Byla 2-3577-91/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB “Naras“ ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims N. S., BUAB bankas „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir,

Nustatė

2Ieškovas BUAB “Naras“ ieškiniu prašo pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo A. R. dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-06-30 buhalterinį pažymą negaliojančia nuo jų sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. 1677,6 litų; įpareigoti BUAB „Naras" administratorių R. S. įtraukti A. R. į BUAB „Naras kreditorių sąrašą su 1677,6 litų finansiniu reikalavimu. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 1677,6 litų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje BUAB „Naras" bankroto administratorius, R. S. paaiškino, kad pagal šios nuostatos reikalavimus patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad ginčijamas sandoris akivaizdžiai turėjo įtakos ieškovo mokumui. UAB „Naras", faktiškai būdamas nemokus, išskyręs iš daugelio kreditorių vieną tai yra atsakovą A. R. ir suteikęs jam pirmenybę patenkinti savo reikalavimą, taip pažeidė kitų kreditorių interesus ir dėl minėto sandorio sudarymo, ieškovo BUAB „Naras“ finansinė padėtis pablogėjo ir ieškovas nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo atstovas reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Ieškovo atstovas, pažymėjo, kad CK 6.66 str. kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti ir nurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex" v. UAB „Eneka" ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė" v. UAB „Optivita", bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė" v. AB „Rytų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Ieškovo BUAB „Snoras“ atstovo manymu acto Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Ar kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloję AB „Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio U d. nutartis priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium", UAB „Ortofina", byloi Nr. 3K-3-17/2006; kt.) Ieškovo BUAB “Naras” atstovas reikalauja pripažinti skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido atsakovui, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AE „Turto bankas" v. BAB „Rimeda", bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartu] priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijosparkingas", N. Į. Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007). Ieškovo BUAB “Naras” atstovas pareiškė, kad jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius. Ieškovo BUAB “Naras” atstovo ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes jo manymu tenkina visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, ką patvirtina toliau pateikiami argumentai. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį - skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.3 straipsnio 3 dalimi, kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis ir nepiniginis. BUAB “Naras” galiojančios reikalavimo teisės turėjimas reiškia, jog acto Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis turi tokią, tai yra neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama ar pasibaigusi. Tačiau kaip paminėjo teismo posėdyje ieškovo bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius, šios bylos specifika yra susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, pastaroji nuostata įgyja kiek kitokį aiškinimą, nes tokioje situacijoje ieškinį reiškiantis bankrutuojančios įmonės administratorius atstovauja visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl jo nuomone actio Pauliana yra reiškiamas visų esamų BUAB „Naras" kreditorių reikalavimų pagrindu. Šis ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovo atstovo manymu aukščiau paminėtame įstatyme yra nurodyta, jog kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti, neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba, nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/200T). BUAB “Naras” administratorius, ginčijamu sandoriu atlikdamas tarpusavio įsiskolinimų užskaitą suteikė pirmenybės teisę vienam iš daugelio tuo metu buvusių savo kreditorių tai yra atsakovui A. R. pirmiau už kitus patenkinti savo reikalavimą. BUAB “Naras” administratorius nurodė, jog ieškovas nuo 2012 m. balandžio mėnesio faktiškai yra nemokus. UAB „Naras" pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo įsipareigojęs i grąžinti AB bankas “Snoras” paimtą kreditą iki 2012-04-01, tačiau šios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. UAB „Naras" negrąžino bankui 12 711 947,83 litų kredito, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių. BAB banko “Snoras” kreditorinis reikalavimas iš viso yra net 13 816 720,82 litų. