Byla e2-615-512/2018
Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

2sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

3dalyvaujant ieškovui T. Ž., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei, atsakovei I. Ž., atsakovės atstovei advokatei Vladai Buivydienei, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei I. Ž. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

5Teismas

Nustatė

6ieškovas ieškiniu patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukters U. Ž., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. Ž.; 2) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki dukters pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymo nepilnamečiui vaikui U. Ž. įsiskolinimą 3360 Eur; 5) nustatyti atsakovės I. Ž., bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., asmens kodas ( - ), ir U. Ž., tvarką: 1) leisti I. Ž. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; 2) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant juos nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. I. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos. 3) leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž., ar pasiimti juos ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu. I. Ž. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį. 4) Nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į I. Ž. gyvenamąją vietą ir jiems grįžtant į gyvenamąją vietą pas T. Ž. apmoka I. Ž.. 5) Leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų Šv. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę. 6) Leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. porinių metų katalikų Šv. Velykas, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 7) Leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporiniais metais per jų gimimo dieną, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 8) I. Ž., bendraudama su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius. 9) I. Ž. įsipareigoja raštu informuoti T. Ž. apie nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti T. Ž. galimybes susisiekti su I. Ž. ar nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž.; 10) T. Ž. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos. 11) I. Ž. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - darbo grafikas, vaikų liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., I. Ž. su vaiku negali bendrauti. Jei nepilnametis vaikas serga, I. Ž. negali paimti jo iš namų. Vaiko ligos atveju I. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso; 12) Sąvoka „raštu“ apima T. Ž. ir I. Ž. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis; 13) Bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys: T. Ž.: el. paštas tel. Nr. ( - ), ,,Viber“ programėlė ( - ); I. Ž.: tel. Nr. ( - ) (kitokius duomenis gali nurodyti atsakovė); 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15790-991/2015 patenkino šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties 1-4 punktus šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, nepilnamečio vaiko U. Ž., asmens kodas ( - ) nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas įsipareigojo padengti visas nepilnamečio vaiko D. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas, o atsakovė - visas nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas. Susitarimas buvo sudarytas įvertinus dukters prisirišimą prie motinos, abiejų šalių gyvenimą Lietuvoje. Ieškovas nurodo, jog tikėjosi taikaus tolesnio bendravimo su atsakove. Atsakovė prašė jo padėti pagerinti savo turtinę padėtį, įsidarbinti ir užsidirbti lėšų gyvenimo skyrium pradžiai. Atsakovė 2015 m. spalio mėnesį gavo pasiūlymą išvykti dirbti kruiziniame laive, tačiau neturėjo pajamų ir negalėjo gauti kredito būtinų dokumentų tvarkymui. Ieškovas norėjo padėti atsakovei ir 2015 m. spalio mėnesį savo vardu paėmė 200 Eur kreditą. Atsakovė patvirtino panaudojusi jį būtinų medicininių ir kitų dokumentų tvarkymui, kitoms reikmėms. Taip pat ieškovas iš savo lėšų padėjo atsakovei nusipirkti lagaminą, būtiniausius drabužius ir kitus reikmenis, leido į kelionę pasiimti jam priklausantį planšetinį kompiuterį bei ,,Omnitel“ mobilaus interneto ryšio kortelę. Išvykdama iš Lietuvos atsakovė pažadėjo grįžusi atsiskaityti už jai pirktus pirkinius kelionei, grąžinti paimtą kreditą ar už jį mokėtas įmokas. 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovė išvyko dirbti kruiziniame laive. Išvykimo metu ji paliko nepilnametę dukterį ieškovo priežiūrai. Neturėdama jokių pajamų, ji nepaliko jokių lėšų dukters išlaikymui. Pirmas dvi savaites atsakovė skambindavo ieškovui, noriai bendravo su nepilnamečiais vaikais ir ieškovu. Su šalių sūnumi D. atsakovė bandė bendrauti per socialinius tinklus. Vaikas bendravo labai mažai, nenoriai, todėl atsakovė apkaltino ieškovą nuteikinėjant nepilnamečius vaikus prieš ją. Po to ryšys su atsakove nutrūko. Atsakovė tris - keturis mėnesius visiškai nebendravo su ieškovu ir nepilnamečiais vaikais, todėl šie net nežinojo atsakovės grįžimo į Lietuvą datos. Minėtu šešių mėnesių laikotarpiu ieškovas vienas rūpinosi buitimi ir nepilnamečiais vaikais, atsakovė prisidėjo tik finansiškai ir tik iš dalies. 2015 m. lapkričio - 2016 m. balandžio mėnesiais ieškovas mokėjo už nepilnametės dukters darželį (vidutiniškai 61 Eur per mėnesį) ir lankomą šokių būrelį (15 Eur per mėnesį), rūpinosi dukters maitinimu, apranga, auklėjimu ir kitomis gyvenimo sąlygomis. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2016 m. gegužės mėn. atsakovės sesuo L. B. nepilnametės mergaitės išlaikymui pervedė 600 Eur (240 Eur 2016 m. sausio 26 d. 120 Eur 2016 m. vasario 19 d., 120 Eur 2016 m. kovo 21 d., 120 Eur 2016 m. balandžio 22 d.). Ieškovas pasiteiravo kodėl atsakovė perveda tokias mažas sumas, moka tik pusę vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų. Atsakovė tvirtino gavusi tokią teisinę konsultaciją iš savo advokatės. Pasak atsakovės, teismo sprendimas numato pareigą ieškovui padengti visas sūnaus išlaidas, todėl prie jo išlaikymo ji neprivalanti prisidėti. Tuo tarpu dukters išlaikymo išlaidas ji dengia tik iš dalies, nes šiuo metu neturi galimybių padengti visos sumos. Atsakovei dirbant kruiziniame laive, ieškovas kelis kartus iš paslaugų tiekėjo ,,Omnitel“ gavo sąskaitas, gerokai viršijančias įprastines. Jis vyko į ,,Omnitel“ saloną ir gavo teiktų paslaugų išklotinę, kuri patvirtino viršytą SIM kortelės interneto limitą Karibų jūros regione. Minėta SIM kortelė buvo ieškovo kompiuteryje, kuri išsivežė atsakovė. Ieškovas per socialinius tinklus susisiekė su atsakove ir paprašė apmokėti sąskaitas. Atsakovė tvirtino nesinaudojanti kompiuteriu ir jame esančiu internetu, todėl atsisakė padengti patirtas išlaidas. Kadangi situacija pasikartojo, sutartis su paslaugų tiekėju ,,Omnitel“ buvo sudaryta ieškovo vardu, jis buvo priverstas apmokėti visas sąskaitas. 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovas sumokėjo 60,55 Eur viršyto limito. 2015 m. kovo 21 d. 112,63 Eur viršyto limito. Po antrojo įvykio užblokavo kompiuterio SIM kortelę. 2016 m. gegužę atsakovė grįžo į Lietuvą. Nieko nepranešusi ieškovui, ji vieną dieną tiesiog pasiėmė dukterį iš darželio. Tą dieną apie 10.00 val. darželio auklėtoja telefonu informavo ieškovą, kad dukters į darželį pasiimti atėjo mama - atsakovė. Po to ji apsistojo savo motinos namuose, pasiėmė pas save dukrą, ėmė ja rūpintis. Atsakovė žadėjo ieškovui pervesti 120 Eur ir prašė sumokėti darželio ir šokių įmokas. 2016 m. gegužės mėnesį ieškovas sumokėjo už dukters šokių pamokas. Deja, iš atsakovės negavo jokios perlaidos, todėl sąskaitą už darželį pateikė apmokėti atsakovei. Visą gegužės mėnesį ieškovo galimybės pasimatyti su dukra buvo apsunkintos. Nepilnametė su ieškovu susitikdavo labai retai, atsakovui tvirtindavo, jog dukra nenori su juo niekur eiti ir bendrauti. Dažnai ieškovas net neturėjo galimybės pabendrauti su pačia dukterimi. Tuo metu pasikonsultavęs su vaiko teisių specialistais, ieškovas nutarė skundo dėl netinkamo elgesio dukters atžvilgiu nerašyti. Vaikų teisių specialistai paaiškino, jog ieškovas pretenzijas turi išdėstyti raštiškai, tačiau tyrimo žadėjo nepradėti. 2016 m. birželio mėnesį atsakovė su dukterimi ėmė dažniau lankytis ieškovo namuose, esančiuose Smiltelės g. 7-18, Klaipėdoje. Pagerėjo ieškovo ir atsakovės bendravimas, atsakovė net buvo kelis kartus likusi nakvoti ieškovo namuose. Šalys sutarė tausoti nepilnametės dukters psichologinę būseną, pabandyti gyventi kartu kaip šeima. Atsakovė grįžo į ieškovo namus neturėdama su savimi pinigų. Atsakovė paaiškino, kad kruizo metu uždirbtus pinigus panaudojo skoloms padengti ir savo bei dukters poreikiams tenkinti. Ieškovas sutiko kurį laiką rūpintis visomis šeimos išlaidomis, poreikius tenkinti iš jo asmeninių santaupų ir uždarbio. Ieškovas dengė visas išlaidas maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, abiejų vaikų išlaikymui. Atsakovė grįžusi aktyviai pradėjo ieškotis darbo užsienyje. Atsakovę slėgė skolos ir ji paprašė ieškovą savo vardu paimti greitąjį kreditą 500 Eur sumai (grąžintina suma 700 Eur). Įmokas už kreditą atsakovė žadėjo mokėti vos tik įsidarbins. 2016 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė išvyko dirbti į Švediją. Prieš išvažiuodama dirbti, atsakovė paprašė ieškovo savo vardu paimti kreditą nešiojamajam kompiuteriui įsigyti, nes pati nedirba ir negali gauti jokios paskolos. Kasmėnesinės įmokas už minėtą kompiuterį taip pat žadėjo mokėti pati. Gavus 500 Eur kreditą, šalys sumokėjo atsakovės mokesčius, įsiskolinimus už kitus kreditus, dalį lėktuvo bilieto kainos. Be to, ieškovas perdavė atsakovei apie 250 Eur grynųjų pinigų. Šalys susitarė, kad atsakovė dukters išlaikymui pervedinės ne mažesnes nei 150 Eur kasmėnesines sumas. Kai grynieji pinigai baigėsi, atsakovė paprašė ieškovo paskolinti ir pervesti jai pinigų. Ieškovas atliko kelis mokėjimo pavedimus ir pervedė atsakovei apie 150 Eur maistui ir kitoms išlaidoms. Atsakovė nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, nedengė prisiimtų kredito įmokų, negrąžino skolintų lėšų. Ieškovas iš savo pajamų yra priverstas kiekvieną mėnesį mokėti apie 125 Eur dydžio pagal kredito sutartis, išlaikyti abu nepilnamečius vaikus. Kai ieškovas kalbėjo su atsakove apie grąžintinas skolas, atsakovė prisipažino Švedijoje dirbanti nelegaliai, neturinti Švediško banko sąskaitos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė tvirtino negalinti atlikti ieškovui pavedimų. 2016 m. rugsėjo 7 d. naktį atsakovė grįžo į dukters U. gimimo dienos šventę. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė parveš grynuosius pinigus ir padengs įsiskolinimus jam ir įsiskolinimą už išlaikymą. Deja, grįžusi atsakovė susimokėjo tik savo asmenines skolas kitiems asmenims. Kitą dieną ieškovas pareikalavo atsakovę išsikelti iš jo namų. Atsakovė kategoriškai atsisakė išeiti, tvirtindama, jog po ilgo laiko nori kelias dienas pabūti su vaikais. 2016 m. spalio mėnesį ieškovas mėgino su atsakove gražiuoju susitarti dėl skolų grąžinimo, tačiau atsakovė leido suprasti, jog ji už nieką nemokės. 2016 m. lapkričio mėn. atsakovė grįžo į Lietuvą, apsistojo pas savo motiną. Grįžusi ji pasiėmė nepilnametę dukrą U., su kuria praleido nepertraukiamai apie dvi pirmąsias savaites. Vėliau su dukra susitikdavo periodiškai - porą dienų dukra būdavo ieškovo namuose, porą su atsakove jos motinos namuose. U. vis dažniau norėdavo likti savo (ieškovo) namuose, aiškindama, jog nenori būti pas močiutę - atsakovės mamą. 2017 metų vasario mėnesį atsakovė buvo atvykusi į ieškovo namus pasiimti jai priklausančio turto (sekcijos ir televizoriaus), kuris jai buvo priteistas skyrybų byloje. Tuo metu ieškovas siūlė atsakovei palikti šį turtą jam ir tokiu būdu padengti skolas už atsakovei išsimokėtinai nupirktą kompiuterį (700 Eur) ir atsakovės naudai paimtą kredito vartojimo kreditą (700 Eur), ar atlyginant dukrai nesuteikto išlaikymo dalį. Su pasiūlymu tokiu būdu sumažinti skolas ieškovui, atsakovė nesutiko. 2016 m. vasario mėn. pabaigoje - kovo pradžioje atsakovė vėl išvyko į užsienį ieškoti darbo. Ieškovas iki šiol nežino į kokią valstybę ji išvyko ir kur šiuo metu yra, nes atsakovė atsisakė pasakoti savo planus. Ieškovas iš nepilnamečio sūnaus D.sužinojo, kad atsakovė planuoja į Lietuvą grįžti šių metų birželį. Atsakovė kvietė sūnų atvykti pas ją vasaros atostogoms į Norvegiją. Nepilnametis tvirtino, kad atsisakė motyvuodamas tuo, kad nežino kur, kaip ir su kuo gyvena jo mama. Sūnus minėjo, kad atsakovė turi planų išsivežti nepilnametę dukrą kartu su savimi į užsienį. Ieškovas asmeniškai nebuvo informuotas apie tokius atsakovės ketinimus. Ieškovo žiniomis, buvimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. kovo, atsakovė darbo neieškojo, niekur nedirbo. Pats ieškovas iš atsakovės negavo jokių finansinių lėšų dukters išlaikymui. Išvykdama į užsienį atsakovė dukters išlaikymui piniginių lėšų nepaliko. Taip pat iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas negavo jokių pavedimų, abu nepilnamečius vaikus išlaikė vienas. Ieškovui pareikalavus atsakovė sumokėjo 4-5 mėnesių įsiskolinimą darželiui. Šiuo metu atsakovės bendravimas su vaikais yra periodiškas ir nenuoseklus, bendraujama apie vieną kartą per savaitę. Atsakovė nesidomi vaikų kasdienybe, rūpesčiais. Kai atsakovė paskambina sūnui D., judviejų pokalbiai būna trumpi ir paviršutiniški. Ieškovo nuomone, atsakovė pernelyg nesigilina į vaikų gyvenimą, jų norus, poreikius, mokymąsi. Ieškovas pastebi, kad dėl reto bendravimo, atsakovės nesidomėjimo vaikų asmeniniu gyvenimu labai pablogėjo motinos ir vaikų tarpusavio ryšys. Bandydama kompensuoti prastėjantį ryšį su vaikais, atsakovė yra ne kartą žadėjusi vaikams nupirkti materialinių gėrybių (žaislų, rūbų, daiktų). Tokiu būdu atsakovė sąmoningai kenkia vaikų pasaulėžiūrai, šeimoje suformuotoms vertybės. Vaikams klaidinamai sudaromas įspūdis, jog atsakovė jais labiau rūpinasi pirkdama brangius daiktus, nors visa finansinė būtinų vaikų poreikių našta tenka ieškovui. Ieškovas baiminasi, jog atsakovė vėl nieko nepranešusi grįš į Lietuvą, pasiims nepilnametę dukrą ir išsiveš į užsienį nieko nepaaiškinus. Toks elgesys neatitiks nepilnametės dukters teisės į stabilią ir ramią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas, pažeis jos teises gyventi jai pažįstamoje stabilioje aplinkoje, kartu su šeimos nariais, prie kurių ji yra prisirišusi. Ieškovas akcentuoja, kad šalių nepilnametė dukra yra penkerių metų, nepakankamai brandi ir negali laisvai išreikšti savo tikrųjų norų ir pažiūrų. Nors nepilnametė nepatyrė jokios tėvų, brolių, kitų giminaičių, su kuriais vaikas paskutiniu metu gyveno, prievartos, spaudimo ar kitokios įtakos, kuri turėtų reikšmės neteisingam nuomonės pateikimui. Dukra jaučia motinos - atsakovės ilgesį, nes atsakovė paskutiniais metais dalyvauja dukters gyvenime epizodiškai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms, ieškovo nuomone, nėra pagrindo nepilnametę dukterį apklausti teismo posėdyje. Ieškovas nurodo, kad turi visas reikalingas materialines ir finansines galimybes užtikrinti nepilnametės dukters tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Ieškovas gyvena sėsliai, jo vardu įregistruotame dviejų kambarių bute, esančiame ( - ). Butas yra 53,70 kv. m. bendro ploto, jame yra nepilnametei dukrai pritaikyti baldai (lova, spinta), visi nepilnametei dukrai priklausantys daiktai; drabužiai, avalynė, žaislai, asmeninės higienos priemonės. Abu šalių vaikai šioje vietoje gyvena nuo pat gimimo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog bute yra nusistovėjusi ir nepilnametei dukrai įprasta aplinka, susijusi su teigiamais dukters emociniais išgyvenimais ir nesukelianti socialinės bei psichologinės žalos. Antra, ieškovo gyvenamojoje vietoje visuomet yra užtikrinta artimųjų giminaičių globa ir rūpestis, ieškovas gali užtikrinti geras sąlygas nepilnametės dukters bendravimui su abiejų tėvų giminaičiais. Kadangi nepilnamečių vaikų seneliai, tetos ir dėdės gyvena tame pačiame mieste — Klaipėdoje, yra sudarytos visos galimybės dukrai U. bendrauti su visais giminaičiais. Tuo tarpu atsakovė kurį laiką gyvena aktyvų gyvenimą, nuolat keliauja. Jau kurį laiką atsakovė vyksta dirbti į Švediją ar Norvegiją. Ieškovas nežino ar atsakovė nurodytose šalyse dirba, gauna pajamų. Atsakovės išvykų ir kelionių laikotarpiu nepilnametė dukra yra paliekama ieškovo priežiūrai. Atsakovei būnant Lietuvoje, ji ir nepilnametė dukra apsistoja atsakovės motinos namuose. Kadangi atsakovė pageidauja gyventi aktyviai, dažnai išvyksta iš Lietuvos, neturi Lietuvoje ar užsienyje nuolatinės gyvenamosios vietos, manytina, jog jos gyvenimo būdas nėra pritaikytas tinkamam nepilnamečio vaiko auginimui. Trečia, ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, ilgametę patirtį policijos veikloje. Šiuo metu jis gauna vidutiniškai 1300 Eur pajamas (neatskaičius mokesčių). Jis gali garantuoti pastovias pajamas vaikui išlaikyti, tai yra jis finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo augo ieškovo gyvenamojoje vietoje, buvo prisirišusi prie gyvenamosios aplinkos, kuri jai siejosi su stabilumu ir saugumu. Ieškovas buvo sudaręs dukrai visas sąlygas sveikai vystytis, užtikrino tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, pramogų sąlygas, vaiko teisę į mokslą ir kitokias sąlygas priklausomai nuo jos amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Paskutiniais metais nepilnametė dukra įprato prie pasikeitusio dienos rėžimo, kai ja rūpinasi ieškovas. Ieškovas užtikrino jai stabilią aplinką - vedė į darželį, rūpinasi jos užimtumu po darželio - šokių treniruotės, laisvalaikiu, darbo ir poilsio rėžimu ir kita. Ketvirta, ieškovo ir nepilnametės dukters natūralūs ryšiai yra glaudesni ir artimesni nei atsakovės. Ieškovo nuomone, nepilnametei dukrai šiltas, aktyvus, prieraišus ir pastovus santykis su juo šiuo metu žymiai reikšmingesnis nei su atsakove. Kadangi dukra pastaruoju metu daug meiliau ir šilčiau atsiliepia apie jį, galima daryti išvadą, kad ji linkusi gyventi su tėvu. Penkta, šalių nepilnamečiai vaikai, nepaisant didelio amžiaus skirtumo (D. 13 metų, U. 5 metų), vienas kitą gerbia ir pasiilgsta ilgą laiką nebuvę kartu. Atsakovei vaikų gyvenime dalyvaujant epizodiškai, šis ryšys tik dar labiau sustiprėjo. Ieškovo nuomone, toks nepilnamečių vaikų tarpusavio santykis akivaizdžiai rodo, kad jų gyvenamosios vietos palikimas skyrium yra žalingas abiejų vaikų auklėjimui, brandai, tarpusavio ryšio pagerinimui. Šešta, ieškovas kaip atsakingas tėvas yra domėjęsis nepilnamečių vaikų brendimo ypatumais. Jis pritaria psichologijos specialistų viešai skelbiamai nuomonei, jog nepilnamečiams vaikams iki 10 metų yra reikalinga didesnė motinos, o vėliau didesnė tėvo globa. Vis tik nepaisant dabartinio nepilnametės dukters poreikio augti su mama, atsakovė nesistengia su dukra bendrauti ar aktyviai dalyvauti jos gyvenime. Atsakovė pastaruosius metus su dukra praleido apytikriai porą mėnesių, mažai domėjosi jos auklėjimo rezultatais. Ji neskyrė laiko dukters dienos ir poilsio rėžimui palaikyti, nesistengė tinkamai laiku ir pilna apimtimi jos išlaikyti. Septinta, ieškovas turi visas galimybes apsaugoti nepilnametę dukterį nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Ieškovas niekada nedemonstruoja fizinio ar psichinio smurto. Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek teigiamos darbdavio charakteristikos, tiek faktinės aplinkybės, kad ieškovui niekada nebuvo skirta jokių administracinių nuobaudų, ieškovas yra pavyzdingas įstatymų besilaikantis pilietis. Atsakovė neatskleidžia ieškovui savo tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, neatsiunčia jokių duomenų kokiomis sąlygomis ji gyvena, ar jos būstas yra pritaikytas nepilnamečiams vaikams gyventi. Ieškovas abejoja ar atsakovė gebės pasirūpinti vaiko poreikiais svečioje šalyje. Tokios aplinkybės yra itin svarbios, nes pavyzdžiui, žiniasklaidoje skelbiama apie Norvegijos vaikų apsaugos tarnybų aktyvius veiksmus paimant vaikus iš jų tėvų priežiūros, jeigu ji vykdoma netinkamai. Taip pat atsakovė netinkamai įgyvendina savo teisės bendrauti su dukra. Skyrybų metu atsakovė aktyviai nuolat ir nuosekliai rūpinosi dukters dienos rėžimu, bendravimu su ja. Po skyrybų bendravimas nenuoseklus, epizodiškas. 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu šalys susitarė, kad kiekviena padengs visas nepilnamečio vaiko, kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta su konkrečia šalimi, išlaikymo išlaidas. Tokiu būdu buvo siekiama užsitikrinti, jog tarp šalių ateityje nekiltų jokių naujų ginčų. Deja, atsakovė tik iš dalies dengia nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas, visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų. Tokiu būdu, faktiškai susiklosto situacija, kai ieškovui tenka pareiga išlaikyti abu nepilnamečius vaikus, o atsakovė šios pareigos išvengia. Remdamasis tuo, ieškovas prašo teismo pakeisti ne tik nepilnametės dukters, bet ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolės paskirstymą. Abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, iš atsakovės turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas — kiekvienam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas tvirtina, kad kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai buvo būtina suteikti minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymą. Taigi atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27d. privalėjo dukters išlaikymui skirti 4325 Eur (325 Eur už gruodį+ 350 x 6 už sausį - gegužę + 380 x 5 už birželį - lapkritį). Atsakovė yra suteikusi 600 Eur išlaikymą, kurio ieškovo skaičiavimu būtų pakakę tik nepilnametės dukters darželio ir šokių pamokų išlaidoms apmokėti. Ieškovo skaičiavimu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iki 2016 m. spalio 18 d. jis minėtoms išlaidoms išleido 612,45 Eur. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra suteikusi 600 Eur išlaikymo ir padengusi dukters išlaikymo išlaidas gegužės mėnesį (4560 Eur - 600 Eur - 350 Eur +15 Eur atsakovo sumokėta šokio būrelio įmoka už gegužę), iš atsakovės nepilnametei dukrai turėtų būti priteista 3360 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo nepasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu reiktų keisti 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimą. Pažymėtina, kad prieš priimant 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimą, ieškovas žinojo, jog atsakovė išvyks dirbti į kruizinį laivą. Taigi sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo parengta ir šalių pasirašyta žinant, kad atsakovė gyvens ne Lietuvos Respublikoje, šios sąlygos šalis tenkino. Atsakovei 2016 m. gegužės 22 d. grįžus iš kruizinio laivo, duktė U. Ž. gyveno su ja. Kadangi atsakovė neturėjo jokių pajamų, sunku buvo susirasti darbą Lietuvoje, 2016 m. liepos 03 d. vėl išvyko uždarbiauti į užsienį (Švediją), iš kur grįžo 2016 m. gruodžio 1 d. Vėliau – 2017 m. vasario 17 d. išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, kur gyvena iki šiol. Kadangi ieškovė tam tikru laikotarpiu gyveno kruiziniame laive, o į Švediją vyko uždarbiauti tik laikinai, natūralu, kad kartu negalėjo imti ir dukters U. Ž., kuri tuo metu lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Todėl šalys bendru sutarimu nusprendė, jog U. tuo laikotarpiu gyvens su tėvu. Tačiau šiuo metu atsakovė susirado nuolatinį darbą Norvegijoje, turi nuomojamą būstą, duktė visą vasarą, t. y. nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. gyveno su ja, su tuo sutiko ieškovas patvirtindamas savo sutikimą pas notarą, todėl manytina, kad nėra pagrindo keisti U. Ž. gyvenamosios vietos ją nustatant su ieškovu T. Ž.. Atsakovė nori pažymėti, kad jos emocinis ryšys su dukra yra stiprus, mergaitė ne kartą yra išreiškusi nuomonę, jog nenori gyventi su tėvu. Atsakovė yra visiškai pasirengusi suteikti dukteriai visas sąlygas gyventi su ja. Atsakovė negyveno Lietuvoje: 2015 m. lapkričio 12 d. – 2016 m. gegužės 22 d., 2016 m. liepos 3 d. – 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. vasario 17 d. - iki šiol. Šalių dukra U. Ž. nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. gyveno su mama Norvegijoje. Todėl atsiliepimo pateikimo dienai U. Ž. laikinai su tėvu gyveno apie 17 mėnesių. Per šį laikotarpį atsakovės vardu jos sesuo L. B. į T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 600 Eur, 474,75 Eur pavedimais mokėjo mokestį už U. darželį ir mokėjimo kvitais gali pagrįsti 1228,15 Eur, skirtus vaiko poreikiams tenkinti, o būtent - vaistai - 11,96 Eur, rūbai - 625,95 Eur, batai - 59,48 Eur, žaislai - 212,09 Eur, pramogos - 318,67 eur. Taigi, iš viso atsakovė per 17 mėnesių dukters U. Ž. išlaikymui išleido 2302,90 Eur, vidutiniškai per mėnesį - 135,46 Eur, ką gali pagrįsti mokėjimų dokumentais. Pats ieškovas buvo davęs raštišką sutikimą dėl to, jog jį tenkina 120 Eur išlaikymas U. Ž., kol atsakovė dirbs kruiziniame laive. Tokių daiktų, kaip higieninių prekių, maisto, apsilankymo restoranuose, saldumynų ar šiaip smulkmenų pirkimo čekių ieškovė nerinko, taip pat nerinko mokėjimo dokumentų vaikams skirtoms prekėms darbo kruiziniame laive ir Švedijoje metu, neįtraukė į išlaikymo suma bilietų lėktuvais. Čekius atsakovė pradėjo rinkti tada, kai gavo atsakovo ieškinį ir suprato, kad T. Ž. piktnaudžiauja jųdviejų susitarimu dėl U. Ž. laikino gyvenimo su tėvu ir reikalauja iš jos nepagrįstų mokėjimų. Atsakovė mano, kad ieškovas pats ne racionaliai ir ne taupiai naudoja gaunamas pajamas, kadangi iš sąskaitos išrašo matyti, jog buvo mokama ir alkoholinių gėrimų parduotuvėje, ir pinigai buvo pervedinėjami motinai, kuriai nereikalinga parama. I. Ž. taip pat nori pažymėti, kad šalys buvo sutarusios, jog D. Ž. išlaikymą teiks ieškovas, tačiau atsakovė vis tiek sūnui pirko rūbus, padovanojo riedį, kurio vertė 139 Eur. Todėl ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovė ne tik, kad neišlaikė vaikų, bet ir reikalavo ieškovo teikti paramą jai pačiai, nes realiai atsakovė pajamų turėjo ir jai nebuvo reikalinga imti kreditų ar prašyti ieškovą už ją mokėti kokius nors mokesčius. Tais laikotarpiais, kada atsakovė gyveno Lietuvoje, bei laikotarpiu, kuomet duktė U. gyveno su I. Ž. užsienyje, mergaitė buvo jos pilnai išlaikoma, todėl jau vien dėl to atsakovė nepripažįsta jokio įsiskolinimo, o ieškovas tais laikotarpiais visiškai jokia forma prie dukters išlaikymo neprisidėjo, pačiai atsakovei jokios finansinės paramos neteikė, I. Ž. neprašė imti jokių kreditų, todėl atsakovė laiko melagingais T. Ž. ieškinyje nurodytus teiginius ir nepagrįstais bet kokius ieškovo reikalavimus priteisti iš jos išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pas ieškovą gyvendama duktė yra neprižiūrėta, aprengta netvarkingais ir senais drabužiais, o atsakovė tinkamai pasirūpina mergaitės išvaizda, preliminariai susitarė dėl vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą, t. y. tinkamai ja rūpinasi. Nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

8Atsakovė prašo nustatyti atsakovės I. Ž. ir T. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. tvarką: 1) I. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai. Lietuvos laiku. 2) T. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). T. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Norvegijos laiku; 3) I. Ž. nevaržomai bendrauja su sūnumi D. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. I. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 4) T. Ž. nevaržomai bendrauja su dukra U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant ją nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. T. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. T. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja I. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 5) D. Ž. ir U. Ž. atostogas su kiekvienu iš tėvų leidžia kartu; 6) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 7) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 8) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 9) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 10) T. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečio sūnaus D. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) I. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti T. Ž. visus turimus nepilnametės dukters U. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 12) D. Ž. kelionės išlaidas atostogų metu apmoka T. Ž., U. Ž. kelionės išlaidas - I. Ž.; 13) Šalys negali daryti viena kitai kliūčių dalyvaujant nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. gimtadienių šventėse; 14) Šalys negali daryti kliūčių nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. bendravimui su motinos ir tėvo sutuoktiniais (gyvenimo draugais) bei riboti senelių teisę bendrauti su jais; 15) I. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki sūnaus liga) I. Ž. negalėjo bendrauti su sūnumi D. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 16) T. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki dukters liga) T. Ž. negalėjo bendrauti su dukra U. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 17) Vaikų ligos privalės būti pateisintos medicininiais dokumentais; 18) Šalys neprivalo viena kitai teikti ataskaitų, paaiškinimų ar pranešimų apie leidžiamą su vaikais vietą ir laiką. Atsakovė pažymi, kad turi būti nustatyta tokia tėvų bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią abiems šalims būtų užtikrinamas maksimalus bendravimas su abiem vaikais. Šalys gyvena skirtingose valstybėse - ieškovas T. Ž. gyvena Lietuvoje, atsakovė - Norvegijoje. Todėl akivaizdu, kad pagrindinė bendravimo priemonė tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų yra mobiliojo ryšio telefonas ir internetu įvairiomis programėlėmis, tokiomis kaip ,,Skype“, ,,Viber“, ,,Whats App“ ir pan. Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad turi būti nustatytas laisvas ir netrukdomas bendravimas su vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Dėl to, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, atsakovė siūlo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuria vaikai kas antrais metais atostogas po savaitę galėtų leisti abu kartu su vienu iš tėvų, t.y. tiek žiemos atostogų (kurios sutampa su šv. Kalėdomis), tiek pavasario atostogų (kurios sutampa su šv. Velykomis) po vieną savaitę, o vasaros atostogų metu - po 4 savaites su kiekvienu iš tėvų. Atsakovė mano, kad visas išlaidas, susidariusias atostogų metu, apmoka ta šalis, su kuriuo atostogavo vaikai (kelionės, rūbai, pramogos ir t.t.), o kelionės išlaidas dengia ta šalis, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovo siūlomu punktu leisti I. Ž. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. neporiniais metais per jų gimimo dieną, apie vaikų paėmimą informuojant T. Ž. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad gimtadienis yra svarbi šventė ne tik vaikui, bet ir vaiko tėvams, todėl ieškovo siūlomas ribojimas dalyvauti vaikų gimtadieniuose kasmet, pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir vaikų interesus. Atsakovė nesupranta, kodėl ieškovas siūlo tokias griežtas bendravimo su vaikais sąlygas, juk vaiko gimtadienio šventėje gali dalyvauti abu tėvai nepaisant to, kur tie gimtadieniai yra švenčiami. Todėl siūlytina nustatyti, kad šalys nedarys viena kitai bei artimiesiems (pvz. seneliams) kliūčių dalyvauti vaikų gimtadienių šventėse nenustatant griežtesnių sąlygų. Šis reikalavimas kildinamas iš praėjusių metų įvykio, kurio metu atsakovei I. Ž. ieškovas uždraudė dalyvauti dukters U. gimtadienyje. Atsakovė I. Ž. mano, kad ieškovo siūloma nustatyti įsipareigojimas tiksliai informuoti ieškovą kur, kiek ir kada vykstama su vaikais, yra noras ir siekis viską kontroliuoti, kadangi šis reikalavimas yra be jokio pagrindo varžo ir riboja atsakovės motinos valdžią, ieškovas neturi jokios teisės kontroliuoti ar kitaip varžyti vaikų bendravimo su mama, atsakovės planai su vaikais yra ne ieškovo reikalas. Atsakovė I. Ž. nori atkreipti dėmesį į tai, kad T. Ž. nepagrįstai siūlo nekompensuoti vaiko ir jos susitikimų, jei priežastys, dėl kurių I. Ž. negali bendrauti su vaikais, yra objektyvios - „darbo grafikas, vaikų liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan. Iš šio punkto neaišku, kieno darbo grafikas turi būti laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios vaikas negalėtų bendrauti su kitu tėvu. Iš to darytina išvada, kad T. Ž., siūlydamas tokias sąlygas, tikisi valdyti padėtį, savo darbo grafikus suderinti palankius sau ir taip galimai trukdyti atsakovei bendrauti su vaikais. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausiajam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Kompensacijos nenustatymas taip pat prieštarauja ir vaikų interesams, nes ir taip motinos ir vaikų bendravimas būtų dar labiau apribotas dėl gyvenimo skirtingose valstybėse. Sutiktina su tuo, kad vaikų žiemos ir pavasario atostogos yra pakankamai trumpos kompensuoti neįvykusius susitikimus su vaikais kitu laiku, todėl atsakovės manymu, šis laikas galėtų būti kompensuojamas vasaros atostogų laikotarpiu. Atsakovė I. Ž. nori pabrėžti, kad ieškovo siūloma betarpiško bendravimo tvarka su vaikais būtų numatyta tik tris kartus per metus. Todėl tai yra labai mažai laiko atžvilgiu ir tas laikas emociškai yra labai brangus bei svarbus tiek atsakovei, tiek vaikams. Todėl kompensavimo mechanizmą nustatyti yra būtina. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad pagal ieškovo siūlomą tvarką, vaiko ligos atveju ji negalėtų paimti jo iš namų, o tokiu atveju I. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso. Šioje vietoje pažymėtina, kad I. Ž. yra atsakinga mama ir tikrai neverstų vaikų vykti su ja, jeigu vaikas sirgtų sunkiai. Tačiau tais atvejais, kai liga nėra sunki, atsakovė nemato jokios objektyvios priežasties, kuriai esant ji negalėtų prižiūrėti sergančio vaiko, duoti vaistus, matuoti temperatūrą ir pan. Kad atsakovas negalėtų manipuliuoti vaikų ligomis, būtų tikslinga vaikų ligas pagrįsti medicininiais dokumentais. T. Ž., siūlydamas tokias formalias ir griežtas sąlygas, kenkia savo paties bendravimui su vaikais, kelia įtampą ir taip blogina vaikų psichologinę būklę.

9Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaiko jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo patenkinti. Papildomai nurodo, kad vaikas U. Ž. šiuo metu gyvena su ieškovu, kuris gyvena Lietuvoje. Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui U. Ž. gyventi. Tai, kad atsakovė paliko vaikus ieškovo priežiūrai, įrodo, jog ieškovas sugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų ieškovo netinkamą priežiūra šalių dukra. Pažymi, kad šalių vaikų socialiniai ryšiai yra susiformavę Klaipėdoje. Atsakovė po 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo priėmimo su dukra U. bendravo minimaliai. Be to, atsakovė nėra finansiškai pajėgi išlaikyti savo dukrą U., kadangi jos darbo užmokestis yra nedidelis. Pažymi, kad vaikui U. gyventi Norvegijoje nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, kadangi ji nemoka kalbos, nepažįsta ieškovės gyvenimo draugo, neturi ten draugų bei giminių. Atsakovė privalo sumokėti ieškovui susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius dukros U. gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė privalo mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 190 Eur per mėnesį. Prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Dėl vaikų kelionės išlaidų - nurodo, kad visos išlaidos, susijusios su vaikų kelionėmis į / iš Norvegijos, turi tekti atsakovei. Pažymi, kad atsakovė nenurodo tiksliai kada vyksta moksleivių atostogos Norvegijoje. Bendravimo tvarkoje turi būti numatytas informavimas, kada šalys numato savo atostogas.

10Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtina atsiliepime į ieškinį numatytas aplinkybes. Nurodo, kad po 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių vaiko U. Ž. gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista. Šiuo metu atsakovė gyvena Norvegijoje name, kur vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis; atsakovė kartu su savo gyvenimo partneriu turi savo verslą, gauna reguliarias pajamas. Atsakovė tinkamai rūpinaisi savo vaikais, domisi vaikų ugdymo pasiekimais. Todėl pagrindo pripažinti, kad atsakovė netinkamai prižiūri savo vaikus bei jais nesirūpina, nėra. Atsakovė, būdama atsakinga mama, mokslo metų eigoje sąmoningai neišsivežė šalių dukros U. į Norvegiją, kadangi vaikas ėjo į ugdymo įstaigą, ir ji nenorėjo nutraukti vaiko mokymosi eigos. Paaiškina, kad atsakovė, išvykusi dirbti į užsienį, ieškovui periodiškai pervesdavo pinigus vaikų išlaikymui pagal šalių susitarimą. Nurodo, kad ieškovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, nes jis gyvena dviejų kambarių bute, kur viename kambaryje gyvena du skirtingų lyčių vaikai. Pažymi, kad ieškovas su vaikais gali bendrauti ir telefonu, ir internetu. Pažymi, kad šalys, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo, kad I. Ž. ketina išvykti gyventi į užsienį. Nurodo, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka atitinka ir šalių, ir vaikų interesus. Byloje atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kiek ji prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovė savo dukrą U. išlaikė pilnai, sūnui D. teikė išlaikymą pagal šalių susitartą tvarką. Esant šioms aplinkybėms, vaikų išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovė sugeba teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Prašo neatsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, kadangi išvada yra nemotyvuota, neargumentuota ir negali būti laikoma pagrįsta.

11Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškina, kad išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra. Teigia, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaikais. Nurodo, kad į užsienį išvažiavo vien dėl to, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimui bei vaikų išlaikymui.

12Specializuotame vaiko apklausos kambaryje teismo posėdžio metu apklaustas vaikas D. Ž. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su tėčiu, kartu gyvena sesuo, su seserimi sutaria gerai. Nurodo, kad nori gyventi pas tėtį Klaipėdoje, o sesuo U. – kad gyventų kartu su juo Lietuvoje arba su mama Norvegijoje. Teigia, kad su sese U.yra atviri, sesuo yra sakiusi, kad norėtų gyventi ir pas tėtį, ir pas mamą. Paaiškina, kad artimiausias jis yra su tėčiu ir močiute. Nurodo, kad kai mama yra ne Lietuvoje, su mama bendrauja telefonu beveik kiekvieną dieną bei internetu per ,,Viber“ programą. Jeigu sesuo gyventų su mama Norvegijoje, su mama ir seserimi U. norėtų bendrauti telefonu, taip pat atostogauti su jomis. Paaiškina, kad jam ir jo seseriai gyvenant pas tėvą Lietuvoje, jie su sese gyvena viename kambaryje, kuris yra atskirtas į dvi dalis. Klaipėdoje jis dažnai bendrauja su močiute, su seneliu, pusbroliu. Norvegijoje jis gyveno name, kuriame buvo septyni kambariai, jis su seserimi turėjo atskirus kambarius, kartu gyveno ir mamos draugas, nežino, kaip su juo sutarė. Nurodė, kad jam atostogaujant Norvegijoje, mama jam rodė mokyklą, į kurią eitų U., jei gyventų Norvegijoje.

13Specializuotame vaiko apklausos kambaryje teismo posėdžio metu apklaustas vaikas U. Ž. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su broliu ir tėčiu, o mama gyvena Norvegijoje, neseniai grįžo į Lietuvą. Paaiškino, kad ji buvo išvažiavusi atostogauti į Norvegiją su mama, kartu buvo ir brolis. Jai Norvegijoje patiko, ji ten turėjo savo kambarį, žaidė. Teigia, kad norėtų gyventi su mama, tėčiu ir broliu D. Paaiškino, kad jei Norvegijoje gyventų su mama, pasiilgtų tėčio. Teigia, kad ji Norvegijoje norėtų gyventi, nes ten yra jos kambarys. Teigia, kad geriausiai jaučiasi su mama, nes ją labai myli. Su tėčiu taip pat jaučiasi gerai, bet nežino, kodėl. Jeigu reikėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje, būtų gerai, o jeigu su mama Norvegijoje – taip pat gerai jaustųsi. Jeigu gyventų Norvegijoje su mama, eitų į mokyklą Norvegijoje. Nurodo, kad būtų geriau, jeigu ji su broliu gyventų atskirai. Nurodo, kad jai gyvenant su tėčiu Lietuvoje, su mama bendrauja telefonu arba internetu per ,,Skype“. Jeigu gyventų Norvegijoje su mama, nežino, ar ten turėtų draugų.

14Psichologė A. A. teismo posėdžio metu pateikė išvadą žodžiu, kurioje nurodė, kad šalių sūnus D. neišreiškė konkrečios nuomonės - palietus jautrų klausimą, jis išreiškė norą, kad tėvai gyventų kartu ir nesijaustų skyrybų pasekmių. M. U. pagal amžių gali pateikti tik negilius atsakymus, negali pateikti loginių pamąstymų, negali prognozuoti. Abu vaikai palaiko ryšį ir su mama, ir su tėčiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad sunku vertinti sesers ir brolio tarpusavio ryšį, kadangi jie visada gyveno kartu, tik atostogų metu gyveno atskirai trumpą laiką. Pažymėjo, kad iš vaikų pateiktų paaiškinimų, konkrečių išvadų pateikti negalima.

15Teismo posėdžio metu psichologė D. G. pateikė išvadą žodžiu, kurioje nurodė, kad dukra U.yra užmezgusį artimą ryšį su mama, sūnus Do. - su tėvu. D. U. išreiškė norą gyventi su mama bei bendrauti su broliu ir tėvu susitartu laiku. Dėl vaikų tarpusavio ryšio – vaikai suvokia, kad jiems teks bendrauti pagal tėvų sutartą bendravimo tvarką; vaikai suvokia, kad vienam gali tekti gyventi su mama, kitam – su tėvu, t.y. gyventi atskiruose namuose. Vaikai nemato toje situacijoje sunkumų, jie supranta, kad jie tarpusavyje gali bendrauti telefonu ir / ar internetu. Teigia, kad piešiniuose vaikas D. mato pilną šeimą, U. piešia gyvenimą su mama, o vėliau ,,prisijungia“ ir tėtis. Vaikai kategoriškos nuomones neišreiškia. Vaikai išreiškia savo nuomonę pasakydami tai, ko jie nori.

16Liudytoja K. Š. (šalių šeimos draugė) teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei išvykus dirbti į Švediją, ji su vaikais bendravo internetu. Grįžus į Lietuvą, nusprendė pasiimti vaikus atostogauti į Norvegiją. Nuo to laiko ieškovas pradėjo teikti skundus į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir pan. Teigia, kad ieškovas su atsakove bendraudavo labai grubiai, keikėsi jos atžvilgiu, rodė jai nepagarbą, nuteikinėdavo vaikus prieš atsakovę. Šiuo metu vaikai labai džiaugiasi, kad turi progą pabendrauti su mama. Paaiškino, kad 2015 m. vykstant šalių skyryboms, šalys nusprendė, kad sūnus D. gyvens su tėvu, dukra U. – su mama, kadangi sūnus buvo labiau prisirišęs prie tėvo, o dukra – prie mamos. Taip šalys nusprendė savo tarpusavio sutarimu. Teigia, kad po santuokos nutraukimo, atsakovė išėjo iš namų su dukra, liko tik su savo asmeniniais daiktais, gyveno pas savo seserį. Atsakovė buvo priversta ieškotis darbo užsienyje, kad išgyventų. Paaiškina, kad dukra U. yra tiesiog ,,prilipusi“ prie mamos, sūnus D. santūresnis, tačiau labai noriai bendrauja su mama. Pažymi, kad atsakovė domisi sūnaus ugdymo pasiekimais, stebi elektroninį dienyną.

17Liudytoja N. Ž. (ieškovo mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė po šalių santuokos nutraukimo paliko vaikus ir išvažiavo į užsienį, ieškovas rūpinosi vaikais, jie buvo tinkamai aprengti, prižiūrėti. Vaikai emociškai yra labiau prisirišę prie tėvo. Atsakovė, dirbdama ir gyvendama užsienyje, neteikė vaikams išlaikymo, tik parveždavo jiems kelis drabužius, dovanas. Teigia, kad kai sugrįžta mama, vaikai pasikeičia, būna prislėgti. Šalių dukra U. niekada nėra pasakiusi, kad pasiilgo mamos, kad norėtų su mama būti. Teigia, kad jai yra labai svarbu bendrauti ir palaikyti ryšį su savo anūkais.

18Liudytoja G. Z. (ieškovo bendradarbė) teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas rūpinasi vaikais, juos prižiūri tinkamai. Dukrai išvažiavus pas mamą, ieškovas domėjosi kaip sekasi dukrai.

19Liudytojas P. Š.(atsakovės gyvenimo draugas) teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su atsakove gyvena apie vienerius metus. Atsakovei gyvenant Norvegijoje, ji su vaikais bendraudavo telefonu kiekvieną dieną. Į N. U. buvo atvykusi du kartus. Teigia, kad santykiai su atsakove yra geri, o su U. – labai geri, ji netgi jį yra pavadinusi tėvu. Pažymi, kad N. U. būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Šalių dukra U. yra užregistruota į mokyklą Norvegijoje, šiuo metu laukia atsakymo ar ji bus priimta. Teigia, kad gatvėje, kurioje gyvena, yra lietuvių, todėl U. N. susirastų draugų. Nurodo, kad atsakovei neišgalint sumokėti išlaikymo, jis pats už atsakovę sumokėdavo lėšas vaikams išlaikyti.

20Liudytoja L. B. (atsakovės sesuo) teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, kad šalių U. gyventų su mama. Teigia, kad ieškovas vedasi į namus moteris, tai labai kenkia vaiko interesams. Po šalių santuokos nutraukimo, santykiai tarp atsakovės ir vaikų yra sudėtingi, komplikuoti. Teigia, kad atsakovė visada teikdavo vaikams išlaikymą, t.y. viską ką gaudavo, atiduodavo vaikams. Paaiškina, kad po šalių skyrybų nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta.

21Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad šalių dukros U. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su tėvu (ieškovu) ir jos broliu Lietuvoje. Teismas turi atsižvelgti į vaiko norus bei į seserų / brolių neišskyrimo principą. Paaiškina, kad šalių dukra Lietuvoje lanko darželį, yra pripratusi prie nusistovėjusios tvarkos, nuo pat gimimo gyvena kartu su savo broliu ir tėvu. Ieškovas yra sukūręs mergaitei tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovo darbo grafikas yra lankstus. V. U. lankomo darželio ,,Ąžuoliukas“ pažymoje nurodyta, kad ieškovas tinkamai prižiūri vaiką, rūpinasi ja, domisi jos pasiekimais pastabų dėl vaiko priežiūros neturi. Tuo tarpu atsakovė darželyje lankėsi tik keletą kartų, vaiko pasiekimais nepasidomėjo. Atsakovės ryšys su dukra yra atšalęs, be to, nėra duomenų, kad atsakovė Norvegijoje suteiks vaikui U. tinkamas gyvenimo ir sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neturi pakankamai pajamų savo vaiko U. išlaikymui. Pažymi, kad psichologės apklausta šalių dukra aiškios nuomonės su kuriuo iš tėvų gyventi nori, neišreiškė, kadangi mergaitė dar per maža suprasti tokius dalykus, tačiau nurodė, kad nori gyventi kartu su broliu. Nurodo, kad ieškovo pasiūlyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus. Bylos dokumentuose nėra informacijos apie tai, kad tėvas netinkamai rūpinaisi vaiku.

22Teismas

konstatuoja:

23Ieškinys atmestinas.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. Ž. ir atsakovė I. Ž. yra nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. ( - ) ir U. Ž., gim. ( - ), tėvai. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, 2015 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismas (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu patenkino, šalių T. Ž. ir I. Ž. santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas ( - ), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. Ž. ir nepilnamečio vaiko U. Ž., asmens kodas ( - ) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. Ž.. T. Ž. įsipareigojo padengti visas nepilnamečio vaiko D. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas, I. Ž. įsipareigojo padengti visas nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 ir 6 punktus, šalys taipogi susitarė, jog konkreti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka nustatoma geranoriškų šalių supratimu ir sutarimu bei sutarė, jog šalys lygiomis teisėmis dalyvauja vaikų auklėjime, rūpinasi savo vaikų materialiniu išlaikymu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisideda prie sąlygų mokytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.

25Dėl vaiko U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo

26Lietuvos Respublikos civilinis Kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja, kad vaiko gyvenamoji vieta, jeigu tėvai gyvena skyrium ir nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Taigi nėra reglamentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečioje valstybėje ar vietoje, o nustatoma su vienu iš tėvų. Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, su kuriuo vaikas praleidžia daugiau laiko, asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką.

27Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnis, 135 straipsnis). Šioje byloje sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.

28Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

29CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

30Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

31Taigi, šalių dukters U. Ž. tėvui (ieškovui) šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytos U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas turi įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su dukters motina (atsakove). Tas aplinkybes ieškovas nurodo tai, kad po 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovė, su kuria buvo nustatyta šalių dukros U. Ž., gim. ( - ), gyvenamoji vieta, nuo 2015 m. lapkričio mėnesį išvyko dirbti į kruizinį laivą bei ieškovo priežiūrai paliko nepilnametę dukterį U. Ž.. Atsakovė grįžo į Lietuvą 2016 m. gegužės mėnesį, 2016 m. liepos mėnesį atsakovė vėl išvyko į Švediją dirbti, dukrą palikusi ieškovui, grįžo 2016 m. gruodžio mėnesį, o 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje – atsakovė ir vėl išvyko į Norvegiją gyventi ir dirbti, kur gyvena iki šiol. Ieškovas teigia, kad atsakovės bendravimas su dukra yra periodiškas, nenuoseklus, ji nesidomi dukros kasdienybe, rūpesčiais, dukros ir mamos emocinis ryšys yra suprastėjęs. Ieškovas teigia, kad šiuo metu ieškovo ir nepilnametės dukters U. psichologinis ryšys yra glaudesnis ir artimesnis nei su atsakove, be to, jis turi visas reikalingas materialines ir finansinės galimybes užtikrinti nepilnametės dukters tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Taip pat įrodinėja, kad mergaitė ieškovo gyvenamojoje vietoje gyvena nuo pat gimimo, todėl jo aplinkoje yra nusistovėjusi ir nepilnametei dukrai įprasta aplinka, susijusi su teigiamais dukters emociniais išgyvenimais. Ieškovo teigimu, šalių dukrai gyvenant su atsakove Norvegijoje, jai nebus sudarytos sąlygos tinkamai gyventi, tobulėti ir vystytis, kadangi atsakovė neatskleidžia ieškovui savo tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, neatsiunčia duomenų kokiomis sąlygomis ji gyvena, ar jos būstas pritaikytas nepilnamečiams vaikams gyventi, be to, ieškovo žiniomis, atsakovė turi finansinių įskolinimų, kas patvirtina jos prastą materialinę padėtį.

32Iš esamos bylos medžiagos ir šalių pateiktų įrodymų, bei argumentų matyti, kad atsakovė nuo 2015 metų lapkričio mėnesio periodiškai kas kelis mėnesius vykdavo į užsienį dirbti, o atsakovės nebuvimo laikotarpiais, dukra U. gyveno su ieškovu Lietuvoje jo gyvenamojoje vietoje, tėvas dukrą prižiūrėjo, ja rūpinosi. Ieškovo teigimu, jis yra pasirengęs pasirūpinti šalių dukra U. ir suteikti jai tinkamas gyvenimo sąlygas savo namuose Klaipėdoje, be to, Klaipėdoje gyvena mergaitės seneliai, draugai. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, su kuria 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu buvo nustatyta šalių dukters U. Ž. gyvenamoji vieta, į užsienį dirbti išvažiuodavo tik tam tikram laikotarpiui kas kelis mėnesius, o išvykusi, dukrai U. dažnai skambindavo, bendraudavo internetu, domėdavosi ja, kiek tai leidžia jas skiriantis atstumas, teikdavo dukrai išlaikymą, grįžusi į Lietuvą, parveždavo dukrai daiktų ir dovanų. Atsakovei grįžus į Lietuvą, dukra U. gyvendavo kartu su ja, bendraudavo reguliariai, kartu leisdavo laiką, sveikindavo švenčių progomis, domėdavosi jos pasiekimais, sveikata, nupirkdavo dukrai reikalingų daiktų bei drabužių. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė U. pas atsakovę Norvegijoje praleido beveik visą vasarą, t.y. nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nesidomi šalių dukros U. kasdienybe, rūpesčiais, ugdymo pasiekimais, kad ji visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, teisme nepasitvirtino ir laikytinos neįrodytomis. Atvirkščiai – byloje nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, dirbdama užsienyje kasdien palaikydavo ryšį su dukra - bendraudavo telefonu ar internetu, teikdavo dukrai išlaikymą, pirkdavo jai būtiniausius daiktus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo metu atsakovė nuo 2017 m. vasario mėnesio išvyko nuolat gyventi į Norvegiją, kur su savo gyvenimo draugu gyvena dideliame gyvenamajame name, kuris pritaikytas augti nepilnamečiams vaikams, bei turi nuolatinį pajamų šaltinį. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovės praeityje buvę periodiški išvažiavimai į užsienį dirbti, galėtų būti priežastimi, dėl kurios vaiko U. Ž. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Natūralu, kad atsakovė, išvažiuodama dirbti į užsienį tam tikram laikotarpiui, negalėjo kartu pasiimti savo dukters, kuri tuo metu lankė priešmokyklinio ugdymo įstaigą.

33Ieškovas nurodė, kad šalių dukros U. ir atsakovės emocinis ryšys yra labai suprastėjęs, kad pastaruoju metu dukra daug meiliau ir šilčiau bendrauja su ieškovu. Vaikas teisme paneigė tokius ieškovo argumentus. Teisme vaikas pasakė, gerai jaustųsi gyvendama tiek su mama, tiek su tėčiu. Iš teismo posėdžio metu apklaustos mergaitės U. paaiškinimų matyti, kad vaikas kad myli abu tėvus, jai svarbus bendravimas tiek su tėvu, tiek su motina. Teismo posėdžio metu dalyvavusi psichologė D. G. nurodė, jog mergaitė U. labiau psichologiškai prisirišusi prie mamos.

34Teismas vertina, kad motinai periodiškai dirbant užsienyje ir mergaitei motinos nebuvimo laikotarpiais gyvenant su tėvu, mergaitė tuo metu su ieškovu turėjo daugiau bendrų interesų negu su motina, tačiau objektyvai tai nereiškia, kad dukters ir motinos ryšys yra pablogėjęs.

35Sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

36Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) teisių. Atsakovė byloje įrodinėja, kad dukra U. Ž. Norvegijoje gyventų gyvenamajame name, kuriame vaikui yra įrengtas atskiras kambarys, su visomis jai reikalingomis priemonėmis miegojimui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Teismo posėdžio metu specializuotame vaiko kambaryje apklausta U. Ž. teigė, kad buvo nuvykusi į Norvegiją atostogauti, ten gyveno name, turėjo savo kambarį, jai ten patiko žaisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad vaiko motinos turimos sąlygos Norvegijoje atitinka vaiko interesus. Ieškovo argumentai dėl to, kad dukrai U. Ž. išvykus gyventi į užsienį, teks auklėtis kitoje kultūroje, nors ji jau yra pripratusi prie gyvenamosios vietos ir turi draugų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo manymu, nepilnametei U. Ž. išvykus gyventi į užsienio valstybę, jai nepakenks tai, kad ji augs ne savo gimtojoje valstybėje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas P. Š., jų gyvenamojoje aplinkoje Norvegijoje gyvena daug lietuvių šeimų, todėl vaikas ateityje susiras bendraamžių draugų, su kuriais užmegs draugystės ryšius.

38Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtina asmens (piliečio) teisę kilnotis (išvykti ir parvykti), pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvos, tiek už jos ribų. Ši teisė negali būti varžoma kitaip kaip įstatymų nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nenustatyta, kad būtų įstatymo nuostatų, kurios draudžia atsakovei išvykti gyventi į užsienį (Norvegiją) ir išsivežti kartu gyventi nepilnametę dukterį U. Ž.. Bylos duomenimis nustatyta, kad tai šiuo metu geriausia atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeidžia skyrium gyvenančio ieškovo teisės bendrauti su vaiku.

39Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė esant pakankamai objektyvių priežasčių pakeisti savo dukters nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 3.169 straipsnis), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl vaiko U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo.

40Teismas sutinka, jog brolio ir sesers neišskyrimo principas itin vertingas ir saugotinas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija. Teismas, atsižvelgdamas į VTAS skyrių išvadą, atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaikų, kurie yra broliai ir seserys, tarpusaviu ryšio ugdymą ir išsaugojimą yra atsakingi jų tėvai. D. Ž., gyvendamas su tėvu, o U. Ž. – su mama, yra atskirti vienas nuo kito. Suaugę vaikų tėvai bet kuriuo atveju privalo sudaryti vaikams sąlygas bendrauti.

41Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

42CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

43Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė prašymą nustatyti atsakovės I. Ž., bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., ir U. Ž. tvarką. Teismui atmetus ieškovo ieškinį dalyje dėl šalių dukros U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti ir šio ieškovo reikalavimo. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo nustatyti jos pasiūlytą šalių bendravimo su vaikais tvarką, tuo atveju, jeigu patikslintas ieškinys būtų atmestas.

44Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tarp šalių kyla nesutarimų, o tai kenkia abiejų vaikų – U. ir D. interesams, poreikiui gyventi ir augti, pagal galimybes, ramiai, saugiai, stabiliai, bendrauti vienam su kitu ir su abiem tėvais.

45Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais bei neprarandant brolio ir sesers tarpusavio ryšio, nustatytina šalių bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnis). Duomenų, kad vaikų bendravimas su vienu iš tėvų prieštarautų jų interesams, keltų, grėsmę nenustatyta, priešingai, vaikai nori bendravimo. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygios teisės, bendrauti su abiem vaikas ir dalyvauti jų auklėjime, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaikais bei, kaip jau byloje buvo akcentuota aukščiau, užtikrinant brolio ir sesers tarpusavio ryšį. Bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į vaikų amžių, susiformavusį šalių santykį su vaikais.

46Bendravimo su vaikais teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymų nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą. Todėl ši tėvų asmeninė teisė kartu yra pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.

47Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaikų nuomonę, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakovės I. Ž. ir T. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir U. Ž. tvarką: 1) I. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai. Lietuvos laiku. 2) T. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). T. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Norvegijos laiku; 3) I. Ž. nevaržomai bendrauja su sūnumi D. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. I. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 4) T. Ž. nevaržomai bendrauja su dukra U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant ją nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. T. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. T. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja I. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 5) D. Ž. ir U. Ž. atostogas su kiekvienu iš tėvų leidžia kartu; 6) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 7) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 8) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 9) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 10) T. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečio sūnaus D. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) I. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti T. Ž. visus turimus nepilnametės dukters U. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 12) Visas išlaidas, susidariusias atostogų metu, apmoka ta šalis, su kuriuo atostogavo vaikai (kelionės, rūbai, pramogos ir t.t.), o kelionės išlaidas dengia ta šalis, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 13) Šalys negali daryti viena kitai kliūčių dalyvaujant nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. gimtadienių šventėse; 14) Šalys negali daryti kliūčių nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. bendravimui su motinos ir tėvo sutuoktiniais (gyvenimo draugais) bei riboti senelių teisę bendrauti su jais; 15) I. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki sūnaus liga) I. Ž. negalėjo bendrauti su sūnumi D. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 16) T. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki dukters liga) T. Ž. negalėjo bendrauti su dukra U. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 17) Vaikų ligos privalės būti pateisintos medicininiais dokumentais; 18) Šalys neprivalo viena kitai teikti ataskaitų, paaiškinimų ar pranešimų apie leidžiamą su vaikais vietą ir laiką.

48Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

49Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki dukters pilnametystės. Esant atmestam ieškovo reikalavimui dėl dukters U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, šio ieškovo reikalavimo tenkinti taip pat nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

50Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

51Kaip jau minėta, teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu šalių nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu (ieškovu). Šioje byloje atmetus ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, U. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta lieka nustatyta motina (atsakove). Byloje nustatyta, kad minėtame 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendime, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta, 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog T. Ž. įsipareigoja padengti visas nepilnamečio vaiko D. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas, o I. Ž. įsipareigoja padengti visas nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymui reikalingas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko D. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau lieka nustatyta su tėvu T. Ž., o nepilnamečio vaiko U. Ž. - su motina I. Ž., nėra pagrindo pakeisti 2015 m. lapkričio 27 d. teismo sprendime nustatytos vaikų išlaikymo tvarkos, kadangi šioje situacijoje yra logiška ir racionalu, jog išlaidas už vaiko poreikių patenkinimą turi prisiimti tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi ieškovo reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymo priteisimo iš atsakovės, atmestinas.

52Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. Ž. išlaikymo nepilnamečiui vaikui U. Ž. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. iš viso - 3360 Eur.

53Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad per laikotarpį, kai atsakovė buvo išvykusi dirbti į užsienį, atsakovės sesuo L. B., atsakovės vardu į ieškovo T. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 600 Eur, atsakovė 474,75 Eur pavedimais sumokėjo dukros U. darželio mokestį. Pateikti mokėjimo kvitai pagrindžia, kad atsakovė dukros poreikiams tenkinti pirko vaistus, rūbus, batus, žaislus, mokėjo už pramogas, iš viso - apie 1228,15 Eur. Taigi, atsakovė per 17 mėnesių dukters U. Ž. išlaikymui išleido 2302,90 Eur, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 135,46 Eur. Kaip procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pažymėjo atsakovė bei jos atstovė, tokių daiktų, kaip higieninių prekių, maisto, apsilankymo restoranuose, saldumynų ar šiaip smulkmenų pirkimo čekių ieškovė nerinko, taip pat nerinko mokėjimo dokumentų vaikams skirtoms prekėms darbo kruiziniame laive ir Švedijoje metu, neįtraukė į išlaikymo suma bilietų lėktuvais. Atsakovė nurodo, kad čekius ji pradėjo rinkti tada, kai sužinojo, kad T. Ž. yra pareiškęs ieškinį teisme. Pažymėtina ir tai, kad tais laikotarpiais, kai atsakovė gyveno Lietuvoje, bei laikotarpiu, kuomet duktė U. gyveno su I. Ž. užsienyje, mergaitė buvo pilnai išlaikoma mamos. Esant šioms aplinkybėms, atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko U. Ž. išlaikymo įsiskolinimą, atmestinas (CPK 185 straipsnis).

54Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

55Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestas, 2017 m. birželio 22 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

58Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 273 Eur už psichologo konsultacijas bei pateiktą išvadą byloje. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei I. Ž. priteistina 1273 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo T. Ž..

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

Nutarė

60ieškinį atmesti.

61Nustatyti I. Ž., a.k. ( - ) ir T. Ž., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Ž., a.k. ( - ) ir U. Ž., a.k. ( - ) tvarką: 1) I. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). I. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai. Lietuvos laiku. 2) T. Ž. nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra U. Ž. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, ,,Skype“ programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). T. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu; nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Norvegijos laiku; 3) I. Ž. nevaržomai bendrauja su sūnumi D. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. I. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. I. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja T. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 4) T. Ž. nevaržomai bendrauja su dukra U. Ž. kiekvienų metų nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pasiimant ją nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių trukmės laikotarpiui. T. Ž. turi teisę bendrauti su vaikais tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. T. Ž. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja I. Ž. raštu ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų; 5) D. Ž. ir U. Ž. atostogas su kiekvienu iš tėvų leidžia kartu; 6) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 7) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų žiemos atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 8) I. Ž. bendrauja su sūnumi D. Ž. neporinių metų (pradedant nuo 2019 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu I. Ž. informuoja T. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 9) T. Ž. bendrauja su dukra U. Ž. porinių metų (pradedant nuo 2020 m.) nepilnamečių vaikų pavasario (šv. Velykų) atostogų metu pasiimant ją ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu T. Ž. informuoja I. Ž. raštu ne mažiau nei prieš mėnesį; 10) T. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti I. Ž. visus turimus nepilnamečio sūnaus D. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 11) I. Ž. privalo likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki kelionės pateikti T. Ž. visus turimus nepilnametės dukters U. Ž. dokumentus, suteikti visus leidimus ir sutikimus, jei tokie pagal įstatymą yra būtini vaiko išvykimui iš Lietuvos Respublikos; 12) Visas išlaidas, susidariusias atostogų metu, apmoka ta šalis, su kuriuo atostogavo vaikai (kelionės, rūbai, pramogos ir t.t.), o kelionės išlaidas dengia ta šalis, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 13) Šalys negali daryti viena kitai kliūčių dalyvaujant nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. gimtadienių šventėse; 14) Šalys negali daryti kliūčių nepilnamečių vaikų D. Ž. ir U. Ž. bendravimui su motinos ir tėvo sutuoktiniais (gyvenimo draugais) bei riboti senelių teisę bendrauti su jais; 15) I. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki sūnaus liga) I. Ž. negalėjo bendrauti su sūnumi D. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 16) T. Ž. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių (sunki dukters liga) T. Ž. negalėjo bendrauti su dukra U. Ž. nustatytu laiku. Neįvykęs susitikimas perkeliamas sekančiu vasaros atostogų laikotarpiu pridedant neįvykusio susitikimo laiką prie vasaros atostogų laiko; 17) Vaikų ligos privalės būti pateisintos medicininiais dokumentais; 18) Šalys neprivalo viena kitai teikti ataskaitų, paaiškinimų ar pranešimų apie leidžiamą su vaikais vietą ir laiką.

62Priteisti iš ieškovo T. Ž., a.k. ( - ), 1273 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. Ž., a.k. ( - ).

63Palikti galioti teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,... 3. dalyvaujant ieškovui T. Ž., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Svajūnei... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovas ieškiniu patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnametės... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo... 8. Atsakovė prašo nustatyti atsakovės I. Ž. ir T. Ž. bendravimo su... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaiko... 10. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtina atsiliepime į... 11. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškina, kad išlaikymo... 12. Specializuotame vaiko apklausos kambaryje teismo posėdžio metu apklaustas... 13. Specializuotame vaiko apklausos kambaryje teismo posėdžio metu apklaustas... 14. Psichologė A. A. teismo posėdžio metu pateikė išvadą žodžiu, kurioje... 15. Teismo posėdžio metu psichologė D. G. pateikė išvadą žodžiu, kurioje... 16. Liudytoja K. Š. (šalių šeimos draugė) teismo posėdžio metu nurodė, kad... 17. Liudytoja N. Ž. (ieškovo mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė... 18. Liudytoja G. Z. (ieškovo bendradarbė) teismo posėdžio metu nurodė, kad... 19. Liudytojas P. Š.(atsakovės gyvenimo draugas) teismo posėdžio metu nurodė,... 20. Liudytoja L. B. (atsakovės sesuo) teismo posėdžio metu nurodė, kad... 21. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 22. Teismas... 23. Ieškinys atmestinas.... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. Ž. ir atsakovė I. Ž. yra... 25. Dėl vaiko U. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo ... 26. Lietuvos Respublikos civilinis Kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja, kad... 27. Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos... 28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis... 29. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar... 30. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu... 31. Taigi, šalių dukters U. Ž. tėvui (ieškovui) šioje byloje pareiškus... 32. Iš esamos bylos medžiagos ir šalių pateiktų įrodymų, bei argumentų... 33. Ieškovas nurodė, kad šalių dukros U. ir atsakovės emocinis ryšys yra... 34. Teismas vertina, kad motinai periodiškai dirbant užsienyje ir mergaitei... 35. Sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos... 36. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį... 37. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas... 38. Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32... 39. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą,... 40. Teismas sutinka, jog brolio ir sesers neišskyrimo principas itin vertingas ir... 41. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 42. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl... 43. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė prašymą nustatyti atsakovės I.... 44. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant bendravimo tvarkos... 45. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą... 46. Bendravimo su vaikais teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymų nustatytos... 47. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaikų nuomonę, atsižvelgiant į... 48. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 49. Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės I. Ž.... 50. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės I. Ž.... 51. Kaip jau minėta, teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu šalių... 52. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. Ž.... 53. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad per laikotarpį, kai atsakovė buvo... 54. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 55. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 58. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji patyrė 1000 Eur bylinėjimosi... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -... 60. ieškinį atmesti.... 61. Nustatyti I. Ž., a.k. ( - ) ir T. Ž., a.k. ( - ) bendravimo su... 62. Priteisti iš ieškovo T. Ž., a.k. ( - ), 1273 Eur bylinėjimosi išlaidų... 63. Palikti galioti teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...