Byla e2-1837-991/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“ įgaliotam asmeniui I. L., atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „( - )“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“, ieškinį atsakovams A. J. ir I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1000,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1310-5013/2015 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau VSDFV) ieškinį UAB „( - )“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-07-31. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“. Kadangi įmonė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „( - )“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. Nuo 2002-11-04 iki bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „( - )“ vadovu buvo A. J., vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B.. Bendrovė nuo 2003-11-05 nemokėjo VSD įmokų, tačiau valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų nerūpestingą ir aplaidų UAB „( - )“ valdymą. Vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovai būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jie būtų įpareigoti įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, todėl bankrutuojančios įmonės finansinė situacija turėjo būti gerai žinoma abiem atsakovam.

3Ieškovo BUAB „( - )“ bankroto administratorius UAB „Gribžniai“ įgaliotas asmuo I. L. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovas A. J. buvo iš tiesų atleistas iš darbo, galimai buvo nutrauktas tik socialinio draudimo mokėjimas. Mano, kad atsakyti turėtų ir A. J., kadangi oficialiais duomenimis jis buvo paskutinis vadovas bendrovėje. Pažymėjo, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonėje buvo susidariusios skolos.

4Atsakovas A. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2002-11-04 jis yra nurodytas kaip direktorius, tačiau tik dėl to, kad vienintelis akcininkas I. B. netinkamai atliko pareigą ir tinkamai neįformino atleidimo. UAB „( - )“ nedirbo nuo 2003-12-24, 2004-01-07 buvo atleistas iš užimamų pareigų. Laikotarpiu nuo 2002-11-04 iki 2004-01-07 einant direktoriaus pareigas visi mokestiniai reikalavimai buvo atlikti tinkamai ir kaip direktorius savo pareigas vykdė tinkamai. Po atleidimo iš darbo įmonė toliau vykdė veiklą, bet vadovaujantis Civilinio kodekso 2.66 straipsniu neinformavo VĮ Registrų centro apie naujai paskirtą direktorių ar laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį. Atsakovo nuomone visa atsakomybė dėl žalos atlyginimo turėtų tekti atsakovui ir vieninteliam UAB „( - )“ akcininkui I. B., tačiau teismui nusprendus, jog atsakovai yra abu atsakingi už žalos padarymą, prašo ieškinio dalį A. J. sumažinti maksimaliai dėl sunkios finansinės padėties.

5Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad savo, kaip vadovo funkcijas atliko tinkamai. Tai, kad jam vadovaujant buvo susidariusios skolos dar nereiškia, jog įmonė buvo nemoki, nes skolos galėjo susidaryti ir dėl bendrovės veiklos specifikos, kurios pasidengdavo vėliau.

6Atsakovas I. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant nepateikta, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

7Teismas 2016-01-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. J. ir I. B. priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 1000,00 Eur sumos.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1310-5013/2015 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB „( - )“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-07-31. Bendrovės bankroto administratorium paskirtas UAB „Gribžiniai“. Nustatęs, kad įmonė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „( - )“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. 2015-10-09 nutartimi bankrutuojanti UAB „( - )“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „( - )“ įregistruota 1998-11-12, A. J. išrinktas (paskirtas) vadovu 2002-11-04, bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B..

10Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės E. T. 2005-11-25 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimą Nr. ( - ), kadangi nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminį tyrimą akistatos metu A. V. nurodė, jog matė kaip A. J. atidavė bendrovės antspaudą I. B..

11Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-582-513/2016 nurodė, jog atsakovas pateikė duomenis iš „Sodros“, kurie patvirtina aplinkybę, jog A. J. iš UAB „( - )“ atleistas nuo 2004-01-07. Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-20 nutartyje, kuria UAB „( - )“ iškelta bankroto byla, nustatyta, jog atsakovas A. J. atleistas iš darbo nuo 2004-01-07. Toje pačioje nutartyje teismas nustatė, jog bendrovė nuo 2003-11-05 nebemokėjo VSD įmokų, jog įmonė būtų teikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus, nenustatyta.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-30 nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

13Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

14Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „( - )“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratorium paskirtas UAB „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „( - )“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. Teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos niekas neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko.

15Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Šiuo atveju darytina išvada, kad bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas.

16Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

17Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1310-513/2015, kuria UAB „( - )“ iškelta bankroto byla konstatavo, kad paskutinį kartą, t. y. 2003-11-05 įmonė sumokėjo 51,01 Lt (14,77 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmoką, įmonė jokio turto neturi bei pažymėjo, jog nėra duomenų apie tai, kad įmonė teikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės balanso taip pat nėra.

18Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

19ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį įmonės savininku (savininkais) laikomi įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatant momentą, kuriuo minėtiems subjektams atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Koks laiko tarpas atitinka kriterijaus „nedelsdamas“ prasmę, kasacinio teismo praktikoje dar nėra išaiškinta.

20Kasacinis teismas kol kas nėra pasisakęs dėl klausimo, kaip nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentą, kai įmonės apskaitos dokumentai nėra išlikę (nepakankamai išlikę) ir (arba) nėra perduoti bankroto administratoriui, o iš esamų dokumentų neišplaukia vienareikšmiška išvada, kada įmonė tapo nemoki.

21Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis.

22Nagrinėjamu atveju tikslaus momento, nuo kada bendrovė tapo nemoki, nustatyti nėra galimybės, kadangi įmonė neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, jokio turto neturi, įmonės balanso taip pat nėra, valstybinio socialinio draudimo įmoka paskutinį kartą sumokėta 2003-11-05. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įmonės nemokumas sietinas būtent su įmokų mokėjimu valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

23Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas A. J. išrinktas (paskirtas) vadovu 2002-11-04, bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B.. A. J. iš UAB „( - )“ atleistas nuo 2004-01-07. Duomenų, kad A. J. būtų netinkamai vykdęs vadovo pareigas patvirtinančių duomenų nėra. Už finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą atsako įmonės vadovas. Atsakovas neneigia, jog neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės, paaiškino, jog tai buvo pirmas darbas vadovo pareigose, trūko žinių ir patirties, pažymėjo, jog negavo jokių įspėjimų ar pranešimų iš Juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui A. J. einant vadovo pareigas UAB „( - )“ bendrovė būtų dirbusi nuostolingai. Ieškovo atstovas posėdžio metu teigė, kad vadovaujant atsakovui A. J. įmonėje buvo susidariusios skolos, tačiau negalėjo patvirtinti, kad įmonė tapo nemokia vadovo pareigas einant atsakovui A. J.. Ieškovo teigimu įmonė veiklą galutinai nutraukė 2004 m. birželio mėn., t. y. bendrovė dar apie penkis mėnesius po A. J. išėjimo iš darbo vykdė veiklą.

24Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (Civilinio kodekso 2.66 str.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo redakciją galiojusią A. J. atleidimo iš darbo dieną (2004-01-07), 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, apie A. J. atleidimą Juridinių asmenų registrą turėjo informuoti vienintelio akcininko I. B. įgaliotas asmuo, tačiau šios pareigos nevykdė.

25Iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, kad VSDFV pirmoji skola susidarė už 2003 metų lapkričio mėnesį. Bendrovės vienintelis akcininkas I. B. žinodamas apie įmonės finansinę padėti nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuos veiksmus atliko VSDFV 2015-06-09, t. y. įmonės akcininkas daugiau nei vienuolika metų delsė kreiptis į teismą. Darytina išvada, kad dėl vienintelio akcininko I. B. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė patyrė žalą, o būtent 1000,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas, todėl ši suma, kaip pagrįsta priteistina ieškovui iš atsakovo I. B.. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas priteisti žalą ir iš A. J., todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

26Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš atsakovo I. B. priteistina 23,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

27Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones atsakovo A. J. turtui panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

28Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2016-01-12 nutartimi atsakovo I. B. turtui paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškovo BUAB „( - )“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovo I. B. 1000,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Kitą ieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovo I. B. 22,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

34Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

35Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. J. turtui.

36Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2016-01-12 nutartimi atsakovo I. B. turtui palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

37Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 3. Ieškovo BUAB „( - )“ bankroto administratorius UAB „Gribžniai“... 4. Atsakovas A. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 5. Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip... 6. Atsakovas I. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 7. Teismas 2016-01-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones –... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi... 10. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės E. T.... 11. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek... 13. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi... 15. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio... 16. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 18. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių... 19. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 20. Kasacinis teismas kol kas nėra pasisakęs dėl klausimo, kaip nustatyti... 21. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant... 22. Nagrinėjamu atveju tikslaus momento, nuo kada bendrovė tapo nemoki, nustatyti... 23. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas A. J.... 24. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų... 25. Iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio... 26. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleistas... 27. Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12... 28. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2016-01-12 nutartimi atsakovo I. B.... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 30. ieškovo BUAB „( - )“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB... 31. Priteisti iš atsakovo I. B. 1000,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio... 32. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovo I. B. 22,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės... 34. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į... 35. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 36. Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2016-01-12 nutartimi atsakovo I. B.... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...