimus turintys kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 303 633,46 Eur. Tačiau su vienais iš kreditorių, kaip antai UAB „Doka Lietuva“ dėl 96 397,17 Eur dydžio sumos išdėstymo yra sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtinto Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4959-881/2015. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vykdymo veiksmai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus atsakovės atžvilgiu vyksta tik nuo 2016 m. kovo mėnesio, o didžiausi kreditoriai kreipėsi į antstolius tik 2016 m. gegužės mėnesį.
    11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi galimybės padengti skolas kreditoriams. Tokia teismo išvada prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai bei įmonės restruktūrizavimo tikslui, kadangi įmonės restruktūrizavimo tikslas nėra skolų padengimas, bet jos mokumo atkūrimas, kuris nereiškia, kad turi būti nurašytos visos įmonės skolos, restruktūrizavimo metu įmonė su kreditoriaus nusprendžia kaip ir kokia tvarka jos bus padengtos.
    12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neva neįmanoma apskritai grąžinti atsakovės turimas skolas. Tai turėtų spręsti ne teismas, bet atsakovės kreditoriai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1505-407/2016). Kaip jau buvo minėta, atsakovės kreditoriai yra informuoti ir jiems yra puikiai žinoma atsakovės finansinė padėtis, jie sutinka, jog būtų iškelta restruktūrizavimo byla, todėl teismas neturi teisės spręsti už atsakovės kreditorius. Pirmenybė šiuo atveju turi būti teikiama skolų grąžinimui VSDFV ir darbuotojams, kas bus atlikta nedelsiant tik teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą bei mokėjimų eiliškumą. Su likusiais atsakovės kreditoriais bus atsiskaityta jiems priimtina skolų grąžinimo tvarka.
    13. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama grąžinti skolą VSDFV, o būtent 2016 m. liepos 20 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui susidarė neseniai (tik kovo mėnesį), o tai lėmė besitęsiantys Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai bei skolų neatgavimas iš debitorių.
    14. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė su kreditoriais bendradarbiauja geranoriškai ir deda visas pastangas kuo greičiau padengti susidariusias skolas. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų – taikos sutarčių su kreditoriais UAB „Doka Lietuva“ dėl 96 397,17 Eur dydžio skolos išdėstymo ir UAB „Fasada“ dėl 10 500 Eur dydžio skolos išdėstymo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, siekia grąžinti skolas kreditoriams, tačiau pagal finansines galimybes, t. y. skolų mokėjimą išdėstant ilgesniam laikotarpiui.
    15. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė neturi realios galimybės atgauti dalį skolos iš bankrutuojančių debitorių BUAB „Ramja“ (17 587,40 Eur), BUAB „Armega” (5 000 Eur), BUAB „Aumendos projektai” (15 002,64 Eur), todėl nepagrįstai sumažino atsakovės turto bendrą sumą 37 590,04 Eur dydžio suma, t. iki 1 220 721,96 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesirėmė argumentu, kad su kreditoriais atsiskaitinės iš lėšų, gautų iš debitorių. Pagrindinis atsakovės lėšų šaltinis yra šiuo metu vykdomos 6 rangos sutartys, kurios garantuoja stabilų ir nuolatinį pajamų srautą, taip pat 137 000 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos permoka, kuri egzistuoja tiek de facto, tiek de jure, taip pat UAB „Sinajus“ įsiskolinimas, kurio grąžinimą patvirtina 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytas susitarimas. Taigi teismo nurodytų debitorių skolų grąžinimas visiškai nėra reikšmingas, o jų atgavimas ar neatgavimas nedaro jokios įtakos tolimesnei atsakovės veiklai bei gaunamoms pajamoms.
    16. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsakovės atžvilgiu taikytų 20 turto areštų apimtis yra net 879 421 Eur dydžio suma. Iš byloje esančio išrašo aiškiai matyti, kad taikomų areštų apimtis yra 559 039,30 Eur. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tam tikri apribojimai yra taikyti dvigubai, t. y. pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei vykdomąjį raštą, kaip antai turto arešto aktas Nr. 2015018511 UAB „Doka Lietuva“ atžvilgiu dėl 81 312,49 Eur ir toje pačioje byloje išduotas 85 485,37 Eur vykdomasis raštas vykdomoje byloje Nr. 0157/16/00373 (turto arešto aktas 2016010213).
    17. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovės restruktūrizavimo metmenyse pateiktas mokumo atkūrimo priemones bei nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės, t. y. mokestinės permokos atgavimas, statybos sutarčių vykdymas bei skolos atgavimas iš didžiausio debitoriaus UAB „Sinajus“, yra nepakankamos tam, jog būtų padengtos skolos bei toliau vykdoma ūkinė veikla. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iki šiol realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklų ir gauna pastovias pajamas, iš kurių grąžino didžiąją dalį skolos darbuotojams (38 247,91 Eur iš 42 028,63 Eur), laiku moka atlyginimų darbuotojams, pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, imasi aktyvių veiksmų naujų projektų paieškai (sudarytos papildomai dar trys statybos subrangos sutartys) ir vykdymui ir kt. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės restruktūrizavimo metmenyse numatytos įmonės veiklos gairės (priemonės) yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti atsakovės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, išsaugoti įmonės konkurencingumą.
    18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė metmenyse nėra nurodžiusi prognozuojamų finansinių rodiklių preliminarių duomenų restruktūrizavimo proceso metu, neva, pati atsakovė nėra įvertinusi savo galimybės sėkmingai įvykdyti restruktūrizavimo procesą. Tokia teismo išvada yra klaidinanti, kadangi metmenų 12-13 lapuose yra nurodytas preliminarus planas dėl pinigų srautų restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriame nurodytos aiškios sumos, kurios bus naudojamos kreditorių skoloms dengti. Be to, metmenyse neturi būti pateikta išsami ir konkreti informacija, kadangi ji bus pateikta restruktūrizavimo plane. Tokios pačios nuomonės laikomas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2016).
    19. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinis atsakovės debitorius UAB „Sinajus” nėra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, nėra paremta jokiais objektyviais byloje esančiai įrodymais, tik teismo samprotavimais. Teismas neanalizavo UAB „Sinajus“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos ar kitų jo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų pagrindas išvadai, jog UAB „Sinajus“ negrąžins susidariusios skolos atsakovei. Priešingai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „Sinajus“ vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki šios dienos (per 7 mėnesius) grąžino net 57 000 Eur dydžio sumą. Be to, didesnių sumų grąžinimas net neišspręstų šiuo metu esančios problemos, nes dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neturi galimybės disponuoti visomis gaunamomis pajamomis ir atsiskaityti su I ir II eilės kreditoriais. Aplinkybę, kad UAB „Sinajus“ nevengia vykdyti savo įsipareigojimų patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. susitarimas, kurio pagrindu UAB „Sinajus“ įsipareigojo dengti savo įsiskolinimą po 25 000 Eur dydžio sumą kiekvieną mėnesį. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovė 14 mėnesių gaus pastovias pajamas, kuriomis iš dalies turės galimybę dengti skolas kreditoriams, pirmenybę teikiant darbuotojų užmokesčiui mokėti ir VSDFV skolai dengti bei mokėti einamosioms įmokoms.
    20. Atsakovė šiuo metu vykdo 6 statybos subrangos sutartis, kurių pagrindu planuojamos gauti pajamos sudaro net 268 420,74 Eur dydžio sumą, t. y. planuojamos gauti pajamos padidėjo dvigubai. Taigi, byloje pateikti įrodymai, t. y. 6 vykdomos statybos subrangos sutartys, susitarimas su UAB „Sinajus“, kurio pagrindu UAB „Sinajus“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 25 000 Eur dydžio mokėjimus, planuojama atgauti ( - ) 000 Eur dydžio permoka ir kiti įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra pajėgi toliau tęsti veiklą ir grąžinti skolas kreditoriams per restruktūrizavimo plane nustatytą terminą.
    21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abejoja dėl atsakovės galimybės atgauti Valstybinės mokesčių inspekcijos permoką, kadangi permoka egzistuoja tiek de facto, tiek de jure. Šiuo metu permokos dydis yra 137 000 Eur, kas patvirtina, jog bet kokiu atveju ji viršija prokuroro taikyto arešto mastą 37 000 Eur dydžio sumai. Dėl likusios sumos atsakovė, siekdama kuo greičiau atgauti skolą, inicijavo derybas su Valstybinę mokesčių inspekcija. Šiuo metu vyksta atsakovės mokestinis patikrinimas, todėl mokestinės permokos grąžinimo procesas yra sustabdytas iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto. Dėl atliekamo patikrinimo atsakovė neturi galimybės teismui nurodyti konkrečių permokos susigrąžinimo terminų.
    22. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų skoloms išieškoti. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė reiškė pretenzijas debitoriams (didžiausiems skolininkams) - UAB „Sinajus“ ir UAB „Merko statyba“. UAB „Sinajus“, atsižvelgdama į gautą pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei po 25 000 Eur dydžio sumą. Dėl 73 964,37 Eur dydžio sumos šiuo metu tarp UAB „Merko statyba“ ir atsakovės yra kilęs ginčas, kuris kol kas sprendžiamas tarpusavio susirašinėjimo būdu. Su kitais didžiausiais skolininkais UAB „Tomvista“ ir UAB „Adavas“ skolų grąžinimą atsakovei siekiama spręsti taikiu būdu. Atsakovė ne vieną kartą teikė žodines pretenzijas minėtiems skolininkams dėl skolų grąžinimo. Kadangi šalys palaiko geranoriškus tarpusavio santykius, atsakovė neteikė rašytinių pretenzijų ir dėl skolos išieškojimo ir nesikreipė į teismą.
  1. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  2. Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovės turimo turto struktūrą, pabrėždamas, kad beveik visas įmonės turtas susideda iš trumpalaikio turto, į kurį įtrauktos debitorių skolos, kurių atgavimo galimybės yra ribotos; į balanse nurodytą pinigų ar jų ekvivalentų likutį ir į tai, kad įmonės nuostolinga veikla tęsiasi ilgą laiką ir kreditoriai nesitiki atgauti skolų neinicijuojant teisminių procedūrų.
    2. Atsakovė nuo 2016 m. kovo mėnesio visiškai nemoka įmokų, įmonės vardu registruotino turto nėra, įmonės vardu įregistruoti 3 automobiliai, kuriems ne tik VSDFV Vilniaus skyrius, bet ir kitos institucijos pritaikė areštus. Banko sąskaitose lėšų judėjimas nuo 2016 m. kovo mėnesio nevyksta. VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, UAB „Promlitsta“ įsiskolinimas Fondui neišieškotas. Be to, atsakovės padėtis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo, nes ir toliau priskaičiuodavo, bet nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pagal preliminarią valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansinę ataskaitą F4 už 2016 m. 4 ketvirtį įmonės skola Fondui 2016 m. spalio 21 d. sudaro 69 891,99 Eur.
    3. Atsakovės vadovė A. B., žinodama, kad įmokų skola Fondui nuolat didėja, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas. A. B. į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu atidėti įmokų mokėjimą kreipėsi jau po to, kai ieškininis pareikšimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Promlitsta“ buvo pateiktas teismui ir paskirtas teismo posėdis. Pažymėtina, kad prieš bankroto bylos inicijavimą VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 30 d. įteikė UAB „Promlitsta“ darbuotojai raštą Nr. (8.1) 3-58908 dėl skolos Fondui sumokėjimo ir dokumentų pateikimo, bet po šio rašto įteikimo vadovė nepateikė reikalingų dokumentų patikrinimui atlikti bei ignoravo skolą sumokėti per rašte nurodytą terminą.
    4. Abejotinai vertinamas atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad UAB „Promlitsta“ yra veikianti ir realiai ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, nes šios įmonės buveinės adresu I. Š. g. 5, Vilnius, jokia veikla nevykdoma. Apie naują įmonės buveinės adresą nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei kitos institucijos iki šiol neinformuotos.
    5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atlikęs finansinių rodiklių analizę, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Promlitsta“ faktiškai yra nemoki ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu. Įmonės darbuotojų skaičius nuo metų pradžios ženkliai sumažėjo, su darbuotojais yra nepilnai atsiskaitoma, dalis darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl atlyginimo priteisimo. UAB „Promlitsta“ kreditoriniai įsipareigojimai nėra dengiami ir nuolat auga, - akivaizdu, kad UAB „Promlitsta“ mokumo atstatymas kelia pagrįstų abejonių.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Promlitsta“ kelti restruktūrizavimo bylą nustačius, kad ši įmonė yra nemoki, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).

5Dėl prašymų ir naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2015 m. spalio 6 d. susitarimą su kreditoriumi SIA R. G., kuriuo įrodinėja, kad 355 000 Eur skola šiam kreditoriui nėra pradelsta. Taip pat atsakovė pateikė 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. sudarytas statybos subrangos sutartis su UAB „Sinajus“, 2016 m. spalio 10 d. UAB „Promlitsta“ išrašą iš sąskaitų likučių pagal klientus ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl pasiūlymo pasirašyti taikų susitarimą. Šiuos naujai pateiktus dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius, atsikirsdamas į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – UAB „Promlitsta“ 2016 m. IV ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir dokumentų pateikimo. Šiuos dokumentus ieškovas prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodė, kad šiuo metu vyksta intensyvios derybos su bankroto pareiškimą pateikusiu kreditoriumi VSDFV Vilniaus skyriumi, kurio reikalavimą sudaro 77 200 Eur. Esminės taikos sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos yra nustatytos, tačiau taikos sutarčiai sudaryti būtina skirti papildomai laiko, kadangi būtinas VSDFV Vilniaus skyriaus vadovaujančių asmenų pritarimas, kurio gavimas paprastai užtrunka iki dviejų savaičių. Atsakovė pirmąją įmoką VSDFV Vilniaus skyriui ketina sumokėti iš UAB „Sinajus“ 2016 m. lapkričio 16 d. sumokėtų 10 400 Eur lėšų. Prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė susirašinėjimą elektroniniu paštu su VSDFV Vilniaus skyriaus atsakingomis specialistėmis, taikaus susitarimo projektą ir sąskaitos išrašą dėl 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sinajus“ 10 400 Eur dydžio mokėjimo pavedimo.
  4. Tą pačią dieną atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą leisti UAB „Promlitsta“ pervestą į atsakovės sąskaitą 10 400 Eur sumą panaudoti atsiskaitymui su VSDFV Vilniaus skyriumi. Prašyme nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sinajus“ atliko 10 400 Eur dydžio mokėjimą į atsakovės sąskaitą, esančią AB SEB banke, kuriai taikomi apribojimai. Kadangi šiuo metu vyksta derybos su VSDFV Vilniaus skyriumi, atsakovė iki taikos sutarties pasirašymo nori sumokėti VSDFV Vilniaus skyriui dalį skolos iš UAB „Sinajus“ sumokėtų pinigų.
  5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, byloje dalyvaujančių asmenų naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji dokumentai ieškovams buvo išsiųsti susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šioje byloje priimamą teismo procesinį sprendimą, atidėti teismo posėdį dėl atsakovės prašyme nurodytų priežasčių nėra tikslinga. Be to, atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, klausimą dėl leidimo 10 400 Eur sumą panaudoti atsiskaitymui su VSDFV Vilniaus skyriumi kompetentingas nagrinėti pirmosios instancijos teismas (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai situacijai, atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį yra netenkinamas, o prašymas leisti 10 400 Eur dydžio sumą panaudoti atsiskaitymui su VSDFV Vilniaus skyriumi – iš esmės nenagrinėjamas, nes nėra apeliacijos objektas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 323 straipsnis).

6Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Promlitsta“ kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad įmonė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės padėtį.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, taip pat atsakovės papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės finansinius dokumentus, jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, taip pat įmonės finansinius sunkumus sukėlusias priežastis, parengtus metmenis, neatsižvelgė į įmonės dedamas maksimalias pastangas įmonę restruktūrizuoti, jos veiksmų operatyvumą ir sąžiningą įmonės faktinės situacijos atskleidimą, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl įmonės (ne)mokumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais motyvais.

7Dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą

  1. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės vadovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
  2. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  3. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Promlitsta“.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2016 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, taip pat atsakovės kreditorių sąrašo duomenimis. Atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 metais įmonė turėjo turto 2 083 838 Eur sumai (ilgalaikis – 99 525 Eur, trumpalaikis – 1 984 313 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 1 275 736 Eur, po vienerių metų – 355 000 Eur, pardavimo pajamos siekė 3 222 011 Eur, įmonė patyrė 17 038 Eur nuostolių (t. II, b. l. 180-181); 2016 m. liepos 11 d. įmonės turtą sudarė 1 258 312 Eur (ilgalaikis – 82 193 Eur, trumpalaikis – 1 176 119 Eur), per vienerius metus mokėtinų skolų – 505 898 Eur, po vienerių metų – 355 000 Eur; pardavimo pajamos siekė 341 956 Eur, patirta 55 688 Eur nuostolių (t. II, b. l. 175-177).
  5. Pirmosios instancijos teismas atsakovės balanse fiksuotą įmonės turto vertę sumažino nuo 1 258 312 Eur iki 1 220 721,96 Eur. Teismas priėjo prie tokios išvados įvertinęs atsakovės galimybes išieškoti debitorines skolas, nes dalis įmonės debitorių yra bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės (UAB „ARMEGA“ 5 000 Eur skola ir UAB „Aumendos projektai“ 15 002,64 Eur skola), o išieškojimas iš dalies debitorių (UAB „Ramja“ 17 587,4 Eur skola), pačios atsakovės paaiškinimu, yra apsunkintas dėl kitokių priežasčių.
  6. Atsakovė tvirtina, kad bankroto ar restruktūrizavimo procesas nelemia absoliutaus išieškojimo negalimumo. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti aspektais, laikytina pagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Nors atsakovė, ginčydama šias teismo išvadas, reiškia savo nuomonę, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesuose, nukreiptuose į kreditorių interesų apsaugą, gali būti patenkinti jos finansiniai reikalavimai, tačiau šią poziciją grindė ne objektyviais duomenimis, o deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė teismo išvadų dėl dalies debitorinių skolų beviltiškumo nepaneigė, taigi ir nurodyta apimtimi turimo turto (vertės) realumo nepagrindė, todėl laikytina, kad reali atsakovės turto vertė yra 1 220 721,96 Eur.
  7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditorių sąrašo (sąskaitų likučiai pagal dokumentus) duomenimis, nustatė, kad praktiškai visi sąraše nurodyti įsipareigojimai kreditoriams bendrai 785 581,51 Eur sumai yra pradelsti, net ir mažos sumos kreditoriams nėra grąžinamos nuo 2014 m. pabaigos (t. III, b. 172-185). Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad prie pradelstų įmonės įsipareigojimų nepagrįstai buvo įtraukta 355 000 Eur dydžio skola didžiausiam įmonės kreditoriui SIA R. G., kadangi 2015 m. spalio 6 d. susitarimu šios skolos sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Promlitsta“ ir SIA R. G. 2015 m. spalio 6 d. susitarimą.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant byloje prieštaravimams dėl atsakovės kreditorių sąraše nurodytų įsipareigojimų įvykdymo termino, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir patikrinti, ar didžiausių įmonės kreditorių įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Nagrinėjamu atveju atsakovės įsipareigojimai kreditoriui SIA R. G. yra vieni didžiausių, tačiau byloje net nebuvo išsiaiškinta šio kreditoriaus nuomonė dėl bankroto bylos UAB „Promlitsta“ iškėlimo.
  9. Kaip jau buvo minėta, apie 2015 m. spalio 6 d. UAB „Promlitsta“ ir SIA R. G. susitarimą dėl 355 000 Eur dydžio skolos sumokėjimo atidėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovams buvo žinoma, kadangi šis dokumentas buvo pateiktas su atsakovės atskiruoju skundu, kuris pastariesiems buvo išsiųstas susipažinti. Ieškovė UAB „Credit isco“ ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime šio dokumento teisėtumo neginčijo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus šio dokumento turinį, nekyla abejonių dėl jo autentiškumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra išnagrinėtos ar nagrinėjamos civilinės bylos pagal kreditoriaus SIA R. G. ieškinį dėl 355 000 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimas kreditoriui SIA R. G. buvo perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui. Atsakovės finansiniuose dokumentuose įsiskolinimas šiam kreditoriui apskaitytas kaip ilgalaikis įsipareigojimas.
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galiojančiam atsakovės UAB „Promlitsta“ ir SIA R. G. susitarimui, pagal kurį 355 000 Eur dydžio skola turi būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d., įsipareigojimai šiam kreditoriui negali būti vertinami kaip pradelsti. Taigi, bendra atsakovės įsipareigojimų suma (785 581,51 Eur) turi būti mažinama 355 000 Eur dydžio suma bei sudaro 430 581,51 Eur.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės kreditore UAB „Doka Lietuva“, pažymi, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą atsakovės ir UAB „Doka Lietuva“ taikos sutartį, atsakovė turėjo šiai kreditorei dalimis sumokėti 96 038,17 Eur skolą iki 2016 m. balandžio 30 d. (t. 4, b. l. 1). Byloje esantys duomenys apie antstolius, vykdančius išieškojimus atsakovės atžvilgiu, patvirtina, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų atsakovė tinkamai nevykdė, ko pasėkoje kreditorei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 81 397,17 Eur dydžio skolos iš atsakovės išieškojimo. Esant tokiai situacijai, šis atsakovės kreditorinis įsipareigojimas pagrįstai buvo priskirtas prie pradelstų.
  12. Iš esmės panaši situacija ir su kita atsakovės kreditore UAB „Fasada“. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 16 d. sudaryto atsakovės ir UAB „Fasada“ susitarimo, atsakovė 10 500 Eur skolą turėjo sumokėti dalimis iki 2016 m. spalio 20 d. Byloje duomenų apie šios skolos sumokėjimą nėra. Be to, pagal minėtą susitarimą šalys ar viena iš jų ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 18 d. įsipareigojo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (t. 4, b. l. 66-68). Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie šalių ar vienos iš jų kreipimąsi į teismą nėra. Taigi, šis atsakovės kreditorinis įsipareigojimas taip pat pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip pradelstas.
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus UAB „Promlitsta“ turimo turto (1 220 721,96 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (430 581,51 Eur) santykį, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 35,27 proc. turimo turto vertės, todėl, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ prasme įmonė yra moki, todėl nėra pagrindo ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto bei 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymui.
  14. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad šiuo metu atsakovės įmonėje dirba 48 darbuotojai, kurie neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Atsakovė nuo pareiškimo pateikimo teismui momento, t. y. nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., padengė 38 247,91 Eur dydžio dalį skolos darbuotojams. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė stengiasi atsiskaityti su darbuotojais bei išsaugoti darbo vietas tolimesnės veiklos vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius sumažėjo nuo 48 iki 38 (t. 5, b. l. 206), nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi esant ypatingai sudėtingai situacijai įmonėje darbuotojų sumažėjo tik penktadaliu, be to, padengta didžioji skolos darbuotojams dalis. Taigi, atsakovei iškėlus bankroto bylą, nesant tam pakankamo pagrindo, darbo vietas prarastų net 38 darbuotojai, sustotų statybos darbai, dėl ko atsakovė, jos darbuotojai ir kreditoriai patirtų didelių nuostolių.
  15. Bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas VSDFV biudžetui padidėjo nuo 38 855,35 Eur iki 63 797,81 Eur. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad iš esmės tiesioginės įtakos VSDFV įsiskolinimo padidėjimui turėjo tai, kad atsakovei per mėnesį leidžiama atlikti ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, ne didesnei nei 15 000 Eur sumai, todėl faktiškai prioritetas teikiamas atsiskaitymui su darbuotojais bei nelieka realių galimybių atsiskaityti su paskesniosios eilės kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje negali būti preziumuojama atsakovės kaltė dėl padidėjusios VSDFV Vilniaus skyriaus skolos.
  16. Atsakovė nuo pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikimo momento sudarė papildomai dar 3 rangos sutartis su pagrindiniu užsakovu UAB „Sinajus“ dėl objekto - daugiabučio namo, esančio adresu Stirnų g. 29A, Vilniuje, statybos darbų (sutarčių bendra preliminari kaina 125 311,69 Eur). Šiuo metu atsakovė su UAB „Sinajus“ iš viso vykdo 6 sutartis, kurių bendra preliminari kaina yra 480 240,85 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovės debitorės UAB „Sinajus“ finansinėmis galimybėmis vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Priešingai, teismų informacinės sistemos duomenimis, UAB „Sinajus“ atžvilgiu nėra išnagrinėtų civilinių bylų, vienintelėje šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Sinajus“ atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl 1 773,02 Eur skolos priteisimo, tačiau ši byla nėra išnagrinėta. Be to, kaip matyti iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikto sąskaitos išrašo, 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sinajus“ atliko atsakovei dalinį 10 400 Eur dydžio mokėjimą pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. susitarimą, kurį atsakovė prašo leisti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi VSDVF Vilniaus skyriumi. Iš viso UAB „Sinajus“ pagal nurodytą susitarimą atsakovei yra sumokėjęs 27 400 Eur. Nurodytos aplinkybės, priešingai, nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad UAB „Sinajus“ šiuo metu yra vienas rimčiausių atsakovės partnerių, kuris linkęs su atsakove bendradarbiauti, sutarčių su šiuo debitoriumi vykdymas turi tiesioginės įtakos atsakovės tolimesniam ūkinės – komercinės veiklos tęstinumui bei įmonės mokumo atkūrimui.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik atsakovės bendradarbiavimą su visais kreditoriais, bet ir jos veiksmus, sprendžiant susidariusią problemą su valstybinėmis mokesčius administruojančiomis institucijomis. Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovė kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymus dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo (t. 5, b. l. 192-193). Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius galutinio sprendimo dėl atsakovės prašymų atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą iki šiol nėra priėmęs. 2016 m. lapkričio 11 d. atsakovė pateikė kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui prašymą sudaryti taikos sutartį ir taikos sutarties projektą, pagal kurį įmokų įsiskolinimą įsipareigotų sumokėti dalimis iki 2017 m. sausio 31 d. Atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus atsakingi specialistai derina taikos sutarties projektą su vadovaujančiais asmenimis bei atsakymą dėl patikslintų taikos sutarties sąlygų pateiks artimiausiu metu. Mokestinį ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija atsakovė taip pat bando spręsti taikiai – 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai siūlymus pasirašyti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio nustatymo (t. 5, b. l. 135-143). Valstybinė mokesčių inspekcija galutinio sprendimo dėl atsakovės siūlomo taikaus ginčo sprendimo būdo nėra priėmusi iki šiol. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teisėtais būdais bando spręsti susidariusias įmonės finansines problemas, sąžiningai siekdama įmonės komercinės-ūkinės veiklos tolesnio vykdymo.
  18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės mokumu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Promlitsta“ yra nemoki ir kad jai keltina bankroto byla. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria atsakovei UAB „Promlitsta“ iškelta bankroto byla, naikintina, o ieškovų UAB „CREDIT ISCO“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimai atsakovei UAB „Promlitsta“ dėl bankroto bylos iškėlimo atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi, atsakovei teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą, remiantis įmonės nemokumo argumentais buvo atsisakyta iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, UAB „Promlitsta“ direktorės A. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo iš esmės nebuvo išnagrinėtas, o pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą negali (ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalis), tai lemia būtinybę pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Promlitsta“ pirmosios instancijos teisme išnagrinėti iš naujo. Todėl skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta UAB „Promlitsta“ iškelti restruktūrizavimo bylą, naikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti.

10Ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „CREDIT ISCO“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

11Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ direktorės A. B. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Promlitsta“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai