Byla 2-2173/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“ ieškinį atsakovėms S. R. , V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grožio kosmetologijos centras“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „DnB Nord lizingas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių S. R. ir V. K. jo naudai 921 500,41 Lt dydžio skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 921 500,41 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o tai savaime preziumuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad atsakovių prievolės nėra užtikrintos hipoteka ir/ar laidavimu, o atsakovės jau ilgą laiką neatsiskaito su lizingu, į raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą nereaguoja.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo UAB „DnB Nord lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovėms S. R. ir/ar V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 78 511,27 Lt sumai. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovių pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto netaikant atsakovių gaunamam darbo užmokesčiui. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, teismo vertinimu, yra grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Atsakovės nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko susidarė pakankamai dideli įsiskolinimai ieškovui, tuo tarpu atsakovės yra fiziniai asmenys ir teismas neturi duomenų apie jų finansinę padėtį, turimą turtą. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tik tai ieškovo reikalavimo sumai, kuri neapima prašomos priteisti baudos. Teismas pažymėjo, kad pagrindinę reikalaujamos priteisti sumos dalį sudaro 842 989,14 Lt dydžio bauda, kuri yra itin didelė, ir kurios pagrįstumui būtina įvertinti civilinės atsakomybės atsakovėms taikymo sąlygas (pagrindus), bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „DnB Nord lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovių turtą visai reikalavimo sumai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra juridinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra garantuoti materialinių teisių gynybą, tai yra nenagrinėjant ir nesprendžiant ieškinio pagrįstumo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tai reikalavimo sumai, kuri neapima baudos dydžio, nes teismo vertinimu baudos suma yra itin didelė ir jos pagrįstumas turi būti įvertintas byla išnagrinėjus iš esmės, negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties klausimą. Jeigu teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas užtikrinti ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos visai ieškinio reikalavimo sumai. Ieškinio patenkinimo atveju, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visai reikalavimo sumai, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaisant to, kad šalių sutartyje įtvirtintos itin didelės netesybos, tai nesudaro pagrindo automatiškai jas priteisti, kadangi patirti nuostoliai negrindžiami jokiais įrodymais. Į tai atsižvelgė teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turėtų nustatyti ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Be to, šalių pusiausvyros principas gali būti pasiektas ir netaikant atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi.

10Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo UAB „DnB Nord lizingas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

15Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, konkrečias laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti remdamasis įstatyme numatytais ir teismų praktikoje išplėtotais principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

16Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovių atžvilgių laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi pripažino, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovui (apeliantui) palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas klausimą dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas atsižvelgė į tai, kad pagrindinę reikalaujamos priteisti sumos dalį sudaro 842 989,14 Lt dydžio bauda, kuri yra itin didelė, ir kurios pagrįstumui būtina įvertinti civilinės atsakomybės atsakovėms taikymo sąlygas (pagrindus), bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apelianto prašymą tenkino tik iš dalies.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą teismų praktiką, formuojamą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai įvertino bei pasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti 842 989,14 Lt dydžio baudą, o kilus abejonėms dėl šio reikalavimo pagrįstumo, šiai sumai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Šis vertinimas, kaip minėta, neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1944/2011). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1803/2011).

18Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai