Byla e2A-1368-560/2020
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. U., R. P., M. R. ir J. R., UAB „Žalieji projektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. U. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. U., R. P., M. R. ir J. R., UAB „Žalieji projektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovui R. U. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), 0,0078 ha (78 kv. m.) ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), servituto nustatymo plane 2019 m. balandžio mėnesio parengtame UAB „Medinis akmuo“ pažymėto skaičiais 1-2-3-17-16, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantis daiktas); 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 464 Eur vienkartinę kompensaciją; 3) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. 2.

7Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1558 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - )Žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, kad kelio servitutas prie ieškovei priklausančio žemės sklypo nenumatytas, žemės sklypas nesiriboja su laisvos žemės fondo plotu, per kurį buvo prašoma projektuoti privažiavimą, todėl suprojektuoti kelio servitutą per laisvos žemės fondo plotą, kuris yra tarp ( - ) gatvės ir žemės sklypo, nėra galimybių. Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyrius parengė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektą, patvirtintą 1992 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono valdybos, kuriame pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą iš ( - ), iš kurios 1992 m. buvo galima patekti ir įvažiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Besiribojančio žemės sklypo savininkas R. U. pranešė apie tai, kad parengtas žemės sklypo detalusis planas, kurio tikslas padalyti žemės sklypą į šešis sklypus, penkių iš jų keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties. 3.

8Kelio servitutas ieškovei yra objektyviai būtinas, nes jokio kito privažiavimo į žemės sklypą nėra. Nenustačius servituto, savininkui neįmanoma naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Ieškovė siekia apriboti kito asmens nuosavybės teisę ir toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui, todėl ieškovė kartu su matininku įvertino visas 3 galimybes patekti į jai priklausantį sklypą ir priėjo pagrįstos išvados, kad mažiausius nepatogumus patirs savininkas R. U.. Į teismą ieškovė kreipėsi po to, kai visų trijų sklypų savininkai savo sklype nustatyti kelio servitutą atsisakė. Atsakovas ir trečiasis asmuo D. U. siūlo itin neracionalų ir suteikiantį ženkliai didesnius nepatogumus sklypų savininkams, kelio servitutą. Siūlomas nustatyti kelio servitutas per atsakovui priklausantį sklypą yra neužstatytoje ūkio paskirties žemės sklypo dalyje, ribojasi su sklypo riba, iš dalies persidengia su jau nustatytu kelio servitutu ir yra mažesnio ploto, tai yra 0,78 kv. m. Sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), jau turi suformuotą įvažiavimą, kuris yra per sklypo vidurį, palei sklypo ribą iš kairės pusės stovi šiltnamis/kitas statinys, auga krūmai, taigi, ieškovė faktiškai turėtų važinėti per susiformavusį namų valdoje apsodintą krūmais kiemą, kas stipriai pažeistų savininko interesus ir sudarytų jam didelius nepatogumus. Įvertinus tai, kad prašomas nustatyti servitutas užimtų nedidelę atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį, esančią sklypo kampiniame krašte, minimaliai suvaržytų atsakovo teises, iš dalies persidengtų su valstybiniu keliu, sąžininga būtų nustatyti vienkartinę išmoką atsakovui. Servitutas prašomas nustatyti 78 kv. m, kurio vertė būtų 464 Eur. Ieškovė mano, kad kompensuojant atsakovui už servitutu sukeliamą nuosavybės teisių suvaržymą priteistina yra vienkartinė kompensacija lygi servitutui skirto ploto vidutinei rinkos vertei. 4.

9Atsakovas bei trečiasis asmuo atsakovo pusėje D. U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė nuo 1999 m., žemės sklypą paveldėjus po J. B. mirties, į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių ieškovė kreipėsi tik 2017 m. birželio 21 d. su prašymu suformuoti privažiavimą prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dar 2012 metais vyko atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovės žemės sklypu, detaliojo plano rengimo darbai, apie juos ieškovė informuota 2012 m. vasario 9 d. pranešimu, tačiau ji nepateikė jokių pastabų ir/ar pasiūlymų dėl kelio servituto nustatymo, kas patvirtina, kad ieškovė niekada nesinaudojo įvardijamu ir prašomu nustatyti kelio servitutu per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Kelias patekimui į jos žemės sklypą pietinėje dalyje, per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, niekada nebuvo suformuotas ir niekada neegzistavo. Kelias patekimui į atsakovo žemės sklypą suformuotas ir įrengtas tik 2012 metais, o ne 1992 metais. Ieškovė, žinodama apie atsakovui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimą 2012 metais, detaliojo teritorijų planavimo procese nereiškė jokių pastabų nei teritorijos planavimo dokumento sprendinių svarstymo, nei derinimo stadijose. Kelias į atsakovo valdomą žemės sklypą 1992 metais suformuotas nebuvo, nes tik 2012 metais pagal atsakovo prašymą buvo išduotas sutikimas dėl įvažiavimo kelio statybos valstybinėje žemėje. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su D. K. ir L. K. priklausančiu žemės sklypu, Č. K. priklausančiu žemės sklypu, M. R. ir J. R. priklausančiu žemės sklypu, UAB „Žalieji projektai“ priklausančiu žemės sklypu bei atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Nė viename ieškovės teiktame plane nėra atvaizduotas įvažiavimas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įvažiavimas esą visada buvęs iki to momento, kai buvo suformuotas žemės sklypas atsakovui. 5.

10Prašomas nustatyti kelio servitutas užims didesnį, nei ieškovės nurodomas, plotą. Servituto plotas būtų 97 kv. m. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti koreguoti žemės sklypo detalųjį planą ir padalinti į keturis gyvenamosios teritorijos - vienbučių ir dvibučių pastatų statybos žemės sklypus. Ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypo viršuje, todėl, atsižvelgiant į taikomus ribojimus dėl elektros linijų apsaugos zonos atsakovo žemės sklypo apačioje, pastarasis praranda savo potencialią vertę, nes dėl taikytinų ribojimų ženkliai mažėja planuojamo žemės sklypo užstatymo plotas. Galimai sąmoningai yra projektuojamas ženkliai platesnis ir nepagrįstai ilgesnis nei yra būtinas kelias per žemės sklypą tikslu suklaidinti teismą, nurodant, kad žemės sklypui būtų taikomas didesnis, t. y. 132 kv. m. ploto apribojimas nei prašomas atsakovo žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovas siūlė svarstyti kelio servituto nustatymą per laisvą valstybinės žemės fondo žemę. 6.

11Tretieji asmenys M. R. ir J. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad servituto nustatymas per jiems priklausantį žemės sklypą neproporcingai apribotų jų nuosavybės teises, sukeltų daug nepatogumų naudojant sklypą, tuo tarpu ieškovės siūlomo servituto nustatymas atsakovo sklypo jo teises ribotų minimaliai. Nacionalinė žemės tarnyba yra nurodžiusi, jog servitutas per valstybinę žemę negali būti nustatytas. Tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties ir sklypo vieta, kurioje atsakovas siūlo nustatyti servitutą, pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą yra aptverta medžiais ir užsodinta sodiniais, todėl patekti į ieškovės sklypą nebūtų tinkama ir sukurtų didelių nepatogumų tretiesiems asmenims. Atsakovo sklypas yra žemės ūkio paskirties ir neužstatytas, todėl jo atžvilgiu yra galima didesnė suvaržymų tolerancija. Ieškovės siūlomoje vietoje atsakovo sklype pagal faktinį naudojimą istoriškai yra susiklostęs įvažiavimas, atsakovo nurodomos priežastys, kad servituto nustatymas labiau apribotų galimybes sklypą naudoti, yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos – byloje nėra pateikti jokie įrodymai ar aiškūs paaiškinimai. 7.

12Trečiasis asmuo R. P. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė nesutinkanti, kad servitutas būtų nustatytas per jai priklausantį žemės sklypą. Pripažino, kad yra išdavusi sutikimą važiuoti transporto priemonėms į UAB „Žalieji projektai“ sklypą, tačiau sklypo vertei turės įtakos aplinkybė, kiek transporto priemonių važinės per jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovei priklausė įvažiavimas per žemės sklypą ir jis yra toje vietoje, kurioje ieškovė ir prašo nustatyti servitutą, nėra aišku, dėl kokios priežasties minėta dalis atiteko atsakovui. Siūlomo servituto plotas per jai ir UAB „Žalieji projektai“ sudarytų 0,0383 ha, tuo tarpu servitutas per atsakovui priklausantį žemės sklypą sudarytų tik 0,0078 ha. Jai priklausantis žemės sklypas yra užstatytas, tuo tarpu atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio ir statybos žemės sklype nėra galimos. 8.

13Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. 9.

14Trečiasis asmuo UAB „Žalieji projektai“ nurodė, jog ieškinio reikalavimus palaiko.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1610.

17Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:

1810.1

19nustatė atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), 0,0078 ha (78 kv. m) ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), 2019 m. balandžio mėnesio UAB „Medinis akmuo“ parengtame plane pažymėtą taškais 1-2-3-17-16, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į ir išvažiuoti iš ieškovei J. B. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ). (viešpataujantis daiktas);

2010.2

21priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 464 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą;

2210.3

23priteisė iš atsakovo ieškovei 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2410.4

25priteisė iš atsakovo tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2610.5

27priteisė iš atsakovo valstybės naudai 15,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 11.

28Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 0,1558 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 1999 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šalia esantis 0,7108 ha žemės sklypas. Atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2001 m. kovo 1 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Atsakovo žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kitos paskirties žemės sklypai. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su trečiajam asmeniui UAB „Žalieji projektai“ priklausančiu 0,2842 ha žemės sklypu, kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Į minėtą sklypą patenkama per trečiajam asmeniui R. P. priklausantį 0,5200 ha žemės sklypą, kuriame pastatytas pastatas – ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas), joje trečiasis asmuo R. P. faktiškai gyvena. Minėtame sklype nustatytas 0,0251 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Ieškovės sklypas taip pat ribojasi su tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausančiu 0,1529 ha žemės sklypu, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Minėtame sklype stovi tretiesiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas, kuriame tretieji asmenys faktiškai gyvena. 12.

29Byloje nekilo ginčo dėl būtinumo nustatyti servitutą, kad ieškovė galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra iš visų pusių apsuptas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, jis neturi pravažiavimo iki kelio, tačiau patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą galimas keliais būdais. Ieškovė prašė nustatyti 78 kv. m dydžio servitutą atsakovui priklausančiame sklype. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad į sklypą buvo numatytas patekimas per teritoriją nuo gatvės, kuri yra lygiagreti sklypo kraštinei 5-4. Iš byloje esančių duomenų teismas darė išvadą, kad toje vietoje, kur buvo numatytas pateikimas į ieškovei priklausantį sklypą, šiuo metu yra atsakovui priklausantis žemės sklypas. 1992 metų lapkričio mėnesio UAB „Tolimatis“ parengtoje ieškovei priklausančio žemės sklypo schemoje ties 23 sklypu nurodyta apsisukimo aikštelė, tačiau atsakovas nepagrindė, kuo remiantis jis daro išvadą, kad ji suformuota patekimui į šiuo metu ieškovei priklausantį sklypą. Aplinkybė dėl ankstesniuose planuose, teritorijų planavimo dokumentuose numatyto ar faktiškai buvusio kelio, kuriuo ieškovė galėjo patekti/patekdavo į žemės sklypą, neturi esminės teisinės reikšmės. Taip pat neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės dėl detaliojo planavimo procedūrų atlikimo 2012 - 2013 metais ir ieškovės prieštaravimo/neprieštaravimo joms, nes tokių prieštaravimų ar prašymų nustatyti servitutą neteikimas 2012 – 2013 metais niekaip neapriboja ieškovės teisės į servituto nustatymą šiuo metu tuo atveju, jei nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. 13.

30Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad yra pradėta jo žemės sklypo detaliojo plano koregavimo, procedūra, 2019 m. rugsėjo mėnesį yra priimtas įsakymo projektas dėl detaliojo plano koregavimo. Tačiau spręsdamas dėl servituto nustatymo teismas vertina šiuo metu egzistuojančias aplinkybes ir teisinę situaciją. Vien aplinkybė, kad atsakovas po šios bylos iškėlimo pradėjo žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrą, kuri yra tik pradiniame etape, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis bus pakeista, jei pakeista, kokioje dalyje, koks bus numatytas užstatymo plotas, intensyvumas ir pan. Byloje nėra įrodymų, jog faktiškai egzistuoja kelias, per kurį ieškovė tam tikrą laiką ir šiuo metu patenka į žemės sklypą. Teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl žemės sklypo suteikimo atsakovui pagrįstumo/nepagrįstumo, todėl argumentai dėl kelio numatymo pirminio žemės sklypo suteikimo metu (1992 metais) esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Atsakovo 2012 – 2013 metais atliktos detaliojo plano koregavimo procedūros bei iškėlus bylą pradėtos detaliojo plano koregavimo procedūros neriboja ieškovės teisės į servituto nustatymą. Teismas sprendė, koks servituto nustatymo būdas sąlygotų mažiausius ribojimus kaimyninių sklypų savininkams. 14.

312017 m. rugpjūčio 22 d. rašte ieškovei Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog suprojektuoti kelio servitutą per laisvos žemės fondo plotą, kuris yra tarp ( - ) gatvės ir žemės sklypo nėra galimybių, tačiau teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas paaiškino, kad minėta pozicija buvo siejama tik su patekimu į ieškovei priklausantį žemės sklypą per valstybinės žemės fondą bei pažymėjo, kad iš esmės neegzistuoja jokių teisinių kliūčių suformuoti dalį privažiavimo prie ieškovei priklausančio sklypo per valstybinę žemę. Tretieji asmenys M. R. ir J. R. teikė prašymą išpirkti įsiterpusį žemės sklypo plotą, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Ieškovei priklausantis sklypas nesiriboja su laisvos žemės fondu, todėl suprojektavus servitutą laisvos žemės fonde papildomai turėtų būti nustatytas servitutas atsakovui ar tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausančiame žemės sklype. Nustačius ieškovės naudai servitutą trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. sklype, pastarųjų teisės būtų labiau pažeistos nei jį nustačius atsakovo sklype, nes turėtų būtų sunaikintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, apribotas gyvenamosios teritorijos naudojimas, teisė į privatų gyvenimą. Ž. K. 2019 m. lapkričio 4 d. schemoje numatytas 4 metrų pločio bei 4 metrų ilgio servitutas dėl posūkio nebūtų pakankamas patekti į ieškovei priklausantį sklypą. 15.

32Ieškovė pateikė UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. kovo mėnesio servituto nustatymo planą, pagal kurį patekimą į ieškovės sklypą nustačius per tretiesiems asmenims R. P. ir UAB „Žalieji projektai“ priklausančius sklypus bendra ribojimų apimtis 383 kv. m. Remiantis UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. balandžio mėnesio servituto nustatymo planu, patekimui į ieškovei priklausantį sklypą per atsakovų sklypą yra būtinas 78 kv. m ploto servitutas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad nustačius servitutą pagal ieškovės reikalavimą bendra ribojimų apimtis būtų 97 kv. m. Teismas įvertinęs, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovo sklype būtų 78 kv. m ploto, tuo tarpu patekimui į ieškovės sklypą antruoju atsakovo siūlomu alternatyviu variantu reiktų nustatyti ieškovės naudai 251 kv. m servitutą R. P. sklype bei ne mažesnį nei 66 kv. m servitutą, darė išvadą, kad nustačius įvažiavimą į ieškovei priklausantį sklypą pagal antrą atsakovo siūlomą alternatyvą bendras ribojimų plotas būtų didesnis. Atsakovas konkrečiais įrodymais nepagrindė savo argumento, kad dėl taikytinų ribojimų jam priklausantis sklypas praras potencialią vertę, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kaip jo sklypo vertė pasikeis nustačius servitutą. Servituto nustatymas bet kuriuo iš pasiūlytų variantų reikštų žemės sklypo vertės sumažėjimą, tačiau jis turi būti padengtas priteisiant kompensaciją.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3416.

35Atsakovas R. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad tretieji asmenys yra savavališkai užėmę valstybinę žemę, per kurią ir buvo siūlomas nustatyti servitutas pateikimui ieškovei į jos žemės sklypą. Egzistuoja galimybė suteikti ieškovei teisę patekti į jai priklausantį žemės sklypą per laisvos žemės fondą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis sklypas nesiriboja su laisvos žemės fondu, todėl suprojektavus servitutą laisvos žemės fonde papildomai turėtų būti nustatytas servitutas atsakovui ar tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausančiame žemės sklype. Išvadą apie vaismedžių, tvoros ir kt. šalinimą teismas padarė neatsižvelgdamas į nustatytą faktinę aplinkybę, kad būtent toje dalyje tretieji asmenys yra savavališkai užėmę valstybinę žemę, o turto, esančio užimtoje savavališkai teritorijoje, sunaikinimas, negali būti vertinamas kaip turtinės žalos padarymas. Teismas, atmesdamas atsakovo pateiktą siūlymą suprojektuoti servitutą laisvos žemės fonde ir per tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą, nevertino ribojimų dydžio atsakovo žemės sklypo atžvilgiu. 17.

36Atsakovo žemės sklypui teismo sprendimu nustatytas 0,0078 ha ploto kelio servitutas, kai teismui pateiktais duomenimis minėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra pertvarkomas į namų valdos paskirties žemės sklypą, kurio namų valdos preliminarus plotas yra 0,1286 ha atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą detaliojo plano koregavimo sąlygas, kas yra ženkliai didesnis nei siūlytas servituto nustatymo projektas per laisvos žemės fondo žemę ir per tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą. Teismas vienu atveju teigęs, kad nesą įrodymų dėl įvažiavimo per M. R. ir J. R. priklausantį sklypą į ieškovės sklypą, o kitu atveju teigdamas, kad aplinkybės dėl faktiškai buvusio kelio, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, yra neobjektyvus ir nepagrindžia priimto sprendimo. Teismas, ieškovės išsakytu argumentu dėl Ž. K. 2019 m. lapkričio 4 d. schemoje nurodyto kelio, nurodydamas, kad šis yra pakankamai logiškas ir įtikinamas, vertino išimtinai ieškovei palankius jos pasvarstymus. UAB „Medinis akmuo“ direktorius nurodė, kad teisės aktais yra reglamentuota įvažiavimo į sklypą minimalus plotis yra 3,5 metrai. Teismas neobjektyviai vertino aplinkybes ir šalių pateiktus paaiškinimus ir nepagrįstai padarė išvadą, jog yra nepagrįstas atsakovo argumentas, kad servituto nustatymas per M. R. ir J. R. priklausantį sklypą reikštų mažesnės apimties savininko teisių ribojimą nei per atsakovo sklypą. 18.

37Trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame sklype, nepriklausomai nuo to ar ji prieštarauja ar ne, jau yra nustatytas ir galiojantis servitutinis kelias žemės sklypo naudai, kuris šiai dienai priklauso UAB „Žalieji projektai“. Kelio servitutas patekimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą nesukurs papildomų ir/ar didesnių ribojimų. Teismo sprendime nutylėtas UAB „Žalieji projektai“ pateikta raštu pozicija dėl neprieštaravimo nustatyti servitutą per UAB „Žalieji projektai“ valdomą žemės sklypą ieškovės patekimui į jos žemės sklypą. Atsakovo siūlomas projektuoti ir nustatyti kelio servitutas neturės ženklių naudojimo apribojimų ir didesnių nei esami ribojimai, nebus sudaryti nė vienam iš minėtų žemės sklypų, o be to, minėtų žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas negalės būti pakeisti. Byloje pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių tiesioginę įtaką atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams nustačius kelio servitutą ieškovės naudai per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Dėl servituto nustatymo sklypo viršuje, atsižvelgiant į taikomus apribojimus dėl elektros linijos apsaugos zonos, atsakovo žemės sklypas praranda savo potencialią vertę, nes dėl taikomų apribojimų ženkliai sumažėja planuojamo žemės sklypo užstatymo plotas. 19.

38Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teiginiai, kad ūkio paskirties sklypas, per kurį nustatytas kelio servitutas pertvarkomas į namų valdos žemės sklypą, neatitinka tikrovės. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pabrėžė, kad Detaliojo plano koregavimo iniciavimas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turės būti įvykdytas ir įvertintas Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose. Atsakovas, analizuodamas siūlomų servitutų plotus, nepaaiškino apie tai, kad ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto plotas persidengia su atsakovo detaliuoju planu nustatytu kelio servitutu, kuris nustatytas faktiškai per atsakovui priklausančio sklypo vidurį ir atlieka privažiavimo prie naujai suformuotų sklypų funkciją. Įvažiavimas į ieškovės sklypą per M. R. ir J. R. priklausantį žemės sklypą 90 laipsnių kampu, kurio plotas ir ilgis yra 4 metrai, yra neįmanomas. Įvažiavimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo suplanuotas per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovas, pasinaudodamas tuo, kad ieškovei priklausančiame sklype gyvenamojo namo statybos nebuvo pradėtos, o mirus savininkei, ieškovės motinai, į sklypą niekas neįvažinėjo, užarė įvažiavimą į žemės sklypą ir naudojo šią sklypo dalį asmeninio ūkio pagrindu, o vėliau jam buvo atkurtos nuosavybės teises į žemės sklypą, apimant ir įvažiavimą į ieškovės sklypą. R. P. pozicija yra logiška ir pagrįsta. Atsakovo pastebėjimas, kad UAB „Žalieji projektai“ pateikė raštu, kad neprieštarauja servituto nustatymui, yra nereikšmingas, nes atsakovas nepaminėjo, kad UAB „Žalieji projektai“ pareikalavo už kelio servitutą 3 000 Eur vienkartinės kompensacijos. Atsakovui priklausantis žemės sklypas yra ūkio paskirties, nėra apgyvendintas, jame nėra gyvenamojo namo ir jo gyventojų. Teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas neturės jokios įtakos teisėms ir interesams potencialiems naujai suformuotų žemės sklypų savininkams. Žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas nėra jokių želdinių ar tvoros, kuriuos reikėtų šalinti ar griauti. Esminės reikšmės ginčui turi faktas, kad atsakovas sutiko dėl kelio servituto nustatymo, tačiau pareikalavo iš ieškovės 6 000 Eur kompensacijos. 20.

39Tretieji asmenys M. R. ir J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įvažiavimas į ieškovės sklypą teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuotas būtent per atsakovui priklausantį žemės sklypą, taigi teismo sprendimas atitinka poreikį užtikrinti teisinių santykių stabilumą; servituto nustatymas per atsakovui priklausantį žemės sklypą yra mažiausiai savininkų teises ribojantis servituto nustatymo būdas; galimybė nustatyti servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypą ir valstybinę žemę nėra reali ir egzistuojanti. Atsakovo sklype istoriškai yra susiformavęs įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo būdo yra būtina atsižvelgti į tai, kur kelias buvo istoriškai numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad servituto nustatymas per atsakovui priklausantį žemės sklypą yra racionaliausias būdas servitutui nustatyti. Nustačius servitutą per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, servitutas trečiųjų asmenų žemės sklype užimtų apie 16 kv. m ploto, būtų 4 metrų pločio ir su ieškovės žemės sklypu susisiektų 90 laipsnių kampu, todėl neužtikrintų stambių gabaritų transporto priemonių įvažiavimo į ieškovės kiemą galimybės, kelias turėtų būti įrengtas ir per valstybinę žemę. Kelias užimtų kur kas didesnį plotą, būtų gerokai ilgesnis nei ieškovės siūlomas variantas ir varžytų net trijų asmenų nuosavybės teises. Pagal atsakovo antrąjį siūlomą variantą, t. y. nustačius servitutą per R. P. ir UAB „Žalieji projektai“ priklausančius sklypus, šis servitutas užimtų 251 kv. m R. P. sklype bei ne mažesnį nei 66 kv. m servitutą UAB „Žalieji projektai“ žemės sklype, taip pat būtų ilgesnis nei ieškovės siūlomas variantas bei varžytų 2 asmenų nuosavybės teises. 21.

40Servitutas per atsakovo žemės sklypą būtų pats trumpiausias, užimtų mažiausiai ploto, būtų patogiausias bei suvaržytų tik vieno asmens nuosavybės teisę. Atsakovo sklypas yra žemės ūkio paskirties, o trečiųjų asmenų žemės sklypo naudojimo būdas yra - gyvenamosios teritorijos. Atsakovas savo žemės sklype užsiima žemės ūkiu - augina daržoves, o tretieji asmenys - gyvena. Atsakovo siūlomo servituto nustatymas trečiųjų asmenų gyvenamosios paskirties sklypui ne tik lemtų būtinybę griauti sklype esančius objektus ir formuoti papildomą įvažiavimą, bet taip pat pažeistų papildomą vertybę - trikdytų trečiųjų asmenų privatų gyvenimą. Pagrindinis argumentas, kuriuo atsakovas su žmona įrodinėja tariamai neproporcingą savo teisių apribojimą yra tai, kad nustačius servitutą pagal ieškovės pateiktą planą atsakovas praras galimybę pakeisti sklypo paskirtį. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai ar aiškūs paaiškinimai, kurie pagrįstų, kaip ir kokia apimtimi servitutas turėtų įtakos galimybei keisti atsakovo sklypo paskirtį. Servitutas negali turėti jokios įtakos sklypo paskirties keitimui. Atsakovas nepagrindė, kad nurodoma atsakovo sklypo paskirties keitimo galimybė realiai egzistuoja. Atsakovo siūlomi detaliojo plano keitimo sprendiniai prieštarauja bendrajam planui. Vieninteliai atsakovo pagrįsti nepatogumai dėl servituto nustatymo galėtų būti apribota galimybė dalyje atsakovo sklypo sodinti žemės ūkio produkciją, tačiau už šį praradimą atsakovui būtų kompensuota. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su servituto nustatymu, tačiau nesutiko su kompensacijos kaina. Teismams nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, nėra pagrindo nustatyti servitutą trečiųjų asmenų žemės sklypo dalyje, neturinčioje priėjimo prie kelio. NŽT sutikimas įrengti kelią nėra išduotas, kelias nėra įrengtas, teismas neturi jokio pagrindo nustatyti servituto trečiųjų asmenų žemės sklypui, neturinčiam susisiekimo su keliu.

41IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas netenkinamas. 22.

43Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

44Dėl naujų įrodymų 23.

45Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo pateikė naujus įrodymus: esamos būklės brėžinį, esamos būklės aiškinamąjį raštą, pagrindinį brėžinį, sprendinių aiškinamąjį raštą, eismo organizavimo schemą, grafiką ir prašo juos šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas į bylą teikiamą informaciją apie detaliojo plano koregavimo duomenis galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl ji jų neteikė pirmos instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus nėra.

46Dėl byloje nustatytų aplinkybių 24.

47Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 0,1558 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )). Ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos ( - ) Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statyba. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šalia esantis 0,7108 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )). Atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2001 m. kovo 1 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. ( - ), 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Atsakovo žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kitos paskirties žemės sklypai.

48Dėl apeliacinio skundo argumentų 25.

49Byloje kilęs ginčas dėl servituto nustatymo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nustatė atsakovui priklausančiame žemės sklype 78 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę įvairioms transporto priemonėms įvažiuoti ir išvažiuoti į/iš ieškovei priklausančio žemės sklypo. Byloje ginčo, dėl to jog servituto nustatymas yra būtinas, be jo ieškovė negali pateikti į savo sklypą, nekilo. Tarp šalių kilo nesutarimas, per kurio asmens sklypą toks servitutas turėtų būti nustatytas. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). 26.

50Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). 27.

51Byloje buvo analizuoti trys servituto nustatymo variantai: per atsakovo sklypą, per trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. sklypą bei valstybinę žemę, ir per R. P. bei UAB „Žalieji projektai“ priklausančius žemės sklypus. Kai pravažiavimas iki kelio gali būti įrengtas keliais būdais, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, kito asmens nuosavybės teisės apribojimas (suvaržymas) turi būti kaip įmanoma mažesnis. Servitutinis apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui, taigi, esant kelioms alternatyvoms teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015 ir kt.). 28.

52Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog servituto nustatymas per atsakovui priklausantį žemės sklypą yra optimaliausias ir mažiausiai šalių teises varžantis variantas. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi, jo teigimu, dėl nustatyto servituto jo sklypas praras potencialią vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, byloje nėra duomenų, patvirtinančių vertės praradimą. Aplinkybė, jog atsakovas yra inicijavęs detaliojo plano koregavimą savaime nereiškia, jog servitutas per jo žemės sklypą negalėtų būti nustatomas. Šiuo metu planas nėra pakoreguotas, nustačius servitutą tai kaip tik mažiau apsunkintų atsakovo nuosavybės teisę (lyginant su trečiųjų asmenų), kadangi detalusis planas būtų koreguojamas atsižvelgiant į nustatytą servitutą. Atsakovo žemės sklypas yra ūkio paskirties žemės, jame nėra gyvenama, priešingai nei trečiųjų asmenų R. P., M. R. ir J. R. žemės sklypuose. Per atsakovo sklypą nustatytas servitutas užimta 78 kv. m ploto, dalis nustatomo servituto persidengtu su detaliuoju planu suplanuotu servitutu, kita dalis eitų palei atsakovo ūkio paskirties žemės sklypo pakraštį. Taip pat šis servitutas varžytų tik vieno asmens – atsakovo nuosavybės teisę. Kaip ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, servituto nustatymas per trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. sklypą bei valstybinę žemę nebūtų proporcingas, kadangi tai varžytų dviejų asmenų nuosavybės teises, servitutas turėtų būti nustatytas per trečiųjų asmenų sklypą, kuriame jie gyvena, stovi gyvenamasis namas, kiemo statiniai, yra sutvarkyta aplinka, kas reikštų privataus gyvenimo pažeidimą. Nustatant servitutą per R. P. bei UAB „Žalieji projektai“ priklausančius žemės sklypus taip pat būtų varžomos kelių savininkų nuosavybės teisės, toks servitutu nustatytas ribojimų plotas būtų žymiai didesnis, servitutas turėtų būti nustatytas per R. P. žemės sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas. 29.

53Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jame nėra gyvenamųjų pastatų, atsakovas jame negyvena, žemė yra naudojama žemės ūkio produktams gaminti. Tretieji asmenys R. P., M. R., J. R. jiems priklausančiuose žemės sklypuose yra pasistatę namus, juose gyvena, todėl servituto nustatymas per jiems priklausančius žemės sklypus reikštų didesnį teisės į privatų gyvenimą apribojimą. 30.

54Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019). Servituto nustatymas bet kokiu iš byloje siūlomų atvejų reikštų sklypo vertės sumažėjimą, tačiau šį sumažėjimą išsprendžia kompensacija. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 464 Eur vienkartinę kompensaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo priteistos kompensacijos dydžio, neįrodinėja, jog kompensacijos dydis yra nustatytas netinkamai, todėl laikytina, jog kompensacijos dydis yra padengiantis atsakovo nuostolius dėl nustatomo servituto ir pirmosios instancijos teismo nustatytas tinkamai. 31.

55Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės argumentus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas vertino tik ieškovės argumentus, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius argumentus ir įrodymus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus byloje pateiktus servituto nustatymo variantus ir pagrįstai nusprendė, jog mažiausiai nuosavybės teises ribojantis variantas yra servituto nustatymas per atsakovo žemės sklypą. 32.

56Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 33.

57Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 34.

59Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovės J. B. ir trečiųjų asmenų M. R. ir J. R. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš atsakovo R. U. ieškovės J. B. naudai priteisiant 605 Eur, o trečiojo asmens J. R. naudai - 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

61Atsakovo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Priteisti iš atsakovo R. U. ieškovės J. B. naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

64Priteisti iš atsakovo R. U. trečiojo asmens J. R. naudai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovui R. U.... 7. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1558 ha ploto žemės... 8. Kelio servitutas ieškovei yra objektyviai būtinas, nes jokio kito... 9. Atsakovas bei trečiasis asmuo atsakovo pusėje D. U. su ieškiniu nesutiko.... 10. Prašomas nustatyti kelio servitutas užims didesnį, nei ieškovės nurodomas,... 11. Tretieji asmenys M. R. ir J. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.... 12. Trečiasis asmuo R. P. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė... 13. Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei Nacionalinė... 14. Trečiasis asmuo UAB „Žalieji projektai“ nurodė, jog ieškinio... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 10.... 17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį... 18. 10.1... 19. nustatė atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), 0,0078 ha... 20. 10.2... 21. priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 464 Eur vienkartinę kompensaciją už... 22. 10.3... 23. priteisė iš atsakovo ieškovei 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidų;... 24. 10.4... 25. priteisė iš atsakovo tretiesiems asmenims M. R. ir J. R. 2 178 Eur... 26. 10.5... 27. priteisė iš atsakovo valstybės naudai 15,65 Eur procesinių dokumentų... 28. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 0,1558 ha žemės... 29. Byloje nekilo ginčo dėl būtinumo nustatyti servitutą, kad ieškovė... 30. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad yra pradėta jo... 31. 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte ieškovei Nacionalinė žemės tarnyba... 32. Ieškovė pateikė UAB „Medinis akmuo“ 2019 m. kovo mėnesio servituto... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 16.... 35. Atsakovas R. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 36. Atsakovo žemės sklypui teismo sprendimu nustatytas 0,0078 ha ploto kelio... 37. Trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame sklype, nepriklausomai nuo to ar ji... 38. Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 39. Tretieji asmenys M. R. ir J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 40. Servitutas per atsakovo žemės sklypą būtų pats trumpiausias, užimtų... 41. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 42. Apeliacinis skundas netenkinamas. 22.... 43. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 44. Dėl naujų įrodymų 23.... 45. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo pateikė naujus įrodymus: esamos būklės... 46. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 24.... 47. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso 0,1558 ha žemės... 48. Dėl apeliacinio skundo argumentų 25.... 49. Byloje kilęs ginčas dėl servituto nustatymo. Apeliantas nesutinka su... 50. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant... 51. Byloje buvo analizuoti trys servituto nustatymo variantai: per atsakovo... 52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios... 53. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir... 54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 55. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės... 56. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 57. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 59. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra... 60. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 61. Atsakovo R. U. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 63. Priteisti iš atsakovo R. U. ieškovės J. B. naudai 605 Eur bylinėjimosi... 64. Priteisti iš atsakovo R. U. trečiojo asmens J. R. naudai 1 452 Eur...