Byla 2A-684-883/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė K. Š. ir J. V

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-476/2018 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei D. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė K. Š. ir J. V..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas K. V. 2016-08-02 kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą testamentą, kuriuo O. M. savo turtą paliko D. P.. Ieškovui K. V. mirus jo teises parėmė A. D.. Ieškovė A. D. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiu Raseinių r. 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą testamentą ( - ), kuriuo O. M. savo turtą paliko D. P., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ) ieškovės tėvas K. V. kreipėsi į Raseinių r. apylinkės teismą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad K. V. nuo ( - ) gyveno santuokoje su O. M., vaikų neturėjo. ( - ) O. M. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio O. M. buvo paskirta nuolatinė slauga. Nurodė, kad su VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centru buvo sudaryta sutarties teikti dienos socialinės globos paslaugas O. M., kurią prižiūrėti buvo paskirta darbuotoja D. P.. Ieškovas nurodė, kad D. P. už priežiūrą įkalbinėjo jai testamentu palikti turtą. Atsakovė ( - ) nuvežė O. M. pas notarę. O. M. testamentu dalį savo buto paliko D. P.. Ieškovas nurodė, kad O. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau jos sveikatos būklė buvo sunki, ji vartojo daug raminamųjų vaistų, jai trikdavo atmintis, kamavo skausmai, ji nesugebėjo objektyviai, kritiškai mąstyti. ( - ) K. V. testamentu taip pat atsakovės D. P. naudai po savo mirties paliko savo turtą, tačiau 2015 m. birželio mėnesį testamentą panaikino, nes pastebėjo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai. Ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė žinojo, kad O. M. sveikatos būklė yra sunki, o dėl ( - ) diagnozuotos kraujagyslinės demencijos ir psichikos sutrikimų dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos ji sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl testamento esmės ir turinio negalėjo suvokti. O. M. ilgą laiką iki mirties turėjo regėjimo negalią ir iš esmės dėl šio susirgimo jai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Ieškovas nurodo, kad pagal O. M. išsilavinimą, sveikatos būklę ir socialinius įgūdžius akivaizdu, kad ji pati negalėjo pasirūpinti testamento sudarymu ir notarei tiksliai suformuluoti savo reikalavimą, tokį veiksmą galėjo atlikti tik kartu su ja buvusi atsakovė, kuri, tikėtina, ir nurodė notarei kokį sandorį yra norima tvirtinti. Ieškovės A. D. nuomone ( - ) patvirtintas testamentas yra pripažintinas negaliojančiu, kadangi jo sudarymo metu O. M. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to jis pasirašytas akivaizdžiai pažeidus testamento tvirtinimo tvarką.

82.

9Atsakovė D. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti. Nurodė, kad K. V. ir O. M. prižiūrėjo nuo 2011 metų spalio mėnesio. Ieškovė A. D., K. V. dukra, jo nelankė, nesirūpino. Turtą palikti atsakovei nusprendė pati O. M., sudarant testamentą atsakovė nedalyvavo, O. M. atsakovei testamentą atidavė išėjus iš notarų biuro. Atsakovė nurodė, kad K. V. pats paprašė pasaugoti jo turimus pinigus ir juos paimti iš banko. Jis prašė paimti 5 000 Lt (1 448,1 Eur), tačiau atsakovė saugoti paėmė tik 4 000 Lt (1 158,48 Eur), kadangi didesnės sumos K. V. sąskaitoje nebuvo. K. V. suabejojo atsakove ir išsikvietė dukrą A. D., kuriai atsakovė pateikė visus saugotus pinigus su visais jų išgryninimo dokumentais. Atsakovė minėtus 4 000 Lt (1 158,48 Eur) įnešė atgal į K. V. sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad sudarant testamentą O. M. buvo 84 metų amžiaus, per visą laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 metų O. M. buvo savarankiška, pati telefonu išsikviesdavo gydytojus, pati eidavo viena į parduotuves, gaudavo pensiją ir už ją pasirašydavo, užsisakydavo vaistus ir gaudavo juos paštu. Ieškovės nurodė, kad ji sąžiningai prižiūrėjo K. V. ir O. M., todėl ieškovės patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai skundžiamu 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš A. D. 16,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad pagal savo psichikos būklę O. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas vertino, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio O. M. psichikos sutrikimų požymius, kurie testamento sudarymo laikotarpiu testatorei būtų trukdę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Byloje siekiant išsiaiškinti testatorės O. M. gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo atlikta teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė. VĮ teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, kad O. M. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu ( - ). Teismas sprendė, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio O. M. psichikos sutrikimų požymius, kurie testamento sudarymo laikotarpiu testatorei būtų trukdę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. O. M. psichikos sutrikimas, kuriuo ji sirgo testamento sudarymo metu, neturėjo esminės įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

134.

14Teismas nurodė, kad ekspertizės išvadą atitinka ir kiti byloje surinkti įrodymai – notarės K. Š. paaiškinimai dėl testatorės tvirtos valios išreiškimo turtą testamentu palikti būtent atsakovei D. P.. Taip pat teismo posėdžio metu apklausta O. M. šeimos gydytoja D. B. nurodė, kad pastaroji buvo visiškai orientuota, pati atvykdavo į gydymo įstaigą, teigė ieškanti slaugytojos, kuriai už priežiūrą užrašytų butą. O. M. buvo sąmoninga, norėjo, kad ją ir jos sutuoktinį prižiūrėtų ir palaidotų tik slaugytoja D. P..

155.

16Teismas sprendė, kad, sprendžiant iš įrodymų visumos, O. M. testamente yra išreikšta jos tikroji valia. Teismo vertinimu aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad O. M. testamento sudarymo metu dėl sveikatos sutrikimų negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo atsakovei D. P. kaip padėkos už suteiktą priežiūrą. Ginčo testamentas yra surašytas notarės ir pasirašytas pačios testatorės, patvirtintas notariškai. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sudarant testamentą, testatorę būtų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi prieš savo valią.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

186.

19Ieškovė A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-96-476/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o nesant procesinių galimybių priimti prašomą sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš atsakovės D. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

206.1.

21Teismas byloje savo išvadas grindė prieštaringais įrodymais, pažeidė tikėtinumo taisyklę, neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vieniems to paties įrodymo šaltinio elementams skyrė didesnę įrodomąją reikšmę, o kitų visiškai nevertino.

226.2.

23Faktine demencija O. M. sirgo jau iki sandorio, nes tuo metu buvo virš 80 metų amžiaus. Ypatingai pasunkėjusią ir progresuojančią testatorės psichinės sveikatos būklę patvirtina įrašai medicininiuose dokumentuose, iš kurių aišku, kad netrukus po ginčo sandorio sudarymo ji „skundžiasi skausmais visame kūne“. O. M. nesavarankiškumą, negebėjimą išreikšti savo poreikius bei valią iki sandorio sudarymo patvirtina ir specialiųjų poreikių vertinimo aktas ( - ) ir kitų laikotarpių aktai.

246.3.

25Liudytojų parodymų turinys rodo, kad O. M. niekada nebuvo tiksliai apsisprendusi, kam testamentu paliks savo turtą, dar gerokai iki ginčo sandorio sudarymo ji siūlė butą „užrašyti“ keliems asmenims ir pan.

266.4.

27Teismas nenagrinėjo atsakovės, kaip socialinės darbuotojos, teikiančios privalomas paslaugas testatorei, galimo psichologinio poveikio užrašyti turtą jos naudai. Teismas tik atsakovės naudai vertino K. V. testamento panaikinimo aplinkybes. Atsakovė apskritai neprisiminė, kad yra surašiusi testamentą, todėl jo ir nepanaikino, kaip pasielgė K. V..

286.5.

29Atsakovė, kai jos naudai buvo surašytas testamentas, nesudarė su slaugoma O. M. ar giminaičiais jokios sutarties ar susitarimo, kur būtų sutarta, kokiomis sąlygomis toliau rūpinsis ligone, kad ji iš tiesų sąžiningai vykdys savo pažadus. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad ginčo sandoris buvo nenaudingas abiem sutuoktiniams. Notarė privalėjo aktyviai veikti ir išaiškinti testatorei, kad jos mirties atveju jos turimo turto dalis pereis atsakovei, o tai esmingai gali pabloginti likusio gyvo sutuoktinio turtinę ir socialinę padėtį.

306.6.

31Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad O. M. dar iki ginčo sandorio turėjo stiprių regos sutrikimų. Teismas šią aplinkybę turėjo žinoti kaip objektyviai egzistuojančią ir papildomai neįrodinėjamą. Teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus medicininius duomenis, be pagrindo neskyrė atitinkamos ekspertizės, o kai kurių liudytojų paaiškinimams suteikė aukštesnę įrodomąją reikšmę.

326.7.

33O. M., būdama akla, būdama sunkios fizinės ir psichologinės būklės, medikų vertinimu būdama visiškai priklausoma, pati perskaityti testamentą ir suprasti jo turinį negalėjo.

347.

35Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė D. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

367.1.

37Testamentą O. M. sudarė notarų biure savo valia, jis yra patvirtintas notaro. Nors O. M. ir turėjo sveikatos problemų, tačiau ji buvo veiksni. Testatoriaus galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau testatoriai su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, nei nenustatyta, jog toks jų elgesys neatitinka jų tikrosios valios ir prieštarauja jų interesams.

387.2.

39Byloje buvo nustatyta, kad O. M. supranta savo veiksmų esmę, galėjo valdyti, aiškiai išreiškė savo valią, pati atvyko į notarų biurą ir sudarė testamentą.

407.3.

41O. M. regėjimo sutrikimas netrukdė jai būti savarankiškai. Notarė K. Š. patvirtino, kad testatorės regėjimas netrukdė jai susipažinti su testamentu, jį perskaityti ir pasirašyti. Testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo negalią turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.

42Teismas

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas atmetamas.

45Dėl ginčo esmės ir faktinių bylos aplinkybių

468.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

489.

49Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testamento, kuriuo O. M. jai priklausančią dalį buto ( - ) paliko D. P., pripažinimo negaliojančiu.

5010.

51Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. su O. M. susituokė ( - ). O. M. buvo pasirašiusi sutartį su VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centru dėl paslaugų teikimo. O. M. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. KR1699, jai nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), dalį paliko D. P.. D. P. pasirašė darbo sutartį su VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centru dėl socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų, darbo sutartyje numatyta 10 val. darbo savaitė, nuo ( - ) sudaryta papildoma terminuota darbo sutartis iki kol bus reikalingas socialinės globos paslaugos O. M.. O. M. nuo ( - ) su VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centru pasirašė pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartis ( - ). O. M. pasirašė sutartis su VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centru dėl dienos socialinės globos paslaugų asmens namuose teikimo. O. M. mirė ( - ). K. V. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. 2014-04-10 patvirtintą testamentą. K. V. mirė ( - ) , jo teises perėmė A. D.. Byloje taip pat nustatyta, kad O. M. diagnozuotas funkcinis CNS susirgimas, Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte nurodyta, kad O. M. diagnozuota ( - ). O. M. taip pat diagnozuota ( - )

5211.

53Ieškovė (apeliantė) A. D. patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą testamentą, notarinio registro negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad, sprendžiant iš įrodymų visumos, ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji O. M. valia ir byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti testamentą negaliojančiu.

5412.

55Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę O. M., mirusiai ( - ) pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar O. M. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu; ar O. M. testamento sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar O. M., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, galėjo suvokti sandorio reikšmę ir pasekmes.

5613.

57Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, kad pateiktoje VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro O. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje gydytojų psichiatrų konsultacijų įrašai nuo ( - ) . Įrašuose nurodyta, kad „Ligonė skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, įtampa, pastoviai verkia, daug liūdnų minčių<...>, nurodyta konsultacijos diagnozė: ( - )>. Kita ambulatorinė psichiatro konsultacija aprašant: „Skundžiasi miego sutrikimu. Labai blogai mato. Mąstymas nuoseklus.“, nurodyta konsultacijos diagnozė ( - ) >. Kitas psichiatro konsultacijos įrašas ( - ), nurodytos diagnozės ( - ). ( - ) konsultacijos įrašo diagnozė išliko ( - ). Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad O. M. 1970 m. operuota dėl ( - ), serga ( - ), , pacientei sunki ( - ). Konsultacijų įrašuose tarp somatinės būklės gydymui skirtų medikamentų įrašytas narkotinis analgetikas ( - ), kuris buvo skiriamas terapinėmis dozėmis, šalutinių poveikių požymių testamento sudarymo periodu neaprašyta.

5814.

59Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad iš pateiktų bendrųjų ambulatorinių asmens sveikatos istorijų žinoma, kad testatorė testamento sudarymo periodu sirgo somatinėmis ligomis, tarp jų lėtine išemine galvos smegenų liga, tiesiosios žarnos piktybiniu naviku, tarp somatinės būklės gydymui skirtų medikamentų nurodytas narkotinis analgetikas – ( - ), tačiau jis buvo skiriamas terapinėmis dozėmis, gydytojų įrašuose objektyvių duomenų apie tiriamosios somatinių ligų ir ar jų gydymo sukeltą šalutinį poveikį tokiame lygmenyje, kad testatorė būtų nesugebėjusi suprasti savo veiksmų ir jų valdyti testamento sudarymo laikotarpiu nėra. Išvadoje konstatuojama, kad O. M. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu ( - ), tačiau pastarasis sutrikimas neturėjo esminės įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kognityvinio sutrikimo požymiai testatorei fiksuojami nuo 2015-ųjų metų gegužės mėnesio, nuo to laiko jai nustatyta demencijos diagnozė, tačiau tai laiko atžvilgiu negali būti gretinama su testamento sudarymo laikotarpiu.

6015.

61Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) atsakant į teismo užduotus klausimus nurodoma, kad pagal savo psichikos būklę O. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio O. M. psichikos sutrikimų požymius (simptomus), kurie testamento sudarymo laikotarpiu testatorei būtų trukdę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

62Dėl įrodymų vertinimo

6316.

64CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

6517.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

6718.

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

6919.

70Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatorės valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

7120.

72Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).

7321.

74Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

7522.

76Kaip minėta, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

7723.

78Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

7924.

80Apeliantė nurodė, kad vienu iš ginčijamo testamento negaliojimo pagrindų galėtų būti CK 1.89 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kaip minėta, teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumu, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

8125.

82Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė prieštaringais įrodymais, pažeidė tikėtinumo taisyklę, neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vieniems to paties įrodymo šaltinio elementams skyrė didesnę įrodomąją reikšmę, o kitų visiškai nevertino. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės vertinimo, kadangi akte daromos išvados neatitinka faktinės O. M. sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai didesnę įrodymų reikšmę teikė atsakovės, notarės liudijimams, nors šie prieštarauja byloje esantiems dokumentams, kuriuos patvirtino Valstybės tarnautojai ir medikai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro O. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje gydytojų psichiatrų konsultacijų įrašai nuo ( - ), ekspertizės akte buvo pažymėta ir testatorės ligos anamnezė nuo 1970 m. (III t., 113 b. l.). Ekspertizės akte buvo tiriami testatorės sveikatos istorijos duomenys, atspindintys testatorės sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai. Ekspertizės akte taip pat buvo įvertinti ir byloje esantys liudytojų parodymai. Tačiau, iš psichiatrinės ekspertizės matyti, kad nors testatorė testamento sudarymo metu ir sirgo psichikos sutrikimu( - ), tačiau testatorė pagal savo psichikos būklę testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio O. M. psichikos sutrikimų požymius (simptomus), kurie testamento sudarymo laikotarpiu testatorei būtų trukdę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

8326.

84Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ginčijamame sprendime vertino ir kitus byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus. Byloje buvo minėta, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Taip pat, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

8527.

86Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima testamentą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad O. M. testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, dėl kurios ji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad testatorės O. M. 2014-04-10 sudaryto testamento nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.

8728.

88Apeliaciniame skunde nurodoma, kad testatorė praktiškai visiškai nematė, neskaitė ir nerašė, nesudarė sandorių ir nepasirašinėjo jokių dokumentų. Apeliantė teigia, kad iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad O. M., būdama akla, būdama sunkios fizinės ir psichologinės būklės, medikų vertinimu būdama visiškai priklausoma, pati perskaityti testamentą ir suprasti jo turinį negalėjo. Apeliantės nuomone tai leidžia teigti, kad buvo pažeistos CK 5.29 str., Notariato įstatymo 32 str. 2 d. normos.

8929.

90Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad, atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 str. išvardintų priežasčių. Pažymėtina, kad tiek CK 5.29 straipsnyje, tiek Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti sandorio, t. y. testamento, tik tada už jį tai gali padaryti kiti asmenys. Šiuo atveju nustatyta, kad testatorė turėjo regėjimo trūkumų, tačiau notarės K. Š. 2018-04-09 teismo posėdžio metu duotų parodymų (nebuvo pastebėta jokių testatorės psichinių ar fizinių trūkumų, nebuvo pastebėta testatorės regėjimo negalia, testatorė pati perskaitė testamentą, pati jį pasirašė (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 3 min 38 s)), O. M. šeimos gydytojos D. B. parodymų (testatorė matė blogai, bet pasirašydavo pati, į gydymo įstaigą ateidavo pati, buvo visiškai orientuota), iš 2014-04-10 testamento taip pat matyti, kad O. M. testamentą pasirašė pati. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatorės negalėjimą pačiai pasirašyti sudaromo testamento. Apibendrinant darytina išvada, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo negalią turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.

9130.

92CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį (oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Nagrinėjamu atveju ekspertizės akto išvados paremtos medicininiais įrašais apie testatorės būklę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu nesutikti su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, be to, gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

93Dėl procesinės bylos baigties

9431.

95Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

96Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9732.

98Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei prašant, iš ieškovės priteisiamos atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovė D. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Minėtos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Eur priteistinos iš ieškovės A. D. atsakovei D. P..

99Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

100Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

101Priteisti iš ieškovės A. D., a. k. ( - ) atsakovei D. P., a. k. ( - ) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas K. V. 2016-08-02 kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė... 8. 2.... 9. Atsakovė D. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį dėl testamento... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai skundžiamu 2018 m. birželio 7 d.... 13. 4.... 14. Teismas nurodė, kad ekspertizės išvadą atitinka ir kiti byloje surinkti... 15. 5.... 16. Teismas sprendė, kad, sprendžiant iš įrodymų visumos, O. M. testamente yra... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 6.... 19. Ieškovė A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 20. 6.1.... 21. Teismas byloje savo išvadas grindė prieštaringais įrodymais, pažeidė... 22. 6.2.... 23. Faktine demencija O. M. sirgo jau iki sandorio, nes tuo metu buvo virš 80... 24. 6.3.... 25. Liudytojų parodymų turinys rodo, kad O. M. niekada nebuvo tiksliai... 26. 6.4.... 27. Teismas nenagrinėjo atsakovės, kaip socialinės darbuotojos, teikiančios... 28. 6.5.... 29. Atsakovė, kai jos naudai buvo surašytas testamentas, nesudarė su slaugoma O.... 30. 6.6.... 31. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad O. M. dar iki ginčo... 32. 6.7.... 33. O. M., būdama akla, būdama sunkios fizinės ir psichologinės būklės,... 34. 7.... 35. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė D. P. prašo ieškovės... 36. 7.1.... 37. Testamentą O. M. sudarė notarų biure savo valia, jis yra patvirtintas... 38. 7.2.... 39. Byloje buvo nustatyta, kad O. M. supranta savo veiksmų esmę, galėjo valdyti,... 40. 7.3.... 41. O. M. regėjimo sutrikimas netrukdė jai būti savarankiškai. Notarė K. Š.... 42. Teismas... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. Apeliacinis skundas atmetamas.... 45. Dėl ginčo esmės ir faktinių bylos aplinkybių... 46. 8.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 48. 9.... 49. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testamento, kuriuo O.... 50. 10.... 51. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. su O. M. susituokė... 52. 11.... 53. Ieškovė (apeliantė) A. D. patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti... 54. 12.... 55. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskyrė... 56. 13.... 57. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, kad pateiktoje VšĮ... 58. 14.... 59. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad iš... 60. 15.... 61. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) atsakant į teismo užduotus... 62. Dėl įrodymų vertinimo... 63. 16.... 64. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 65. 17.... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai,... 67. 18.... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų... 69. 19.... 70. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios... 71. 20.... 72. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 73. 21.... 74. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu... 75. 22.... 76. Kaip minėta, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 77. 23.... 78. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius... 79. 24.... 80. Apeliantė nurodė, kad vienu iš ginčijamo testamento negaliojimo pagrindų... 81. 25.... 82. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė... 83. 26.... 84. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ginčijamame sprendime vertino ir... 85. 27.... 86. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 87. 28.... 88. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad testatorė praktiškai visiškai nematė,... 89. 29.... 90. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ar testamento formos, jo... 91. 30.... 92. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 93. Dėl procesinės bylos baigties... 94. 31.... 95. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 97. 32.... 98. Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei prašant, iš ieškovės... 99. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 100. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą... 101. Priteisti iš ieškovės A. D., a. k. ( - ) atsakovei D. P., a. k. ( - ) 400,00...