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, bendrovės nemokumas yra bendrovės būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) tai yra pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Skolininkas BUAB “Naras” neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio su atsakovu A. R.. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas priverstine įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Šis sandoris nėra sudarytas ir vykdant teismo sprendimą, jokia kompetentinga institucija, įstatyminė ar poįstatyminė norma neįpareigojo BUAB „Naras" sudaryti šio sandorio. Taigi, įstatymo atžvilgiu ginčijamas sandoris laikytinas savarankiška ir nepriklausoma šalių valios išraiška, tai yra šio sandorio šalys jokių atsiskaitymų sudaryti neprivalėjo. Skolininkas BUAB “Naras” ir trečiasis asmuo N. S. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. BUAB “Naras” administratorius pažymėjo, jog vertinant ginčijamo sandorio šalių sąžiningumą, sandorio šalies (jos atstovo) veiksmai turi būti lyginami su protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia išsiaiškinama, ar sutarties šalis turėjo atitinkamą pareigą, o po to - kaip ji šią vykdė: taip, kaip ją būtų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškovo nesąžiningumą pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, tai yra pirmumo teise buvo patenkintas išimtinai atsakovo A. R. reikalavimas, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, ieškovas sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nemokus. R. A. teismo praktika, CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Paulina sąlygų. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas" aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti" suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje,4. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis" v. A. P. IĮ „Altana", bylos Nr. 3K.-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Cetarium", UAB j „Ortofina" ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Varta" BU AB „Natūralios sultys", bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt). Pastebėtina, jog ieškovas ir atsakovas bendradarbiauja ne vienerius metus, ieškovas iš atsakovo nuolat pirkdavo prekes. Kadangi ieškovas turėjo finansinių sunkumų, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovui laiku. Ieškovas, neturėdamas galimybes sumokėti skolos atsakovui piniginėmis lėšomis, siūlė atsakovui iš ieškovo už atitinkamą sumą pirkti prekių ir vėliau atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitą. BUAB “Naras” administratoriaus manymu, jog kiekvienas asmuo tokioje situacijoje suprastų, jog jei asmuo negali sumokėti kitam asmeniui skolos piniginėmis lėšomis ir skolos padengimui siūlo pirkti iš to asmens tam tikro turto, prekių, daiktų, akivaizdu, jog tas asmuo galimai yra nemokus, ir toks sandoris gali pažeisti kitų to asmens kreditorių interesus. Todėl darytina išvada, jog atsakovas, A. R., būdamas verslininku, prieš sudarant ginčijamą sandorį turėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi. Manytina, jog atsakovui, neabejotinai buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent negalėdamas atsiskaityti su atsakovu, ieškovas pardavė prekių atsakovui ir vėliau atliko tarpusavio skolų užskaitą. Todėl manytina, jog kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, kokiu yra laikytinas atsakovas, kaip verslininkas, tokioje situacijoje suprastų, jog ieškovas turi mokumo problemų ir tokiu būdu, tai yra sudarant ginčijamą užskaitos aktą, bus sustiprintas skolininko, tai yra ieškovo nemokumas ir pažeistos kitų kreditorių teisės. Ieškovo atstovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-05-31 buhalterinę pažymą CK 6.66 straipsnio pagrindu. Prašo pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio taikyti restitucija, tai yra vėl viskas privalomai turi būti grąžinta į pradinę padėtį, tai yra iš atsakovo turi būti priteista ieškovui 1677,6 litai, o atsakovas turi būti įtrauktas į ieškovo kreditorių sąrašą su tokio paties dydžio kreditoriniu reikalavimu. Prašo ieškinį tenkinti visoje jo apimtyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

3Atsakovas A. R., teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovo ieškinio reikalavimais visiškai nesutinka. Ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, jame nurodytos neteisingos aplinkybės. Atsakovas A. R. nesutinka su ieškiniu tokiais pagrindais. Parodė, kad su UAB „Naras", šiuo metu BUAB „Naras" 2012-06-30 pasirašė buhalterinę pažymą dėl 1677,60 litų skolos įskaitymo. Pasirašydami tokią pažymą, atsakovas nežinojo, kad ieškovas yra nemokus, ir kad jam gali būti inicijuojama bankroto procedūra. Atsakovas yra verslininkas, dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovo veikla yra susijusi su staliukų gamyba ir jų teikimu į prekybos įmones. Su BUAB „Naras" verslo reikalais bendravo nemažą laiko tarpą ieškovas UAB „Naras“ teikdavo užsakymus dėl staliukų gamybos, atsakovas A. R. pagal jų pageidavimus stalus pagamindavo ir parduodavau, tai yra tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Tai, kad UAB “Naras” sunkiai sekėsi tvarkytis su finansais, nei įmonės direktorius, nei buhalterė ar kuris kitas darbuotojas, nėra sakęs ar užsiminęs, netgi ieškovas BUAB “Naras” administratorius, nurodo, kad tik 2012-07-19 rašte tapo aišku, kad UAB „Naras" tapo nemoki. Pateikus prekes, atsakovas A. R. gaudavo pinigus už parduotas prekes. Tie apmokėjimai būdavo daliniai, tačiau verslo srityje tai yra normalu. Tai, kad dalį skolos, kurią BUAB „Naras" man įskaitė, tai yra padengė prekėmis, prekybos ir paslaugų srityje tai yra normalus ir priimtinas dalykas. Pasirašant 2012-06-30 buhalterinę pažymą, ginčijamo sandorio sudarymo metu bankroto procedūra BUAB „Naras", dar nebuvo iškelta, nebuvo laikytas ribojimas viso turto disponavimu, todėl absoliutaus draudimo sudaryti bet kokią sutartį ar susitarimą BUAB „Noras" nebuvo taikytas. Taip pat nebuvo nustatyta, kad priešpriešinis įskaitymas nebuvo galimas ar prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tuo pačiu pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas 2012-08-08 įvyko vėliau nei tarp atsakovo ir ieškovo BUAB „Naras" buvo pasirašytas buhalterinis susitarimas (2012-06-30). Atsakovo nuomone net ir esant menkiausiai prielaidai, pasirašant buhalterinį susitarimą, kad tuo momentu BUAB „Naras" nebuvo mokus, negalima buvo numatyti busimo kreditorių susirinkimo sprendimo dė! neteisminės bankroto procedūros pradėjimo. Atsakovas A. R. pažymi ir tai, kad turto arešto aktų duomenimis BUAB ,,Naras", nebuvo registruotų turto arešto aktų, kuriais butų apribotos BUAB „Naras" nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad BUAB „Naras" nors ir turėdama didelių finansinių sunkumų, neturėjo teisės pasirašyti 2012-06-30 buhalterinę pažymą, ar pasirašyta pažyma pažeidė CK 6.66 str, normas. Pažymėtina ir tai, kad sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį, šalys ir jų atstovai buvo sąžiningi todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 2 dalimi, negalima butų tokius atlygintinais dvišalius sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip dabar prašo ieškovo atstovas turto administratorius. Atsiskaitydamos šalys privalėjo pasirašyti ginčijamą pažymą. Atsakovo manymu, Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatytas atsiskaitymo eiliškumas taikytinas bankrutuojančioms įmonėms, tačiau 2012-06-30 buhalterinės pažymos pasirašymo metu neteisminė bankroto procedūra nebuvo pradėta, nebuvo net įvykęs kreditorių susirinkimas, dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo, todėl šio eiliškumo laikytis UAB „Naras", nebuvo pagrindo. Atsakovo ir ieškovo, buhalterinė pažyma buvo pasirašyta 2012-06-30, tada kai sprendimas dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo nebuvo priimtas, o tai leidžia daryti išvadą, kad BUAB "Naras", galėjo vykdyti ir realiai vykdė ūkinę - komercinę veiklą. Buhalterinė pažyma buvo pasirašytą anksčiau nei įvyko kreditorių susirinkimas. Atsakovas pripažįsta, kad yra sąžiningas verslo santykių su kitomis bendrovėmis, tame tarpe ir su UAB „Naras" dalyvis, ir įstatymų reikalavimams niekuo nenusižengė, žalos niekam nepadarė. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia tarpusavio skolų įskaitymo ir jo pagrindu sudarytą 2012-06-30 pažymą bei tenkinti ieškovo BUAB “Naras” administratoriaus ieškinį, kadangi atsakovas visus darbus pagal užsakymus atliko nepažeisdamas įstatymų, gamino staliukus ir juos tiekė prekybos įmonėms. Ieškovas niekuo neįrodė ir negali įrodyti, kad pasirašydami buhalterinę pažymą, pažeidė kreditorių reikalavimus. Tai yra tik ieškovo prielaida, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti pagrįstas. Nėra pagrindo manyti, kad pinigų suma už prekes būtų buvusi BUAB „Naras" išsaugota iki bankroto bylos iškėlimo ir paskui naudojama kreditorių interesams, Net jei ir būtų šalys ne darę užskaitos prekėmis, o atsiskaitę už prekes grynais pinigais, tai visvien nebūtų buvę jokio pagrindo manyti, kad tų pinigų BUAB „Naras" iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo nebūtų išleidęs, išnaudojęs ir kad jie tikrai butų atitekę kitiems BUAB „Naras" kreditoriams. Taigi, tokia ieškovo prielaida, neva, šiuo ieškiniu ginami kitų kreditorių interesai, yra nepagrįsta, neįrodyta, nelogiška. Atsakovas mano, kad tas pačias prekes UAB "Naras" galėjo iki bankroto bylos iškėlimo parduoti bet kam. Atsakovas yra sąžiningas prekių įgijėjas. Iš atsakovo, sąžiningo įgijėjo, negalima išreikalauti nei įgyto turto, nei pinigų sumų. Tokie yra Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. reikalavimai. Atsakovas A. R. yra nekaltas, kad UAB "Naras" priėjo iki bankroto situacijos. BUAB "Naras" dabartinis reikalavimas pripažinti negaliojančiu įskaitymą ir jo pagrindu sudarytą buhalterinę pažymą bei taikyti restituciją atsakovo atžvilgiu būtų labai nesąžininga, nes tas pats ieškovas subjektas "Naras" - pasiūlė atlikti įskaitymą, taip ir buvo padaryta, ir tai atitiko abiejų sandorio šalių laisvą valią ir neprieštaravo jokiam įstatymui, o dabar ta pati BUAB "Naras" jau persigalvojo, ir jau nori už jos pateiktas prekes atsiskaitymą gauti kitu būdu, tai yra pinigais. Manau, kad tokį ieškinį galimai inspiravo "Naras" bankroto administratoriaus noras kur nors "surasti" ir prisiteisti pinigų, nes jie reikalingi, be kita ko, ir administratoriaus atlyginimui išsimokėti. Šis BUAB "Naras" bankroto administratoriaus inicijuotas ieškinys yra neteisėtas ir todėl, kad ieškinio tenkinimo atveju butų padidinta bankrutuojančios "Naras" skola ir būtų labai pažeisti atsakovo interesai, nes jau iškart yra aišku, kad atsakovas tos pinigų sumos - 1677,6 litų niekada ir nebeatgautų iš šio bankrutuojančio subjekto. Ir dar, dėl tokio ieškinio patenkinimo iškart iškiltų bankroto grėsmė atsakovui A. R.. Atsakovas iš esmės pažymi, jog ieškovas BUAB “Naras” administratorius ieškiniu neginčija pačių pirkimo-pardavimo sandorių, bet ginčija tik įskaitymo pažymą, tai yra ginčija tik atsiskaitymo už prekes sutarties šalių pasirinktą atsiskaitymo būdą – įskaitymą. Atsižvelgiant į atsakovo A. R. išdėstytas aplinkybes, mano, kad pasirašydamas buhalterinę pažymą su BUAB „Naras" buvo sąžiningas, ir toks susitarimas nepažeidė CK 6.66 str., normų reikalavimus, todėl teismo prašo ieškovo ieškinj atmesti kaip nepagrįstą.

4Tretysis asmuo N. S., ieškinį prašė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir parodė, kad reiškiamo ieškinio pagrindas yra bankroto administratoriaus teisių ir pareigų realizavimas, siekiant apginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų. Ši administratoriaus teisė realizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu aktio Pauliana ieškiniu, tačiau bankroto administratorius, veikdamas visų bankrutavusios įmonės kreditorių vardu, turi specifinį statusą, todėl visų pirma privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus. Šio įstatymo 11 str. 3 d. 8 punkte nustatyta pareiga administratoriui patikrinti visus per paskutiniuosius 36 mėnesius sudarytus bankrutavusios įmonės sandorius ir ginčyti tik tuos, kurie yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, administratoriaus ieškinyje pirmiausia privalo būti įrodyta bent viena iš dviejų prielaidų:, kad ginčijamas sandoris yra priešingas įmonės veiklos tikslams, arba, kad jo sudarymas galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinyje nėra pagrindžiama nei viena iš šių prielaidų. Ieškinio dalyje „IV.Teisinis pagrindas" administratorius nurodo, kad „...dėl minėto sandorio ieškovo finansinė padėtis pablogėjo ir ieškovas negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius reiškia šį ieškinį dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana)". Toks administratoriaus teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Priešingai, atsakovui A. R. atsisakius reikalauti atsiskaitymo pagal prievoles pinigais ir sutikus padengti skolą UAB „Naras" turimomis prekėmis jų mažmeninėmis kainomis, buvo sutaupytos įmonės apyvartinės vartinės lėšos ir galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais tik padidėjo. Be to, dėl minėto sandorio, UAB „Naras" mokumas tik didėjo: iš įmonės balanso buvo nurašyta didesnė pradelsto įsiskolinimo suma, nei sumažinta į jį įrašyto turto vertė, nes įmonės balanse prekės apskaitomos įsigijimo, didmenine kaina. Todėl bankroto administratorius, reikšdamas šį ieškinį, akivaizdžiai viršija jam įstatymu suteiktus įgaliojimus. Pažymėjo ir tai, kad kitas administratoriaus motyvas - ginti kreditorių interesus dėl to, kad vienam iš jų suteikta privilegija prieš kitus atlikti užskaitą, nėra administratoriaus kompetencijoje pagal nurodyto Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

5Ieškinio reikalavimu aktio Pauliana pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei to pagrindu sudarytą 2012-06-30 buhalterinę pažymą nuo jų sudarymo momento (ab initio). Kaip tokio susitarimo buvimo įrodymas pateikiama UAB „Naras" buhalterės R. K. pasirašyta buhalterinė pažyma. Daugiau jokių duomenų apie ginčijamo susitarimo buvimą nėra: administratorius nenurodo nei kada tas susitarimas buvo sudarytas, nei kas veikė abiejų šalių vardu jį sudarant. Nors tretysis asmuo N. S. tuo metu buvo UAB „Naras" vadovu, tačiau ieškiniu ginčijamo susitarimo nebuvo sudaręs ir niekam tokių įgaliojimų nėra išdavęs. Savo ruožtu prašoma pripažinti negaliojančia įmonės buhalterės pasirašyta pažyma yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, liudijantis juridinį faktą, kad abiejų šalių buhalterinės tarnybos suderino tarpusavio įsiskolinimų būklę ir, esant vienarūšiams priešpriešiniams reikalavimams, daro buhalterinį įrašą apie jų įskaitymą. Prašoma pripažinti negaliojančia buhalterinė pažyma nelaikytina įmonės sandoriu, ieškinyje tai įvardijama susitarimu, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8) punkte nustatytais pagrindais negali būti ginčijama. Trečiojo asmens manymu, iš prie ieškinio pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros ir kitų dokumentų matyti, kad 2012 m. gegužės 31 d. tarp šalių buvo sudarytas prekybinis sandoris, kurio pagrindu ir buvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 131 str. 1 d., įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Teisę į įskaitymą turi bet kuri iš šalių, o įmonei esant nemokiai, kita šalis gali atlikti įskaitymą netgi tada, kai įprastinėmis sąlygomis jis nėra galimas, tai yra nesuėjus prievolės įvykdymo terminui (LR CK 6.140 str.). . Administratorius nenurodo ir kito įstatymo ar teisės akto, draudžiančio atlikti įskaitymą, įmonei esant nemokiai. Prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir neįrodytą.

6Trečiojo asmens N. S. atstovas advokatas A. B. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad tai būtų koks nors sandoris. Įskaitymas tai yra prievolės, kuri atsirado anksčiau, įvykdymas. Tai yra ieškovas UAB „Naras“ buhalterė turėjo teisę pasirašyti skolos užskaitymo raštą. Nebuvo operuojama jokiais pinigais, įskaitymo buhalterinį raštą suderino buhalterė ir atsakovas A. R.. Ieškovas neįrodė atsakovo A. R. nesąžiningumo, tai yra ar jis žinojo apie UAB “Naras „ bankrotą. UAB “Naras“ buhalterė ir atsakovas A. R. surašydami skolos užskaitymo raštą bankroto įstatymo nepažeidė, jis paliudijo tik tam tikrą atsiskaitymo faktą tai yra tarpusavio atsiskaitymo prekėmis būklę.

7Trečiais asmuo BUAB bankas „Snoras“ atsiliepime į ieškinį, ir teismo posėdyje palaiko ieškovo BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus pateiktą ieškinį ir prašo jį pilnai tenkinti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad BUAB „Naras", ieškovas, turto administratorius kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, pašydamas pripažinti negaliojančiu tarp ieškovo BUAB „Naras“ ir atsakovo A. R., sudarytą susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo ir jo pagrindu sudarytą 2012-06-30 buhalterinę pažymą nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją bei priteisti ieškovui iš atsakovo 1 677,60 litų ir įpareigoti ieškovo administratorių įtraukti atsakovą A. R. į ieškovo kreditorių sąrašą su 1 677,60 litų finansiniu reikalavimu.

8Prašymą ieškovas BUAB „Naras“ atstovas motyvuoja tuo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas prieš pat neteisminės bankroto procedūros ieškovui inicijavimą ir pažeidė ieškovo BUAB „Naras“ kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iš daugelio ieškovo kreditorių A. R., tai yra buvo siekiama A. R. reikalavimą BUAB „Naras“ atžvilgiu patenkinti pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimus tuo metu, kai ieškovas BUAB „Naras“ buvo faktiškai nemokus ir taip buvo sumažinta kitų kreditorių galimybė gauti jų reikalavimo patenkinimą, todėl buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, o sandorio šalys, jį sudarydamos, buvo nesąžiningos. Trečiojo asmens BUAB bankas „Snoras“ atstovo manymu ieškinyje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Naras“ ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai yra skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą, o tam tikromis aplinkybėmis yra uždraustas baudžiamojo įstatymo. BUAB bankas „Snoras“ atstovas pažymėjo, kad ieškovo UAB ”Naras” kredito grąžinimo terminas Bankui baigėsi 2012-04-01, tačiau kredito ieškovas negrąžino, todėl po minėto termino jo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės ir ieškovas UAB „Naras“ tapo nemokiu. Apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas ir kredito sutartis yra laikoma nutraukta ieškovui UAB ”Naras” bankas pranešė 2012-04-24 raštu Nr. M12-00016, bei banko darbuotojams betarpiškai bendraujant su ieškovo atstovais. Byloje taip pat yra pateiktas banko 2012-06-22 raštasieškovui, kuriuo ieškovas įspėjamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Minėtas raštas ieškovui UAB ”Naras” įteiktas 2012-06-25. Ginčijamas sandoris atliktas 2012-06-30, t.ai yra netrukus po to kai bankas informavo ieškovą apie tai, kad kredito grąžinimo terminas nebus pratęstas bei perspėjo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu ieškovas UAB ”Naras” , žinodamas, kad yra nemokus bei gresia bankroto bylos iškėlimas, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, tai yra A. R. ir visiškai su juo atsiskaitė. Kadangi nemokumo padėtyje esantis ieškovas be atsakovo turėjo daugiau kreditorių, iš kurių didžiausias buvo BUAB ”Snoras” su banku liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad banko interesai buvo pažeisti. Ieškovo UAB ”Naras” veiksmai laikytini nesąžiningais, nes ieškovas turtą, kredito išskyrė atsakovą A. R. ir būnant nemokiam buvo patenkintas visas atsakovo reikalavimas. Pritaria ieškinyje išdėstytiems argumentams dėl atsakovo nesąžiningumo, nes atsakovas A. R., būdamas verslininkas prieš sudarant ginčijamą sandorį privalėjo pasidomėti ieškovo UAB „Naras“ finansine padėtimi ir žinoti apie ieškovo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ginčijamu sandoriu bankui ir kitiems ieškovo kreditoriams buvo sutrukdyta gauti bent dalį atsiskaitymo, taip pažeidžiant banko ir kitų ieškovo kreditorių teises bei interesus. Vykdant ieškovo UAB „Naras“ bankroto procedūrą akivaizdu, kad banko BUAB „Snoras“ reikalavimas iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą, patenkintas nebus. Ieškovo BUAB „Naras“ atstovo bankroto administratoriaus ieškinyje išsamiai išdėstytos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos, todėl pritaria joms ir teismo posėdyje atstovas jų neakcentavo dar kartą jų nebevardino. Pabrėžė, kad, banko atstovo nuomone, ieškinyje nurodytos visos sąlygos ginčo sandorio pripažinimui negaliojančiu, ieškovo ieškinio reikalavimai yra pilnai tenkintini.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Šalių ir jų atstovų paiškinimu faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti susitarimą tarp ieškovo UAB „Naras" ir atsakovo A. R. dėl tarpusavio skolų įskaitymo, bei jo pagrindu sudarytą 2012-06-30 buhalterinę pažymą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. 1677,6 litų; įpareigoti BUAB „Naras" administratorių R. S. įtraukti A. R. į BUAB „Naras kreditorių sąrašą su 1677,6 litų finansiniu reikalavimu. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos, tai yra nuo 1677,6 litų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2013-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui BUAB „Naras" iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu išklausius šalių atstovus ištyrus rašytinę medžiagą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes neginčijamai nustatyta, kad atsakovas A. R. teikė ieškovui , tuo metu, UAB „Naras“ prekes, pagamintus stalus, kuriuos ieškovas parduodavo. Tai patvirtina atsakovo A. R. staliukų pardavimai ieškovui UAB „Narui“ ir gautieji 2013-07-30 apmokėjimai, pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. (b.l. 18,19). Pagal buhalterinę pažymą 2012-06-30 tarpusavio susitarimo pagrindu sudengiama vienarūšė skola, susidariusi tarp UAB „Naras“ ir atsakovo A. R., turinčio verslo liudijimą AY147627-1, daromi šie buhalteriniai įrašai (b.l. 16). Pagal PVM sąskaita faktūra serija Nr. 856500, 2012 m. gegužės 31 d., pardavėjas UAB „Naras“ pirkėjas A. R. pirko šias jam reikalingas prekes: dušo kabiną -952, BideVILEROYBOCH, Bide maišytuvas FOCUS-E, praustuvą IFO ir maišytuvą-F112, 1677,60 litų sumai (b.l. 16-17). Tiek ieškovas BUAB „Naras“ atstovas, tiek atsakovas A. R. ir tretieji asmenys , prekių tiekimo fakto neginčijo. Pasibaigus , skolos mokėjimo terminui, šalys ieškovas UAB „Naras“ ir atsakovas A. R. sutarė, kad paminėta 1677,60 litų skola bus padengiama ieškovui UAB „Naras“ priklausančiomis ir atsakovui reikalingomis prekėmis, todėl 2012-06-30 buvo išrašyta buhalterinė pažyma, kuri patvirtina tarpusavio įsiskolinimo įskaitymą. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K., patvirtino, kad tokie atsiskaitymai tarp bendrovės ir kreditorių buvo dažni. Tokius užskaitymus ji kai buhalterė vykdė savarankiškai. UAB „Naras“ vadovai, tai matydavo iš buhalterinių dokumentų, jeigu domėjosi su kuo atsiskaityta. Tokie užskaitymai tarp normaliai dirbančių bendrovių dažni ir tai normalu tarp verslo partnerių. Gryni pinigai nebuvo naudojami, buvo atsiskaityta atsakovui reikalingomis prekėmis. Jokie sandoriai nebuvo daromi, buvo susitarta kiek galima jei kreditoriai sutinka, prekėmis padengti skolas. Šios liudytojos parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo. Liudytoja yra prisiekusi už melagingų parodymų davimą. Kreditinių, debetinių dokumentų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.,83 str. (2002-03-05 Nr. IX-751). Teismas, traktuoja, kad ieškovo UAB „Naras“ buhalterė išrašydama PVM sąskaitą faktūrą minėtam įstatymui nenusižengė, o surašyta ir byloje esanti buhalterinė pažyma surašyta 2012-06-30 yra dokumentas, kuris reikalingas suvedant balansą ar teikiant turto ir pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai. Teismas pažymi, kad surašant 2012-06-30 buhalterinę pažymą nei atsakovas A. R. nei ieškovas UAB „Naras“ grynųjų pinigų negavo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad neteisminė ieškovo UAB „Naras“ procedūra buvo pradėta 2012-08-08, o skolos užskaitymo buhalterinė pažyma buvo pasirašytas 2012-06-30. (b.l. 16). Lietuvos Respublikos Aukštesni kasaciniai teismai yra išaiškinę, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, teismas taikydamas šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Šiame ginče teismui Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Teismas mano, kad actio Pauliana taikymo sąlygų yra tai, kad skolininkas ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Lietuvos Respublikos Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti kai ir šiuo atveju dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010). Teisminio bylos nagrinėjimo metu išklausius šalių atstovus ir ištyrus rašytinę byloje surinktą medžiagą, vienareikšmiškai nustatyta, kad 2012-06-30 surašyta buhalterinė pažyma ir PVM sąskaita faktūra serija NAR Nr. 856500, 2012-05-31 šiais pasirašytais dokumentais buvo suderinta prievolės įvykdymas, tai yra susitarimas atsiskaityti už pateiktas prekes. Taigi šios buhalterinės pažymos pasirašymu buvo nulemtas prievolės įvykdymas, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir neprieštaravo verslo praktikai. Toks skolų užskaitymo dokumentas buhalterinė pažyma ir PVM sąskaita faktūra serija NAR Nr. 856500 atitiko šalių valią, juo buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos ir toks susitarimas neprieštarauja įstatymui (CK 6.134 straipsnis, 6.140 str.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog teisingai ieškovo BUAB „Naras“ administratorius pagal bankroto procesą reglamentuojantį Įmonių bankroto įstatymo (1 straipsnis, 2001 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-917/2003).

11Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui šiuo atveju BUAB „Naras“ administratoriui, ginančiam kitų kreditorių teises, ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be eilės kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu 1) dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, 2) būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena –pagrindine aplinkybe, kad vienam iš UAB „Naras“ kreditoriui atsakovui A. R. buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teismas mano, kad ši aplinkybė yra nepakankama, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. R. užskaitydamas tarpusavio atsiskaitymą gautomis prekėmis sumažino kreditorių skaičių. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina, kad būtų priimtas sprendimas iškelti skolininkui bankroto bylą ar pradėti neteisminę bankroto procedūrą. Tačiau, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija BUAB „Naras“ bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo ar neteisminės bankroto procedūros pradėjimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. A. P. negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas UAB „Naras“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip vadovaujantis jam suteiktomis teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus atsakovo A. R. teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla ar pradėta neteisminė bankroto procedūra , įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010, LAT CBS Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2012). Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo A. R., pasirašyta 2012-06-30 buhalterinė pažyma buvo sudaryta esant įprastai verslo praktikai, pažymos sudarymo metu nebuvo draudžiama, prieš iškeliant bankroto bylą. BUAB „Naras“ bankroto administratoriaus aiškinimu UAB “Naras“ 2012-06-01 jau žinojo, kad pagrindinio ir didžiausio kreditoriaus BUAB bankas „Snoras“ teisės bus pažeistos, nes 2012-04-01 buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo bankui terminas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ir faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad UAB „Naras“ apie tai, kad 2007-05-30 sudaryta paskolos sutartis nebus pratęsta bankas BUAB „Snoras“ pranešė tik 2012-06-25 (b.l.26,29.). Be to bankas dar 2012-09-04 prašymu reikalavo iš UAB “Naras“ vadovaujantis kredito sutartimi pilnai sugrąžinti paimtą kreditą ir buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 6. (b.l. 9,10,99-107). Todėl darytina išvada, kad UAB “Naras“ dar nežinojo apie paskolos sutarties nutraukimą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad kredito sutartis bus pratęsta, todėl ir negalėjo žinoti, kad jam gresia bankrotas. Pažymėtina, kad UAB “Naras“ turėjo pagrįstų lūkesčių dėl kredito sutarties pratęsimo, nes kredito sutartis buvo pratęsta 8 kartus, kai situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2008-2009 metais buvo ženkliai blogesnė. Ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB bankas „Snoras“ atstovas parodė, kad atsakovas A. R. skolos užskaitymo suderinimo buhalterinės pažymos pasirašymo metu buvo nesąžiningas, nes atsakovas būdamas verslo subjektu prieš sudarant ginčijamą sandorį privalėjo pasidomėti UAB “Naras“ finansine padėtimi ir žinoti apie ieškovo nemokumą. Bankroto ieškovo BUAB „Naras“ administratorius nenurodė jokių svarių argumentų šiai aplinkybei pagrįsti, juolab , kad 2012-05-31 atsakovas, niekaip negalėjo žinoti apie UAB “Naras“ nemokumą, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad viešuose registruose, prieinamuose tretiesiems asmenims , buvo duomenų apie UAB “Naras“ turto areštą ar kitokius suvaržymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2012-06-01 dienai UAB „Naras“ turėjo 74 kreditorius, o neteisminės bankroto procedūros pradėjimo metu 2012-08-08 buvo likę tik 10 kreditorių, tarp kurių taip pat trečiasis asmuo N. S.. Nustatyta, kad skolininko UAB “Naras“ 2012-06-01 dienai, atsiskaitymai su kitais kreditoriais sumažėjo, ir buvo nuosekliai vykdomi. Teismo manymu, kaip ieškinyje nurodė ieškovo BUAB „Naras“ atstovas nėra pagrindo CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudarytos buhalterinės pažymos nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Remiantis išdėstytu ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti BUAB “Naras“ administratorių R. S. įtraukti A. R. į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 1677,60 litų finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra tik išvestinis reikalavimas, patenkinus ieškovo ieškinį. Teismas gina ieškovo pažeistas teises ir teisėtus interesu, tačiau šiuo reikalavimu ieškovo interesai nebuvo ir nėra pažeisti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 str.3 d. 10 p. administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, tai yra arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Iš to seka, kad ieškovas pats sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sąrašą ir šia tvarka gali pasinaudoti. Iš išdėstyto seka, kad šis ieškovo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 296 str.1d.12 p.

12Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 str. nustato, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas- žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas bankrutuojanti UAB „Naras“ pagal CPK 83 str. 7 d. 8 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio, nes šiai įmonei yra iškelta bankroto byla.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 258 str., 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 275 str., 279 str. teismas

Nutarė

14Ieškinį atmesti.

15Ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti BUAB “Naras“ administratorių R. S. įtraukti atsakovą A. R. į BUAB “Naras“ kreditorių sąrašą su 1677,60 litų finansiniu reikalavimu palikti nenagrinėtu .

16Sprendimas, per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai