Byla 2A-421/2013
Dėl skolos priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-819-425/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ieškinį atsakovams G. A., V. A., Š. A. ir A. A. dėl skolos priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (toliau tekste – ieškovas ir bankas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. A., G. A. ieškovo naudai 48 616,65 EUR skolos sumą (44 008,60 EUR negrąžinto kredito, 2 721,91 EUR nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 1 796,14 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už laikotarpį nuo mokėjimo termino pažeidimo iki ieškinio pateikimo, 90 EUR mokesčių už laiškų siuntimą); 2) priteisti solidariai iš atsakovų V. A. ir G. A. ieškovo naudai sutartyje nustatyto dydžio 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolos sumą (48 616,65 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančiomis 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sutartis, registro Nr. 82, 83 ir 88 nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra, grąžinant iš atsakovų Š. A. ir A. A. atsakovei G. A. butą su rūsiu, garažą ir žemės sklypą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų V. A., G. A., Š. A. ir A. A. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. Nordea Bank Finland Plc su atsakovu V. A. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 46 049,58 EUR kreditą. Už tinkamą minėtos sutarties sąlygų vykdymą 2008 m. gegužės 19 d. Laidavimo sutartimi Nr. ( - ) (toliau tekste – Laidavimo sutartis) laidavo atsakovė G. A.. Atsakovas V. A. nevykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas nuo 2011 m. kovo 16 d. nutraukė Kreditavimo sutartį. Nutraukus minėtą sutartį atsakovui V. A. kilo prievolė grąžinti visą negrąžintą 44 008,60 EUR kreditą, nesumokėtas palūkanas už naudojimąsi kreditu, t.y. 2 721,91 EUR; bei 1 796,14 EUR 16 procentų dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos sumos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi V. A. neįvykdė prievolės laiku ir tinkamai įvykdyti Kreditavimo sutartimi nustatytas prievoles, ieškovas kreipėsi į laiduotoją G. A. dėl kredito bei palūkanų sumokėjimo, tačiau atsakovė nustatytu terminu mokėjimų neatliko. Ieškovo teigimu, G. A. bei V. A. yra solidarūs skolininkai, todėl kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti skolą iš bet kurio iš jų. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, jog Laidavimo sutartimi atsakovė sutiko, kad ieškovas savo nuožiūra pasirinktų konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią prievolę. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju reikalavimas atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo yra reiškiamas ne kaip V. A. sutuoktinei, bet kaip laiduotojai, Laidavimo sutarties pagrindu, kuri kreditoriui atsako visu savo turtu.

7Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė G. A. 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sutarčių pagrindu perleido savo vaikams - atsakovams Š. A. ir A. A. butą su rūsiu, garažą ir žemės sklypą. Ieškovas prašė taikyti actio Pauliana institutą ir CK 6.66 straipsnio pagrindu panaikinti sudarytas Dovanojimo sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovė G. A. neatlygintinai perleido atsakovams vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškovas galėjo nukreipti išieškojimą, tokiu būdu G. A. žymiai sumažino savo mokumą. Kadangi G. A. yra V. A. sutuoktinė, todėl ieškovo teigimu, jai buvo žinoma kokia yra V. A. finansinė padėtis bei tai, kad V. A. nevykdo savo prievolių ieškovui. Vienintelio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, neatlygintinas perleidimas savo vaikams, ieškovo manymu, neabejotinai yra laikytinas nesąžiningu, todėl ieškovas prašė 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją natūra, grąžinant perleistą turtą iš atsakovų Š. A. ir A. A. atsakovei G. A..

8Atsakovai G. A., Š. A., A. A. prašė ieškinį atmesti, sumažinti 16 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už laikotarpį iki bylos iškėlimo ir už laikotarpį po bylos iškėlimo iki 5 %, išieškoti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad kreditorius negali būti atleidžiamas nuo pareigos pirmiausia įstatymo suteiktais būdais ir priemonėmis išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko, o tik neturint galimybės įgyvendinti tokios savo teisės, nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Atsakovė G. A. pažymėjo, kad ieškovas remiantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2. punktu prašo priteisti 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, tuo tarpu Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.3. punkte numatytos 5 procentų procesinės palūkanos, todėl atsakovės vertinimu, ieškovas šiuo atveju reikalauja dvigubo palūkanų priteisimo.

9Pasisakydami dėl ieškovo reikalavimo nuginčyti Dovanojimo sandorius, atsakovai teigė, kad ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. 2011 m. sausio 11 d. G. A. finansinė padėtis nebuvo sudėtinga, ji buvo moki, dirbo, gavo atlyginimą, todėl atsakovų įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, jog dėl ginčijamų sandorių atsakovė tapo nemoki ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Be to, atsakovai nurodė, jog V. A. paimto kredito grąžinimą užtikrino įkeisdamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip, atsakovų vertinimu, parodydamas, kad šis kreditas bus naudojamas jo asmeninėms, bet ne šeimos reikmėms, todėl atsakovės G. A. asmeninio turto perleidimas negali turėti jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos skolininko atsiskaitymui su kreditoriumi, kadangi kreditorius pirmiausia išieškojimą privalo nukreipti į jam pagrindinio skolininko įkeistą turtą. Atsakovai pažymėjo, kad G. A. su V. A. nebegyvena nuo 2010 m. vasaros, teisme nagrinėjama jų skyrybų byla, todėl G. A. negalėjo žinoti apie V. A. finansinę padėtį ar ieškovo reikalavimus.

10Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad pasirašydami Laidavimo ir Kreditavimo sutartis G. A. ir V. A. turėjo tuos pačius ketinimus – paimti kreditą šeimos reikmėms, todėl jie tapo bendraskoliais, o G. A. pasirašyta Laidavimo sutartis turi būti vertinama kaip sudėtinė Kreditavimo sutarties dalis. Atsakovė, kaip bendraskolė, negalėjo laiduoti savo kreditoriui už save. Atsakovai nurodė, kad pirmiausia turi būti nustatytas prievolių pobūdis, jų atsiradimo pagrindas ir tik tada bus galima daryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles. Atsakovų teigimu, pirmiausia išieškojimas pagal neįvykdytą sutartį turi būti nukreiptas į bendrą santuokinį turtą ir tik jo nesant į asmeninį sutuoktinių turtą. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad prašomos priteisti 16 procentų dydžio palūkanos yra nepagrįstai didelės ir prašė teismo jas mažinti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

13Priteisė solidariai iš V. A. ir G. A. ieškovo naudai 48 616,65 EUR, iš kurių 44 008,60 EUR negrąžinto kredito, 2 721,91 EUR nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 1 796,14 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už laikotarpį nuo mokėjimo termino pažeidimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2011m. gegužės 18 d. bei 90 EUR mokesčių už laiškų siuntimą bei 6 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 44 008,60 EUR negražintos kredito dalies sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Teismas taip pat pripažino negaliojančiomis 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sutartis, registro Nr. 82, 83, 84, pagal kurias G. A. padovanojo savo sūnums Š. A. ir A. A. nekilnojamąjį turtą ir nutarė grąžinti sutartimis perleistą turtą G. A. asmeninėn nuosavybėn.

15Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog atsakovas V. A. pažeidė Kreditavimo sutartimi prisiimtas prievoles, todėl atsakovei G. A. kartu su V. A. kilo pareiga grąžinti bankui prašomas priteisti sumas. Vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti 16 procentų dydžio metines palūkanas, teismas sprendė, jog įvertinus iš esmės pasikeitusias Kreditavimo sutarties šalių finansines – ekonomines sąlygas, prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 6 procentų dydžio metinių palūkanų.

16Teismas taip pat nustatė, jog yra visos sąlygos ieškovo prašomiems sandoriams pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijai taikyti.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas V. A. 2008 m. gegužės 19 d. sudarė Kreditavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo grafike nustatytais terminais ir tvarka kreditą grąžinti iki 2023 m. balandžio 25 d. (t. 1, b.l. 21-31). Tinkamas Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, be to už atsakovo V. A. Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą 2008 m. gegužės 19 d. Laidavimo sutartimi laidavo atsakovė G. A. (t. 1, b.l. 16-19). Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidari skolininkė (Laidavimo sutarties 1 punktas) (t. 1., b.l. 16). Atsakovui V. A. nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių ir nemokant kredito įmokų, ieškovas 2009 m. liepos 9 d. pateikė atsakovui priminimą apie jo įsipareigojimus bankui (t. 1, b.l. 32), tačiau ir po daugelio raginimų prievolė nebuvo vykdoma, dėl ko bankas nutraukė Kreditavimo sutartį ir pareikalavo iki nustatyto termino grąžinti visus pagal sutartį privalomus mokėjimus (t. 1, b.l. 39). Atsakovui V. A. neįvykdžius nustatytų įsipareigojimų, bankas pareikalavo, jog prievolę pagal Laidavimo sutartį įvykdytų atsakovė (t. 1, b.l. 20). Be to, bankui sužinojus, jog atsakovui V. A. nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių atsakovė, galimai siekdama išvengti prievolės pagal Laidavimo sutartį vykdymo, perleido jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą atsakovams A. ir Š. A., jis pateikė teismui reikalavimą dėl skolos iš atsakovų V. A. bei G. A. priteisimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

21Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sandorius negaliojančiais, kadangi jos teigimu, banko reikalavimo tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, dėl ko neišieškojus skolos iš įkeisto turto, nukreipti išieškojimą į atsakovę bankas neturėjo teisės, tuo pačiu neturėjo ir galiojančios reikalavimo teisės, todėl apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui.

22Teisėjų kolegija su apeliantės teiginiais nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų - neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Visų pirma pažymėtina, jog įstatymai nedraudžia vienos prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti kelių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą (kaip nagrinėjamu atveju, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai (kaip yra ir nagrinėjamu atveju), materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

23Nagrinėjamu atveju apeliantė, pasirašydama su banku Laidavimo sutartį, suteikė jam teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę (Laidavimo sutarties 2.8. punktas) (t. 1, b.l. 18), t.y. apeliantė sutiko, jog atsakovui neįvykdžius Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, bankas turėtų teisę pasirinkti, ar nukreipti išieškojimą į V. A. įkeistą turtą, ar reikalauti, kad prievolę vykdytų laiduotoja. Šios aplinkybės patvirtina, jog bankas neprivalėjo pirmiausia nukreipti išieškojimo į įkeistą turtą ir įgyvendinęs savo pasirinkimo teisę pagrįstai nukreipė reikalavimą į atsakovę kaip laiduotoją. Pažymėtina, kad apeliantė turi teisę įgyvendinti atgręžtinius reikalavimus į skolininką – atsakovą V. A.. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.

24Apeliantė nesutikdama su ieškovo reikalavimu taip pat teigė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dar iki atsakovės prievolės ieškovui atsiradimo, kadangi reikalavimas jai kaip laiduotojai dėl prievolės vykdymo buvo pareikštas tik 2011 m. balandžio 4 d., t.y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Apeliantės teigimu, 2011 m. sausio mėnesį atsakovės sudaryti sandoriai nepažeidė kreditoriaus teisių, kadangi jis neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovei. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi sąlyga, kad prievolė būtų vykdytina actio Pauliana pareiškimo momentu nėra būtina, t. y. actio Pauliana galima pareikšti neatsižvelgiant į tai, ar prievolė ieškinio pareiškimo metu skolininko yra vykdytina, ar jos vykdymo terminas dar nėra suėjęs. Pagrindinis momentas, teismui siekiant išsiaiškinti, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio kyla prievolė, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atsakovei kildina iš 2008 m. gegužės 19 d. pasirašytos Laidavimo sutarties, todėl apeliantei laiduojant už tinkamą atsakovo prisiimtos prievolės vykdymą, ieškovas įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tiek į pagrindinį skolininką – V. A., tiek ir į apeliantę, bei tapo apeliantės kreditoriumi, todėl per visą reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį jis galėjo reikšti actio Pauliana ieškinį ginčydamas atsakovės kaip skolininkės sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

25Apeliantė taip pat teigė, jog bankas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar buvo kita privaloma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo išvadomis šiai apeliantės nuomonei nepritaria. Laikoma, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes ginčijamais Dovanojimo sandoriais atsakovė perleido visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip apribodama ieškovo galimybes patenkinti savo reikalavimus iš atsakovei priklausančio turto. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijami sandoriai apeliantės sudaryti žinant, jog atsakovas V. A. nevykdo kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių. Nors apeliantė teigė, jog tuo metu kai paaiškėjo, jog atsakovas nevykdo prisiimtų prievolių dėl ko įsipareigojimus bankui gali tekti vykdyti apeliantei, ji negyveno kartu su atsakovu ir jai prievolės nevykdymo aplinkybės nebuvo žinomos, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog banko raginimai vykdyti prisiimtas prievoles buvo siunčiami adresu ( - ), t.y. tuo pačiu adresu kur savo gyvenamąją vietą nurodo apeliantė (t. 1, b.l. 33-39, t. 2, b.l. 62). Todėl apeliantės teiginiai dėl to, jog nebuvo tirta, ar egzistuoja kreditoriaus teisių pažeidimas, atmestini kaip nepagrįsti.

26Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms nagrinėjamu klausimu, pažymi, jog norint nustatyti, ar atsakovės (skolininkės) sudarytais ginčijamais sandoriais buvo padaryta žala kreditoriui, reikia palyginti esamą atsakovės (skolininkės) turto padėtį su ta, kokia ji būtų buvusi, jei ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti. Esamas ir buvęs atsakovės (skolininkės) turto padėties, palyginimas rodo, kad jos turtas dėl sudarytų ginčijamų sandorių sumažėjo taip, kad šiuo metu ji neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, išskyrus darbo užmokestį, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, negarantuoja kreditoriui greito ir efektyvaus prisiimtų skolinių įsipareigojimų dengimo (t. 2, b.l. 51-53). Teisėjų kolegijos požiūriu, remiantis tuo, kas aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.

27Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio normas, pripažįstant, kad atsakovė neturėjo sudaryti ginčo sandorių. Apeliantės teigimu, ginčijamų sandorių metu jai nebuvo taikomi jokie nekilnojamojo turto disponavimo apribojimai, todėl ji buvo laisva sudaryti sandorius. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sutinka su apeliante, jog jokios įstatymo ar sutarties nuostatos nenumatė jai apribojimų, draudžiančių perleisti nekilnojamąjį turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais skolininkui žinant apie esamą įsipareigojimą kreditoriui, sandoriai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų kreditoriaus interesų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovė (skolininkė) Dovanojimo sandorius būtų sudariusi veikdama kreditoriaus interesais, taip pat jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorių sudarymą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti žinant apie V. A. nevykdomus įsipareigojimus bankui, be to ginčo sandoriais turtas buvo perleistas neatlygintinai, apeliantei atsisakius galimybės gauti lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriumi. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas aptariamu aspektu, nelaikytini pagrįstais.

28Sprendžiant dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo, pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Vienu iš skundo argumentų apeliantė teigia, jog ieškovas nepaneigė ginčo sandorių šalių sąžiningumo.

29Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008), kadangi nagrinėjamu atveju ginčijami neatlygintini Dovanojimo sandoriai, todėl ieškovas turėjo įrodyti tik skolininko – apeliantės nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Ieškovo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikti duomenys įrodė, jog apeliantę ir Š. A. bei A. A. sieja artimas giminystės ryšys, kadangi nurodyti asmenys yra apeliantės sūnūs (t.1, b.l. 179, 184, 188, 190), šią aplinkybę pripažino ir apeliantė, todėl, esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 str. 1 d.), būtent atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą, sudarant ginčo sandorius. Argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sandorio šalių sąžiningumą byloje nėra nurodyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovai negali būti pripažįstami sąžiningais ginčo turto įgijėjais. Be to pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

30Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kuria pripažinta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl 2001 m. sausio 11 d. Dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (ieškinys pateiktas teismui 2011 m. gegužės 18 d.) nepraleistas (CK 6.66 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti kitokią išvadą, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

31Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog yra visos sąlygos sandoriams pripažinti negaliojančiais, ieškovo prašymu taikė restituciją, grąžindamas sandorio šalis į prieš tai buvusią padėtį ir nurodė, jog 2011 m. sausio 11 d. Buto dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, jis grąžinamas į asmeninę G. A. nuosavybę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bylos duomenimis, butas, perleistas 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo sandoriu, esantis adresu ( - ) prieš sudarant ginčo sandorį G. A. ir V. A. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, b.l. 45-47, 188-189). Pritaikius restituciją ir ginčo sandorio šalis grąžinus į prieš sudarant sandorį buvusią padėtį, nė viena iš jų negali įgyti turto ir teisių daugiau, nei turėjo prieš sudarant sandorį, todėl teismui pripažinus jog yra pagrindas taikyti restituciją, jis turėjo butą, esantį ( - ) grąžinti į G. A. ir V. A. bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant, jog pripažinus negaliojančia 2011 m. sausio 11 d. Buto dovanojimo sutartį, registro Nr. 82, pagal kurią G. A. lygiomis dalimis padovanojo savo sūnums Š. A. ir A. A. butą su rūsiu, esantį adresu ( - ) taikytina restitucija natūra ir minėtas butas su rūsiu grąžintinas į G. A. ir V. A. bendrąją jungtinę nuosavybę.

32Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė taip pat nesutiko su priteista ieškovui bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, jog ieškovas patyrė 9 837,13 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidų, kurias, atsižvelgęs į advokato darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą mažino iki 4 000 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog minėtos išlaidos turėjo būti mažintinos iki 1 500 Lt, kadangi ieškovas, patenkinus jo ieškinį turi teisę į realiai patirtų ir byloje būtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o sumažinus prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas iki 1 500 Lt, būtų pažeista ieškovo teisė į CPK 93 straipsnyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, nustatyta atlygintina išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas suma – 4 000 Lt, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose kiekį, atitinka teisingumo ir protingumo principus bei neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos.

33Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą ir padarė pagrįstas išvadas, apeliacinės instancijos teismo nustatyti rezoliucinės dalies netikslumai taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dėl ko skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2 595,45 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslauga (t. 2, b.l. 84-89). Ieškovas nurodo, jog minėtas išlaidas sudaro teisininko suteiktos paslaugos analizuojant pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą – 235,95 Lt ir atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas bei sprendimo teisinės analizės išlaidos – 2 359,50 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos turi būti mažintinos. Visų pirmą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis negali viršyti 1 500 Lt. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog net du kartus prašoma priteisti už tuos pačius atliktus darbus, t.y. sprendimo teisinę analizę (t. 2, b.l. 84, 87), kurios teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog apeliacinio skundo ieškovas neteikė, o atsiliepimą parengė tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą visą civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereikalavo papildomo laiko susipažinti su byla, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus teisėjų kolegija mano, jog ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt, priteisiant jas iš apeliantės (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Apeliacinį skundą atmesti.

37Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 5 (penktą) pastraipą, ją išdėstant taip:

39„Pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 11 d. buto dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 82), pagal kurią G. A. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis padovanojo savo sūnums Š. A. (asmens kodas ( - ) ir A. A. (asmens kodas ( - ) butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), kurį įvertino 70 000 Lt suma, natūra taikyti restituciją ir butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), grąžinti į G. A. (asmens kodas ( - ) ir V. A. (asmens kodas ( - ) bendrą jungtinę nuosavybę.“

40Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (skyriaus kodas 112025592) iš atsakovės G. A. (asmens kodas ( - ) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (toliau tekste – ieškovas... 6. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. Nordea Bank Finland Plc su... 7. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė G. A. 2011 m. sausio 11 d.... 8. Atsakovai G. A., Š. A., A. A. prašė ieškinį atmesti, sumažinti 16 %... 9. Pasisakydami dėl ieškovo reikalavimo nuginčyti Dovanojimo sandorius,... 10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad pasirašydami Laidavimo ir... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį... 13. Priteisė solidariai iš V. A. ir G. A. ieškovo naudai 48 616,65 EUR, iš... 14. Teismas taip pat pripažino negaliojančiomis 2011 m. sausio 11 d. Dovanojimo... 15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančių duomenų visuma... 16. Teismas taip pat nustatė, jog yra visos sąlygos ieškovo prašomiems... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas V. A. 2008 m. gegužės 19 d.... 21. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti 2011 m. sausio 11 d.... 22. Teisėjų kolegija su apeliantės teiginiais nesutinka ir mano, jog pirmosios... 23. Nagrinėjamu atveju apeliantė, pasirašydama su banku Laidavimo sutartį,... 24. Apeliantė nesutikdama su ieškovo reikalavimu taip pat teigė, jog ginčijami... 25. Apeliantė taip pat teigė, jog bankas neįrodė, o pirmosios instancijos... 26. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo... 27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 28. Sprendžiant dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamų... 29. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 30. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kuria... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog yra visos sąlygos sandoriams... 32. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė taip pat nesutiko su... 33. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Apeliacinį skundą atmesti.... 37. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti... 38. Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo... 39. „Pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 11 d. buto dovanojimo sutartį... 40. Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (skyriaus kodas...