Byla e2-25-464/2018
Dėl atsakovės pripažinimo pažeidusia prievolę ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1508-265/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,RNDV Group“ dėl atsakovės pripažinimo pažeidusia prievolę ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB ,,Kongera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovę UAB ,,RNDV Group“ pažeidusia prievoles, prisiimtas šalių sudarytomis sutartimis, priteisti iš atsakovės 493 428,43 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė keturias jungtinės veiklos sutartis, kuriomis šalys įsipareigojo užsiimti bendra veikla, t. y. kartu dalyvauti viešuose konkursuose bei atlikti statinių remonto darbus. Šiomis sutartimis atsakovė įsipareigojo atlikti dalį darbų, kurių vertė 493 428,43 Eur, tačiau jų neatliko, dėl ko ieškovė juos turėjo atlikti pati / pasitelkti subrangovus. Mano, kad minėta darbų kaina yra jos nuostoliai, kuriuos prašo priteisti iš sutartinių įsipareigojimų nevykdžiusios atsakovės.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis bloga, todėl pareikšto ieškinio suma jai yra didelė, egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-27 nutartimi šį ieškovės prašymą patenkino ir areštavo atsakovės turtą, o esant jo nepakankamai, ir pinigines lėšas bei turtines teises 493 428,43 Eur sumai.
  4. Klaipėdos apygardos teisme 2017-07-31 buvo gautas atsakovės UAB „RNDV Group“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutarties, kuriuo atsakovė prašė panaikinti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad, priešingai nei sprendė teismas, jos įmonės finansinė padėtis yra gera, ji pajėgtų įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių dalį prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-31 nutartimi patenkino atsakovės UAB ,,RNDV Group“ atskirąjį skundą ir panaikino 2017-07-27 teismo nutartį, o ieškovės UAB ,,Kongera“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė; pripažino dalį pateiktų rašytinių įrodymų – 2017-07-31 lydraštį Nr. 2017-19, keturias sutarčių su priedais kopijas, užsakymų kopijas, lentelę ir naujausias sutartis, pajamų ir pelno lentelę iš Lietuvos ir užsienio klientų, nevieša bylos medžiaga.
  2. Teismas, įvertinęs kartu su skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – balansą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30, ilgalaikes sutartis su užsienio šalių užsakovais, padarė išvadą, kad atsakovės veikla yra pelninga, įmonė kiekvienais metais didina pardavimus, vysto veiklą, todėl net ir atsiradus naujiems, nenumatytiems įsipareigojimams, t. y. galimai patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą.
  4. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui ir tokios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

    7

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB ,,Kongera“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-31 nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės, CreditReform ataskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    10

    1. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Visi į bylą pateikti nauji įrodymai negali būti objektyviai patikrinti, nes finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui.
    2. Teismas nepagrįstai suteikė pranašumą įrodymams apie galimai atsakovės iš užsienio gautinas sumas ir nepagrįstai neįvertino balanse įrašytų duomenų nemokumo aspektu. Todėl nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Iš atsakovės balanso matyti, kad ji atitinka nemokios įmonės būseną, jos finansiniai rodikliai, lyginant su 2016-09-30 duomenimis, pablogėjo.
  1. Atsakovė UAB ,,RNDV Group“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, prijungti naujus rašytinius įrodymus – 2017-08-11 KPMG Baltic, UAB raštą, 2017-08-17 Credit info ataskaitą. Taip pat prašo išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo visą su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimo į skundą argumentus:

    11

    1. Ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Savo nuostoliais ieškovė laiko atsakovei tenkančios darbų dalies vertę, tačiau ši suma nebuvo ir negalėjo būti ieškovės gautos pajamos, todėl negali būti laikoma jos patirta žala. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš viso šias išlaidas patyrė.
    2. Neįrodyta ir antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš į bylą pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ji turi pakankamai turto vykdyti savo įsipareigojimus ir negali būti laikoma nemokia. Įmonės finansinė padėtis, lyginant su 2016 m., pagerėjo – išaugo turtas, padidėjo nuosavas kapitalas, sumažėjo įsipareigojimų dalis, išaugo grynasis pelnas, darbuotojų skaičius padidėjo dvigubai.
    3. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad pateikti įrodymai negali būti objektyviai patikrinti, nes jie nėra pateikti VĮ Registrų centrui. Minėta įstaiga neatlieka įmonių teikiamų finansinių atskaitomybės dokumentų tikrinimo, audito ar pan.
    4. Ieškovės pateikta Credit Reform ataskaita yra neišsami, neinformatyvi. Iš šio dokumento turinio nėra matyti, kokiais duomenimis vadovaujantis apskaičiuota rizika ir jos pokyčiai.

12Teisėja

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliantė UAB ,,Kongera“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės, CreditReform ataskaitą, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovė UAB ,,RNDV Group“ su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus – 2017-08-11 KPMG Baltic, UAB raštą, Credit info ataskaitą, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Paminėtais rašytiniai įrodymais šalys siekia pagrįsti savo argumentus dėl (ne)egzistavimo grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra paneigta, abiejų šalių pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad išnyko grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nepagrįstai panaikino anksčiau teismo pritaikytą atsakovės turto areštą.
  2. Ieškovė ieškinyje grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo išimtinai su reikalavimo sumos atsakovei dydžiu ir jos turtine padėtimi. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantė nenurodė, jų neįvardija ir atskirajame skunde, papildydama savo poziciją dėl poreikio taikyti atsakovei ribojimus disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis argumentais, kad atsakovės pateikti teismui balansai liudija jos, kaip nemokaus ūkio subjekto, finansinę būklę, nes per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertę, o didelę mokėtinų sumų dalį sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai.
  3. Viena vertus, nemokumo būklei nustatyti reikšmingas yra turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų, o ne per vienerius metus mokėtinų sumų santykis. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog visi atsakovės balanse užfiksuoti trumpalaikiai įsipareigojimai jau yra pradelsti.
  4. Kita vertus, vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, yra tik vieni iš daugelio kriterijų, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
  5. Naujausiais aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

    16

  6. Tokie aktualūs išaiškinimai, be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovė atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų, pelno, apyvartinių lėšų ir pan.
  7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, vien didelė ieškinio reikalavimo suma ar finansinė atsakovės įmonės padėtis, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Kaip šioje nutartyje nurodyta pirmiau, jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą, apeliantė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.).
  8. Tai konstatavus, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pagal 2017-06-30 balanso duomenis atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei puse į balansą įrašyto turto vertės, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas; kad šiuose dokumentuose nurodyta informacija yra galimai neteisinga; kad nepagrįstai buvo vertinamos atsakovės sudarytos sutartys su užsienio klientais, nėra teisiškai reikšmingos ir nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos buvimo, apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017).
  9. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  10. Be to, taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką tiek savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
  11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vadinasi, įvertinant atskirojo skundo pagrįstumą dar ir šiuo aspektu, atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su apeliantės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar nepakanka, galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia.
  12. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog viena iš būtinųjų sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, yra paneigta ir todėl poreikio palikti galioti ankstesne teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones neliko. Atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį neteikia.
  13. Atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas nenagrinėja kaip neturinčių esminės reikšmės šio klausimo nagrinėjimo baigčiai. Įvertinus tai, kad didelė ieškinio suma negali būti laikoma pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, atsakovės prašymas išreikalauti neviešą bylos medžiagą, kurioje pateikta informacija, susijusi su atsakovės vykdomomis sutartimis, netenkinamas kaip neaktualus.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.