Byla 2A-717-368/2018
Dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J., Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams M. B. ir L. R. dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J., Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė R. G. teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2013 metų rugsėjo 23 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių G. B. ir M. B. testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. dėl testatorės G. B. ligos ir sandorio sudarymo metu buvimo tokios būsenos, kad negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nurodė, kad (data neskelbtina) mirė jos motina G. B.. Po mirties ieškovė sužinojo, kad motina G. B. ir tėvas M. B. 2013 metų rugsėjo 23 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kurį patvirtino notarė S. J.. Testamentu palikėjai paliko turtą vienas kitam bei testamentu paskyrė įpėdinį, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - ieškovės seserį L. G. (dabar – R.). G. B. testamentą buvo sudariusi ir 2009 metų gruodžio 9 d. Šis testamentas taip pat buvo patvirtintas notarės S. J. 2015 metų rugsėjo 24 d. atsakovas M. B. pateikė palikimo atsiradimo vietos notarei N. M., pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po G. B. mirties, priėmimo. Ieškovė mano, jog 2013 metų rugsėjo 23 d. sudarytas testamentas prieštarauja mirusiosios G. B. tikrajai valiai. G. B., nors nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau sandorio sudarymo metu dėl ligos, savo sveikatos būklės dėl sudėtingo gydymo, vartotų medikamentų, buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovė ir mama buvo artimos, ypač paskutinius jos gyvenimo metus, santykiai buvo geri, ieškovė nuolat ją lankė, rūpinosi jos gydymu, slauga. 2013 metų rugsėjo 23 d. sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.89 str. 1 d. pagrindu ir įvertintas kaip neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, nes testatorė G. B. testamento sudarymo metu sunkiai sirgo, o testamentu nepagrįstai atėmė iš savo dukros - ieškovės R. G., paveldėjimo teisę, nors tam jokio pagrindo nebuvo. Tai galėjo įvykti tik dėl testatorės sveikatos būsenos ir dėl šios priežasties susidėjusių faktinių gyvenimo aplinkybių, atsakovo M. B. (o galimai ir atsakovės L. R.) psichologinio spaudimo darymo testatorei, atsakovų pasinaudojimo tokia neadekvačia testatorės būsena, siekiant sau naudingo testamento sudarymo. 2.

6Atsakovai M. B. ir L. R. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovų (sutuoktinio ir dukros L.) santykiai su testatore G. B. buvo labai geri. Ieškovė R. G. su savo tėvais nebendravo daugiau kaip dvidešimt metų, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl motinos G. B. sveikatos bei jos galimybės suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti yra neteisingos. G. B. 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, kuris jai priklausys, paliko dukrai L. G. 2013 metais, abu sutuoktiniai pasitarę, nusprendė sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kada ateityje beatsirastų, kuris priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui, paveldės dukra L. G.. Tokiu būdu testatorės valia buvo aiški, jos noras buvo toks, kad ateityje, po abiejų sutuoktinių mirties, turtą paveldėtų viena dukra - L. Testatorė nei viename testamente kaip savo testamentinės įpėdinės nenurodė ieškovės. Tokia testatorės valia buvo sąlygota pačios ieškovės elgesio. 3.

7Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J. atsiliepime ieškinį nurodė, kad 2013 metais rugsėjo 23 dieną patvirtino bendrąjį sutuoktinių G. B. ir M. B. testamentą. Šiuo testamentu turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų ateityje, kuris jiems priklausys testatoriai paliko vienas kitam, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turtą paveldės jų dukra L. G. (R.). Pažymėjo, jog dėl testatorės psichikos sveikatos būklės, jokių abejonių nekilo, todėl ieškovės tvirtinimai, kad testatorė G. B. sudarė testamentą atsakovų įtakojama, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, jog testatorės susiformavusią aiškią valią parodo ir 2009 metais sudarytas testamentas, kuriuo ji visą turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų kada beatsirastų ateityje, kuris jai priklausys paliko atsakovei dukrai L. Šio testamento G. B. nepanaikino, tad 2013 metų rugsėjo dienos sudarytas testamentas tik dar kartą įrodė nuoseklią, aiškią, nesikeičiančią testorės galutinę valią dėl įpėdinio paskyrimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94.

10Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. 5.

11Teismas remdamasis iš esmės sutampančių galutinėmis išvadomis dviejų psichiatrijos ekspertizių aktais (Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3), šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatė, jog testamento sudarymo metu testatorė G. B. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ūmaus laikino psichikos sutrikimo būsenoje, sudarydama 2013-09-23 bendrąjį sutuoktinių testamentą; ji galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o jos persirgtos ligos, patirtas fizinis skausmas ir vartoti medikamentai ir kitas gydymas pagal ligų dinamiką neturėjo įtakos jos psichikos būsenai. 6.

12Teismas nesirėmė psichiatrijos ekspertizės aktu (Ekspertizė Nr. 2) išvadomis, nurodydamas, kad šios ekspertizės išvadomis nebuvo išsamiai įvykdyta 2017-09-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, t. y. Ekspertizės akte neatsakyta į teismo nutartyje ekspertams užduotą pirmą klausimą: Ar G. B., 2013-09-23 sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, sirgo kokia nors psichine liga ar psichikos sutrikimu? Taip pat dėl to, kad ekspertizę pavesta atlikti ekspertų komisijai, o ekspertizę atliko tik vienas ekspertas K. D. Teismas pripažino, jog Ekspertizės Nr. 2 išvadų pagrįstumo tikslumu verčia abejoti ir aplinkybė, kad Ekspertizės Nr. 2 išvados, galimai neatidaus suklydimo pagrindu, grindžiamos kito asmens – ieškovės R. G. patirtos traumos aprašymu, kuria ekspertas grindžia savo išvadą, jog 2010 m. patirta galvos smegenų trauma „turėjo neigiamą poveikį jos psichikos būsenai bei pažinimo funkcijoms“. 7.

13Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad dėl sunkios somatinės būklės, neįgalumo, užsitęsusios depresijos, nusilpusių pažinimo funkcijų, psichotropinių vaistų poveikio G. B. buvo priklausoma nuo kitų asmenų ir lengvai pasiduodavo jų įtaigai ir nemotyvuotai 2013-09-23 testamentu pakeitė 2009-12-09 testamentą. Priešingai, teismas nustatė, jog ginčijamas testamentas iš esmės atkartoja 2009 metų testamente išsakytą testatorės valią, todėl sprendė, jog G. B. 2013-09-23 testamente išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdama niekeno įtakota.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15

8.

16Apeliantė (ieškovė) R. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 8.1.Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesirėmė psichiatrijos ekspertizės akto (Ekspertizės Nr. 2) išvadomis, taip pat nepagrįstai po šios teismo paskirtos pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadų gavimo skyrė pakartotinę ekspertizę ir nepagrįstai rėmėsi Ekspertizių Nr. 1 ir Nr. 3 išvadomis, nes jų apibendrinimuose trūksta išsamios mokslinės medicininės duomenų analizės. Tuo tarpu Ekspertize Nr. 2 išsamiai išanalizuota testatorės J. B. sveikatos būsena iki ginčijamo sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu bei išsamiai aprašytos nurodytos būsenos priežastys. Nors prieš teismui sprendžiant skirti pakartotinę Ekspertizę Nr. 3, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai ieškovė nurodė, kad atsakovė L. R. yra susijusi artimais ryšiais su šios tarnybos teismo psichologu Butkumi, teismas, neatsižvelgdamas į tokias ieškovės nurodytas aplinkybes, pakartotinę Ekspertizę Nr. 3 skyrė atlikti būtent minėtos įstaigos ekspertų komisijai. 8.2.Teismas neįvertino akte (Ekspertizė Nr. 2) nurodytų reikšmingų išvadų, o būtent: kad G. B. 2013-01-04 pirmą kartą buvo diagnozuotas depresijos epizodas, ji nuolat skundėsi nerimu, nemiga, intensyviais pilvo skausmais, jog testatorei nuo 2013 m. pradžios reguliariai buvo skiriamas prieš depresinis medikamentas amitriptylinas, 7 dienas iki testamento sudarymo (2013-09-16) G. B. buvo pratęstas gydymas diazepamu kartu su narkotiniu analgetiku tramadoliu. Teismas nesirėmė akte išdėstytais eksperto teiginiais, kad vartojant minėtus vaistus, tokiai grupei pacientų, kaip testatorė G. B., šalutinių poveikių atsiradimo rizika yra ženkliai didesnė, dažniau išsivysto paradoksinė reakcija: nerimas, psichomotorinis sujaudinimas, dirglumas, agresija, manija, haliucinacijos, psichozė, elgesio ir suvokimo sutrikimai. Teismas taip pat nelaikė reikšminga aplinkybe, jog dažniausi testatorės vartoto vaisto diazepamo nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, pažinimo funkcijų nusilpimas, psichikos procesų sulėtėjimas, dezorientacija, atminties sutrikimai, depresija bei kalbos sutrikimai. Į minėtas eksperto išvadas teismas neatsižvelgė, neskyrė pakankamai dėmesio plačiąja prasme bendrai G. B. būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu bei klinikiniams, laboratoriniams ir socialiniams faktoriams, turintiems įtaką testatorės suvokimui, kritikai, gebėjimui priimti adekvatų sprendimą ir numatyti jo pasekmes. Be to, teismo nurodyti motyvai, lėmę teismo apsisprendimą nesiremti Ekspertizės akto Nr. 2 išvadomis, nesudaro pagrindo šios ekspertizės išvadų vertinti kaip nepagrįstų. 8.3. Notarė S. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad G. B. testamento sudarymo dieną, 2013-09-23, atsakydama į notarės klausimus, teigė, kad ji nors ir serganti onkologine liga, tačiau jaučiasi puikiai ir jokių vaistų nevartoja. Tokios nurodytos aplinkybės (dėl vaistų nevartojimo, puikios savijautos) prieštarauja objektyviems medicininiams duomenims ir verčia abejoti notarės pateiktų aplinkybių tikslumu. Nors ginčijamame bendrajame sutuoktinių testamente nurodyta, kad notarė įsitikino testatorių veiksnumu, toks įrašas negali būti laikytinas pagrįstu, kadangi notarė žinodama, kad G. B. serga onkologine liga, neturėjo duomenų ir nepasiteiravo gydytojų, ar šis faktorius nėra kliūtimi sudaryti ginčijamą sandorį, nors vadovaujantis Notariato įstatymo 31 straipsniu tokioje situacijoje turėjo tai padaryti. 9.

17Atsakovai M. B. ir L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 9.1.Teismas pagrįstai nesirėmė Ekspertizės Nr. 2 išvadomis ir teisingai nurodė šio ekspertizės akto trūkumus, nes aktas yra pagrįstas ne mokslinėmis išvadomis, medicininių duomenų tyrimu ir analize, išvados nėra motyvuotos, joks įrašų medicininiuose dokumentuose ekspertinis tyrimas neatliktas. Ekspertizės akte aprašomos ligos, jų pasireiškimo bendrieji požymiai, bet ar šie požymiai pasireiškė (ir kuo pasireiškė) G. B., tėra tik eksperto prielaidos. Ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, tik apsiribota nepilnu medicininių įrašų aprašymu, o paremta samprotavimais, prielaidomis („gali būti“, „galima teigti“, „neabejotinai“, „dažniau išsivysto“, „dažniausi nepageidaujami poveikiai“, kt.). Ekspertas neįvertino, kad G. B. vartojo vaistus, kurie negydo psichikos ligų, juos skyrė ne gydytojas psichiatras, medicininėje dokumentacijoje nėra gydytojo psichiatro įrašų. Ekspertizė Nr. 2 buvo skirta pačios apeliantės pakartotiniu prašymu, o Ekspertizė Nr. 3 dėl to, kad prieš tai atliktos ekspertizės akte Ekspertizė Nr. 2 buvo teismo aprašyti prieštaravimai ir neatitikimai. 9.2. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad Ekspertizę Nr. 3 atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos narės buvo neobjektyvios ir šališkos, nes atsakovė L. R. yra susijusi artimais ryšiais su vienu iš šios tarnybos psichologų. Atsakovai nepažįsta šios tarnybos ekspertų ir jokių artimų ryšių su niekuo nepalaiko. 9.3.Nepagrįstai apeliantė teigia, kad Ekspertizė Nr.3 „vertino tik patvirtintas diagnozes ir tik pagal jai pateiktus dokumentus, o eilės gydytojų išrašuose nepaminėtą testatorės elgsenos, kalbos ar mąstymo neadekvatumą plečiamai nepagrįstai išaiškino, kad tokių faktų nebuvo. Ekspertai vertino objektyvius įrodymus - medicininę dokumentaciją. Eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Teismas vertino ir aptarė visų trijų ekspertizių aktų išvadas. Ekspertizės Nr. 3 išvados yra kategoriškos, todėl teismas pagrįstai jas laikė tiesioginiu įrodymu šioje byloje. 9.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neskyrė pakankamai dėmesio plačiąja prasme bendrai testatorės būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu bei klinikiniams, laboratoriniams, somatogeniniams, psichogeniniams ir socialiniams faktoriams. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Ieškinį įrodyti yra ieškovės pareiga, tačiau ieškovė neįrodė, kad įrašai medicininėje dokumentacijoje įrodo testatorės nesugebėjimą suprasti savo veiksmų esmės dėl kitų, ne psichikos ligų. Apeliantė vartoja sąvokas „akivaizdu“, „nekelia abejonių“, o tai rodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais. 9.5. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad „ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas“: Apklausta teismo posėdyje, testamentą patvirtinusi notarė S. J. nurodė, kad G. B. sklandžiai dėstė mintis, išreiškė savo valią aiškiai ir suprantamai, kad jos psichinė būsena notarei nekėlė jokių abejonių. Notarų patvirtinti testamentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. 10.

18Atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) R. G. apeliacinį skundą, tretysis asmuo notarė S. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 10.1.Teisė paskirti įpėdinį pagal testamentą yra išimtinė testatoriaus teisė, kuri privalo būti gerbiama. Niekas negali varžyti testatoriaus laisvės ne tik paskirti įpėdinį pagal testamentą, bet ir atimti iš bet kurio įpėdinio teisę paveldėti. Testatorė norėjo sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paveldėtų likęs gyvas sutuoktinis, o po pergyvenusio sutuoktinio mirties visą turtą paveldėtų tik atsakovė L. R. Testamento turinys testatorei buvo aiškus, suprantamas, ji sutiko su tokiu turiniu, pati pasirašė testamente. 10.2. Tvirtinant bendrąjį sutuoktinių testamentą, buvo atlikti visi privalomi veiksmai, laikantis notariato įstatymo. Testatorei išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo, t. y. testamento prasmė ir pasekmės, kalbant su testatore išsiaiškinta jos tikroji valia. Testatorė tiksliai žinojo ką nori paskirti savo įpėdiniu, aiškiai ir rišliai dėstė mintis, neklysdama, sąmoningai suformavo ir autentiškai išreiškė savo tikrąją valią. Taip pat buvo įsitikinta testatorės veiksnumu, patikrinant Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, kas ir pažymėta bendrajame sutuoktinių testamente. Testamentas buvo patvirtintas 2013 m. rugsėjo 23 d., testatorė mirė 2015 m. rugsėjo 12 d., kas reiškia, kad nuo testamento patvirtinimo iki testatorės mirties praėjo ilgas laiko tarpas. Visi teisme apklausti liudytojai taip pat paliudijo, kad testatorė puikiai orientavosi aplinkoje, vairavo mašiną, tvarkė kapus, bankinius pavedimus. Ieškove su testatore nebendravo, nepalaikė artimo ryšio, ja rūpinosi tik atsakovė, todėl logiškas testatorės sprendimas savo turtą palikti įpėdinei su kuria sieja ilgalaikis artimas bendravimas, pasitikėjimas.

19Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

21teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliantės (ieškovės) R. G. apeliacinis skundas netenkintinas. 9.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 10.

24Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrojo sutuoktinių oficialiojo testamento teisėtumo. 11.

25Byloje nustatyta, kad (data neskelbtina) mirė G. B., ieškovės R. G. ir atsakovės L. G. (po santuokos sudarymo – R.) motina. Ieškovės ir atsakovės tėvai G. B., M. B. 2013 metų rugsėjo 23 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kurį patvirtino Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J., notarinio registro Nr. 8919, kuriuo paliko turtą vienas kitam bei testamentu paskyrė įpėdinį, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - L. G. (I t.,13-14, 59 b. l.), proceso eigoje atsakovės pavardė pakeista iš G. į R. (III t.,158 b .l.). Ieškovės pakartotiniu prašymu, testatorės G. B. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pirma pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizę atliko ieškovės pasirinktos ekspertizės įstaigos ekspertas (II t., 68-70 b. l.). 2017 m. vasario 23 d. – gegužės 10 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK -37/2017 (toliau tekste – Ekspertizė Nr. 1) išvadoje, atsakant į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje pateiktus klausimus nurodyta, kad G. B. (mirusios (data neskelbtina)) medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų, kad ji 2013-09-23, sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Taip pat nėra duomenų, kad G. B. iki 2013-09-23 diagnozuotos somatinės ir neurologinės ligos bei skirti vaistai galėjo turėti įtakos jos pažintinėms psichikos funkcijoms ir valingai veikiai. Dėl medicininėje dokumentacijoje aprašytos tuometinės jos emocinės būsenos, vyraujant nerimo ir miego sutrikimams, būdingos adaptacijos sutrikimui, ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, suvokti bendrojo sutuoktinių testamento turinį, jo reikšmę ir pasekmes (II t. 83-87 b. l.). Ieškovės pakartotiniu prašymu, testatorės G. B. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje buvo paskirta antra pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizę atliekant ekspertų komisijai, tačiau ekspertizę atliko ieškovės pasirinktos ekspertizės įstaigos vienas ekspertas (III t., 4-7 b. l.). 2017 m. spalio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-343/2017 (toliau tekste – Ekspertizė Nr. 2) išvadoje, atsakant į teismo 2017-09-13 nutartyje pateiktus klausimus nurodyta, kad įvertinus G. B. fizinę (vėžinė intoksikacija, sunkios lėtinės širdies ligos, lėtinė išeminė galvos smegenų liga, liekamieji reiškiniai po ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (insultų)) ir psichikos sveikatos būklę (lėtinio skausmo sindromas, pažinimo funkcijų nusilpimas, depresijos ir nerimo sutrikimas), vartotų vaistų (diazepamo ir tramadolio) suminį poveikį ir prieš depresinio gydymo (amitriptilinu) neefektyvumą, galima teigti, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, G. B. buvo tokioje psichofizinėje būsenoje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. G. B. sunki somatinė būklė (onkologinės ligos nepalankios baigties stadija), esant organiniams psichikos sutrikimams bei depresijos ir nerimo sutrikimams, didelis fizinis skausmas, vėžinė intoksikacija, suminis diazepamo ir tramadolio poveikis sutrikdė jos gebėjimą testamento sudarymo metu (2013-09-23) kritiškai objektyviai analizuoti teisinę situaciją, sandorio turinio ypatumus bei išreikšti savo tikrąją valią (III t., 22-31 b. l.). Atsakovo M. B. prašymu, testatorės G. B. psichinei būklei testamento pasirašymo metu nustatyti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi byloje buvo paskirta trečia pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertizę atliekant atsakovo pasirinktos ekspertizės įstaigos ekspertų komisijai (III t., 116-120 b. l.). 2018 m. vasario 26 d. – balandžio 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-1/2018 (toliau tekste – Ekspertizė Nr. 3) išvadoje, atsakant į teismo 2017-12-28 nutartyje nurodytus klausimus nurodyta, kad G. B. (mirusi 2015-09-12), 2013-09-23 sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ūmaus laikino psichikos sutrikimo būsenoje, G. B. buvo adaptacijos sutrikimas (F43.2). G. B. (mirusi (data neskelbtina)), 2013-09-23 sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. G. B. (mirusios (data neskelbtina)), somatinės ir neurologinės ligos (persirgti insultai, onkologinė liga ir kt.), patirtas fizinis skausmas, vartoti medikamentai ir kitas gydymas pagal ligų dinamiką neturėjo esminės įtakos jos psichikos būsenai. Ji 2013 m. rugsėjo 23 d. galėjo savarankiškai, neįtakojama kitų asmenų, išreikšti savo valią, atlikti teisinius veiksmus, aiškiai suprasti savo atliekamų veiksmų pobūdį, prasmę ir reikšmę. G. B. 2000 - 2003 metų laikotarpiu vartoti vaistai nebuvo tiesiogiai išrašyti gydytojo psichiatro, tik medicininėje dokumentacijoje bendrosios praktikos gydytojo yra pažymėta, kad ji gydytojo psichiatro buvo konsultuota 2013-01-04. Nėra objektyvių duomenų apie gydytojo psichiatro paskirtą gydymą ar kad tokių vaistų vartojimas įtakojo G. B. valią, jos psichikos būklę, gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu (III t. 131-142 b. l.). 12.

26Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais (testamentu, medicininiais dokumentais), dviem teismo psichiatrijos ekspertizės aktais (Ekspertizės aktu Nr. 1 ir Nr. 3), šalių bei liudytojų paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.89 straipsniu, 5.15-5.18 straipsniais, 5.28 straipsniu, 5.30 straipsniu, 5.35 straipsniu bei atsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose. Teismas sprendė, kad 2013-09-23 testatorės G. B. sudarytas bendrasis sutuoktinių oficialus testamentas atitiko jos valią. 13.

27Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia trims esminiais argumentais. Pirma, kad teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesirėmė psichiatrijos ekspertizės akto (Ekspertizės Nr. 2) išvadomis, taip pat nepagrįstai po šios teismo paskirtos pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadų gavimo skyrė pakartotinę Ekspertizę Nr. 3. Paskirdamas Ekspertizę Nr. 3, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai, neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė L. R. yra susijusi artimais ryšiais su šios tarnybos teismo psichologu Butkumi. Antra, jog teismas neįvertino akte (Ekspertizė Nr. 2) nurodytų reikšmingų išvadų dėl testatorės vartotų vaistų poveikio jos bendrai sveikatos būklei ir gebėjimui priimti adekvatų sprendimą dėl savo turto dalies palikimo. Trečia, kad ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. 14.

28Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Helle prieš Suomiją, 1997 m. gruodžio 19 d., p. 2930, par. 59–60). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų. Dėl bylos esmės 15.

29Minėta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl G. B. 2013 m. rugsėjo 23 d. surašyto bendrojo sutuoktinių oficialiojo testamento teisėtumo. Ieškovė teigia, jog bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir testamentą surašė įtakota vartojamų medikamentų dėl prastos sveikatos būklės, t. y. turimų somatinių ligų, patirtų operacijų ir paveikta chemoterapijų. Tai yra, apeliantės nuomone, testatorės sudarytas sandoris atitinka CK 1.89 straipsnyje apibūdinto sandorio sąlygas. Tuo tarpu atsakovai tvirtina, jog testamento sudarymo dieną testatorė, nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau jos nebuvo susijusios su psichine sveikata, ji buvo socialiai orientuota ir sudarytas sandoris atitiko tikrąją testatorės valią. 16.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir paminėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė S. J., įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akcentuotina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. 17.

31Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). 18.

32Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutinė) priemone. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai. 19.

33Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį priimtą Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010 ir kt.). 20.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesirėmė psichiatrijos ekspertizės akto (Ekspertizės Nr. 2) išvadomis, taip pat nepagrįstai po šios teismo paskirtos pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvadų gavimo skyrė pakartotinę Ekspertizę Nr. 3. Paskirdamas Ekspertizę Nr. 3, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai, neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė L. R. yra susijusi artimais ryšiais su šios tarnybos teismo psichologu Butkumi. 21.

35Vertindama šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija, atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą, ieškovės prašymu byloje buvo paskirta Ekspertizė Nr. 1. Kadangi ieškovės netenkino Ekspertizės Nr. 1 išvados, antrąkart ieškovės prašymu buvo atlikta pakartotinė Ekspertizė Nr. 2. Ekspertizės Nr. 2 išvados buvo visiškai priešingos nei Ekspertizės Nr. 1, be to, Ekspertizė Nr. 2 turėjo trūkumų, buvo nepakankamai išsami ir aiški, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones, gavęs atsakovo M. B. prašymą, Ekspertizę Nr. 3, priešingai nei teigia apeliantė, paskyrė visiškai pagrįstai, nenukrypdamas nuo teismo teisės skirti ekspertizę sąlygų, numatytų CPK 219 straipsnyje. Ir nors apeliantė teigia, kad teismas, skirdamas atlikti Ekspertizę Nr. 3, ją pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai, neatsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė L. R. yra susijusi artimais ryšiais su šios tarnybos teismo psichologu Butkumi, tačiau šių savo teiginių, atsakovė niekuo nepagrindė. Savo ruožtu teismas, skirdamas Ekspertizę Nr. 3, į tokius deklaratyvius atsakovės pasisakymus nesant jokių patvirtinančių įrodymų ir neprivalėjo atsižvelgti, kaip ir neturėjo pagrindo šalinti ieškovės menamas abejones dėl ekspertinės įstaigos galimo šališkumo papildomai pasisakant apie tai savo sprendime. 22.

36Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neįvertino akte (Ekspertizė Nr. 2) nurodytų reikšmingų išvadų dėl testatorės vartotų vaistų poveikio jos bendrai sveikatos būklei ir gebėjimui priimti adekvatų sprendimą dėl savo turto dalies palikimo. Anot apeliantės, teismas nesirėmė akte išdėstytais eksperto teiginiais, kad testatorė vartojo psichotropinius vaistus diazepamą su narkotiniu analgetiku tramadoliu ir tokiai grupei pacientų, kaip testatorė G. B., šalutinių poveikių atsiradimo rizika yra ženkliai didesnė, dažniau išsivysto paradoksinė reakcija: nerimas, psichomotorinis sujaudinimas, dirglumas, agresija, manija, haliucinacijos, psichozė, elgesio ir suvokimo sutrikimai. Pabrėžė, kad teismas taip pat nelaikė reikšminga aplinkybe, jog dažniausi testatorės vartoto vaisto diazepamo nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, pažinimo funkcijų nusilpimas, psichikos procesų sulėtėjimas, dezorientacija, atminties sutrikimai, depresija bei kalbos sutrikimai. Apeliantės nuomone, neatsižvelgdamas į tokias eksperto išvadas, teismas neskyrė pakankamai dėmesio plačiąja prasme bendrai G. B. būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu bei klinikiniams, laboratoriniams ir socialiniams faktoriams, turintiems įtaką testatorės suvokimui, kritikai, gebėjimui priimti adekvatų sprendimą ir numatyti jo pasekmes. 23.

37Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3 aktai iš esmės galutinėmis išvadomis sutampa, t. y. kad G. B. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Antra, Ekspertizės Nr. 3 pateiktos išvados, kad G. B. (mirusi (data neskelbtina)), 2013 metų rugsėjo 23 dieną sudarydama bendrąjį sutuoktinių testamentą, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ūmaus laikino psichikos sutrikimo būsenoje, G. B. buvo adaptacijos sutrikimas, o jos somatinės ir neurologinės ligos (persirgti insultai, onkologinė liga ir kt.), patirtas fizinis skausmas, vartoti medikamentai ir kitas gydymas pagal ligų dinamiką neturėjo esminės įtakos jos psichikos būsenai. G. B. 2000 - 2003 metų laikotarpiu vartoti vaistai nebuvo tiesiogiai išrašyti gydytojo psichiatro, tik medicininėje dokumentacijoje bendrosios praktikos gydytojo yra pažymėta, kad ji gydytojo psichiatro buvo konsultuota 2013-01-04. Visumoje, mirusios testatorės sveikatos istorijoje, nėra objektyvių duomenų apie gydytojo psichiatro paskirtą gydymą ar kad tokių vaistų vartojimas įtakojo G. B. valią, jos psichikos būklę, gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu (III t. 131-142 b.l.). Ir trečia, nors kaip teigia apeliantė, teismas neskyrė pakankamai dėmesio Ekspertizės Nr. 2 nurodytoms reikšmingoms išvadoms dėl testatorės vartotų vaistų diazepamo ir tramadolio poveikio jos bendrai sveikatos būklei ir gebėjimui priimti adekvatų sprendimą dėl savo turto dalies palikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad Ekspertizės Nr. 2 išvadoje minimas tramadolio ir diazepamo vaistų poveikis yra tik apibendrinamo pobūdžio ir niekaip neįrodo, kad būtent nurodytų vaistų vartojimas kažkokiu būdu įtakojo būtent testatorės psichikos sveikatos būklę. Tokią teismo išvadą sustiprina ir viešai prieinami duomenys. Iš jų matyti, kad psichotropinių vaistų grupės, turinčių pagrindinę veikliąją medžiagą diazepamą šalutinis poveikis, koks iš esmės analogiškai nurodytas Ekspertizės Nr. 2 akto išvadoje (pažinimo funkcijų nusilpimas, psichikos procesų sulėtėjimas, atminties sutrikimai, depresija, kalbos sutrikimai, anterogradinė amnezija ir kt.) yra tik galimas, bet nebūtinai pasireiškiantis visiems žmonėms. Taip pat ir tramadolio šalutinis poveikis toks kaip emocijų nestabilumas, miego sutrikimai, pažinimo funkcijos sutrikimai, haliucinacijos, atminties sutrikimai (amnezija), kas nurodyta Ekspertizės Nr. akto išvadoje, yra galimas tik 1 iš 1000 pacientų (www.vaistai.lt). 24.

38Analizuojant Ekspertizės Nr. 2 akto išvadas dėl testatorės vartotų psichotropinių vaistų (diazepamo ir tramadolio) galimo poveikio jos psichikos sveikatos būklei ir viešai prieinamą informaciją apie minimų vaistų galimą šalutinį poveikį, teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertizės Nr. 2 akto išvadoje nurodytas testatorės vartotų psichotropinių vaistų poveikis jos psichikos sveikatos būklei ir gebėjimui priimti adekvačius sprendimus yra tik teoriškai galimas, bet vienareikšmiškai neįrodo, kad būtent toks poveikis realiai egzistavo, įtakojo testatorės valią, akivaizdžiai pasireiškė jai iki sudarant ginčo testamentą ar jo sudarymo metu. Kad minimi testatorės G. B. vartoti vaistai turėjo įtakos testatorės psichikos sveikatos būklei, nenustatyta ir iš liudytojų parodymų. Tiek atsakovai, tiek artimai su testatore bendravę liudytojai V. J., A. J., G. V. ir V. J. (mirusiosios kaimynai) nurodė, kad 2013 metų rudenį G. B. buvo aiškaus proto ir sugebėjo naudotis ne tik mobiliuoju telefonu, bet ir kompiuteriu, kuriuo internetinės bankininkystės pagalba apmokėdavo sąskaitas už elektrą, telefono paslaugas, taip pat pati vairavo turimą automobilį. Liudytojai K. G. ir J. G. patvirtino, kad testatorė jiems pasakojo apie sudarytą testamentą ir kieno naudai jis sudarytas. Tai yra niekas iš bendravusių su G. B. draugų bei giminių nepastebėjo jos neadekvataus elgesio, esminių asmenybės pokyčių iki pat ginčo testamento sudarymo dienos. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog neatsižvelgdamas į Ekspertizės Nr. 2 išvadą, pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio plačiąja prasme bendrai G. B. būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu bei klinikiniams, laboratoriniams ir socialiniams faktoriams, turintiems įtaką testatorės suvokimui, kritikai, gebėjimui priimti adekvatų sprendimą ir numatyti jo pasekmes ir atmeta juos kaip neįrodytus. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime yra išsamiai ir objektyviai įvertinti visi trys Ekspertizės aktai, esant trūkumams, pagrįstai nesiremta Ekspertizės Nr. 2 aktu, juo labiau, kad Ekspertizės Nr. 2 akto išvados nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek įrodymų vertinimo taisyklėmis, tiek vertino juos pagal vidinį savo įsitikinimą nenukrypdamas nuo civilinio proceso normų ir motyvuotai pagrindė savo išvadas (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). 25.

39Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007), kas buvo suformuluota šiuo atveju Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3 išvadose. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt., kas buvo šiuo atveju nustatyta pirmosios instancijos teismo Ekspertizės Nr. 2 akte ir nenustatyta Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3 aktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2017 m. sausio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). 26.

40Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas. 27.

41Pasisakant dėl šio apeliantės argumento, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijamas 2013 m. rugsėjo 23 d. testamentas buvo sudarytas testatorei pačiai nuvykus į trečiojo asmens notarės S. J. biurą. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš notarės paaiškinimų matyti, kad notarė įsitikino testatorės veiksnumu, patikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, jog jame nėra įrašo, kad testatorė pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Taip pat išaiškino notarinio veiksmo – testamento sudarymo prasmę, atsižvelgė į tai, jog testatorė buvo socialiai orientuota, adekvačiai suvokė aplinką, tiksliai žinojo kieno naudai sudarys testamentą, todėl pritartina tiek notarės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog notarei nebuvo jokio pagrindo nei prašyti testatorės pažymos apie jos sveikatos būklę, nei papildomai teirautis gydytojų, dėl testatorės gebėjimo priimti adekvačius sprendimus ir išreikšti savo valią. Notarė atliko tokius veiksmus, kokius privalėjo atlikti ir pareigos elgtis rūpestingai bei apdairiai, atliekant valstybės pavestas svarbias funkcijas, nepažeidė. 28.

42Šias, tiek notarės atliktų veiksmų teisėtumą, tiek testatorės valią pagrindžiančias aplinkybes, patvirtina ir faktas, kad testatorė prieš tai sudarytu 2009 metų testamentu išreiškė valią savo turto dalį palikti taip pat būtent atsakovei L. R. Nustatyta ir tai, kad atsakovė L. R. nuolat artimai su testatore bendravo, iki pat testatorės mirties rūpinosi ja, vežiojo į gydymo įstaigas, tame tarpe ir į Vilnių, lankė juose kartu su atsakovu M. B. ir nuo 2015 metų, kai testatorė gydėsi Šiaulių Onkologijos ligoninės stacionare, padėdavo ją slaugyti. Tuo tarpu, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių, jog nei su testatore, nei su tėvu atsakovu M. B. daugiau kaip 20 metų nebendravo, o vėliau bendravo tik epizodiškai ir artimesnius santykius pradėjo palaikyti tik nuo 2015 metų, kai testatorei pablogėjo sveikata. Tai patvirtina ir pačios apeliantės pateikta į bylą telekomunikacinių paslaugų bendrovės Tele2 skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad apeliantė skambino testatorei tik 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais (I t., 78-119 b. l.). Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina kategoriškas (o ne sąlygines) dviejų ekspertizių (Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3) išvadas, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių G. B. testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimą (tame tarpe ir sukeltą fizinės sveikatos būklės) ar silpnaprotystės sindromą, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiomis išvadomis, sugretinus jas su kitais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nesivadovauti neturėjo jokio pagrindo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-863-436/2017). 29.

43Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieštaravimų tarp nustatytų juridinių kriterijų ir medicininių kriterijų. Be to, visi paminėti kriterijai patvirtina ir Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 3 išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų pakanka išvadai, kad testatorė testamento sudarymo metu 2013 m. rugsėjo 23 d. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, padaryti, nes įrodymų visuma patvirtina, jog mirusioji G. B. suprato savo veiksmus ir sudarytame bendrajame sutuoktinių testamente išreikšta tikroji testatorės valia. Nors medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, jog iki ginčo testamento sudarymo G. B. sirgo gana sunkiomis ligomis, t. y. jos fizinė sveikata nebuvo gera, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog G. B. 2013 m. rugsėjo 23 d. sirgo psichikos ligomis, dėl kurių negalėjo suprati savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi duomenų, jog šios ligos būtų sukėlusios testatorės psichinės sveikatos pablogėjimą, medicininiuose dokumentuose nėra, to nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokių duomenų į bylą nepateikė ir ieškovė R. G. Apibendrinant, šios nutarties 21-28 punktuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik dvi ekspertizės išvadas, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, trečiosios šalies – notarės poziciją, išklausė liudytojų paaiškinimus. Tik tuomet teismas padarė išvadą, kad byloje yra neginčijamų įrodymų, jog G. B. testamento 2013 m. rugsėjo 23 d. sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo tuos veiksmus valdyti. 30.

44Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 31.

45Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai) ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo materialiųjų teisės normų, nurodytų šios nutarties 12 punkte ir kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Tai, kad teismas vertino įrodymus kitaip nei tikėjosi ieškovė, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės R. G. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 32.

46Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės R. G. priteistinos atsakovų M. B. ir L. G. (R.) turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

47Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. G. atsakovų M. B. ir L. G. (R.) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė R. G. teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2013 metų rugsėjo... 6. Atsakovai M. B. ir L. R. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko ir... 7. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J. atsiliepime... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4.... 10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu... 11. Teismas remdamasis iš esmės sutampančių galutinėmis išvadomis dviejų... 12. Teismas nesirėmė psichiatrijos ekspertizės aktu (Ekspertizė Nr. 2)... 13. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad dėl sunkios somatinės būklės,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15.

8.... 16. Apeliantė (ieškovė) R. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės... 17. Atsakovai M. B. ir L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 18. Atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) R. G. apeliacinį skundą, tretysis... 19. Apeliacinės instancijos teismas... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 21. teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliantės (ieškovės) R. G. apeliacinis skundas netenkintinas. 9.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrojo sutuoktinių oficialiojo... 25. Byloje nustatyta, kad (data neskelbtina) mirė G. B., ieškovės R. G. ir... 26. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi byloje... 27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo... 28. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 29. Minėta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl G. B. 2013 m. rugsėjo 23 d.... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir paminėjo savo atsiliepime į... 31. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra... 32. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 33. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas... 35. Vertindama šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija, atkreipia... 36. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neįvertino akte (Ekspertizė Nr. 2)... 37. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad... 38. Analizuojant Ekspertizės Nr. 2 akto išvadas dėl testatorės vartotų... 39. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 40. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė... 41. Pasisakant dėl šio apeliantės argumento, teisėjų kolegija pabrėžia, kad... 42. Šias, tiek notarės atliktų veiksmų teisėtumą, tiek testatorės valią... 43. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje... 44. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 45. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 46. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės R. G. priteistinos atsakovų M. B.... 47. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą... 49. Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. G. atsakovų M. B. ir L. G. (R.)...