Byla e2-513-464/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Trinkelių dėjimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Trinkelių dėjimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BIĮ ,,Trinkelių dėjimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. J. 115 839,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą ir nustatė, kad įmonės valdymo organai privalo bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovės savininkas E. J. bankroto administratoriui neperdavė bankrutuojančios įmonės 27 530,21 Eur vertės (be PVM) turto bei negrąžino nepanaudoto 88 309,19 Eur avanso sumos likučio, todėl ieškovės kreditoriams padarė bendrą 115 839,40 Eur dydžio žalą.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 115 839,40 Eur sumai nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Kauno apygardos teismas 2017-12-08 nutartimi prašymą atmetė.
  3. Ieškovė pakartotiniais prašymais (reg. Nr. DOK-47542 ir reg. Nr. DOK-47478) kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi atmetė ieškovės BIĮ „Trinkelių dėjimas“ pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui E. J..
  2. Teismas, įvertinęs ieškovės suformuluotą materialinį reikalavimą, su ieškiniu pateiktus įrodymus, sutiko, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinį.
  3. Ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus galima nustatyti, ar atsakovas turi turto, teismas nelaikė keliančiomis grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra siekiama nustatyti kiek ir kokio turto turi atsakovas ar jį surasti, atsakovo turto areštas taip pat nepadidins ir jo turto masės ar vertės, o įrodymų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ieškovė nepateikė.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė BIĮ „Trinkelių dėjimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-12-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 115 839,40 Eur sumai areštuoti nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui E. J. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovas neturi registruoto nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, todėl, nepritaikius atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių, nėra žinoma, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovo išsiieškoti priteistą žalos atlyginimą.
    2. Ieškinio suma (115 839,40 Eur) ir atsakovo sąmoningas elgesys, neperduodant bankroto administratoriui apeliantės turto, leidžia spręsti, kad šis, patenkinus ieškinį, geranoriškai neatlygins apeliantei ir jos kreditoriams padarytos žalos. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas sietinas ne tik su apeliantės, tačiau ir su jos kreditorių interesų apsauga bei lūkesčiais atgauti visą ar bent dalį skolų.

9Teisėja

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis, kurios įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
  2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs vienos iš sąlygų – grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinis teismas šios sąlygos nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo taip pat nevertina.
  3. Procesiniuose dokumentuose – pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirajame skunde – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui apeliantė grindė ieškinio reikalavimo sumos atsakovui dydžiu bei aplinkybe, jog atsakovas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto.
  4. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto masė (apimtis) savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį (t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-012-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
  5. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 str., 178 str.). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
  6. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, apeliantės atskirajame skunde įvardijamos ieškinio sumos dydžio ir registruojamo turto atsakovo vardu nebuvimo aplinkybės nėra reikšmingos ir netekia teisinių prielaidų išspręsti procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą taip, kaip to siekia apeliantė.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atsakovo nesąžiningo elgesio iš esmės ir neįrodinėjo, savo abejones dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo grįsdama vieninteliu faktu, kad atsakovas sąmoningai neperduoda bankroto administratoriui apeliantės turto jai iškeltoje bankroto byloje. Tačiau atsakovo elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su turto, iš kurio ir kildinamas ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje (ieškinio dalykas) neperdavimu bankroto administratoriui, nes tai yra argumentai dėl ginčo esmės. Šioje bylos proceso stadijoje tokie argumentai nėra aktualūs, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantė nenurodė, jų taip pat neįvardija ir savo atskirajame skunde.
  8. Kaip nepagrįsti atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atsakovui kliudo nustatyti jo turimo turto sudėtį ir dėl to nėra žinoma, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovo išsiieškoti priteistą žalos atlyginimą. Laikinųjų pasaugos priemonių procesinis institutas nėra skirtas skolininko turto sudėties ir jo apimties nustatymui.
  9. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, taip pat akcentuoja ir jos kreditorių interesų apsaugos poreikį bei jų lūkesčiais atgauti visą ar bent dalį skolų apeliantės bankroto proceso metu. Sutiktina, kad bankrutuojančio subjekto visų kreditorių interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, tačiau jų teisių gynimas per tokį specifinį bei išimtinį institutą, kaip laikinosios apsaugos priemonės, nėra galimas, antraip būtų paneigiami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtis ir tikslai. Ši procesinė priemonė neskirta nei skolininko turto paieškai (nutarties 15 punktas), nei skolininko turto sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti pagal teismo priimtą sprendimą.
  10. Apibendrinant konstatuotina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje padarytos išvados, jog grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą