Byla e2-1556-464/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,EHS kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2425-324/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Technologinių inovacijų grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,EHS kompiuteriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2016-08-23, 2016-08-31, 2016-09-30, 2016-10-31, 2016-11-30 ir 2016-12-23 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, sudarytus su atsakove UAB „Technologinių inovacijų grupė“, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 40 426,81 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovei esant faktiškai nemokiai, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eilę, todėl egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą. Nurodė, kad šalys, sudarydamos ginčo sutartis, buvo nesąžiningos, todėl tikėtina, kad atsakovė gali imtis priemonių turtui nuslėpti. Be to, atsakovės finansinė padėtis bloga, todėl pareikšto ieškinio suma jai yra didelė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017-07-07 nutartimi atmetė ieškovės BUAB ,,EHS kompiuteriai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB ,,Technologinių inovacijų grupė“ atžvilgiu.
  2. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė jos reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškinys preliminariai pagrįstas, t. y. įrodyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tačiau antroji būtinoji sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ieškovės įrodyta.
  3. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose esančius duomenis, kurie nepatvirtina, kad ieškinio suma atsakovei būtų itin didelė. Be to, vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  4. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nenurodė kitų aplinkybių, patvirtinančių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą. Aplinkybė, jog iš atsakovės turimo turto gali būti sunku išieškoti, nesudaro pagrindo spręsti apie grėsmės sprendimo įvykdymui buvimą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė BUAB ,,EHS kompiuteriai“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-07-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Nesant duomenų apie jos įsipareigojimus kreditoriams, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien balanse nurodyta turto vertė suponuoja įmonės gerą finansinę padėtį.
    2. Ieškinio suma sudaro didelę dalį viso atsakovės turimo turto, t. y. net 28 proc., be to, didžiąją jo dalį sudaro ne materialus turtas, o per vienerius metus gautino sumos, kuriomis įmonė faktiškai nedisponuoja.
    3. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad pareikštas turtinis reikalavimas jai nėra didelis, ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti didelės ieškinio sumos prezumpcijos, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nepateikti, todėl, priešingai nei sprendė teismas, egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8Teisėja

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas konstatavo, kad įrodyta tik pirmoji iš paminėtų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tuo tarpu grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada teigia, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ji gebės įvykdyti teismo sprendimą.
  2. Taigi, tiek teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui, tiek atskirąjį skundą kaip vienintelę grėsmę savo interesams apeliantė įvardijo didelę ieškinio reikalavimo sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
  3. Tokie išaiškinimai reiškia, jog tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka arba turi ketinimų atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų.
  4. Atsižvelgiant į tokią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad didelė ieškinio suma, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą, apeliantė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.).
  5. Tai konstatavus, aplinkybė, kad pagal atsakovės balansą už 2016 metus didžiausią jos turto dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, visiškai nėra reikšminga ir nepatvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, apie ką jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), atsakovės gautinos sumos neturi būti kaupiamos tam, kad ateityje iš jų būtų galima atsiskaityti su apeliante, jeigu neidentifikuojamas toks atsakovės nesąžiningas elgesys, kaip mėginimai (ketinimai) specialiai vengti teismo sprendimo įvykdymo (perleisti turimą turtą, perkelti turtą į kitas įmones, visiškai nutraukti veiklą ir panašūs atvejai).
  6. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  7. Be to, taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką tiek savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi įvertinant atskirojo skundo pagrįstumą dar ir šiuo aspektu, atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su apeliantės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus vien pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar nepakanka, galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia.
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentai pagrindo neteikia.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai