Byla 2-1494-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Archinova“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4516-803/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Archinova“, „Statybos projektų ekspertizės centras“, „Ribinis būvis“ ir „Vilniaus rentinys“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui ieškinį (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 1–10) , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Archinova“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Ribinis būvis“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 629 861,05 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
  2. Nurodo, kad 2016-12-23 Upės g. 21, Vilnius, buvo vykdomi administracinio pastato su požemine ir antžemine automobilių saugyklomis statybos darbai, kurių metu statybos aikštelėje įvyko buitinių nuotekų spaudiminės linijos avarija, į aplinką buvo išleistos buitinės nuotekos. Dėl avarijos Upės g. esanti nuotekų siurblinė užsipildė nuotekomis, o į siurblinę netelpančios nevalytos nuotekos per avarinį išleistuvą buvo išleidžiamos į Neries upę. Reikalavimus grindžia avarijos tyrimo 2017-04-28 aktu Nr. (23.15)-1S-4, kuris parengtas remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta statinio ir projekto ekspertize. Kaip pagrindą atsakovių deliktinei atsakomybei taikyti nurodo atsakovių neteisėtus veiksmus, atliekant projektavimo, ekspertizės ir statybos darbus ginčo objekte.
  3. Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 629 861,05 Eur sumai atsakovių pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, o jeigu šių lėšų atsakovės neturi arba jų turi nepakankamai, areštuoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį (ar ateityje priklausysiantį) kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises. Tokį prašymą ieškovas grindė, pirma, didele ieškinio reikalavimo suma, antra, atsakovių, kaip uždarųjų akcinių bendrovių, teisinio statuso ypatumais ir abejotinu jų mokumu, ir trečia, atsakovių nerūpestingumu, lengvabūdiškumu, teisinių įsipareigojimų ir elementarių elgesio taisyklių ignoravimu, dėl ko buvo padaryta žala aplinkai, teigdamas, kad atsakovės ir toliau gali veikti nesąžiningai, imtis veiksmų turimo turto slėpimui. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-19 nutartimi (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 1–6) ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo atsakovių UAB „Archinova“, UAB „Ribinis būvis“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ bendrai 629 861,05 Eur sumai kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakoves ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, taip pat turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovių atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu; 2) areštavo atsakovės UAB „Vilniaus rentinys“ bendrai 629 861,05 Eur sumai nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; 3) išaiškino ieškovui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį, o jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos; 4) išsprendė kitus procesinius klausimus, t. y. įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, atsakovių pusėje – AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, davė pavedimus išsiųsti tretiesiems asmenims ieškinį su priedais ir nustatė 14 dienų terminą nuo ieškinio gavimo atsiliepimams pateikti.
  2. Teismo vertinimu, ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Atsakovių kritika avarijos tyrimo 2017-04-28 aktui nepaneigia pačios avarijos fakto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai paties įvykio faktui poveikio neturi, tai gali būti aplinkybė, reikšminga žalos dydžiui įvertinti. Aplinkybės dėl žalos dydžio, priežastinio ryšio yra įrodinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
  3. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad 629 861,05 Eur ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir dėl to egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, dėl šios priežasties nustatęs pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  4. Nors atsakovės įrodinėja, kad ieškinio tenkinimo atveju galėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tačiau visos pripažįsta, kad susidurtų su dideliais nepatogumais. Tai, kad atsakovė UAB „Archinova“ turi 355 215 Eur turto, atsakovė UAB „Ribinis būvis“ – 367 387 Eur, atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ – 498 048 Eur, atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“ – 11 315 338 Eur (balanso duomenimis), neįrodo atsakovių galėjimo atsiskaityti su ieškovu jam priėmus palankų teismo sprendimą, nes piniginės lėšos ir kitas atsakovių turtas yra susijęs su apyvarta, vykdomais projektais. Draudimo sutarčių sudarymo faktas taip pat dar nereiškia, kad avarija būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu ir atsakovių draudikai atlygintų padarytą žalą.
  5. Atsakovės UAB „Vilniaus rentinys“ turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, kuris yra didelės vertės, neįkeistas, todėl, siekiant apsaugoti ieškovo interesus, pakankama priemonė yra šio turto areštas. Kitų atsakovių atveju teismas taikė jų kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė UAB „Archinova“ atskirajame skunde (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 7–15) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai įvertino ieškinį kaip prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstą. Atsakovės gana išsamiai pasisakė apie tai, kad avarijos tyrimo aktas turi aiškių trūkumų, nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir gamtai padarytos žalos, kad turėtų būti taikoma dalinė, o ne solidarioji atsakomybė. Ieškovas nutylėjo, kad procese taip pat dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Projektų ekspertizė“, kurių atsakomybė dėl žalos kilimo taip pat turėtų būti įvertinta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vien avarijos fakto užtenka ieškinio prima facie pagrįstumui įrodyti. Nustačius, jog atsakovėms ieškinio reikalavimai negalės būti tenkinami visa apimtimi, nėra pagrindo visai ieškinio sumai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nė viena iš atsakovių nenurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju ji susidurtų su dideliais nepatogumais vykdant sprendimą, o tik teikė atsikirtimus dėl ieškovo prašymo pirmiausia areštuoti atsakovių pinigines lėšas. Vien didelė ieškinio suma negali būti absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visos atsakovės yra patikimos ir ilgą laiką rinkoje veikiančios bendrovės, neturinčios įsipareigojimų valstybės biudžetui ir užsitarnavusios gerą reputaciją. Teismas turėjo vertinti, ar pagal bendrą visų atsakovių turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele, o šiuo atveju vertino kiekvienos atsakovės turtinę padėtį atskirai. Atsakovės į bylą pateikė išsamius įrodymus, kad jų turtinė padėtis yra neabejotinai gera. Atsakovių civilinė atsakomybė yra apdrausta, todėl tuo atveju, jei ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, padarytą žalą atlygintų atsakovių civilinę atsakomybę apdraudę draudikai.
    3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė keturis kartus didesne apimtimi, nei yra ieškinio suma, taip pažeisdamas proporcingumo ir ekonomiškumo principus, bei taisyklę, kad esant skolininkų daugetui laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų.
  2. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskirajame skunde (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 21–28) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-06-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
    1. Nutartis grindžiama vien didele ieškinio suma, kuri pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jokių argumentų dėl atsakovių nesąžiningumo nepateikiama. Vien ieškinio didelė suma pagal aktualią teismų praktiką nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog visų atsakovių turtinė padėtis yra gera. Ieškovas prašė atsakovių piniginių lėšų arešto, o tokio pobūdžio priemonė neabejotinai sukelia atsakovėms nepatogumų. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovių nesąžiningumą. Atsakovės yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimais, kurių bendra suma (709 683 Eur) apima ir viršija visą ieškiniu prašomos priteisti žalos atlyginimą.
    3. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kiekvienai atsakovei visa ieškinio reikalavimo apimtimi, o tai pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
  3. Atsakovė UAB „Ribinis būvis“ atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 73–78) prašo atsakovių UAB „Archinova“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės analogiškais atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentams.
  4. Atsakovė UAB „Archinova“ atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 79–83) prašo atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi argumentai, iš esmės analogiški tiems, kurie pateikti atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskirajame skunde.
  5. Atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 70–72), nekartodama savo atskirajame skunde išdėstytų analogiškų motyvų, prašo atsakovės UAB „Archinova“ atskirąjį skundą tenkinti.
  6. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 84–86) į atsakovės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
    1. Atsakovės išsakyta kritika dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo nepaneigia avarijos kilimo fakto.
    2. Nors atsakovė įrodinėja, kad ieškinio tenkinimo atveju galėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tačiau pripažįsta, kad susidurtų su dideliais nepatogumais. Šiame bylos nagrinėjimo etape, nesant galimybės įvertinti visų solidarių atsakovių civilinės atsakomybės draudimo sumų, būtinos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovės šiuo metu gera finansinė padėtis nepakankama išvadai, jog ši padėtis yra tokia užtikrinta ir stabili, jog nebėra jokios tikėtinos grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui.
  7. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 87–89) į atsakovės UAB „Archinova“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindė ieškinio pagrindą faktinėmis aplinkybėmis.
    2. Atsakovė neįrodė galimybės atsiskaityti su ieškovu jam priėmus palankų teismo sprendimą, nes piniginės lėšos ir kitas atsakovės turtas yra susijęs su apyvarta, vykdomais projektais.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str.). Nors visas civilinio proceso stadijas, tarp jų ir apeliaciją, sieja bendrieji civilinio proceso principai, kiekviena civilinio proceso stadija reglamentuojama atsižvelgiant į pagrindinį jai keliamą tikslą.
  2. Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio / atskirojo skundo ribų (CPK 301 str., 306 str.). Todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti nei skundo argumentų sąrašo, nei pradėti analizuoti argumentus, kuriais skunde nesiremiama (išskyrus atvejus, nustatytus CPK 320 str. 2 d.) ar peržiūrėti apskųsto procesinio sprendimo dalį dėl tų subjektų, kurie nėra pateikę skundų.
  3. Taigi, nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos visoms keturioms atsakovėms, ieškinyje įvardintoms solidariomis bendraskolėmis, tačiau tik dvi iš jų pateikė atskiruosius skundus dėl nepagrįstai joms nustatyto laikino disponavimo turtu ribojimo. Procesinio bendrininkavimo atveju (CPK 43 str.) kiekvienas iš bendrininkų veikia savo vardu (CPK 44 str.1 d.) ir jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitytinai ir teise į apeliaciją, naudojasi savarankiškai ir dispozityviai (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju yra saistomas atskiraisiais skundais apibrėžtų apeliacinio nagrinėjimo ribų ir įvertina tik pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskiruosius skundus padavusioms apeliantėms buvimą.
  4. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, t. y. jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskiruosiuose skunduose keliamas abiejų šių sąlygų nebuvimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų buvimo.

6Dėl ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo

  1. Apeliantė UAB „Archinova“ laikosi pozicijos, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, o tai, jos teigimu, savaime eliminuoja turto arešto taikymo poreikį. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Šiuo aspektu apeliantės UAB „Archinova“ skundo argumentai dėl avarijos tyrimo akto trūkumų, priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir gamtai padarytos žalos nebuvimo, kitų asmenų galimo prisidėjimo prie kilusios žalos priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, kas reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymų pakankamumas ar nepakankamumas ieškiniui patenkinti nėra vertinamas.
  2. Kai sprendžiama dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikalinga tik patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovas savo reikalavimus taikyti apeliantėms deliktinę atsakomybę dėl gamtai padarytos žalos grindžia ne tik avarijos kilimo faktu, tačiau išvardina ir, jo manymu, apeliančių neteisėtus veiksmus, atliekant projektavimo ir ekspertizės darbus ginčo objekte, prie ieškinio prideda šioms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.
  3. Tokių duomenų šioje procesinėje stadijoje pakanka, juolab kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan.(Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios jau šioje pradinėje proceso stadijoje leistų padaryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

7Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

  1. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimas. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju tokios grėsmės neidentifikavo ir iš esmės neaptarė, motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį išimtinai ieškinio sumos dydžiu ir galimais apeliančių turtinės padėties pokyčiais, jeigu jų turtas nebūtų areštuotas. Tokia teismo pozicija stokoja pagrįstumo.
  2. Remiantis naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, ką akcentuoja savo skunduose ir apeliantės, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla grėsmė šio turto perleidimui turint tikslą išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
  4. Pirmosios instancijos teismas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sprendė atsižvelgęs vien į didelę apeliantėms pareikšto ieškinio reikalavimo sumą, suabejodamas dabartiniu jų finansiniu pajėgumu ir ateities finansinėmis perspektyvomis, t. y. apeliančių galėjimu įvykdyti joms nepalankų sprendimą. Tokia teismo pozicija reikštų, kad kilnojamojo turto ir piniginių lėšų disponavimo suvaržymus teismas taikė apeliančių turtinės padėties pagerinimo (turto kaupimo) tikslu, areštuojant tiek turto, kad iš jo būtų galima sėkmingai įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Tačiau, minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto.
  5. Šiuo aspektu pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomas asmens turto areštas. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  6. Kita vertus, apeliantės yra pateikusios į bylą duomenis, patvirtinančius gerą jų turtinę padėtį, kurią teismas įvertino kaip nepaneigiančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nurodęs, jog piniginės lėšos ir kitas atsakovių turtas yra susijęs su apyvarta, vykdomais projektais. Todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime pagrindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks aiškinimas prieštarautų šio procesinio instituto paskirčiai ir jo taikymo išimtinumui, abiejų ginčo šalių teisėtų interesų derinimo taisyklei. Ieškovas nenurodė ir neteikė jokių duomenų apie tai, kad apeliantės ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą apeliančių nesąžiningumą, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvai, susiję su apeliančių nerūpestingumu, lengvabūdiškumu, teisinių įsipareigojimų ir elementarių elgesio taisyklių ignoravimu, dėl ko buvo padaryta žala aplinkai, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo procesinio klausimo išsprendimui neturi.
  7. Apeliantės taip pat savo skunduose pagrįstai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jų piniginių lėšų areštas joms sukeltų didelių nepatogumų, iš esmės net apribotų ūkinės veiklos vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tik vienos iš šalių – kreditoriaus – interesų užtikrinimas, jo prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies, jeigu ji iš tikrųjų tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja (ar realiai gali generuoti) pajamas, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, ir, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės nemokumo (bankroto) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015).
  8. Šiame kontekste įvertinus tokius apeliančių teiginius, kad jos yra ilgą laiką rinkoje stabiliai veikiančios įmonės, dalyvaujančios įvairiuose projektuose, įskaitant ir viešuosius pirkimus, darytina ir tokia išvada, jog ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet, priešingai, jų pritaikymas teismo nurodytu būdu ir mastu – areštuojant kiekvienos iš apeliančių kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas net už 629 861,05 Eur sumą, kai dar nėra priimtas sprendimas dėl jų prievolės ieškovui buvimo ir tokios prievolės dydžio, galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti nebeįmanomu, jeigu dėl taikytų apribojimų apeliantės apskritai nutrauktų savo veiklą.
  9. Pagrįsta pripažintina ir atskirųjų skundų argumentacija, jog procesinis bendrininkavimas atsakovių pusėje taip pat gali būti reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Ieškovas nagrinėjamoje byloje atsakovėms reiškia solidarųjį reikalavimą. Solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Vadinasi, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o jo neįvykdytų vienas / keli iš bendraskolių, ieškovas visą savo reikalavimą galėtų nukreipti į kitus bendraskolius.
  10. Taip pat yra svarbu, kad apeliančių civilinė atsakomybė yra privalomai apdrausta Statybos įstatymo pagrindu. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovas). Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kad draudimo apsauga neapimtų nagrinėjamo žalos atvejo, be teisinio pagrindo perkėlė apeliantėms pareigą įrodinėti visas sąlygas draudimo išmokai gauti.
  11. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantėms laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, nes grėsmės buvimą būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatė neatsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktus šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos išaiškinimus. Tai teikia pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl turto arešto apeliantėms taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti apeliantėms laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 329 str., 1 d., 338 str.).
  12. Panaikinus apeliantėms taikytą turto areštą, netenka prasmės kitų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu ir ekonomiškumu, aptarimas. Tačiau sutiktina su apeliantėmis, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis suformuluota taip, kad leidžia spręsti dėl kiekvienai iš atsakovių atskirai taikyto turto arešto už bendrą 629 861,05 Eur sumą, t. y. keturis kartus viršijant ieškinio reikalavimus. Prielaidų kitokiam vertinimui neteikia ir nutarties motyvuojamoji dalis (skundžiamos nutarties 11 p., 12 p.), teismui pasisakant dėl kiekvienos atsakovės areštuotino turto sudėties bei sumos tai atsakovei. Nuorodos, kad visų atsakovių areštuoto turto vertė neturėtų viršyti 629 861,05 Eur sumos, ar kad areštuojama kiekvienos atsakovės turto už bendrą 629 861,05 Eur sumą su kitomis atsakovėmis nesama nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyje.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (juridinio asmens kodas 190742148) reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Archinova“ (juridinio asmens kodas 125591327) už bendrą 629 861,05 Eur sumą ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ (juridinio asmens kodas 124850887) už bendrą 629 861,05 Eur sumą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dalį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Archinova“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ atmesti.

10Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai