Byla 2A-651/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rinoras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. papildomo sprendimo, kuriais patenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, bei patenkintas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1568-254/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovui R. N., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rinoras“ dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Rinoras“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius AB DnB NORD bankas (toliau - Bankas) 2010 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti kreditoriui AB DnB NORD bankui solidariai iš skolininko UAB „Rinoras“ bei laiduotojo R. N. 495 000 Lt negrąžintos paskolos, 49 998,19 Lt nesumokėtų palūkanų, 996,42 Lt delspinigių, 7,17 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 365 Lt žyminio mokesčio. Skolininkas UAB „Rinoras“ pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, todėl kreditorius AB DnB NORD, laikydamasis CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, pateikė ieškinį atsakovui laiduotojui R. N. dėl 554 448,98 Lt skolos, kurią sudaro 495 000 Lt skolininko UAB “Rinoras” negrąžinto kredito, 57 978,01 Lt palūkanų, 1 470,95 Lt delspinigių, 7,17 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Reikalavimus grindė tarp Banko ir šios bendrovės 2008 m. birželio 28 d. sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. K-2500-2008-160 (toliau - Kreditavimo sutartis), bei atsakovo R. N. ir Banko tos pačios dienos sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. 2372 (toliau – Laidavimo sutartis).

6Nurodė, kad skolininkas UAB „Rinoras“ Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl Bankas 2010 m. sausio 4 d. raštu Nr. 30.58.37/1633 paragino kredito gavėją ir laiduotoją padengti skolą, o pastariesiems nustatytu terminu skolos negrąžinus, Bankas 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 30.58.37/1634 jiems pranešė apie Kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą (Sutarties 38, 41.1 p.). Teigia, jog kadangi laiduotojas R. N. už UAB „Rinoras“ prievolių įvykdymą Bankui atsako kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį – ieškinio reikalavimai keliami vien laiduotojui R. N., kaip solidariam skolininkui, kadangi kito skolininko UAB „Rinoras“ atžvilgiu yra priimta Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str., Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.).

7Atsakovas R. N. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neteisingai aiškina Laidavimo sutarties sudarymo tikslus nukreipdamas išieškojimą pirmiausia į atsakovo asmeninį turtą. Teigė, jog Laidavimo sutartis buvo sudaryta tikslu išvengti nesąžiningumo, jeigu atsakovui priklausanti įmonė bankrutuotų, todėl tikėjosi ir tikisi, kad savo turtu atsakys tik ta kredito apimtimi, kurios nesugebės atlyginti įmonė. K. B. suteikdamas paskolą vertino įkeistą turtą ir laikė, kad jo vertė yra pakankama kreditui suteikti, todėl pirmiausiai turi būti pareikalauta, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d., 6.80 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183 2007). Be to, teigė, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti baudines palūkanas.

8Trečiasis asmuo UAB „Rinoras“ 2011 m. gegužės 5 d. pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą Banko 2010 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Nr. 30.58.37/1634.

9Nurodė, kad dėl 2008 m. pabaigoje prasidėjusio ir 2009 - 2010 metais besitęsusio ekonomikos nuosmukio bendrovės veikla tapo nuostolinga, todėl derėjosi su ieškovu dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir įsiskolinimo mokėjimo dalimis, tačiau Bankas su tuo nesutiko. Gavęs 2010 m. rugpjūčio 5 d. Banko pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, informavo Banką raštu, kad atnaujina mokėjimus, nesutinka su Kreditavimo sutarties nutraukimu, prašo išdėstyti susidariusį įsiskolinimą bei 6 mėnesiams atidėti linijinius mokėjimus. Bankas be svarbių priežasčių atsisakė pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, siekdamas kuo greičiau užvaldyti skolininko turtą, pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas, CK 6.200 straipsnyje nustatytus sutarties vykdymo principus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tuo tarpu skolininkas dėl nenugalimos jėgos – ekonominio nuosmukio, negalėjo kontroliuoti padėties, vykdyti sutarties, todėl turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

10Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp banko ir atsakovo vyko tarimasis dėl galimybės restruktūrizuoti paskolą, tačiau nesuradus kompromiso šios galimybės buvo atsisakyta. Bendrovė nevykdydama prievolių Bankui net ir ta tvarka, kurios ji pageidavo derybų su Banku metu, elgėsi nesąžiningai, sukėlė Bankui nuostolių, todėl tokio skolininko teisės negali būti ginamos. Tuo tarpu bankas elgėsi tinkamai, nutraukdamas Kreditavimo sutartį laikėsi įstatymų reikalavimų ir Kreditavimo sutarties sąlygų. Taip pat tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą - turėdamas galimybę nutraukti Kreditavimo sutartį po pirmo atsakovo pažeidimo, Bankas to nepadarė bei nustatė bendrovei terminą įsiskolinimui padengti, bei tik ir toliau bendrovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Bankas pasinaudojo jam suteikta teise nutraukti Kreditavimo sutartį. Teigė, jog ekonominės krizės faktas neatleido bendrovės nuo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymo, kadangi nepateikti įrodymai, kad būtent ekonominė krizė turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su suprastėjusiais atsakovo įmonės finansiniais rezultatais.

11Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui pareiškimą priimti papildomą sprendimą dėl 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti jam priteisimo.

12Nurodė, kad priimdamas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą teismas nepasisakė dėl 3 630 Lt ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo buvo pareikštas 2010 m. gruodžio 7 d. ieškinyje bei teismo posėdžio metu. Įrodymai patvirtinantys prašomų priteisti išlaidų dydį buvo pateikti kartu su 2010 m. gruodžio 31 d. prašymu dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, todėl yra pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl šių išlaidų (CPK 98 str. 1 d., 277 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

13A. R. N. atsiliepimu prašė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to šiame prašyme nenurodytas detalus išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

15Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį patenkino visiškai ir priteisė šiam iš atsakovo R. N. 495 000 Lt negrąžinto kredito, 57 978,01 Lt palūkanų, 1 470,95 Lt delspinigių, 7,11 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo bei 9 544 Lt žyminio mokesčio. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rinoras“ priešieškinį teismas atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo R. N. ir trečiojo asmens UAB „Rinoras“ po 14,52 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

16Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad skolininkas UAB „Rinoras“ jau nuo 2009 m. liepos 31 d. netinkamai vykdė prievolę grąžinti paskolą bei mokėti palūkanas – pastoviai nemokėjo įmokų ar nereguliariai, dideliu atotrūkiu nuo suderinto grafiko sumokėdavo nedidelę kredito sumą – todėl Bankas turėjo pagrindą tikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ir ateityje. Vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 2 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5.1, 44.1 punktais teismas sprendė, jog kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta nepažeidžiant sutarties nuostatų. Nurodė, kad pats UAB „Rinoras“, būdamas verslo subjektas, 2008 m. birželio 28 d. sudarydamas Kreditavimo sutartį galėjo numatyti ekonomikos nuosmukį, kuris jau buvo faktiškai prasidėjęs, tačiau prisiėmė vis didėjančią verslo riziką dėl savo mokumo, todėl atmetė jo argumentus, kad kreditorius nepakankamai bendradarbiavo su juo. Be to, nurodė, kad force majeure atveju, sutarties neįvykdžiusi šalis įpareigojama pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą ir jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 str. 3 d.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokio pranešimo kredito gavėjas ieškovui nebuvo pateikęs. Tuo remdamasis teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Rinoras“ priešieškinį (CPK 178, 185 str.).

17Atmesdamas atsakovo laiduotojo R. N. argumentus dėl jo sutartinės atsakomybės, teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad įsiteisėjusioje Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatyta skolininko UAB ,,Rinoras” neįvykdyta prievolė savo dydžiu atitinka pareikštą ieškinį, išskyrus 7,11 procentų palūkanų už naudojimąsi kreditu iki jo pilno grąžinimo. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš UAB „Rinoras“ hipoteka įkeisto turto, tačiau skola neišieškota (1 t., 146-147 b. l., 2 t., 32-33 b. l.). Laikė pagrįsta hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, kuri yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Vadovaudamasis Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1, 2.3.1.1, 4.2 punktais, CK 6.77 straipsnio, 6.81 straipsnio, 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio, 6.76 straipsnio, 6.80 straipsnio 2 dalies, 6.81 straipsnio nuostatomis teismas sprendė, kad Bankui atsirado teisė reikalauti, jog prievolę įvykdytų laiduotojas, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas.

18Spręsdamas dėl paskolos gavėjo ir atitinkamai laiduotojo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskola, teismas nurodė, jog Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 punktu ir prašydamas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias 7,17 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki pradelsto kredito grąžinimo, nepagrįstai jas įvardijo procesinėmis. Nustatęs, kad laiduotojas kreditoriui yra atsakingas tokia pat kaip skolininkas apimtimi, kuri jau nustatyta hipotekos teisėjos nutartimi, kuria iš skolininko priteista 7,11 procento metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (495 000 Lt), teismas sprendė, jog tokia apimtimi palūkanų dalyje tenkintinas Banko ieškinys laiduotojui (CK 6.156 str., 6.37 str. 1 d., 6.221 str. 3 d., 6.872 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi iškaitas (1 t., b. l. 58, 58a).

19Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. papildomu sprendimu patenkino ieškovo AB DnB NORD banko pareiškimą ir priteisė šiam iš atsakovo laiduotojo R. N. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Rinoras“ po 1 815 Lt iš kiekvieno atlyginimą išlaidų, susijusių su advokato pagalba apmokėjimui (CPK 277 str. 1 d., 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, kad pagal LITEKO duomenis Kauno apygardos teisme 2011 m. sausio 4 d. buvo gautas ir įregistruotas (dokumentas Nr. 250) Banko atstovo Advokatų profesinės bendrijos Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė advokatės K. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau perdavus bylą teisėjui, šis prašymas netapo bylos dalimi. Teismas laikė, jog prašymas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl sprendė kad šiuo klausimu priimtinas papildomas sprendimas.

20Nustatęs, kad ieškovas Bankas byloje patyrė 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jog šią ginčo šalį atstovavo ir įvairius procesinius veiksmus atliko ne vienas minėtos Advokatų profesinės bendrijos advokatas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktu, teismas sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos neprieštarauja Rekomendacijų 11 punkto nuostatoms.

21III. Apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Rinoras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

231) Spręsdamas klausimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teismas neatsižvelgė į tai, jog šios sutarties nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo keisti sutarties sąlygas, priešingai Kreditavimo sutarties 51 punkte nustatyta, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos papildomu raštišku šalių susitarimu. Be to, teismas formaliai, vien kaip aplinkybę, vertino Banko ir atsakovo susirašinėjimą, tačiau visiškai neįvertino šio susirašinėjimo tūrinio, šalių elgesio po sutarties sudarymo, priežasčių dėl kurių Bankas neįvykdė savo įsipareigojimo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas, kas yra reikšminga sprendžiant tiek Banko sąžiningumo, tiek pažeisto šalių bendradarbiavimo vykdant Kreditavimo sutartį klausimus (CK 6.200 str., CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008).

242) Nagrinėdamas klausimą dėl UAB „Rinoras“ atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą CK 6.212 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas nepagrįstai, tinkamai neįvertinęs Banko ir bendrovės susirašinėjimo, vertino tik atsakovo bendrovės elgesį sudarant Kreditavimo sutartį bei atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, bei visiškai neatsižvelgė į tai, jog pats ieškovas veikdamas finansų srityje bei būdamas savo srities specialistu, privalėjo numatyti, kad jau esant prasidėjusiai ekonominei krizei sudarius su atsakovu Kreditavimo sutartį nustatytomis sąlygomis, atsakovas privalės kreiptis į ieškovą dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.212 str.).

253) Priteisdamas nepagrįstai dideles palūkanas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bendrovei buvo pateikta tipinė Kreditavimo sutartis, kurią jis privalėjo pasirašyti.

26Atsiliepimu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą CK 6.212 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių sutartinių įsipareigojimų vykdymui, be to, nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde UAB „Rinoras“ nenurodė jokių konkrečių ekonominės krizės aplinkybių, kurios būtų susijusios su trečiojo asmens veikla ir galėtų būti pripažintos nenugalima jėga. Teigia, jog teismo išvada dėl Banko tinkamo bendradarbiavimo su UAB „Rinoras“ yra pagrįsta, nes paremta visapusišku ne tik byloje esančio susirašinėjimo, bet ir tinkamu kitų šalių veiksmų įvertinimu. Taip pat nurodė, kad Bankas nebuvo įsipareigojęs trečiajam asmeniui pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų, todėl trečiojo asmens noras pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas tik jo siūlomu ir jam priimtinu būdu, bei sutartinių prievolių Bankui vykdymo sustabdymas daugiau nei metams, nepagrindžia Banko nebendradarbiavimo ir kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Rinoras“ susidūrė su finansinėmis problemomis dar 2008 metais, tačiau iki Banko įspėjimo gavimo nerodė jokios iniciatyvos keisti situaciją dėl savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Anot ieškovo teismo priteistos ženkliai didesnio dydžio Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos nėra laikomos per didelės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-459/2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-543/2012, 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-426/2011).

27R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Skundą grindžia argumentais, jog ieškovui pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės bei nepateikus įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo su detaliu išlaidų paskaičiavimu ir jų pagrindimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti papildomą sprendimą ir pats paskirstyti šias išlaidas.

28Atsiliepimu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atsakovo R. N. skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad 2011 m. sausio 4 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimo metu galiojusios CPK redakcijos 98 straipsnio 1 dalis nenumatė, jog teikiant prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo būtina pateikti tokių išlaidų detalizavimą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai taip pat nenumato, kad iki šių pakeitimų teismui pateikti procesiniai dokumentai turi būti pateikiami iš naujo pagal įsigaliojusius pakeitimus, todėl Banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka CPK reikalavimus. Teigia, jog pareiškimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2011 m. sausio 4 d.), nagrinėdamas šį pareiškimą teismas teisingai nustatė Bankui suteiktų teisinių paslaugų kiekį, tokių paslaugų galimą kainą sulygino su Banko bendra sumokėta šioje byloje suma už advokato teisines paslaugas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Banko sumokėta suma neviršija Teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

31Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti trečiojo asmens UAB „Rinoras“ ir atsakovo R. N. skunduose nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą bei skundžiamų teismo sprendimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

32Remdamasi pirmiau paminėtais išaiškinimais, bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, tinkamai įvertinęs įrodymus taip pat tinkamai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė laiduotojo atsakomybės, kreditavimo sutarčių nutraukimo ir papildomo sprendimo priėmimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir patenkindamas Banko ieškininius reikalavimus ir atmesdamas atsakovo priešieškininį reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bei priimdamas papildomą sprendimą dėl papildomų atstovavimo išlaidų ieškovui priteisimo, priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus (CK 6.38, 6.81, 6.205, 6.210, 6.212, 6.217, 6.872, 6.874 straipsniai, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnis).

33Kaip jau buvo minėta, konstatavusi, jog bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą bei papildomą sprendimą, o taip pat spęsdama, kad nėra pagrindo tokius sprendimus naikinti pagal apeliaciniame ir atskirajame skunduose išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokių skundų argumentą. Taigi atmetant apeliantų UAB „Rinoras“ bei R. N. skundus, pasisakoma tik dėl esminių jų motyvų.

34Visų pirma, atmetami trečiojo asmens UAB „Rinoras“ apeliacinio skundo argumentai dėl banko nesąžiningumo ir neteisėto Kreditavimo sutarties nutraukimo. Kaip žinia, bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartimi). Kaip matyti iš ginčo Kreditavimo sutarties sąlygų, šalys kredito grąžinimą dalimis laikė esmine Kreditavimo sutarties sąlyga, kuriai esant Bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (38, 41.1 punktai). Trečiasis asmuo UAB „Rinoras“ neginčija, kad jis Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais prievolių nevykdė, t. y. pažeidė įmokų mokėjimo grafiką. Todėl akivaizdu, jog šiam atsakovui pažeidus šį esminį įsipareigojimą, Bankas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindui ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Šios išvados nepaneigia trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog Bankas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Kreditavimo sutartį, todėl pažeidė Kreditavimo sutarties nuostatas ir bendradarbiavimo pareigą, o teismas dėl šių aplinkybių tinkamai nepasisakė.

35Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakyta dėl Banko ir bendrovės susirašinėjimo turinio bei banko veiksmų sprendžiant klausimą dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau tuo pačiu pažymi, kad šie trūkumai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kadangi teismo išvada, susijusi su šalių bendradarbiavimu iš esmės yra teisinga. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo medžiagos, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iki Kreditavimo sutarties nutraukimo kredito davėjas Bankas pakankamai bendradarbiavo su kredito gavėju UAB „Rinoras“, nustatęs 2009 m. liepos 8 d. Kreditavimo sutarties nevykdymo faktą, siekė sušvelninti neigiamus padarinius – beveik metus laiko siuntė skolininkui raginimus dėl įsiskolinimų sumokėjimo, pratęsinėjo sutartinių įmokų mokėjimo terminus, tačiau UAB „Rinoras“ ir toliau nevykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei pirmą kartą su prašymu dėl įsiskolinimo panaikinimo ir mokėjimo terminų atnaujinimo į Banką kreipėsi tik 2010 m. liepos 22 d., t. y. beveik po metų nuo paskutinio mokėjimo pagal sutartį atlikimo (CK 6.200 str.). Be to, kreipdamasis su prašymais dėl sutarties sąlygų pakeitimo, apeliantas nepateikė Bankui jokių konkrečių Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo projektų, skaičiavimų, o per protingą terminą nepavykus susitarti su Banku dėl ginčo Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, nesikreipė į teismą dėl Kreditavimo sutarties tolimesnio likimo ir toliau nevykdė sutartinių prievolių (CK 6.204 str. 3 d.). Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms sutiktina su teismo išvada, jog atsakovui ilgą laiką nevykdant sutartinių įsipareigojimų Bankui atsirado didelė rizika, kad Kreditavimo sutartis bus neįvykdyta ir ateityje ir tai sudarė pagrįstą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

36Antra, atmestini trečiojo asmens UAB „Rinoras“ argumentai dėl CK 6.212 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos trečiasis asmuo nenugalimos jėgos faktą iš esmės grindžia vienu argumentu – visuotinai žinoma aplinkybe pripažinta ekonominės krizės situacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apelianto pozicija ydinga. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nors ir yra pasisakyta, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Tačiau kartu pažymėtina, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, prašydamas atleisti jį nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl force majeure aplinkybių, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog esant lėšų stygiui, sutarties vykdyti negalėjo. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neatskleidė priežastinio ryšio tarp konkrečių su minima krize susijusių aplinkybių bei negalėjimo objektyviai vykdyti sutartinius įsipareigojimus Bankui, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Be to, turint omenyje tai, kad Kreditavimo sutartis buvo pasirašyta 2008 m. birželio 28 d., t. y. jau prasidėjus finansinei krizei, akivaizdu, jog UAB „Rinoras“, įsipareigodamas su Banku atsiskaityti Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, numatė arba privalėjo numatyti, konkrečiai iš kokių lėšų bus vykdoma sutartis, prisiėmė didėjančią verslo riziką. AB DnB NORD banko prisiimta rizika dėl kredito išdavimo atsakovui esant ekonomikos nuosmukiui neeliminuoja UAB „Rinoras“ įsipareigojimo grąžinti suteiktą kreditą. Taigi teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog UAB „Rinoras“ negali būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą CK 6.212 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37Trečia, nesutiktina su trečiojo asmens UAB „Rinoras“ argumentais dėl priteistų palūkanų sumažinimo. Kaip žinia, esant paskolos ar kredito santykiams mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi paskolos (kredito) suma dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju mokėjimo funkciją (už naudojimąsi suteiktu kreditu) atliekančių palūkanų 7,11 proc. dydis šalių buvo nustatytas Kreditavimo sutartyje (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), taigi šalys dėl jų buvo iš anksto sutarę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks šalių susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl priteistų palūkanų sumažinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašydamas sumažinti priteistas palūkanas apeliantas visiškai neįrodinėja, kodėl Banko reikalaujamas iš laiduotojo priteisti palūkanų dydis laikytinas neprotingai dideliu (CPK 178 str.) bei savo nesutikimą su priteistomis palūkanomis iš esmės grindžia tik tuo, kad jis ir atsakovas R. N. buvo priversti sudaryti tipinę Kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi UAB „Rinoras“ kaip ir ieškovas, yra juridinis asmuo – verslininkas, kuriam, kaip ir kitam tokiam civilinių teisinių santykių subjektui, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Todėl nesant byloje duomenų apie tai, kad sudarant ginčo Kreditavimo sutartį buvo apribota pagrindinio UAB „Rinoras“ teisė derėtis dėl sutarties sąlygų, nėra pagrindo šią bendrovę priskirti silpnesniajai sutarties šaliai, pasirašiusiai Kreditavimo sutartį su diskriminuojančiomis ją sąlygomis, prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai kvalifikavo ir nustatė iš atsakovo priteistinas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pagal sutartį, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ir šioje dalyje (CPK 185 str.).

38Ketvirta, taip pat atmestini atsakovo R. N. skundo argumentai dėl papildomo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai įvertino faktinę situaciją, jog ieškovo atstovas prašymą dėl 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai priteisimo pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tai yra, kaip ir numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje (CPK redakcija galiojusi iki 2011-10-01). Kreipdamasis su prašymu dėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovo atstovas pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, todėl teismas nustatęs, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagrįstai priteisė šias išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovo ir trečiojo asmens, kurio priešieškinis buvo atmestas. Šios išvados nepaneigia apelianto R. N. argumentai, kad nebuvo pateiktas šių išlaidų detalus apskaičiavimas, nes, kaip žinia, toks reikalavimas prašymo pateikimo metu galiojusioje CPK redakcijoje nebuvo numatytas.

39Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija trečiojo asmens UAB „Rinoras“ ir atsakovo R. N. skundų netenkina, skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palieka nepakeistus (CPK 263 str. 1 d.).

40Atmetus trečiojo asmens ir atsakovo apeliacinius skundus, iš šių asmenų ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

41Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 452 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 42 - 43). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų skaičių, šį ieškovo prašymą tenkina visiškai ir priteisia jam iš trečiojo asmens UAB „Rinoras“ ir atsakovo R. N. lygiomis dalimis 1 452 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2011 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

44Priteisti lygiomis dalimis akcinei bendrovei DnB NORD bankui iš atsakovo R. N. (asmens kodas ( - ) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rinoras“ (įmonės kodas 30008256) 1 452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kreditorius AB DnB NORD bankas (toliau - Bankas) 2010 m. spalio 6 d. kreipėsi... 5. Reikalavimus grindė tarp Banko ir šios bendrovės 2008 m. birželio 28 d.... 6. Nurodė, kad skolininkas UAB „Rinoras“ Kreditavimo sutartimi prisiimtus... 7. Atsakovas R. N. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 8. Trečiasis asmuo UAB „Rinoras“ 2011 m. gegužės 5 d. pateikė... 9. Nurodė, kad dėl 2008 m. pabaigoje prasidėjusio ir 2009 - 2010 metais... 10. Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti.... 11. Ieškovas AB DnB NORD bankas 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui... 12. Nurodė, kad priimdamas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą teismas nepasisakė... 13. A. R. N. atsiliepimu prašė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 15. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD... 16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad skolininkas UAB... 17. Atmesdamas atsakovo laiduotojo R. N. argumentus dėl jo sutartinės... 18. Spręsdamas dėl paskolos gavėjo ir atitinkamai laiduotojo pareigos mokėti... 19. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. papildomu sprendimu patenkino... 20. Nustatęs, kad ieškovas Bankas byloje patyrė 3 630 Lt išlaidų advokato... 21. III. Apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Rinoras“ prašo panaikinti Kauno... 23. 1) Spręsdamas klausimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teismas... 24. 2) Nagrinėdamas klausimą dėl UAB „Rinoras“ atleidimo nuo atsakomybės... 25. 3) Priteisdamas nepagrįstai dideles palūkanas pirmosios instancijos teismas... 26. Atsiliepimu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir... 27. R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 28. Atsiliepimu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atsakovo R. N. skundą atmesti... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 31. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti trečiojo asmens UAB... 32. Remdamasi pirmiau paminėtais išaiškinimais, bylos medžiaga, teisėjų... 33. Kaip jau buvo minėta, konstatavusi, jog bylą iš esmės išnagrinėjęs... 34. Visų pirma, atmetami trečiojo asmens UAB „Rinoras“ apeliacinio skundo... 35. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 36. Antra, atmestini trečiojo asmens UAB „Rinoras“ argumentai dėl CK 6.212... 37. Trečia, nesutiktina su trečiojo asmens UAB „Rinoras“ argumentais dėl... 38. Ketvirta, taip pat atmestini atsakovo R. N. skundo argumentai dėl papildomo... 39. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija trečiojo asmens UAB... 40. Atmetus trečiojo asmens ir atsakovo apeliacinius skundus, iš šių asmenų... 41. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2011 m. gruodžio... 44. Priteisti lygiomis dalimis akcinei bendrovei DnB NORD bankui iš atsakovo R. N....