Byla e2-952-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės „KETONAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 pagal ieškovų A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „KETONAS“ ieškinį atsakovams I. B., R. D. dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovų I. B., R. D. priešieškinį ieškovams A. Č., uždarajai akcinei bendrovei „KETONAS“, atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi arba nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ pareiškė ieškinį atsakovams R. D., I. B., kuriame prašoma pripažinti 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negaliojančiu ab initio netaikant restitucijos; pripažinti 2014 m. gruodžio 15 d. D. H. OU dalių (D. H. OU 750 akcinio kapitalo dalių) preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio netaikant restitucijos; tuo atveju, jeigu šie reikalavimai teismo nebūtų patenkinti, prašoma pripažinti, kad iš apsimestinių preliminariųjų sutarčių kylančios prievolės yra iš pagrindinės prievolės apmokėti 2013 m. gruodžio 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį kylančios šalutinės akcesorinės prievolės, skirtos užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą ir pripažinti jas pasibaigusiomis dėl to, kad ieškovas A. Č. įvykdė pagrindinė prievolę apmokėdamas vekselį; priteisti iš atsakovo R. D. ieškovo A. Č. naudai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovai I. B. ir R. D. pateikė priešieškinį, kuriame prašoma: pripažinti I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); pripažinti negaliojančia UAB „KETONAS“ ir AB SEB bankas 2015 m. balandžio 8 d. sutartinės hipotekos (su vėlesniais pakeitimais) dalį, kuria AB SEB banko naudai buvo įkeista 61/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentu Nr. ( - )), ir 61/1000 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); arba (alternatyvus priešieškinio reikalavimas) priteisti solidariai iš UAB „KETONAS“ ir A. Č. I. B. naudai 198 455 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
  3. Faktinį priešieškinio pagrindą atsakovai grindžia tuo, kad pardavėja UAB „KETONAS“, atstovaujama vienintelio akcininko A. Č., 2014 m. gruodžio 10 d. su atsakove sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudaryti ir notarine sutartimi patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis), kurios pagrindu pardavėja perduos atsakovei nuosavybės teisę į: 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ) (Pastatas), esančio ( - ) (susitarime įvardinamas kaip apartamentas Nr. ( - ) (Butas)); ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Pastatas buvo pastatytas 1985 m., o iki susitarimo sudarymo buvo vykdoma jo rekonstrukcija. Pastato apartamentai buvo rezervuojami pirkėjams ir parduodami kaip nauji poilsio paskirties butai rekonstruotame pastate. Pardavėja parduodamus poilsio apartamentus reklaminėje medžiagoje įvardino kaip visiškai įrengtus naujus poilsio paskirties apartamentus rekonstruotame Pastate. Pastato rekonstrukcijos projektą ieškovai finansavo asmeninėmis ir skolintomis lėšomis. Susitarime numatyta, kad visa turto kaina (198 455 Eur) pardavėjai yra sumokėta. Susitarime šalys ne tik patvirtino kainos sumokėjimą, bet ir patvirtino jos dydį. Šalių susitarimu kaina yra galutinė ir negali būti keičiama (Susitarimo 4.3 p.). Ieškovai, įsipareigodami perleisti I. B. Butą, tokiu būdu susitarė su atsakovais dėl A. Č. atsiskaitymo su R. D. (dalies palūkanų sumokėjimo) ne pinigais, o turtu. Po Susitarimo sudarymo Butas buvo perduotas atsakovei I. B. (Susitarimo 7.1.3 p.) valdyti, kartu jai perduodant Buto raktus. I. B., laikoma sumokėjusia Pardavėjai turto kainą ir perėmusi Butą, jį laikė savo nuosavybe, o pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir notarinį tvirtinimą laikė formalumu, kurį Pardavėjas turėjo užbaigti (pagal A. Č. paaiškinimą) po Buto apdailos darbų pabaigos ir tam tikrų su Pastato rekonstrukcija susijusių administracinių procedūrų pabaigos. Po Susitarimo sudarymo atsakovė I. B. ir ieškovai derino Buto apdailos klausimus, pardavėja UAB „KETONAS“ pirko Buto apdailai naudojamas medžiagas suderinusi su I. B.. Atsakovai samdė rangovus dalies apdailos darbų atlikimui, virtuvės baldų montavimui ir pan. Ieškovai ir atsakovai derino galutinę apdailos darbų ir įrangos sąmatą. Šiuo metu Bute yra I. B. asmeniniai daiktai, interjero detalės, rūbai, buitinė elektronika, dviračiai, augalai ir kitas turtas. Po Buto įrengimo daugiau nei metus naudojusi Butą savo asmeniniams poreikiams, 2016 m. lapkričio mėnesį atvykusi į Butą I. B. pastebėjo, kad Bute pakeista lauko durų spyna. I. B. negalėjo patekti į Butą, kuriame buvo jos asmeninis turtas. Niekas nepaaiškino kas ir dėl kokių priežasčių tai padarė, todėl I. B. buvo priversta kreiptis į policiją. Likus mėnesiui iki Susitarime numatyto termino pagrindinės notarinės pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimo Kauno m. 18-ajame notarų biure I. B. kreipėsi į ieškovus. Atsakovė norėjo gauti paaiškinimą dėl pakeistos Buto spynos ir sužinoti notarinės Buto ir stovėjimo aikštelės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir notarinio tvirtinimo laiką. Pranešime ji prašė ieškovų pateikti susipažinimui notarinės Buto ir parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutarties projektą kartu su visais sandorio tvirtinimui reikalingais dokumentais. Ieškovai, gavę atsakovės kreipimąsi, raštu informavo atsakovę, kad neva neturi Susitarimo egzemplioriaus ir paprašė jį pateikti. Toks ieškovų elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes abu ieškovai ne tik žinojo apie Susitarimo sudarymą, bet ir jį vykdė. Nepaisant to, atsakovė pateikė ieškovams Susitarimo egzempliorių ir pakartotinai pasiteiravo dėl notarinės Buto ir stovėjimo aikštelės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir notarinio tvirtinimo laiko ir paprašė pateikti sutarties projektą suderinimui. Ieškovai į šį atsakovės raštą neatsakė. Ieškovai be jokio pagrindo atsisako sudaryti notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovų nuomone, ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visą turto kainą gavęs Pardavėjas, perdavęs atsakovei Butą ir parkavimo vietą naudojimui, faktiškai sudarė ir įvykdė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, o šalys notariškai pirkimo–pardavimo sutarties nepatvirtino dėl su Pastato statyba susijusių techninių klausimų.
  4. Priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančią 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastate–poilsio korpuse, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), areštuoto turto saugotoju paskiriant atsakovę I. B.; įpareigoti UAB „KETONAS“ ir A. Č. netrukdyti atsakovei I. B. naudotis 61/1000 dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentu Nr. ( - )), ir 61/1000 dalimi kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).
  5. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovai grindė tuo, kad priešieškinis yra prima facie pagrįstas; prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su priešieškinio reikalavimu ir ekonomiškos; ieškovai ketina neteisėtai patekti į asmeninę atsakovų erdvę, kurioje jie gyveno, tokiu būdu bus pažeista atsakovų teisė į privatumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio 2 dalis); ieškovams „atlaisvinus“ Butą pardavėjai neliks kliūčių jį parduoti tretiesiems asmenims. Iškraustant atsakovų turtą iš Buto, jis gali būti apgadintas ar sunaikintas; kol teisme bus nagrinėjamas ginčas yra būtina areštuoti ginčo turtą, apsaugant jį nuo perleidimo tretiesiems asmenims, tuo pačiu ir restitucijos taikymo apsunkinimo ar padarymo neįmanomu; neįpareigojus ieškovų netrukdyti atsakovei naudotis Butu, gali būti padaryta neatitaisomai didelė žala Bute esančiam I. B. priklausančiam turtui, jis gali būti prarastas ar sugadintas. Papildomai nurodoma, kad priešieškinio priedai patvirtina, jog ieškovai be jokių motyvų atsisakė sudaryti su I. B. pagrindinę sutartį dėl ginčo turto perleidimo. Ginčo šalių korespondencija patvirtina, kad ieškovai negalėjo nežinoti Susitarimo sudarymo fakto ir jo sąlygų ar tikėtis, kad Susitarimas nebus vykdomas, nes juo tariamai užtikrinamas A. Č. prievolės sumokėti vekselyje nurodytą sumą vykdymas. Ieškovų vykdomas Pastato apartamentų pardavimas kitiems pirkėjams, atsisakymas įforminti Buto ir parkavimo vietos perleidimą atsakovei, Susitarimo nepagrįstas ginčijimas ieškiniu šioje byloje, Buto durų spynų pakeitimas, apsimetimas neva Pardavėjas neturi Susitarimo egzemplioriaus, kai Pardavėjas derino su I. B. Buto apdailos sprendinius ir sąmatą, - visos šios aplinkybės, atsakovų nuomone, patvirtina, kad ieškovai ateityje vengs vykdyti I. B. palankų teismo sprendimą, o tuo pačiu ir egzistuojančią grėsmę, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Vien tai, kad ginčo dalyku byloje yra Butas ir prie jo priskirta parkavimo vieta, patvirtina būtinybę areštuoti šį turtą, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Pardavėjas galės jį perleisti tretiesiems asmenims, o tai komplikuos teismo sprendimo vykdymą.
  6. Atsakovė I. B. papildomai prašo areštavus ginčo turtą, jo saugotoju paskirti ją. Nurodo, kad Bute, į kurį ji nebegali patekti, yra jos asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas: asmeniniai daiktai (rūbai, kosmetika, dviračiai, indai ir kiti namų apyvokos reikmenys), kambarinės gėlės, buitinė technika, interjero detalės (kilimai, baldai ir kt.), buitinė elektronika (televizorius, virtuvės įranga) ir kt. Po Buto durų spynų pakeitimo, nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, I. B. nežino ar pakeitus Bute spynas nebuvo pasisavinti jos daiktai. Atsakovė neturi jokios informacijos apie tai, kokia Bute esančio jos asmeninio turto būklė (ar daiktai nebuvo sunaikinti ar sugadinti). Be to, atsakovė neturi jokių duomenų, ar po Buto durų spynų pakeitimo Butas yra tinkamai prižiūrimas. Paskyrus I. B. areštuoto ginčo turto saugotoja, ji turės galimybę ne tik inventorizuoti Bute likusį turtą, konstatuoti turto būklę, jo trūkumą, bet ir pasirūpinti jo saugojimu arba (esant tokiam poreikiui) saugiu iškraustymu iš Buto. To nepadarius, Buto pardavimo trečiajam asmeniui atveju, galima situacija, kai Buto įgijėjai laikys save Bute esančio kilnojamojo turto savininkais ir be pagrindo praturtės atsakovų sąskaita. Taip pat atsakovai nurodo, kad Butas yra poilsio paskirties pastate, turinčiame bendrojo naudojimo patalpas, įėjimą, liftą ir pan. Bute esantys vandens ir elektros įvadai yra įrengti iš bendrojo naudojimosi patalpų. Įvertinus ieškovų elgesį, I. B. siekia išvengti kliūčių, susijusių su naudojimusi turtu, kurias gali kelti ieškovai (pvz. laiptinės durų spynos pakeitimas ir užrakinimas, elektros įvado atjungimas, vandens tiekimo į butą atjungimas ir pan.). Dėl nurodytos priežasties atsakovai prašo teismo įpareigoti ieškovus netrukdyti atsakovams savo nuožiūra naudotis Butu ir parkavimo vieta.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovų I. B. ir R. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies; atsakovės I. B. priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančią 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastate–poilsio korpuse, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), uždraudžiant ieškovei UAB „KETONAS“ areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant areštuotu turtu naudotis; kitą atsakovų prašymo dalį atmetė; nustatė, kad už areštuoto turto apsaugą atsako ieškovė UAB „KETONAS“; nutarė, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento atsako ieškovė UAB „KETONAS“; nutarties vykdymą pavedė atsakovės I. B. pasirinktam antstoliui.
  2. Teismas nustatė, kad byloje pareikštame priešieškinyje yra suformuluotas vienas iš reikalavimų (ieškinio dalykas) – pripažinti I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Atsakovai reikalavimą grindžia tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2014 m. gruodžio 10 d. susitarime dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šalys yra įtvirtinę visas pirkimo pardavimo sutarties būtinas sąlygas – įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką. Teismas padarė išvadą, kad taip matyti, kad būsimo teismo sprendimo pagrindu ieškovė pagal priešieškinį I. B. siekia įgyti nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).
  3. Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad priešieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančią 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastate–poilsio korpuse, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000-4025, esančių ( - ) yra susijęs su ieškinio reikalavimu atsakovei I. B. įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).
  4. Teismas nustatė, kad šiuo metu ginčo turtas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „KETONAS“. Jeigu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dabartinis šio turto savininkas ginčo turtą perleistų, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo atsakovės I. B. atžvilgiu įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė I. B. įrodė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančio dalies turto areštą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
  5. Teismas nustatė, kad ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovų reikalavimą areštuoti ginčo turtą, kuriame pateikė argumentus, jog atsakovas R. D. neturi teisinio intereso kilusiame ginče dėl turto, esančio ( - ), jog priešieškinis prima facie nepagrįstas, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovai siekia visai kitų tikslų nei deklaruojama priešieškinyje, t. y. nepagrįstai praturtėti, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovai galėtų, mėgintų ar ketina savo turtą, t. y. statinius realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. Šios ieškovų nurodomos aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo galimai palankaus atsakovams teismo sprendimo byloje įvykdymą. Teismas ieškovų nurodomą argumentą, kad atsakovas R. D. neturi reikalavimo teisės sprendžiant ginčą dėl turto priklausomybės visų pirma atmeta dėl to, jog atsakovė I. B. turi subjektinę teisę ginti jos manymu pažeistas turtines teises į statinius ( - ), kadangi ji yra byloje minimo 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovai taip pat nepaneigė leistinais įrodymais atsakovės I. B. prezumpcijos, kad turto savininkas turi teisę ir galimybę bet kada turimą turtą perleisti ar kitaip apsunkinti (CK 4.37 straipsnis). Teismas atmetė ieškovų teiginius, kad atsakovai prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia visai kitų tikslų nei deklaruojama priešieškinyje – nepagrįstai praturtėti. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus manymą, kad priešieškinio dalis dėl nuosavybės teisių įgijimo į ginčo turtą yra nepagrįstas.
  6. Teismas atskirai pasisakė dėl galiojančio teisinio instituto taikymo – pareikšto reikalavimo preliminaraus (ne)pagrįstumo vertinimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai yra suformulavę reikalavimą pripažinti 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negaliojančiu, šį reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, kad atsakovė I. B. nėra sumokėjusi pinigų pagal sandorį. Atsakovų teigimu, šalys 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pagal jį atsiskaitė pinigais. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad neturi jokios teisinės galimybės pasisakyti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl atsakovės I. B. priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, kadangi šalys turėtų pagrindą suabejoti įstatymų leidėjo įtvirtintų teisingumo vykdymo principų pažeidimu – įstatymų taikymo lygybės, šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo (CPK 6, 12, 17, 21 straipsniai). Todėl, nors atsakovė siūlė teismui prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinti, kad priešieškinis dėl turto ( - ), priklausomybės preliminariai yra pagrįstas, o ieškovai – pripažinti, kad šis reikalavimas preliminariai nepagrįstas, teismas konstatavo, kad klausimai dėl šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo bus išspręsti tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
  7. Atsakovės I. B. prašymą, areštavus ginčo turtą, esantį ( - ), jo saugotoju paskirti ją, teismas atmėtė. Nors atsakovė nurodė, kad bute, į kurį ji nebegali patekti, yra jos asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas, tačiau teismas sprendė, kad taikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoto turto saugotoju paskyrus atsakovę I. B., įpareigojant ieškovus netrukdyti atsakovams savo nuožiūra naudotis butu ir parkavimo vieta, būtų iš esmės pažeistos turto savininko UAB „KETONAS“ teisės valdyti, naudoti nuosavybės teise turimą turtą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovės I. B., priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota ieškovei UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančią 61/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastate–poilsio korpuse, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), uždraudžiant ieškovei UAB „KETONAS“ areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant areštuotu turtu naudotis, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų R. D. ir I. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl R. D. tinkamumo būti bendraieškiu pagal priešieškinį

    1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog priešieškinis pareikštas netinkamo ieškovo pagal priešieškinį – R. D., kuris formaliu teisiniu požiūriu neturi ir negali turėti jokio materialinio suinteresuotumo šioje byloje pagal priešieškinį.
    2. Pagal CPK 5 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į teismą su ieškiniu gali kreiptis tik materialinį teisinį suinteresuotumą kilusio ginčo atžvilgiu turintis asmuo, t. y. asmuo, kuris yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, arba asmuo, kuriam teisės aktai suteikė tokią teisę kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu, nagrinėjamu atveju priešieškiniu. Tik tokiam asmeniui teisme pareiškus reikalavimus bus galima laikyti, jog į teismą kreipėsi tinkamas ieškovas pagal priešieškinį ir kad jis gali reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Taigi R. D., kaip bendraieškio pagal priešieškinį, pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, jie yra prima facie nepagrįsti. Tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutarties dalį.

11Dėl priešieškinio ir jame pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones preliminaraus nepagrįstumo

    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai teigia, kad šalys 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė Susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pagal jį atsiskaitė pinigais. Kadangi atsakovai savo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje, kuriame reiškia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtino ieškovų ieškinyje nurodytus teiginius, kad pinigai pagal Susitarimą nebuvo sumokėti, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, jog pinigai pagal Susitarimą yra sumokėti.
    2. Iš byloje pateiktų atsakovų procesinių dokumentų yra matyti, jog atsakovai, patys susipriešindami, pateikia prieštaringus, nenuoseklius teiginius apie tariamas palūkanas: iš pradžių atsakovai nurodo, kad I. B. yra sumokėjusi bendrovei visą turto kainą (198 455 Eur) už ginčo statinius, vėliau atsakovai nurodo, kad jokie pinigai už Susitarimą nebuvo mokami, o Susitarimo kaina buvo mažinama piniginės prievolės dalis sumokėti palūkanas, kurių niekaip neįrodo ir negali įrodyti, dar vėliau atsakovai išgalvoja tariamą aplinkybę apie tai, kad R. D. skolino lėšas Pastato rekonstrukcijos projektui finansuoti. Tokie atsakovų prieštaravimai tik patvirtina, jog atsakovų teiginiais nėra pagrindo tikėti, atsakovai savo poziciją grindžia prasimanymais. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos reikalavimų kontekste teismas neturi jokios teisinės galimybės pasisakyti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl atsakovės I. B. priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, <...> klausimai dėl šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo bus išspręsti tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
    3. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad priešieškinis nėra prima facie pagrįstas ir teismas neturėjo tenkinti taip pat nepagrįsto prašymo dėl to, kad ginčo statiniai neginčytinai teisėtai nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „KETONAS“.
    4. Atsakovė I. B., o juo labiau atsakovas R. D. negali pretenduoti į ginčo statinių nuosavybės teises, kadangi: patys atsakovai pripažįsta, jog nėra mokėję jokių piniginių sumų už Statinius, o Susitarime Statinių kaina yra nurodyta fiktyviai; byloje nėra pateikta ir negali būti pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pagal Vekselius buvo susitarta dėl kokių nors palūkanų už naudojimąsi Vekseliais paskolintais pinigais mokėjimo.
    5. Teismas nustatė, kad priešieškiniu atsakovai, be kita ko, reikalauja pripažinti Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi. Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovų atsiliepime į atsakovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, jog atsakovai nėra sumokėję ginčo statinių kainos, o Susitarimas buvo sudarytas po to, kai buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas.
    6. Atsižvelgiant į tai, kad jokie pinigai už Statinius nebuvo mokami, atsakovai negali remtis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, kadangi Sutartyje nėra numatyta ne tik jokių sąlygų dėl apartamento Nr. ( - ) statybos, bet ir nebuvo apskritai jokio finansavimo iš atsakovų pusės. Dar daugiau, Susitarime nėra jokių CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nurodytų būtinųjų būsimo buto pirkimo–pardavimo sąlygų apskritai, todėl pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai vertino priešieškinio prima facie pagrįstumą, dėl ko skundžiama nutartis ieškovų prašoma apimtimi turi būti panaikinta.

12Dėl grėsmės galbūt ieškovams pagal priešieškinį palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ savo procesiniuose dokumentuose yra ne kartą nurodę, jog neketina be teismo leidimo ar apskritai ne teisminėmis priemonėmis iškeldinti atsakovų iš apartamento Nr. ( - ) ir, kad ieškovai pripažįsta, jog minėtame apartamente yra atsakovams priklausančių daiktų, kurių jie taip pat neketina iškraustyti iki teisminio ginčo pabaigos. Todėl yra logiška, jog ieškovai visiškai neketino ir neketina parduoti ginčo statinių, kol nebus baigta byla ir išspręstas šalių ginčas.
    2. Kartu su atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apartamentą Nr. ( - ) įrengė UAB „KETONAS“ ir apstatymo sąskaitas apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. UAB „KETONAS“ pirko visus daiktus, kuriais buvo įrengtas apartamentas Nr. ( - ), ir kurių vertė siekia 68 483,96 Eur. Apie daiktus, kuriais yra įrengtas ir apstatytas apartamentas Nr. ( - ), Susitarime iš viso nėra net užsimenama, ieškovai Susitarimu neįsipareigojo apstatyti apartamento Nr. ( - ).
    3. Atsižvelgdama į tai, kad apartamente Nr. ( - ) yra likę ir atsakovams priklausančių daiktų, ieškovai įteikė atsakovams 2017 m. kovo 8 d. raštą dėl patalpų atlaisvinimo. Nurodytame rašte UAB „KETONAS“ nurodė, kad siūlo atsakovams susitikti apartamente Nr. ( - ) jiems patogiu laiku ir, dalyvaujant antstoliui bei šalių atstovams, atlikti patalpose esančio turto inventorizaciją. UAB „KETONAS“ pasiūlė atsakovams pasiimti jiems priklausančius daiktus ir atlaisvinti patalpas. UAB „KETONAS“ atkreipė atsakovų dėmesį į tai, kad ji nekliudo atsakovams patekti į apartamentą Nr. ( - ). Atsakovai gali atvykti ir sutartu laiku bendrovei jiems pateikus patalpų raktus, gali patekti į patalpas bei pasiimti jiems priklausančius daiktus. UAB „KETONAS“ savo rašte net neužsiminė apie tai, kad ketina priverstinai iškraustyti atsakovus, ar, kaip priešieškinyje teigia atsakovai, „atlaisvinti“ Patalpas. UAB „KETONAS“ tik informavo, jog 2017 m. kovo 17 d. 10.00 val. apartamente Nr. ( - ) bus atliekama jame esančių daiktų inventorizacija ir pakvietė atvykti atsakovus nurodytą dieną ir valandą į apartamentą Nr. ( - ), dalyvauti daiktų inventorizacijoje ir atlaisvinti patalpas nuo jiems priklausančių daiktų. Nurodytu laiku UAB „KETONAS“ kartu su antstoliu atliko apartamente Nr. ( - ) esančio turto inventorizaciją, o sudarytas turto inventorizacijos aktas buvo pateiktas teismui kartu su atsiliepimu į priešieškinį. UAB „KETONAS“ inventorizaciją atliko siekdama išvengti ginčo dėl daiktų nuosavybės teisių, todėl ir pakvietė atsakovus, dalyvaujant antstoliui ir atstovams, atlikti apartamente Nr. ( - ) esančių daiktų inventorizaciją. Kadangi Atsakovai į inventorizaciją neatvyko, UAB „KETONAS“ ją atliko dalyvaujant antstoliui ir, užrakinusi apartamentą Nr. ( - ), visus esančius daiktus paliko šiose patalpose iki teisminio ginčo pabaigos. Ieškovai atsiliepime į atsakovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad kol vyksta ginčas tarp šalių šioje byloje, ieškovai tik teisėtomis ir teisminėmis priemonėmis sieks išspręsti patalpų atlaisvinimo klausimą. Taigi ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ pateikė visus įmanomus įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „KETONAS“ neketina ir neketino sau priklausantį turtą – statinius realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar juo labiau kitaip bandyti sumenkinti šio turto vertę.
    4. Atsakovai visiškai nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, kad ieškovai galėtų, mėgintų ar ketina savo turtą, t. y. ginčo statinius realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti priešieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo, o pateikė tik niekuo nepagrįstą nuomonę apie tokias prielaidas.
    5. Atsakovai tik deklaratyviai priešieškinyje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl ieškovų veiksmų galimai atsakovams palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl jų prašymas turėjo būti atmestas.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai I. B. ir R. D. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl netinkamo ieškovo pagal priešieškinį

    1. Atskirajame skunde teigiama, kad R. D. nėra tinkamas bendraieškis pagal priešieškinį. Anot ieškovų, priešieškinis teismui pareikštas netinkamo ieškovo pagal priešieškinį – R. D., kuris formaliu teisiniu požiūriu neturi ir negali turėti jokio materialinio suinteresuotumo šios civilinės bylos pagal priešieškinį atžvilgiu. Priešieškinio alternatyvusis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ateityje bus keičiamas. Nepaisant to, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o pirmąjį reikalavimą – pripažinti Susitarimą pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokį reikalavimą ieškovų atžvilgiu reiškia I. B., kuri turi neginčijamą materialinį suinteresuotumą. Kadangi atsakovai pagal priešieškinį nepaneigė I. B. materialinio suinteresuotumo byloje, todėl neturi reikšmės ieškovų argumentai dėl R. D. procesinio statuso. I. B., kaip Susitarimo šalis, reikšdama reikalavimą dėl Susitarimo pripažinimo pagrindine sutartimi, pagrįstai teismo prašė užtikrinti šį reikalavimą galimai tenkinsiančio teismo sprendimo privalomumą laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

14Dėl preliminaraus priešieškinio nepagrįstumo

    1. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių atsakovų pripažinimo, jog jie pagal Susitarimą nėra sumokėję jokių piniginių lėšų ir netgi konstatavo priešingai. Šis argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir teisingos skundžiamos nutarties. Mokėjimas ieškovams buvo atliktas ne grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, o mažinant A. Č. įsiskolinimą R. D.. Šalių pasirinkta kainos pagal Susitarimą sumokėjimo forma nereiškia, kad atsakovai su ieškovais neatsiskaitė (nesumokėjo susitarime numatytos kainos). Vadovaujantis nurodytu argumentu, ieškovų atskirojo skundo argumentai apie tariamai prima facie nepagrįstą priešieškinį atmestini.

15Dėl grėsmės galbūt ieškovams pagal priešieškinį palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Ieškovai atskirajame skunde patvirtino, kad neketina be teismo leidimo ar apskritai ne teisminėmis priemonėmis iškeldinti atsakovų iš apartamento Nr. ( - ) ir, kad Ieškovai pripažįsta, jog minėtame apartamente yra atsakovams priklausančių daiktų, kurių jie taip pat neketina iškraustyti iki teisminio ginčo pabaigos. Todėl yra logiška, jog ieškovai visiškai neketino ir neketina parduoti statinių, kol nebus baigta byla ir išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Įvertinus nurodytąjį atskirojo skundo argumentą, nesuprantama kodėl ieškovai siekia nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jei išties neketina perlesti ginčo turto tretiesiems asmenims. Netiesą sakančių ieškovų deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovai neketina parduoti Buto ir parkavimo aikštelės kol nebus išnagrinėta ši byla, nepaneigia ginčo turto perleidimo grėsmės.
    2. Atskirajame skunde nėra jokių argumentų, kurie paneigtų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmę. Vien tai, kad ginčo objektu yra konkretus turtas, kuris ateityje vykdymo proceso metu gali būti perduotas iš atsakovės pagal priešieškinį kitiems asmenims, lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovai neturėtų jokių teisinių kliūčių perleisti ginčo turtą, jeigu jie nuspręstų taip pasielgti. Dėl to darytina išvada, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių Buto ir parkavimo aikštelės teisių atžvilgiu, kyla grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Grėsmę teismo sprendimo privalomumui patvirtina ir ieškovų nesąžiningas elgesys: ieškinyje nurodomos melagingos aplinkybės; be atsakovų žinios pakeičiama Buto durų spyna ir kt.
    3. Vien tai, kad ginčo dalyku byloje yra nekilnojamasis turtas, kurį (kaip ir kitus apartamentus) UAB „KETONAS“ ketina parduoti, patvirtina būtinybę areštuoti ginčo turtą, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai galės Butą ir parkavimo aikštelę perleisti tretiesiems asmenims, o tai komplikuos teismo sprendimo vykdymą ir paneigs jo privalomumą.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Apeliantų teigimu, šiuo atveju neegzistuoja nei viena sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

20Dėl preliminaraus priešieškinio pagrįstumo

  1. Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje (priešieškinyje) pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-( - )11/2011; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovai I. B. ir R. D. pateikė priešieškinį, kuriame pareikšti šie reikalavimai: 1) pripažinti I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000¬4025, esančių ( - ); 2) pripažinti negaliojančia UAB „KETONAS“ ir AB SEB banko 2015 m. balandžio 8 d. sutartinės hipotekos (su vėlesniais pakeitimais) dalį, kuria AB SEB banko naudai buvo įkeista 61/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentu Nr. ( - )), ir 61/1000 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000-4025, esančių ( - ); arba (alternatyvus priešieškinio reikalavimas) 3) priteisti solidariai iš UAB „KETONAS“ ir A. Č. I. B. naudai 198 455 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovai nurodė aplinkybes, kurios, jų manymu, patvirtina, kad I. B. įsigijo iš UAB „KETONAS“ ginčo statinius. Atsakovai kartu su priešieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kuriuos teismas turės įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ieškovei pagal priešieškinį I. B. palankaus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjus iš esmės, galimybė apskritai egzistuoja.
  3. Nors atskirajame skunde teigiama, kad R. D. nėra tinkamas bendraieškis pagal priešieškinį, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo teigti, kad priešieškinis preliminariai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užtikrino ieškovės pagal priešieškinį I. B. reikalavimo dėl I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000¬4025, esančių ( - ), jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas, įvykdymą. Nustačius, kad ieškovei pagal priešieškinį I. B. palankaus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjus iš esmės, galimybė apskritai egzistuoja, sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad neturi reikšmės ieškovų argumentai dėl R. D. procesinio statuso.
  4. Ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) atskirajame skunde, ginčydami preliminarų priešieškinio pagrįstumą, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių atsakovų pripažinimo, jog jie pagal Susitarimą nėra sumokėję jokių piniginių lėšų ir netgi konstatavo priešingai. Šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) teigia, jog už ginčo turtą buvo atsiskaityta mažinant A. Č. įsiskolinimą R. D.. Vadovaujantis nurodytu argumentu, ieškovų atskirojo skundo argumentai apie prima facie nepagrįstą priešieškinį atmestini.
  5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad neturi jokios teisinės galimybės pasisakyti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl atsakovės I. B. priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas primena, kad, teismas, nagrinėdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad priešieškinio reikalavimo dėl I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000¬4025, esančių ( - ), patenkinimo galimybė apskritai egzistuoja, todėl šį priešieškinio reikalavimą nėra pagrindo vertinti kaip preliminariai nepagrįstą. Nors pirmosios instancijos teismo nepagrįstai teigė, kad jis neturi jokios teisinės galimybės pasisakyti dėl atsakovės I. B. priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes procesinį sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais draudžiama (CPK 328 straipsnis).
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog preliminariai įvertinus priešieškinio pareikštą reikalavimą pripažinti I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - )98-4000¬4025, esančių ( - ), susipažinus su priešieškinio nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, įmanoma, jog bylą išnagrinėjus iš esmės šis reikalavimas galėtų būti tenkinamas, t. y. nėra pagrindo priešieškinio reikalavimą laikyti tikėtinai nepagrįstu. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui įvertinti prašymą areštuoti ginčo turtą, uždraudžiant ieškovei UAB „KETONAS“ šiuo turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, kaip pagrįstą.

21Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui

  1. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio ( - ) d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).
  2. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovų pagal priešieškinį prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. taikė atsakovei pagal priešieškinį UAB „KETONAS“ nuosavybės teise priklausančio ir ginčo objektu esančiu nekilnojamojo turto areštą.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad I. B. ir UAB „KETONAS“ 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ pasinaudojo teise į teisminę gynybą ir ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti šį susitarimą negaliojančiu ab initio netaikant restitucijos. Atsakovai taip pat pasinaudojo teise į teisminę gynybą ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo minėtą susitarimą pripažinti pagrindine nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria I. B. įgijo nuosavybės teisę į 61/1000 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato–poilsio korpuso, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (pastato apartamentas Nr. ( - )), ir 61/1000 dalį kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bei šiam reikalavimui užtikrinti pateikė prašymą taikyti jo pobūdį atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes negalima pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria areštuotas ginčo turtas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) I. B. buvo suteiktas neproporcingas pranašumas, lyginant su UAB „KETONAS“.
  4. Nors ieškovai A. Č. ir UAB „KETONAS“ akcentuoja, kad atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog UAB „KETONAS“ ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, pažymėtina, kad nekilnojamojo turto areštas netrukdo UAB „KETONAS“ įgyvendinti jos turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo teises, todėl tuo atveju, jei ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „KETONAS“ iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo nekilnojamojo turto šiuo metu perleisti, tai nėra pagrindo teigti, kad minėtoji laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai suvaržo UAB „KETONAS“ teises. Kita vertus, ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) siekis panaikinti šią laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai pagrindžia atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) ir pirmosios instancijos teismo poziciją dėl tikėtinos grėsmės ieškovei pagal priešieškinį I. B. galbūt palankaus sprendimo įvykdymui egzistavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės ( - ) d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
  5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos užtikrina ieškovei pagal priešieškinį I. B. galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Netaikius ginčo nekilnojamojo turto arešto, UAB „KETONAS“ turės galimybę perleisti šį turtą ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių I. B. galbūt palankus teismo sprendimas netektų esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taikė ginčo nekilnojamojo turto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai