Byla 2YT-3-674/2017

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, Gitanai Liogailienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, pareiškėjui L. B., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, pareiškėjui V. B., jo atstovui advokatui Arvydui Aleknai, suinteresuotiems asmenims A. B., M. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims V. B., L. B., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. R., pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankui, pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotiems asmenims Raseinių 1-jam notarų biurui, Kauno apskrities VMI, A. B., L. B., A. B., VĮ Turto bankui

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėjas A. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. priėmė savo sutuoktinės E. B., mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

4L. B. pareiškė savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad L. B. po savo mamos E. B. mirties , mirusios ( - ), atsiradusį palikimą priėmė , faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

5V. B. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo pratęsti terminą palikimui priimti, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą , kad V. B. po savo mamos E. B. , mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimo dalį ir valdo nuosavybės teise.

6Pareiškėjas A. B. , apklaustas teisme, parodė, kad ( - ), jo sutuoktinė, E. B.. Iki pat žmonos mirties jie gyveno kartu jiems priklausančiame name adresu ( - ). LKai mirė žmona, ją laidojo ji ir vaikai. Kiek kuris prisidėjo, jis neprisimena. Sūnus Vytautas rinkliavą per laidotuves rinko. Jis taip pat pirko ( - ) paminklą , mokėjo 3000 litų. Po žmonos mirties jos gyvenamojoje vietoje liko jos asmeniniai daiktai, taip pat jiems bendrai priklausantys namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Po žmonos mirties jis liko gyventi jų name, mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokesčius. Per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą jis nesikreipė, nes jo paties vardu buvo namas statytas . Jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, perėmė sutuoktinės asmeninius ir jiems bendrai priklausančius namų apyvokos daiktus, mokėdamas toliau tenkančius mokesčius. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į E. B. turtą, būtina nustatyti juridinį faktą, jos jis priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitu būdu tai nustatyti nėra galimybės. Jie su žmona sugyveno tris vaikus, du sūnus ir dukrą. Vaikai buvo viskuo aprūpinti. Vaikai aukštuosius mokslus baigė. Sūnums jis padėjo pasistatyti namus, juos įrengti. O kai senas jis tapo, jau vaikams nebereikalingas. Jis vaikams padovanojo 30 ha miško, vaikai sakė, kad neturės pretenzijų į namą. Sūnūs supyko, kad jis anūkui M. parašė testamentą, kad po mirties namą palieka. Dėl to pradėjo bylinėtis . Tačiau M. juo rūpinasi, padeda nudirbti visus darbus, nuveža kur reikia, dukra buvo išrūpinusi jam slaugą, pas jį gyveno 8 mėnesius, žentas padėjo namus tvarkyti. Dėl to jis anūkui namus ir užrašė. Anūkas M. pas juos nuo mažų dienų būdavo, kai mokėsi buvo pas juos deklaravęs gyvenamąją vietą. Mirusi jo žmona labai mylėjo anūką M., ji norėjo, kad namas atitektų M.. Sūnus V. sako, kad pastatė katilą, tačiau iš tikro jis jokio katilo nestatė. Apie 1990 metus jis pats už savo pinigus pečių pasistatė. Kūrena briketėmis. V. sako, kad jis lentelių atvežė pirtelei išsikalti. Tačiau tai netiesa. Jis pats kai išėjo į pensiją darbavosi, turėjo stakles ir pjaudavo lenteles, kokių tik prireikdavo. Ir kitiems žmonėms pjaudavo, ne tik sau. Pats išsikalė ir pirtelę. Jis gerai uždirbdavo. Plastikinius langus taip pat jis pats nusipirko ir pasikeitė. Pats mokėjo už plastikinius langus. V. nedavė pinigų langams. Jis po žmonos mirties praėjus maždaug metams laiko buvo sudaręs bažnytinę santuoką su kita moterimi – M. T.. Jie gyveno ( - ). Kartu pragyveno apie 20 metų. Civilinės santuokos jie nebuvo sudarę. Nuo 2014 metų T. pasiligojo ir ją išsivežė vaikai. Sūnus V. kai kada jį aplankydavo, atveždavo kiaulienos mėsos, bet jis laiko, kad ant mėsos buvo užsidirbęs, nes du metus įrenginėjo V. namą. Sūnus L. lankydavo jį retai, atveždavo lauktuvių. Kai jiedu su M. T. susirgo, juos lankydavo iš savivaldybės socialinė darbuotoja. Buvo ne viena darbuotoja. Šiuo metu ateina D.. Jis gali pavirtinti , kad jo mirusi žmona turėjo rankinę siuvimo mašiną, kojinės siuvimo mašinos neturėjo. Prašo jo pareiškimą tenkinti.

7Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas L. B. su A. B. pareiškimu nesutinka. Jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jis, L. B. po mamos E. B., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Apklaustas teisme jis paaiškino, kad po motinos mirties nors į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Netrukus po mamos mirties jie visi vaikai ir tėvas susitarė, kad visi kartu valdys likusį palikimą, nutarė, kaip pasidalinti mamos asmeninius daiktus. Jis gavo krištolinę vazą, patalynės, pasiėmė Dreizerio knygą. Tėvas gyveno tame pačiame name, o jis su broliu Vytautu padėjo jam prižiūrėti namą, darė name remontą. Jis pats atvažiuodavo lankyti tėvą 1 kartą per mėnesį, o vėliau kas 3-4 mėnesiai. Brolis V. atveždavo tėvui skysto krosninio kuro, atvežė lentelių, keitė pečių. Jis taip pat duodavo tėvui pinigų mokesčiams sumokėti apie 5-10 litų kai atvažiuodavo. Kokius konkrečiai mokesčius tėvas mokėjo, jis negali pasakyti. Jis pats nedaug prisidėjo prie turto pagerinimo, jokio remonto nedarė. Kai atvažiuodavo, žolę nupjaudavo, malkų prinešdavo. Kai tėvas apsivedė su kita moterimi M., jis nežinojo, tėvas slėpė. Tačiau kai atėjo jaunesnė moteris į namus, jie apsidžiaugė. Jis yra gavęs iš tėvo dovanų 2,5 ha žemės Molėtuose prie ežero. Prie laidotuvių tai tėvas ir jis prisidėjo, o Vytautas pagrindė organizavo laidotuves. Sesuo prie laidotuvių neprisidėjo. Dėl kapų tvarkymo jis gali paaiškinti, kad pagrindinį indėlį įdėjo brolis Vytautas. Jis taip pat 500 Lt. prisidėjo prie mamos paminklo statybos. Tėvas atrodo, kad irgi apie 500 Lt. prie paminklo statymo. Dėl langų tai jis paaiškino, kad apie 2011 metus brolis V. davė tėvui 600 Lt. langų pakeitimui. Jis pats atidavė 300 lt. V. už langus. Jis taip pat žino, kad brolis Vytautas namuose statė naują pečių galėjo būti apie 1996-1998 metus. Jo mama buvo siuvėja , turėjo dvi siuvamąsias mašinas – vieną rankinę, kitą kojinę. Jis žino, kad V. buvo atvežęs tėvui malkų 1-2 kartus vežė. Jam yra žinoma, kad tėvas parašė testamentą sesers sūnui M. R. , jam paliko namą. Tačiau jie su broliu pamatė skelbimą laikraštyje, kad parduodamas namas. Jis M. R. kvietėsi pas save dėl to pasikalbėti. Tačiau nieko neišsiaiškino ir nutarė bylinėtis. Mamos valia buvo tokia, kad namas turi likti neparduotas, o kas jame gyvens, tas ir paveldės. Šiuo metu M. R. tėvą yra kažkur išvežęs, neleidžia jiems bendrauti.

8Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. B. nurodo, kad nesutinka su A. B. pareiškimu. Su brolio L. B. pareiškimu sutinka. Prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą – kad jis po mamos mirties priėmė palikimą. Apklaustas teisme paaiškino, kad pareiškėjo A. B. pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Motinos laidotuvėms jis skyrė asmenines lėšas, nupirko rūbus, karstą, visus reikalingus laidojimui reikmenis, parvežė iš Klaipėdos palaikus. Tėvas, brolis ir sesuo prie laidotuvių prisidėjo. Jis taip pat ( - ) užsakė paminklą, už jį sumokėjo 5000 Lt., jį pastatė. Tėvas prisidėjo prie paminklo 1000 litu. Jis prižiūrėjo mamos kapą, vėliau samdo moterį, kuriai atsilygina maisto produktais (mėsa) Po motinos mirties name ( - ), liko gyventi tėvas A. B.. Tą namą statė tėvai, jam pačiam tuo metu buvo apie 15 metų, tai jis irgi talkininkavo statant tėvų namą. Dar būnant gyvai motinai jis savo lėšomis 1990 m. pastatė pečių KČM, apskardino, nupirko boilerį, nupirko ir pastatė vandens siurblį. Šiuo metu jau išardytas pečius , stovi kitas. Po mamos mirties 1995 m. rudenį nupirko apdailos lentelių n, jas atvežė tėvui, tėvas pats išsikalė pirtelę lentelėmis. Po motinos mirties 1996 metais tėvas parsivedė kitą moterį M. T., su kuria buvo bažnytinėje santuokoje. Su ja išgyveno apie 20 metų. T. ir tėvas atskirtai tvarkė savo piniginius reikalus. Jis duodavo pinigų po 50-100 Lt. mokesčiams sumokėti. Šiuo metu ji pasiligojusi ir gyvena pas savo vaikų. Be to davė pinigų i pasikeisti namo langus į plastikinius. Vietoje jo 600 Lt. davė T., o jis vėliau T. šiuos pinigus atidavė. Be to remdavo tėvą pinigais, duodavo pinigų mokesčiams sumokėti. Tėvą lankydavo po du – tris kartus per mėnesį, remdavo tėvą maisto produktais ir pinigais. Jis turi savo mėsos perdirbimo įmonę, dėl to visada atveždavo tėvui mėsos. Be to surengė tėvui jubiliejaus šventę. Jis po mamos mirties paveldėjo mamos asmeninius daiktus kojinę siuvimo mašiną, „Singer“, knygas, pledą. Taip pat pirko skysto kuro namo šildymui , atvežė malkų. Kai tėvas susirgo, lankė jį ligoninėje, be to samdė socialinę darbuotoją D. Ž., kad prižiūrėtų tėvą, jai taip pat atsilygindavo mėsos produktais. Be to samdė moterį kapams prižiūrėti, jai taip pat atsilygindavo mėsos produktais. Kai iš L. sužinojo, kad tėvas pardavinėja namą, sunerimo, dėl to nutarė kreiptis į teismą dėl mamos dalies paveldėjimo. Šiuo metu tėvas yra pas M. R. Vilniuje. Mamos valia buvo kad namas nebūtų parduodamas. Paskutinį kartą jis maždaug prieš 6 mėnesius buvo pas tėvą namuose,. Tada su broliu žolę nupjovė. Jis pripažįsta, kad tėvas jiems, vaikams padovanojo 30 ha miško. Jis padėjo tėvui atsiimti žemę. Be to jis pats dalį žemės išpirko iš R..

9Suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad su A. B. pareiškimu sutinka. Su L. B. ir V. B. pareiškimais nesutinka. Nurodė, kad tėvas su mirusia motina iki pat jos mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjas A. B. jiems gyvenant kartu nuolat rūpinosi sutuoktine bei bendrais namais. Jos tėvas po motinos mirties liko gyventi tuose namuose, mokėjo komunalines paslaugas bei žemės mokesčius. Buvo atlikti kadastriniai matavimai. Broliai V. B. ir L. B. nepriėmė palikimo po mamos mirties. Ji gyveno pas tėvą , ji , jos vyras ir sūnus M. R. lankė tėvą, jį slaugė, padėjo jam nudirbti ūkio darbus, ji ir jos šeima , sūnus padėjo tėvui tvarkyti namus, ravėjo daržus , sodino gėles, dažė langus ir tvorą. Ji bendravo su tėvu, ko jam labiausiai reikia. Šiuo metu tėvas gyvena pas jos sūnų M. R. yra viskuo aprūpintas ir laimingas , kad neturi būti vienas. Jos broliai teisme sako netiesą , jie neprisidėjo prie buvusių tėvų namų remonto, išlaikymo nemokėjo jokių mokesčių. Jie supyko, kai sužinojo kad tėvas parašė testamentą jos sūnui M.. Jai gėda dėl tokio brolių elgesio. Gaila tėvo nes po dalyvavimo teismo posėdyje jis susirgo, atsidūrė ligoninėje. Tėvas turi mobilųjį telefoną, su juo visada galima susiskambinti, pakalbėti, tačiau broliai tėvo nelanko, jam net nepaskambina. Mama niekada neskaitė knygų, todėl keistai atrodo, kai broliai aiškina,. Kad paveldėjo mamos knygas. Mama labai mylėjo gėles, ji ne knygas skaitė, o darželį ravėjo. Mama taip pat buvo siuvėja, turėjo rankinę siuvimo mašiną, kuri šiuo metu yra pas ją. Broliai meluoja, kad Vytautas iš mamos paveldėjo kojinę siuvimo mašiną. Ir dar fotografijas pateikė. Mama tokios mašinos niekada neturėjo. V. taip pat meluoja , kad vežė tėvui apdailos lenteles. Netiesa. Tėvas pats turėjo stakles ir pats išsipjaudavo kokias reikėjo lenteles. Pats išsikalė pirtelę lentelėmis.

10Suinteresuotas asmuo M. R. prašo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti visiškai, o pareiškėjų L. B. ir V. B. pareiškimus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Parodė, kad A. B. nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Po močiutės mirties name ( - ), liko gyventi senelis A. B.. Nuo mažens jis daug laiko praleido su seneliu, o nuo 2006-08-23 savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu ( - ), kurioje kartu su seneliu gyveno. Jis patvirtina senelio žodžius, kad jo sūnūs V. ir L. retai lankė savo tėvą, susirenka tik per šventes ir gimtadienius, visiškai neparemia jo finansiškai. Matydamas sunkią senelio senatvę ir esant glaudžiam ryšiui, jis su mama A. B. ir tėvu V. R. visada padėjo A. B. tvarkytis ūkyje bei atliko būtinus darbus, rūpinosi jo sveikata. Nors ir gyvena Vilniuje dėl vykstančių statybų, bet vis tiek senelį lanko kelis kartus per savaitę, nuolat kalbasi telefonu. Senelis yra surašęs testamentą, kuriuo po savo mirties palieka jam visą turimą nekilnojamąjį turtą, kas L. B. ir V. B. nepatiko ir dėl to yra komplikuotas gyvenimas. Šiuo metu senelis gyvena pas jį Vilniuje. Jis pats turi įmonę, gerai uždirba, gali pasirūpinti seneliu, suteikė jam įrengtą kambarį, su juo bendrauja. Jam senelis atidavė savo automobilį, kurį jis restauravo ir pateikė teismui nuotrauką. Gyvenamąjį namą senelis norim parduoti, jis padėjo seneliui įdėti skelbimą į laikraštį. Tada jo dėdės ir sužinojo apie parduodamą namą ir kreipėsi į teismą. L. B. visiškai nepagrįstai ir melagingai nurodo, kad kartu su broliu V. B. po motinos mirties name darė remontą, t.y. pakeitė langus į plastikinius, duodavo pinigų mokesčių mokėjimui, pasirūpindavo kuru namo apkūrenimui, 1995 m. rudenį nupirko apdailos lentelių namo vidaus apdailai, vandens siurblį ir pastatė išplėtimo indą. Jos gali patvirtinti, kad langus keitė pats senelis, vandens siurblį bei išplėtimo indą įsigyti padėjo jis. Už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo jis kartu su seneliu. Taip pat nurodo, kad nei L. B., nei V. B. jokio pečiaus nekeitė. Esanti 2009-04-09 garantija siurbliui JP6-60H, yra neatitinkanti tikrovės, nes tokio pečiaus senelio name nėra ir nebuvo. Močiutė taip pat neturėjo kojinės siuvimo mašinos, kurią teigia paveldėjęs V. B.. Močiutė turėjo sukamą rankinę siuvimo mašiną, kuri yra pas jo mamą A. B..

11Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesant įrodymų, kad pareiškėjo sutuoktinė E. B. būdama gyva savo valią dėl jai priklausančio turto palikimo būtų išreiškusi testamentu, E. B. turtas po jos mirties gali būti paveldėtas tik pagal įstatymą. E. B. turi tris vaikus. Darytina išvada, kad pareiškėjas yra ne vienintelis įstatyminis mirusiosios įpėdinis. Paveldėti visą mirusiosios likusį paveldimą turtą pareiškėjas galėtų tik tuomet, jei kiti pirmos eilės įstatyminiai mirusios E. B. įpėdiniai – jos vaikai nepriimtų palikimo ar atsisakytų nuo jo ir teismas esant teisiniam pagrindui nustatytų juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, jog po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą faktiškai atliko veiksmus pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis, juo rūpintis kaip savo turtu, jį prižiūrėti, mokėti mokesčius. Bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

12Taip pat atsiliepime į V. B. pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad V. B. nepateikė jokių įrodymų, kad būtų praleidęs terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Prašo pareiškimo netenkinti.( b.l.43-47)

13Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinę E. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus esančius byloje įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai jie neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

14Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pareiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

15Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. Ji 2011 metais 6 mėnesius dirbo pas A. B. po 1 val. į dieną. Po to 2015 metais taip pat lankė A. B. namuose. Pats A. B. buvo prašęs jį lankyti Vėlaiu jai už A. B. lankymą atsiskaitydavo V. B.. Jai atsidėkodavo atveždamas mėsos galinių.2015 metais nuo balandžio iki rudens pas A. B. gyveno dukra, augino ožką.V. pas tėvą atvažiuodavo 1-2 kartus per mėnesį. L. rečiau atvažiuodavo. Duktė A. ir anūkas M. atvažiuodavo per šventes tėvo aplankyti Pats A. B. buvo stiprus, pats nudirbdavo darbus, nusišienaudavo pievą. Ji vežė A. B. pas notarą. Notarė pasakė, kad jis pirmiau palikimą susitvarkyti, o tik paskui parduoti namą.

16Liudytojas R. D. parodė, kad jis gamina paminklus. Pas jį V. B. užsakė išskirtinį paminklą – kryžių. Sumokėjo apie 5000 litų. Avansą buvo davęs 1000 litų. Pamena, kad važiavo su V. B. pasižiūrėti kaip atrodo paminklas į Panevėžį. Paminklą jis pagamino per 2-3 mėnesius.

17Liudytoja G. P. parodė, kad ji yra A. B. kaimynė. Devyniolika metų gyveno per tris namus, o jau dabar 3 metai kai gyvena šalia. Ji matė per tuos tris metus, kad Vytautas kokį 1 kartą per metus pas tėvą atvažiuodavo, o L. dar rečiau. Jai žinoma, kad A. B. labai gerai dirbo medienos darbus, gerai uždirbdavo. Anūkas M. dažnai lankė senelį, po keletą kartų į savaitę atvažiuodavo. Duktė A. gyveno pas tėvą, augino triušius, vištas ožką.

18Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra A. B. vyras. Žmonos mama mirė Klaipėdoje, jis tuo metu buvo prie jos. Jis paaiškino, kad po savo uošvės E. B. mirties jis dažnai lankė uošvį A. B.. Netrukus po mamos mirties pas tėvą A. B. iš Klaipėdos atvažiavo pagyventi dukra, jo žmona A. B.. Jis daug padėjo uošviui Jis išklojo laiptus plytelėmis, pastatė segmentus, paruošė ūkiniame pastate vietą ožkai, laktas vištoms, atvežė mašiną malkų, jis ir jo žmona taip pat kasė daržą, apkarpinėjo medžius. Jis su A. B. dažnai bendraudavo, tai žino, kad jis paminklo statymui buvo davęs 3000 litų. Taip pat jo sūnus M. R. dažnai lankydavosi pas senelius, o vėliau pas vieną senelį. Per atostogas visada gyvendavo pas senelį. Jis nėra matęs, kad V. B. arba L. B. būtų dirbęs kokius nors darbus pas A. B.. Jie aplankydavo tėvą tiktai per šventes. Šiuo metu A. B. gyvena pas anūką M. nuosavame name, turi savo kambarį, yra gerai prižiūrimas. Jis turi telefoną, bet kada galima jam paskambinti ir pakalbėti.

19Liudytojas V. T. parodė, kad jis kartu su V. B. vežė malkas iš Panevėžio į Raseinius, V. tėvams. Kadangi V. B. turi skerdyklą, jis ją apkūrena, buvo prisidaręs daug malkų, dėl to galėjo ir tėvams atvežti. Be to apie 1994 metus jis vežė V. tėvams krosninį kurą į Raseinius. Malkas vežė 1995 metais , rudenį, jau po mamos mirties. Tada jis pamena, kad V. B. pasiėmė ir vežėsi mamos siuvimo mašiną. Be to jis malkas vežė dar 1997 metais, 1998 metais. Kas kartą apie 8 kubus malkų. Vytautas jam yra sakęs, kad tėvukui reikia padėti, veždavo jam ne tik malkas, bet lankydavo, nuveždavo mėsos. Jis taip pat žino, kad V. B. pirko langus, keitė pas tėvą namuose. Apie tėvo padovanotą žemę V. jis nieko nežino. Jis taip pat žino, kad Vytautas buvo suorganizavęs tėvui 90 metų jubiliejų, jis pats dalyvavo šiame jubiliejuje, vedė šį renginį. Tada daug bendravo su A. B. Jam taip pat yra žinoma, kad V. B. ir jo brolis L. B. darė remontą tėvo namuose.

20Liudytoja G. Ž. parodė, kad apie 11 metų ją buvo pasamdęs V. B. prižiūrėti mamos kapą. V. nupirkdavo gėlių, ji jas pasodindavo, laistydavo. V. su ja atsiskaitydavo dažniausiai mėsos gaminiais, maždaug už 20 eurų/ mėn.. A. B. jai neteko sutikti kapuose. Yra sutikusi A., ji buvo pažadėjusi tvarkyti mamos kapą, tačiau nelabai tvarkė.

21Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra L. B. draugė. Jie draugauja nuo 1993 metų. Apie tai, kaip vaikai B.i dalinosi palikimą po mamos mirties, jai nėra žinoma, ji nedalyvavo. Tačiau žino, kad L. mamos daiktus paveldėjo – servizą, staltiesę, knygas. Tačiau vėliau ji vykdavo su L. pas jo tėvą į Raseinius, pažinojo naują A. B. žmoną T.. Jai yra žinoma, kad L. pirko dažų, važiavo pas tėvą į Raseinius, dažė namo langus, tvorą. Taip pat V. B. nupirkdavo malkų, o L. važiuodavo jų krauti. Taip pat jai žinoma, kad L. 300 litų atidavė V. B. už langų pakeitimą, laiko, kad taip L. prisidėjo prie namo išlaikymo. Be to kai nuvažiuodavo lankyti tėvo, L. tėvui visada palikdavo pinigų, kokias sumas, ji nematydavo. V. buvo suorganizavęs tėvui 90-mečio jubiliejų. Ji ir D. B. viską organizavo. Dukra buvo tiktai garbės svečias, neprisidėjo. Tėvukas pasirodo gyvena su paslaptimis. Jie nežinojo, kad tėvukas namą pardavinėja, tiktai pamatę skelbimą laikraštyje suprato. Tačiau ji iš L. žino, kad mama pageidavo, kad namai būtų neparduoti, kad būtų išlaikyti.

22Liudytoja D. B. parodė, kad ji yra V. B. žmona. Jie susituokė 1980 metais. Jai yra žinoma, kad vyro mamos laidotuves organizavo ir finansavo jos vyras V. B.. Taip pat V. B. pastatė mamai paminklą už 5000 litų. Tėvas davė 1000 litų paminklui. Po mamos mirties tėvas toliau gyveno tame pačiame name. Po mamos mirties buvo likęs ir kolektyvinis sodas, tačiau jį tėvukas pardavė. Kiek jai žinoma, pinigus atidavė M. R.. Taip pat ir mašiną M. atidavė. Po mamos mirties jie tėvą lankydavo kas dvi savaites, rėmė pinigais. Jie taip pat vežė mėsą tėvui. Paskutiniais metais tėvas nebemėgo mėsos. Tėvas turėjo kitą žmoną marytę. Mokesčius jie mokėdavo per pusę. T. L., tiek V. padėjo tėvui tvarkytis namuose, dažė langus, tvorą. Jai žinoma, kad tėvas kai pradėjo gyventi su antra žmona, gaudavo dvi pensijas, gyveno materialiai tvirtai, jam padėti nebereikėjo. Jai taip pat žinoma, kad tėvas padovanojo vaikams miško. V. B. po mamos mirties rudeniop parsivežė mamos siuvimo mašiną, pledą. Visi vaikai buvo susitarę, kad ką nori, tas ir pasiėmė mamos atminimui. Apie 2011 metus buvo keisti langai name. Vytautas davė 600 litų langų keitimui. Taip pat buvo jos vyras V. B. pasamdęs slaugę tėvui, atsiskaitydavo su ja mėsa. Taip pat buvo pasamdęs moterį kapams prižiūrėto jai mokėjo taip pat V. B.. Ji apie metus laiko nebematė uošvio. M. R. kažkur jį laiko. Jai yra žinoma, kad tėvas nori parduoti namą.

23A. B. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

24L. B. ir V. B. pareiškimai netenkintini.

25Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad yra pareiškėjas A. B. sumokėjęs 41,00 Eur žyminio mokesčio, o L. B. – 31,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimų pateikimą (b. l. 5, 41) A. B. ir E. B. (Ž.) buvo sudarę santuoką ( - ). (b. l. 10). Palikėja E. B., a. k. ( - ) mirusi ( - ). (b. l. 9). A. B. deklaruota gyvenamoji vieta ( - ). Tuo pačiu adresu nuo 2006-08-23 deklaravęs savo gyvenamąją vietą yra ir M. R. (b. l. 11, 104). Raseinių rajono notarė Kristina Šilkienė nurodo, kad dėl E. B. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1 – ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. (b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas UN ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso A. B. pagal 1993-11-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2481. 2015-09-08 atlikti kadastriniai matavimai. Gyvenamasis namas UN ( - ) ir garažas UN ( - ), esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso A. B. pagal 1976-11-28 LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 229, įrašas galioja nuo 1981-04-29 (b. l. 94-95, 96-97) Iš Sutarties tarp UAB ,,Valentino langai ir partneriai“ ir A. B. matyti, kad 2011-03-17 buvo sudaryta sutartis dėl trijų langų, bendra sutarties suma 2180,00 Lt; 2010-07-08 – dėl dviejų langų, bendra kaina 1450,00 Lt. Pateikiami mokėjimo kvitai, kur dviejuose nėra galimybės nustatyti kas pasirašė, kitame matyti, kad pasirašęs asmuo A. B... (b. l. 98, 99, 100-101) pridedama kvitas už žemės mokestį 1999-01-22, mokėjo A. B. (b. l. 102). Iš žemės sklypo dovanojimo sutarties matyti, kad dovanotojas A. B. ir dovanos gavėjas V. B. 2002-09-26 sudarė sutartį, kuria A. B. dovanojo sūnui V. B. 20,00 ha žemės sklypą, esantį ( - )., sklypo vertė 140 752,00 Lt (b. l. 103) Iš pateiktų fotonuotraukų matyti karšto vandens boileris ir jo charakteristika, kieto kuro pečius ESBE, medinėm lentelėm kaltos sienos, vandens tiekimo sistema: hidroforas ir vandens siurblys VJ 10A-24H, jų charakteristikos, pagaminimo data 2013 m. (b. l. 105-110) pečiaus, skardos ir boilerių apmokėjimo kvitas. Bendra suma 637,00; kvitas išrašytas 1990-12-08 (b. l. 111). Pateikiamas 1995-09-12 prekių gabenimo važtaraštis, kur nurodyta gavėjas V. B., pakrauta adresu ( - ), iškrovimo punkto nėra nurodoma, prekės: apdailos lentelės, kaina 96,29 Lt. (b. l. 112) Iš pateiktos garantijos matyti, kad siurbliui JP6-60H suteikta 24 mėn. garantija (b. l. 113) A. B. yra nustatyta specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015-05-07 neterminuotam laikui (b. l. 115)

26Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-832-237/2016 matyti, kad į notarų biurą dėl E. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ( b.l.4), iš mirties liudijimo matyti, kad E. B. mirė 1998-05-29 Klaipėdoje ( b.l.5) iš gimimo liudijimo matyti, kad V. B. tėvai A. B. ir E. B. ( b.l.6), iš pažymų ( b.l. 7-8) matyti, kad A. B. nuo 2015-05-07 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iš nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad A. B. vardu yra nekilnojamojo turto – namas ir žemė ( - ) ( b. l. 9-12), iš 2016-04-28 laikraščio skelbimo matyti, ka parduodamas gyvenamasis namas už 52 000 eur; iš mokėjimo nurodymo matyti, kad sumokėtas 41 eur žyminis mokestis ( b.l.14), iš prekių gabenimo važtaraščio ( b.l.30) matyti, kad 1995-09-12 A. B. užsisakęs vežė iš AB Panevėžio mediena apdailos lenteles už 96,29 Lt. , pakrovimo vieta lentpjūvių 4, iškrovimo vieta nenurodyta; iš garantijos ( b.l.31) matyti, kad siurbliui JP6-6H suteikta 24 mėn. garantija, išsiplėtimo indui 60 mėn. garantija ( data 2009-04-09) ; iš orderio ( b.l.32) matyti, kad pirktas pečius KČM, skarda ir du boileriai, priėmė V. B. ( data 1990-12-08);Iš fotonuotraukų ( b.l.99-101) matyti, kad V. B. pateikė nuotraukas kad jis priėmęs mamos asmeninius daiktus lovatiesę, knygas ir siuvimo mašiną SINGER.

27Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

28Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1995 m. gegužės 29 d. galiojusio Civilinio Kodekso 587 str. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

29Tiek paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. , tiek šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso CK 5.51 str. 1 d. akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

30Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo.

31Įstatymai įpareigoja įpėdinį, norintį priimti palikimą, atlikti aktyvius veiksmus – palikimą valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011, kasacinė byla Nr. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010). Be to, paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009).Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tik pareiškėjas A. B. faktiškai gyvena ( - ). Kiti pareiškėjai negyvena , nes L. B. gyvena Vilniuje, o V. B. gyvena Panevėžyje. Šis turtas nekilnojamojo turto registre registruotas A. B. vardu ir įrašas galioja nuo 1981-04-29, kai dar palikėja buvo gyva. A. B. po sutuoktinės mirties likusį turtą pradėjo valdyti kaip savą, juo disponuoja iki šiol, mokėjo mokesčius, gerino namo būklę , iškalė lentelėmis, be to sudarė antrą santuoką ir gyveno tame pačiame name apie 20 metų , pats sudarė sutartis dėl penkių langų pakeitimo, mokėjo už sąskaitas, be to atliko žemės kadastrinius matavimus. Visi proceso dalyviai nurodė ir neginčyjo to fakto, kad po žmonos mirties likusiu kolektyviniu sodu ir automobiliu naudojosi ir disponavo vien tiktai A. B.. Dėl to pagal teismų praktiką pradėjus valdyti, disponuoti ar naudotis bent dalimi palikėjo turto, laikytina, kad priimtas visas palikimas.

34Teismas liudytojų D. Ž., G. P. parodymų nevertina, nes jos davė parodymus apie 2011-2015 metais vykusias aplinkybes.

35Teismas taip pat nevertina liudytojo R. D. parodymų, nes jie nėra susiję su bylos dalyku. Paminklo mamos atminimui užsakymas, pastatymas ir apmokėjimas už jį nėra įrodymas , kad palikimą paveldėtojai priėmė, pradėdami valdyti paveldimą turtą.

36V. K. ir D. B. negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, kaip buvo susitarta elgtis su mamos palikimu. Tačiau šios liudytojos netiesiogiai patvirtino tas aplinkybes, kad kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo V. B. ir L. B. nutarė sužinoję apie tai, kad tėvas nutarė parduoti namą ir padavė skelbimą į laikraštį.

37Pareiškėjas L. B. nenurodė priežasčių, kodėl palikimu pradėjo domėtis tik tuomet, kai pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir tik tuomet pateikė savo savarankiškus reikalavimus dėl palikimo priėmimo. Neįrodyta, kad pareiškėjas su savarankiškais reikalavimais L. B. būtų prisidėjęs prie paveldimo turto išlaikymo, kad būtų mokėjęs mokesčius. Byloje nepateikta nė vieno rašytinio įrodymo pagrindžiančio L. B. pareiškime nurodomus faktus. Nors suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas L. B. nurodė, kad padėjo tėvui išlaikyti namą, tačiau šios aplinkybės neparemtos jokiais įrodymais. Apklaustas teisme L. B. pats pripažino, kad neprisidėjo prie turto pagerinimo ar išlaikymo. Tai, kad jis po mamos mirties kas mėnesį lankė tėvą, o vėliau kas 3-4 mėnesius, neįrodo, kad jis priėmė palikimą po mamos mirties . Taip pat tos aplinkybės, kad jis po mamos mirties pasiėmė asmeninius mamos daiktus – vazą, knygą ir pledą taip pat neįrodo, kad jis elgėsi su paveldimu turtu kaip su savo. Tai savaime neįrodo, kad jis elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtis, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigą padėti savo tėvui .Tai yra jis buvo pasyvus kaip paveldėtojas ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su turto paveldėjimu per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Kaip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kasacinė byla 3K-3-403/2011).

38Teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad nei L. B., nei V. B. nepriėmė palikimo po savo motinos E. B. mirties, tai yra per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą ir per tą patį laiką nuo palikimo atsiradimo dienos nepradėjo valdyti likusio turto kaip savo, net neturėjo ketinimų mamos palikimą priimti. Iš visų bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjai V. B. ir L. B. tiktai dėl asmeninių nesutarimų su seserimi A. B. ir su jos sūnumi M. R. , tiktai dėl to, kad sužinojo , jog jų tėvas surašė testamenentą anūkui M. R. ir pradėjo pardavinėti namą, panoro priimti palikimą po motinos mirties. Dėl to kreipėsi su pareiškimais į teismą . Tačiau šie veiksmai atlikti aiškiai pavėluotai, nes palikimas atsirado iš karto po E. B. mirties ( - ). Teismų praktijoje paveldėtojų pasyvumas, neveikimas prilyginamas atsisakymui paveldėti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko kad V. B. ir L. B. atsisakė paveldėti savo mamos E. B. turtą po jos mirties ( - ).

39Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m civilinis kodeksas. Jis ir turi būti taikomas . Šio kodekso 587 str. 3 d. nurodoma, kad veiskmai apie palikimo atsiradimą turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti teismo pratęsiamas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos ukščiausiasi Teismas yra nurodės, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, CK 588 str. Įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įrodinėjant kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.. teismas spręsdfamas klaiusimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo , turi įvertinti ne tiktai objektyvias aplinkybes, dėl kurių bterminas bubo praleistas, tačiau ir tai, kiek jis buvo praleistas, taip pat atsižvelgti į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys poripažintinos svarbiomis , ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turin spręsti atsižvelgiant į terminų , nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, taip pat į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

40Išnagrinėjus visus byloje surinktuas įrodymus, teismas laiko, kad V. B. nepateikė įrodymų kad paveldėjimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.V. B. nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų pripažinta svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimtim palikimą LR CPK 587 str. 3 d. nustatytas 6 mėnesių terminas buvo pakankamas palikimui priimti, jeigu įpėdinis būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, veikdamas pagal geros moralės principą, tinkamai išreiškia savo valią dėl palikimo priėmimo.Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo. Dėl to V. B. pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkintinas.

41A. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.).

42Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 d., naginėjant civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Dėl to iš V. B. ir L. B. priteistinos A. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos.

43Pareiškėjo A. B. pareiškimas tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.

44Pareiškėjų L. B. ir V. B. pareiškimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 279, 444 straipsniais

Nutarė

46A. B. pareiškimą patenkinti.

47Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. ( - ) po savo žmonos E. B., a. k. ( - ) mirties ( - )., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

48L. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

49V. B. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, netenkinti.

50Priteisti iš L. B. ir V. B. po 350 ,00eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) A. B. naudai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

51Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija... 2. Teismas... 3. Pareiškėjas A. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą tikslu... 4. L. B. pareiškė savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio... 5. V. B. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo pratęsti terminą... 6. Pareiškėjas A. B. , apklaustas teisme, parodė, kad ( - ), jo sutuoktinė, E.... 7. Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas L. B. su A. B. pareiškimu nesutinka. Jis... 8. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. B. nurodo, kad nesutinka su A. B.... 9. Suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad su A. B. pareiškimu sutinka. Su L.... 10. Suinteresuotas asmuo M. R. prašo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl... 11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime... 12. Taip pat atsiliepime į V. B. pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė... 13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie... 14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pareiktame... 15. Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja. Ji 2011 metais 6... 16. Liudytojas R. D. parodė, kad jis gamina paminklus. Pas jį V. B. užsakė... 17. Liudytoja G. P. parodė, kad ji yra A. B. kaimynė. Devyniolika metų gyveno... 18. Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra A. B. vyras. Žmonos mama mirė... 19. Liudytojas V. T. parodė, kad jis kartu su V. B. vežė malkas iš Panevėžio... 20. Liudytoja G. Ž. parodė, kad apie 11 metų ją buvo pasamdęs V. B.... 21. Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra L. B. draugė. Jie draugauja nuo 1993... 22. Liudytoja D. B. parodė, kad ji yra V. B. žmona. Jie susituokė 1980 metais.... 23. A. B. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.... 24. L. B. ir V. B. pareiškimai netenkintini.... 25. Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad yra pareiškėjas A. B. sumokėjęs... 26. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-832-237/2016 matyti, kad į notarų... 27. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis... 28. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą,... 29. Tiek paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. , tiek... 30. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo... 31. Įstatymai įpareigoja įpėdinį, norintį priimti palikimą, atlikti aktyvius... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą... 34. Teismas liudytojų D. Ž., G. P. parodymų nevertina, nes jos davė parodymus... 35. Teismas taip pat nevertina liudytojo R. D. parodymų, nes jie nėra susiję su... 36. V. K. ir D. B. negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, kaip buvo susitarta... 37. Pareiškėjas L. B. nenurodė priežasčių, kodėl palikimu pradėjo domėtis... 38. Teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad nei L. B., nei V. B. nepriėmė... 39. Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m civilinis kodeksas. Jis ir turi būti... 40. Išnagrinėjus visus byloje surinktuas įrodymus, teismas laiko, kad V. B.... 41. A. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti... 42. Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 d., naginėjant civilines bylas ypatingosios... 43. Pareiškėjo A. B. pareiškimas tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.... 44. Pareiškėjų L. B. ir V. B. pareiškimai atmestini kaip nepagrįsti ir... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270,... 46. A. B. pareiškimą patenkinti.... 47. Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B.,... 48. L. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 49. V. B. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatant... 50. Priteisti iš L. B. ir V. B. po 350 ,00eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų)... 51. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per...