Byla e2-20460-433/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovo atstovui G. B., trečiojo asmens atstovei J. J.,

2viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Mano Būstas“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo 6 800,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 153,00 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 167,98 Eur už ieškinio parengimą. Nurodė, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ su UAB „Mano būstas“ 2016-07-21 sudarė sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį GJELT Nr. 2224822, patvirtinančią, kad laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2016-10-25 buvo apdrausti UAB „Mano būstas“ turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų, už kuriuos draudikas laiduoja laidavimo sutartimi, neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Draudikas ADB „Gjensidige“ 2016-07-21 išdavė pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 2224822. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) vykdė pastatų ir patalpų paprastojo remonto darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (Perkančioji organizacija), siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis (toliau – Konkursas). UAB „Mano būstas“ 2016-07-22 pateikė dalyvio pasiūlymą šiame Konkurse. Konkurso sąlygų aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-23 įsakymu Nr. AD1-2018 (pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-07 įsakymu Nr. AD1-2141) (toliau – Konkurso sąlygų aprašas), 45 punkte įtvirtinta sąlyga, jog tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštu. Dėl šios priežasties tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis GJELT Nr. 2224822 ir išduotas laidavimo draudimo raštas Nr. 2224842. Užtikrinimo vertė – ne mažiau nei 6 800,00 Eur. Konkurso aprašo 48 punkte nustatyta, kad tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo esant bent vienai šių sąlygų: 48.2 Tiekėjas iki Perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Savivaldybės administracija 2016-08-29 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1254 pirmą kartą kreipėsi į dalyvį UAB „Mano būstas“, prašydamas pagrįsti neįprastai mažą bendrą palyginamąją kainą pagal pasiūlytą koeficientą (Konkurso sąlygų aprašo 68 punktas) iki 2016-09-01 11 val. Atsakydamas į šį raštą UAB „Mano būstas“ 2016-08-31 raštu Nr. 20-16-629 pateikė įrodymus, patvirtinančius išskirtinai palankaus pasiūlymo kainą. Tačiau 2016-09-07 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1294 Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pateiktus dalyvio dokumentus, vadovaudamasi Konkurso sąlygų aprašo 68 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pakartotinai paprašė UAB „Mano būstas“ mažos kainos pagrindimui pateikti detalizuotas sąmatas įkainiams, esantiems pasiūlymo eil. Nr. 2, 16, 42,71, 81, iki 2016-09-12 9 val. Atsakydamas į šį raštą UAB „Mano būstas“ 2016-09-08 raštu Nr. 20-16-655 pateikė mažą kainą pagrindžiančią ir detalizuotą sąmatą įkainiams, esantiems nurodytose pasiūlymo eil. Nr. – lokalinę sąmatą Nr. R-BST-V16-334099 (pažymi, kad konkretizuojančią tik atliktinų darbų išlaidas). Įvertinusi pateiktą dokumentą, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Konkurso sąlygų aprašo 68 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2016-09-14 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 pakartotinai kreipėsi į dalyvį UAB „Mano būstas“, prašydama patvirtinti, kad nurodant koeficientą buvo įvertinta viskas (ne tik darbai ir išlaidos, kuriuos detalizavo pateikta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V16-334099), ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui (darbo užmokestis, soc. draudimas ir kt. mokesčiai, pridėtinės išlaidos, pelnas ir kt.). Šių dokumentų pateikimo terminas suėjo 2016-09-16 13 val. Atsakovas UAB „Mano būstas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo iki nustatyto termino nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Konkurso sąlygų aprašo 69.4 punktu, 2016-09-19 sprendimu Nr. (14.20.)-VP3-1345 UAB „Mano būstas“ pasiūlymas buvo atmestas. Pažymi, jog 2016-11-25 el. laišku atsakovas, atsakydamas į klausimą, dėl kokios priežasties nebuvo atsakyta į 2016-09-14 Perkančiosios organizacijos raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 bei ar Jūsų įmonė yra/nėra apskundusi (ar ketina skųsti), nurodė, kad „Tiesiog nespėjome, buvo išvykę nebespėjome laiku ir pateikti. PO (Perkančiosios organizacijos) sprendimą neskundėme, nes nebematėme prasmės, juk terminus CVPIS (Viešųjų pirkimų tarnybai) sunku užginčyti.“. Kadangi į Savivaldybės administracijos 2016-09-14 raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 atsakyta nebuvo, o iš atsakovo Perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų neįprastai mažos kainos pagrindimas nebuvo aiškus, remiantis 2016-10-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.19.)-R2-2959 ir vadovaujantis laidavimo draudimo rašto Nr. 2224822 4 punktu, draudikas ADB „Gjensidige“ įsipareigojo išmokėti perkančiajai organizacijai (užsakovui) 6 800,00 Eur sumą tuo atveju, jei dalyvis iki Perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Draudimo išmokos mokėjimo aplinkybes patvirtina: 2016-11-25 sprendimai žalos byloje Nr. 2016/117904, 2016-11-25 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2016-11-28 mokėjimo nurodymas. Vadovaujantis Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (toliau – Taisyklės) 12.7 punktu, draudikui išmokėjus draudimo išmoką užsakovui už neįvykdytą draudėjo prievolę, už kurią buvo laiduota, draudėjas įsipareigoja ne ginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo draudiko pirmo raštiško pareikalavimo gavimo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pinigų sumą draudikui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo teismo priteisti 6 800,00 Eur sumą.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. UAB „Mano Būstas“ dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau –Savivaldybė) vykdytame pastatų ir patalpų paprastojo remonto darbų pirkime (toliau – Pirkimas). Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas reikalavimas užtikrinti pasiūlymo galiojimą, o viena iš galimybių tą padaryti buvo pateikti pasiūlymo laidavimo draudimo raštą. Atsakovas su ADB „Gjensidige“ sudarė sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį GJELT Nr. 2224822, kurios pagrindu buvo išduotas pasiūlymo laidavimo draudimo raštas. Atsakovas pateikė pasiūlymą pirkime, vėliau Perkančioji organizacija kreipėsi į atsakovą su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą, ką atsakovas padarė netgi du kartus, tačiau atsakovui nepateikus perteklinio ir formalaus patvirtinimo, kurį atsakovas jau buvo pateikęs teikdamas pasiūlymą, jo pasiūlymas buvo atmestas, motyvuojant atmetimą tuo, jog neva nebuvo pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas. Savivaldybė šio sprendimo pagrindu kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą, ką ieškovas, nepaisant atsakovo argumentuotų motyvų, įrodančių pagrindo mokėti tokią sumą nebuvimo, padarė – išmokėjo visą draudimo sumą Savivaldybei. Ieškovas, išmokėjęs draudimo sumą, kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti sumokėtas sumas ieškovui, tačiau atsakovas, nematydamas teisinio pagrindo tam ir dar kartą pažymėjęs, jog buvo išsamiai nurodęs, kodėl tokių sumų mokėjimas Savivaldybei buvo nepagrįstas, atsisakė sumokėti ieškovui šias sumas. Ieškovas dėl išmokėtų sumų kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydamas priteisti Ieškovo savivaldybei išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovo įsitikinimu, jis išsamiai neįvertino atsakovo raštuose, siųstuose tiek Savivaldybei, tiek pačiam ieškovui, nurodytų argumentų, o sprendimas išmokėti draudimo išmoką savivaldybei buvo nepagrįstas, paremtas galimai neišsamiu viešųjų pirkimų teisinių santykių vertinimu bei analize. Atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, jog neįprastai mažos kainos pagrindimas Savivaldybei buvo pateiktas, o formalaus patvirtinimo, kuris jau buvo pateiktas anksčiau, nepateikimas jokiu būdu negali būti prilyginamas pagrindimo nepateikimui, o blogiausiu atveju turėjo būti vertinamas kaip kainos nepagrindimas, o tai yra visiškai skirtingas pagrindas, negu pagrindimo nepateikimas. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, Savivaldybė 2016-08-29 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1254 pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą, nustatydama tą padaryti iki 2016-09-01. Atkreipia dėmesį į tai, kad Savivaldybė šiame prašyme nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti grindžiama neįprastai maža kaina, t. y. nenurodė jokių sąlygų, kurias turėtų tenkinti pagrindimas arba kokias kainos dalis reikėtų išskirti. Atsakovas, vykdydamas šį Savivaldybės prašymą, 2016-08-31 patelkė Savivaldybei išsamų kainos pagrindimą, detaliai nurodydamas argumentus ir aplinkybes, leidžiančias atsakovui pasiūlyti tokią kainą, kuri buvo nurodyta pasiūlyme, įskaitant ir kainos sudedamąsias dalis. Nepaisant to, Savivaldybė 2016-09-07 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1294 dar kartą – pakartotinai kreipėsi į atsakovą, šį kartą prašydama pateikti detalizuotas sąmatas įkainiams, nurodytiems konkrečiose pasiūlymo eilutėse, atsakymą prašydama pateikti iki 2016-09-12. Atsakovas įvykdė ir šį Savivaldybės prašymą, atsakymą pateikdama 2016-09-08, kuriuo pateikė Savivaldybei atitinkamas sąmatas, taigi iš esmės jau antrąjį kartą pagrindė neįprastai mažą kainą pagal Savivaldybės prašymą. Tačiau nepaisant ir šio reikalavimo įvykdymo, 2016-09-14 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 Savivaldybė jau trečiąjį kartą kreipėsi į Bendrovę, prašydama neva pagristi neįprastai mažą kainą, nors paties rašto turinys akivaizdžiai nesudaro pagrindo teigti, jog šis raštas atitinka neįprastai mažos kainos pagrindimo reikalavimo turinį, t. y. nepaisant to, jog formaliai rašto pavadinime ir jo tekste yra minimos sąvokos „neįprastai maža kaina“ ir jos pagrindimas, įvertinus rašto turinį, darytina išvada, jog Savivaldybė tiesiog prašė patvirtinti, jog teikiant pasiūlymą buvo įvertinta viskas, ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui. Atsakovas tokio patvirtinimo dėl vidinių organizacinių priežasčių (darbuotojai, atsakingi už tokio atsakymo parengimą, buvo išvykę, o terminai tokio patvirtinimo pateikimui buvo itin trumpi, t. y. vos dvi darbo dienos. Priešingai, nei ieškinyje nurodo ieškovas, atsakovas nepateikė ne neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau formalaus patvirtinimo, kurį, dar karta pažymi – atsakovas jau buvo pateikęs teikdamas pasiūlymą. Taigi jo pasiūlymas buvo atmestas iš esmės ne tuo faktiniu pagrindu. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, neva jis neatsakė į Savivaldybės 2016-09-14 raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 ir tai lėmė Pirkimo dokumentų pažeidimą, akivaizdu, jog tokia išvada padaryta išimtinai formaliai ir neįsigilinus į viešųjų pirkimų procedūrų esmę bei praktiką. Ieškovo pateikiama nuoroda į Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių 12.7 punktą šiuo atveju neturėtų būti taikoma, kadangi, atsakovas savo prievoles pagal Pirkimo sąlygas vykdė tinkamai, net du kartus išsamiai pateikė dokumentus ir paaiškinimus, būtent kurie ir sudaro neįprastai mažos kainos pagrindimo esmę, t. y. yra dokumentai ir paaiškinimai, kuriais realiai, o ne formaliai yra grindžiama kaina. Tuo tarpu formalaus patvirtinimo (kurį atsakovas jau buvo išreiškęs, tačiau apie tai ieškovas galimai sąmoningai neužsimena) nepateikimas jokiu būdu negali būti prilyginamas kainos pagrindimo nepateikimui. Pažymi, jog nei Savivaldybė, nei ieškovas neginčija fakto, jog atsakovas net du kartus išsamiai Savivaldybės prašymu pagrindė savo pasiūlytą neįprastai mažą kainą (pirmuoju atveju netgi pateikdamas daugiau informacijos negu buvo reikalauta), todėl net ir nepateikus formalaus patvirtinimo, tai galėjo būti laikoma nebent formaliu kainos nepagrindiniu, tačiau ne paties pagrindimo nepateikimu. O šios dvi formuluotės viešuosiuose pirkimuose yra iš esmės skirtingos ir sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pavyzdžiui, tiekėjai pirkime gali pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, tačiau tai nereiškia, jog toks pagrindimas bus pripažįstamas tinkamu, būtent dėl to netgi ir būna nustatomi skirtingi tiekėjų pasiūlymo atmetimo pagrindai, t. y. dėl pagrindimo nepateikimo ir kainos nepagrindinio (t. y. kai pagrindimas yra pateikiamas, tačiau jis nėra pakankamas įrodyti kainos pagrįstumą). Vertinant visų atsiliepime bei ieškovo į bylą pateiktų dokumentų kontekste, pažymi, jog vadovaujantis turininguoju aiškinimo ir vertinimo kriterijumi, trečiasis Savivaldybės kreipimasis jokiu būdu negalėjo būti laikomas kaip prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą. Atsakovo vertinimu, tai galėjo būti laikoma nebent pateikto pasiūlymo paaiškinimu, duodant patvirtinimą, jog teikiant pasiūlymą buvo įvertinta viskas, ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui. Negana to, Savivaldybė, trečiuoju kreipimusi neva pagrįsti neįprastai mažą kainą, prašė patvirtinti tai, ką atsakovas ir taip jau buvo patvirtinęs teikdamas pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sąlygų pasiūlymo formoje buvo suformuluotas analogiškas savo turiniu teiginys: „Teikdami ši pasiūlymą mes patvirtiname, kad siūlomi darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus ir mes prisiimame riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjome įvertinti.“. Taigi atsakovas, teikdamas pasiūlymą, jau buvo patvirtinęs, jog įvertino viską, ko gali reikėti tinkamam sutarties įvykdymui, todėl pakartotinis Savivaldybės prašymas yra ne tik perteklinis, tačiau ir nesusijęs su neįprastai mažos kainos pagrindimu. Grindžiant neįprastai mažą kainą, tiekėjų dažniausiai yra prašoma nurodyti aplinkybes, kurios leidžia tam tikras prekes ar paslaugas pasiūlyti už tokią kainą, kurią tiekėjas nurodė pasiūlyme. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintose Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose, o konkrečiai – jų 6-ame punkte yra nurodyti rekomenduotini kriterijai, kuriuos pagrįsti gali prašyti perkančioji organizacija, prašydama pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau, pirmą kartą kreipdamasi į atsakovą, Savivaldybė nenurodė jokių reikalavimų, kuriuos pagrindimas turėtų atitikti, t. y. Bendrovei buvo palikta teisė kainą pagrindinėti taip, kaip norėjo ir įsivaizdavo Bendrovė. Be to, rekomendacijose nėra nustatyta, jog kaip pagrindimo gali būti reikalaujama teikti tam tikrus patvirtinimus (nekalbant jau apie tokius, kurie ir taip buvo duoti teikiant pasiūlymą), o Pirkimo sąlygų 68 punkte aiškiai nustatyta, jog neįprastai maža kaina yra grindžiama vadovaujantis rekomendacijomis. Turint tai omenyje, daro išvadą, jog Savivaldybės prašymas duoti patvirtinimą negali būti laikomas kaip prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą, ne tik dėl to, jog tokia forma nėra įtvirtinta rekomendacijose (kuriomis vadovaujantis turėjo būti atliekamas neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas), tačiau ir dėl to, jog toks prašymas niekaip nėra susijęs su kainos pagrindinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas turi būti realus, tiekėjui realiai argumentuojant savo pasiūlymo kainą, o ne formalus veiksmas, tuo tarpu reikalavimas pateikti formalų patvirtinimą negali būti vertinamas kitaip, nei būtent formalaus veiksmo atlikimas. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas yra užtikrinti pasiūlymo galiojimą, t. y. jis dažniausiai yra siejamas su tiekėjo pareiga neatsiimti pasiūlymo jo galiojimo laikotarpiu, atvykti pasirašyti sutartį nurodytomis sąlygomis arba laiku pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu jis yra reikalaujamas. Tuo tarpu į pasiūlymo galiojimo užtikrinimo santykį įtraukus nuostatas, susijusias su pasiūlymo vertinimu (neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pasiūlymų vertinimo stadijos vienas iš etapų), yra sukuriamos prielaidos tiekėjams taikyti dvigubą atsakomybę – atmesti pasiūlymą ir kartu reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos. Vadovaujantis tokia praktika, perkančiosios organizacijos galėtų reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos ir tais atvejais, kai tiekėjai, pvz. nepaaiškina savo pasiūlymo ar nepatikslina kvalifikacijos, tačiau toks traktavimas ir kvalifikavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, kadangi už tokių reikalavimų neįvykdymą Viešųjų pirkimų įstatymas ir taip nustato atsakomybę tiekėjams – jų pasiūlymų atmetimą. Tuo tarpu atmetus pasiūlymą ir dar pareikalavus tiekėjo susimokėti tam tikrą sumą už tai, būtų akivaizdžiai neproporcinga. Negana to, Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi tarnauti kaip priemonė atlyginti realius Perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius, o ne kaip priemonė pasipelnyti. Atsakovas supranta, jog ši funkcija pasiekiama tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pigiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas vėliau atsiima savo pasiūlymą arba nesudaro sutarties, o dėl to perkančioji organizacija yra priversta sudaryti sutartį su brangesnį pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Tokiu atveju skirtumas tarp mažiausios bei didžiausios kainos galėtų būti laikomas perkančiosios organizacijos nuostoliu dėl tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo. Savivaldybės vykdyto Pirkimo atveju viskas buvo visiškai priešingai – dėl atsakovo pasiūlymo atmetimo Savivaldybė nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių, kadangi Pirkimo pagrindu buvo sudaroma ne pagrindinė viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tik preliminariosios sutartys, kurios jokiu būdu nelemia ir nereiškia, jog su tokiu tiekėju bus sudaroma ir pagrindinė sutartis. Vertindamas visas šias aplinkybes visumoje, daro išvadą, jog Savivaldybė dėl tokio ieškovo sprendimo netgi nepagrįstai praturtėjo, o ieškovas privalėjo prieš išmokant draudimo išmoką išsamiau įvertinti susiklosčiusią situaciją bei atsakovo paaiškinimus. Apibendrinant, daro išvadą, jog atsakovas savo pareigas Pirkime vykdė tinkamai, o nepateiktas formalus patvirtinimas (kuris jau buvo pateiktas teikiant pasiūlymą), nesudarė pagrindo to traktuoti kaip neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimo. Atitinkamai, ieškovui neatsirado pareiga mokėti Savivaldybei užtikrinimo sumą, o ieškovui ją sumokėjus, jis neturi pagrindo reikalauti šių sumų iš atsakovo, traktuojant, jog pastarasis pažeidė savo pareigas, nustatytas Pirkimo sąlygose ar pagal išduotą sutartinių prievolių draudimo sutartį. Tai, kad atsakovas savo prievoles vykdė tinkamai, patvirtina tai, jog atsakovas prieš tai jau du kartus buvo įvykdęs Savivaldybės reikalavimą ir pateikusi išsamų savo pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimą. Būtent pirmieji du atsakymai ir sudarė neįprastai mažos kainos pagrindimą, kai realiais paaiškinimais ir pateiktais dokumentais buvo įrodytas neįprastai mažos kainos pagrįstumas. Atsakovas šių dokumentų ar paaiškinimų nebuvo pateikęs kartu su pasiūlymu, taigi būtent taip ir grindė kainos pagrįstumą, tuo tarpu patvirtinimą, jog į kainą yra įskaičiuotos visos išlaidos, atsakovas jau buvo išreiškęs pasiūlymo formoje, todėl pakartotinis prašymas patvirtinti tą patį, galėjo būti laikomas nebent formaliu pasiūlymo paaiškinimu, kadangi vien formalus tokio teiginio patvirtinimas iš esmės niekaip nesudaro pagrindo laikyti tokio patvirtinimo neįprastai mažos kainos pagrindimo proceso sudedamąja dalimi.

5Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pateiktas ieškinys yra iš esmės pagrįstas. Taip pat nurodė, kad Savivaldybės administracija vykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastatų ir patalpų paprastojo remonto darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2018 (pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. AD1-2141), 48 punkte įtvirtintos sąlygos, kada draudimo bendrovė įsipareigoja Savivaldybės administracijai sumokėti draudimo išmoką. Viena iš sąlygų yra, kai tiekėjas iki Savivaldybės administracijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo (Pirkimo sąlygų 48.2 p.). Savivaldybės administracija du kartus kreipėsi į UAB „Mano būstas“ dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau pateikti atsakymai buvo neišsamūs ir neleido įsitikinti galimybe tinkamai vykdyti sutartį. Savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 pakartotinai kreipėsi į dalyvį UAB „Mano būstas“ prašydama pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 13.00 val. UAB „Mano būstas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo iki nustatyto termino nepateikė, todėl 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (14.20.)-VP3-1345 UAB „Mano būstas“ pasiūlymas buvo atmestas. UAB „Mano būstas“ pateikto Pasiūlymo laidavimo draudimo rašto Nr. 2224822 įsipareigojimai apima situacijas, jei draudėjas iki Perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Perkančioji organizacija visiškai pagrįstai ir laikydamasi patvirtintų Pirkimo sąlygų kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Mano būstas“ neteikė pretenzijų ir neskundė nei Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo kreiptis pakartotinai dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nei sprendimo atmesti pasiūlymą. Mano, kad šioje byloje atsakovo argumentai dėl pirkimo procedūrų yra pateikti nesilaikant nustatytos apskundimo tvarkos ir neturėtų būti nagrinėjami. Pažymi, kad tiekėjai laikytini profesionaliais viešųjų pirkimų santykių dalyviais, todėl apie pasiūlymo galiojimo užtikrinimo taikymo atvejus turėjo žinoti nuo pirkimo paskelbimo; kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą, skelbtą: Teismų praktika, 2009 m. liepos 29 d., Nr. 31). VPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Savivaldybės administracijos patvirtintų Pirkimo sąlygų 48.2. punktas numato, kad tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Savivaldybės administracija pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atvejus Pirkimo sąlygose nustatė atsižvelgdama į praktines situacijas, kai tiekėjai formaliai neatsisako pasiūlymo, o tiesiog neteikia pirkimo procedūrose perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų ar duomenų. Dažniausiai tiekėjai nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo ir taip faktiškai atsiima pasiūlymą, neprarasdami pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir nepatirdami jokių neigiamų pasekmių. Dėl perkančiosios organizacijos patiriamų nuostolių tiekėjams galimai sudarius draudžiamus susitarimus ar piktnaudžiaujant procesu Savivaldybės administracija net kreipėsi į Vyriausybę su iniciatyva keisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Šiame kreipimęsi taip pat nurodyta, kad Savivaldybės administracija pradėjo reikalauti pasiūlymo užtikrinime įrašyti sąlygą, pagal kurią tiekėjui nepateikus neįprastai mažos kainos pagrindimo, būtų galimybė pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimu. Pažymi, kad Savivaldybės administracija tokio pobūdžio sąlygą įrašo visų pirkimų dokumentuose ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimu dėl nepateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo jau yra pasinaudojusi. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslas – perkančiajai organizacijai apsidrausti, jei tiekėjo pirminiai ketinimai dalyvauti konkurse perkančiosios organizacijos nurodytomis sąlygomis pasikeistų. Ieškovas nurodo, kad neįprastai mažos kainos pagrindimo neteikė sąmoningai, nes prarado interesą dalyvauti pirkime. Mano, kad toks tiekėjo elgesys nelaikytinas tinkamu ir sąžiningu, nes pasiūlymo pateikimas ir dalyvavimas paskelbtame konkurse susijęs ne tik su tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos interesais, taip pat dalyvaudamas konkurse tiekėjas sutinka su sąlygomis bei prisiima tam tikras pareigas. Nors pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nėra siejamas su konkrečiais patirtais nuostoliais, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad Savivaldybės administracija patirs nuostolių, kurie gali viršyti draudimo išmoką. Pagal Pirkimo sąlygų 72 punktą pripažįstami laimėjusiais pirmi 3 pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai ir su tiekėjais sudaromos preliminarios sutartys. Sudaryti pagrindines sutartis dėl konkrečių darbų kviečiami tik preliminarias sutartis sudarę tiekėjai (Preliminarios sutarties 4.3 p., Pirkimo sąlygų 3 priedas). Pagal Preliminarios sutarties 5.7 punktą, rangovų pateikti pasiūlymai negali prieštarauti Preliminariosios sutarties sudarymo metu pateiktiems pasiūlymams. UAB „Mano būstas“ pasiūlymas turėjo būti antroje pasiūlymų eilės vietoje. Atmetus UAB „Mano būstas“ pasiūlymą, buvo prarasta galimybė sudaryti preliminarią sutartį su atsakovu ir vėliau gauti pasiūlymus konkretiems darbams, kurių kaina būtų ne didesnė nei kaina, paskaičiuota pagal UAB „Mano būstas“ pasiūlytą koeficientą – 0,69. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad pateiktas ieškinys yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas.

6Atsakovas UAB „Mano Būstas“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai pasisako dėl trečiojo asmens – Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atsiliepime pareikštų argumentų bei motyvų. Nors trečiasis asmuo atsiliepime teigia, neva atsakovo pateikti atsakymai buvo neišsamūs ir neleido įsitikinti galimybe tinkamai vykdyti sutartį, šie argumentai turėtų būti atmetami kaip visiškai nepagrįsti, kadangi Savivaldybė savo trečiajame kreipimesi nenurodė ir niekaip nepagrindė, kodėl pirmieji du kainos pagrindimai, dėl kurių pateikimo, būtina pažymėti, ginčo nėra, buvo neva neišsamūs ir neleido įsitikinti galimybe tinkamai vykdyti sutartį. Priešingai – pirmieji du pagrindimai buvo itin išsamūs: pirmą kartą pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime buvo detaliai aprašytos priemonės, kurios leido pasiūlyti tokią kainą, o pati kaina buvo išskaidyta iki jos sudėtinių dalių, o antruoju pagrindimu buvo pateiktos ir detalizuotos sąmatos, kurių prašė Savivaldybė. Tačiau trečiajame kreipimesi Savivaldybė niekur nenurodė, jog pirmieji du raštai buvo netinkami ar neišsamūs. Negana to, Savivaldybė tiek savo 2016-09-07 rašte, tiek vėlesniame 2016-09-14 rašte pati yra aiškiai nurodžiusi, jog atsakovas pateikė neįprastai maža kaina pagrindžiančius dokumentus, o Savivaldybė juos išnagrinėjo. Taigi yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu Savivaldybė vėliau nurodo, jog neįprastai mažos kainos pagrindimas neva nebuvo pateiktas, jeigu pati Savivaldybė prieš tai net du kartus pati nurodė, jog išnagrinėjo atsakovo pateiktus neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus. Be to, Savivaldybė taip ir nenurodė, kokiu pagrindu reikalavo antrą kartą patvirtinti tą patį, ką atsakovas jau buvo patvirtinęs teikdamas pasiūlymą ir kokiu teisiniu pagrindu, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikė formalaus patvirtinimo reikalavimą (arba tokio formalaus patvirtinimo pateikimą) neįprastai mažos kainos pagrindimu, kai tokie veiksmai vienareikšmiškai yra pripažintini kaip neatitinkantys neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto tikslo ir darantys neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą formalia ir neteisėta perse. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, nei Savivaldybė, nei ieškovas nepagrindė ir nepasisakė, kokiu pagrindu buvo pripažinta, jog atsakovo pateikti net du išsamūs neįprastai mažos kainos pagrindimai staiga tapo nepateiktais vien dėl to, jog formaliai nebuvo pateiktas patvirtinimas, kuris jau ir taip buvo pateiktas teikiant pasiūlymą. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį ir į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, paremtus teismų praktika, kuri reglamentuoja neįprastai mažos kainos pagrindimą ir kas yra laikytina neįprastai mažos kainos pagrindimu. Savivaldybė yra nurodžiusi, kad atsakovas neteikė pretenzijų ir neskundė Savivaldybės sprendimų, todėl pateikti argumentai neva neturėtų būti nagrinėjami. Atsakydamas į šį argumentą, atsakovas pastebi, jog jis yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Visu pirma vien tai, jog konkretus savivaldybės sprendimas ar veiksmas nebuvo ginčijamas, nereiškia, jog jis ipso facto yra teisėtas ir teisingas. Antra, pagrindinis klausimas šioje byloje, atsakovo nuomone, yra tai, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo pateiktas ar ne, todėl aplinkybė, jog atsakovas neginčijo Savivaldybės sprendimo šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga. Savivaldybė atsiliepime taip pat nurodo, neva ieškovas (t. y. draudimo bendrovė) nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo, nes prarado interesą dalyvauti pirkime. Šių argumentų pakomentuoti negali, nes nežino, ar Savivaldybė suklydo su sąvokomis (atsakovas / ieškovas), tačiau siekdamas išvengti bet kokių neaiškumų, pažymi, jog atsakovas nebuvo nurodęs Savivaldybei, jog prarado interesą dalyvauti pirkime ir neva sąmoningai nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo. Tą tik patvirtina bei įrodo visi atsakovo veiksmai pirkime, t. y. net du kartus teiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas, kuriam buvo gaištamas laikas, atliekami skaičiavimai ir pan. Priežastis, dėl kurios buvo nepateiktas formalus patvirtinimas, Savivaldybei ir ieškovui yra žinoma, t. y. taip susiklostė dėl to, jog atsakovo darbuotojai, atsakingi už tokios informacijos pateikimą buvo išvykę ir dėl itin trumpų terminų formalus patvirtinimas nebuvo pateiktas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas nurodė, jog prarado interesą dalyvauti pirkime. Atsiliepime Savivaldybė taip pat teigia, jog yra akivaizdu, jog Savivaldybė patirs nuostolių, kurie gali viršyti draudimo išmoką. Su tokiais Savivaldybės teiginiais kategoriškai negali sutikti, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti, paremti tik prielaidomis, o kaip žinia, nuostolių dydis turi būti realus, objektyvus ir pagrįstas realiais praradimais, o ne paremtas tikimybėmis, prielaidomis ar potencialiomis aplinkybėmis, kurios galbūt būtų, o galbūt ir nebūtų susiklostę ateityje. Pati Savivaldybė nurodo, jog atsakovo pasiūlytas koeficientas nebuvo mažiausias, o atsižvelgiant į paties pirkimo specifiką – kad pirkimo pagrindu buvo sudaromos preliminariosios sutartys, nėra jokios galimybės įrodyti, jog atsakovas, net ir sudaręs preliminariąją sutartį, konkrečius darbus būtų pasiūlęs pigiausiai, ypač, atsižvelgiant į tai, jog jo koeficientas nebuvo mažiausias. Taip yra dėl to, jog net ir sudarius preliminariąja sutarti, tai nereiškia, kad su tuo pačiu tiekėju bus sudaroma ir pagrindinė sutartis. Vien tai, kad atsakovo pasiūlymas buvo atmestas, nereiškia, jog Savivaldybė dėl to paslaugas įsigis brangiau, nei būtų galėjusi įsigyti tuo atveju, jeigu atsakovo pasiūlymas nebūtų buvęs atmestas, o to įrodyti nėra jokių objektyvių galimybių. Todėl bet kokie Savivaldybės teiginiai neva dėl atsakovo pasiūlymo atmetimo Savivaldybė patirs nuostolius, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Apibendrindamas išdėstytą aukščiau, atsakovas daro išvadą, jog Savivaldybės sprendimas traktuoti formalaus patvirtinimo nepagrindimą, neatsižvelgiant į prieš tai pateiktus išsamius paaiškinimus ir pagrindimus kaip neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimą, yra nesuderinamas su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir byloje esančia informacija ir dokumentais. Teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta pilna apimtimi.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus ir argumentus.

9Trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

10Ieškinys tenkintinas.

11Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ ir atsakovas UAB „Mano būstas“ 2016-07-21 sudarė sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį GJELT Nr. 2224822, pagal kurią, laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2016-10-25, buvo apdrausti UAB „Mano būstas“ turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl jo prisiimtų įsipareigojimų, už kuriuos draudikas laiduoja laidavimo sutartimi, neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Draudikas ADB „Gjensidige“ 2016-07-21 išdavė pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 2224822.

12Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė pastatų ir patalpų paprastojo remonto darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (Perkančioji organizacija), siekiant sudaryti preliminariąsias pirkimo sutartis (toliau – Konkursas). Pagal Konkurso sąlygų aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-23 įsakymu Nr. AD1-2018 (pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-07 įsakymu Nr. AD1-2141) (toliau – Konkurso sąlygų aprašas), 45 punktą, tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštu. Dėl šios priežasties šalys sudarė minėtą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį GJELT Nr. 2224822, pagal kurią atsakovui buvo išduotas laidavimo draudimo raštas Nr. 2224842, pagal kuriuos užtikrinimo vertė – ne mažiau nei 6 800,00 Eur. Pagal Konkurso aprašo 48.2 punktą, tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo jeigu tiekėjas iki Perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo.

13Bylos medžiaga nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, kad atsakovas UAB „Mano būstas“ 2016-07-22 pateikė dalyvio pasiūlymą šiame Konkurse. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-08-29 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1254 kreipėsi į dalyvį – atsakovą UAB „Mano būstas“, prašydamas pagrįsti neįprastai mažą bendrą palyginamąją kainą pagal pasiūlytą koeficientą (Konkurso sąlygų aprašo 68 punktas) iki 2016-09-01 11 val. Atsakovas, atsakydamas į šį raštą, 2016-08-31 raštu Nr. 20-16-629 pateikė įrodymus, patvirtinančius išskirtinai palankaus pasiūlymo kainą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-09-07 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1294, išnagrinėjusi pateiktus UAB „Mano būstas“ dokumentus, vadovaudamasi Konkurso sąlygų aprašo 68 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pakartotinai paprašė, kad UAB „Mano būstas“ mažos kainos pagrindimui pateiktų detalizuotas sąmatas įkainiams, esantiems pasiūlymo eil. Nr. 2, 16, 42,71, 81, iki 2016-09-12 9 val. Atsakovas UAB „Mano būstas“ 2016-09-08 raštu Nr. 20-16-655 pateikė mažą kainą pagrindžiančią ir detalizuotą sąmatą įkainiams, esantiems nurodytose pasiūlymo eil. Nr. – lokalinę sąmatą Nr. R-BST-V16-334099, kuri, kaip matyti iš jos turinio, konkretizuoja tik atliktinų darbų išlaidas.

14Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-09-14 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 pakartotinai kreipėsi į dalyvį – atsakovą UAB „Mano būstas“, prašydama patvirtinti, kad nurodant koeficientą buvo įvertinta viskas (ne tik darbai ir išlaidos, kuriuos detalizavo pateikta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V16-334099), ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui (darbo užmokestis, soc. draudimas ir kt. mokesčiai, pridėtinės išlaidos, pelnas ir kt.). Šių dokumentų pateikimo terminas suėjo 2016-09-16 13 val. Atsakovas UAB „Mano būstas“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo nei iki nustatyto termino, nei vėliau, nepateikė, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Konkurso sąlygų aprašo 69.4 punktu, 2016-09-19 sprendimu Nr. (14.20.)-VP3-1345 UAB „Mano būstas“ pasiūlymą atmetė.

15Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-10-21 raštu dėl draudimo sumos išmokėjimo Nr. (4.19.)-R2-2959 kreipėsi į atsakovo draudiką – ieškovą ADB „Gjensidige“, prašydama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėti Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte Nr. 2224822 nurodytą sumą – 6 800,00 Eur. Ieškovas, gavęs nurodytą raštą, iškėlė administruojamos žalos bylą Nr. 2016/117904. Iš ieškovo pateiktų duomenų – susirašinėjimo su atsakovu el. paštu, matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su paklausimu ir prašymu nurodyti, dėl kokios priežasties nebuvo atsakyta į 2016-09-14 Perkančiosios organizacijos raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 bei ar atsakovas yra / nėra (ketina) skųsti Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atsakovo pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovas į šį paklausimą atsakė, kad „Tiesiog nespėjome, buvo išvykę nebespėjome laiku ir pateikti. PO (Perkančiosios organizacijos) sprendimą neskundėme, nes nebematėme prasmės, juk terminus CVPIS (Viešųjų pirkimų tarnybai) sunku užginčyti.“.

16Draudikas – ieškovas ADB „Gjensidige“, 2016-11-25 priėmė du sprendimus Nr. 04-11B-127993 žalos byloje Nr. 2016/117904, vieną – skirtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo trumpai informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją apie priimtą sprendimą išmokėti 6 800,00 Eur draudimo išmoką, kitą – UAB „Mano būstas“, kuriame nurodė, kad „ADB „Gjensidige“ Žalų departamento Nestandartinių žalų ir atstovavimo skyriuje administruojama žalos byla Nr. 2016/117904 pagal 2016-10-24 iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gautą reikalavimą išmokėti 6 800,00 Eur draudimo išmoką (toliau – Pretenzija). Pretenzijoje nurodoma, jog Jūsų įmonė dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastatų ir patalpų paprastojo remonto darbų pirkime supaprastintu atviro konkurso būdu, tačiau iki nustatytos datos, t. y. 2016-09-16, nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo (toliau – Įvykis). Atitinkamai remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išduotu pasiūlymo laidavimo draudimo raštu Nr. 2224822, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija reikalauja išmokėti 6 800,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į gautą pretenziją, buvo užregistruota žalos byla, kuri administruojama pagal su Jūsų įmone sudarytą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 2224822). Informuojame, jog pagal žalos bylos administravimo metu gautą informaciją / dokumentus nustatyta, jog 2016-09-14 raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija Jūsų įmonei prašė patvirtinti, kad nurodant koeficientą Jūsų įmonė įvertino viską, ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui, t. y. darbo užmokestį, socialinį draudimą ir kitus mokesčius, pridėtines išlaidas, pelną ir kt.). Kaip nurodėte, į šį raštą Jūsų įmonė neatsakė. Paaiškiname, jog pagal 2009-11-10 Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymą Nr. 1S-122 Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8 punktą perkančioji organizacija, jei jai kyla neaiškumų dėl tiekėjo pateikto kainos pagrindimo, gali prašyti tiekėjo paaiškinti savo pateiktą pagrindimą. Tuo atveju, jei toks pagrindimas nepateikiamas arba pateikiamas nepakankamas, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą gali atmesti (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi į perkančiosios organizacijos (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) 2016-09-14 raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 atsakyta nebuvo, o iš Jūsų anksčiau teiktų dokumentų perkančiajai organizacijai neįprastai mažos kainos pagrindimas nebuvo aiškus, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išduotu raštu Nr. 2224822 draudikas įsipareigoja sumokėti užsakovui 6 800,00 Eur sumą tuo atveju, jei siūlytojas, t. y. Jūsų įmonė, iki Užsakovo nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Atitinkamai žalos byloje priimtas sprendimas dėl 6 800,00 Eur draudimo išmokos užsakovui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – išmokėjimo. ADB „Gjensidige“ paaiškina, jog vadovaujantis Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (toliau – Taisyklių) 12.7. punktu, Draudikui išmokėjus draudimo išmoką Užsakovui už neįvykdytą Draudėjo prievolę, už kurią buvo laiduota, Draudėjas įsipareigoja ne ginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo Draudiko pirmo raštiško pareikalavimo gavimo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pinigų sumą Draudikui. Atsižvelgiant į tai, prašome pervesti draudikui ADB „Gjensidige“ (atsiskaitomoji sąskaita: AB SEB bankas, A/s LT50 7044 0600 0109 6656) išmokėtą 6 800,00 Eur draudimo išmokos sumą. Apie nurodytos draudimo išmokos sumokėjimą prašome informuoti draudiką raštu bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų (mokėjimo pavedimo ir/ar kito buhalterinio dokumento išrašo) tinkamai patvirtintas kopijas. Mokėjimo pavedime prašome nurodyti: „grąžinama išmokėta išmoka pagal draudimo liudijimą GJELT Nr. 2224822“. Mokėjimą patvirtinančio buhalterinio dokumento tinkamai patvirtintą kopiją prašome pateikti el. paštu Sigita.Matijosaityte@gjensidige.lt“.

17Taigi, draudikas ADB „Gjensidige“, remdamasis aukščiau paminėtu 2016-10-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu bei Pasiūlymo laidavimo draudimo rašto Nr. 2224822 4 punktu, taip pat 2016-11-25 sprendimais žalos byloje Nr. 2016/117904, 2016-11-25 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kuria įvykis pripažintas draudžiamuoju, 2016-11-28 mokėjimo nurodymu Nr. 17731 sumokėjo Klaipėdos savivaldybės administracijai 6 800,00 Eur draudimo išmoką.

18Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas 2016-12-23 pretenzija Nr. 23/10-128942 kreipėsi į atsakovą dėl 6 800,00 Eur Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Pretenzijoje pažymėjo, kad remiantis Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 12.7 punktu, draudikui išmokėjus draudimo išmoką užsakovui už neįvykdytą draudėjo prievolę, už kurią buvo laiduota, draudėjas įsipareigoja ne ginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo draudiko pirmo raštiško pareikalavimo gavimo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pinigų sumą draudikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsakęs į šią pretenziją, bei šalys įrodymų apie tai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19Atsakovo teigimu, jis savo pareigas Pirkime vykdė tinkamai. Į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-29 raštą Nr. (14.20.)-VP3-1254 bei 2016-09-07 raštą Nr. (14.20.)-VP3-1294 – atsakė, pateikdamas visus reikalingus duomenis. Laiko, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-09-14 raštas Nr. (14.20.)-VP3-1323, kuriuo buvo prašoma patvirtinti, kad nurodant koeficientą buvo įvertinta viskas (ne tik darbai ir išlaidos, kuriuos detalizavo pateikta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V16-334099), ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui (darbo užmokestis, soc. draudimas ir kt. mokesčiai, pridėtinės išlaidos, pelnas ir kt.) – buvo formalus ir perteklinis, nes visą juo prašomą informaciją atsakovas jau buvo pateikęs, teikdamas pasiūlymą. Todėl nėra pagrindo susidariusios situacijos traktuoti kaip neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimo ir todėl ieškovui neatsirado pareiga mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai užtikrinimo sumą; o ieškovui ją sumokėjus, jis neturi pagrindo reikalauti šių sumų iš atsakovo, traktuojant, jog atsakovas pažeidė savo pareigas, nustatytas Pirkimo sąlygose ar pagal išduotą sutartinių prievolių draudimo sutartį.

20Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ieškovas kaip draudikas išmokėjo draudimo išmoką pagal Pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 2224822 perkančiajai organizacijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, vykdant konkursą bei, ar atsakovui – konkurso dalyviui UAB „Mano būstas“, kilo pareiga grąžinti draudikui šio išmokėtą draudimo išmoką.

21Visų pirma teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

22Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

23Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tiek dėl draudiko – ieškovo ADB „Gjensidige“, draudimo išmokos išmokėjimo teisėto pagrindo, tiek dėl to, kad, išmokėjęs draudimo išmoką, jis (ne)įgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).

24Nagrinėjamoje byloje taip pat paminėtina, kad laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Šia sutartimi užtikrinama, kad naudos gavėjas gautų draudimo išmoką ekonominiams nuostoliams padengti, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudžiama nuostolių, už kurių padarymą draudėjas atsako pagal civilinės atsakomybės taisykles, rizika ir siekiama apsaugoti draudėją nuo išlaidų, kurios turėtų būti skiriamos tokiems nuostoliams padengti. Teismas pažymi, kad laidavimo draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, tačiau skiriasi jų draudimo interesai. Laidavimo draudime draudimo interesas yra padengti naudos gavėjo ekonominius nuostolius, o ne apsaugoti draudėją nuo išlaidų. Pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudėjo interesas draustis yra tas, kad galimus nuostolius už jį prisiimtų draudikas, bet, sumokėjęs nuostolius, neįgytų reikalavimo į jį. Šios sutarties atveju draudimo interesą sudaro siekimas draudėjui išvengti nuostolių, bet ne užtikrinti nuostolių atlyginimą naudos gavėjui, kaip kad yra laidavimo draudimo sutarties atveju. Dėl draudimo intereso civilinės atsakomybės draudimo sutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudėjas draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, jis neturėtų nuostolių, kuriuos patirtų, jeigu atlygintų trečiajam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; etc.).

25CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija šiuo atveju yra asmens pasikeitimas prievolėje, o tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Teismas pažymi, kad šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

26Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pirkimo sąlygų aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2018 (pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. AD1-2141), 48 punkte įtvirtintos sąlygos, kada draudimo bendrovė įsipareigoja Klaipėdos savivaldybės administracijai sumokėti draudimo išmoką. Viena iš sąlygų yra, kai tiekėjas iki Savivaldybės administracijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo (Pirkimo sąlygų aprašo 48.2 punktas). Kaip paminėta aukščiau, faktinės šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos savivaldybės administracija du kartus kreipėsi į atsakovą UAB „Mano būstas“ kaip konkurso dalyvį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau pateikti atsakymai nebuvo išsamūs, trūko duomenų, o konkrečiai – konkurso dalyvis (atsakovas UAB „Mano būstas“) nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo, t. y. – nepatvirtino, kad nurodant koeficientą UAB „Mano būstas“ įvertino viską, ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui: darbo užmokestį, socialinį draudimą ir kitus mokesčius, pridėtines išlaidas, pelną ir kt. Atsakovo argumentai, kad jis visą reikalingą informaciją bei duomenis buvo pateikęs su pirminiu pasiūlymu ir toks perkančiosios reikalavimas buvo perteklinis – atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, kadangi visų pirma kaip rodo ilgametė tokių konkursų praktika, tiekėjai, pateikę pirminį pasiūlymą, vėliau nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo, tokiu būdu – faktiškai atsiima pasiūlymą ir nepraranda pasiūlymo galiojimo užtikrinimo bei nepatiria jokių neigiamų pasekmių. Antra, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas, būdamas profesionaliu viešųjų pirkimų santykių dalyviu ir žinodamas apie pasiūlymo galiojimo užtikrinimo taikymo atvejus, akivaizdžiai nesidomėjo viešo konkurso eiga bei sąlygomis, nes pats el. paštu ieškovui teiktame atsakyme dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimo perkančiajai organizacijai nurodė, kad nespėjo, buvo išvykę, perkančiosios organizacijos sprendimo neskundė. Trečia, remiantis 2009-11-10 Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymo Nr. 1S-122 Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų patvirtinimo 8 punktu, perkančioji organizacija, jei jai kyla neaiškumų dėl tiekėjo pateikto kainos pagrindimo, gali prašyti tiekėjo paaiškinti savo pateiktą pagrindimą, o tuo atveju, jei toks pagrindimas nepateikiamas arba pateikiamas nepakankamas, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą gali atmesti (minėtų rekomendacijų 9 punktas).

27Taigi, byloje nustačius, kad Klaipėdos savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-1323 pakartotinai kreipėsi į dalyvį UAB „Mano būstas“ prašydama pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 13.00 val., tačiau atsakovui UAB „Mano būstas“ jo iki nustatyto termino nepateikus, 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (14.20.)-VP3-1345 atsakovo UAB „Mano būstas“ pasiūlymą atmesti.

28Kaip minėta, pagal ginčo santykiams aktualios redakcijos VPĮ 93 straipsnio 3 dalį, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Tačiau, taip pat kaip minėta – atsakovas UAB „Mano būstas“ jokių pretenzijų neteikė, Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo neskundė.

29Pagal VPĮ 30 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pagal Klaipėdos savivaldybės administracijos patvirtintų Pirkimo sąlygų 48.2. punktą, tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei jis iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Kaip matyti, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atvejai yra nustatyti ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Pirkimo sąlygose ir tai visiškai atitinka minėtą VPĮ 30 straipsnio 1 dalį, todėl atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, kad perkančioji organizacija (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) visiškai pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi patvirtintų Pirkimo sąlygų, kreipėsi į draudiką (ieškovą – ADB „Gjensidige“) dėl draudimo išmokos sumokėjimo.

30Kaip minėta, ieškovas, gavęs 2016-10-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą dėl draudimo sumos išmokėjimo Nr. (4.19.)-R2-2959, iškėlė administruojamos žalos bylą Nr. 2016/117904. Atsakovas gi, gavęs el. paštu ieškovo prašymą nurodyti dėl kokių priežasčių jis neatsakė į 2016-09-14 Perkančiosios organizacijos raštą Nr. (14.20.)-VP3-1323 bei ar atsakovas yra / nėra (ketina) skųsti Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atsakovo pasiūlymas buvo atmestas, kaip ne kartą šioje byloje buvo minėta – nurodė, kad „Tiesiog nespėjome, buvo išvykę nebespėjome laiku ir pateikti. PO (Perkančiosios organizacijos) sprendimą neskundėme, nes nebematėme prasmės, juk terminus CVPIS (Viešųjų pirkimų tarnybai) sunku užginčyti.“, kas, kaip paminėta aukščiau, vertintina kaip aplaidumas ir nesidomėjimas vykstančiu konkursu bei jo sąlygomis, užtraukiantis atitinkamas pasekmes. Taigi, ieškovas, atsižvelgdamas į žalos byloje surinktą medžiagą bei vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išduotu raštu Nr. 2224822, visiškai pagrįstai 2016-11-28 išmokėjo 6 800,00 Eur draudimo išmoką. Todėl, remiantis Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 12.7. punktu, nustatančiu, jog Draudikui išmokėjus draudimo išmoką Užsakovui už neįvykdytą Draudėjo prievolę, už kurią buvo laiduota, Draudėjas įsipareigoja ne ginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo Draudiko pirmo raštiško pareikalavimo gavimo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pinigų sumą Draudikui, – visiškai teisėtai ir pagrįstai pareikalavo iš atsakovo pervesti draudikui ADB „Gjensidige“ (atsiskaitomoji sąskaita: AB SEB bankas, A/s LT50 7044 0600 0109 6656) išmokėtą 6 800,00 Eur draudimo išmokos sumą.

31Kaip minėta, CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į ką tik paminėtą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 12.7. punkte nustatytą draudėjo pareigą atlyginti draudikui išmokėtą draudimo išmoką už neįvykdytą draudėjo prievolę, už kurią buvo laiduota, taip pat įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju šalių draudimo teisiniuose santykiuose subrogacija yra galima, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtą 6 800,00 Eur draudimo išmokos sumą yra teisėtas ir pagrįstas bei todėl tenkintinas.

32Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2016-12-23 pretenziją dėl 6 800,00 Eur draudimo išmokos sumokėjimo, savo pareigos per 14 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos sumokėti nurodytą sumą, neįvykdė, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminus piniginei prievolei atlikti bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė 320,98 Eur bylinėjimosi išlaidų – 153,00 Eur žyminio mokesčio ir 167,98 Eur už ieškinio parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

34Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

35Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

37ieškinį patenkinti.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas“, juridinio asmens kodas 300883806, ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai: 6 800,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) žalos atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą (6 800,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320,98 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų, 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB... 3. ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo 6 800,00 Eur... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei... 5. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau –... 6. Atsakovas UAB „Mano Būstas“ pateiktame atsiliepime į patikslintą... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė,... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 9. Trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.... 10. Ieškinys tenkintinas. ... 11. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ADB... 12. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė pastatų... 13. Bylos medžiaga nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, kad atsakovas... 14. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-09-14 raštu Nr.... 15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-10-21 raštu dėl draudimo... 16. Draudikas – ieškovas ADB „Gjensidige“, 2016-11-25 priėmė du sprendimus... 17. Taigi, draudikas ADB „Gjensidige“, remdamasis aukščiau paminėtu... 18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas 2016-12-23 pretenzija Nr.... 19. Atsakovo teigimu, jis savo pareigas Pirkime vykdė tinkamai. Į Klaipėdos... 20. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai ieškovas kaip... 21. Visų pirma teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo... 22. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 23. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 24. Nagrinėjamoje byloje taip pat paminėtina, kad laidavimo draudimo sutartimi... 25. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 26. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pirkimo sąlygų aprašo, patvirtinto... 27. Taigi, byloje nustačius, kad Klaipėdos savivaldybės administracija 2016 m.... 28. Kaip minėta, pagal ginčo santykiams aktualios redakcijos VPĮ 93 straipsnio 3... 29. Pagal VPĮ 30 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija gali pareikalauti,... 30. Kaip minėta, ieškovas, gavęs 2016-10-21 Klaipėdos miesto savivaldybės... 31. Kaip minėta, CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu draudimo... 32. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2016-12-23 pretenziją dėl 6... 33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo... 35. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 37. ieškinį patenkinti.... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas“, juridinio asmens kodas... 39. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...